Civilinė byla Nr. e2-444-631/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32398-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9;
1.3.2.9.6; 1.3.2.9.7; 1.3.2.9.13; 1.3.9.2.2;
3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rasai Medveckajai, Gintarei Žemaitytei, Ugnei Marijai Žemaitytei, dalyvaujant ieškovui H. H., jo atstovėms AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui G. R., advokato padėjėjai Rasai Hoppen ir advokatei Agnei Paškevičiūtei, atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovei advokatei Ievai Povilaitienei, viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. H. ieškinį atsakovui AB „Amber Grid“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
N U S T A T Ė :
ieškovas H. H. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, panaikinant 2019 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 150-1-78, grąžinti į darbą nuo 2019-06-26 į lygiavertes pareigas, kurios buvo iki 2018-08-01 struktūrinių pertvarkymų ir išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; atlyginti neturtinę žalą, grąžinant į darbą nuo 2019-06-26 į lygiavertes pareigas, vykdytas iki 2018-08-01; atlyginti bylinėjimosi išlaidas; panaikinti Darbo ginčų komisijos 2019-09-26 sprendimą Nr. DGKS-6177. Nurodė, kad 1993 m. rugsėjo 21 d. pradėjo dirbti Valstybinėje Kauno dujų įmonėje, Požeminių dujotiekio ceche, Vamzdyno apsaugos nuo korozijos monteriu, pagal IV-tą darbų sudėtingumo grupę. Darbo santykiai buvo įforminti 1998 m. rugsėjo 22 d. darbo sutartimi Nr. 574 (toliau – darbo sutartis). 2007 m. gruodžio 12 d. ieškovui buvo pasiūlyta nuo 2008 m. sausio 14 d. dirbti Dujotiekių saugos nuo korozijos tarnyboje vadovaujančiu inžinieriumi. Jis sutiko ir tuo pagrindu 2007 m. gruodžio 29 d. buvo pakeista darbo sutartis. 2013 m. liepos 8 d. buvo pakeista 1998 m. rugsėjo 22 d. darbo sutartis Nr. 574, nustatant, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas tęs darbą AB „Amber Grid“. 2016 m. lapkričio 7 d. įvykus Darbo tarybos rinkimams, ieškovas buvo išrinktas į Darbo tarybą ir į derybinę grupę deryboms dėl kolektyvinės sutarties. 2017 m. rugpjūčio 28 d. gavo raštu darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, paskutinę darbo sutarties galiojimo dieną darbdaviui išmokant 9 (devynių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, taip pat kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei kintamą atlygio dalį. 2017 m. rugsėjo 4 d. informavo darbdavį, kad su darbdavio 2017 m. rugpjūčio 28 d. pasiūlymu Nr. 150-8-18 nutraukti darbo sutartį nesutinka. 2017 m. gruodžio 11 d. VDI teritorinis skyrius raštu Nr. SD-1-14864 nusprendė suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos tarybos nariu H. H.. 2018 m. balandžio 24 d. darbdavys patvirtino naują įmonės struktūrą, pagal kurią buvo naikinamas ieškovo vadovaujamas skyrius. 2019 m. birželio 26 d., nepasibaigus 3 darbo dienų įspėjimo terminui po VDI sutikimo Nr. SD-1-14864 gavimo (įsigaliojimo 2019-06-26) ir neturėdamas AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo, AB „Amber Grid“ generalinis direktorius 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 150-1-78 nutraukė darbo sutartį. Ieškovas vertina, kad toks atleidimo pagrindas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes darbdavys iš esmės pažeidė tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, tai yra be AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo atleido profesinės sąjungos tarybos narį – ieškovą. Taip pat ieškovas mano, kad atsakovė pažeidė vienodo požiūrio principą, nes darbo ginčų komisijai nepateikė vienodų darbo vertinimo kriterijų ir neturėjo vienodų atleidimo iš darbo kriterijų, bei nesupažindino su atleidimo priežastimis, neleido ieškovui paaiškinti. Pažymi, kad įmonėje pradirbo 25 metus, nusižengimų padaręs nebuvo, priekaištų dėl darbo atlikimo taip pat nebuvo, visą laiką užtikrino bendradarbiavimą ir kooperavimąsi su rangovais, elgėsi dalykiškai ir geranoriškai su kolegomis bei rangovais tam, kad būtų pasiektas bendras rezultatas, vykdė vadovų nurodymus. Nurodo, kad darbdavio buvo tiesiogiai diskriminuojamas nuo 2017-09-04: darbdavys nekvietė į mokymus, nors ieškovo lygmens vadovai ir vadovaujantys inžinieriai buvo kviečiami; nebuvo aprūpintas tinkamomis darbo priemonėmis (kompiuterio monitorius buvo sulūžęs ir nepatogus dirbti); darbdavys ieškovui nekėlė atlyginimo, nors tokio pačio lygmens vadovams atlyginimai buvo keliami; darbdavys panaikino skyrių ir ieškovui nesuteikė lygiaverčių pareigų, nors funkcijos išliko; uždraudė pasakyti sveikinimo kalbą, kai ieškovą ją pasakyti buvo įgaliotas profesinės sąjungos vardu; neįtraukė į audito komisijos sudėtį, nors ankščiau ieškovas joje dalyvavo ir buvo išreiškęs norą būti įtrauktam. Atkreipia dėmesį, kad nepriklausomi vertintojai ieškovo kompetenciją įvertino 92 procentais. Taip pat pažymi, kad buvo atleistas iš darbo nepasibaigus imperatyviam trijų dienų įspėjimo terminui, kuris turėjo baigtis 2019-07-01. Nurodo, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų patyrė ir šiuo metu patiria turtinę ir neturtinę žalą, nes išgyveno gėdą, skriaudą. Mano, kad lygiaverčių pareigų suteikimas, grąžinus į darbą, būtų tinkamas neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovas, prašydamas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2019-06-26 sprendimą nurodo, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas todėl, jog priimtas be bylos nagrinėjimo iš esmės žodinio proceso metu, tai yra neteikiant paaiškinimų, netiriant įrodymų, nesuteikiant galimybės užduoti klausimus darbdaviui ar jo atstovui, iš esmės pažeidžiant ieškovo teisę į teisingą procesą (el. b. l. 1-39, t.I).
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovas įteikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą ir pateikė motyvuotą prašymą VDI vadovui suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal Darbo kodekso 59 str. Atsakovas savo prašymą VDI grindė šiais pagrindiniais argumentais: ieškovas negeba dirbti platesnėje atskirų padalinių komandoje, vienašališkai priima sprendimus, kurie reikalauja suderinimo su kitų skyrių vadovais ar darbuotojais; ieškovas nesilaiko tiesioginių vadovų nurodymų, ignoruoja jų teikiamas pastabas, nesistengia pagerinti savo veiklos kokybės; darbuotojas laiku neatlieka jam pavestų darbų, nevykdo numatytų strateginių planų ir projektų arba juos vykdo netinkamai, dėl ko Bendrovei kyla grėsmė patirti nuostolius. Įspėjime atsakovas nurodė, jog teiks prašymą VDI vadovui suteikti sutikimą darbuotojo atleidimui, išdėstė galimo atleidimo priežastis, nurodė teisinį pagrindą, atsiskaitymo tvarką bei įspėjo, kad darbuotojas bus atleistas per 3 darbo dienas nuo VDI sutikimo davimo dienos. 2017 m. gruodžio 8 d. VDI vadovas tenkino atsakovo prašymą ir suteikė sutikimą atleisti ieškovą pagal Darbo kodekso 59 str., kuris buvo apskųstas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019 pripažino, kad VDI sutikimas atleisti ieškovą yra teisėtas. Todėl tą pačią dieną (2019-06-26) atsakovas ieškovą atleido iš darbo darbdavio valia. Pažymi, kad ieškovo atleidimas pagal DK 59 str. buvo teisėtas, nes atsakovui netaikomas DK 59 str. 1 d. įtvirtintas apribojimas dėl šio atleidimo pagrindo taikymo atsižvelgiant į darbdavio nuosavybės formą ir teisinę formą, kadangi nepatenka tarp subjektų, kurie, vadovaujantis DK 59 str. 1 d., negali taikyti atleidimo darbdavio valia pagrindo (96,58% akcijų nuosavybės teise valdo EPSO-G UAB, o smulkieji akcininkai – 3,42% bendrovės akcijų). Taip pat pažymi, kad atsakovas tinkamai laikėsi procedūrų, taikomų nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia. Ieškovui įspėjimas buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 14 d., o atleistas iš darbo ieškovas buvo tik 2019 m. birželio 26 d. ir visą šį laiką ieškovas žinojo apie, kad jis bus atleistas iš darbo darbdavio valia. Įspėjime apie atleidimą iš darbo buvo nurodyta, kad ieškovas yra įspėjamas apie atleidimą iš darbo darbdavio valia ir informuojama, kad Atsakovas kreipsis į VDI dėl leidimo nutraukti darbo sutartį, o pati darbo sutartis bus nutraukta po 3 darbo dienų „nuo šio leidimo gavimo dienos“. VDI leidimas buvo gautas 2017 m. gruodžio 11 d. Apie VDI leidimą ieškovas žinojo, nes leidimą apskundė, o apskundus leidimą, atsakovas negalėjo atleisti ieškovo po 3 darbo dienų nuo leidimo gavimo. Nurodo, kad įspėjimas atitiko DK 64 str. 2 d. numatytus reikalavimus – jame buvo nurodytas atleidimo pagrindas, priežastys, atsiskaitymo tvarka. Atkreipia dėmesį, kad ginčas dėl VDI sutikimo teisėtumo yra pabaigtas neskundžiama 2019 m. birželio 26 d. LVAT nutartimi. Taip pat pažymi, kad ieškovo argumentai apie tai, kad turi būti gautas profesinės sąjungos sutikimas atleisti profesinės sąjungos tarybos narį (ieškovą) yra nepagrįsti. Kadangi ieškovas iš darbo buvo atleistas darbdavio valia (DK 59 str. 1 d.), o ne darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str. 1 d.), todėl išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas nebuvo reikalingas pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d. Nurodo, kad ieškovo atleidimas darbdavio valia buvo tinkamai pagrįstas bei nediskriminacinis, atleidimo priežastys ieškovui buvo paaiškintos. Atsakovas pabrėžia, kad neneigia ieškovo kaip aukštos kvalifikacijos specialisto, o pripažįsta, kad ji tikrai yra aukšta. Tačiau ieškovo atleidimas nėra susijęs su jo kvalifikacijos vertinimu. Atitinkamai, jei ieškovo įvertinimai būtų buvę blogi – ieškovas ir būtų buvęs atleistas pagal DK 57 str. 1 d. 2 p. (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės), o ne Darbo kodekso 59 str. (darbdavio valia) pagrindu. Nurodo, kad pagrįstos pastabos dėl netinkamo darbo ir elgesio negali būti laikomos diskriminacija. Tai, kad ieškovas su tokiomis pastabomis nesutinka, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad jis apkaltintas melagingai ir (ar) yra diskriminuojamas. Ieškovas nepateikė jokios informacijos ne tik apie tariamai pažeistas teises, bet ir nenurodė aplinkybių, kurios leistų prima facie konstatuoti darbdavio diskriminacinį poelgį. Ieškovas neturėjo pranešėjo statuso ir jam nebuvo taikoma pranešėjų apsauga, kadangi visi ieškovo nurodyti pranešimai buvo pateikti iki Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2019 m. sausio 1 d., todėl vien jau dėl to dėl jų pateikimo ieškovui negali būti taikoma PAĮ ir DK nustatyta pranešėjų apsauga bei nei vienas ieškovo pranešimas nebuvo pateiktas tinkamu būdu ar ginant viešą interesą. Taip pat nurodo, kad atsakovo nuomone, DGK priėmė pagrįstą sprendimas. Tačiau pagal DK 231 str. 4 d. darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl ieškovo argumentai susiję su Darbo ginčų komisijos sprendimu nėra šios bylos dalykas, todėl nenagrinėtini. Tuo atveju, jeigu teismas vis dėlto pripažintų ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, tai ieškovo prašymas grąžinti jį į darbą negali būti tenkinamas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. bendrovėje įvyko struktūriniai pokyčiai, apie kuriuos ieškovas puikiai žino, todėl ir dėl pasikeitusios bendrovės organizacinės struktūros bendrovė nematytų galimybės ieškovo grąžinti į darbą. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad šioje byloje ginčas kilo dėl vadovaujančias pareigas užimančio darbuotojo, dėl kurio veiklos yra prarastas pasitikėjimas juo. Atsakovas pažymi, jog bendrovė prarado pasitikėjimą ieškovu dėl jo elgesio darbe. Ieškovas nesiekė atkurti tarpusavio pasitikėjimo bei gerų santykių su atsakovu, todėl negalėtų būti grąžintas į ankstesnį darbą. Taip pat nurodo, kad ieškovui neturi būti priteista kompensacija, o darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą – mažintinas. Kadangi ieškovas buvo atleistas pagal Darbo kodekso 59 str. (darbdavio valia), todėl jam jau buvo išmokėta jo 6 vidutinių darbo užmokesčių išeitinės išmoka. Nepaisant to, ieškovas dar prašo jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, o tuo atveju, jeigu ieškovo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu ir teismas negrąžintų ieškovo į darbą, tai ieškovas dar gautų ir kompensaciją, paskaičiuotą pagal ieškovo darbo stažą. Atsakovo vertinimu, toks mokėjimas būtų nepagrįstas ir juo siekiama ne atlyginti darbuotojui sukeltus ne patogumus, o pasipelnyti iš atsakovo. Nurodo, kad ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kaip ir kokia ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas neįrodė visų būtinų atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir atsiradusios žalos. Be to, ieškovas reikalauja tariamai patirtą neturtinę žalą atlyginti ne pinigais, kaip nurodo įstatymas, o jį grąžinant į darbą bendrovėje. Todėl toks neturtinės žalos būdas nėra įtvirtintas ir neįmanomas, tad ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grąžinant jį į darbą bendrovėje yra nepagrįstas (el. b. l. 5-25, t.II).
Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovės advokatė Agnė Paškevičiūtė, advokato padėjėja Rasa Hoppen bei profesinės sąjungos atstovė G. R. palaikė ieškinyje ir kituose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, pažymėdami, kad ieškovas nebuvo supažindintas su atleidimo pagrindą sudarančiomis priežastimis, jo atžvilgiu buvo vykdoma diskriminacija, ilgus metus jo darbas buvo vertinamas gerai, tačiau darbdavio pozicija pasikeitė ieškovui atkreipus dėmesį į bendrovės perkamas per brangias paslaugas, padarius apie tai pranešimą, nurodė, jog ne kartą informavo generalinį direktorių apie galimus pažeidimus bendrovėje, santykiuose su rangovais, tačiau į jo pastabas nebuvo atsižvelgiama, nepagrįstai kaltina bendradarbiavimo neužtikrinimu, kai tuo tarpu pats darbdavys neužtikrino ieškovui, jo skyriui tinkamų darbo sąlygų, neteikė darbui reikalingų priemonių, ieškovas pats turėjo imtis inciatyvos šiuose klausimuose, taip pat ir bendraujant su rangovais, teikiant jiems pastabas dėl jų netinkamo darbo, kai rezultate buvo pats apkaltintas ir atleistas iš darbo; nurodo, kad darbdavio nurodomos atleidimo priežastys yra išsigalvotos, surastos iš atsitiktinių laiškų, per labai ilgą laikotarpį ir visiškai neatskleidžia jokių realių ieškovo netinkamo darbo aplinkybių bei priežasčių, todėl vertina, kad ieškovas buvo atleistas nesant jokio tam pagrindo (el. b. l. 86-88, 170-175, t.IV).
Atsakovo atstovė advokatė Ieva Povilaitienė palaikė atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, nesutikdama su ieškovo ir jo atstovių argumentais, nurodydama, kad atsakovas nėra valstybės įmonė, todėl turėjo teisę naudotis DK 59 straipsniu atleidžiant ieškovą darbdavio valia, laikėsi visų reikalingų procedūrų, ieškovas nebuvo niekaip diskriminuojamas, jis nepateikė jokių tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, ieškovas neturėjo pranešėjo statuso, nes tuo metu dar nebuvo veikiančio Pranešėjų apsaugos įstatymo, be to, ieškovas renkasi visiškai netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, kaip žalos atlyginimo prašydamas grąžinimo į darbą, toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas net ieškinio tenkinimo atveju, be to, ieškovo pareigybė jau yra panaikinta ir nėra galimybės ieškovo grąžinti į eitas pareigas (el. b. l. 105-106, t.IV).
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų žodinių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1998 m. rugsėjo 22 d. ieškovas sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. 574. 2007 m. gruodžio 29 d., darbdaviui pasiūlius, buvo pakeista 1998 m. rugsėjo 22 d. darbo sutartis Nr. 574, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti į AB „Lietuvos dujos“ Dujotiekių saugos nuo korozijos tarnybos vadovaujančiojo inžinieriaus pareigas. 2013 m. liepos 8 d. darbo sutartis pakeista, nustatant, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas tęsia darbą AB „Amber Grid“ Inžinerinio departamento Dujotiekių saugos nuo korozijos tarnybos viršininku. 2016 m. lapkričio 25 d. pakeista darbo sutartis, pakeitus pareigų pavadinimą, pagal kurią nuo 2016-12-01 ieškovas dirbo AB „Amber Grid“ Inžinerinio departamento Dujotiekių saugos nuo korozijos skyriaus vadovu. 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovas išrinktas į Darbo tarybą.
2017 m. birželio 23 d. įsteigta AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinė sąjunga ir ieškovas išrenkamas profesinės sąjungos tarybos nariu. 2017 m. spalio 3 d. ieškovas išrinktas profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju, šalių susitarimu įmonę palikus prieš tai išrinktam profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojui.
Darbdavys 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui teikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį abipusiu šalių susitarimu, išmokant ieškovui devynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. 2017 m. rugsėjo 4 d. ieškovas informavo atsakovą, kad su darbdavio 2017 m. rugpjūčio 28 d. pasiūlymu Nr. 150-8-18 nutraukti darbo sutartį nesutinka (el.b.l.110, t.I).
2019 m. birželio 26 d. atsakovas įsakymu Nr. 150-1-78 „Dėl H. H. darbo sutarties nutraukimo“ ieškovą atleido iš darbo darbdavio valia (DK 59 str. 1 d. pagrindu). Ieškovas su atleidimu nesutiko, 2019 m. liepos 25 d. pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovo prašymą atmetė (el.b.l.201-209, t.I., darbo byla Nr. APS-131-14445 sudaro el.b.III tomą, priedas-darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašas pop. bylos priede CD).
Atsakovas AB „Amber Grid“ 2017-11-14 kreipėsi į VDI su prašymu suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos tarybos nariu H. H. pagal DK 59 str. Tą pačią 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovas įteikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kartu informuodamas, kad teiks prašymą VDI vadovui duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal Darbo kodekso 59 straipsnį (el.b.l.111-112, t.I).
Atsakovas AB „Amber Grid“ kreipimesi dėl prašymo suteikti sutikimą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vadovui plačiai nurodė priežastis ir išdėstė aplinkybes, dėl kurių sprendė ieškovą nebegalint toliau tęsti darbo santykių pas atsakovą, grįsdamas konkrečiais pavyzdžiais: (1) darbuotojas negeba dirbti platesnėje atskirų padalinių komandoje, vienašališkai priima sprendimus, kurie reikalauja suderinimo su kitų skyrių vadovais ar darbuotojais; (2) darbuotojas nesilaiko tiesioginių vadovų nurodymų, ignoruoja jų teikiamas pastabas, nesistengia pagerinti savo veiklos kokybės; (3) darbuotojas laiku neatlieka jam pavestų darbų, nevykdo numatytų strateginių planų ir projektų arba juos vykdo netinkamai, dėl ko bendrovei kyla grėsmė patirti nuostolius (el.b.l.114-119, t.I).
2017 m. gruodžio 8 d. VDI vadovas tenkino atsakovo prašymą ir davė sutikimą atleisti ieškovą pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, nenustatęs, kad darbo sutarties nutraukimas su darbuotoju būtų kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje (el.b.l.187, t.I.). Ieškovas, nesutikdamas su VDI sutikimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašė VDI sutikimą panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1279-764/2018 ieškovo skundą tenkino (el.b.l.252-257, t.I). Atsakovas ir VDI šį sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4948-575/2018 atsakovo ir VDI apeliaciniai skundai buvo tenkinti iš dalies, sprendimas panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (el.b.l.258-269, t.I). Antrą kartą išnagrinėjęs bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1586-189/2019 ieškovo skundą atmetė kaip nepagrįstą (el.b.l.271-281, t.I). Ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir dėl šio sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4601-415/2019 pripažino, kad VDI sutikimas atleisti ieškovą yra teisėtas, t.y. iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą, pakeisdamas jį tik dalyje dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo (el.b.l.282-294, t.I).
Taigi, ginčas dėl VDI sutikimo teisėtumo buvo užbaigtas neskundžiama 2019 m. birželio 26 d. LVAT nutartimi, joje konstatavus, kad VDI sutikimas buvo teisėtas, nes nenustatyta, kad sprendimas atleisti ieškovą būtų buvęs priimtas dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje ar darbo taryboje. LVAT nutartis turi prejudicinę galią šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.).
DK 168 str. 3 d. įtvirtinta, jog šioje teisės normoje numatyta pareiga gauti VDI sutikimą yra taikoma darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atžvilgiu. Tai ir darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai. DK 168 str. 3 d. nėra visiškai jokių išimčių, kurios leistų daryti išvadą, jog ši norma netaikoma, kai darbdavys ketina atleisti darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų narius.
Vienok, ieškovas teisminio nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintų garantijų profesinių sąjungų nariams ir DK 168 straipsnio 3 dalies taikymo ribojimų.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartyje konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų abejonių dėl DK 168 str. 3 d. atitikimo Konstitucijai.
Profesinės sąjungos sutikimo ieškovo atleidimo iš darbo procedūroje, atleidžiant iš darbo profesinės sąjungos valdymo organo narį, pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią DK 59 str. 1 d. normą (darbdavio valia) nereikia. Ieškovas iš darbo buvo atleistas darbdavio valia (DK 59 str. 1 d.), o ne darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str. 1 d.), todėl išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 d., nereikalingas.
Be to, pažymėtina, kad iš esmės, profesinės sąjungos nuomonė ir pozicija buvo priimta VDI teritorinio skyriaus vadovui vertinant, duoti ar ne sutikimą atleisti ieškovą iš darbo. Taigi, šiame kontekste, darbdavys jokio procedūrinio pažeidimo nepadarė.
Dėl ieškovo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą
Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė atleidimo tvarką, numatytą DK 59 str. 1 d., nes nesilaikė nustatyto 3 darbo dienų įspėjimo apie atleidimą termino, kadangi įsakymą dėl atleidimo priėmėm tą pačią dieną, kai buvo priimta LVAT nutartis, ir jau vien dėl to jo atleidimas turėtų būti laikomas neteisėtu.
Įspėjime ieškovui apie atleidimą iš darbo buvo nurodyta, kad ieškovas yra įspėjamas apie atleidimą iš darbo darbdavio valia ir informuojama, kad atsakovas kreipsis į VDI dėl leidimo nutraukti darbo sutartį, o pati darbo sutartis bus nutraukta po 3 darbo dienų nuo šio leidimo gavimo dienos. VDI sutikimas buvo gautas 2017 m. gruodžio 8 d. Apie duotą VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimą žinojo ir ieškovas, nes jis apskundė sutikimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl ginčo metu darbo sutartis su ieškovu negalėjo ir nebuvo nutraukta, tad ieškovas nebuvo atleistas po 3 darbo dienų nuo sutikimo gavimo dienos.
Teismo vertinimu, ieškovui įspėjimą dėl atleidimo iš darbo įteikus 2017 m. lapkričio 14 d., o atleidus iš darbo jį realiai tik 2019 m. birželio 26 d., niekaip negalima laikyti, kad nebuvo laikytasi įspėjimo termino. Realiai virš pusantrų metų ieškovui buvo žinoma ir suprantama apie atsakovo valią atleisti ieškovą iš darbo DK 59 straipsnio pagrindu, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas po LVAT galutinės nutarties priėmimo sprendimą priėmė iš karto, o ne laukęs dar tris dienas, niekaip nekeičia darbdavio sprendimo dėl ieškovo atleidimo ir niekaip nepažeidžia ieškovo teisių visoje ilgai užsitęsusioje (dėl VDI vadovo duoti sutikimą atleisti ieškovą iš darbo apskundimo teismine tvarka) atleidimo iš darbo procedūroje. Ieškovui per visą šį terminą nebuvo užkirsta galimybių nei ieškotis naujo darbo, nei šalims įvykdyti tarpusavio atsiskaitymus, pripažįstant, kad abi darbo sutarties šalys laukė galutinio procesinio teismo sprendimo dėl tolesnio darbo santykių tęsimo ar užbaigimo galimybės. Todėl tuo pagrindu vertintina, kad darbdavys nepažeidė DK įtvirtintos atleidimo tvarkos pagal DK 59 str. 1 d.
Sutinkamai su DK 59 straipsnio 1 dalimi, DK 64 straipsnio 1 dalimi, įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti pateiktas raštu. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis.
Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau ji turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje.
Taigi, DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio teisė nereiškia, jog darbo sutartis gali būti nutraukta dėl bet kokių priežasčių. Nurodytu pagrindu darbuotojas gali būti atleistas, kai tam tikros jo asmeninės savybės, netinkamas elgesys darbe sudaro darbdaviui pagrindą daryti išvadą, kad dėl to darbuotojas negali tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų. Atleidimo iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį atveju darbdavys privalo įrodyti, kad jis turėjo priežastį atleisti darbuotoją ir kad ši priežastis nediskriminacinio pobūdžio. Priežasties svarba šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iš esmės su subjektyvaus pobūdžio atleidimo priežastimis, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje.
Atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovui įteiktame įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą pirmiausia informavo ieškovą apie tai, kad teiks prašymą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovui prašydamas leisti nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 59 straipsnio reikalavimus, bei įvardino, kokios yra darbo sutarties nutraukimo priežastys, o būtent: 1) nesugebėjimas dirbti platesnėje atskirų padalinių komandoje, vengimas bendradarbiauti ir vienašališkai priimami sprendimai, kurie reikalauja suderinimo su kitų skyrių vadovais ar darbuotojais, dėl ko vėluojama atlikti suplanuotus darbus; 2) nepaklusimas teisėtiems tiesioginių vadovų nurodymams, jų teikiamų pastabų ignoravimas, nenoras gerinti darbo veiklos kokybę, skundai iš kitų darbuotojų ir rangovų dėl dalykiškumo ir kooperavimosi stokos, netinkamo požiūrio ir elgesio, pasitaikančių įžeidinėjimų; 3) laiku neatliekamų pavestų darbų, nevykdomų numatytų strateginių planų ir projektų arba netinkamo jų vykdymo, dėl ko kyla bendrovei grėsmė patirti nuostolius; 4) nebematomos bendrovės galimybės tęsti darbo sutarties, ieškovui neprisidedant prie sėkmingos bendrovės veiklos, ją trikdant (el.b.l.111, t.I).
Pagal kasacinio teismo praktiką, aiškinant darbo teisės normas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d., aplinkybės, susijusios su darbuotojo netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas, disciplinos, motyvacijos trūkumas ir pan. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011; 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-48/2015).
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, liudytojų S. S., A. D. parodymais, daro išvadą, kad ieškovo atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastys, nurodytos įspėjime, apima ieškovo negebėjimą dirbti platesnėje atskirų padalinių komandoje, pasirinktą netinkamą, nekorektišką bendravimo manierą su vadovais, pasireiškusią jų pastabų ignoravimu, nepaklusimu vadovų nurodymams, t. y. įvertintas kaip netinkamas ieškovo, kaip vieno iš vidutinės grandies struktūrinio padalinio vadovo, elgesys darbe dėl jo asmeninių, charakterio savybių. Akivaizdu, kad tai – darbdaviui svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebegali bendrovėje dirbti, nes neigiamai veikia vadovų autoritetą, kuria neigiamą mikroklimatą bendrovėje, kenkia įmonės prestižui, kas yra akivaizdu iš ieškovo teiktų nevienkartinių pastabų tretiesiems asmenims, rangovams, tiekėjams ir pan.
Priežastys, dėl kurių su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiosiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui dirbti ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis tokio darbuotojo darbas pas jį yra negalimas.
Iš liudytojų S. B., A. D. parodymų nustatyta, kad ieškovas neturėjo vadovui būtinų savybių, negebėjo elgtis racionaliai ir suprasti, kokie turi būti priimami sprendimai sudėtingose situacijose, tuo pačiu nedarant nuolaidų kokybei ir saugumui. Liudytojai nurodė, jog ieškovo elgesys darė neigiamą įtaką atmosferai darbe, vykdant projektus, ieškovas imdavosi savo iniciatyvos, to nederindamas su vadovybe. Susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl atsakovo atsakingų asmenų prašymų ieškovui laiku atlikti užduotis, reaguoti į vadovų pastabas, elgtis adekvačiai, pagarbiai, nekeliant bereikalingos įtampos, taip pat susirašinėjimas dėl reikalavimo pateikti paaiškinimus ir ieškovo pateikti paaiškinimai („Saperion“ dokumentų kėlimo platformos naudojimas diskusijoms), pasitarimo dėl magistralinių dujotiekių katodinės apsaugos matavimo kolonėlių įrengimo darbų pirkimo protokolas, kuriame fiksuotas ieškovo atsisakymas derinti sutartį, susirašinėjimas dėl matavimų ir trasų valymo ir kt. patvirtina, jog ieškovo charakterio savybių ypatumai kėlė atitinkamas problemas atsakovo darbinėje veikloje, vykdant įvairias užduotis su rangovais pasirašytų sutarčių apimtyse (el.b.l. 127, 133, 135-137, 142, 144-148, 178, 200, 205, 215-219, 223-242, 245-247, t.I),
Iš esmės, apibendrinant, darytina išvada, kad apklaustų liudytojų S. S., A. D. ir S. B. parodymai patvirtina egzistavus įspėjime darbdavio nurodytas ieškovo atleidimo iš darbo priežastis.
Teismas kritiškai vertina ieškovo žodiniuose ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktą apklaustų liudytojų parodymų vertinimą (el.b.l.137-159, t.IV). Ieškovas subjektyviai interpretuoja liudytojų parodymus, teikdamas į juos savotiškus atsikirtimus dėl susiklosčiusių faktinių situacijų jam atliekant darbines funkcijas ir jo paties elgesio paaiškinimų.
Sutiktina su atsakovo pozicija byloje, jog sėkmingas visos bendrovės sistemos veikimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu atsakingi asmenys tarpusavyje bendradarbiauja, keičiasi informacija, suderina, laiku priima sprendimus ir jų laikosi. Net vieno asmens netinkamas pareigų vykdymas gali kelti grėsmę sistemos funkcionavimui ir konstruktyviam ir efektyviam sprendimo priėmimo procesui. Ieškovas, bendrovės požiūriu, elgėsi nekonstruktyviai, vengė bendradarbiauti su kitais bendrovės vadovais, ir sprendimų, kurie privalėjo būti aptarti su jais, nederino. Teismas priima kaip pagrįstus pavyzdžius iš bendrovės veiklos dėl netinkamo ieškovo darbinių funkcijų atlikimo, o būtent, jog ieškovo veiksmai lėmė, kad magistralinių dujotiekių katodinės apsaugos matavimo kolonėlių įrengimo darbų viešasis pirkimas buvo įvykdytas pavėluotai. Būtent dėl ieškovo keltų diskusijų apie pirkimo dokumentų tvarkymą, jau nustačius konkurso laimėtoją, ėmė strigti sutarties pasirašymo procesas, teigiant, kad gauto pasiūlymo kaina neadekvati. Būtent dėl ieškovo veiksmų sutartis buvo pasirašyta vėliau, kas darė neigiamą įtaką bendrovės veiklai ir prestižui.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas, jo skyriaus atstovai nedalyvaudavo svarbiuose kolektyviniam darbui pasitarimuose, ir dėl prasto darbų koordinavimo tarp padalinių, darbai užsitęsdavo ar nebūdavo įvykdomi apskritai.
Pripažintina, kad ir rangovai skundėsi bendrovei, konkrečiai Technikos, Inžinerinio departamentų direktoriams dėl netinkamo H. H. požiūrio į rangovų atstovus, jo elgesio. Ieškovas dalykinį bendradarbiavimą su rangovais sunkino jo nuolatinis siekis tam tikra prasme įrodinėti savo teisumą ar smulkmeniškų reikalavimų laikymąsi, net nesant tam objektyvaus pagrindo ir reikalingumo, kas kėlė sunkumų atsakovo kaip užsakovo ir rangovų santykiuose ir kliudė konstruktyviam bendravimui, dėl ko, tikėtina, atsakovo bendrovės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose galimų rangovų skaičius labai sumažėjo, jie nebeteikia pasiūlymų arba nutraukė veiklą.
Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų turėjęs priekaištų ieškovui dėl jo kompetencijos ir patirties dujotiekių, jų apsaugos nuo korozijos srityje, t.y. sprendžiant pagal byloje pateiktą atsakovo kompetencijų aprašą, labiau vertintina, kad ieškovui trūko vadovavimo gebėjimo kompetencijų – strateginio matymo, veiklos valdymo, lyderystės (el. b. l. apyrašo I t. b.l.53-65).
Liudytojas S. S. patvirtino, kad ieškovas ne visada pasitardavo su kitų skyrių vadovais ir vadovybe, priimdamas sprendimus, kas trikdė bendrą darbą, buvo reikalingos papildomos pastangos aiškintis ieškovo sudarytas situacijas. Ieškovas buvo vienas iš bendrovės skyrių vadovų, todėl jam taikomi aukštesni ir griežtesni reikalavimai, iš jo tikimasi, kad jis savo pareigas vykdys itin atsakingai. Tačiau ieškovas dėl neatliekamų jam pavestų darbų ir savo priešgyniaujančio elgesio, buvo netekęs ir pasitikėjimo iš bendrovės atsakingų asmenų.
Kaip matyti iš gausiai surinktos rašytinės bylos medžiagos ir liudytojų apklausos, AB „Amber Grid“ tikslas nebuvo sumenkinti ieškovo indėlį bendrovės veikloje ar neleisti jam skatinti tam tikrų iniciatyvų, priešingai, atsakovo skyrių vadovai visuomet dėjo pastangas išgirsti ir priimti ieškovo pastabas ar kritiką, ieškoti kompromiso ir problemų išsprendimo, tačiau ieškovo nuolatinis noras ginčytis, įrodinėjant savo tiesą, ginant, neva, žeidžiamą garbę, akcentuojant trūkumus ir prieštaraujant vadovų sprendimams, neieškant alternatyvų ar išeičių, vien dėl prieštaravimo labai kenkė bendrai atmosferai bendrovėje, dėl ko kolektyvo tarpusavio bendravimas blogėjo, todėl atsakovas priėmė sprendimą atleisti ieškovą.
Ieškovo argumentai, kad jam esant ilgamečiu įmonės darbuotoju per visą darbo santykių laikotarpį jam neskirta drausminių nuobaudų, nebuvo pateikta raštu priekaištų dėl netinkamo vadovavimo, pareigų atlikimo ir pan., nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes rašytinių įspėjimų, pastabų, nuobaudų ir t.t. nebuvimas savaime nereiškia, kad ieškovui nebuvo žodinių priekaištų arba kad priekaištų ieškovui, kaip skyriaus vadovui, neatsirado aptariamu ginčo laikotarpiu. Priešingai, anksčiau aptarti ir byloje surinkti liudytojų parodymai, elektroniniai laiškai, taip pat atleidimo pagrindą sudarančių priežasčių su pavyzdžiais detalizavimas darbdaviui kreipiantis į VDI teritorinio skyriaus vadovą patvirtina, kad ieškovui buvo reiškiami priekaištai, pastabos dėl jo bendravimo tono, diskrecijos nesilaikymo, vėlavimo atlikti užduotis, nukrypimo į neesmines smulkmenas, vengiant vykdyti tiesiogines užduotis ir pan.
Pažymėtina, kad vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas vadovauti įmonės padaliniui, šiuo atveju, ar ieškovas galėjo toliau užimti atitinkamas pareigas atsakovo bendrovėje, yra darbdavio prerogatyva ir kompetencija.
Ieškovo atleidimas nesusijęs su jo darbo drausmės pažeidimais ar jo kvalifikacijos neigiamu vertinimu. Jei ieškovo įvertinimai būtų buvę blogi, ieškovas būtų buvęs atleistas pagal DK 57 str. 1 d. 2 p. (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nepasiekus sutartų darbo rezultatų), o ne Darbo kodekso 59 straipsnio (darbdavio valia) pagrindu.
Pasisakant dėl ieškovo atleidimo DK 57 straipsnyje numatytais pagrindais galimybės, vykstant atsakovo struktūriniams pertvarkymams, pripažintina, kad po to, kai ieškovui jau buvo įteiktas 2017 m. lapkritį įspėjimas dėl jo atleidimo DK 59 str. 1 d. pagrindu, 2018 metais vykstant atsakovo struktūriniams pertvarkymams, ieškovo teisės dėl to nebuvo pažeistos, jam gaunant darbo užmokestį (nors ir panaikinus jo vadovaujamą skyrių), kartu tęsiantis bylinėjimuisi dėl VDI sutikimo atleisti ieškovą iš pareigų teisėtumo, kurio metu ieškovas toliau tęsė darbo santykius pas atsakovą. Dėl ieškovo darbinio statuso bendrovės pertvarkymų etapuose plačiau pasisakyti teismas nemato reikalingumo ir to nevertina, nesudarant šiam faktui ginčo objekto bei teismui neturint kompetencijos vertinti, ar atsakovo struktūriniai pertvarkymai buvo pagrįsti ekonominio, gamybinio būtinumo.
Byloje esančių rašytinių duomenų apie ieškovo elgesį, atsainiai reaguojant į darbdavio nurodymus pateikti informaciją dėl tam tikrų projektų, sutarčių vykdymo eigos, nedalyvaujant organizuojamuose pasitarimuose ar į juos vėluojant, liudytojų parodymų apie ieškovo asmenines savybes, trukdančias tinkamai vykdyti skyriaus vadovo pareigas, visumos analizė teikia pagrindą išvadai, jog egzistavo darbdavio įspėjime nurodytos priežastys, lėmusios jo sprendimą atleisti ieškovą iš Dujotiekių saugos nuo korozijos skyriaus vadovo pareigų. Atsakovas konkrečiais duomenimis pagrindė priežastis, kurios lėmė jo sprendimą nutraukti ieškovo darbo sutartį pagal DK 59 straipsnio 1 dalį darbdavio valia (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad AB „Amber Grid“ tinkamai įrodė, kodėl ieškovo darbas netenkina darbdavio.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas būtent to darbuotojo, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį, požiūriu. Ją vertinant, taip pat atsižvelgtina į kitas darbuotojui žinomas aplinkybes, lemiančias tą priežastį (LAT Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012; 2015 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2015).
Teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys apie ieškovo atleidimo iš skyriaus vadovo pareigų aplinkybes teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad jis iš esmės žinojo ir suprato (bent jau turėjo suprasti pagal savo elgesį, darbinę praktiką ir kompetencijas, bendravimą su pavaldiniais, bendrovės vadovais ir rangovais), dėl kokių priežasčių jis atleidžiamas iš skyriaus vadovo pareigų. Ta aplinkybė, jog ieškovas, gavęs įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesikreipė į darbdavį dėl atleidimo priežasčių konkretizavimo taip pat patvirtina, kad jam iš esmės buvo žinoma, dėl kokių priežasčių jis atleidžiamas. Esant tokioms aplinkybėms, darbo sutarties nutraukimo priežasčių nedetalizavimas smulkiau raštu 2017 m. lapkričio 17 d. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nelaikytinas pažeidimu, galinčiu duoti pagrindą ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Juolab, kad visos atleidimo ieškovo iš darbo priežastys buvo detalizuotos per jo sutikimo atleisti iš darbo svarstymo procesus VDI ir administraciniuose teismuose, ką patvirtina plati susirašinėjimo medžiaga ir teismų sprendimai bei nutartys.
Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad jam nebuvo žinomos jo atleidimo iš darbo priežastys. Kaip jau minėta, priežastys buvo įvardintos suprantamai 2017-11-14 įspėjime, be to, dar išsamiau ir su pavyzdžiais priežastys buvo detalizuotos tos pačios 2017-11-14 darbdavio kreipimesi į VDI dėl sutikimo atleisti ieškovą gavimo, ir ieškovas turėjo visas galimybes šias priežastis išanalizuoti. Kaip matyti iš ieškovo nuomonės VDI teritorinio skyriaus vadovui dėl darbdavio prašymo duoti sutikimą atleidimui, ieškovas buvo susipažinęs tiek su jam skirtame įspėjime nurodytomis atleidimo priežastimis, tiek su darbdavio kreipimesi į VDI išvardintomis atleidimo priežastimis ir aplinkybėmis (el.b.l.150-159, t.I). Visos ieškovo atleidimo iš darbo priežastys, iš esmės, buvo detalizuotos per jo sutikimo atleisti iš darbo svarstymo procesus VDI ir administraciniuose teismuose, ką patvirtina plati susirašinėjimo medžiaga ir teismų sprendimai bei nutartys, t.y. kad tai buvo subjektyvios, ieškovo būdo bruožų, jo elgesio kolektyve ir su vadovais nulemtos netinkamo bendravimo priežastys, nesusijusios su ieškovo veikla profesinėje sąjungoje ar jo veiksmais prieš darbdavį, renkant ir teikiant informaciją apie galimus teisės pažeidimus, galimas korupcines veiklas.
Dėl Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, ribojančių darbdaviui teisę nutraukti darbo sutartį darbdavio valia
Aktuali DK 59 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.
Ieškovas teigė, kad jis galimai buvo atleistas dėl to, kad bendrovėje, pastebėjęs teisės pažeidimus, visais įmanomais būdais stengėsi juos užkardyti, pašalinti, informuoti vadovybę, tuo dėdamas pastangas skaidrinti AB „Amber Grid“ veiklą.
Teismas vertina, kad ieškovo visi nurodyti argumentai, aplinkybės dėl jo veiklos stengiantis atskleisti daromus teisės pažeidimus bendrovėje, pateikti įrodymai apie teikimus vadovybei ir pranešimus UAB „EPSO-G“ Rizikų valdymo ir prevencijos skyriui nesudaro DK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų draudimų nutraukti darbo sutartį šio straipsnio pagrindu.
Apribojimas nutraukti darbo sutartį dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. (2018 12 20 įstatymas Nr. XIII-1847, TAR, 2018, Nr. 2018-21878). Visi byloje nustatyti ieškovo pranešimai, bei pats ieškovui įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo DK 59 str. 1 d. pagrindu buvo 2017 m., vadinasi, šio apribojimo nutraukti darbo sutartį tuo metu dar nebuvo įtvirtinta Kodekse, todėl teismui nėra pagrindo plačiau vertinti ieškovo darytų pranešimų dėl teisės pažeidimų, byloje tam neturint jokios teisinės reikšmės sprendžiant ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo pagal DK 59 str. klausimą.
Diskriminacinių pagrindų buvimo byloje neįrodyta. Dėl ieškovo kaip profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojo, tarybos nario, derybinės grupės dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo nario ar kitokio pobūdžio jo veiklos profesinėje sąjungoje (ne)diskriminavimo pasisakyta tiek VDI teritorinio skyriaus vadovo duotame sutikime atleisti, tiek apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartyje, todėl teismas jų motyvų neatkartoja, vertindamas šiuos sprendimus kaip prejudicinius (CPK 182 str. 2 p.).
Teismas pripažįsta neįrodytais ir kitus ieškovo deklaratyvius argumentus (dėl šmeižto, darbdavio darytų jam pastabų kaip diskriminacinių ir pan.), kad darbo sutartis su juo nutraukta diskriminaciniais pagrindais (CPK 12, 178 straipsniai).
Teismo proceso metu nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo atleidimą iš pareigų lėmė jo dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ar jo pranešimai UAB „EPSO-G“ Rizikų valdymo ir prevencijos skyriui ar tam tikros darbdavio pastabos dėl ieškovo darbinės veiklos. Byloje nustatytos ieškovo atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės nesuponuoja išvados, kad atsakovo sprendimą atleisti ieškovą iš skyriaus vadovo pareigų lėmė ne pirmiau aptartos jo asmeninės charakterio savybės, kliudžiusios tinkamai eiti skyriaus vadovo pareigas, bet jo dalyvavimas byloje prieš darbdavį kaltinamą teisės pažeidimais (tokių faktų buvimo 2017 m. lapkričio mėnesiui byloje nenustatyta), ar kreipimasis į administracinius organus dėl DK 59 str. 2 d. nurodytų diskriminacinių motyvų (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo teisės taikyti Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą atleidimo pagrindą.
Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis šioje teisės normoje įtvirtintu pagrindu negali būti nutraukta su darbuotojais, dirbančiais valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banke.
Atsakovui netaikytinas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nutraukti darbo sutartį šioje teisės normoje įtvirtintu pagrindu.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.
Kaip skelbiama tinklapyje www.ambergrid.lt , „Amber Grid“ buvo įkurta 2013 m. birželio 11 d. AB „Lietuvos dujos“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriuo, vykdant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atskirti gamtinių dujų perdavimo veiklą, buvo patvirtintos AB „Lietuvos dujos“ atskyrimo sąlygos ir nuspręsta nuo tęsiančios veiklą AB „Lietuvos dujos“ atskirti gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. LR juridinių asmenų registre AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d. Bendrovės akcininkų struktūra: UAB „EPSO-G“ (Lietuva) valdo 96,58%, smulkieji akcininkai – 3,42% bendrovės akcijų.
Pagal 2020-10-29 Registrų centro išrašą, atsakovo AB „Amber Grid“ teisinė forma – akcinė bendrovė (el.b.l.112-120, t.IV).
Taigi, atsakovas AB „Amber Grid“ yra verslo subjektas, pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio veikla nefinansuojama valstybės ar savivaldybės biudžetų arba valstybės įsteigtų fondų lėšomis, o finansuojama iš bendrovės veiklos gaunamomis pajamomis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tapatinti valstybės įmonės ir akcinės bendrovės, kurios viena iš akcininkių UAB „EPSO-G“ ieškovo tapatinama su valstybės įmone, tačiau tai uždaroji akcinė bendrovė, ir nors jos akcininke yra Lietuvos Respublika, tai nesudaro jokių prielaidų atsakovą AB „Amber Grid“ laikyti valstybės įmone.
Net jei pripažįstant, kad per įmonių grupę „EPSO-G“, atsakovas yra iš dalies kontroliuojamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (kaip skelbiama Energetikos ministerijos internetiniame puslapyje, atsakovą priskiriant prie valstybinių įmonių), tai nereiškia, kad AB „Amber Grid“ yra valstybės įmonė. Valstybinė įmonė neatitinka įstatyminės valstybės įmonės sąvokos, ji savo esme yra platesnė už valstybės įmonės sąvoką. Tarp specialių subjektų, kuriems taikomas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas, nėra minimos valstybinės įmonės, neatitinkančios valstybės įmonės teisinės formos, o aiškinti šią normą plečiamai nėra jokio teisinio pagrindo.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus visus rašytinius įrodymus, šalių rašytinius paaiškinimus, šalių, jų atstovų žodinius paaiškinimus ir liudytojų parodymus, pagal visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas AB „Amber Grid“ įvykdė visus procedūrinius DK 59 straipsnio reikalavimus, t. y. įstatyme nustatyta tvarka įspėjo ieškovą apie darbo sutarties nutraukimą, gavo sutikimą iš valstybinio darbo inspektoriaus, po darbo sutarties nutraukimo išmokėjo ieškovui jam priklausančią išeitinę išmoką, bei turėjo įstatyminę teisę, dėl įspėjime nurodytų priežasčių, atleisti ieškovą H. H. iš darbo minėto straipsnio pagrindu, nebuvus šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų ribojimų. Ieškinys visa apimtimi atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Teismas pažymi, kad kiti ieškovo ieškinyje, kituose ieškovo, jo atstovių ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir informacija neturi esminės reikšmės, vertinant byloje reikšmingas faktines aplinkybes pagal reiškiamus reikalavimus, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo didelė dalis argumentų ir pateiktos medžiagos susijusi su jo vykdytomis tiesioginėmis darbinėmis funkcijomis, bendravimu su rangovais atsakovo sudarytų sutarčių iš viešojo pirkimo pagrindu, taip pat ieškovo veikla profesinėje sąjungoje ir vedant derybas dėl kolektyvinės sutarties, tačiau šie aspektai nesudarė ginčo dalyko, ieškovą atleidus iš darbo ne drausminės atsakomybės pagrindu, bei nesant pagrindų ieškovo diskriminacijai dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje, dėl ko jau buvo padarytos išvados anksčiau minėtais VDI teritorinio skyriaus vadovo išvada ir administracinių teismų procesiniais sprendimais. Nagrinėjamoje byloje darbo ginčo esmė nesuteikia teismui pagrindo vertinti atsakovo veiklos įgyvendinant dujų infrastruktūros plėtrą, vykdant atitinkamus projektus pagal pasirašytas sutartis jų efektyvumo prasme, todėl teismas nekompetentingas pasisakyti šioje byloje dėl vienos ar kitos ieškovo aptartos dujotiekių statybos, remonto darbų sutarties jos tinkamo vykdymo, ekonomiškumo ir kt. prasmėmis. Ginčo ribos apibrėžtos ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo išsamiu išnagrinėjimu.
Teismas bylą nagrinėjo viešuose teismo posėdžiuose, tačiau 2020-10-29 teismo posėdyje apklausiant liudytoju R. Z., jo parodymus teismas nutarė laikyti nevieša bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, sutinkamai su CPK 10 straipsnio 2 dalimi, bylos medžiagos dalis – 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas, laikas nuo 02:14:43 iki 02:39:17 – laikytina nevieša bylos medžiaga, kuri neteiktina susipažinimui byloje nedalyvavusiems asmenims.
Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovo, nors jis ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui priteisimo, tačiau nėra atleistas nuo advokato pagalbai skirtų išlaidų apmokėjimo.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 11 798,65 Eur išlaidų už advokatės Ievos Povilaitienės teisines paslaugas byloje (el.b.l.179-181, t.IV). Atsakovas pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidų ataskaitas, sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymų kopijas, t.y. dokumentus, pagrindžiančius susidariusių išlaidų pagrįstumą ir ryšį su byla (el. b. apyrašo t.II b.l.44-60, 105-107).
Teismas, spręsdamas šalies, kurios naudai išspręsta byla, patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių, pobūdį, turinį.
Pagal Rekomendacijų 7, 8 punktus, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Nagrinėjamu atveju, maksimalus rekomenduojamas priteisti atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį parengimą būtų 3395 Eur (1358 Eur x 2,5), už vieną atstovavimo teisme valandą bei vieno dokumento, susijusio su atstovavimu bylos procese parengimą – po 138,10 Eur (1381 Eur x 0,1). Posėdžiai byloje truko iš viso 19 valandų, taigi, vien už advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma sudarytų 2624 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Vertinant atsakovo išlaidų pagrįstumą, pažymėtina tai, kad patirtos išlaidos yra didelės, iš esmės, viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Vienok, tiek atsiliepimas, tiek visi dokumentai parengti itin kvalifikuotai, išsamiai nurodytos faktinės ir teisinės šalių ginčo aplinkybės, pridėti jas pagrindžiantys įrodymai, nesutikimo su ieškiniu pagrindai išsamiai teisiškai motyvuoti, nurodant ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir teisminę praktiką. Be to, pažymėtina, kad procesas užtruko ir dėl ieškovo į bylą teiktų prašymų, bylos medžiagos rinkimo, ieškovą patį atstovavo ne tik profesinės sąjungos atstovė, bet ir advokatė, bei advokato padėjėja, kas taip pat turėjo įtakos atsakovo rengimuisi teismo posėdžiams, teikiant argumentuotas išvadas, paaiškinimus, rengiant kitus procesinius dokumentus.
Įvertinus atsakovo procesinių dokumentų pobūdį, turinį, apimtis, atsakovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas dokumentams parengti ir ruošiantis atstovavimui bei atstovaujant teismo posėdžiuose, yra pagrindas orientuotis į Rekomendacijose nurodytą maksimalų atlyginimą už advokato paslaugas. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, įvertinant bylos trukmę ir apimtį, kartu sutinkant, kad ieškovas kaip darbuotojas yra silpnesnė proceso šalis, yra pagrindas iš dalies nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atsakovui atlygintinas išlaidas sumažinti (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Išdėstytų argumentų pagrindu advokatės išlaidų atlygintina atsakovui suma mažintina bendra apimtimi iki 7 000 Eur, ją priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai.
Vadovaudamasis išdėstytu, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 88, 93, 98, 259-260, 263-265, 268-270, 279, 307, 410 straipsniais, teismas
N U S P R E N D Ė:
H. H. ieškinį atmesti.
Atsakovo akcinės bendrovės „Amber Grid“, j.a.k.303090867, naudai iš ieškovo H. H., a.k.(duomenys neskelbtini), priteisti 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Bylos medžiagos dalį – 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašą, laikas nuo 02:14:43 iki 02:39:17 – pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti jos susipažinimui byloje nedalyvavusiems asmenims.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. DGKS-6177 darbo byloje Nr. APS-131-14445/2019 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė