Civilinė byla Nr. 2-323-105/2011
Proceso numeris:2-46-3-00106-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 128.2.
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 18 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Bazilius,
sekretoriaujant Daivai Ozgirdienei,
dalyvaujant pareiškėjoms I. K.,
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus atstovei --
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovei--
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjo I. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos, tėvo J. Č. įkalinimo metu 1945-08-11 – 1950-08-14 ir po bausmės atlikimo 1950-09-25 jį ištremus į Krasnojarsko sritį, kartu su motina M. Č. slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. Č. už antitarybinę veiklą 1945 m. rugpjūčio mėnesį buvo suimtas, o 1947-02-26 nuteistas pagal RTFSR BK 58 str-1 „a“ str., laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Atlikęs bausmę, 1950-09-25 tėvas buvo atvežtas į tremtį į Krasnojarsko sritį ir daugiau jokių žinių apie jo likimą neturi. Tėvo suėmimo metu, ji, kartu su mama M. Č., seserimis I. Č., A. Č., E. Č. gyveno (duomenys neskelbtini), mamos giminaitės R. Š. sodyboje. Po tėvo suėmimo, ji kartu su mama ir seserimis slapstydavosi, kad išvengtų ištrėmimo, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Kai mama gaudavo žinių, kad numatomas trėmimas, su vyresnėmis seserimis pasislėpdavo miške, o ją paslėpdavo pas gimines, pas pažįstamus. Ji būdavo paliekama pas mamos brolį A. L., pas kaimynus Bubelevičius, Trakų rajone. Kai pavojus praeidavo, mama ją pasiimdavo ir visos sugrįždavo pas R. Š.. Dėl nuolatinio slapstymosi negalėjo lankyti mokyklos, visa šeima buvo nuolatinėje baimėje ir skurde. 1951 metais, vasario mėnesį, siekdama išvengti ištrėmimo, mama persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur jų jau niekas neieškojo ir jos nebesislapstė. Ji pradėjo lankyti mokyklą, mama ir seserys dirbo kolūkyje. Ypatingajame archyve duomenų apie jos šeimos įrašymą į numatomų ištremti asmenų sąrašus, nerasta. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas, kad jai būtų suteiktas nukentėjusiųjų asmenų teisinis statusas ir mokama nukentėjusiųjų asmenų pensija.
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Skyriui tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Iš skyriaus gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b.l.23).
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neprieštarauja, jog būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, jeigu pasitvirtins byloje pareiškėjos įrodinėjamos aplinkybės (b.l.25,).Prašo bylą nagrinėti centro atstovui nedalyvaujant (b.l.27).
Pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškėjos I. K. paaiškinimų, bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 1945 metais pareiškėja su tėvais J. Č., M. Č. ir seserimis gyveno (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Ypatingojo archyvo 2008-01-21 pažymos Nr. P2-409 (b.l.8) nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. Č., 1945 m. rugpjūčio 11d. buvo suimtas LSSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Trakų apskrities kriminalinės paieškos skyriaus ir nugabentas į kalėjimą, esantį Vilniuje. 1947 m. vasario 26d. TSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) Ypatingojo pasitarimo nutarimu J. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Rusijos SFSR BK 581a str. ir nubaustas laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš LR Generalinės prokuratūros 2007-10-29 pažymėjimo Nr. 12.12-35 nustatyta, kad J. Č. buvo neteisėtai represuotas nuo 1945-08-11 iki 1950-08-14 (b.l. 10). Iš minėtos Ypatingojo archyvo pažymos nustatyta, kad 1950-09-25 J. Č. buvo atvežtas į tremtį Krasnojarsko srityje (b.l.8). Iš Lietuvos Ypatingojo archyvo 2007-10-03 pažymos Nr. P2-8045 ir 2010-11-03 pažymos Nr.P2-5383 (b.l.7,14) nustatyta, kad Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie pareiškėjos šeimos įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1945 metais iš Trakų apskrities už Lietuvos SSR ribų, nerasta.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 4 str.1d.1p., numato, kad politiniais kaliniais pripažįstami asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme pagal Rusijos TFSR BK 58 str. Šio įstatymo 5 str.2d.3p., (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1234 redakcija) numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Bylos medžiaga nustatyta, kad tėvo J. Č. įkalinimo metu 1945-08-11 – 1950-08-14 ir 1950-09-25 jį ištrėmus, pareiškėja buvo nepilnametė (b.l.5), todėl yra pagrindas teigti, kad ji buvo politinio kalinio vaikas. Iš pareiškėjos I. K. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad tėvo įkalinimo metu ir vėliau jį ištrėmus, ji su mama ir seserimis nuolatos slapstėsi nuo ištrėmimo, negalėjo lankyti mokyklos, tai yra pareiškėjos šeima nebegalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nuo 1945-08-11 iki 1951 metų šeima slapstėsi Trakų rajone, vėliau pasitraukė į Pagėgių rajoną. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. ir A. L..
Iš visumos surinktų įrodymų nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja kartu su motina M. Č., tėvo J. Č. įkalinimo metu nuo 1945-08-11 iki 1950-08-14 , būdama nepilnamete, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str.). Šis faktas nustatytinas nuo okupacijų nukentėjusio asmens-tremtinio teisinio statuso suteikimui (Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymas) ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimui ( LR Valstybinių pensijų įstatymas). Pareiškėja neturi kitos galimybės gauti įrodymų dėl minėto fakto nustatymo, kaip tik teismine tvarka. (CPK 444 str.2d.9p., 445 str.).
Iš pareiškėjos I. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ).
Vadovaudamasis LR CPK 139 str. 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 448 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a:
I. K. pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., ikisantuokinė pavardė Čepukaitė, a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) tėvo J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, įkalinimo metu, nuo 1945 m. rugpjūčio 11d. iki 1950 m. rugpjūčio 14d., būdama nepilnamete, kartu su motina M. Č. negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuo okupacijos nukentėjusiojo asmens teisinio statuso suteikimui ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimui.
Priteisti iš I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (9Lt) devynis litus bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Albinas Bazilius