Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-154-1053/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00674-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 9.35.; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-269/2022, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. (R. S.) skundas dėl institucijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-3210-2021, kuriuo R. S. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 1820 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 2 200 eurų konfiskavimas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Institucijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu R. S. už nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas dėl to, kad jis 2021-10-20 apie 13.50 val. dviračiu atvykęs į Lavoriškių kelio postą deklaravo gabenantis ir su savimi turintis 8500 Eur grynųjų pinigų, kuriuos pateikė tikrinimui, tačiau atlikus asmens detalų tikrinimą, kuprinėje tarp dokumentų rasta dar 2200 Eur grynųjų pinigų, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei. Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. S. atstovas advokatas Alfredas Sokolovkis (Alfred Sokolovski) pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kuriuo prašė institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, arba pakeisti nutarimą ir R. S. paskirti mažesnę baudą negu numatyta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda bei neskirti administracinio poveikio priemonės – 2 200 eurų konfiskavimo, arba paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutartimi atstovo skundas tenkintas iš dalies, institucijos nutarimas panaikintas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – 2 200 eurų konfiskavimo ir pakeistas dalyje dėl paskirtos nuobaudos, nutarimu paskirtos 1 820 Eur baudos mokėjimą išdėstant per 24 mėnesius.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.       Nesutinkant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutartimi institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – 2 200 eurų konfiskavimo ir šioje dalyje palikti galioti institucijos nutarimą nepakeistą.

3.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. S. dviračiu atvykęs į Lavoriškių kelio postą, pareigūnui paklausus, kiek turi grynųjų pinigų, deklaravo gabenantis ir su savimi turintis 8500 eurų grynųjų pinigų, kuriuos parodė, tačiau atlikus asmens detalų tikrinimą, kuprinėje tarp dokumentų buvo rasta dar 2 200 eurų, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei. Pažymėtina, kad R. S. iš viso gabeno 10 700 eurų. R. S. deklaruodamas 8 500 eurų ir nedeklaruodamas 2 200 eurų, tyčia siekė išvengti muitinės kontrolės ir nepateikti jų muitinės pareigūnams. Svarbu paminėti, kad siekdamas pateikti visus gabenamus grynuosius pinigus, R. S. grynųjų pinigų deklaraciją galėjo užpildyti kompiuteriu ir atsispausdinti dviem egzemplioriais iš anksto arba atvykus į pasienio kontrolės punkte veikiantį muitinės postą užpildyti popierinę formą, tačiau to nepadarė.

3.2.       Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Ši nuostata yra imperatyvi. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba neskirti administracinės nuobaudos, ar administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju, remiantis nustatytomis byloje reikšmingomis aplinkybėmis šio straipsnio taikymas negalimas, nes prieštarautų nusistovėjusiai teismų praktikai. R. S. kuprinėje tarp dokumentų gabenti 2 200 eurų privalomai turėtų būti konfiskuojami.

3.3.       Skunde cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktiką daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju tik privalomai konfiskavus kontrabandos dalyką, t. y. 2 200 eurų, bus pasiekti nuobaudai keliami tikslai. R. S. 8 500 eurų deklaravo tik pareigūnui paklausius ar jis su savimi turi grynųjų pinigų, o kuprinėje esančių 2 200 eurų nepateikė muitinės kontrolei. R. S. savo kaltės nepripažino ir siekė išvengti administracinės atsakomybės teigdamas, jog pamiršo apie 2 200 eurų, kurie, kaip teigia, jam yra labai dideli pinigai, todėl keista, kad galima būtų pamiršti apie tai, kad su savimi turi tokią didelę sumą grynųjų pinigų. Nebuvo nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

3.4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. S. nedeklaravus gabenamų 2 200 eurų buvo neįvykdyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis vienkartinę grynųjų pinigų sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje. Tai yra buvo užkirstas kelias kompetentingoms institucijoms atlikti savalaikį tyrimą dėl pinigų kilmės. 

3.5.       Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, t. y. nekonfiskuoti kontrabandos dalyko.

3.6.       Skunde cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką teigiama, kad R. S. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtai, sąmoningai, tyčia gabeno grynuosius pinigus per valstybės sieną, siekdamas išvengti muitinės kontrolės. Kontrabandos dalykas visais atvejais turėtų būti privalomai konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, kad gabenamas kontrabandos dalykas priklauso jį gabenusiam asmeniui ar kitam asmeniui. Priešingu atveju teisinės atsakomybės poveikis bus formalus ir prieštarautų ANK 27 str. nuostatų tikslams, o ateityje gali susidaryti galimybė asmenims, įvykdžiusiems kontrabandos nusižengimus išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl kontrabandos dalyko - grynųjų pinigų konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. paskirta minimali 1 820 Eur bauda išdėstyta 24 mėnesiams, kontrabandos dalyko konfiskavimas bus teisinga ir proporcinga priemonė siekiant nuobaudai keliamų tikslų.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. Sokolovkis prašo institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį.

4.1.       Atstovas atsiliepime nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad R. S. sąmoningai, tyčia gabeno grynuosius pinigus per valstybės sieną, siekdamas išvengti muitinės kontrolės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. S. paaiškino, kad atvykus į Lietuvos Respubliką muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo, jog veža 8 500 Eur grynais, apie kitą turimą su savimi grynųjų pinigų sumą (2 200 Eur) jis iš karto muitinės pareigūnams nepasakė, nes tiesiog pamiršo apie šiuos turėtus pinigus, t. y. R. S. neturėjo tikslo tyčia nuslėpti vežamų grynųjų pinigų sumos. Be to, logiškai negalima paaiškinti, kokiam tikslui R. S. turėtų slėpti su savimi turėtus grynuosius pinigus, nes jis žinojo, kad sumą daugiau kaip 10 000 Eur grynųjų pinigų reikia deklaruoti, bet sumos virš 10 000 Eur nėra draudžiama įvežti Lietuvos Respubliką. Taip pat pažymėtina, kad rasti 2 200 Eur nebuvo slepiami kažkokioje specialiai pritaikytoje vietoje, kas įrodo, jog nusižengimas nebuvo piktybinis ir iš anksto suplanuotas. 

4.2.       Atsiliepime nesutinkama ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad R. S. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų. Šiuo atveju reikia atsižvelgi į kontrabandos dalyką - grynuosius pinigus. Šis kontrabandos dalykas negalėjo sukelti ir nesukėlė žalos Lietuvos ūkio, finansų sistemai ir Lietuvos gyventojų sveikatai ar gyvybei, kadangi nuo įvežamų grynųjų pinigų sumos nereikia mokėti įvežamų mokesčių (PVM, akcizo ar muito), grynųjų pinigų, viršijančių 10 000 Eur sumą, nedraudžiama įvežti į Lietuvą. R. S. neteisėtai gabenta pinigų suma nedaug viršijo privalomai deklaruotiną pinigų sumą, R. S. vežė grynuosius pinigus, kurių bendra vertė sudaro 10 700 Eur (8500 + 2200), t. y. 700 Eur daugiau už neprivalomą deklaruoti sumą. Toks neteisėtai gabentos sumos dydis yra neženklus, jokios realios žalos valstybei nedarantis.

4.3.       Atstovas atsiliepime nesutinka su skundo teiginiu, jog kontrabandos dalykas visais atvejais turėtų būti privalomai konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, kad gabenamas kontrabandos dalykas priklauso jį gabenusiam asmeniui ar kitam asmeniui. Atstovas atkreipia dėmesį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia administracinio poveikio priemonės neskirti.

4.4.       Atsiliepime akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad per sieną gabentų pinigų konfiskavimas, kurį iš esmės nulemia tik deklaravimo pareigos neįvykdymas, yra neproporcingas, bei neatitinka Konvencijos protokolo Nr. 1, 1 straipsnio reikalavimų (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008; Grifhorst c. France, no 28336/02, arrėt du 26 fėvrier 2009; Gabrič v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2014).

4.5.       Atstovo teigimu, R. S. tik pažeidė pareigą deklaruoti jo gabenamus pinigus, šios pareigos neįvykdė dėl neapsižiūrėjimo ir susiklosčiusių aplinkybių. Jam paskirtos baudos dydis (1 820 Eur) yra pakankamas, kad jį nubaustų ir atgrasytų nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Pastebėtina, kad paskirtos baudos dydis 1 820 Eur 7 kartus viršija R. S. darbo užmokesčio sumą (261 Eur), jau vien šios baudos sumokėjimas kelia jam labai didelę finansinę naštą, nes jis išlaiko 6 nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto nusižengimo aplinkybes, R. S. asmenybę ir pagrįstai nusprendė, jog papildoma poveikio priemonė - nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimas, būtų neproporcinga ir sukeltų pernelyg jam didelę finansinę naštą. Tai reiškia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies norma taikyta pagrįstai ir teisėtai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6.       Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nesutinkama su šių aplinkybių teisiniu įvertinimu. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti administracinio poveikio priemonės – 2 200 eurų konfiskavimo.

7.       Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

8.       Pirmosios instancijos teismas panaikino institucijos nutarimą dalyje dėl turto konfiskavimo remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir padarius išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta R. S. už nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, neskiriant nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimo. Aukštesnysis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

9.       Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

10.       ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11.       Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-7-4-2013, 2AT-4-2011). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).

12.       Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad ANK 208 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas privalomas kontrabandos daiktų konfiskavimas padarius to paties straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau aptartos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos numato išimtį iš minėtos taisyklės ir aukštesniojo teismo vertinimu šioje byloje jos buvo pritaikytos pagrįstai.

13.       Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo teiginių, jog R. S. tyčia siekė išvengti muitinės kontrolės ir nepateikti dalies gabenamų pinigų muitinės pareigūnams, nepatvirtina byloje surinkti duomenys. R. S. paaiškino, kad apie kuprinėje tarp dokumentų buvusią aptariamą 2 200 eurų grynųjų pinigų sumą tiesiog pamiršo dėl nuovargio. Tokie jo paaiškinimai nėra paneigiami jokiais byloje surinktais duomenimis, jie yra nuoseklūs ir logiški. R. S. veiksmai logiškai nesiderina su veiksmais asmens, kuris tyčia siekia išvengti muitinės kontrolės. Žinodamas, kad nedeklaruodamas gali gabenti iki 10 000 eurų, ir gabendamas 10 700 eurų, manytina, kad būtų žodžiu pareigūnui nurodęs maksimalią galimą nedeklaruojant gabenamą pinigų sumą, o jos dalį, viršijančią minėtą ribą, būtų paslėpęs. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, piniginės lėšos buvo rastos R. S. kuprinėje tarp dokumentų, kas neleidžia daryti išvados, kad piniginės lėšos buvo slepiamos.

14.       Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad buvo užkirstas kelias kompetentingoms institucijoms atlikti savalaikį tyrimą dėl pinigų kilmės. Kaip ir teisingai pažymima apeliaciniame skunde, R. S. grynųjų pinigų deklaraciją galėjo užpildyti atvykus į pasienio kontrolės punkte veikiantį muitinės postą, kas tokiu atveju iš esmės minėtoms institucijoms nesuteiktų jokio papildomo laiko tyrimui dėl pinigų kilmės. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog R. S. gabenami grynieji pinigai buvo įgyti neteisėtu ar nusikalstamu būdu, ar skirti daryti tokias veikas, taip pat apie R. S. teistumą ar jo atžvilgiu pareikštų įtarimų dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos.

15.       Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad R. S. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų. Kaip teisingai pažymima atsiliepime ir skundžiamoje nutartyje, šioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai. Jų gabenimas per valstybės sieną negali sukelti žalos Lietuvos ūkio, finansų sistemai, todėl būtent grynųjų pinigų gabenimas jų nedeklaruojant pasižymi ženkliai mažesniu pavojingumu negu kitos ANK 208 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos. Nuo įvežamų grynųjų pinigų sumos nereikia mokėti įvežamų mokesčių (PVM, akcizo ar muito), grynųjų pinigų, viršijančių 10 000 Eur sumą, nedraudžiama įvežti į Lietuvos Respubliką. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju žala pasireiškia tik tuo, kad valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įneštus pinigus ir kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Tokį aiškinimą netiesiogiai patvirtina ir teismų praktika, kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

16.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad per sieną gabentų pinigų konfiskavimas, kurį iš esmės nulemia tik deklaravimo pareigos neįvykdymas, yra neproporcingas, bei neatitinka Konvencijos protokolo Nr. 1, 1 straipsnio reikalavimų (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008; Grifhorst c. France, no 28336/02, arr?t du 26 février 2009; Gabrić v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2014).

17.       Pirmosios instancijos teismas be jau paminėtų administracinio nusižengimo pobūdžio ir aplinkybių, įvertino ir pažeidėjo asmenybę. R. S. turi legalų darbą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi šešis nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė nedirba. R. S. darbo užmokestis sudaro apie 261 eurų. R. S. tvirtino, kad minėti pinigai priklauso ne jam, o jam buvo duoti atsiskaitymui už automobilį ir avansą už kitą automobilį. Jis teigia, kad niekada nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos pasienio režimo reikalavimų, nors į Lietuvą atvyksta gana dažnai. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2 200 eurų konfiskuota suma R. S. yra reikšminga suma.

18.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos baudos dydį (1820 Eur), aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimas iš R. S. būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė jo padarytam administraciniam nusižengimui, sukeltų jam pernelyg jam didelę finansinę naštą, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Panaikinti skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutarties dalį, institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis netenkinamas. 

19.       Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas kiekvienu atveju turi būti motyvuotas, aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo rezoliucinės dalies, sprendimas skirti administracinio poveikio priemonę jame išdėstomas taip: „daikto konfiskavimas – Piniginės lėšos Eurai 5 Vienetų skaičius“. Nutarimo motyvuojamoje dalyje teigiama, kad yra pagrindas konfiskuoti 2 200 eurų. Iš institucijos pateiktos medžiagos matyti, kad iš R. S. buvo paimtos 4 kupiūros 500 eurų nominalo ir 1 kupiūra 200 eurų nominalo, kas bendroje sumoje sudaro 2 200 eurų. Iš aptartų aplinkybių galima daryti prielaidą, kad nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarta skirti minėtų 5 kupiūrų konfiskavimą. Vis dėl to, iš aptartos nutarimo rezoliucinės dalies formuluotės taip pat galima manyti, kad yra konfiskuojami 5 eurai. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad toks rezoliucinės nutarimo dalies formulavimas nėra suderinamas su institucijos pareiga priimti aiškų, suprantamą ir nedviprasmišką procesinį sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nekeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, aptartas procesinis nutarimo surašymo pažeidimas nutarimo teisėtumo kontekste papildomai nevertinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-269/2022 nepakeistą ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja        Ugnė Gailiūnienė

Nuorašas