Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-300/2022

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42427-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.3.1; 2.4.6.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,    

dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,

nuteistajam R. S., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir R. S. skirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas R. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su R. B. įvykdė plėšimą, t. y. 2021 m. gruodžio 6 d., apie 22.50 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, prieš nukentėjusiąją D. V. panaudojo fizinį smurtą, atimant galimybę jai priešintis, ir pagrobė jos turtą, o būtent: R. S. pargriovė D. V. ant lovos, savo kūnu ją prispaudė ir rankomis užėmė jos burną, po ko R. B. paėmė D. V. piniginę, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. V. priklausantį, turtą – piniginę, su joje buvusiais pinigais – 140 eurų, 40 svarų sterlingų, AB „Swedbank“ mokėjimo kortele, D. V. vardu išduota asmens tapatybės kortele, menkavertėmis 12 vienetų įvairių parduotuvių ir vaistinių nuolaidų kortelių, taip pat piniginėje buvusia V. P. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortele, R. G.-L. asmens tapatybės kortele.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad nuo pat pradžių prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl jam paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta. Teismas subendrino „atidėjimo“ bausmę su 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu, bendrindamas bausmes, teismas nebuvo apdairus – ir vienoje, ir kitoje byloje pridėjo po 6 mėnesius, todėl išeitų, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį paskirta bausmė buvo pakeista į vienerius metus laisvės atėmimo. Nuteistojo teigimu, jis prieš tai 4 metus nebuvo teistas, nes ankstesni teistumai buvo išnykę. Tai reiškia, kad gali dorai gyventi ir būdamas laisvėje. Pasižada atlyginti žalą nukentėjusiajai, daugiau nebenusikalsti, pradėti dirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą, vaiką.  

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.  

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

6. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai įvertino tai, kad R. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (11 straipsnio 4 dalis), kad jis anksčiau daug kartų teistas (daugiau kaip 10 kartų; 2 t., b. l. 70-88), daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka (2 t., b. l. 108-121), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Parinkdamas bausmę R. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. už padarytą nusikaltimą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Parinkdamas bausmės dydį (apeliantui paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), apylinkės teismas, esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir net trims atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, skyrė nuteistajam bausmę, nežymiai viršijančią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, taigi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimalią šios bausmės rūšies ribą, yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Be to, nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Kadangi nuteistasis plėšimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas vadovavosi BK 64 straipsnyje išdėstytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, ir prie 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos apeliantui už plėšimą, pridėjo tik dalį (3 mėnesius) bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį. Tai reiškia, kad bendrindamas bausmes, teismas taikė BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą tais atvejais, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika: prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik minimalią neatliktos bausmės dalį.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina susiformavusias neigiamas antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nenorą laikytis įstatymų. Apeliantas nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė R. S. adekvačią ir proporcingą įvykdyto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmę bei galutinę subendrintą bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, skiriant mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, šioje byloje nenustatyta. Apelianto apygardos teismui pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad R. S. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis ir pagal pateiktą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų jis gali dirbti tik negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto iš dalies netektas darbingumas egzistavo dar prieš padarant nusikaltimą: plėšimas įvykdytas 2021 m. gruodžio 6 d., darbingumo lygio vertinimo data – 2021 m. spalio 28 d., išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų surašyta taip pat 2021 m. spalio 28 d. (3 t., b. l. 132-136). Taigi, šios aplinkybės nesutrukdė nuteistajam įvykdyti nusikalstamos veikos. Skunde nurodomas siekis atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, pradėti dirbti ir išlaikyti šeimą, vaiką nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pastebi, kad nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nereiškė, nes pagrobtas turtas (pinigai ir kiti daiktai) jai buvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu, o šeima ir vaikas nesulaikė apelianto nuo siekio elgtis nusikalstamai. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, tačiau į šią aplinkybę teismas jau atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl nėra jokio pagrindo švelninti bausmės dar kartą tos pačios, jau įvertintos apylinkės teismo, aplinkybės pagrindu.

8. Konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

9. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 10 d.  pažyma Nr. (12.35Mr)PT-3721 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų (3 t., b. l. 143-145), kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. S. 95 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 9 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. S.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė (3 t., b. l. 138, 141). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, o byloje nėra duomenų apie sunkią nuteistojo materialinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. S. apeliacinės instancijos teisme tenkintinas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 95 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo R. S. 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai                                                        Zigmas Kavaliauskas                                                                 

                                                                                                                 Vidmantas Mylė  

                                                                                                  Virginija Žindulienė