Civilinė byla Nr. e2-1192-465/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17368-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, 

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. G.,

atsakovui R. A. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos komunalininkas“ ieškinį atsakovui R. A. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Utenos komunalininkas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. A. V. 155,58 Eur skolos už komunalines paslaugas, suteiktas nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė įsipareigojo teikti komunalines paslaugas objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) o atsakovui R. A. V. (toliau tekste – atsakovas) kilo prievolė už jas laiku ir tinkamai atsiskaityti. Atsakovui kyla prievolė atsiskaityti su ieškove už komunalines paslaugas vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 384 Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo, 2016 m. gruodžio 22 d. Utenos rajono savivaldybės sprendimu Nr. TS-352 Dėl Utenos rajono savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo, įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio Utenos rajono savivaldybėje nustatymo ir  nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų nesinaudojančių nekilnojamuoju turtu deklaravimo tvarkos aprašo bei  kompensacijų taikymo už komunalinių atliekų tvarkymą - tvarkos aprašo patvirtinimo bei 2013 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-254 Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo.  Atsakovas, būdamas objekto adresu (duomenys neskelbtini) savininku, pagal dokumentą „Sutarties apyvartos ataskaita“ liko skolingas už objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio. Atsakovas vengia atsiskaityti ir iki šiol nesiėmė priemonių savo įsiskolinimui padengti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti, priteisti turėtas 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašo priteisti pastoviąją įmokos dalį, kuri skaičiuojama visiems nekilnojamojo turto objekto savininkams. Skolos laikotarpio pradžia yra tada, kai ieškovė pasitikrinusi nustatė, kad mokesčiai nemokami. Pranešimai atsakovui buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 skyriaus 24 punkte nustatyta, kad pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga (29 punktas). Skolos laikotarpis skaičiuojamas nuo tada, kai buvo gauti duomenys iš registro. Mokestis gali būti prilygintas nekilnojamojo turto mokesčiui, t.y. moki, jeigu turi nekilnojamąjį turtą. Atsakovas turi išregistruoti nekilnojamojo turto objektą, nes šiuo metu nėra pagrindo neskaičiuoti mokesčio. Atsakovas konteineriais nesinaudoja, sutartis su juo nesudaryta, todėl skaičiuojama tik pastovioji dalis.

Atsakovas R. A. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje nurodytu adresu atsakovas neturi nekilnojamojo turto objekto, kurio tikslus adresas su gatvės ir namo numeriu nenurodytas nei ieškinyje, nei ieškovo pateiktame Nekilnojamojo turto išraše (pastaba: „Adresas objektui nesuteiktas“). Atsakovas yra nekilnojamojo objekto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis, šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Vilniuje, čia gyvena, šiuo adresu yra sudaręs su Vilniaus atliekų tvarkymo centru sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir kasmet nuo 1992 m. moka mokestį už komunalines atliekas. Dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad 1989 m. rugsėjo 15 d. testamentu S. G. nurodyto turto paveldėtoju nurodė atsakovą. Jai mirus (duomenys neskelbtini), atsakovas testamente nurodyto turto nepriėmė, nes namas minėtu adresu atsakovui buvo paliktas be žemės sklypo, ant kurio stovi namas, sunykęs, su įgriuvusiu stogu ir be langų, 10 metų tada jau buvo negyvenamas. 1990 m. birželio 15 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą ir namo inventorinę bylą Nr.5349, išduotą Utenos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro, į Vilnių atsakovui atvežė mirusiosios giminės. Nei paveldėjimo teisės liudijimo, nei inventorinės knygos Nr.5349 atsakovas neužregistravo nei U. seniūnijoje, nei inventorizavimo biure. Namo inventorinėje knygoje Nr. 5349 (inventorizacija atlikta 1989 m. gruodžio 29 d., jau po G. mirties) namo savininke įvardinta S. G., o ne atsakovas. Namas yra visiškai sugriuvęs, užaugęs mišku, be privažiavimo kelio, pasiekiamas tik einant per privačią pievą, nuosavybės teise priklausančią A. Š., gyvenančiam U.. Žemė po sugriuvusiu namo taip pat priklauso minėtam asmeniui. Atsakovas su ieškovu niekada nebuvo sudaręs jokios sutarties dėl komunalinių paslaugų teikimo objektui (duomenys neskelbtini) Jokių paslaugų ieškovė atsakovui niekada neteikė. Atsakovas taip pat nėra pasirašęs sutarties dėl šiukšlių konteinerio komunalinėms atliekoms surinkti pastatymo minėtu adresu. Ieškovė šiukšlių konteinerio minėtu adresu niekada taip ir nepastatė. 2018 m. liepos mėnesį atsakovas gavo iš ieškovės Mokėjimo pranešimą su reikalavimu sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) už 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpį.  Atsakovas raštu atsisakė apmokėti pagal mokėjimo pranešimą ir iš ieškovės daugiau jokių mokėjimo pranešimų negavo. 2020 m. rugsėjo 8 d. iš skolų išieškojimo bendrovės UAB “Sergel”, kaip ieškovės skolininkų skolų administratorės, atsakovas gavo reikalavimą susimokėti 73,65 Eur pagal bylą Nr.906656. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovas išsiuntė UAB “Sergel” prašymą-paaiškinimą dėl nesamos skolos, telefonu jam buvo paaiškinta, kad UAB “Sergel” atsisako nesamos skolos išieškojimo. Daugiau jokių reikalavimų, paaiškinimų apie mokesčius nėra gavęs.

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad ieškovas siunčia pranešimus apie būtinus mokėti mokesčius Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr.TS-191 pagrindu. Ieškovas nesivadovauja Aplinkos ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo Nr.D1-254, kuris įpareigoja sudaryti sutartį, pranešti atsakovui apie priskirtą atliekų tvarkytoją (17 p.). Iš pradžių gavo ir mokėjimo pranešimą dėl kintamosios dalies mokėjimo. Atsakymo, kodėl jam skaičiuojami mokesčiai, negavo, gavo tik reikalavimą iš skolų išieškojimo įmonės. Paveldėtu turtu nesirūpino, nes atsakovui jo nereikėjo, turtą atsakovo vardu užregistravo palikėjos dukros. Atsakovas siekia išregistruoti nekilnojamojo turto objektą iš registro. Išregistravimui reikia suformuoti nekilnojamojo turto inventorinę bylą, samdyti matininką, jeigu bus matyti, kad devyniasdešimt procentų nusidėvėję, tada sutiks išregistruoti. Nekilnojamojo turto registracijai turi būti pateikta inventorinę bylą. Atsakovas turi inventorinę bylą, kurią gavo iš palikėjos dukros. Nesutikimo su ieškiniu motyvai yra tokie, kad nesudaryta sutartis dėl atliekų tvarkymo, tai nėra jo gyvenamas turtas. Mano, kad nėra pagrindo mokėti mokesčius. Kur yra nekilnojamojo objektas, nežino nei ieškovas, nei nekilnojamojo turto registras. Aplinkos ministerijos aplinkos politikos grupės vadovė A. B. 2021 m. kovo 11 d. išaiškino, kad pastovioji mokesčio dalis mokama visuomet, išskyrus tuos atvejus, kai statinyje yra įvykusi ir nepašalinta avarija, arba statinių naudojimą yra sustabdęs jo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaujantis statybos įstatymo nuostatomis. Jeigu nekilnojamuoju turtu neįmanoma naudotis (pvz., nėra stogo, sienų, tik pamatai), tačiau pastatas vis tiek yra registre, šiuo atveju tos pastovios dalies mokėti nereikia. Atliekos atsakovo nekilnojamojo turto objekte nesusidaro, privažiuoti prie turto negalima nei atsakovui, nei ieškovui. Atstovavimo išlaidos ieškovės pateiktuose dokumentuose nesutampa.

Ieškinys tenkintinas. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise 1990 m. birželio 15 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr.2-1095 pagrindu priklauso pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 155,58 Eur skolos už atliekų tvarkymo paslaugas, suteiktas minėtam objektui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2022 m. birželio mėn. Atsakovas ginčija savo pareigą mokėti nurodytą skolą, motyvuodamas tuo, kad nesant sudarytos atliekų tvarkymo sutarties tarp šalių, nesant reikalingumo teikti tokias paslaugas praktiškai sunykusiam nekilnojamojo turto objektui, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

Utenos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. TS-217 ieškovei UAB „Utenos komunalininkas“ pavesta nuo 2008 m. sausio 1 d. eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Utenos mieste ir rajone ir pasirašyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutartį. Pagal 2007 m. gruodžio 13 d. sutarties 4.1. punktą, UAB „Utenos komunalininkas“ įsipareigojo rinkti komunalines atliekas iš Utenos miesto ir rajono administracinėje teritorijoje esančių bendrijų, daugiabučių ir individualių namų gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir išvežti jas į Utenos regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną, esantį Mockertų kaime, Utenos rajone. Pagal šios sutarties 4.10. punktą, UAB „Utenos komunalininkas“ įsipareigojo sudaryti sutartis su atliekų turėtojais ir rinkti mokesčius už jiems suteikiamas paslaugas. Utenos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. TS-191 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus paskyrimo“, UAB „Utenos komunalininkas“ buvo paskirtas Utenos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi. Pagal šio sprendimo 2.6. punktą, UAB „Utenos komunalininkas“ buvo pavesta sudaryti sutartis pagal standartines sąlygas su komunalinių atliekų turėtojais. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal standartines sąlygas tarp UAB „Utenos komunalininkas“ (Utenos rajono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) ir paslaugų gavėjo yra patalpinta UAB „Utenos komunalininkas“ interneto tinklalapyje www.utenoskom.lt . Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, Sutarties apyvartos ataskaitoje detalizuotas mokestis už atliekų tvarkymą atsakovui buvo paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-352 (nauja sprendimo redakcija patvirtinta Utenos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-131), 2013 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-254 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“.  

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. To paties Įstatymo 301 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas. 

Kaip matyti, tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo, tačiau atsakovui prievolė mokėti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą kyla iš įstatymo, o prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais ir vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2, 6.38, 6.63 straipsniai, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 32 straipsnis). Tarp ieškovės ir atsakovo dėl komunalinių atliekų tvarkymo susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuojami atlygintinų paslaugų sutartimi(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2281 straipsnis, 6.716 straipsnis). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.270 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Mokestis už atliekų tvarkymą atsakovei paskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-352 (nauja sprendimo redakcija patvirtinta Utenos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. TS-131). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 skyriaus 24 punkte nustatyta, kad pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Šiuo atveju atsakovui paskaičiuota sumokėti tik pastovioji įmokos dalis. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Taigi, atsakovo teiginiai, kad šalia atsakovo nekilnojamojo turto nebuvo pastatyti konteineriai, šiukšlės faktiškai nesusidarė ir nebuvo vežamos, nėra teisiškai reikšmingi. Pats atsakovas patvirtino, kad paveldėtu nekilnojamu turtu nesirūpino, nes jo jam nereikėjo, iš jo paaiškinimų matyti, kad dėl turto išregistravimo kreipėsi tik gavęs mokėjimo pranešimą. Apie ieškovo reikalaujamą mokėti įmoką už atliekų tvarkymą, atsakovui buvo žinoma dar 2018 m., tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas dar nėra atlikęs reikalingų veiksmų objekto išregistravimui, nepaisant to, kad jam yra žinoma, jog įmokos teisės aktų nustatyta tvarka pradėtos skaičiuoti ir tebėra skaičiuojamos vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Atsakovas nesumokėjo mokesčio už atliekų tvarkymą Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartyje pagal standartines sąlygas nustatytais terminais. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad ieškovas įrodė atsakovo įsiskolinimo dydį ir pagrįstumą, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 155,58 Eur skolos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2022 m. rugpjūčio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 20 Eur, ir 399,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų (157,30 Eur už ieškinio parengimą, 121 Eur už atstovavimą 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, 121 Eur už atstovavimą 2023 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Valstybės naudai iš atsakovo priteistina 28,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 str., 88 str., 92 str., 93 str.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d., 3 d., 93 str., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos komunalininkas“, j.a.k.183606952, naudai 155,58 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 58 ct) skolos, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (155,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,88 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Margarita Ambrazaitienė