Civilinė byla Nr. e2-1058-781/2020

                 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2020-2

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ vadovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovų A. L., A. S., J. D. (J. D.), S. V. (S. V.), J. S. (J. S.), L. D., R. P., P. B. (P. B.), R. S. (R. S.), R. B. (R. B.), S. P., S. A., T. M., V. M. (V. M.), V. Š. (V. Š.), V. N., V. A. (V. A.) ir V. Ž. (V. Ž.) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal nurodytų ieškovų pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi priėmė ieškovų A. L., A. S., J. D. (J. D.), S. V. (S. V.), J. S. (J. S.), L. D., R. P., P. B. (P. B.), R. S. (R. S.), R. B. (R. B.), S. P., S. A., T. M., V. M. (V. M.), V. Š. (V. Š.), V. N., V. A. (V. A.) ir V. Ž. (V. Ž.) (toliau – ieškovai) pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ (toliau – atsakovė). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi taikė atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – nutarta areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, pavedant turtą surasti bei aprašyti ieškovų pasirinktam antstoliui, taip pat nutarta nustatyti atsakovės turto administravimą, administratoriumi skiriant uždarąją akcinę bendrovę „Insolvensa“ (toliau – turto administratorė).

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi pakeitė 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iš areštuotų piniginių lėšų leido atsakovei atsiskaityti su kreditoriais, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, vykdyti einamuosius mokėjimus bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą.

4.       2020 m. balandžio 30 d. buvo gautas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. teismo nutarties įsiteisėjimo nušalinti atsakovės vadovą R. G. nuo atsakovės vadovo pareigų ir pakeisti nustatytąjį turto administravimą iš paprastojo į visišką, taip pat pavesti vykdyti turto administratorės įgaliotam asmeniui atsakovės administracijos vadovo funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudotis bendrovės antspaudu, perimti visą bendrovės turtą (tame tarpe kasą ir banko sąskaitas), susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius ir kitus dokumentus, organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, nustatant administratorės atlyginimą už vadovavimą atsakovei – 3 000 Eur plius PVM per mėnesį. Nutartį vykdyti skubiai.

5.       Prašymas motyvuojamas tuo, kad ieškovų pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo yra prima facie pagrįstas, be to, egzistuoja grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad dabar taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos ir realiai vykdomos. Iškart po bankroto bylos iškėlimo atsakovės vadovas ėmėsi aktyvių veiksmų išvežant iš bendrovės patalpų seifus, dokumentus, brangius stiklo paketus, todėl tikėtina, kad paskirtai bankroto administratorei įmonės vadovas nevykdys įpareigojimų ir nepateiks visų dokumentų. Be to, atsakovės vadovas R. G. netinkamai veda apskaitą, neteikia paskirtajai turto administratorei prašomos informacijos apie įmonę, balansuose nurodyti skaičiai nesutampa. Be to, bendrovės vadovas iš įmonės yra paėmęs 71 298,46 Eur dydžio lėšas, tačiau jų neketina grąžinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir nušalino atsakovės vadovą R. G. nuo vadovo pareigų iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. teismo nutarties įsiteisėjimo; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatytą atsakovės turto administravimą iš paprastojo į visišką; pavedė turto administratorės įgaliotam asmeniui atsakovės administracijos vadovo funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudotis bendrovės antspaudu, perimti visą bendrovės turtą (tame tarpe kasą ir banko sąskaitas), susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius ir kitus dokumentus, organizuoti kasdienę bendrovės veiklą; nustatė turto administratorės atlyginimą už vadovavimą ir turto administravimą – 3 000 Eur plius PVM (tris tūkstančius eurų) per mėnesį.

7.       Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjų pareiškimo pagrįstumą, nurodė, kad pareiškimo tikėtinas pagrįstumas neginčytinas, kadangi 2020 m. balandžio 29 d. atsakovei yra iškelta bankroto byla.

8.       Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad nepaisant atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios vėliau buvo pakeistos, jos neužtikrina savo paskirties – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgdamas į ieškovų prašyme nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo atsakovės vadovo, kaip bankrutuojančios įmonės vadovo, tikėtiną nesąžiningumą bei tai, kad anksčiau paskirtos laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Atsakovės vadovas R. G. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo siųstas apeliantui, jis nebuvo įdėtas ir į EPP sistemą. Todėl apeliantas negalėjo atsiliepti į pateiktą prašymą.

9.2.                      Ieškovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos objektyviais faktais. Be to, jame nurodyti daiktai, kuriuos pasiėmė apeliantas (seifas, stiklo paketai) priklauso jam ir jo sutuoktinei, o ne bendrovei. Todėl apeliantas iš bendrovės patalpų išvežė jam nuosavybės teise priklausančius daiktus.

9.3.                      Apeliantui buvo suteiktos tik trys darbo dienos turto administratorei pateikti jos prašomus dokumentus. Vadovui nespėjus to padaryti, buvo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas pateikė teismui su bendrovės finansine situacija susijusią medžiagą, balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas už 2018 m., 2019 m., todėl negalima teigti, kad jis visiškai nevykdo pareigos perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus ar nebendradarbiauja su turto administratore. 

9.4.                      Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taikydamas skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsta. Ši nutartis yra apskųsta, todėl teismas negalėjo ja vadovautis.

9.5.                      Apelianto nušalinimas nuo pareigų yra žalingas, kadangi tik apeliantas žino realią bendrovės finansinę padėtį, o paskirta turto administratorė neturi kvalifikacijos, darbo patirties vadovaujant tokio pobūdžio įmonėms.  

10.       Bylą pagal atskirąjį skundą perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliantas pateikė papildomus paaiškinimus – atsikirtimus į ieškovų atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriais praplečia pateikto atskirojo skundo argumentus ir ribas, kelia pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms byloje taikyti sąlygų egzistavimo klausimą, prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išreikalauti papildomus duomenis, prijungti civilines bylas, susijusias su UAB „Plieninis skydas“.

11.       Turto administratorė prašė atmesti apelianto atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

11.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovai pagrindė apelianto galimą nesąžiningumą ir, kad nesiėmus prevencinių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11.2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovei yra iškelta bankroto byla. Taigi, ieškinio pagrįstumas yra nustatytas, todėl egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

11.3. Nors apeliantas turi pareigą teikti reikiamą informaciją turto administratorei, jis jos neteikia. Turto administratorė po skundžiamos nutarties priėmimo nustatė, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo vesta netvarkingai ir aplaidžiai, turto inventorizacijos nebuvo atliekamos, dalies turto, kuris nurodytas apskaitoje, nėra.

12.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Rekovera“ ir S. J., atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra per griežtos ir neadekvačios. Apelianto skundo pagrįstumą prašė spręsti teismo nuožiūra.

13.       Ieškovai su skundo argumentais nesutiko ir prašė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. apelianto teiginiai apie bendrovės finansinę padėtį, apie nutarties dėl bankroto iškėlimo pagrįstumą yra nereikšmingi. Ieškovų pareiškimo reikalavimų prima facia vertinimas yra pakankamas, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13.2. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių įžvelgti grėsmę bendrovės turto išsaugojimui bei bendrovės kreditorių galimybėms atgauti skolas per bendrovės bankroto procesą.

13.3. Apeliantas žinojo, kad iš bendrovės patalpų turto išvežti negali, o siekdamas išvežti jam priklausančius daiktus, tai privalėjo suderinti su turto administratore. 

13.4. Nušalintasis vadovas netinkamai vedė bendrovės finansinę apskaitą, kas taip pat įrodo būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nušalinti apeliantą nuo pareigų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje vertinamas skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis laikinai, iki klausimo dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo UAB „Plieninis skydas“ išnagrinėjimo, apeliantas nušalintas nuo atsakovės vadovo pareigų ir paskirtas visiškas turto administravimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą, priėmimo

15.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 2019 m. balandžio 11 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą UAB „Plieninis skydas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ROKOR“, atstovaujamos P. B. (P. B.); 2) preliminarią UAB „Plieninis skydas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį; 3) dokumentus anglų bei rusų kalba.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Akcentuotina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais rašytiniais dokumentais, sprendžia, kad jie neturi sąsajumo su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis – jo, kaip vadovo nušalinimu nuo bendrovės vadovo pareigų ir visiško turto administravimo nustatymu. Be to, kai kurie iš jų yra pateikti užsienio kalbomis be vertimo į lietuvių kalbą. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus atsisakytina priimti.

18.       Turto administratorė apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 1) 2020 m. balandžio 6 d. prašymo, adresuoto apeliantui, kopiją; 2) 2020 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją; 3) 2020 m. balandžio 17 d. elektroninio laiško kopiją; 4) 2020 m. balandžio 24 d. prašymo kopiją; 5) 2020 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją; 6) 2020 m. gegužės 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją; 7) 2020 m. gegužės 11 d. pranešimo dėl įrangos ir kompiuterinės technikos dingimo kopiją. Ieškovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su turto administratorės, ieškovų naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, juolab kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir byloje iš apelianto 2020 m. birželio 1 d. pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad jis su atsiliepimais į jo atskirąjį skundą, su kuriais yra pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, yra susipažinęs.

20.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. birželio 30 d., t. y. prieš pat teismo posėdį, buvo gauti turto administratorės 2020 m. birželio 29 d. sudaryta atsakovės veiklos ataskaita su priedais, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Rekovera“ ir S. J. rašytiniai paaiškinimai su banko sąskaitos išrašu, ieškovų atsikirtimai į apelianto 2020 m. birželio 1 d. prašymus, ieškovo P. B. (P. B.) nuomonė dėl apelianto pareikšto atskirojo skundo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, rašytinių dokumentų teikimas posėdžio dieną, iki teismo posėdžio likus mažiau nei 15 minučių, nedera su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bei vilkina bylos nagrinėjimą. Be to, teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad 2020 m. birželio 30 d. apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai dokumentai nepriimami bei prie bylos nepridedami.

Dėl apelianto pateiktų papildomų paaiškinimų priėmimo

21.       Kaip minėta, bylą pagal apelianto atskirąjį skundą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, buvo gauti papildomi apelianto paaiškinimai. Papildomai teikiamais paaiškinimais siekiama papildyti pateikto skundo argumentus bei praplėsti bylos nagrinėjimo ribas, todėl jų priėmimo klausimas aptariamas nutartimi, kuria apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos bei vertinamas byloje kilęs ginčas.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje keliamais klausimais ir spręsdamas 2020 m. birželio 1 d. apelianto paaiškinimų priėmimo klausimą išaiškina, jog CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pareiškiantį asmenį tinkamai ir aiškiai suformuluoti teismui teikiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas savo teisinę poziciją skundžiamos nutarties atžvilgiu išdėstė atskirajame skunde, kuris pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir perduotas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti, todėl jame apeliantas turėjo teisę ir pareigą išdėstyti visus nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus.

23.       Nustatyta ir tai, kad papildomai teikiamais paaiškinimais apeliantas kelia ir naujus, atskirajame skunde nesuformuluotus reikalavimus dėl įrodymų išreikalavimo, skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, civilinių bylų prijungimo. Civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad proceso šalis pateiktų teismui vientisą procesinį dokumentą, kuriame būtų suformuluoti visi skundo reikalavimai ir nurodyti juos pagrindžiantys įrodymai, bylą kartu su atskiruoju skundu perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui papildyti ir tikslinti skundo argumentus ir reikalavimus, nėra leidžiama (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktas, CPK 338 straipsnis). Kadangi susipažinus su apelianto papildomais paaiškinimais nustatyta, kad jais detaliau aptariama ginčo situacija ir detalizuojami skundo argumentai bei siekiama praplėsti skundo ribas, kas yra draudžiama, o esminės ginčo situacijos vertinimui reikšmingos informacijos nenurodoma, todėl 2020 m. birželio 1 d. apelianto papildomus paaiškinimus atsisakytina priimti ir dėl jame keliamų reikalavimų detaliau nepasisakoma.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

24.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada yra įvertinama konkretaus ieškinio rūšis, materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis.

25.       Šioje byloje ieškovai pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi nušalino apeliantą nuo atsakovės vadovo pareigų iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. teismo nutarties įsiteisėjimo; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatytą atsakovės turto administravimą iš paprastojo į visišką; pavedė turto administratorės įgaliotam asmeniui atsakovės administracijos vadovo funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudotis bendrovės antspaudu, perimti visą bendrovės turtą (tame tarpe kasą ir banko sąskaitas), susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius ir kitus dokumentus, organizuoti kasdienę bendrovės veiklą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, 2020 m. birželio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet procesinis sprendimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, taikydamas skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones, ir iki kurio įsiteisėjimo jos buvo pritaikytos, yra panaikintas.

26.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovai savo turtinių teisių bankroto byloje užtikrinimui prašė taikyti visišką turto administravimą, t. y. priemonę, kuomet iš esmės laikinai sustabdomi įmonės valdymo organų ar jų narių įgaliojimai, o įmonės turtą administruoja paskirtas administratorius savo įgaliojimų ribose, atsižvelgiant į nustatytą turto administravimo rūšį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.239 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad yra dvi turto administravimo rūšys – paprastasis ir visiškas turto administravimas. Paprastojo turto administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Nustačius visišką turto administravimą, be teisių, suteikiamų paprastojo turto administravimo atveju, administratoriui suteikiama disponavimo turtu teisė, suteikianti galimybę turtą perleisti, jį investuoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, ar keisti jo tikslinę paskirtį (CK 4.241 straipsnis). Todėl vertinant skundžiama teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą, reikia nustatyti, ar ieškovai įrodė būtent tokios griežtos, itin ribojančios apelianto teises, laikinųjų apsaugos priemonių rūšies (visiško turto administravimo) taikymo pagrindą. 

27.       Valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

28.       Pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones motyvavo apelianto, kaip atsakovės vadovo, tikėtinu nesąžiningumu bei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, taip pat kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, pavedant turtą surasti bei aprašyti ieškovų pasirinktam antstoliui, arešto bei paprasto turto administravimo – nepakankamumu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti teismo motyvai nesudaro pagrindo ieškovų naujai prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi paskirtos bei galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra tinkamos atsakovės turto masės išsaugojimui. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą (ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo) laikinas uždraudimas ar apribojimas. Esant areštuotam atsakovės turtui, ieškovams, kurių teisių užtikrinimui buvo taikytos skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės, suteikiama galimybė kreiptis į    antstolį, kuris suranda ir aprašo teismo nurodytą areštuotą turtą. Antstoliui sudarius tikslų atsakovės turto aprašą, nustatomas aiškus atsakovės turimo turto sąrašas. Bankroto bylos atsakovei iškėlimo atveju, nemokumo administratoriui neradus tam tikro atsakovės turto, disponavimas kuriuo buvo apribotas teismo nutartimi, gali būti keliamas atsakovės vadovo atsakomybės ar tokio turto grąžinimo klausimas.

29.       Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad ginčo situacijoje ieškovai neįrodė, kad galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių nepakanka jų turtinių teisių, iškėlus atsakovei bankroto bylą, užtikrinimui, ir kad visiškas turto administravimas būtų proporcinga priemonė siekiant jų interesų apsaugos, ypač, kai teismo procesinis sprendimas, iki kurio įsiteisėjimo jos buvo pritaikytos, yra panaikintas. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuojama, jog ieškovų prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – apelianto nušalinimas nuo vadovo pareigų ir atsakovės visiško turto administravimo nustatymas – kaip neproporcingai suvaržanti apelianto teises naikintina.

30.       Skundžiamos nutarties ydingumą lemia ir tai, kad taikyta laikinąja apsaugos priemone buvo skirtas visiškas turto administravimas. Atsižvelgiant į turto administravimo, kaip apsaugos priemonės išimtinumą, laikinumą ir jos paskirtį (ja siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas) (nagrinėjamu atveju iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) atsakovei išsprendimo), laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Tenkinus apelianto atskirąjį skundą, jam iš ieškovų, turto administratorės priteistina 38 Eur žyminio mokesčio išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti.

Priteisti iš ieškovų A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. D. (J. D.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. V. (S. V.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S. (J. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. B. (P. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S. (R. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B. (R. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M. (V. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š. (V. Š.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A. (V. A.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Ž. (V. Ž.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“ (įmonės kodas 302315617) apelianto R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 2 Eur (du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

Teisėja                                         Jūratė Varanauskaitė