Civilinė byla Nr. 2-2646-188/2017                                                                                          

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01373-2017-3         

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;   

(S)

                                                                                         2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.7; 2.6.8.10; 

                                                                                         2.6.10.5.1; 3.2.6.1

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 15 d.

Kėdainiai

              Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, 

sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus (toliau – NŽT Kėdainių skyrius) atstovei Elenai Neimaer-Zinkienei, atsakovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. panaikino 2017 m. gegužės 19 d. priimtą teismo įsakymą, gavęs atsakovės V. S. prieštaravimus bei 2017 m. birželio 23 d. ieškovės pateiktą ieškinį. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 518,50 Eur skolos, 129,84 Eur delspinigių, 24,87 Eur palūkanų ir 2 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – KAVA) (teisių perėmėja -Nacionalinė žemės tarnyba), 2005 m. liepos 27 d. sudarė su atsakove valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr., 1-7231) (toliau – Sutartis) ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PPA-292 (toliau – Aktas). Sutarties pagrindu atsakovei išsimokėtinai iki 2015 metų buvo parduota 0,3334 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis - 0,0784 ha. Pagal minėtą Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti pagal Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklėse (toliau – mokėjimo taisyklės) nustatytą tvarką. Taisyklių 4.4 papunktyje nurodyta, kad kai žemės sklypai perkami išsimokėtinai, pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palūkanų; 5 punkte nurodyta, kad asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Atsakovė nevykdė prievolės, numatytos Sutarties 5 punkte, todėl ieškovės 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 9SD-(14.9.104.)-465 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“, 2016 m. spalio 27 d. pranešimu Nr. 1SD-5702-(4.85) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“ ir 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimu Nr. 1SD-6415-(4.85) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ atsakovė buvo raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau per nustatytus papildomus terminus įsiskolinimas nebuvo padengtas.

              Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad KAVA ir atsakovė 2005 m. liepos 27 d. pasirašė valstybinės žemės pirkimo-paradavimo sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, iš jų matyti, kad atsakovė įsigijo 0,3334 ha žemės sklypo dalį - 0,0784 ha. Šalių patvirtintoje Sutartyje atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta -(duomenys neskelbtini). KAVA sutarties sudarymo metu negalėjo patikrinti Gyventojų registro, kadangi tokių techninių galimybių tuo metu neturėjo. Patvirtino, kad atsakovė deklaravo gyvenamąją vietą Janušavos g. 112, Kėdainiuose nuo 2004 m. gegužės 14 d. Atsižvelgiant į tai, deklaruota gyvenamoji vieta su faktine gyvenamąja vieta galėjo nesutapti. Ieškovė pranešimus siuntė pagal Sutartyje nurodytą adresą. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 2.17 straipsnyje nurodyta, jog fizinis asmuo raštu privalo kitai sandorio šaliai pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, atsakovei pranešimai buvo siųsti pagal Sutartyje nurodytą jos gyvenamąją vietą. Paaiškino, kad ieškinį grindžia Sutartimi ir atsakovės pateiktais mokėjimo kvitais. Atkreipė dėmesį, kad Sutarties 5 punkte nurodytos ne tik mokėjimo sumos, kurios yra už pačią žemę, tačiau toliau nurodyta, kad mokėjimai vykdomi pagal atitinkamas Mokėjimo taisykles, o Mokėjimo taisyklėse numatyta, kad asmuo privalo mokėti 2 procentus metinių palūkanų pagal tuo metu galiojusią redakciją ir laiku nesumokėjęs, turi mokėti 0,05 procentų delspinigius. Iš atsakovės pateiktų kvitų matyti, kad sumokėta ne visa skola. Nurodė, kad byloje pateiktoje lentelėje yra matyti visi atsakovės mokėjimai. Taip pat matyti, kad atsakovė mokėjimus atliko neatsižvelgiant į grafiką. Iš pateiktos skolos skaičiavimo lentelės matyti, kaip susidarė skola už žemę, nes pirmiausia buvo užskaitomos palūkanos, delspinigiai ir tik po to užskaitoma skola už žemę. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė V. S. atsiliepime į ieškinį (b. l. 43-45) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad kiekvienais metais laiku mokėjo įmokas pagal Sutartyje nurodytą grafiką, tačiau visų kvitų pateikti negali, nes neranda. Mano, kad nepažeidė Sutarties 5 punkto, nes sumokėjo visą grafike nurodytą sumą laiku ir Sutartyje nurodytomis sąlygomis. Pažymėjo, kad Sutartyje nėra punkto, numatančio 2 procentų palūkanas ir delspinigius. Nurodė, kad jos niekas neinformavo apie įsiskolinimą, jokių pranešimų ji nėra gavusi. Mano, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų nustatyti jos tikrąją gyvenamąją vietą, matydama, kad ji nereaguoja į pranešimus ir raginimus. Nurodė, kad nepaisant laiškų, ji žinojo, kad reikia mokėti, tačiau kiekvienais metais pranešimai ateidavo kitais mokėjimo kodais. Sutartyje nėra punkto, kur būtų minimos 2 procentų palūkanos ir delspinigiai. Ji buvo kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus specialistą, kuris  patikino, kad įsiskolinimų nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, jog visą kainą už žemę yra sumokėjusi, tik nėra sumokėjusi 2 procentų palūkanų, kurių, kaip jai nuėjus į NŽT Kėdainių skyrių paaiškino, nereikia mokėti. Nurodė, kad kai buvo nuėjusi aiškintis, žodžiu buvo pasakyta, kad iš tiesų 2 procentai nėra nurodyti. Visą sumą už žemę yra sumokėjusi, tik vieno kvito trūksta, kai kraustėsi, visus kvitus ji turėjo, nurodė, kad padengė visą skolą. Pripažįsta, kad nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. Mano, kad NŽT Kėdainių skyrius turi matyti jos visus mokėjimus. Jai nuvykus į NŽT Kėdainių skyrių, žodžiu buvo paaiškinta, kad visa skola  sumokėta. Taip pat pažymėjo, kad 3 metus laiškai ėjo ne į jos gyvenamąją vietą, o senu adresu, kuriuo negyvena 13 metų. Sutartyje nurodyta, kad ji gyvena Mindaugo g. 12-75, Kėdainiuose, tačiau paskui pasikeitė jos gyvenamoji vieta. Nurodė, kad 2005 metais balandžio mėnesį ji iš ten išsideklaravo, tačiau iki liepos mėnesio faktiškai gyveno senu adresu. Dėl Sutartyje nurodyto 5 punkto nesiaiškino, tačiau po metų buvo nuėjusi pas buhalterę, kuri pažiūrėjusi Sutartį patvirtino, kad nėra numatytos 2 procentų palūkanos, tada kažkoks darbuotojas vyras nurodė mokėti pagal lentelę. Nurodė, jog negali paaiškinti, už kokius metus nerado kvito. Pripažino, kad yra gavusi kelis pranešimus dėl mokėjimo už žemę. Patvirtino, kad ne visi kvitai yra byloje, tačiau, paskambinus į NŽT Kėdainių skyrių, ją patikino, kad viskas yra sumokėta. Pripažino, kad dėl Sutarties 5 punkto neišsiaiškino. Nurodė, kad sutinka sumokėti 2 procentų palūkanas, tačiau nesutinka mokėti delspinigių. Jei teismas nuspręstų tenkinti ieškinį visiškai, prašo mokėtiną sumą išdėstyti 2 metų laikotarpiui.

Ieškinys tenkintinas.

Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų ir civilinėje byloje esančių įrodymų: Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 02-06-6483 (b. l. 29), Valstybinės žemės sklypo 2005 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties (b. l. 30-31), 2005 m. liepos 27 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. PPA-292 (b. l. 32), 2013 m. balandžio 17 d. pranešimo Nr. 91D-(14.9.104.)-465 Dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo (b. l. 33-34), 2016 m. spalio 27 d. pranešimo Nr. 1SD-5702-(4.85.) Dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo (b. l. 35), 2016 m. gruodžio 21 d. Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (-is) Nr. 1SD-6415-(4.85.) (b. l. 36), mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės (b. l. 63-64) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2005 m. liepos 27 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-7231, dėl 0,3334 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies -0,0784 ha pirkimo – pardavimo. Šis žemės sklypas V. S. buvo parduotas išsimokėtinai už 1922,89 Eur (6639,34 Lt), iš kurių 473,32 Eur (1634,28 Lt) V. S. sumokėjo kaip pradinį įnašą. Likusius 1403,79 Eur (4847,00 Lt) V. S. įsipareigojo sumokėti iki 2015 metų šiais terminais: kasmet po 155,98 Eur (538,56 Lt) pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytu grafiku (b. l. 31). Nuosavybės teisė į žemės sklypą, įsigytą iš valstybės, pirkėjai perėjo nuo 2005 m. liepos 27 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. PPA-292 pasirašymo (b. l. 32). Be to, atsakovė pagal 2005 m. liepos 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktą buvo įspėta, kad atsiskaitymas už parduotą valstybinės žemės sklypą vykdomas pagal Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 67-6128) (toliau – Mokėjimo taisyklės). Minėtų  Taisyklių 4.4 papunktyje nurodyta, kad kai žemės sklypai perkami išsimokėtinai, pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palūkanų; 5 punkte nurodyta, kad asmenims, nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. NŽT Kėdainių skyrius 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 91D-(14.9.104.)-465 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“ atsakovei pateikė pranešimą apie susidariusią skolą, iš kurio matyti, kad atsakovės skolos likutis už žemę 2013 m. sausio 15 d. sudarė 170,61 Eur (589,08 Lt). NŽT Kėdainių skyrius 2016 m. spalio 27 d. d. raštu Nr. 1SD-5702-(4.85.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“ informavo V. S., kad ji privalo vykdyti pirkimo - pardavimo sutartį ir sumokėti susidariusį įsiskolinimą – 528,17 Eur, 2 proc. palūkanas, apskaičiuotas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki mokėjimo dienos, bei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos. NŽT Kėdainių skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 1SD-6415-(4.85.) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ priminė atsakovei, kad ji nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir prašė sumokėti susidariusį įsiskolinimą – 528,17 Eur iki 2016 m. sausio 15 d. NŽT Kėdainių skyrius 2017 m. gegužės 15 d. sudarė mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelę, iš kurios nustatyta, kad V. S. nesumokėtos įmokos yra 518,50 Eur, palūkanos iki 2017 m. gegužės 16 d. sudaro 24,87 Eur ir 129,84 Eur delspinigiai iki 2017 m. gegužės 16 d. Nacionalinė žemės tarnyba savo sutartinių įsipareigojimų laikėsi, žemės sklypo nuosavybės teisė atsakovei buvo perleista, tačiau atsakovė Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka piniginių įsipareigojimų nevykdė ir įmokų pagal grafiką nemokėjo. Nemokant įmokų pagal nustatytą grafiką, už įsiskolinimo likutį ieškovė atsakovei paskaičiavo 2 proc. metines palūkanas bei 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

Atsakovė neginčija aplinkybių, jog tarp šalių buvo sudaryta žemės išsimokėtinai pirkimo-pardavimo Sutartis, tačiau atsakovė iš esmės ginčija tai, kad nebuvo susitarta dėl 2 procentų palūkanų ir dėl 0,05 procentų delspinigių. Atsakovė taip pat nurodo, kad NŽT Kėdainių skyrius jai siuntė pranešimus apie įsiskolinimus ne tuo adresu.

          Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Taigi šalys, nustatydamos sutarties sąlygas, yra laisvos tiek, kiek nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų.

            Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad asmenys, pirkdami iš valstybės žemę (pagal šiuo metu galiojančias nuostatas – išskyrus miškų paskirties žemę), gali įgyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 1 dalis). Valstybinė ne žemės ūkio paskirties žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

          Byloje nustatyta, kad NŽT Kėdainių skyrius ir atsakovė sudarė 0,0784 ha žemės sklypo dalies, esančios bendrame 0,3334 ha žemės sklype (kadastro Nr. 5(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį. Atsakovė yra perėmusi visas pagal šią sutartį jos įgytas pareigas ir teises, įskaitant nuosavybės teisę į nupirktą žemės sklypo dalį.

             Sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką ir sąlygas reglamentavo Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Pardavimo taisyklės) ir Mokėjimo taisyklės.

             Pagal Pardavimo taisyklių nuostatas pirkėjas turėjo teisę atsiskaityti su valstybe už perkamą žemės sklypą išsimokėtinai (13, 24, 26 punktai).

             Mokėjimo taisyklėse buvo nustatyta, kad pirkėjai už išsimokėtinai perkamus sklypus su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos kainos sumokėti iš karto, o kitą sumą – per tolesnius 14 metų sutartyje nustatytais terminais (4.1 punktas). Sutartyje numatytos sumos turi būti sumokėtos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos (4.3 punktas). Mokėjimo taisyklės taip pat nustatė, kad pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palūkanų (4.4 punktas), o asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (5 punktas). Taigi Mokėjimo taisyklėse buvo aiškiai nustatytas maksimalus valstybinės žemės kainos išmokėjimo terminas ir vėliausia metinio mokėjimo data už išsimokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus, taip pat mokamų palūkanų už įsiskolinimo likutį ir netesybų už prievolės pažeidimą dydžiai. Bylos šalių ginčo dėl atitinkamų sutarčių sąlygų teisėtumo nėra.

             Atsakovė nurodė, kad Sutartyje nustatytos palūkanos ir delspinigiai numatyti nebuvo, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti netesybas (palūkanas ir delspinigius).

            Netesybos yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

           Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją.

            Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 yra nurodęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. CK normose, reglamentuojančiose pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, nenustatyta draudimo šalims sutartyje susitarti dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Visa prekių kaina pardavėjui sumokama ne iš karto, bet dalimis per nustatytus terminus po prekių perdavimo pirkėjui. Dėl to šis tam tikrą laiką naudojasi pinigais, kurie faktiškai priklauso pardavėjui.

            Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu.

            Mokėjimo taisyklėse buvo nustatyta, kad valstybinės žemės išsimokėtinai pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palūkanų, o Sutartyje – kad metinė įsiskolinimo suma ir 2 procentų dydžio metinės palūkanos už žemės sklypus turi būti sumokamos iki kitų metų sausio 15 d. Taigi Sutartyje nustatytos palūkanos mokamos ne už prievolės pažeidimą (už prievolės pažeidimą nustatytos netesybos), o už naudojimąsi sutartą laiką (mokėjimo terminą) valstybei priklausančiais pinigais, kuriuos pirkėjas, jei būtų pirkęs ne išsimokėtinai, būtų sumokėjęs valstybei įgydamas žemės sklypą, t. y. jos mokamos už tai, kad pirkėjas pageidavo įgyti valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai per sutartyje nustatytą terminą, nemokėdamas iš karto visos žemės sklypo kainos.

               Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, esą ji yra skolą sumokėjusi, tik neranda kai kurių kvitų, jie yra niekuo nepagrįsti, taip pat atmestini atsikirtimai, jog nežinojo, kad yra numatytos 2 proc. palūkanos ir 0,05 proc. delspinigiai, kadangi pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sudarant Sutartį nesidomėjo dėl netinkamai vykdomos Sutarties pasekmių. Iš ieškovės pateiktos Mokėtinų įmokų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės bei ieškovės atstovės paaiškinimo teismo posėdžių metu aišku, jog atsakovė nemokėjo palūkanų nuo 2006 m. sausio 15 d. nuo pradinės skolos (1403,80 Eur), todėl sumokėjus pirmą įmoką 2008 m. sausio 29 d. - 159,29 Eur (554,00 Lt) ir išskaičiavus už 2006 ir 2007 metus 68,24 Eur palūkanų ir 11,10 Eur delspinigių, įmoka už žemę (už 2007 metus) sudarė tik 79,95 Eur ir atsakovė liko skolinga 76,03 Eur. Analogiškai atsakovei 2008 m. lapkričio 10 d. sumokėjus 173,77 Eur už 2008 metus, išskaičiavus nuo įsiskolinimo sumos paskaičiuotas 28,08 Eur palūkanas ir 10,87 Eur delspinigių, atsakovės įmoka už žemę sudarė 134,82 Eur, o skola  padidėjo iki 97,19 Eur. Tokiu būdu skaičiuojant, 2017 m. gegužės 16 d. atsakovė yra skolinga 518,50 Eur įmoką už žemę, 24,87 palūkanų ir 129,84 Eur delspinigių (b. l  63-64). Dėl to teismas pripažįsta, kad Sutartyje nustatytos palūkanos atliko mokėjimo funkciją už naudojimąsi valstybės pinigais, kuriuos ši turėjo gauti sudarant (sudarius) pirkimo–pardavimo sutartis.

           Mokėjimo taisyklėse aiškiai nurodyta, kad netesybos mokamos už nustatytu laiku nesumokėtą metinio įsiskolinimo sumą ir palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti netesybas nuo nesumokėtos mokėjimo palūkanų, laikytinų prievolės vykdymu natūra, dalies.

           Atmestini atsakovės argumentai dėl pranešimų gavimo, kadangi pati atsakovė nesugebėjo aiškiai įvardinti, kada ir kiek tiksliai gavo pranešimų iš NŽT Kėdainių skyriaus dėl susidariusios skolos. Manytina, kad apie susidariusią skolą atsakovė žinojo nuo pat pradžių, kadangi pati teismo posėdžio metu nurodė, jog  po metų ėjo į NŽT Kėdainių skyrių aiškintis dėl palūkanų pas buhalterę ir pas darbuotoją, kurių įvardinti negalėjo. Atsakovė pažymėjo, kad 6 metus laiškus gavo į (duomenys neskelbtini), paskutinius trejus metus laiškų negavo, o (duomenys neskelbtini), nebegyvena jau 13 metų. Nurodė, kad iš minėtos vietos išsideklaravo dar 2005 metų balandžio mėnesį, tačiau iki liepos mėnesio faktiškai joje gyveno. Tokie atsakovės paaiškinimai, kurie posėdžio metu nebuvo konkretūs ir nuoseklūs, atmestini, kadangi, kaip ieškovės atstovė paaiškino, iš nustatytų duomenų aišku, kad atsakovė 2004 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Sutartyje nurodė gyvenamąją vietą –(duomenys neskelbtini). Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atstove, jog atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adresas su deklaruota gyvenamąja vieta galėjo ir nesutapti, todėl ieškovė pranešimus siuntė pagal Sutartyje nurodytą atsakovės adresą.

Pagal CK nuostatas, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015).

            Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomi minėti CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (pvz.: paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą). Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), skirtingu adresu, nei yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Teismas šio ginčo dėl pranešimų negavimo aspektu pripažįsta teisiškai reikšmingu CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Sutarties šalies nuo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neatleidžia kitos šalies žinojimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes ši pareiga išlieka ir po sandorių sudarymo. Atsakovė, siekdama pakeisti sandorio sudarymo metu nurodytą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, turėjo tai padaryti raštu, nes tokie pakeitimai reikšmingi prievolių įvykdymui, ginčų sprendimui ir kitiems iš sandorių atsirandantiems padariniams. Šių veiksmų atsakovei neatlikus, ieškovė pagrįstai siuntė pranešimus į (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Sutartyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 procentų dydžio metinės palūkanos už 673,21 Eur (518,50 Eur skolos + 24,87 Eur palūkanų + 129,84 Eur delspinigių) priteistą bendrą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės V. S. priteistina ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 518,50 Eur skolos, 24,87 Eur palūkanų ir 129,84 Eur delspinigių. Kadangi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo ar sutarties numatytas palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37, 6.210 straipsniai), todėl iš atsakovės V. S. ieškovei priteistinos 2 procentų dydžio metinės įstatyminės palūkanos nuo visos priteistos sumos 673,21 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Atsakovė teismo posėdžio metu teismo prašė išdėstyti priteistą sumą dalimis dvejų metų laikotarpiui, jei teismas nuspręstų ieškinį tenkinti.

Vadovaujantis CPK 284 straipsniu, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą gali atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais ir, išdėstant teismo sprendimo vykdymą, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai atsakovo turtinė padėtis yra tokia komplikuota, jog sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus, tačiau, atidėti sprendimo įvykdymą galima tais atvejais, kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai, sprendimas bus įvykdytas, kai skolininkas deda pastangas, kad būtų atsiskaityta su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse. bylose Nr. 3K-3-301/2006, Nr. 3K-3-521/201 ir kt.,). Atsakovė V. S., prašydama išdėstyti priteistos skolos, palūkanų ir delspinigių mokėjimą dalimis dvejų metų laikotarpiui, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią materialinę padėtį. Darytina išvada, kad atsakovės tokio pobūdžio prašymas nesudaro pagrindo jį tenkinti, nes ji teismui nepateikė duomenų, kurie leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti atsakovės tikrąją turtinę padėtį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad išdėsčius skolos mokėjimą, kurio būtinumas nėra pagrįstas, būtų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto šalių lygiateisiškumo principo, nepaisoma teisėtų kreditorės interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo skola priteista, ir būtų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovės prašymas dėl skolos išdėstymo dviejų metų laikotarpiui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Visiškai tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79-80 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės V. S. priteistinos į valstybės pajamas 27,76 Eur bylinėjimosi išlaidos, kuria sudaro 20 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ir 7,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsniu, 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinė - Vilnius, Gedimino pr. 19, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT25 7300 0101 2326 4005, esanti AB banke „Swedbank“, iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 518,50 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų 50 ct) skolos, 24,87 Eur (dvidešimt keturis eurus 87 ct) palūkanų, 129,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 84 ct) delspinigių ir 2 (dviejų) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos (673,21 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 27,76 Eur (dvidešimt septynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

              Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Ramyna  Šidlauskienė