Civilinė byla Nr. e2A-791-1092/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04813-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. U. ir atsakovės R. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. U. ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. U. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2896 Eur skolos, 8,8 procentus metinių palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, skaičiuojamų nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 3 d. iki paskolos grąžinimo dienos; 5 procentų metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 3 d. iki paskolos sumos grąžinimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2009 m. kovo 3 d. R. N. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį V. U., kuriuo ji įsipareigojo iki 2009 m. gegužės 3 d. besąlygiškai sumokėti V. U. 10 000 Lt (2 896,20 Eur). Atsakovė laiku nesumokėjo prisiimto įsipareigojimo. 2017 m. rugpjūčio 4 d. V. U. mirė ir turtą, taip pat ir kreditorinį reikalavimą atsakovei R. N., paveldėjo V. U. sūnus D. U.. Vekselyje nebuvo numatytas palūkanų dydis, todėl ieškovas mano, kad turėtų būti taikytinas Lietuvos banko paskelbtas (www.lb.lt) sutarties sudarymo dienai palūkanų dydis, galiojęs sutarties sudarymo dieną – 8,80 procentai. Teismas turėtų priteisti tokio dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos sumos, nuo paskolos sutarties sudarymo dienos iki jos grąžinimo. Ieškinio pareiškimo dienai (2018 m. gegužės 28 d.) tai sudaro 2 355,24 Eur. Taip pat ieškovas prašo priteisti 5 procentų metines bei procesines palūkanas.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad atsakovę su ieškovo tėvu V. U. siejo artimi ryšiai. 2009 m. atsakovė susitarė su V. U., kad jis paskolins atsakovei 10 000 Lt, kuriuos atsakovė perskolino savo pažįstamui R. S.. Šalims sutarus, atsakovė išrašė V. U. vekselį 10 000 Lt sumai, o R. S. išrašė atsakovei du vekselius po 5 000 Lt. Nurodė, kad visus pasiskolintus pinigus grąžino V. U. dalimis. Kiekvieną grąžintą sumą įsirašydavo į kalendorių. Grąžinus pasiskolintą sumą, pareikalavo, kad V. U. grąžintų išrašytą vekselį, tačiau pastarasis patvirtino, kad vekselis jau yra sunaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė R. N. pagal 2009 m. kovo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojo iki 2009 m. gegužės 3 d. grąžinti vekselio gavėjui V. U. 10 000 Lt (2 896,20 Eur). V. U. 2017 m. rugpjūčio 4 d. mirė. Jo turtą bei reikalavimo teisę į atsakovę paveldėjo ieškovas D. U.. Suėjus neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

6.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė skolos grąžinimo fakto, todėl 2018 m. gegužės 30 d. preliminaraus teismo sprendimo dalis dėl skolos priteisimo yra teisėta, pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

7.       Įvertinęs ieškovo prašymą dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo, teismas nustatė, kad aplinkybės apie atsakovės ir V. U. draugystę ieškovas neginčijo, atsakovei vėluojant grąžinti paskolą, V. U. nereiškė jai pretenzijų. Šios aplinkybės, apibūdinančios šalių tarpusavio santykius sutarties sudarymo metu ir jų elgesį po sutarties sudarymo, vertinant kartu su paskolos sutarties (vekselio) tekstu, kuriame atsakovė nurodė, kad 2009 m. gegužės 3 d. pagal išduotą vekselį V. U. privalo sumokėti 10000 Lt, yra pagrindas konstatuoti, jog šalys susitarė, kad paskola nebus atlygintinė. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8.       Ieškovas D. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl nepriteistų palūkanų ir priteisti iš atsakovės R. N. 8,8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos sumos, nuo paskolos sutarties sudarymo dienos iki jos grąžinimo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas galutinį sprendimą, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, netinkamai jas aiškino, todėl sprendimo dalis dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo turi būti pakeista.

8.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys susitarė, kad paskola nebus atlygintinė ir mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ieškovui nepriteisė. Toks formalus teismo vertinimas pažeidžia ieškovo teises ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Vekselyje nenurodyta, kad paskola yra neatlygintinė. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, todėl reikalavimas dėl palūkanų mokėjimo už naudojimąsi pinigais turėjo būti patenkintas.

9.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priimti naują sprendimą – D. U. ieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai.

9.2.                      Atsakovė nurodo, kad ieškovas nėra jos tiesioginis kreditorius, o vekselis, pagal kurį pareikštas reikalavimas, išduotas jo tėvui V. U.. Nurodo, kad visą skolą pagal vekselį atsakovė yra grąžinusi V. U.. V. U. atsakovei nurodė, kad vekselį suplėšė.

9.3.                      Atsakovę su V. U. 16 metų siejo artimi santykiai.

9.4.                      Būdamas gyvas, V. U. nuo 2009 m. gegužės 4 d., t. y. 9 metus nesikreipė į teismą ir nereiškė atsakovei jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl skolos grąžinimo. Ieškovo teisė į tėvo V. U. pinigus ir palūkanas atsirado tik po palikimo priėmimo.

10.       Atsakovė R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė nurodo, kad jos pateiktus įrašus užrašų knygutėje apie pinigų V. U. sumokėjimą teismas vertino kaip nesudarančius jokio pagrindo konstatuoti, kad skola buvo grąžinta. Pažymi, jog nors ir pateikė įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas dokumentų kopijas, bet teismas juos priėmė ir dokumentų originalų neprašė.

10.2.                      Atsakovės prašymą dėl rašysenos ekspertizės teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad nėra galimybės nustatyti, ar mokėjimai buvo atlikti būtent pagal 2019 m. kovo 3 d. išduotą vekselį. Taip pat atmestas prašymas dėl liudytojų, kuriems žinoma apie artimus atsakovės ir V. U. santykius, apklausos, motyvuojant, kad dėl to fakto ginčo nėra.

10.3.                      Teismas, priteisdamas visą vekselyje nurodytą sumą, nevertino fakto, kad būdamas gyvas V. U. 9 metus nesikreipė į teismą ir nereiškė atsakovei jokių reikalavimų dėl skolos grąžinimo. Nurodo, kad visą skolą pagal 2009 m. kovo 3 d. vekselį V. U. grąžino, paskutinę sumą sumokėjo 2015 m. lapkričio mėnesį.

10.4.                      Atsakovė nesutinka su priteista 1 314 Eur palūkanų suma, nurodydama, kad V. U. 9 metus grąžinti skolą nereikalavo, taip pat nereikalavo sumokėti palūkanų už laiku neįvykdytą prievolę. Ieškovo teisė reikalauti grąžinti skolą atsirado ne 2009 m. gegužės 3 d., o tik nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos, kuris buvo išduotas 2017 m. gruodžio 5 d.  Atsakovės manymu, tik nuo šios datos ieškovas turi teisę reikalauti kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų už laiku negrąžintą skolą.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. U. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skola V. U. buvo grąžinta.

11.2.                      Atsakovė nepateikė jokių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad skola iš tiesų buvo sumokėta. Skolos grąžinimo faktą atsakovė įrodinėja pačios ranka rašytais įrašais savo užrašų knygutėje, kurie negali būti laikoma patikimu ir pakankamu įrodymu. Originalių įrašų nepateikė bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir su apeliaciniu skundu.

11.3.                      Prašymas dėl liudytojų kvietimo į teismo posėdį buvo visiškai nesusijęs su kilusiu teisiniu ginču, nes liudytojai galėjo tik patvirtinti faktą, jog R. N. siejo glaudūs santykiai su V. U..

11.4.                      Atsakovės argumentas, kad V. U. 9 metus nereikalavo grąžinti skolą yra nereikšmingas, nes esant geriems santykiams jam nebuvo pagrindo baimintis, kad skola bus negrąžinta. V. U. nesikreipimas į teismą tam tikrą laiką dėl negrąžintos skolos pagal vekselį, neatima iš ieškovo teisės reikalautoi grąžinti paskolintus pinigus.

11.5.                      Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos. Atsakovės argumentai, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos – 2017 m. gruodžio 5 d. yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos priteisimo

14.       Atsakovė R. N., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti skolą iš jos, apeliaciniame skunde nurodo, kad skolą pagal 2009 m. kovo 3 d. vekselį V. U. grąžino, paskutinę sumą sumokėjo 2015 m. lapkričio mėnesį.

15.       Vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.105 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 2 straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas).

16.       Civilinio kodekso 6.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. 

17.       Teismų praktikoje pažymima kad skolos dokumento buvimas pas kreditorių be įrašų apie skolos grąžinimą su kreditoriaus aiškinimu, kad skola negrąžinta, paprastai yra pakankami įrodymai teismui nuspręsti, kad kreditorius įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, t. y. kad skola negrąžinta. Skolininkas, kuris esant tokioms aplinkybėms tvirtina priešingai, turi įrodyti skolos grąžinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

18.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vekselis, pagal kurį prašoma priteisti skolą, yra pas ieškovą. Jokių pakvitavimo dokumentų šalys teismui nepateikė. Aplinkybę, kad skolą grąžino, atsakovė įrodinėjo pačios ranka darytais įrašais savo užrašų knygutėje, be vekselio gavėjo žymos apie grąžintą skolos dalį. Tačiau atsakovė į bylą pateikė tik minėtų įrašų kopijas nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, jų originalų į bylą neteikė, jų nepridėjo ir prie apeliacinio skundo. Be to, susumavus atsakovės pateiktose dokumentų kopijose nurodytas sumas, gaunasi kur kas didesnė suma nei 10 000 Lt (2 896,2 Eur) suma. Taip pat matyti, kad įrašai padaryti ne vienoje užrašų knygelėje. Šios aplinkybės sukelia abejonių atsakovės pateikiama įvykių versija. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismui, kad atsakovė neįrodė skolos grąžinimo fakto. Atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmestinas.

19.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymus dėl rašysenos ekspertizės skyrimo bei liudytojų apklausos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju nebuvo tikslinga skirti rašysenos ekspertizę, nes nėra galimybės nustatyti, ar V. U. padarytas įrašas yra dėl skolos pagal 2009 m. kovo 3 d. išduotą vekselį. Savo ruožtu atsakovės nurodyti liudytojai galėtų patvirtinti faktą, kuris byloje ir taip nėra ginčijamas – kad atsakovę su V. U. siejo artimi santykiai. Dėl šių aplinkybių atsakovės prašymai dėl įrodymų buvo atmesti pagrįstai.

Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo

20.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl mokėjimo palūkanų priteisimo.

21.       CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje paskolos sutarties sampratoje nustatyta pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Vadinasi, mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimą) funkciją atliekančias palūkanas paskolos gavėjas privalo mokėti tik tuo atveju, jei paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Tačiau paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai. Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

22.       Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

23.       Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovo pateiktame vekselyje palūkanų mokėjimo klausimas nėra aptartas. Taip pat į bylą nėra pateikta ir tarp šalių sudaryta paskolos sutartis, kas leidžia daryti išvadą, jog rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Vadinasi, byloje nėra tiesioginių ir pirminių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė dėl mokėjimo palūkanų. Be to, atsakovė nurodė, kad ją ir vekselio davėją V. U. 16 metų siejo artimi santykiai ir suėjus skolos grąžinimo terminui V. U. jai pretenzijų nereiškė, palūkanų mokėti neprašė. Šio fakto ieškovas D. U. neginčija.

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios šalių tarpusavio santykius sutarties sudarymo metu ir jų elgesį po sutarties sudarymo, vertinant kartu su vekselio tekstu, kuriame atsakovė nurodė, kad 2009 m. gegužės 3 d. pagal išduotą vekselį V. U. privalo sumokėti 10 000 Lt, yra pagrindas konstatuoti, jog labiau tikėtina, kad šalys susitarė, jog paskola nebus atlygintinė. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo

25.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos kompensacines palūkanas nuo 2009 m. gegužės 3 d. Teigia, kad ieškovo teisė reikalauti grąžinti skolą atsirado ne 2009 m. gegužės 3 d., o tik nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos, kuris buvo išduotas 2017 m. gruodžio 5 d. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad V. U. palūkanų iš jos niekada nereikalavo.

26.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 19 p.). 

27.       Vadovaujantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad kompensacinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Juolab kad pagal CK 5.1 straipsnį įpėdinis paveldi ir iki palikėjo mirties susikaupusias palūkanas, nes šios palūkanos sudaro palikėjo turto dalį.

28.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra apibrėžta, kad kompensacinės palūkanos laikytinos kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos pinigų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012). 

29.       Taigi pagal įstatymą kompensacinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo to momento, kai skolininkas pažeidė prievolę gražinti skolą. Vadinasi, svarbu nustatyti momentą, kada terminas grąžinti skolą buvo pažeistas. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo vekselyje nurodytos pinigų sumos sumokėjimo datos negalima laikyti prievolės pažeidimo momentu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl toliau nurodomų argumentų.

30.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, 30 p.). Vadinasi, tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, 36 p.).

31.       Vadovaujantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje pateiktas vekselis gali būti laikomas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių tarp V. U. ir atsakovės atsiradimą. Tačiau pažymėtina, kad pati paskolos sutartis, kurios pagrindu buvo išduotas vekselis, rašytine forma sudaryta nebuvo.

32.       Minėtame vekselyje, be kita ko, nurodyta pinigų sumokėjimo V. U. data – 2009 m. gegužės 3 d. Vertinant iš pirmo žvilgsnio, galima būtų teigti, kad būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už prievolės grąžinti pasiskolintus pinigus pažeidimą. Tačiau, minėta, V. U. ir atsakovę siejo labai artimi santykiai. V. U. nepateikė vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka, taip pat daugiau kaip 8 metus (iki pat savo mirties) nesikreipė į teismą dėl skolos grąžinimo. Byloje nėra duomenų, kad V. U. (iki mirties) būtų reikalavęs, kad atsakovė grąžintų paskolą ar sumokėtų atitinkamas palūkanas. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į šios nutarties 22 punkte paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegijai sudaro pagrindą manyti, kad V. U. iki pat savo mirties nelaikė, kad atsakovė pažeidė terminą grąžinti jam paskolą, kitaip tariant, tęsė skolos grąžinimo terminą. Vadinasi, priteisti kompensacinių palūkanų nuo 2009 m. gegužės 3 d. nėra pagrindo, nes negalima laikyti, kad 2009 m. gegužės 3 d. atsakovė pažeidė savo prievolę V. U.. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nusprendžia, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei byloje surinktus duomenis labiausiai atitiktų kompensacinių palūkanų skaičiavimas nuo V. U. mirties (nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. (imtinai), t. y. kitos dienos po V. U. mirties, iki 2018 m. gegužės 28 (imtinai)). Dėl šios priežasties iš atsakovės priteistina kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų suma mažinama iki 117,83 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismo priteisimo

33.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

34.       Ieškovo reikalavimai patenkinti 45,91 proc. (3 014,03 (priteista suma) / 6 565,44 Eur (ieškinio suma) Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas patyrė 975 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma apeliaciniais skundais nėra ginčijama. Vadinasi, ieškovui iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma mažinama iki 447,62 Eur (975 x 0,4591).

35.       Pagal byloje pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos (dokumentas (registruotas Klaipėdos apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 5 d. Nr. DOK-53391) yra popierinėje bylos medžiagos dalyje) atsakovės išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme buvo 162,5 Eur. Vadinasi, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 87,90 Eur (162,5 x 54,09 proc. (kiek bylos laimėjo atsakovė)) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36.       Kadangi ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas, todėl žyminis mokestis už apeliacinį skundą jo naudai nepriteisiamas. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nepriteisiama ir 363 Eur suma už teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą.

37.       Ieškovas pateikė 363 Eur kvitą už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 28,41 proc. ((1 196,17 Eur (tiek sumažinta pirmosios instancijos teismo priteista suma) / (2 896,2 (ginčyta skola) + 1 314 (ginčytos kompensacinės palūkanos)), atmestas 71,59 proc., vadinasi, iš atsakovės ieškovui priteisiama 259,87 Eur (363 x 0,7159) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

38.       Pagal byloje pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos atsakovės išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra 227,50 Eur. Vadinasi, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 64,63 Eur (227,50 x 0,2841) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Be to, iš ieškovo valstybei priteistina 26,91 Eur žyminio mokesčio (už tą dalį, kuria patenkintas atsakovės apeliacinis skundas (1 196,17 Eur x 3 proc. x 0,75), nuo kurio atsakovė buvo atleista.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo.

39.       Byloje Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkinant iš dalies atsakovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas iki 4 210,20 Eur. Keičiant Klaipėdos apylinkės 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą yra pagrindas sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 3 014,03 Eur, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki šio procesinio sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą ir ją išdėstyti taip: 

„Priteisti iš atsakovės R. N. 2 896,20 Eur skolos, 117,83 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (2896,20 Eur), skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki paskolos sumos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 014,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 447,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. U. naudai.“

Priteisti ieškovui D. U. iš atsakovės R. N. 259,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo D. U. į valstybės biudžetą 152,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš ieškovo D. U. į valstybės biudžetą 26,91 Eur žyminio mokesčio. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi taikyto atsakovės R. N. turto arešto mastą sumažinti iki 3 014,03 Eur, laikinąsias apsaugos priemones paliekant galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjai                                                                                                            Aurimas Brazdeikis

                                                       Albina Pupeikienė

                                                       Giedrė Seselskytė