Civilinė byla Nr. e2A-599-264/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16499-2017-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 2.6.10.5.2.4.

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Aurenukas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Aurenukas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Soliris“ ir R. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės MB „Aurenukas“ 4 611,21 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos ir neapmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog UAB „Hegelmann transporte“ pagal UAB „Soliris“ užsakymą įsipareigojo pervežti krovinį – 4 t. granito plokščių iš Italijos į Lietuvą, UAB „Soliris“ sandėlius Kaune, pasikrovimo data 2016 m. gruodžio 21 d., iškrovimo data – 2016 m. gruodžio 29 d. Ieškovė šio užsakymo įvykdymui pasitelkė subvežėją UAB „Ignolita“, kuri vilkiku (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinį atvežė į Lietuvą ir 2016 m. gruodžio 24 d. vilkiką su kroviniu paliko uždaroje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“, (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė). Aikštelėje 2016 m. gruodžio 24 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė keturi vilkikai, tarp jų ir UAB „Ignolita“ transporto priemonių junginys su kroviniu. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. 13-672 (8.41) nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl automobilio (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Dėl įvykusio gaisro buvo sunaikintas UAB „Soliris“ krovinys, todėl ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 4 611,21 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro 4 063,42 Eur granito plokščių įsigijimo kaina ir 547,79 Eur granito pjaustymo paslaugos. Ieškovė atlygino žalą užsakovei UAB „Soliris“. Autovežį (duomenys neskelbtini) su kroviniu (duomenys neskelbtini) valdė atsakovė MB „Aurenukas“. Atsakovė neužtikrino tinkamos savo valdomų transporto priemonių, kaip didesnio pavojaus šaltinio, techninės būklės, t. y. neužtikrino, kad autovežio (duomenys neskelbtini) ir transportuojamoje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) dėl elektros instaliacijos darbo režimo nekiltų gaisras, todėl dėl atsakovės nerūpestingo neveikimo kilo gaisras ir buvo sunaikintas krovinys, atsižvelgiant į tai, jai kyla pareiga atlyginti nuostolius.

2.       Atsakovė MB „Aurenukas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad šiuo atveju transporto priemonės nebuvo eksploatuojamos, todėl atsakomybė dėl žalos atsiradimo negali kilti. Žala šiuo atveju padaryta kitu didesnio pavojaus šaltiniu – ugnimi. Pažymėjo, jog ekspertizės išvada Nr. GP/GT-2017/04/20 surašyta atlikus ekspertinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad tiek autovežis (duomenys neskelbtini), tiek ir ant jo platformos buvęs mikroautobusas (duomenys neskelbtini) iki gaisro kilimo momento buvo neeksploatuojami. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių techninių priežasčių galėjusių sukelti gaisrą. Ekspertai padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio atviros ugnies šalutinio poveikio. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės išvada nėra išsami ir patikima dėl pasirinkto ekspertizės būdo „atmetant versijas“, o ne pasirenkant „labiausiai tikėtiną versiją“, be to, ji padaryta neatlikus papildomo tyrimo. Atsakovės kaltė dėl neteisėtų veiksmų neįrodyta. Atsakovės transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, galiojo techninė apžiūra, atsakovė elgėsi kaip protingas ir apdairus asmuo, autovežis parkuojamas saugomoje aikštelėje, jo visos sistemos buvo atjungtos, atsakovė atliko visus privalomus veiksmus, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Anot atsakovės, nagrinėjamoje situacijoje yra taikoma CMR Konvencija, kuri riboja vežėjo atsakomybės dydį. Atsakovės nuomone, žalos dydis nėra įrodytas.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Soliris“ (sudegusio krovinio – granito plokščių – savininkė) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4.       Trečiasis asmuo R. K. (transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ iš atsakovės MB „Aurenukas“ 4 611,21 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos ir neapmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 197 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas pritarė atsakovės argumentams ir pažymėjo, kad Aikštelėje, kurioje kilo gaisras, visi keturi vilkikai buvo palikti vienodomis sąlygomis: jie nebuvo eksploatuojami, nedalyvavo eisme, jų varikliai buvo išjungti. Taigi, visi vilkikai vieni kitų atžvilgiu, vertinant pavojingumo laipsnį, buvo lygiaverčiai, ir nėra teisinio pagrindo vieną iš keturių stovinčių vilkikų vieno kitų atžvilgiu laikyti didesnio pavojaus šaltiniu.

7.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šioje byloje nėra ginčo nei dėl žalos fakto, nei dėl žalos dydžio.

8.       Teismas nurodė, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomo valdomų transporto priemonių, autovežio (duomenys neskelbtini) ir ant jo pakrauto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), priekinėse dalyse ir išplito, dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, už kurį atsakinga ieškovė. Taigi, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, kilusio gaisro ir žalos yra akivaizdus.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu: atsakovė nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo nekiltų gaisras, nors protingas ir rūpestingas asmuo turėjo imtis tokių veiksmų; atsakovė vykdydama transporto priemonių gabenimo veiklą, žinojo arba turėjo žinoti su tuo susijusias rizikas, tame tarpe, tikimybę, kad automobilyje dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, gali kilti gaisras. Ne teisme atliktos ekspertizės išvadose nepaneigta gaisro priežastis – transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus atjungimas. Protingas ir rūpestingas vežėjas, siekdamas užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumą, privalėjo atjungti transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatorių. To nepadarius, atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu.

10.        Teismas atmetė atsakovo atstovės argumentus, kad pirminio gaisro tyrimo medžiaga ir išvadomis remtis negalima, nes jis atliktas netinkamai. Teismas pažymėjo, kad liudytojas D. A. 2018 m. lapkričio 13 d. išsamiai paaiškino aplinkybes, kada pradėtas ir baigtas tyrimas dėl likusio gaisro. Nurodė, kad liudytojo paaiškinimai patvirtina teismui iš Kauno apskrities PGV VPPS pateiktos gaisro tyrimo medžiagos duomenis.

11.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizė 2016 m. gruodžio 24 d. – 2017 m. vasario 24 d. atlikta pagal trijų draudikų „If&P Insuranse“, ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje užsakymu, jiems tiriant žalos bylas dėl gaisro metu padarytų nuostolių nukentėjusių asmenų turtui. Kita, UAB „Gaisriniai projektai“ 2017 m. vasario 8 d. – 2017 m. balandžio 20 d. ekspertizė atlikta pagal atsakovės MB „Aurenukas“ užsakymą, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą pirmąją ekspertizę laikyti labiau patikima ir nešališka.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, siekdama paneigti tyrimo išvadą, kad gaisrą sukėlė atsakovės valdomų transporto priemonių elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, ir siekdama pagrįsti jai palankią išvadą, jog gaisrą sukėlė pašalinis atviros ugnies šalutinis poveikis, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad gaisrą sukėlė kiti pašaliniai asmenys.

13.       Teismo vertinimu, atsakovės užsakymu ir jos kaštais atliktos ekspertizės akto išvados negali būti laikomos pakankamai patikimais įrodymais, paneigiančiais atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą.

14.       Teismas, remdamasis šioje byloje nustatyta aplinkybe, kad dėl atsakovo veiksmų buvo prarasti teisminės ekspertizės tyrimui būtini objektai, ir nėra galimybės ją paskirti, bei remdamasis kitais byloje išdėstytais argumentais, darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog gaisrą sukėlė atsakovo valdomų transporto priemonių elektros instaliacijos darbo režimas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15.       Atsakovė MB „Aurenukas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 ir priimti naują sprendimą — ieškovo UAB „Hegelmann transporte“ ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti apelianto MB „Aurenukas“ naudai iš ieškovo UAB „Hegelmann transporte“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Pasisakydamas dėl apelianto neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais ir visiškai ignoravo apelianto pateiktus rašytinius įrodymus, nenurodydamas priežasčių, kodėl jais nesivadovauja ir atmeta.

15.2.       Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl neteisėtų apelianto veiksmų iš esmės perrašė UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės išvadas, tačiau konkrečių motyvų dėl neteisėtų apelianto veiksmų nepateikė.

15.3.       Teismas apelianto atliktą ekspertizę, kurią jis pagal APGV VPPS vyr. specialisto D. A. paaiškinimus turėjo atlikti savarankiškai, įvertino kaip nepatikimą vien dėl to fakto, kad ją atlikto būtent apeliantas.

15.4.       Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl fakto, kad autovežis (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, ką įrodo byloje pateiktos techninės apžiūros kortelės, kurios patvirtina faktą apie 2016 m. rugsėjo 12 d. atliktą transporto priemonės techninę apžiūrą. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog autovežio vairuotojas nurodė, kad autovežio gervė buvo atjungta nuo masės.

15.5.       Teismo išvados dėl priežastinio ryšio yra nepagrįstos, kadangi byloje nebuvo nustatyta gaisro kilimo priežastis. Vien fakto, kad gaisro židinys buvo autovežio (duomenys neskelbtini) ir ant jo pakrauto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), priekinėse dalyse nepakanta konstatuoti, jog dėl kilusio gaisro yra kaltas apeliantas. Jokių kitų motyvų dėl priežastinio ryšio pirmosios instancijos teismas nepateikė.

15.6.       Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizėje, kuri buvo atlikta Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pagrindu padarytą išvadą, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, jog tiriamojo gaisro tiesiogine priežastimi buvo mikroautobuso (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos ir kito elektros įrangos avarinis darbo rėžimas.

15.7.       Teismas neturėjo pagrindo vadovautis tik UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertize, o apelianto ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės metu padarytas išvadas laikyti nepatikimomis. Tokiu atveju, nesant duomenų apie tai, kad gaisras kilo dėl avarinio darbo rėžimo, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų apelianto veiksmų ir kilusios žalos.

15.8.       Kaltė priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo įrodyta. Teismo argumentai yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Visiškai neaišku apie kokius papildomus veiksmus, kurių apeliantas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, dar privalėjo imtis, kalba pirmosios instancijos teismas.

16.       Ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti 2019 m. sausio 3 d. MB „Aurenukas“ apeliacinį skundą. Taip pat prašo UAB „Hegelmann transporte“ priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

16.1.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, esą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-496(17) ir 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2460(17) ekspertė I. R. gavo priešingas išvadas dėl ko pirmos instancijos teismas privalėjo iškviesti ekspertę apklausti liudytoja, siekiant pašalinti prieštaravimus. Šių ekspertės išvadų negalima laikyti priešingomis, nes 2017 m. balandžio 10 d. išvados atveju ekspertei tyrimui buvo pateikti kažkokie laidų fragmentai, o 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės akte tyrimui nebuvo pateikta laidų fragmentų. Atitinkamai, negalima teigti, kad rezultatai buvo priešingi, kai antruoju atveju tyrimas iš viso negalėjo būti atliktas dėl tyrimo objektų trūkumo.

16.2.       Vokai į kuriuos buvo sudėti mikroautobuso (duomenys neskelbtini) ir autovežio (duomenys neskelbtini) laidai nebuvo užantspauduoti. Tą patvirtino liudytojas D. A. ir tas matyti iš vokų nuotraukų. Taigi, visiškai nėra aišku, kokie laidai yra pateikti - ar tai laidai paimti iš ginčui aktualaus mikroautobuso (duomenys neskelbtini) ir autovežio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nors atsakovė itin akcentuoja UAB „Gaisriniai projektai“ kartu su Gaisrinių tyrimų centru ir Lietuvos teismo ekspertizių centru parengtą Gaisro tyrimo ekspertizės akto Nr. GP/GT - 2017/04/20 svarbą, nes juo tariamai nustatyta, kad nei autovežio (duomenys neskelbtini), nei mikroautobuso (duomenys neskelbtini) nekilo trumpas jungimas sukėlęs gaisrą, tačiau šis ekspertizės aktas yra visiškai nepatikimas.

16.3.       Atsakovės užsakymu atlikta laidų fragmentų ekspertizė, net darant prielaidą, kad buvo tiriami nesukeisti laidai, yra nepakankama išvadai, kad autovežio (duomenys neskelbtini) ar mikroautobuso (duomenys neskelbtini) dėl avarinio darbo režimo nekilo trumpas jungimas, sukėlęs gaisrą.

16.4.       Nors atsakovė akcentuoja, kad mikroautobuso  (duomenys neskelbtini) akumuliatorius buvo atjungtas ir gaisras negalėjo kilti dėl elektros instaliacijos gedimo, tačiau, paties atsakovo užsakymu, atliktas laidų fragmentų tyrimas byloja priešingai (darant prielaidą, kad buvo tirti ginčui aktualaus mikroautobuso (duomenys neskelbtini) laidai).

16.5.       Atsakovės argumentas, esą (duomenys neskelbtini) gerą techninę būklę patvirtina 2016 m. rugsėjo 12 d. techninė apžiūra, yra niekinis, nes atliekant techninę apžiūra nėra atliekama transporto priemonės kompiuterinė diagnostika ar vertinama elektros instaliacijos būklė, todėl techninės apžiūros faktas bylos atveju yra visiškai nereikšmingas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų atlikusi autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos patikrą ar remonto darbus.

16.6.       Atsakovės pateikiama, teismų praktika yra suformuota dėl CMR konvencijos taikymo vežėjo ir krovinio siuntėjo/gavėjo santykiuose, tačiau CMR konvencija nereguliuoja vežėjo ir konkrečiame vežimo santykyje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

       Apeliacinis skundas atmestinas.

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

19.       Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, nustačius atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.

20.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ iš atsakovės MB „Aurenukas“ 4 611,21 Eur nuostolių atlyginimo, konstatavęs, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes neužtikrino pakankamai geros autovežio (duomenys neskelbtini) techninės būklės, kad dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo transporto priemonėje nekiltų gaisras, kad atsakovė nesiėmė protingų priemonių, kad transportuojamoje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo nekiltų gaisras (pvz. neatjungė akumuliatoriaus), kad dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, už kurį atsakinga ieškovė.

21.       Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus bei nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

22.       Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.).

Dėl šalių pateiktų įrodymų tyrimo ir vertinimo

23.       Apeliantas savo nesutikimą su priimtu teismo sprendimu bei su jame padaryta labiau tikėtina išvada, kad gaisro kilimo priežastis šiuo konkrečiu atveju lėmė netinkama atsakovės autovežio autovežio (duomenys neskelbtini) ir ant jo pakrauto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos avarinio darbo režimas, iš esmės grindžia procesinių įrodinėjimo ir įrodinėjimo vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 178, 189, 197 str.) pažeidimu. 

24.       Ieškovė byloje įrodinėjo, jog dėl 2016 m. gruodžio 24 d. kilusio gaisro automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), sukeltos žalos yra kalta atsakovė, kurios neteisėtus veiksmus įrodinėjo UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2016-12-21 – 2017-02-24 surašytu „Gaisro, kilusio 2016 m. gruodžio 24 d. saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog negali būti atmesta versija dėl autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo ir autovežio (duomenys neskelbtini) krovinio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo.

25.       Atsakovė  laikosi pozicijos, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kad gaisras buvo sukeltas dėl pašalino atviro ugnies poveikio, remiasi jos iniciatyva atliktos UAB „Gaisriniai projektai“ parengtu gaisro tyrimo ekspertizės aktu Nr. GP/GT-2017/04/20, kurio išvadose nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio. 

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014 yra konstatavęs, jog nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K.v. G.R., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir tai, kad ši nepriklausė nuo jo elgesio. Tokia pat įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė dėl gaisro priežasties taikytina ir kilus gaisrui stovinčiame automobilyje.

27.       Byloje nustatyta ir atsakovė neginčija, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomų transporto priemonių autovežio (duomenys neskelbtini) ir ant jo pakrauto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) priekinėse dalyse ir išplito, kad dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, už kurį buvo atsakinga ieškovė. Byloje taip pat nėra ginčo nei dėl žalos fakto, nei dėl žalos dydžio. Dėl kilusio gaisro sudegė trečiajam asmeniui UAB „Soliris“ priklausęs krovinys - granito plokštės. Ieškovė atlygino prarasto krovinio vertę jo savininkei, 2017-03-02 mokėjimo nurodymu sumokėdama 4611,21 Eur, taigi ieškovės nuostolius sudaro 4611,21 Eur suma (CK 6.249 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad abiejų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) bei juo gabento krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) , valdytoja yra atsakovė MB „Aurenukas“.

28.       Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka, kuriam taip pat vėliau tenka pareiga sprendime įvertinti surinktų įrodymų įrodomąją reikšmę. 

29.       Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2015-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015, 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

30.       Eksperto išvados įrodomoji reikšmė nėra absoliuti, taigi teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su apeliante, kad ši išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti į bylą pateikti įrodymai (CPK 218 str.). Tokia įrodinėjimo priemonė turi būti vertinama kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

31.       Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos 2017-05-26 pažyma apie gaisrą, kurioje nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – automobilio (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimas (1 t. 15 e. b. l.). UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizė atlikta 2016-12-24 – 2017-02-24 trijų draudikų „If&P Insuranse“, ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje užsakymu, ši ekspertizė atlikta versijų atmetimo metodu, t.y. versija dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio atmesta, nes gaisro židinio vietoje nenustatyta daiktų ar jų liekanų galėjusių būti gaisro priežastimi, tikslinant gaisro priežastį, autovežio (duomenys neskelbtini) ir krovinio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos liekanas su avarinio darbo režimo požymiais rekomenduota papildomai tirti metalografiniu arba rentgenoskopiniu metodu. Ne teisme atliktos ekspertizės išvadose nepaneigta gaisro priežastis – transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus atjungimas.

32.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė ir dėl nesuprantamų priežasčių laikė nepatikima UAB „Gaisriniai projektai" atliktą ekspertizę, kurioje laidų tyrimą taip pat atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras ir 2017-04-10 išvadą Nr. 11-496(17) pasirašė ta pati ekspertė I. R., kurios išvada pateikta ir ikiteisminiame tyrime atliktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460(17). Taip pat teigia, kad pagal atsakovės užsakymą 2017-02-08 – 2017-04-20 atlikta UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizė (1 t. 116-155 e. b. l.), ekspertizės akto Nr. GP/GT-2017/04/20 išvados atlikus rengenoskopinę ir metalografinę ekspertizes, atmestos versijos dėl autovežio ir mikroautobuso elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo versija buvo įvardinta kaip dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, nes visos kitos versijos irgi buvo atmestos. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovės pozicija.

33.       Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pagrindu dėl gaisrų ekspertizės paskyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės aktu Nr.11-2460 (17); 11-2461 (17) atliko tyrimą, kurioje nurodė, jog nėra atmetama padegimo versija, tačiau transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir autovežio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo požymių nustatyti negali, kadangi nėra pateikti tyrimui reikalingi objektai (2 t. 31-41 e. b. l.).

34.       Vertinant atsakovės iniciatyva atliktą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-04-10 Ekspertizės aktą Nr. 11-496 (17), teisėjų kolegija pažymi, kad jo tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateikti elektros instaliacijos laidų fragmentai plastikinėje dokumentų įmautėje, kurioje rastas atviras popierinis vokas su dviem elektros instaliacijos laidų fragmentais Nr.2.3 ir Nr. 2.4 bei atvira specialios paskirties pakuotė Nr.0506947 su laidų fragmentais. Ant pastarosios pakuotės yra toks paaiškinamasis užrašas (duomenys neskelbtini) laidai, fragmentai 2“ (e. bylos 1 tomas b.l. 151).  Tačiau Kauno apskrities PGV VPPS 2016-12-29 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu paimti automobilio (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus jungties fragmentas – supakuotas, užanspauduotas, pakuotės Nr. 0506949, kad gaisro židinio zona yra autovežio (duomenys neskelbtini), valst, Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo objektai paimti ir perduoti atsakovės direktoriui A. G. tose pačiose specialiose pakuotėse, nekeičiant jų numeravimo 2017-11-17 (e. bylos 3 tomas b.l. 54-56, 57, 66). Apeliantė neginčija aplinkybės, ir iš CD esančioje gaisro tyrimo medžiagoje, rašytinių dokumentų rinkinyje, 18 lape esančio A. G. 2017-02-08 įsipareigojimo Kauno apskrities PGV matyti, kad jam buvo perduotos visos trys pakuotės su minėtais tyrimo objektais, ir jis raštu patvirtino įsipareigojimą jas saugoti. Todėl atsakovei kilo pareiga juos išsaugoti ir perduoti ekspertams  būtent tuos vokus su laidais, kurie buvo gauti iš Priešgaisrinės tarnybos, kad nekiltų abejonių dėl ekspertizei pateiktų ištyrimui objektų autentiškumo, tačiau jų neišsaugojo ir nepateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. 

35.       Apeliantės argumentai, kad  Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-04-10 ekspertizės akte Nr. 11-496(17) ir 2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460(17) pateiktos išvados yra priešingos nepagrįsti ir atmestini. Nors abejose ekspertizėse savo išvadas ir pateikė ta pati ekspertė, tačiau jos išvados nėra prieštaraujančios viena kitai. Kaip minėta šios nutarties 35 punkte, 2017-04-10 Ekspertizės akto Nr. 11-496 (17), tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateikti elektros instaliacijos laidų fragmentai, kuriuos pateikė atsakovės direktorius A. G., tačiau ikiteisminiame tyrime paskirtos ekspertizės atlikimui atsakovė (jos direktorius A. G.) jų neperdavė, teigiant, kad juos prarado, todėl  Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460 (17); 11-2461 (17) yra konstatuota, kad tyrimui reikalingų objektų nepateikimas sąlygojo nebuvimą galimybės ištirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laidų, kuriuose galėjo kilti trumpas jungimas sukėlęs gaisrą (atsakant į 4, 5, 6 klausimus). Taip pat pažymėtina, kad atliekant ekspertizę pagal atsakovės užsakymą nebuvo pateikta nei Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2016-12-24 vykusio gaisro tyrimo medžiaga CD laikmenoje, nei ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl atsižvelgta išimtinai į pačios atsakovės ekspertams pateiktus duomenis bei paaiškinimus, todėl įvertinus atsakovės elgesį (dėl tyrimo objektų neišsaugojimo) bei ekspertizės atlikimui pateiktų duomenų apimtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė atsakovės pateikto Ekspertizės akto Nr. 11-496 (17) patikimesniu rašytiniu įrodymu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą.

36.       Kita vertus, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju gaisro priežastis buvo ne pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikis, o dėl autovežio (duomenys neskelbtini) ir jo krovinio – automobilio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo pagrindžia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos 2017-05-26 pažyma apie gaisrą, kurioje nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - automobilio (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimas (t.1, b.l. 15). UAB „Gaisriniai tyrimai" ekspertizėje, atliktoje 2016-12-24 - 2017-02-24, versijų atmetimo metodu nustatyta, kad negali būti atmesta versija dėl autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ir šio autovežio puspriekabės (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, tikimybės atžvilgiu jos yra laikomos apytikriai lygiavertėmis. Kitos gaisro kilimo versijos buvo atmestos.

37.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė vykdydama transporto priemonių gabenimo veiklą, žinojo arba turėjo žinoti su tuo susijusias rizikas, tame tarpe, tikimybę, kad automobilyje dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, gali kilti gaisras. Kaip minėta šios nutarties ne teisme atliktos ekspertizės išvadose nepaneigta gaisro priežastis - transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus atjungimas. Protingas ir rūpestingas vežėjas, siekdamas užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumą, privalėjo atjungti transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatorių. To nepadarius, atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu (CK 6.248 straipsnis). Todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti priešingai – kad  ėmėsi visų  tiek autovežio (duomenys neskelbtini), tiek juo gabenamo automobilio (duomenys neskelbtini) techninę būklę taip, kad ji nesukeltų gaisro ir kad gaisro priežastys nepriklausė nuo jo elgesio.

38.       Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59791-16 nutrauktas 2018-04-20 nutarimu nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 2 d. požymių (e. bylos 2 tomas b.l. 8-11), todėl labiau tikėtina, kad gaisro kilimo priežastimi nebuvo pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis (CPK 185 str.). 

39.       Apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad autovežis (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, nes jam 2016-09-12 buvo atlikta techninė apžiūra, kad autovežio vairuotojas nurodė, kad autovežio gervė buvo atjungta nuo masės, kad apeliantė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad nebūtų patirta žala, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

40.       Pirmosios instancijos teismas, remiantis autovežio vairuotojo parodymais, nustatė, kad krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) buvo su variklio defektu, ar elektros instaliacija buvo prijungta prie akumuliatoriaus atsakyti negali, vykdant pakrovimą, iki autovežio (duomenys neskelbtini) buvo atstumtas. Pagal patikslintą MB „Aurenukas“ atstovo A. G. informaciją, atstumiant iki autovežio (duomenys neskelbtini) raktas buvo pasuktas tokioje padėtyje, kad vairas buvo neužrakintas ir lemputės nešvietė prietaisų skydelyje, vairuotojui paliekant aikštelę, (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas, rakteliai gaisro metu buvo palikti autovežio kabinoje, tačiau apžiūros metu raktelių liekanų nenustatyta, versija dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio atmesta, nes gaisro židinio vietoje nenustatyta daiktų ar jų liekanų galėjusių būti gaisro priežastimi. Kaip minėta, po atliktos UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizės atsakovės direktorius A. G. nevykdė įsipareigojimo tyrimo objektus išsaugoti, ir jie nebuvo pateikti vėlesniam tyrimui - baudžiamojo proceso tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjo paskirtai teismo ekspertizei, o  2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460(17) išvados 10 punkte konstatuota, jog D. U. apklausos protokolo pagrindu tikėtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) akumuliatorių baterija buvo atjungta jau pakrovimo ant autovežio platformos metu Belgijoje, bet pagal kitą bylos medžiagą, šio teiginio patvirtinti negalima. 2017-02-20 Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės, neturinčios ekspertizės statuso, akte nurodyta, kad tirtuose (duomenys neskelbtini) laidų fragmentuose įvyko antrinis trumpasis jungimas, įvykęs gaisrui būdingoje aplinkoje (t.1, b.l. 136), kas reiškia, kad jos akumuliatorius negalėjo būti atjungtas (t. 2, b.l. 39). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius įrodymus teismas vertino visų nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai sprendė, kad jie tikėtinai patvirtina, jog žala atsirado būtent dėl atsakovės transportuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) automobilio defekto (akumuliatoriaus neatjungimo)  sukelto gaisro.

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė juridinis asmuo, jos vadovas būdamas profesionalus verslininkas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis vykusiu tyrimu dėl gaisro priežasties nustatymo, bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, tačiau iš apeliantės atliktų veiksmų matyti, kad ji pati nesiekė jog būtų nustatyta, jos nuomone, tikroji gaisro priežastis, todėl apeliantės teiginys, kad gaisras kilo ne dėl atsakovės nerūpestingo elgesio, o dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio,  neįrodytas.

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje laiko nustatytu ir įrodytu bei apeliantės įrodymais nenuneigtu, kad būtent atsakovei atsiranda civilinė atsakomybė už padarytą žalą. Ji, būdama teisėta dviejų transporto priemonių valdytoja pažeidė įstatyminę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.)

43.       Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2dalis).Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Šuo atveju atsakovės kaltė  pasireiškė jau aptartu nerūpestingumu.

44.       Kaip jau nustatyta dėl atsakovės nerūpestingumo kilusio gaisro metu sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, todėl priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, kilusio gaisro ir žalos yra akivaizdus (CK 6. 246-6.249 str.).

45.       Taigi, teismas įvertino iš esmės visus pateiktus įrodymus, sugretindamas su apeliantės paaiškinimais bei kitais jos pateiktais rašytiniais įrodymais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra logiškas, nuoseklus ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Todėl, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai konstatuota, jog apeliantei (atsakovei) kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovų turtui padarytos žalos (CK 6.245 str.- 6.249 str.).

46.       Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie patirtas 400 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš apeliantės ieškovei priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

48.       Valstybės patirtas išlaidas sudaro 3, 71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje instancijoje. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas,

          n u t a r i a :

                 Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

                 Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės mažosios bendrijos „Aurenukas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturis šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Aurenukas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3, 71 Eur (tris eurus ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra Baubienė

                                                                                                             Virginija Gudynienė

                                                                                                              Virginija Lozoraitytė