Administracine byla Nr. I-475-473/2010

Proc. Nr. 3-61-3-01473-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 38; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Violetos Balcytienes (posed˛io pirmininke ir pranešeja), Nijoles Šidagienes ir Aruno Kaminsko, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškejui V. J., atsakovo Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui Algirdui Adomui Stankeviciui, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V. J. skunda atsakovui Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, del isakymo panaikinimo, ir

n u s t a t e:

pareiškejas V. J. kreipesi i teisma, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2009-08-13 isakyma Nr. 1V-126, kuriuo V. J. atsisakyta pripa˛inti nuo okupaciju nukentejusio asmens tremtinio teisini statusa (b. l. 6-7, 1-2).

Pareiškejas skunde ir patikslintame skunde (b. l. 6-7, 13-25) nurode ir per teismo posedi paaiškino, kad nesutinka su atsakovo sprendimu nepripa˛inti jam tremtinio teisinio statuso.  Paaiškino, kad kartu su tevais S. ir S. J. gyveno Kedainiu rajone Krakiu valsciuje (duomenys neskelbtini) km. Tevas S. J. turejo 24 ha ˛emes. 1949 m. tevai buvo priversti istoti i Kedainiu rajono „Gegu˛es pirmosios“ koluki. 1952-03-13 Kedainiu rajono Krakiu apylinkes Šušves kolukio (buves „Gegu˛es pirmosios“ kolukis) visuotinis susirinkimas nutare pašalinti iš kolukio ju šeima tuo pagrindu, kad jie yra buo˛es. Po pašalinimo, bijodama tremties ir vald˛ios nemalones, šeima buvo priversta viska palikti ir begti. Kaime gyventi negalejo, nes, pareiškejo manymu, kaimynai tevo nemego ir skusdavo todel, kad jis buvo Šauliu sajungos narys ir anksciau turejo ˛emes. Šeima išvyko gyventi i Kauna, nuomavosi gyvenamaji plota pas B.. Prisiregistruoti negalejo, nes neu˛teko kvadraturos vienam šeimos nariui, veliau tevas prisiregistravo pas kitus kaimynus, gyvenimo salygos buvo skurd˛ios. Pareiškejas lanke mokykla, istojo i instituta, buvo komjaunuolis. Pareiškejas mano, kad jo gyvenimas Kaune buvo suvar˛ytas ir nelegalus, nes gyvenimo salygos buvo skurd˛ios ir laisvai negalejo reikšti savo nuomones ir isitikinimu.

Atsakovas Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) su pareiškejo prašymu nesutiko, praše ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime (b. l. 60) nurode ir teismo posedyje jo atstovas paaiškino, kad pareiškejas kreipesi su prašymu, kad jam butu suteiktas nukentejusio asmens – tremtinio teisinis statusas pagal LR asmenu, nukentejusiu nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinio statuso istatymo 5 str. 2 d. 2 p. Pagal Asmenu, nukentejusiu nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinio statuso pripa˛inimo, pa˛ymejimu išdavimo bei ju apskaitos nuostatu, 7.6 p., pareiškejas Pasipriešinimo dalyviu (rezistentu) teisiu komisijai pateike Lietuvos ypatingojo archyvo 2007-10-01 pa˛yma Nr. P2-7942, kurioje teigiama, kad Lietuvos SSR vidaus reikalu ministerijos nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose apie V. J. irašyma i sarašus asmenu, 1951-1952 m. numatytu ištremti iš Kedainiu raj., Krakiu vis. u˛ Lietuvos ribu, ˛iniu nerasta. Taip pat pateike Jonavos rajono apylinkes teismo 2009-02-27 sprendima, kuriuo yra atmestas pareiškejo pareiškimas del juridine reikšme turincio fakto nustatymo.

Teismo nustatytos faktines aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad 2007-08-16 pareiškejas pateike atsakovo LGGRTC Pasipriešinimo dalyviu (rezistentu) teisiu komisijai (toliau – Komisija) prašyma pripa˛inti jam nukentejusio nuo okupaciju asmens teisini statusa pagal Lietuvos Respublikos asmenu, nukentejusiu nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinio statuso istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkta (b. l. 109).

Komisija 2009-05-20 posedyje svarste išvadas del nuo okupaciju nukentejusio asmens teisinio statuso nepripa˛inimo pateikimo klausima ir protokolu Nr. 2PD-187 (b. l. 62) nutare pasiulyti atsakovo generalinei direktorei nepripa˛inti nuo okupaciju nukentejusio asmens – tremtinio teisinio statuso pareiškejui. Mineto protokolo priede Nr. 137 (b. l. 74) nurode, kad pripa˛inti pareiškejui nuo okupaciju nukentejusio asmens – tremtinio teisini statusa pagal LR asmenu, nuketejusiu nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinio statuso istatymo 5 str. 2 d. 2 p. nera teisinio pagrindo, nes duomenu (irodymu), patvirtinanciu, kad jis buvo irašytas i tremiamuju sarašus ir toliau negalejo legaliai gyventi savo ankstesneje nuolatineje gyvenamojoje vietoje pareiškejas nepateike.

Komisija 2009-06-05 raštu Nr. 38R-n-1499 „Del nuo okupaciju nukentejusio asmens teisinio statuso“ (b. l. 73) informavo pareiškeja apie mineta 2009-05-20 posedyje svarstyta klausima ir priimta protokola bei nurode, kad Komisijos išvada gali pasikeisti tik tuo atveju, jei pateikiami papildomi faktiniai duomenys, irodantys asmens konkretu nukentejima nuo okupacijos, visiškai atitinkanti istatymo salygas, todel vien pretendento i teisini statusa argumentu ir teiginiu, nepagristu konkreciais faktiniais duomenimis ir irodymais, atitinkanciais istatymo reikalavimus, nepakanka Komisijos išvadai pakeisti.

Pareiškejas 2009-06-15 pateike Komisijai pareiškima (b. l. 65-68) su papildomais paaiškinimais. Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras, išnagrinejes mineta pareiškima, 2009-07-01 raštu Nr. 38R-n-1768 (b. l. 64) atsake pareiškejui, kad pareiškejui nepateikus duomenu (irodymu), patvirtinanciu, kad jis buvo irašytas i tremiamuju sarašus ir toliau negalejo legaliai gyventi savo ankstesneje nuolatineje gyvenamojoje vietoje, lieka galioti LGGRTC 2009-05-20 posed˛io (protokolas Nr. 2PD-187) išvada – nepripa˛inti V. J. nuo okupaciju nukentejusio asmens – tremtinio teisinio statuso, nes tam nera teisinio pagrindo.

Atsakovas 2009-08-13 isakymu Nr. 1V-126 nepripa˛ino pareiškejui nuo okupaciju nukentejusio asmens – tremtinio teisinio statuso (b. l. 51-52), apie tai pareiškejas informuotas LGGRTC 2009-08-19 raštu Nr. 38R-n-2131, kuriame nurodyta mineto sprendimo apskundimo tvarka (b. l. 63).

Teismo išvados.

Administracinis gincas kilo del to, kad pareiškejas V. J. gincija atsakovo Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalines direktores 2009-08-13 isakymo Nr. 1V-126, kuriuo atsisakyta jam suteikti nuo okupaciju nukentejusio asmens – tremtinio teisini statusa, teisetuma ir pagristuma.

Ginco teisinius santykius reguliuoja LR asmenu, nukentejusiu nuo 1993-1990 metu okupaciju teisinio statuso istatymas (ˇin., 1997, Nr. 66-1609), kuris apibre˛ia nacistines Vokietijos ir Sovietu Sajungos okupaciniu vald˛iu politiniais ar kilmes (politiniais, religiniais, tautiniais, socialines ar etnines kilmes ir kt.) motyvais persekiotu ir nuo 1939–1990 metu okupaciju nukentejusiu asmenu kategoriju savokas ir nustato nukentejusiu asmenu teisinio statuso pripa˛inimo pagrindinius kriterijus.

Pagal LR asmenu, nukentejusiu nuo 1993-1990 metu okupaciju teisinio statuso istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkta tremtiniams prilygintais asmenimis pripa˛istami asmenys, irašyti i tremiamuju sarašus ir tremimo metu pabege, pasislepe arba kitaip išvenge tremimo, jeigu jie tremimo metu buvo nepilnameciai arba pilnameciai, taciau toliau negalejo legaliai gyventi savo ankstesneje nuolatineje gyvenamojoje vietoje, taip pat ikalintu, ištremtu ar irašytu i tremiamuju sarašus asmenu nepilnameciai vaikai. Irašymo i tremiamuju sarašus salyga nebutina nepilnameciams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tevai (iteviai) buvo ikalinti, ištremti arba vienas ikalintas, o kitas ištremtas ar irašytas i tremiamuju sarašus arba turetas vienintelis iš tevu (iteviu) buvo ikalintas, ištremtas ar irašytas i tremiamuju sarašus.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998-02-26 nutarimu Nr. 244 patvirtintu Asmenu, nukentejusiu nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinio statuso pripa˛inimo, pa˛ymejimu išdavimo bei ju apskaitos nuostatu, 7.6 punkta asmuo, nukentejes nuo 1939-1990 metu okupaciju ir pretenduojantis i atitinkama teisini statusa, turi pateikti Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dokumentus (ar ju kopijas), kuriu pagrindu gali buti pripa˛intas asmens, nukentejusio nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinis statusas: 1) pa˛ymejimus apie nuteisimo, ikalinimo, ištremimo ar kitokio laisves apribojimo laika (7.6.1 p.); 2) Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos visuomenes organizaciju archyvo, Lietuvos valstybinio centrinio archyvo ir kitu archyvu išduotas pa˛ymas, taip pat šiuose archyvuose esanciu dokumentu kopijas (7.6.2.). 

Lietuvos ypatingojo archyvo 2007-10-01 pa˛ymos Nr. P2-7942 (b. l. 107) ir 2006-06-07 pa˛ymos Nr. P2-3502 (b. l. 114) duomenimis, Lietuvos SSR vidaus reikalu ministerijos nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose apie S. (S.) J., S. (S.) J., V. J., ar R. J. irašyma i sarašus asmenu, 1949-1952 m. numatytu ištremti iš Kedainiu raj., Krakiu vls. u˛ Lietuvos SSR ribu, ˛iniu nerasta. 

Jonavos rajono apylinkes teismas 2009-02-27 sprendimu civilineje byloje Nr. 2-206-598/2009 (b. l. 79-81) atmete pareiškejo V. J. pareiškima del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, kad pareiškejo šeima S. (S.) J., gim. (duomenys neskelbtini) m., S. (S.) J., gim. (duomenys neskelbtini), su dviem vaikais V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 1952 m. kovo menesio iki tremimu pabaigos negalejo legaliai gyventi nuolatineje gyvenamojoje vietoje Kedainiu r., Krakiu valsc., (duomenys neskelbtini) k., todel nelegaliai gyveno Kaune, (duomenys neskelbtini) pas B.. Šis teismo sprendimas isiteisejo 2009-03-30.

Taigi byloje nera duomenu, kad pareiškejas ar jo tevai buvo irašyti i tremiamuju sarašus ir tremimo metu pabege, pasislepe arba kitaip išvenge tremimo, toliau negalejo legaliai gyventi savo ankstesneje nuolatineje gyvenamojoje vietoje. Nenustatyta, kad pareiškejo tevai (iteviai) buvo ikalinti, ištremti arba vienas ikalintas, o kitas ištremtas ar irašytas i tremiamuju sarašus. Pateiktos archyvo pa˛ymos patvirtina, kad pareiškejas nebuvo itrauktas i numatytu ištremti asmenu sarašus.

Byloje pateiktas „Gegu˛es pirmosios“ kolukio 1952-03-13 visuotinio nariu susirinkimo protokolas Nr. 5, kuriame nurodoma, kad kolukio narys S. J. kaip buo˛e su visa šeima pašalinamas iš kolukio nariu. Šiuo protokolu pareiškejas irodineja, kad su šeima, bijodamas buti ištremtas, buvo priverstas išvykti iš kaimo, sleptis, nelegaliai gyventi Kaune.

Taciau byloje esantys irodymai – archyvo pa˛ymos, Jonavos rajono apylinkes teismo sprendimas, paneigia šiuos pareiškejo teiginius. Jonavos rajono apylinkes teismo civilineje byloje Nr. 2-206-598/2009 nustatyta, kad pareiškejo šeima Kaune nuomavosi gyvenamaji plota, buitines salygos buvo skurd˛ios, del trukstamo gyvenamojo ploto pareiškejo tevai negalejo priregistruoti šeimos nariu, taciau tai niekaip nesusije su nelegaliu gyvenimu. Kaip ˛inoma, Lietuvos gyventoju tremimai vyko 1940-1941 ir 1944-1953 metais. Pareiškejas su šeima iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kaime Kedainiu rajone i Kauna išvyko 1952 m. Pagrisdamas savo pareiškima del juridinio fakto nustatymo (b. l. 83-87, civ. byla Nr. 2-206-598/2009, b. l. 36-40, 45-49), pareiškejas teismo posedyje nurode, kad Kaune savo pavarde mokesi mokykloje, istojo i instituta, dalyvavo mokyklos ir instituto veikloje. Pareiškejo darbo knygeles (b. l. 116-120) duomenimis, jis nuo 1958 metu legaliai dirbo. Pareiškejas nepateike teismui jokiu irodymu, kad turejo slepti savo anketinius duomenis, da˛nai keisti gyvenamaja vieta ar pan. Pareiškejo pateiktais duomenimis, šeima bendravo su giminemis gyvenusiais u˛sienyje ir buvusiais tremtyje (civ. byla Nr. 2-206-598/2009, b. l. 45-49). Išvykimas iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kaime Kedainiu rajone neu˛kirto kelio pareiškejui mokytis, jo šeimos nariai taip pat mokesi ir dirbo. Materialinio gerbuvio stoka (nepriteklius) negali buti traktuojama kaip nelegalus gyvenimas Lietuvoje (civ. byla Nr. 2-206-598/2009, b. l. 45-49, 51-53). Isiteisejusiu Jonavos rajono apylinkes teismo 2009-02-27 sprendimu civilineje byloje Nr. 2-206-598/2009 (b. l. 79-81) nustatyti faktai iš naujo neirodinejami ir teismas, nagrinedamas ši ginca, turi pagrinda jais vadovautis (LR ABTI 58 str. 2 d.).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          

Tuo remdamasis, teismas daro išvada, kad pareiškejas nepateike atsakovui LGGRTC dokumentu, kuriu pagrindu jam gali buti pripa˛intas asmens, nukentejusio nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinis statusas, o remiantis pateiktais ir byloje esanciais dokumentais nera pagrindo pareiškejui suteikti nukentejusio asmens – tremtinio teisinis statuso pagal LR asmenu, nukentejusiu nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinio statuso istatymo 5 str. 2 d. 2 p. Atsakovas teisetai ir pagristai nusprende, kad pripa˛inti pareiškejui nuo okupaciju nukentejusio asmens – tremtinio teisini statusa pagal LR asmenu, nuketejusiu nuo 1939-1990 metu okupaciju, teisinio statuso istatymo 5 str. 2 d. 2 p. nera teisinio pagrindo. 

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, pareiškejo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalines direktores 2009-08-13 isakyma Nr. 1V-126 kuriuo jam atsisakyta pripa˛inti nuo okupaciju nukentejusio asmens tremtinio teisini statusa, yra nepagristas, todel atmestinas (LR administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 straipsniais,

n u s p r e n d e 

pareiškejo V. J. skunda atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejai                                                                                                                     Violeta Balcytiene

                                                                                                                             Nijole Šidagiene

                                                                                                                                 Arunas Kaminskas