Civilinė byla Nr. 2S-1601-259/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09649-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.8.1;122.3;122.4;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14622-638/2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijai dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijos 2015-04-14 sprendimą Nr. DGKS-1581/1583 ir įpareigoti Darbo ginčo komisiją nagrinėti jo 2015-03-24 ir 2015-03-30 prašymus. Ieškinyje nurodoma, kad 2015-03-24 jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu atsakovui UAB „Hoptransa“, kuriame nurodė, kad darbdavys jam skyrė drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą už pravaikštas. Bendrovėje jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl sugrįžus iš komandiruotės jam darbdavys turėjo skirti dvi savaites poilsio laiko. Ieškovas prašė panaikinti atsakovo paskirtą drausminę nuobaudą. 2015-03-30 jis kreipėsi į darbo ginčo komisiją su papildomu prašymu, kuriame nurodė, kad darbdavys jį verčia dirbti ne tolimųjų reisų vairuotoju, o vykti į reisus Lietuvos Respublikoje. Važinėjimas vietiniais reisais neatitinka jo interesų, nes tai atsilieps darbo užmokesčio dydžiui. Ieškovas darbo ginčų komisijos prašė nustatyti ar teisėtai atsakovas nesilaiko darbo sutarties ir reikalauja važinėti vietiniais reisais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme CPK tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas reikalavimas savo esme yra procesinis reikalavimas ir pateiktas teismui kaip institucijai, kuri turėtų vykdyti procesinę priimtų darbo ginčų komisijos sprendimų kontrolę, tačiau teismas tokios kontrolės nevykdo. Teismo vertinimu, ieškovas, vadovaudamasis DK 296 straipsnio ir CPK 135 straipsnio nuostatomis, turėtų reikšti materialinio pobūdžio ieškinį UAB „Hoptransa“, nes darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku.

                       III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą nagrinėti jo pateiktą ieškinį. Nurodo, kad skundžiama nutartis prieštarauja LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, o iškėlus bylą teisme paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovas ar pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti, bylą nutraukia (CPK 293 str. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis DK 296 straipsniu ir CPK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nurodęs, kad ieškovas turėtų reikšti materialinio pobūdžio ieškinį UAB „Hoptransa“, šiuo atveju atsakovu ieškovas nurodė pačią darbo ginčų komisiją, o darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku.

LR DK 287 straipsnyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Vienas iš tokių atvejų, t. y. dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo (DK 299 str. 2 d. 3 p.).

Pažymėtina, jog pagal LR Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašė teismo panaikinti darbo ginčo komisijos 2015-04-14 sprendimą Nr. DGKS-1581/1583, nurodydamas, kad darbo ginčo komisija neišnagrinėjo jo 2015-03-24 ir 2015-03-30 prašymų. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad ieškovas 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi su prašymu, o 2015-03-30 kreipėsi su papildomu prašymu į Darbo ginčų komisiją dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, ir minėta institucija 2015-04-14 sprendimu Nr. DGKS-1581/1583 ieškovo prašymus išnagrinėjo bei priėmė dėl to sprendimą – ieškovo reikalavimą UAB „Hoptransa“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo atsisakyti nagrinėti, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisija 2015-04-14 sprendime Nr. DGKS-1581/1583 darbo bylose Nr. APS-2-5339, Nr. APS-2-5743 konstatavo, kad ieškovui atsakovas 2015-03-23 įsakymu Nr. P15-0083 skyrė drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą, 2015-03-30 įsakymu Nr. P15-0094 paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą ir 2015-04-01 įsakymu Nr. P15-0098 skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo ir darbo santykius nutraukė 2015-04-01 DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Pažymėjo, kad ieškovui 2015-03-30 ir 2015-04-01 įsakymais paskirtos drausminės nuobaudos yra susijusios su ieškovo darbo ginčų komisijai 2015-03-30 pateiktame prašyme išdėstytomis aplinkybėmis. Kadangi ieškovas nesutinka su jam paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, iš kurių paskutinė yra atleidimas iš darbo, todėl pagal LR DK 299 str. 2 d. 3 p., ieškovo prašymo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, darbo ginčų komisija išankstine nagrinėjamo ne teisme tvarka dėl ieškovo ginčo su darbdaviu pasisakė, o ieškovas šia tvarka pasinaudojo. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Be to, jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas (CPK 412 str.). Todėl šiuo atveju tai, kad ieškovas, pareikšdamas teisme ieškinį, atsakovu nurodė tik Darbo ginčo komisiją, nesudaro pagrindo išvadai jį atsisakyti priimti CPK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pripažintina, jog ieškovui šiame darbo santykyje darbdavys galimai yra atsakingas pagal ieškovo pareikštą ieškinį, tačiau LR CPK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Be to, pastebėtina, kad jei pateiktas ieškinys nėra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra suprantami, tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas galėtų būti sprendžiamas per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d., 413 str. 2 d.).

Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas, dėl ko be teisėto ir pagrįsto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, todėl priimta teismo nutartis naikintina, o kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                                                            Arvydas Žibas