Baudžiamoji byla Nr. 1-23-239/2014

Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00509-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos Nr. 1.2.26.2.1

                                                                                                                                                       (S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2014 m. sausio 20 d.

Trakai

              Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,

sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Ž.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokato padėjėjui Edvardui Steckiui,

vertėjui Jonui Krivickui,

pedagogei Liudmilai Dubinskajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

T. Z., gim. 1972 m. rugpjūčio 4 d., Vilniuje, asm. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

              T. Z. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

kaltinamasis 2011 m. liepos 16 d. apie 21 val. 45 min. viešoje vietoje, t. y. Trakų rajone, Karaliūnų kaime, šalia kelio buvusioje autobusų stotelėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. stovėdamas prie autobusų stotelės ir mosikuodamas rankomis sustabdė keliu važiavusį automobilį Mitsubishi Pajero, valts. Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Ž.. Automobiliui sustojus, V. Z. priėjo prie išlipusio iš automobilio V. Ž. ir, iškėlęs menkavertę dingstį- pareiškęs pretenzijas dėl jo manymu V. Ž. per greito važinėjimo kaimo keliu, pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį, išvadinęs jį „debilu“ ir „pederastu“, vartodamas necenzūrinius žodžius tyčia  ranka sudavė V. Ž. 6 smūgius į įvairias kūno dalis: dešinį petį, dešinę akį, veidą, sukeldamas  V. Ž. fizinį skausmą. Nuo smūgių V. Ž. užsidengus veidą rankomis, T. Z. įsibėgėjęs spyrė dešine koja V. Ž. į pažastį. Po to T. Z. sugriebė rankomis V. Ž. už marškinių ir kojos keliu sudavė jam smūgį į krūtinę. Abiem susikibus ir nusiritus nuo šlaito, V. Z. dešine koja spyrė V. Ž. į kairį šoną, nuo ko abu pargriuvo. V. Ž., laikydamas V. Z. prašė, kad šis apsiramintų, tačiau T. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, atsistojo  ir kumščiu sudavė smūgius V. Ž. į nosį ir lūpas, koja spyrė į krūtinę,- šiais savo veiksmais padarydamas V. Ž. dešinės akiduobės srities sumušimą, pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimus ties išoriniu akies kampu ir kraujosruvą dešinės akies odenoje, odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinės kraujosruvas kairėje veido pusėje, pakaušyje, krūtinėje, dešiniame žaste, pilve, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos 1-o piršto sumušimą, pasireiškusi patinimu, kraujosruvą viršutinės lupos gleivinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. Z., padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, sugadindamas V. Ž. turtą (suplėšydamas marškinius ir kelnes) šiais įžūliais  veiksmais viešoje vietoje rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei  sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1. d.

Kaltinamasis T. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame jis gyvena, randasi netoli kelio „Trakai-Onuškis“. 2011 m. liepos 16 d. , apie 13.00 val. jis pjovė krūmus, kurie auga šalikelėje. Tuo metu dideliu greičiu pralėkė džipas Onuškio k., Trakų r., link. Po 10 minučių tas pats džipas vėl pravažiavo, tačiau dabar jis jau važiavo link Trakų. Maždaug po 20-30 min. tas pats džipas vėl grįžo atgal. Kiek vėliau, pas juos į svečius atvažiavo L. ir A. R. su savo dukra. Apie 18 val., pabėgus jų šuniui, kaltinamasis kartu su vaikais jį gaudė. Šuo lakstė po netoli to paties kelio esantį grikių lauką. T. Z. stovint buvusios autobusų stotelės vietoje, nuo Onuškio pusės dideliu greičiu pravažiavo tas pats džipas. Nuo stotelės vietos iki ženklo (baltame fone),  žyminčio miestelio pavadinimą , kuris randasi nuo stotelės  į Aukštadvario pusę 100-120 m., automobilis sustojo ties ženklu ir atbuline pavara vėl gi dideliu greičiu, atvažiavo iki T. Z., stovinčio stotelėje. Automobiliui sustojus, iš jo iššoko vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. Ž., ir plūsdamasis artėjo link T. Z., įžeidinėjo jį įvairias rusiškais keiksmažodžiais vaikų akivaizdoje. Vėliau sužinojo, kad vairuotojas norėjo išsiaiškinti kodėl T. Z. jam pagrūmojo dieną kumščiu. Vairuotojui paaiškino, kad čia daug vaikų, kad nereikia taip stipriai viršyti greičio, nes greitis šiame kelio ruože 50 km./ val. ir kaltinamasis dešine ranka parodė į tą pusę, iš kurios jis atbuline pavara  atvažiavo. Kaltinamajam besisukant, V. Ž. trenkė keletą smūgių ranka į žandikaulį,  3-5 smūgius iš eilės. T. Z. ištiesė rankas, kad neprisileisti jo prie savęs. Iš mašinos išlipo V. Ž. dukra, kuri verkdama prašė tėčio paleisti kaltinamąjį. Atsidarius  mašinos priekinėms  keleivio durelėms  išlipo nukentėjusiojo žmona, kuri taip pat bandė sutramdyti įsisiautėjusį savo vyrą. Jis nereagavo į nieką, toliau stumdė T. Z., sudavinėjo smūgius į kairę ausį, griebė kaltinamąjį už bliuzono ir užmovė jį jam ant galvos bei stumtelėdamas atbulą, užgriuvo ant jo ir jie nuriedėjo nuo šlaito. Nusiridenus nuo šlaito, V. Ž. vėl griebė abiem rankomis kaltinamąjį už drabužių. T. Z. pastebėjo, kad nukentėjusiajam iš nosies bėgas kraujas. Nukentėjusysis gulinčiam T. Z. dar sudavė smūgius per veidą, tačiau tuo metu atbėgo kaltinamojo žmona su kaimynu K. T. ir V. Ž. nuplėšė nuo T. Z.. Jie iškvietė policiją ir visi nuėjo į savo kiemą laukti policijos. G. Ž. iš pradžių ėjo jiems iš paskos. Ji vartojo necenzūrinius žodžius, grasindama, kad juos reikia sudeginti. Jai buvo atsakyta, kad kol neatvažiavo policiją, ji turi palikti privačią teritoriją. Atvykus pareigūnams, rašant paaiškinimus dėl įvykio, tiek kaltinamajam, tiek ir V. Ž. buvo tikrinamas blaivumas. Papūtus kaltinamajam, policijos pareigūnas pasakė, kad T. Z. drąsiai gali vairuoti, aparato parodymų  jis nematė. Bet kai reikėjo pūsti V. Ž., pareigūnai pareiškė, kad sugedo alkotesteris. Kaltinamojo nuomone, taip V. Ž. ir nebuvo patikrintas girtumas. Po kelių dienų atvažiavo du pareigūnai, kuriems T. Z. paaiškino kas įvyko. T. Z. parodė jiems savo rūbus, kurie muštynių metu buvo suplėšyti. Jiems paaiškino, kad muštynių metu kaltinamajam buvo išnarintas žandikaulis, stipriai sužalota ausis bei sudraskytas ir sumuštas kūnas. Kadangi jam buvo paaiškinta, kad byla bus baigta, į medikus T. Z. nesukreipė. Dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta todėl, kad, V. Ž. važiuojant keliu-jo nestabdė, jokių smūgių jam nesudavė, o atvirkščiai-nukentėjusysis jį sumušė. T. Z. nuomone, V. Ž. buvo apsvaigęs, tai jis suprato iš nukentėjusiojo eisenos, kalbos,. Kaltinamojo nuomone,  V. Ž. galėjo susižaloti krisdamas nuo šlaito, galėjo susitrenkti galvą į akmenį. Su pareikštu ieškiniu, taip pat, nesutinka. Nurodo, kad 2010 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu.

Nors kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo savęs kaltu ir nepripažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2011 m. liepos 16 d. savo automobiliu  Jeep Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su žmona G. ir dukra G. apie 21.45 val.  važiavo iš savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu „Onuškis-Trakai“ Trakų kryptimi. Karaliūnų kaime, netoli parduotuvės esančioje stotelėje pastebėjo stovintį žmogų, kuris rankomis ir kojomis mosikavosi ir V. Ž. suprato, kad reikalinga pagalba. Kaip vėliau sužinojo-tai buvo kaltinamasis T. Z.. V. Ž. važiavo negreitai. Nukentėjusysis sustojo, nes manė, kad T. Z. reikalinga kokia nors pagalba. Pamatęs, kad kaltinamasis link jo neina, pavažiavo atgal. T. Z. tuo metu žiūrėjo į laukus, kur lakstė vaikai. V. Ž. išlipo iš mašinos ir paklausė T. Z., ar pastarasis jį stabdė. . Kaltinamasis atsakė, kad stabdė. V. Ž. tada pasidomėjo, kuo gali padėti?. Tada kaltinamasis pasakė, kad „noriu duoti tau į snukį“. Kaltinamasis toliau priekaištavo, sakydamas „visokie čia važinėja, ar ženklą matei?“, klausė, kokiu greičiu važiavo V. Ž.. Išgirdęs nukentėjusiojo atsakymą, kad jis važiavo ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, pavadino įžeidžiančiai nukentėjusįjį. Po tokių žodžių, V. Ž. atsisveikino su kaltinamuoju ir apsisukęs norėjo eiti link mašinos, tačiau pajuto smūgi į petį, o V. Ž. atsisukus-pajuto smūgius į veidą. T. Z. sudavė daug smūgių, pataikė į dešinę akį. Rankomis užsidengė veidą. Tada kaltinamasis pradėjo spardyti kojomis. Smūgiai buvo suduoti į šoną, į petį., į kairę pažastį. . V. Ž. atsisuko ir pasakė, kad nereikėtų laidyti rankų ir tuo metu kumščiu gavo vieną smūgį į veidą- į dešinę akį. V. Ž. nuo smūgio pasisuko ir tada vyras jam sudavė 3-4 smūgius į veidą, į pečių sritį. Šie smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą ir jis užsidengė veidą rankomis. Kaltinamasis įsibėgėjęs spyrė dešine koja V. Ž. į dešinio peties pažastį. V. Ž. bandė jį pagriebti už kojos, bet T. Z. tada bandė sugriebti už veido, bet sugriebė už marškinių abiem rankom ir su dešiniu keliu sudavė smūgį į krūtinę bei paėmęs už drabužių nusitempė V. Ž. prie už sustojimo esančio šlaito.  Kaltinamasis vėl dešine koja spyrė jam į kairį šoną ir abu pargriuvo. V. Ž. pagriebė T. Z. už kojos ir abu susikibę nukrito nuo skardžio V. Ž. nukrito ant nugaros, o kaltinamasis ant jo. Kaltinamasis kumščiais daužė nukentėjusiajam veidą. Vienu momentu, V. Ž. pasisekė apsiversti. Tada kaltinamasis nulipo nuo V. Ž. ir su keliu sudavė smūgį į šoną. T. Z. užšokdavo ant gulinčio V. Ž. ir su kojomis bei keliais suduodavo smūgius ir vėl nušokdavo. Tačiau V. Ž. pasisekė nugriebti kaltinamąjį už kojų ir jį parvertė ant žemės ir suėmęs T. Z. už rankovių ir tokiu būdu, atsidūrė ant jo, laikydamas kaltinamąjį už rankovių, o kita ranka už kaklo ir pasakė, kad kaltinamasis apsiramintų. Tuo metu prie jų priėjo kaltinamojo žmona G. Z.. Kaltinamasis, pamatęs savo žmoną, liepė jai V. Ž. smūgiuoti „į galvą ar į kiaušus“.  G. Z., pribėgusi smogė nukentėjusiajam į galvos sritį, pataikydama į pakaušį, po to užėjo iš kitos pusės ir bandė suduoti smūgį į veidą, bet V. Ž. pasilenkė ir ji vėl kumščiu sudavė smūgį į pakaušį.  V. Ž. buvo nustebęs, kad moteris puolė muštis ir paleido to vyro rankoves Kaltinamasis, tuo pasinaudojęs, išsprūdo iš V. Ž. ir vėl dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį V. Ž. į nosį ir į lūpas. Po smūgio V. Ž. sugriebė kaltinamąjį už drabužių ir laikė. Tuo metu prie jų priėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. Z. kaimynas K. T.. Priėjęs, liepė V. Ž. paleisti T. Z. ir nukentėjusysis paleido kaltinamojo rankas. Tada T. Z. vėl puolė V. Ž., bandydamas suduoti smūgius į veidą. Tuo metu K. T. iš už nugaros apkabino V. Ž. ir laikė jį, o G. Z. bandė sugriebti V. Ž. už kojų. T. Z. su koja bandė suduoti smūgė V. Ž. į lytinius organus, tačiau pastarajam pritūpus, pataikė į krūtinę. Po suduoto smūgio pajuto skausmą. Bandant V. Ž. išsilaisvinti iš K. T. rankų, jie abu pargriuvo. Tada T. Z. su kojomis šoko  V. Ž. ant veido, tačiau jis veidą pasuko ir susirietė, bandė atsistoti. Tuo metu V. Ž. dukra šaukė: „ Nemuškit tėvelio“ . Priėjus V. Ž. žmonai, T. Z. užsimojo suduoti smūgį žmonai, bet V. Ž. pradėjus šaukti, atsitraukė. K. T. pasakius, kad reikia baigti, nes iškvies policiją, kaltinamasis, jo žmona ir K. T. nuėjo namų link. V. Ž. žmonai paklausus, kodėl jie taip elgiasi, kodėl eina, o nelaukia policijos, T. Z. pradėjo šaukti, sakydamas, kad nesiartintų prie jo namo, nes nušaus. Atvažiavus policijos pareigūnams, atėjo ir T. Z. su žmona. Vėliau atvažiavo ir K. T.. Patikrinus blaivumą buvo nustatyta, kad V. Ž. blaivas, o T. Z. buvo nustatyta 0,38 promilės. V. Ž. žmona nuvežė į Trakų ligoninės priimamąjį, ten jis buvo apžiūrėtas ir nukreiptas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Nukentėjusysis nurodo, kad T. Z. iš viso jam sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno dalis. Smūgius sudavė ir kojomis, ir rankomis. Nukentėjusiajam buvo užtinusi akis, sutinusi nosis, kaklas, veidas apdraskyti, mėlynės ant krūtinės veido, kojų. V. Ž. prašo priteisti iš T. Z. 5537,37 Lt turtinės žalos ir 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro tiesioginė turtinė žala, patirti materialiniai nuostoliai, išlaidos, atsiradusios šalinat nusikalstamos veikos pasekmes bei negautos pajamos. Nurodo, kad nuo 2011-07-17 iki 2011-08-19 buvo laikinai nedarbingas ir jam buvo išmokėta 2943,.75 Lt. 2011 m. V. Ž. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 353,38 Lt. Taigi, 5537,37 Lt sudaro negautos V. Ž. pajamos. Nusikaltimo padarymu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nurodo, kad kurį laiką jautėsi pažemintas, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Sutinkamai su byloje esančiu V. Ž. pareiškimu (data nenurodyta), 2011-07-16 , apie 20 val. 45 min. jam važiuojant su žmona ir dukra Karaliūnų km., Onuškio sen., Trakų r., ties parduotuve į kelią išėjęs vyriškis rodė ženklą sustoti. V. Ž. sustojus, vyriškis iš pradžių pradėjo konfliktuoti, o po to pradėjo vartoti smurtą V. Ž. atžvilgiu (b. t. 1, l. 13).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postinio Dariaus Kareivos 2011-07-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-07-17, 15 val. 10 min. gautas VGPUL priimamojo slaugytojos pranešimas, kad į VGPUL ligoninę kreipėsi V. Ž., gim. 1963-07-31, gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas dešinės akies hematoma, nubrozdinimas,, nosies sumušimas, galvos smegenų sutrenkimas. Po med apžiūros pil. V. Ž. paguldytas į neurologijos skyrių (b. t. 1, l. 15).

Sutinkamai su byloje esančia Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informacija matyti, kad 2011-07-16, 21 val. 13 min. gautas telefoninis pranešimas (telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. Ž.), kad Karaliūnų km. Onuškio sen. pranešėją sumušė vyras, kuris stabdė jo automašiną ir kad tas vyras vietinis gyventojas. Pranešėjas lauks įvykio vietoje (b. t. 1, l. 16).

              Sutinkamai su 2011-08-16 ir 2011-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus išvadomis Nr.G2238/11 (01) ir G 3273/11(01), V. Ž. padaryti sužalojimai: dešinės akiduobės srities sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimai ties išoriniu akies kampu ir kraujosruva dešinės akies odenoje, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, pakaušyje, krūtinėje, dešiniame žaste, pilve, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos 1-o piršto sumušimas, pasireiškęs patinimu, kraujosruva viršutinės lupos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-16). Sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių pasekoje. (b. t. 1, l. 47-49, 59-60).

Iš byloje esančio 2011-09-29 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Ž. įvykio vietoje, kuri randasi Karaliūnų km., Onuškio sen., Trakų r. parodė vietą, kur 2011-07-16 T. Z. jį stabdė bei kur įvyko konfliktas tarp jo ir T. Z. ir įvykio vietoje paaiškino nusikaltimo aplinkybes.(b. t. 1, l. 25-42).

              Apklausta liudytoja G. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusysis-jos vyras. Prieš du metus, šeštadienį, liepos mėnesį, apie 21 val. visa šeima važiavo iš kaimo į Vilnių. Automobilį vairavo vyras, liudytoja sėdėjo priekyje, o dukra ant galinės sėdynės. Važiuojant pro Karaliūnų km. Matė, kad po lauką bėgioja šunys, vaikai. Buvusioje autobusų stotelėje stovėjo vyriškis, kaip vėliau sužinojo, tai buvo kaltinamasis T. Z., kuris jiems pravažiuojant, iškėlęs ranką, žengė link kelio. Vyras, kiek pavažiavęs, sustojo, paskui atbuline eiga pavažiavo atgal. Liudytoja atidarė langą ir liko sėdėti mašinoje, o jos vyras V. Ž. išlipo iš mašinos, ir, paėėjęs link T. Z., paklausė, kas atsitiko. Kaltinamasis pradėjo priekaištauti, sakydamas, kiek kartų per dieną galima važinėti, sakė, kad jis visus čia išauklės, sakė, kad „aš tau noriu duoti į snukį. Tai išgirdusi, G. Ž. pakvietė vyrą važiuoti. Pastarasis pasisuko, o T. Z. jam tuo metu trenkė į veidą. Vyras uždengė savo rankomis veidą, pasislinko arčiau prie mašinos. Tada kaltinamasis pradėjo spardyti vyrą, suduodamas smūgius kojomis į įvairias kūno dalis. Vyras nugriebė T. Z. už kojos. Besistumdydami, abu vyrai nusirito nuo šlaito. Tuo metu G. Ž. išlipo iš mašinos. Priėjusi prie šlaito krašto matė, kad T. Z. sėdi ant vyro, o pastarasis guli ant nugaros. Kaltinamasis smūgiavo vyrui į veidą, į krūtinę. Tuo metu aplinkui nieko nebuvo, išskyrus liudytoją ir dukrą. Tuo metu pamatė ateinančią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo kaltinamojo žmona G. Z.. Pamačiusi ją G. Ž. apsidžiaugė, prašydama nuraminti savo vyrą. Kaltinamasis, pamatęs atėjusią jo žmoną,  liepė smogti V. Ž. į galvą. G. Z., priėjo arčiau ir su kumščiu smogė vyrui į galvą. Tuo metu su dviračiu privažiavo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo K. T.. Tuo metu V. Ž. jau buvo išsilaisvinęs iš kaltinamojo ir laikė jį už rankų. Gi K. T., užuot skyręs besimušančius, priėjęs iš už nugaros apkabino V. Ž., o G. Z. tuo metu griebė vyrą už kojų – ir V. Ž. su K. T. pargriuvo ant žemės. Vyro veidas buvo kruvinas. K. T. laikė V. Ž., o T. Z. tuo metu su koja mušė V. Ž.. Liudytoja pradėjo šaukti, ką jie daro? T. Z. pradėjo rėkti, kad mes visi girti, kad reikia kviesti policiją. Išsilaisvinęs vyras pradėjo ieškoti telefono, o suradęs, paskambino į policiją. Įvykio vietoje vaikų nebuvo. Belaukiant policijos G. Ž. pamatė, kad iš kaltinamojo sodybos išvažiuoja automobilis ir ji pagalvojo, kad gal kaltinamasis išvažiuoja, todėl ir nuėjo link jų sodybos. Eidama į sodybą, pamatė, kad visi sėdi prie namų, o T. Z. pradėjo rėkti, kad čia yra privati teritorija, kad svetimiems negalima eiti. G. Ž. pasakė, kad nori  pakalbėti. Tačiau T. Z. pašoko ir pradėjo šaukti, kad ji eina į privačią valdą ir pagal jam žinomas taisykles jis gali ją nušauti. Tada G. Ž. apsisuko ir grįžo atgal. Atvažiavus policijai, atėjo ir T. Z. su žmona. Pareigūnai pradėjo aiškintis kas čia įvyko. G. Ž. paprašė, kad policijos pareigūnai patikrintų girtumą. Pareigūnai patikrino jos vyro ir T. Z. blaivumą. Po to pareigūnai pasiūlė rašyti pareiškimą, rašė V. Ž., o kas rašė iš kitos pusės pareiškimą - nežino. Bevažiuojant į Vilnių, užsuko į Trakų greitosios pagalbos skyrių. Kitą dieną vyras kreipėsi į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę.

Iš byloje esančio 2011-09-01 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. Ž. žmona G. Ž. pateikė savo vyro drabužius: juodos spalvos marškinėlius ir tamsiai pilkops spalvos vyriškas kelnes, kuriais jis buvo apsirengęs 2011-07-16 įvykio metu (b. t. 1, l. 100). Apžiūrėjus drabužius nustatyta, kad dešinė marškinėlių pusė per siūlę plyšusi, suplėšyta dešinė rankovė nuo apykaklės per visą petį ,kairė rankovė suplyšusi nuo apykaklės iki peties. Marškinėliai su purvo žymėmis iš priekio ir galo. Ant kelnių kairės kišenės matyti tamsiai rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. Kairėje kelnių klešnėje, vidinėje pusėje yra 23 cm. plyšimas. Kelnės iš priekio ir nugaros su purvo žymėmis (b. t. 1, l. 101-105).

Apklausta liudytoja G. Ž., gim. 2000-05-02, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip asmenį, sumušusį jos tėtį V. Ž.. Iki įvykio jo nepažinojo. Nukentėjusysis jos tėtis. Liudytoja parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį ji kartu su mama ir tėčiu važiavo į namus iš sodybos, esančios Žaliosios kaime, Trakų r. Automašiną vairavo tėtis. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės. Važiuojant pro kaimą, kurio pavadinimo liudytoja nežino, pamatė, kad autobusų stotelėje stovintis vyras, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai buvo kaltinamasis, pradėjo juos stabdyti rankomis. Tėtis pravažiavęs-sustojo ir atbuline eiga grįžo atgal. Išlipęs iš mašinos, tėtis nuėjo prie kaltinamojo ir paklausė, kas atsitiko. Jis sustojo prie automobilio priekio ir kadangi automobilio langas buvo atidarytas, tai ji išgirdo kaip tėtis paklausė kas atsitiko, o nepažįstamas vyras pasakė: „Aš noriu duoti tau į snukį“.  Dar girdėjo kaip tas vyras kažką rėkė apie ženklus ir priekaištavo tėčiui, kad jis greitai važinėja. Tada tėtis apsisuko eiti į automobilį, bet kaltinamasis su ranka stumtelėjo tėtį  į dešinį petį ir pasakė :„Važiuok iš čia“. Tėtis sukosi į tą vyrą ir tas vyras su ranka sudavė tėčiui į veidą, matė, kad tėtis rankomis užsidengė veidą.  Jai atrodo, kad tas vyras sudavė vėl smūgį, neatsimena į kurią vietą. Ji buvo sustingusi iš baimės ir nesuvokė kas vyksta. Kai prasidėjo muštynės aplinkui žmonių nebuvo. Pirmas sudavė kaltinamasis tėčiui, iš pradžių sudavė vieną smūgį. Ne liudytojos tėtis tėtis pirmas sudavė. Muštynių metu kaltinamasis norėjos spirti tėčiui į pilną, bet tėtis sugriebė už kojos ir jie abu nusirideno nuo šlaito žemyn. Tada iš mašinos išlipo mama, o G. Ž. liko sėdėti mašinoje. Matė, kad kaltinamasis užsigulęs ant tėčio ir mušė tėtį, suduodamas smūgius į veidą, kojomis spardė į pilvą. Mušė rankomis ir kojomis. Tėtis tik gynėsi. laikė už rankų, kad jam smūgių nesuduotų. G. Ž. iš mašinos išlipo, kai tėtis su kaltinamuoju buvo nusiritę nuo šlaito. Mama šaukė:“Ką jūs darote?“ Tuo metu atėjo kaltinamojo žmona. Ji buvo viena. Ji šaukė :“duok jam, duok jam“. Kaltinamasis sugriebė liudytojos tėčiui už rankų, o jo žmona bandė suduoti į galvą, bet nepataikė, pataikė į pakaušį. Tuo metu su triračiu prie jų privažiavo vyriškis. Jis suėmė iš už nugaros tėčiui rankas ir laikė, o kaltinamasis tuo metu vėl pradėjo spardyti liudytojos tėtį, šoko ant veido. Išsilaisvinęs tėtis paskambino policijai. Kaltinamasis su žmona bei kitu vyru nuėjo į namus. G. Ž. matė, kad jos tėčiui sumušta dešinė akis, iš nosies bėgo kraujas, buvo praskelta nosies oda, kaktoje buvo įbrėžimas, kraujuotas veidas, buvo suplėšyti marškinėliai ir kelnės suplėšytos. Mama nuėjo link kaltinamojo sodybos. Ji girdėjo, kaip kaltinamasis sakė liudytojos mamai, kad „Jeigu neišeisi iš mano teritorijos, nušausiu“. Tėtis tuo metu stovėjo prie savo automobilio. Mama norėjo eiti toliau. Ji išsigandusi pradėjo verkti ir rėkti, kad ji neitų toliau, grįžtų atgal. Atvažiavus policijai, prie jų priėjo kaltinamasis su žmona bei tas antrasis vyras. Ką jie kalbėjo tarpusavyje, ji negirdėjo. Tik girdėjo kaip pareigūnai sakė tėčiui,  kad jis gali rašyti pareiškimą, jis parašė, pradėjo važiuoti namo, bet pavažiavus apie 100 m. tėčiui pasidarė bloga ir  mama toliau vairavo automobilį, jie nuvažiavo į Trakų ligoninę.

              Apklausta liudytoja G. Z. parodė, kad kaltinamasis –jos vyras, o nukentėjusiojo nepažįsta. 2011-07-16 vyras su vaikais gaudė šunį ant kelio. Ji sėdėjo verandoje su svečiais A. R. ir L. R.. Matė, kad jos vyras stovi autobusų sustojime, nusisukęs į laukų pusę, ar jis mosikavo rankomis- ji nematė. Tuo metu keliu dideliu greičiu pravažiavo sidabrinės spalvos džipas. Nustebo pamačiusi, kad ką tik pravažiavęs džipas važiuoja atbuline eiga atgal link tos stotelės, kur stovėjo jos vyras T. Z.. Automobilis sustojo, iš jo išlipo nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. Ž.. Matė, kaip V. Ž. priėjo prie jos vyro ir ji suprato, kad tarp jų įvyko konfliktas, jie barėsi, bet žodžių negirdėjo. Staiga V. Ž. sugriebė vyrą iš priekio už bliuzono ir užmovė jį vyrui ant galvos ir jie nusirideno nuo sustojimo šlaitu žemyn. Tada ji nubėgo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad vyras ir tas nepažįstamas vyras guli ant žemės.  Matė, kad suplyšę vyro rūbai-marškinėliai ir bliuzonas. Ji atkreipė dėmesį, kad abu vyrai vienas kitą laikė už kaklo. Matė, kad V. Ž. bando suduoti T. Z. smūgį. Prie automobilio stovėjo V. Ž. žmona su dukra, kurios šaukė, kad V. Ž. liautųsi mušęsis. G. Ž. prašė atbėgusios G. Z., kad ši ką nors darytų. Abu vyrai vartėsi ant žemės, bet kad jie muštųsi, nesimatė. Tada G. Z. pamatė, kad atvažiavo dviračiu kaimynas K. T.. Ji paprašė K., kad jis vyrus išskirtų ir kartu su K. T. priėjo prie vyrų, kurie jau buvo atsistoję. G. Z. priėjusi iš už nugaros paėmė V. Ž. už diržo ir staigiai patraukė žemyn ir pati krito. Nukentėjusysis parkrito ant jos, o K. T. tuo metu jį prispaudė prie žemės. G. Z. atsistojo ir kartu su vyru nuėjo į namus. Jokių smūgių nei ji, nei K. T. nukentėjusiajam nesudavė. Jie nuėjo namo ir po kažkiek laiko pamatė, kad ateina G. Ž.. Liudytoja ją perspėjo, kad ji neitų į jų privačią valdą. G. Ž. pasakė, kad iškvietė policiją ir apsisukusi nuėjo. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai. Vyras dėl sumušimų į medikus nesikreipė, vyro veidas buvo. o sumuštas, apdraskytas..

              Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. Z., gim. 2001-02-24, parodė, kad kaltinamasis-jo tėtis, o nukentėjusįjį pažįsta tik po šio įvykio. Tikslios datos liudytojas negali nurodyti, žino, kad tai buvo vasara, koks mėnuo-pasakyti negali. Tą dieną kartu su pusbroliu lakstė po kiemą, gaudė šunį. Matė, kai mašina pravažiavo. Liudytojas tuo metu buvo prie suoliuko, autobusų stotelėje, o tėtis ant suoliuko, rodė pusbroliui kur laksto šuo. Džipas, kurį vairavo nukentėjusysis, iš pradžių pravažiavo, o paskui sustojo ir atbulas grįžo prie jų. Kodėl sustojo džipas-liudytojas nežino, tėtis jo nestabdė. Liudytojas girdėjo, kaip išlipęs nukentėjusysis rėkavo. Ką rėkavo-negali pasakyti. Matė, kaip nukentėjusysis trenkė liudytojo tėčiui. Smūgį jis sudavė pirmas, dėl ko-taip pat negali pasakyti. Tėtis su tuo vyriškiu nukrito nuo šlaito. Matė, kad ant tėčio gulėjo nukentėjusysis ir mušė liudytojo tėtį. Atbėgo kaimynas ir nuplėšė nuo tėčio nukentėjusįjį. Liudytojas nematė, kad jo tėtis muštų nukentėjusįjį. S. Z. matė nukentėjusiojo kraujuotą veidą, kai nurito nuo šlaito, o jo tėčiui nebuvo padaryta aiškiai matomų sužalojimų.

              Liudytoja N. Z., gim. 1998-09-22, apklausta liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis-jos tėtis, o nukentėjusiojo nepažįsta. Šiuo metu tikslios datos negali nurodyti, tačiau tą dieną buvo pabėgęs jų šuo ir ji su tėčiu bei broliu jo ieškojo. Tėčiui atsistojus ant suoliuko, esančio buvusioje autobusų stotelėje, tuo metu keliu pravažiavo automašina, kuri atbuline eiga grįžo atgal ir sustojo. Iš mašinos išlipo nukentėjusysis ir kažką aiškino liudytojos tėčiui, o paskui tas vyras trenkė tėčiui ir prasidėjo muštynės. Tėtis su tuo vyru nusirideno nuo šlaito ir toliau mušėsi. Kiek vėliau atėjo mama su kaimynu ir juos išskyrė. Kaip vyko muštynės, liudytoja negali paaiškinti, neprisimena.

Liudytojas K. T. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kaimynai, o su nukentėjusiuoju nepažįstami. Liudytojas (duomenys neskelbtini) turi sodybą. 2011 m. liepos 16 d. apie 20.30 val. jis buvo prie savo sodybos, buvo atvažiavę svečiai ir jie kepė šašlykus. Liudytojo namas randasi apie 200 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Išgirdęs atbuline eiga važiuojančią mašiną pradėjo stebėti kelią. Matė, kaip iš sustojusios mašinos išlipo vyras, kaip vėliau sužinojo, tai buvo V. Ž.. Apsižodžiavę su T. Z., kuris tuo metu autobusų stotelėje, V. Ž. kumščiu sudavė T. Z. į veidą. Po to matė, kaip vyrai susikibo ir nuriedėjo šlaitu žemyn. Praėjus apie 10 min., kadangi dar muštynės nebuvo pasibaigiusos, liudytojas su dviračiu atvažiavo į įvykio vietą. Čia buvo G. Z.. Pamatė, kad V. Ž. laiko prispaudęs T. Z.. Liudytojas nematė, kad šiuo metu V. Ž. būtų sudavęs kokius nors smūgius kaltinamajam. Abiejų drabužiai buvo suplėšyti. Liudytojas atitraukė V. Ž. nuo kaltinamojo, prispaudęs jo ranką koja laikė jį. Taip ir baigėsi muštynės. V. Ž. tekėjo kraujas, buvo kraujosruva po dešine akimi, buvo ištinusi apatinė lūpa, jis buvo iki pusės nuogas. Sutinkamai su liudytojo parodymais, T. Z. irgi buvo apdaužytas. Maždaug po valandos, pamatęs, kad atvažiavo policijos pareigūnai, vėl su dviračiu atvažiavo į autobusų sustojimą. K. T. akivaizdoje buvo  išmatuotas kaltinamojo ir V. Ž. blaivumas. K. T. pareigūnams paaiškino kaip viskas vyko ir po to nuėjo namo. Jis nematė, kad tą dieną tas visureigis dažnai važinėtų kaimo keliu.  (I t. b.l. 82-83)

              Savo parodymus liudytojas  K. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.( b. t. 1, l. 84-91).

              Apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad kaltinamasis-jo kaimynas, o nukentėjusiojo nepažįsta. Parodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu visų 2011-07-16 įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nors ir buvo apklausiamas lietuvių kalba, kuria moka silpnai. V. J. parodė, kad minėtos dienos vakare buvo namuose, savo kieme, kai išgirdo triukšmą kelyje. Matė, kad du žmonės stumdėsi ir šaukė, muštynių pradžios liudytojas teigia nematęs. Iš pradžių jokių kitų žmonių šalia besistumdančiųjų nebuvo. Kaltinamojo T. Z. šeimos nariai buvo netoli savo namų. Vaikų taip pat ant kelio nebuvo. Į pabaigą į įvykio vietą susirinko žmonių. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad jis į įvykio vietą nebuvo nuėjęs, šiuo metu visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad pamatė kaip važiuojantis visureigis sustojo ir atbuline eiga privažiavo prie kaltinamojo T. Z., kuris tuo metu buvo ant kelio.  Vairuotojui išlipus iš automobilio, o kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. Ž., tarp jo ir T. Z. kilo konfliktas.  Kiek suprato iš jų ginčo, konfliktas įvyko dėl to, kad V. Ž. dideliu greičiu važinėjo kaimo keliais. Liudytojas girdėjo, kad T. Z. reiškė pretenzijas dėl greičio. Kas kuriam sudavė pirma ir kaip prasidėjo muštynės –V. J. nepastebėjo, tik pamatė, kad vyrai susikibo ir nukrito nuo šlaito. Tuo metu pradėjo verkti mergaitė, kuri taip pat važiavo visureigiu, prašydama: „Tėti baik, einam į mašiną“. V. J. nuėjo arčiau pažiūrėti. Visureigio vairuotojo žmona taip pat prašė, kad tas vyras eitų į mašiną. Kai jis nuėjo link muštynių vietos, pamatė, kad T. Z. ir V. Ž., gulėdami ant žolės, grūmėsi. Jų abiejų drabužiai buvo suplėšyti, V. Ž. buvo praskeltas antakis, tekėjo kraujas. Taip pat iš namų atbėgo T. Z. žmona G. bei kaimynas K. T., kuris bandė išskirti vyrus. Išskyrus besimušančius, T. Z. su žmona nuėjo į savo namus, o V. J. nuėjo į savo namus. Dieną V. J. nepastebėjo, kad gatve važinėtų koks nors visureigis, nes visiškai neatkreipė dėmesio.

              Apklaustas liudytoju A. R. parodė, kad kaltinamasis jo sesers dukters vyras, santykiai normalūs, o nukentėjusiojo nepažįsta. 2011-07-16 jis su šeima viešėjo pas T. ir G. Z., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Vaikai lauke žaidė. Kažkas pasakė, kad pabėgo šuo ir kad reikia jį pagauti. Vaikai nubėgo paskui šunį, T. Z. irgi nuėjo. Po kiek laiko važiavo V. Ž. su džipu. Iš pradžių pravažiavo, o paskui atbuline eiga grįžo atgal ir sustojo prie T. Z., kuris tuo metu buvo buvusioje autobusų stotelėje. Liudytojas tuo metu buvo prie namo, gal 50-40 metrų atstumu. Pradėjus ginčytis, V. Ž. pirmas sudavė smūgį T. Z., užmovė rūbus ant galvos ir abu besistumdydami nusirito šlaitu. V. Ž. dukra visą laiką rėkė: „baikit, baikit“. Bet jie nekreipė dėmesio. Atėjus liudytojui į įvykio vietą, matė, kad abu vyrai vartėsi, grūmėsi. Matė, kad T. Z. kelis kartus gavo į galvą. Ar buvo suduoti smūgiai V. Ž.-pasakyti negali. Jo manymu, kaltinamasis daugiau gynėsi. Pirmasis pradėjo V. Ž.. Jis išlipo iš mašinos, susiginčijo ir po to užsimojo ir smogė su ranka T. Z.. Kaip vyko muštynės, liudytojas negali paaiškinti. Vėliau atėjo kaimynas K. T. ir juos išskyrė.

              Apklausta liudytoja L. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, o nukentėjusiojo nepažįsta. Datos neprisimena, tačiau įvykio dieną ji su savo vyru viešėjo pas giminaičius Z., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo Z. namo verandoje. Kadangi buvo pabėgęs Z. šuo, kaltinamasis su vaikais nuėjo gaudyti šuns. Būnant kaltinamajam šalia kelio esančioje stotelėje, sustojo pravažiuojantis džipas, kaip vėliau liudytoja sužinojo, V. Ž. vairuojamas. L. R. pagalvojo, kad vairuotojas nori kažko paklausti. Tada išlipo vairuotojas, priėjo prie T. Z. ir pradėjo bartis. Liudytoja girdėjo kaip T. sakė, kad V. Ž. per greitai važinėja. Tada V. Ž. užsimojo ranka ir sudavė T. į veidą. Abu vyrai susikibo ir liudytoja matė, kaip jie nusirito į šlaitą. Liudytoja su vyru ne iš karto nuėjo į įvykio vietą. Kaip vyko muštynės, kas ką mušė-L. R. negali pasakyti. Priėjusi matė, kad G. Z. bandė juos išskirti ir  kažkuriam buvo sugriebusi už nugaros. Kiek vėliau atvažiavo kaimynas K. T. ir, nulipęs nuo šlaito bandė išskirti besimušančius ir tada kažkaip muštynės baigėsi. Kaip viskas vyko toliau-neprisimena.. Kur buvo tuo laiku mergaitė L. R. nematė. Po kažkiek laiko atvažiavo policija. T. Z. nieko nepasakojo dėl ko įvyko muštynės. Iš kaltinamojo ji sužinojo, kad jam buvo išnarintas žandikaulis. (I t. b.l. 117-118)

Apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas Jaroslav Banevič parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta Kadangi praėjo nemažas laiko tarpas, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, nurodo, kad tada davė teisingus parodymus, nes buvo apklausiamas greitai po įvykio ir prisiminė visas įvykio aplinkybes. Šiuo metu gerai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Nuo 2011 m. liepos 16 d. 20 val. iki 2011 m. liepos 17d .  8.00 val.  kartu su patruliu Arvydu Janulevičiumi dirbo policijos komisariate. 2011 m. liepos 16 d. iš Vilniaus apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad Trakų r., Karaliūnų k., prie buvusios autobusų stotelės randasi sumuštas vyras. Nuvykus į nurodytą vietą, Karaliūnų k., prie autobusų stotelės stovėjo kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusysis V. Ž., jo žmona, o automobilyje sėdėjo mergaitė. V. Ž. veidas buvo sumuštas, buvo sumušta dešinioji akis, jo marškinėliai buvo suplėšyti, kraujuoti, buvo kraujuotos rankos. V. Ž. paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu, mosikuodamas rankomis ir kojomis jį stabdė kaltinamasis T. Z.. V. Ž. sustojus, T. Z. pradėjo rėkauti ir puolė muštis. Pareigūnams bekalbant, prie jų priėjo kaltinamasis T. Z. su žmona. Kaltinamasis šūkavo, sakydamas, kad būtent V. Ž. , lakstė su automobiliu po kaimą pirmyn –atgal, o paskui sustojęs sudavė jam smūgį į veidą. Jokių sumušimo žymių ant T. Z. veido nebuvo matyti. Abiems vyrams buvo pamatuotas girtumas. V. Ž. buvo nustatyta 0.00 promilių girtumas, o T. Z.- 0.38 promilių girtumas. Pareigūnai paklausė ar jie rašys pareiškimus ir jie pasakė, kad rašys. V. Ž. parašė pareiškimą, o V. Z. pareiškimą surašė žmona. Buvo pasiūlyta abiems vykti į ligoninę apžiūrai. V. Ž. sakė, kad kreipsis į medikus, o T. Z. nieko nesakęs nuėjo į namus. Pareigūnai paėmė pareiškimus ir grįžo į policijos komisariatą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viešosios policijos patrulis pareigūnas Arvydas Janulevičius parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo T. Z., nei nukentėjusiojo V. Ž...Šiuo metu gerai neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytojas parodė, kad datos neprisimena, tačiau buvo gautas pranešimas, kad Karaliūnų km., Onuškio sen., Trakų r. įvyko konfliktas. Į įvykio vietą vyko kartu su J. Banevič. Atvykę, rado grupę žmonių, iš kurių paėmė paaiškinimus bei pareiškimus. Girtumas buvo nustatinėjamas konflikto dalyviams. Šiuo metu liudytojas neprisimena, ar kam nors buvo nustatytas girtumas. Alkotesterio parodymų negalima reguliuoti. Alkotesteris sugesti negali, viskas lieka jo atmintyje, jis išsaugoja rezultatus ir vėliau galima šiuos rezultatus gauti.

              Iš byloje esančio UAB „Trakų autobusai“ 202-05-16 rašto Nr. 253 matyti, kad nuo 2006 m. kovo mėnesio maršrutas „Trakai-Tolkiškės-Onuškis“ neveikiantis, netoli Karaliūnų km. Buvo sustojimas „Lauzgeniai“. (b. t. 1, l. 76-77).

Iš byloje esančių asmens blaivumo testų matyti, kad 2011-07-16 22:08:28 V. Ž. nustatytas 0,00 promilių girtumas (testo Nr. 0833), o T. Z. 2011-07-16, 22:07:00 nustatytas 0,38 prominių girtumas (testo Nr. 0832) (b. t. 1, l. 17).

Sutinkamai su 2013-01-25 T. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kaltinamasis įvykio vietoje, esančioje Karaliūnų km., Trakų r. paaiškino ir parodė savo bei nukentėjusiojo V. Ž. veiksmus 2011-07-16 įvykio metu. ( II t. b.l. 35-50)

Taigi, T. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo bylos nagrinėjimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis neigia, kad jis 2011-07-16 vakare, buvusioje autobusų sustojimo stotelėje Karaliūnų km., Trakų r., be priežasties stabdęs nukentėjusiojo V. Ž. vairuojamą automašiną Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad pastarasis pats sustojo ir kilus ginčui dėl važiavimo greičio, V. Ž. pirmas sudavė jam smūgius į veidą. Sutinkamai su kaltinamojo parodymais, V. Ž. nekreipė dėmesio į žmonos bei dukters prašymus nusiraminti-toliau isteriškai jį stumdė, sudavinėjo smūgius, o paskui užvertė bliuzoną ant galvos ir užgriuvęs ant kaltinamojo-mušė jį. Nusiridenus nuo šlaito, sutinkamai su kaltinamojo parodymais, V. Ž. toliau jam sudavinėjo smūgius į galvą, veidą. Besimušančius išskyrė tik atvažiavęs su dviračiu kaltinamojo kaimynas K. T., kuris tiesiog „nukėlė“ V. Ž. nuo T. Z.. Kaltinamasis neigia bet kokių smūgių sudavimą V. Ž., parodydamas, kad jis visą šį laiką tik gynėsi nuo jį puolančio V. Ž.. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. Ž., jo žmonos G. Ž. bei mažametės dukters G. Ž. parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tiek nukentėjusysis, tiek jo šeimos nariai iki įvykio nepažinojo kaltinamojo ir jokių santykių su juo nepalaikė, todėl ir neturi tikslo apkalbėti kaltinamąjį. Ir nukentėjusysis, ir jo šeimos nariai teismui duoda išsamius, vienodus parodymus, jų nekeisdami. Apie tai, kad buvo sumuštas V. Ž. telefonu pranešė policijos budinčiajam, o paskui tas pačias aplinkybes nurodė ir savo pareiškime, adresuotame policijos komisariatui.  Taigi, netikėti nukentėjusiojo, liudytojų G. Ž. bei jo dukters G. Ž. parodymais, teismui nėra jokio pagrindo.

Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad sustojus V. Ž. ir nukentėjusiajam priėjus prie T. Z., tuo metu autobusų stotelėje, kitų asmenų, išskyrus patį kaltinamąjį, nebuvo. Tuo metu įvykio vietoje buvo tik kaltinamasis T. Z., nukentėjusysis V. Ž. bei jo žmona ir dukra, kurios sėdėjo automašinoje, o automašinos langas buvo atidarytas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad būdamas savo kieme išgirdo triukšmą ir pamatė, kad kažkas „vyko kelyje. Mačiau kaip du žmonės stumdėsi ir šaukė. Nemačiau pradžios, negaliu pasakyti kas pradėjo muštynes, bet mačiau du žmones, dalyvaujančius muštynėse. Iš pradžių įvykio vietoje nieko nebuvo, kai tik pamačiau muštynes, bet kelkraštyje ir T. Z. valdose buvo jo šeimos nariai. Viskas vyko kitoje kelio pusėje ir nuo kaltinamojo valdos 30-40-50 metrų atstumu. Nemanau, kad vaikai buvo šalia kaltinamojo muštynių metu, nes, kiek prisimenu, mušėsi du žmonės, o šeimos nariai stovėjo kaimo sodyboje, esančioje kitoje kelio pusėje. Artėjant muštynių pabaigai žmonės pasislinko arčiau muštynių vietos“. Teismas kritiškai vertina liudytojų A. R., L. R., K. T., G. Z. , S. Z. ir N. Z. parodymus apie muštynių pradžią. Minėti asmenys parodė, kad pirmas V. Ž. sudavė smūgius  kaltinamajam, nuo ko ir prasidėjo konfliktas, peraugęs į muštynes, tarp T. Z. ir V. Ž., nes nei vienas iš šių asmenų tuo metu nebuvo įvykio vietoje, o nuo įvykio vietos buvo apie 30-50 m. atstumu, todėl negalėjo matyti konflikto, įvykusio tarp V. Ž. ir T. Z., pradžios. Be to, kaip jau buvo nustatyta teisiamojo posėdžio metu, visi minėti asmenys buvo užsiėmę savo laisvalaikio leidimu, todėl mažai tikėtina, kad galėjo stebėti įvykius, ir girdėti žodinį konfliktą, vykstantį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, vykstančius 30-50 metrų arba net 200 m. (K. R.) atstumu. Taigi, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė liudytoja G. Ž., jai išlipus iš mašinos ir priėjusi prie šlaito pamatė, kad „T. Z. sėdi ant vyro, o pastarasis guli ant nugaros. Kaltinamasis smūgiavo vyrui į veidą, į krūtinę. Tuo metu aplinkui nieko nebuvo, išskyrus liudytoją ir dukrą.“ Pirmoji į įvykio vietą atbėgo kaltinamojo žmona G. Z., o po jos ir K. T.. Pastarajam laikant V. Ž., kaltinamasis T. Z. ir toliau mušė nukentėjusįjį, suduodamas smūgius tiek rankomis, tiek ir spardant kojomis. Analogiškus parodymus teismui davė ir nukentėjusysis V. Ž. bei G. Ž.. Be kita ko, mergaitė parodė, kad jai buvo labai baisu, ji labai išsigando ir nenori apie tai kalbėti.

Kad V. Ž. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Kad iš karto po konflikto V. Ž. veidas buvo sumuštas, kraujuotas, užtinusi akis –teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis T. Z. bei liudytojai. Įrodymų, kad T. Z. būtų padaryti kokie nors kūno sužalojimai arba kad jis būtų patyręs fizinį skausmą –teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta. Kaltinamasis nors ir teigia, kad jam buvo išnarintas žandikaulis, tačiau pas gydytojus nesikreipė. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja G. Z. parodė, kad nors „vyras dėl sumušimų į medikus nesikreipė, tačiau vyro veidas buvo sumuštas, apdraskytas“. Gi apklausta ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja teigė, kad „ant jo (T. Z.) veido sumušimo žymių nesimatė, matė tik mėlynę, atrodo, už dešinės ausies. Jokių sužalojimų daugiau nebuvo“.Teisiamojo nurodyta aplinkybė, kad kilusio konflikto metu jam buvo išnarintas žandikaulis-nepagrįsta jokiais įrodymais. Gi V. Ž. buvo konstatuota dešinės akiduobės srities sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimai ties išoriniu akies kampu ir kraujosruva dešinės akies odenoje, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, pakaušyje, krūtinėje, dešiniame žaste, pilve, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos 1-o piršto sumušimas, pasireiškęs patinimu, kraujosruva viršutinės lupos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-16). Sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių pasekoje. (b. t. 1, l. 47-49, 59-60). Duomenų, kad V. Ž. iki konflikto su T. Z. būtų konfliktavęs su kuo nors kitu-nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje esanti specialisto – teismo medicinos eksperto išvada Nr. G2238/11 (01) patvirtina, kad visi V. Ž. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2011-07-16.

Tai, kad V. Ž. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas įrodo ir jo drabužių, kuriais nukentėjusysis vilkėjo įvykio dieną, atžiūra: dešinė marškinėlių pusė per siūlę plyšusi, suplėšyta dešinė rankovė nuo apykaklės per visą petį ,kairė rankovė suplyšusi nuo apykaklės iki peties; marškinėliai su purvo žymėmis iš priekio ir galo. Ant kelnių kairės kišenės matyti tamsiai rudos spalvos dėmė, panaši į kraują; kairėje kelnių klešnėje, vidinėje pusėje yra 23 cm. plyšimas; kelnės iš priekio ir nugaros su purvo žymėmis (b. t. 1, l. 101-105).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.).

Pagal teismų praktiką visuomenės sutrikdymu laikomi  veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009).

Trakų r. Karaliūnų kaimo teritorijoje esantis kelias akivaizdžiai yra vieša vieta, kuria vaikšto žmonės. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kuriems kaltininko veiksmai sukels nepatogumų, (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002,  2K-796/2007, 2K-122/2008). Todėl teismas daro išvada, kad T. Z. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – buvusioje autobusų stotelėje, esančioje šalia kelio Karaliūnų km.  Trakų r., nepriklausomai nuo to, kad kaltinamasis bandė spręsti savo asmeninius santykius(reiškė pastabas V. Ž. dėl viršyto greičio). Ši vieta yra matoma ir prieinama kaimo gyventojams, keliu važinėja mašinos. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis T. Z., mosikuodamas rankomis sustabdė keliu važiavusį automobilį Mitsubishi Pajero, valts. Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Ž.. Automobiliui sustojus, V. Z. priėjo prie išlipusio iš automobilio V. Ž. ir, iškėlęs menkavertę dingstį- pareiškęs pretenzijas dėl jo manymu V. Ž. per greito važinėjimo kaimo keliu, pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį, išvadinęs jį „debilu“ ir „pederastu“, vartodamas necenzūrinius žodžius tyčia  ranka sudavė V. Ž. 6 smūgius į įvairias kūno dalis: dešinį petį, dešinę akį, veidą, sukeldamas  V. Ž. fizinį skausmą. Nuo smūgių V. Ž. užsidengus veidą rankomis, T. Z. įsibėgėjęs spyrė dešine koja V. Ž. į pažastį. Po to T. Z. sugriebė rankomis V. Ž. už marškinių ir kojos keliu sudavė jam smūgį į krūtinę. Abiem susikibus ir nusiritus nuo šlaito, V. Z. dešine koja spyrė V. Ž. į kairį šoną, nuo ko abu pargriuvo. V. Ž., laikydamas V. Z. prašė, kad šis apsiramintų, tačiau T. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, atsistojo  ir kumščiu sudavė smūgius V. Ž. į nosį ir lūpas, koja spyrė į krūtinę, šiais savo veiksmais padarydamas V. Ž. dešinės akiduobės srities sumušimą, pasireiškusi poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimus ties išoriniu akies kampu ir kraujosruvą dešinės akies odenoje, odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinės kraujosruvas kairėje veido pusėje, pakaušyje, krūtinėje, dešiniame žaste, pilve, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos 1-o piršto sumušimą, pasireiškusi patinimu, kraujosruvą viršutinės lupos gleivinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. Z., padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, sugadindamas V. Ž. turtą (suplėšydamas marškinius ir kelnes) šiais įžūliais  veiksmais viešoje vietoje rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei  sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad šie kaltinamojo T. Z. i veiksmai buvo atlikt viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teisiamojo posėdžio metu apklausti visi liudytojai patvirtino, kad išgirdę triukšmą buvusioje autobusų stotelėje – buvo priversti nutraukti savo poilsį. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. T. Z., sustabdęs keliu važiavusį nukentėjusįjį V. Ž. ir iš pradžių jį pavadindamas įžeidžiančiais žodžiais, vėliau vartodamas jo atžvilgiu smurtą-elgiasi įžūliai viešoje vietoje-suvokė, kad jis tokiais savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, -numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Taigi, T. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1. d.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo T. Z. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo T. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį..

Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

              Kaltinamojo T. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

Teismas,. Skirdamas bausmę T. Z. atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę apibūdinančius duomenis: vedęs, augina du vaikus, dirba, baustas administracine tvarka., 2010-01-06 Lietuvos Respublikos dekretu Nr. 1K-261 apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo medaliu. Teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, mano, kad T. Z. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, parinktinas artimas šios bausmės sankcijos vidurkiui (BK 61 straipsnis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 20537,37 Lt žalos atlyginimo, tame tarpe 15000,00 Lt neturtinės ir 5537,37 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa iš kaltinamojo prašo priteisti 4257,67 Lt V. Ž. gydymo išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalis).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Ž. civilinis ieškinys dėl 5537,37 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Sutinkamai su byloje esančia (duomenys neskelbtini) pažyma (b. t. 2, l. 16), nukentėjusysis V. Ž. dirba (duomenys neskelbtini). 2011 m. jam priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis buvo 7420,88 Lt, o vienos darbo dienos užmokestis yra 353,38 Lt. Kadangi nukentėjusysis nuo 2011-07-17 iki 2011-08-19 buvo nedarbingas ir jam iš valstybinio socialinio draudimo lėšų buvo išmokėta 2943,75 Lt, todėl nukentėjusysis turi teisę į negauto darbo užmokesčio dalį, kuri sudaro jo prašomą priteisti sumą, t. y. 5537,37 Lt. Tačiau teismas daro išvadą, jog V. Ž. prašoma priteisti 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo žymiai per didelė ir mažintina iki 2000,00 Lt. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, jog dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimą, emocinę depresiją, kad kurį laiką jautėsi pažemintas, fizines ir dvasines kančias, nervinę įtampą, baimę dėl sveikatos būklės ateityje, kad buvo gydomas ligoninėje. Tačiau teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo V. Ž. drabužiai: marškinėliai ir kelnės, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

              Teismas, vadovaujantis LR BPK 297-305, 307-308 str.,

n u s p r e n d ė :

T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. Z. iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš T. Z. 5537,37 Lt turtinės žalos ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. Ž..

Priteisti iš T. Z. 4257,67 Lt V. Ž. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

              Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo V. Ž. drabužius: marškinėlius ir kelnes, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                                   Nijolė Zaleckienė