Civilinė byla Nr. e2-17104-897/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11566-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; 

2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė,

sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovei V. T.,

atsakovui E. B.,

atsakovo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo), išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto 2.2. papunktį ir išdėstyti jį taip: nepilnamečių vaikų – dukrų S. B., A. B. ir sūnaus V. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. T.; pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto 2.5.1. papunktį, kuriuo nepilnamečių vaikų motina V. T. įsipareigojo mokėti nepilnamečiam sūnui V. B. išlaikymą po 135 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas taip: nepilnamečių vaikų tėvas E. B. įsipareigoja mokėti nepilnamečiam sūnui V. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas; panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos papunktį 2.6.1.1., o papunkčius 2.6.1., 2.6.3., 2.6.4., 2.6.5., 2.6.7., 2.6.8. pakeisti, išdėstant juos taip: 2.6. Šalys bendru sutarimu sutaria dėl tokios bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarkos: 2.6.1. E. B. su nepilnametėmis dukterimis S. B., A. B. ir sūnumi V. B. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais: E. B. vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos penktadienį iki 20 val. bei grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku Šalys elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau, kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios, arba nedelsiant, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms. 2.6.3. Nelyginių metų Šv. Kūčias visi vaikai praleis su V. T.. Nelyginių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną E. B. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 12 val. ir grąžins juos antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T.. 2.6.4. Lyginių metų Šv. Kūčias visi vaikai praleis su E. B.. Lyginiais metais Šv. Kūčių dieną E. B. iki 17 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tos vietos, kur jie tuo metu bus, ir Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 12 val. parveš visus vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T.. 2.6.5. Lyginių metų Šv. Velykas visi vaikai praleis su V. B., o nelyginių metų Šv. Velykas – su E. B.. Nelyginių metų pirmą Šv. Velykų dieną E. B. iki 12 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tos vietos, kur jie tuo metu bus, ir antrąją Šv. Velykų dieną iki 16 val. parveš visus vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T.. 2.6.7. Šalys sutaria, kad E. B. kiekvienais metais Tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) iki 18 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar buvimo vietos ir iki 22 val. grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą. Jeigu E. B. gimtadienis yra 2.6.1 punkte numatytas E. B. bendravimo su vaikais savaitgalis, bendravimas su vaikais vyksta 2.6.1 – 2.6.2 punktuose nustatyta tvarka. 2.6.8. Motinos dieną ir motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) visi vaikai praleidžia su V. T.. Jei Motinos diena ar motinos gimtadienis yra savaitgalį, kai E. B. turi bendrauti Sutartyje nustatyta tvarka su nepilnamečiais vaikais, E. B. pristatys visus vaikus į jų gyvenamąją vietą motinos gimtadienio dieną iki 12 val. Pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto 2.3. papunktį, kuriuo nepilnamečių vaikų tėvas E. B. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai S. B. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį periodines išmokas, 2 punkto 2.4. papunktį, kuriuo nepilnamečių vaikų tėvas E. B. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai A. B. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį periodines išmokas, padidinant išlaikymą vaikams, ir nustatyti, kad 2.3. vaikų tėvas E. B. įsipareigoja mokėti nepilnametei dukrai S. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį periodines išmokas, 2.4. nepilnamečių vaikų tėvas E. B. įsipareigoja mokėti nepilnametei dukrai A. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį periodines išmokas; priteisti atsakovo E. B. priteisti 500,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui V. B.; priteisti iš atsakovo E. B. visas V. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sūnus V. B. nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena kartu su ja bei seserimis, sūnaus poreikiais rūpinasi nebe atsakovas, o ieškovė. Kadangi vaikas išreiškė norą gyventi su mama ir seserimis, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, atitinkamai pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą, nustatytina jo bendravimo su skyriumi gyvenančius tėvu bendravimo tvarka, o taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Prašymas nepilnametėms dukroms padidinti išlaikymo dydį nuo 170 Eur iki 250 Eur, o nepilnamečiui sūnui priteisti iš atsakovo išlaikymą grindžiamas tuo, kad atsakovas papildomai neprisideda prie vaikų išlaikymo, nieko jiems nenuperka, nesiveža atostogauti, kartu nepramogauja, su nepilnametėmis dukromis bendrauja rečiau, nei tai nustatyta šalių susitartoje bendravimo tvarkoje. (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesį ieškovė su dukromis persikėlė gyventi į didesnį, trijų kambarių butą, vaikai auga, didėja jų poreikiai, A. ir V. buvo diagnozuoti regėjimo sutrikimai.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai ieškovė paaiškino, kad sūnus negali nešioti akinių, nes yra paauglys ir žaidžia futbolą, todėl jam perkami kontaktiniai lęšiai, kurie kainuoja apie 50 Eur. Mažoji dukra pakankamai dažnai subraižo akinių stikliukus arba sulaužo akinių rėmus, todėl akinius keičia labai dažnai. A. turi viršsvorio, todėl jai būtina sportuoti. Jos pačios alga padidėjo apie trim šimtais eurų, todėl mano, kad ir atsakovo alga panašiai turėjo padidėti. Be oficialių pajamų ji gauna ir neoficialių pajamų. Turi kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos stengiasi išmokėti ir naujų neprisiimti. Su atsakovu dėl mokamų vaikų būrelių nesitaria. Vasaros metu vaikus į mokamas stovyklas taip pat išleido savo valia, nepasitarusi su atsakovu, laikydama, kad stovyklų kainos nėra didelės.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl sūnaus V. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2 p. pakeitimas) bei dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.6.1.1 p. panaikinimo, 2.6.3, 2.6.4, 2.6.5, 2.6.7, 2.6.8 p. pakeitimo) sutinka. Nesutinka su ieškinio dalimi dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.6.1 p. pakeitimo, nustatant, kad atsakovas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima penktadienį iki 20 val.) bei dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo nuo 170 Eur/mėn. iki 250 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis (sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3, 2.4, 2.5.1 p. pakeitimo), dėl 500 Eur skolos iš atsakovo sūnaus V. B. išlaikymui priteisimo. Pažymėjo, kad iš esmės sutinka su ieškovės ieškinyje prašoma nustatyti tvarka, nes ši tvarka yra tarpusavyje suderinta, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, numatančia pareigą pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos porinių savaičių penktadienį iki 20 val. (siūlomas 2.6.1 p. pakeitimas), nes labai dažnai būna atvejų, kai dėl darbo užtrunka penktadienį iki vėlyvo vakaro, tad ši sąlyga gali būti neįgyvendinama, o galimybė, kuri yra numatyta ir dabartinėje tvarkoje, pranešti iš anksto apie negalėjimą pasiimti vaikų, juos pasiimti kitu laiku, yra nesantaikos viena iš priežasčių, nes realiai ši tvarkos dalis neveikia – ieškovė reikalauja tvarkos pasiimti penktadienį laikytis griežtai ir pažodžiui, todėl sutiktų su ieškovės prašoma nustatyti tvarka, tačiau siūlo 2.6.1 p. pakeisti, nustatant, kad: „2.6.1. E. B. su nepilnametėmis dukterimis S. B., A. B. ir sūnumi V. B. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais: E. B. vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį iki 11 val. bei grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku šalys elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau, kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios, arba nedelsiant, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms.“ Mano, kad iš esmės nuo tada, kai (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo priteistas vaikams išlaikymas, aplinkybės, kurios įgalintų ieškovės prašymu didinti išlaikymą nepilnametėms dukroms A.i ir S. iki 250 Eur/mėn., o sūnui V. iš atsakovo priteisti taip pat 250 Eur/mėn. išlaikymą periodinėmis išmokomis, nepasikeitė, t.y. iš esmės neišaugo vaikų poreikiai ir iš esmės jų su ieškove turtinė padėtis nepasikeitė tokiu būdu, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, o atsakovo iš esmės pagerėjo. Priešingai nei teigia ieškovė, bendru sutarimu buvo įvertinti vaikų poreikiai, išlaikymas kiekvienam vaikui nustatytas, atsižvelgiant į nustatomą bendravimo su dukromis ir ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką ir intensyvumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė persikėlė į didesnį butą ne tik dėl vaikų, siekdama jiems užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, bet ir todėl, kad jos asmeniniame gyvenime atsirado draugas. Ieškovės pateikta vaikų poreikių suvestinė neatspindi nei vaikų tikrųjų poreikių, nei jų dydžių: maistas ir dienpinigiai, kurie naudojami būtiniausiems vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti (transportui ir maistui), kiekvienam sudaro 190 Eur/mėn., ir tai neatitinka faktinės situacijos, nes kiekvienam vaikui atskirai nėra gaminama – visai šeimai gaminama, tad tik maistui 300 Eur/mėn. vaikams niekada neskiriama; dienpinigių vaikams niekada nebuvo skirta po 3 Eur, o tik po 2 Eur; V. regėjimas jau buvo sutrikęs, kai buvo sprendžiamas jo išlaikymo klausimas, tad šios išlaidos neatsirado po (duomenys neskelbtini); nė vienas iš vaikų nelanko apmokamų būrelių; rinkliavų ugdymo įstaigose išlaidos apima išlaidas ekskursijoms ir edukacinėms pamokoms ugdymo įstaigose; kas mėnesį kanceliarinių prekių už 15 Eur tikrai neperkama; išvykų su draugais nebuvo ir vaikai be mūsų niekur nevyksta; nesuprantamos kitos išlaidos, į kurias ieškovė įskaičiuoja: namų apyvokos reikmenis, išlaidas dokumentams, draudimui, internetui. Iš esmės poreikiai nepagrįstai išdidinti ir nurodomi ne būtini poreikiai, kuriuos su ieškove gali patenkinti, bet maksimalūs, kurių pagal jų turtinę padėtį maksimaliai tenkinti negalima.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai atsakovas paaiškino, kad gyvenant kartu išlaidos vaikams buvo mažesnės, nes ieškovė buvo taupesnė. Jo turtinė padėtis nepasikeitė. (duomenys neskelbtini) jam gimė dar vienas vaikas. Realiai sūnus nuo (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi pas mamą, taigi išlaikymo sūnui įsiskolinimo nėra. Dirba autodažytoju, dažnai būna taip, kad penktadieniais žmonės nori pasiimti automobilius savaitgaliui, todėl tenka užtrukti darbe ir fiziškai nebus įmanoma pasiimti vaikų iki 20.00 val.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į tai, kad V. išreiškė norą gyventi su mama, kuri juo rūpinasi tinkamai, sutiktina, kad nepilnamečio V. B. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su motina atitinka jo interesus. Tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su motina, berniukui turėtų būti priteistas tėvo teikiamas išlaikymas, todėl palaikomas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo V. priteisimo. Ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarka nepažeidžia nepilnamečio V. teisių ir teisėtų interesų ir tėvams jos laikantis būtų galima užtikrinti berniuko teisę nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Reikalavimas dėl nepilnametėms S. B. ir A. B. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo – padidinimo yra pareikštas vaikų interesais, o nustačius, jog pasikeitė faktinės aplinkybės (tėvų turtinė padėtis ir/ar vaikų poreikiai), sudariusios mergaitėms priteisto išlaikymo dydžio pagrindą, turėtų būti tenkinamas.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gautas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kreiptis į teismą dėl vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvas ir motina gyvena skyrium ir tarp jų kyla ginčas, su kuriuo iš jų turi gyventi vaikas (vaikai), gali vaiko tėvas (motina), taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai) (CK 3.163 str. 1, 2 d., 3.174 str. 1 d.). Kitiems asmenims įstatymas tokios teisės nenumato.

Nustatyta, kad įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktu šalys susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų S. B. ir A. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. B., o jų nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu E. B..

Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus, turi nustatyti tėvų galimybes ir pastangas užtikrinant šių vaiko teisių įgyvendinimą: teisės gyventi ir sveikai vystytis, teisės į asmeninį gyvenimą, teisės į mokslą, į visavertį gyvenimą, vaiko teisės į poilsį ir laisvalaikį. Taip pat teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalių nepilnametis sūnus V. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio faktiškai gyvena su ieškove. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su mama nėra, išvadą byloje teikianti institucija taip pat neprieštarauja šiam reikalavimui, todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio šalių sūnaus V. B. gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina V. T., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Ieškovė prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto 2.5.1. papunktį, kuriuo nepilnamečių vaikų motina V. T. įsipareigojo mokėti nepilnamečiam sūnui V. B. išlaikymą po 135 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo E. B. nepilnamečio sūnaus V. B. naudai po 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis. Ieškovė taip pat prašo pakeisti minėto sprendimo 2 punkto 2.3. papunktį, kuriuo atsakovas E. B. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai S. B. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį periodines išmokas bei 2 punkto 2.4. papunktį, kuriuo atsakovas E. B. įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai A. B. išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį periodines išmokas ir nustatyti, kad atsakovas E. B. įsipareigoja mokėti nepilnametėms dukroms S. B. ir A. B. išlaikymą po 250 Eur kiekvienai kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Prašymą padidinti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki 250 Eur periodinių išmokų mokamų kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, ieškovė grindė tuo, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, nieko jiems neperka, nesiveža atostogauti, kartu nepramogauja, su vaikais bendrauja rečiau nei numato bendravimo tvarka. Ieškovė (duomenys neskelbtini) mėnesį su nepilnamečiais vaikais persikėlė į didesnį trijų kambarių butą, vaikai auga, jų poreikiai didėja, nepilnamečiams A. B. ir V. B. diagnozuoti regėjimo sutrikimai. Ieškovės nuomone, susidarė tokia situacija, kai ji ne tik aprūpina nepilnamečius vaikus gyvenamuoju būstu, tačiau ir didesne dalimi prisideda prie vaikų poreikių tenkinimo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nepilnamečiams V. B. ir A. B. pablogėjęs regėjimas, V. B. reikalingi kontaktiniai lęšiai, kurie kas mėnesį kainuoja apie 35 Eur, o A. B. reikalingi akiniai. Šiais metais buvo pagaminti nauji akiniai, kadangi prieš tai turėti sulūžo. Taip pat nurodė, jog visi šalių vaikai nuo šių metų rugsėjo mėnesio lanko būrelius: V. B. – futbolą, S. B. – šokius, o A. B. – ir sporto, ir šokių būrelius. Be to, A. B. turi antstvorio. Ieškovė pažymėjo, jog jos gaunamos pajamos iš darbinių santykių padidėjo apie 300 Eur. Už nepilnametes S. B. ir A. B. iš valstybės gauna po 50 Eur kas mėnesį. Atsakovas nurodė, jog šioje dalyje su ieškovės reikalavimais nesutinka, kadangi nėra pateikti įrodymai, jog nuo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Ieškovė klaidingai ieškinyje dėsto aplinkybes, kadangi atsakovas teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą, bendrauja su jais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, nors pripažino, jog kelis kartus pažeidė bendravimo tvarką, su vaikais leidžia laisvalaikį, pramogauja. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės vaikų poreikių suvestine, kadangi joje nurodyti maksimalieji vaikų poreikiai. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jo finansinė padėtis nepagerėjo. Kadangi atsakovas užsiima individualia veikla, kas mėnesį jis gali uždirbti ir 700 Eur, ir 1100 Eur. Atsakovas su drauge (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus B.. Į ieškovės argumentus, jog vaikų poreikiai padidėjo dėl nepilnamečiams vaikams V. B. ir A. B. diagnozuotos trumparegystės, atsakovas nurodė, jog šios aplinkybės buvo žinomos ir iki (duomenys neskelbtini) mėnesio. Atsakovas nurodė, jog kiekvienam nepilnamečiui vaikui galėtų skirti iki 170 Eur išlaikymo per mėnesį.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė dirba, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovės pajamos nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio nesumažėjo, tačiau kaip pati ieškovė pažymėjo, jos pajamos padidėjo. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą. Ieškovė (duomenys neskelbtini)  įsigijo transporto priemonę „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  metų gamybos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nuosavybės teise turi po ½ dalį žemės sklypo ir sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Lyginant šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovė turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovo turtinę padėtį sunkina tai, jog jis turi išlaikyti ne tik šalių tris nepilnamečius vaikus, tačiau ir kitą savo nepilnametį sūnų.

Byloje nėra įrodymų, jog šalių turtinė padėtis nuo (duomenys neskelbtini)  yra pasikeitusi iš esmės, t.y. ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo, o atsakovo turtinė padėtis ženkliai nepagerėjo. Svarbu paminėti ir į tai, jog siekiama padidinti išlaikymą, nustatytą (duomenys neskelbtini)  sprendimu, t.y. praėjus tik kiek ilgesniam laikotarpiui nei vieneri metai. Ieškovė teikdama ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl vaikų regėjimo pablogėjimo, ar antsvorio turėjimo nėra pakankamos, kad konstatuoti, jog vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė. Ieškovė taip pat nepagrindė aplinkybių, jog vaikai lanko būrelius, todėl šių aplinkybių teismas taip pat negali atitinkamai vertinti. Esant aukščiau išdėstytam, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį iki 250 Eur nėra pagrįstas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė, jog kiekvienam nepilnamečiam vaikui yra reikalingas 250 Eur dydžio išlaikymas kiekvieną mėnesį, taip pat, jog jos turtinė padėtis pablogėjo, o atsakovo – pagerėjo, įvertinus ir tai, kad nepilnamečiui sūnui gyvenant pas atsakovą ieškovė teikė tik 135 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, nuo priimto teismo sprendimo nepraėjo tiek laiko, kad vaikų poreikiai pasikeistų ženkliai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo periodinį 175 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kiekvieną mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam V. B. priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis).

Remiantis CK 3.200 str. išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą - 500,00 Eur (2 mėn.*250,00 Eur), nes nuo (duomenys neskelbtini) mėn. nepilnametis sūnus V. gyvena su motina.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, taikytinas bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas – „įrodinėja tas, kas teigia“.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių susidariusį išlaikymo įsiskolinimą minėtai sumai, teismas ieškovės argumentą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vien dėl tos aplinkybės, kad sūnus pradėjo gyventi su ja, laiko nepakankamu, todėl ieškinio reikalavimą dėl 500 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmeta, kaip nepagrįstą.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

Ieškovė prašo pakeisti (duomenys neskelbtini)  miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime nustatytą atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir panaikinti bendravimo tvarkos papunktį 2.6.1.1., o papunkčius 2.6.1., 2.6.3., 2.6.4., 2.6.5., 2.6.7., 2.6.8. pakeisti, išdėstant juos taip:

2.6. Šalys bendru sutarimu sutaria dėl tokios bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarkos:

2.6.1. E. B. su nepilnametėmis dukterimis S. B., A. B. ir sūnumi V. B. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais: E. B. vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos penktadienį iki 20 val. bei grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku Šalys elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau, kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios, arba nedelsiant, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms.

2.6.3. Nelyginių metų Šv. Kūčias visi vaikai praleis su V. T.. Nelyginių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną E. B. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 12 val. ir grąžins juos antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.4. Lyginių metų Šv. Kūčias visi vaikai praleis su E. B.. Lyginiais metais Šv. Kūčių dieną E. B. iki 17 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tos vietos, kur jie tuo metu bus, ir Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 12 val. parveš visus vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.5. Lyginių metų Šv. Velykas visi vaikai praleis su V. B., o nelyginių metų Šv. Velykas – su E. B.. Nelyginių metų pirmą Šv. Velykų dieną E. B. iki 12 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tos vietos, kur jie tuo metu bus, ir antrąją Šv. Velykų dieną iki 16 val. parveš visus vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.7. Šalys sutaria, kad E. B. kiekvienais metais Tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) iki 18 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar buvimo vietos ir iki 22 val. grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą. Jeigu E. B. gimtadienis yra 2.6.1 punkte numatytas E. B. bendravimo su vaikais savaitgalis, bendravimas su vaikais vyksta 2.6.1 – 2.6.2 punktuose nustatyta tvarka.

2.6.8. Motinos dieną ir motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) visi vaikai praleidžia su V. T.. Jei Motinos diena ar motinos gimtadienis yra savaitgalį, kai E. B. turi bendrauti Sutartyje nustatyta tvarka su nepilnamečiais vaikais, E. B. pristatys visus vaikus į jų gyvenamąją vietą motinos gimtadienio dieną iki 12 val.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių iš esmės nėra iškilęs ginčas dėl ieškovės prašomos nustatyti naujos bendravimo tvarkos, tačiau atsakovas pažymėjo, jog iš dalies nesutinka su ieškovės 2.6.1. punkte prašoma vaikų pasiėmimo tvara, kadangi dėl užimtumo darbe jam ne visada pavyktų paimti vaikus kas antrą penktadienį iki 20 val., todėl prašo leisti vaikus pasiimti ne penktadienį, o šeštadienį. Ieškovė nesutiko su tokia atsakovo pozicija, teigdama, jog tenkinus atsakovo tokį prašymą turėtų atitinkamai padidinti iš atsakovo priteisiamo išlaikymo sumą, kadangi nepilnamečiai šalių vaikai mažiau laiko praleis su atsakovu, o tai reiškia didesnes išlaidas ieškovei.

Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui savo darbo grafiko, o taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad jis dirba viršvalandžius ir dėl to, jam nebus galimybių pasiimti vaikų kas antrą penktadienį iki 20 val., kaip tai numatyta ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas verčiasi individualia veikla, dažo automobilius, tikėtina, kad penktadieniais gali užtrukti darbe ilgiau, nei asmenys, dirbantys valstybinėse įstaigose, todėl ieškovės prašymas pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą tvarką ir panaikinti bendravimo tvarkos papunktį 2.6.1.1., o papunkčius 2.6.1., 2.6.3., 2.6.4., 2.6.5., 2.6.7., 2.6.8. pakeisti tenkintinas iš dalies, išdėstant juos taip:

2.6. Šalys bendru sutarimu sutaria dėl tokios bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarkos:

2.6.1. E. B. su nepilnametėmis dukterimis S. B., A. B. ir sūnumi V. B. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais: E. B. vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19.30 val. bei grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku Šalys elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau, kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios, arba nedelsiant, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms.

2.6.3. Nelyginių metų Šv. Kūčias visi vaikai praleis su V. T.. Nelyginių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną E. B. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 12 val. ir grąžins juos antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.4. Lyginių metų Šv. Kūčias visi vaikai praleis su E. B.. Lyginiais metais Šv. Kūčių dieną E. B. iki 17 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tos vietos, kur jie tuo metu bus, ir Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 12 val. parveš visus vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.5. Lyginių metų Šv. Velykas visi vaikai praleis su V. B., o nelyginių metų Šv. Velykas – su E. B.. Nelyginių metų pirmą Šv. Velykų dieną E. B. iki 12 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tos vietos, kur jie tuo metu bus, ir antrąją Šv. Velykų dieną iki 16 val. parveš visus vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.7. Šalys sutaria, kad E. B. kiekvienais metais Tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) iki 18 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar buvimo vietos ir iki 22 val. grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą. Jeigu E. B. gimtadienis yra 2.6.1 punkte numatytas E. B. bendravimo su vaikais savaitgalis, bendravimas su vaikais vyksta 2.6.1 – 2.6.2 punktuose nustatyta tvarka.

2.6.8. Motinos dieną ir motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) visi vaikai praleidžia su V. T.. Jei Motinos diena ar motinos gimtadienis yra savaitgalį, kai E. B. turi bendrauti Sutartyje nustatyta tvarka su nepilnamečiais vaikais, E. B. pristatys visus vaikus į jų gyvenamąją vietą motinos gimtadienio dieną iki 12 val.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (83 proc.). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, o nuo reikalavimų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio įmokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 150 Eur už neturtinius reikalavimus (dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo), iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 125 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 142 Eur už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini)  miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punktą ir nustatyti nepilnamečio vaiko V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė V. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini)  miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 ir 2.4 punktus ir priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių dukrų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė V. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendravimo tvarkos papunktį 2.6.1.1.

Pakeisti įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.6.1., 2.6.3., 2.6.4., 2.6.5., 2.6.7., 2.6.8. papunkčius ir nustatyti tokią atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: 

2.6.1. E. B. su nepilnametėmis dukterimis S. B., A. B. ir sūnumi V. B. bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais: E. B. vaikus paima iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19.30 val. bei grąžina į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku Šalys elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute informuoja viena kitą ne vėliau, kaip prieš vieną dieną iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios, arba nedelsiant, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms.

2.6.3. Nelyginių metų Šv. Kūčias visi vaikai praleis su V. T.. Nelyginių metų pirmą Šv. Kalėdų dieną E. B. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos 12 val. ir grąžins juos antrą Šv. Kalėdų dieną iki 18 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.4. Lyginių metų Šv. Kūčias visi vaikai praleis su E. B.. Lyginiais metais Šv. Kūčių dieną E. B. iki 17 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tos vietos, kur jie tuo metu bus, ir Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 12 val. parveš visus vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.5. Lyginių metų Šv. Velykas visi vaikai praleis su V. B., o nelyginių metų Šv. Velykas – su E. B.. Nelyginių metų pirmą Šv. Velykų dieną E. B. iki 12 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar tos vietos, kur jie tuo metu bus, ir antrąją Šv. Velykų dieną iki 16 val. parveš visus vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą vietą pagal susitarimą su V. T..

2.6.7. Šalys sutaria, kad E. B. kiekvienais metais Tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)  iki 18 val. paims visus vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar buvimo vietos ir iki 22 val. grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą. Jeigu E. B. gimtadienis yra 2.6.1 punkte numatytas E. B. bendravimo su vaikais savaitgalis, bendravimas su vaikais vyksta 2.6.1 – 2.6.2 punktuose nustatyta tvarka.

2.6.8. Motinos dieną ir motinos gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) visi vaikai praleidžia su V. T.. Jei Motinos diena ar motinos gimtadienis yra savaitgalį, kai E. B. turi bendrauti Sutartyje nustatyta tvarka su nepilnamečiais vaikais, E. B. pristatys visus vaikus į jų gyvenamąją vietą motinos gimtadienio dieną iki 12 val.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam V. B. priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 142 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 125 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                             Lina Tamulevičienė