Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-428-593/2019;

   Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01431-2019-3;

   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 6.1; 21.11.10.

                                                        (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo, priimto L. J. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2019 m. liepos 22 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė I. M. L. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMI-02-ANR_P-228-2019. Šiame protokole nurodyta, jog 2019 m. birželio 22 d., 20 val. 00 min., atlikus patikrinimą MB „(duomenys neskelbtini)” prekybos vietoje – (duomenys neskelbtini), Joninių šventės metu, patikrinimo metu dirbo trys darbuotojai: V. B., K. L. ir R. P.. Nustatyta, kad R. P. MB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo įdarbinta, apie jos darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. MB “(duomenys neskelbtini)” direktorė L. J. būdama darbdaviu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, su R. P. prieš jos darbo pradžią nebuvo sudariusi raštiškos darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu L. J. buvo pripažinta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir nubausta vieno tūkstančio eurų dydžio bauda. Žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. J. būdama darbdave, atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, su R. P. prieš jos darbo pradžią nebuvo sudariusi raštiškos darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nebuvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tokiais veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina.

3.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą ir prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sumažinti jai minėtu nutarimu paskirtos baudos dydį.

3.1.        Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nepagrįstai nesvarstė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybės, kas šiuo atveju sąlygojo pernelyg griežtos baudos paskyrimą. Minėtame skunde teigiama, kad R. P. nelegaliai dirbo labai trumpą laikotarpį t. y. vos kelias valandas ir tai buvo daroma tik siekiant padėti aptarnauti netikėtai padidėjusį klientų srautą. Nurodoma, jog apeliantė neginčija, kad aptariamais jos veiksmais buvo padarytas administracinis nusižengimas ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog minėtas administracinis nusižengimas nebuvo tęstinis ir truko labai trumpą laikotarpį. Pažymima ir tai, jog apeliantė aptariamą teisės pažeidimą padarė dėl nežinojimo, patirties organizuojant įmonės veiklą trūkumo ir tiesiog dėl „neapsižiūrėjimo“, o ne dėl materialinės naudos įmonei siekimo ar bandymo pažeisti darbuotojo konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už savo darbą ir socialinę apsaugą nedarbo metu atveju. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog L. J. šiuo metu nebevadovauja MB „(duomenys neskelbtini)“, o šios įmonės finansinė padėtis yra sunki, nes ji turi finansinių įsiskolinimų, o jos metinė apyvarta nedidelė, kad gaunamų mažų pajamų. Tačiau apeliaciniame skunde pažymima, jog anksčiau aptariamos įmonės veikloje nebuvo užfiksuota nelegalaus darbo atvejų, o jos veikla buvo vykdoma laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

3.2.       L. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, šiuo atveju suteikia aplinkybės, patvirtinančios jos sunkią materialinę padėtį – L. J. šiuo metu niekur nedirba, negauna jokių pajamų ir nors yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, tačiau tai jos finansinės padėties niekaip nepagerina, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, šios įmonės finansinė padėtis taip pat yra labai bloga. Be to, ji yra  išsiskyrusi, viena augina nepilnametį vaiką, kuriam nors ir priteistas išlaikymas, tačiau tėvas šios prievolės nevykdo ir išlaikymo dukrai nemoka (dėl šios aplinkybės yra kreiptasi į antstolį). Taipogi nurodoma, kad L. J. neturi jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, kartu su dukra gyvena nuomojame bute bei turi finansinių įsipareigojimų ir skolų, dėl kurių iš jos pajamų yra vykdomas priverstinis išieškojimas, o tai dar labiau pablogina jos finansinę padėtį, nes ji turi apmokėti ir vykdymo išlaidas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apeliantė praeityje nebuvo bausta administracine tvarka. Aptartų aplinkybių kontekste, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu apeliantei paskirta 1000 eurų dydžio bauda pažeidžia protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis ji turi būti mažinama.

3.3.       Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju nuobaudos, mažesnės nei minimali bauda paskyrimas L. J. padarys pakankamą poveikį, ji suvoks padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir žalingumą bei pajus neigiamas pasekmes, kurias administracinio nusižengimo padarymas sukeliam pačiam jį padariusiam asmeniui. Taip pat pažymima ir tai, jog atsižvelgiant į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net minimali bausmė – 1000 eurų dydžio bauda yra pakankamai griežta, todėl nagrinėjamu atveju paskiriant mažesnę nei minimali bauda, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kurio finansinė padėtis yra labai sunki, bus pakankama ne tik jį nubausti už nusižengimo padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų teisės pažeidimų darymo.

4.       Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinį skundą prašo jos skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1.       Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo aptariamą administracinio nusižengimo bylą, bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai paskyrė L. J. baudą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį – nelegalus darbas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje bei įvertino tai, kad byloje nenustatyta L. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ji prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir dėl jo gailisi). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliantė į pirmosios instancijos teisme vykusį teismo posėdį neatvyko, išskirtinių aplinkybių dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo teismui nenurodė ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

4.2.       Taip pat atsiliepime pažymima, kad nors paskirtoji nuobauda sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, jog teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs įstatymą, kadangi, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, nėra. Tačiau, apeliaciniame skunde ginčijamas L. J. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, dydis, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą baudą, nepagrįstai nesivadovavo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios jis yra ginčijamas.

7.       Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

8.       Administracinėn atsakomybė patraukto asmens apeliacinio skundo argumentų plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

10.       ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

11.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus matyti, kad L. J. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 1000 eurų. Aukštesniojo teismo vertinimu, skiriant nuobaudą L. J. Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei visiškai nepagrįstai iš esmės nesvarstė galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tai sąlygojo aiškiai per griežtos nuobaudos paskyrimą.

12.       Darant minėtą išvadą, pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, skiriant L. J. administracinę nuobaudą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, bet ir į jo padarymo aplinkybes. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, jog 2019 m. liepos 22 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovei atlikus patikrinimą MB „(duomenys neskelbtini)” prekybos vietoje patikrinimo metu dirbo trys darbuotojai, iš kurių tik vienas (t. y. R. P.) nebuvo įdarbinta, apie jos darbą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsižvelgus į šią aplinkybę, bei įvertinus tai, jog minėtos įmonės direktorė už analogiškus teisės pažeidimus administracine tvarka praeityje bausta nebuvo, o administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje praeityje buvo užfiksuoti ir kiti nelegalaus darbo atvejai,  sprendžiama, jog šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti apeliacinio skundo argumentais, jog aptariamas administracinis nusižengimas buvo vienkartinis ir nulemtas išskirtinių aplinkybių (t. y. siekiant tinkamai aptarnauti neįprastai didelį klientų srautą), o ne siekio išvengti tam tikrų mokestinių prievolių, susijusių su asmens įdarbinimu, ir įmonės finansinės būklės pagerinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog L. J. administracine tvarka niekada anksčiau bausta nebuvo ir ši aplinkybė, aukščiau aptartų duomenų kontekste suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, jog jos įvykdytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.

13.       Sprendžiant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju egzistuoja viena L. J. atsakomybę lengvinanti atsakomybė (t. y. jog ji prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir dėl jo gailisi) ir nėra nustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgiama ir į L. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaip jau minėta anksčiau ji administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, šiuo metu yra nedirbanti ir nors yra įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, tačiau atsižvelgiant į šio juridinio asmens sunkią finansinę padėtį (kartu su apeliaciniu skundu pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2018 m. įmonės pelnas buvo 1007 eurai), aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl iš šios įmonės veiklos gaunamų pajamų pakankamumo L. J. pragyvenimui. Šias abejones dar labiau sustiprina ir tai, jog apeliantė yra išsituokusi ir viena augina nepilnametę dukrą bei turi daugybę finansinių įsipareigojimų skirtingiems kreditoriams (dėl kurių apeliantės teigimu iš jos gaunamų pajamų yra vykdomas priverstinis išieškojimas). Ir nors teismų praktikoje aptartos aplinkybės, kiekviena atskirai nelaikytos išskirtinėmis, suteikiančiomis pagrįstą pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma, nagrinėjamu atveju leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. J. skiriamos baudos dydis negali būti nustatomas vien tik formaliai įvertinus ir nustačius administracinės nuobaudos skyrimui būtinas sąlygas, kadangi tokiu būdu būtų pažeistas proporcingumo principas.

14.       Atsižvelgiant į tais kas išdėstyta,  darytina išvada, kad apeliantei paskirta 1000 eurų dydžio  bauda jai būtų itin didelė finansinė našta, kuri neigiamai paveiktų ne tik jos, bet ir jos nepilnametės dukters gyvenimą. Pažymėtina ir tai, kad tokios nuobaudos paskyrimas prieštarautų esminiams teisingumo ir administracinių nuobaudų proporcingumo principams, į kuriuos privalu atsižvelgti sprendžiant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Todėl, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalaus dydžio baudos paskyrimas šiuo atveju yra neproporcinga bei aiškiai per griežta priemonė nuobaudos tikslų siekimui, todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji švelninama, paskiriant L. J. 500 eurų dydžio baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo ir L. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė