Baudžiamoji byla Nr. 1-1695-503/2013
(Proceso Nr. 1-15-1-00865-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.
(S)
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2013 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje, ALGIMANTAS KANAPICKAS, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. Keramikų g. 68, Vilniuje, nedirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį,-
n u s t a t ė :
kaltinamasis A. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis, 2012-10-12 apie 22.00 val. , viešoje vietoje – stotelėje „Dvarčionys“, esančioje prie Keramikų g. 100, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai be jokios priežasties priėjęs prie sėdėjusių ant suoliuko R. T. ir nepilnamečio R. J., gim. 1995-08-16, paklausęs R. T., kur pastarasis gyvena su savimi turėta medine beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam 1 smūgį į galvą, paklausęs dar kartą, kur pastarasis gyvena, beisbolo lazda sudavė 1 smūgį į kaktą, 1 smūgį į galvą, 1 smūgį į petį, R. J. beisbolo lazda sudavė 1 smūgį į veidą, tuo sukeldamas nepilnamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą, nuėmęs R. T. kapišoną beisbolo lazdos koto galu sudavė 1 smūgį į kaktą, tuo padarydamas R. T. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. K. dėl jam pranešto įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai.
Kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ne tik jo paties visišku prisipažinimu, bet ir šiais duomenimis:
Kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2012-10-12 pavakaryje susitiko su draugais, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus kelias valandas. Buvo prie „Dvarčionių keramika“ pastato. Kadangi daug išgėrė, tolimesnių įvykių beveik neprisimena. Gali tik pasakyti, kad kai buvo tamsu ėjo namo link Keramikų g. 68. Kažką prisimena, kad einant Keramikų gatve prie stotelės „Dvarčionys“, iš kurios važiuoja autobusai į Antakalnį, pradėjo konfliktą su ten stovėjusiais pažįstamais vaikinais E. ir R., bet jų pavardžių nežino, taip pat su dar vienu nepažįstamu vaikinu, kurio net negali apibūdinti. Dėl ko pradėjo konfliktą, negali paaiškinti. Prisimena, jog nepažįstamam vaikinui sudavė 1 kartą su savimi turėta beisbolo lazda į veidą. Ar jį dar mušė, kiek ir kur sudavė, negali pasakyti, bet neatmeta galimybės, jog galėjo suduoti daugiau smūgių. Tai, kad sudavė smūgį R., neprisimena. Šis vaikinas iš stotelės pabėgo, o jis nuėjo namo. E. prieš tai su juo kompanijoje nebuvo, negėrė. Kaip jis atsirado stotelėje, kur po konflikto su R. buvo, neprisimena. Beisbolo lazda buvo medinė, juodos spalvos, apie 50-60 cm ilgio. Ją paėmė iš kažkokio vaikino, kuris kartu su juo prie „Dvarčionių keramikos“ pastato vartojo alkoholį, bet jo duomenų neprisimena. Ją tikriausiai paėmė dėl saugumo grįžtant vakare namo. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b.l. 43, 50).
Nukentėjusiojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2012-10-12 apie 22.00 val. galinėje autobusų stotelėje, Keramikų gatvėje, Vilniuje, su draugu R. J. laukė autobuso. Prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai – vienas apie 15-18 metų šviesių plaukų, antras apie 20-28 metų tamsių plaukų vaikinas. Pastarasis turėjo beisbolo lazdą, kuris liepė jam atsisėsti. Kai jis atsisėdo ant suoliuko, tamsių plaukų vaikinas paklausė, kur jis gyvena. Kai atsakė, jog Saulėtekyje, vaikinas be jokios priežasties beisbolo lazda sudavė jam 1 smūgį į galvą, vėl paklausė, kur jis gyvena. Jis nieko neatsakė, bet vaikinas beisbolo lazda sudavė jam 1 smūgį į kaktą, 1 smūgį į petį, 1 smūgį į galvą. Nuo smūgių sėdėjo susiėmęs už galvos. Išgirdo, kad R. J. paklausė, kodėl vaikinas muša jį ir išgirdo duslų garsą, panašų į smūgį, suprato, kad vaikinas sudavė smūgį R. J., bet kur pataikė, nematė. Tuo metu į stotelę atvažiavo autobusas, o kai išvažiavo, pastebėjo, kad stotelėje jau nėra R. J. ir antro šviesių plaukų vaikino. O tamsių plaukų vaikinas nuėmė jam nuo galvos kapišoną ir beisbolo lazdos koto galu sudavė 1 smūgį į kaktos centrą. Po ko jis pabėgo. Antras šviesių plaukų vaikinas jo nemušė, tik stovėjo netoliese. Po to susiskambino su R. J., kuris pasakė, kad jis nuo A. K. gavo smūgį beisbolo lazda į galvą. Vaikinas sumušė jį be jokios priežasties, nieko nereikalavo, jam nepatiko, kad jis ne iš Dvarčionių. Beisbolo lazdos tiksliai apibūdinti negali, nes buvo tamsoka, prisimena, kad ji galėjo būti apie 50 cm ilgio, bet kokios spalvos ir kokios medžiagos, negali pasakyti. Po sumušimo buvo pas teismo med. ekspertus, į polikliniką ar ligoninę nesikreipė. Maždaug po 2 savaičių nuo šio įvykio jį sumušęs vaikinas jo atsiprašė, jam atleido. Civilinio ieškinio nepareiškia (b.l. 18-20).
Nukentėjusiojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2012-10-12 vakare maždaug apie 22.00 val., stotelėje „Dvarčionys“, esančioje Keramikų gatvėje, Vilniuje, kur yra autobusų žiedas, buvo su draugu R. T.. Stovėjo stotelėje ir bendravo, nes R. T. laukė autobuso važiuoti į Antakalnį. Pastebėjo, kad į stotelę, esančią kitoje kelio pusėje iš parduotuvės „Maxima“ pusės ateina pažįstami vaikinai E. B. ir A. K.. Išgirdo toje stotelėje, kurioje buvo kažkokie vaikai, triukšmą, o netrukus iš tos pusės prie jų priėjo E. B. ir A. K.. A. K. rankoje laikė beisbolo lazdą apie 50-60 cm ilgio, bet kokios tiksliai spalvos, nepastebėjo. A. K. be jokios priežasties pradėjo kabinėtis prie R. T., pasakė jiems atsisėsti. Kai R. T. atsisėdo, A. K. paklausė, kur jis gyvena. Šis atsakė, jog Saulėtekyje, bet A. K. nepatikėjo. Patvirtino, kad tikrai ten gyvena, bet A. K. vis tiek nepatikėjo ir R. T. sėdint ant suoliuko beisbolo lazda sudavė jam 1 smūgį į galvą ir 1 smūgį į kairįjį petį. Tada jis paklausė, ką šis daro, bet A. K. liepė ir jam atsisėsti, po ko sudavė ir jam 1 smūgį beisbolo lazda į veidą, pataikė į nosį, todėl jis susiėmė už veido ir nematė, ką toliau darė A. K.. E. B. padėjo jam pasitraukti iš stotelės, jie nuėjo toliau už namo. Truputi pastovėjus pamatė, kad už parduotuvės „Maxima“ nubėgo R. T.. Jis nuėjo namo, su R. T. tą vakarą daugiau nesusitiko. Nuo suduoto smūgio juto fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė, rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl nuo teismo med. ekspertizės atsisako. Prieš sumušant ir mušdamas A. K. iš jų nieko nereikalavo, nieko neatėmė, sumušė juos be jokios priežasties. E. B. nieko nedarė, jų nemušė ir nieko nesakė, tik atėjo su A. K.. Ar A. K. dar mušė R. T. jam išėjus iš stotelės, nežino (b.l. 25-26).
Liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad 2012-10-12 vakare apie 20.00 val., kai jau buvo tamsu, nors dėl valandos gali klišti, išėjo iš parduotuvės „Maxima“, Keramikų g. 5, Vilniuje ir ėjo šaligatviu link Keramikų g. 88 namo. Pastebėjo, kad jam iš paskos eina pažįstamas A. K.. Šis jį pasikvietė, paklausė, ar turi cigaretę, o kai atsakė, kad neturi, šis pasakė „laisvas“. A. K. ėjo šalia jo, nors nebendravo. Kai priėjo prie stotelės „Dvarčionys“, iš kurios važiuojama į Naują Vilnią, esančios kitoje gatvės pusėje, A. K. kažką šaukdamas nuėjo į minėtą stotelę, kur sėdėjo keli vaikai ir pamatė, kaip jis iš striukės rankovės ištraukė juodos spalvos beisbolo lazdą apie 60-70 cm ilgio, kuris ja pradėjo mosikuotis prieš vaikus, todėl vaikai pabėgo. Kai jis priėjo prie kitos stotelės „Dvarčionys“, iš kurios važiuojama į Antakalnį, pamatė ten sėdintį draugą R., kurio pavardės nežino, žino, kad gyvena Keramikų g. 6 name. Su juo pasisveikino ir pradėjo kalbėtis. Su R. sėdėjo kitas nepažįstamas vaikinas, kuriam apie 15 metų, kurį, kaip suprato iš pokalbio, R. pažįsta. Tada su beisbolo lazda rankoje į šią stotelę atėjo A. K., kuris iš karto pradėjo bendrauti su nepažįstamu vaikinu, t. y. jis kažko paklausė, po to iš karto beisbolo lazda sudavė vaikinui 2-3 kartus lazdos galu į galvą.Po šių smūgių vaikinas sėdėdamas ant suoliuko rankomis užsidengė galvą, o A. K. užsimojęs beisbolo lazda trenkė jam į sprandą, pečius apie 2 smūgius. Po ko R. norėdamas, kad A. K. baigtų muštis paklausė, kodėl jis muša savus, o šis atsisukęs smogė 1 kartą R. į nosį. R. atsistojo, o A. K. vėl nusisuko link nepažįstamo vaikino. Jis pasakė R., kad reikia bėgti ir su juo iš stotelės pabėgo, o A. K. su nepažįstamu vaikinu liko stotelėje. Kas ten toliau vyko, nematė. Kodėl A. K. sumušė minėtą vaikiną, nežino, kadangi su A. K. nebendravo (b.l. 30).
2012-10-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2356/12(01) kurioje užfiksuota, kad R. T. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-12), paveikus kietu buku, ribotą bei pailgą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b.l. 23-24).
2012-10-25 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis R. T. atpažino įtariamąjį A. K., kaip jį sumušusį asmenį (b.l. 36-39).
2012-10-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog kaltinamasis A. K. pateikė medinę beisbolo lazdą, kuri apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l. 10-15).
Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: medine beisbolo lazda, kuri priduota saugojimui į Vilniaus aps. daiktinių įrodymų saugyklą (b.l. 16-17).
Nenustatyta priežasties šiais duomenimis netikėti. Šie, vieni kitus papildantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo A. K. kaltės įrodymai. Ištyręs ir įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę.
Kaltinamasis A. K. neteistas, administracine tvarka baustas /b.l. 56-61/, į priklausomybės ligų centro, psichikos sveikatos centro ir psichiatrijos ligoninės įskaitas neįrašytas (b.l. 69-71).
Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 45-46)
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Nustatyta, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Už šią nusikalstamą veiką jam gali būti skiriama bauda. Jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka mokėti baudą, tačiau prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 2 p.).
Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimą, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam A. K. gali būti skiriama bauda. Kaltinamasis A. K. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka mokėti baudą, tačiau prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Prokuroro siūlomas baudos dydis yra teisingas, nėra priežasties jį mažinti. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas,-
n u s p r e n d ė :
p r i p a ž i n t i A. K., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti 10 MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
Į A. K. paskirtąją bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-10-24 iki 2012-10-25 (vieną parą), kas atitinka 260,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) ir šia suma jam sumažinti paskirtosios baudos dydį.
Įpareigoti A. K., a/k (duomenys neskelbtini) 8 MGL, t.y. 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) baudą per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Įspėti A. K., kad nustatytu laiku, tai yra per keturis mėnesius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas A. K. palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus reikšmingus bylai tirti - medinę beisbolo lazdą, kuri priduota saugojimui į Vilniaus aps. VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugyklą (b.l. 16-17), įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui konfiskuoti ir sunaikinti.
Išaiškinti A. K., a/k (duomenys neskelbtini) kad:
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Valdas Petraitis