Civilinė byla Nr. e2A-321-1060/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10336-2021-8

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.3.1.18.3

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2405-959/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litruma“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Segmita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Segmita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litruma“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei nuostolių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litruma“ (toliau – ieškovė) ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovės bankrutuojančios UAB „Segmita“ (toliau – ir atsakovė) 28 319,54 Eur skolą, 3 700,00 Eur netesybas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

1.       Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys 2021 m. sausio 21 d. pasirašė Statybos subrangos sutartį Nr. LAZ-2-2021-01-21 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo (duomenys neskelbtini), K korpuso išorės ir vidaus sienų, pertvarų mūro darbus, monolitinių žiedų ir intarpų betonavimą̨, surenkamų gelžbetonio konstrukcijų statybos montavimo darbus, pateikti statybines medžiagas, perduoti darbus ieškovei bei dalyvauti objektą pripažįstant tinkamu naudoti. Tuo tarpu ieškovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Atsakovė įsipareigojo darbus pradėti nuo darbų fronto atsakovei perdavimo dienos, o baigti per 15 savaičių. Darbų atlikimo terminų laikymasis ieškovei turėjo esminę reikšmę, kadangi buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės įsipareigojimų klientams įvykdymo galimybėmis. Tai, jog darbų atlikimo terminai yra esminė sutarties sąlyga, buvo įvardyta ir sutarties 5.2. punkte.

2.       Ieškovė pažymėjo, kad pagal sutartį atsakovei pervedė 30 000,00 Eur avansinį mokėjimą, 2021 m. kovo 15 d. tarp šalių buvo suderintas statybos darbų grafikas ir atsakovei perduotas statybos frontas, tačiau atsakovė statybos darbus faktiškai pradėjo tik 2021 m. kovo 22 d., kai dalis darbų jau turėjo būti padaryta. Ieškovė 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl netinkamo sutarties vykdymo ir esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė 2021 m. kovo 24 d. atsakyme su tuo nesutiko, nurodė, jog darbų frontas atsakovei buvo perduotas tik 2021 m. kovo 22 d., todėl vėlavimų nėra. Atsakovei ir toliau pažeidžiant grafike numatytus terminus, ieškovė 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 7 d. pareiškė pakartotines pretenzijas dėl darbų netinkamo vykdymo.

3.       Ieškovei 2021 m. balandžio 8 d. patikrinus atsakovės atliktus darbus, paaiškėjo, jog darbus atsakovė atliko ir su esminiais defektais (mūro darbai vykdyti nesilaikant technologijos, silikatinės plytos mūrytos neperrišant, sienos nelygios tiek horizontaliai, tiek vertikaliai ir kt.), kurių neištaisius darbai negalėjo būti priimami. Ieškovė, matydama, jog situacija nesikeičia, 2021 m. balandžio 8 d. nusiuntė atsakovei pretenziją-pranešimą kuriuo informavo, kad nuo 2021 m. balandžio 22 d. nutraukia sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Tą pačią dieną atsakovė ieškovei taip pat atsiuntė pranešimą dėl darbų stabdymo ir numatomo sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog sutartis bus nutraukta nuo 2021 m. balandžio 28 d.

4.       2021 m. balandžio 22 d. atsakovė surašė faktiškai pagal sutartį atliktų darbų aktą už 2 784,21 Eur, kuris nėra pasirašytas, nes atsakovė neištaisė defektų, kurie buvo užfiksuoti defektiniuose aktuose. Atsakovės faktiškai atliktų darbų defektus ištaisė kitas rangovas – MB ,,Radosta“, su kuriuo buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie 2021 m. kovo 1 d. Statybos subrangos sutarties, dėl ko ieškovė patyrė 3 872,00 Eur atsakovės darbų defektų šalinimo išlaidų. Taip pat atsakovė atsiuntė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Serija SEG Nr. 761 2 768,25 Eur sumai už darbų atlikimo metu sunaudotas medžiagas. Taigi ieškovės prašomą priteisti sumą iš atsakovės sudaro 30 000,00 Eur avansas – 2 784,21 Eur už faktiškai atliktus darbus, 2 768,25 Eur už medžiagas + 3 872,00 Eur defektų šalinimo išlaidos (iš viso 28 319,54 Eur), taip pat sutartyje numatytos netesybos skaičiuojamos nuo 2021 m. kovo 15 d iki 2021 m. balandžio 22 d., kurios sudaro 3 700,00 Eur.

5.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė byloje pareiškė ir priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2021 m. balandžio 8 d. ieškovės atliktą vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 22 d. neteisėtu ir priteisti iš ieškovės 25 793,36 Eur sumą atsakovės patirtų nuostolių atlyginimui.

6.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė pagal sutartį dalį darbų fronto atsakovei perdavė tik 2021 m. kovo 22 d., tai matyti iš statybos darbų žurnalo. Pirmo aukšto mūro darbai turėjo būti atliekami per 5 savaites nuo darbų pradžios, todėl nei 2021 m. kovo 23 d., nei 2021 m. balandžio 8 d. atsakovė nevėlavo. Pagal sutarties 1.4 punktą ir darbų grafiką visi sutartimi sulygti darbai turėjo būti atlikti per 15 savaičių nuo darbų pradžios, taigi galutinis darbų atlikimo terminas buvo 2021 m. liepos 5 d., todėl 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė negalėjo manyti, kad atsakovė per sutartyje nustatytus terminus nebus pajėgi atlikti sutartimi sulygtų darbų, taigi ieškovė sutartį su atsakove nutraukė neteisėtai.

7.       Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės argumentus dėl netinkamo darbų vykdymo paneigia faktai apie tai, kad nors ieškovė ir buvo sustabdžiusi darbų vykdymą, pasiūlė atsakovei atlikti statybos rangos darbus kitame objekte, su kuo atsakovė sutiko. 2021 m. balandžio 15 d. šalys pasirašė dar vieną statybos subrangos sutartį Nr. 2021-04-15, kurios pagrindu atsakovė per 2021 m. gegužės ir birželio mėnesius atliko ieškovei darbų už 5 766,44 Eur, tačiau kaip ir prieš tai buvusios sutarties atveju, ieškovė ir šios sumos atsakovei nesumokėjo. Be to, nors ieškovė tvirtina, kad atlikti darbai buvo su esminiais trūkumais, ji ieškinio reikalavimą grindžia verte, iš kurios atimama atliktų darbų kaina, kas leidžia spręsti, kad visgi atsakovės atlikti darbai buvo kokybiški ir ieškovė tiek atliktų darbų vertę, tiek jų kiekį, o taip pat parduotų medžiagų kiekį bei pareigą už tai atsiskaityti pripažįsta.

8.       Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 872,00 Eur nuostolių dėl atsakovės atliktų darbų defektų šalinimo grindžia su MB Rodosta sudaryta rangos sutartimi, Papildomu susitarimu Nr. 1 ir Atliktų darbų aktu Nr. 1, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad ji būtų sumokėjusi kokias nors sumas, t. y. kad ieškovė tikrai patyrė kokius nors realius nuotolius. Be to, ieškovė pripažįsta, jog atsakovė jai atliko darbus, bei pardavė medžiagas, todėl nesuprantama, kokius defektus dar reikėjo šalinti. Ieškovės pateiktas 2021 m. balandžio 8 d. Neatitikčių aktas Nr. 1, paneigiamas 2021 m. balandžio 8 d. Atsakymu dėl defektų, iš ko matyti, kad ieškovės nurodomi defektai buvo ištaisyti pačios atsakovės, todėl MB Rodosta jokių defektų nešalino ir šalinti neturėjo.

9.       Atsakovė tvirtino, kad sutartis buvo nutraukta dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad sutarties 2.2. punkte šalys susitarė, kad užsakovė įsipareigoja sumokėti 30 000,00 Eur avansą per 7 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, ir 30 000,00 Eur avansą, kuris sumokamas per 5 darbo dienas nuo darbų fronto perėmimo ir fizinių darbų pradžios. Taigi, pirma avanso suma atsakovei turėjo būti sumokėta iki 2021 m. vasario 1 d., tačiau pilnai buvo sumokėta tik 2021 m. kovo 1 d. Tuo tarpu antra avanso dalis turėjo būti sumokėta iki 2021 m. kovo 29 d., tačiau sumokėta apskritai nebuvo. Dėl nurodytos priežasties atsakovė 2021 m. balandžio 8 d. pranešimu informavo ieškovę, kad ji stabdo savo įsipareigojimų vykdymą, kol nebus atliktas antras avansinis mokėjimas bei perspėjo, kad avanso nesumokėjus per papildomai nustatytą terminą, be papildomo įspėjimo sutartį nutraukia nuo 2021 m. balandžio 28 d. Kadangi antras avansinis mokėjimas atsakovei taip ir nebuvo sumokėtas, sutartis laikytina nutraukta nuo 2021 m. balandžio 28 d. Nustačius, kad sutartis buvo nutraukta ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės kaltės, atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo.

10.       Atsakovė nurodė, kad dėl sutarties nutraukimo atsakovė patyrė nuostolius dėl negautų pajamų, kurie sudaro 25 793,36 Eur. Bendra sutarties kaina be PVM buvo 237 486,90 Eur. Atsakovė tam, kad įvykdytų sutartines prievoles būtų patyrusi 192 529,23 Eur išlaidas, todėl atsakovės negautas pelnas sudaro 44 957,67 Eur, kuris ir laikytinas ieškovės neteisėtais veiksmais padaryta žala atsakovei, nes ieškovei tinkamai ir laiku vykdžius savo sutartines prievoles, atsakovė būtų įvykdžiusi savo sutartines prievoles ir būtų uždirbusi tokio dydžio pelną.

11.       Atsakovė iš ieškovės yra gavusi 30 000,00 Eur, tuo tarpu sutarties pagrindu yra atlikusi darbų už 2 301,00 Eur be PVM ir pardavusi medžiagų už 2 768,25 Eur, o pagal 2021 m. balandžio 15 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 2021-04-15 atsakovė ieškovei yra atlikusi darbų už 5 766,44 Eur, taigi visa atsakovės ieškovei atliktų darbų ir parduotų medžiagų vertė sudaro 10 835,69 Eur, todėl net ir nusprendus, kad dėl sutarties nutraukimo yra atsakinga atsakovė, ieškovės naudai negalėtų būti priteisiama daugiau kaip 19 164,31 Eur (30 000,00 Eur – 10 835,69 Eur). Kadangi ieškovės žinioje jau yra 19 164,31 Eur suma, kuri nėra panaudota (užskaityta) už̌ atsakovės ieškovės naudai atliktus darbus, 19 164,31 Eur suma turi būti įskaitoma į atsakovės naudai priteisiamą žalos sumą ir galutinė atsakovės naudai priteistina žalos suma turi sudaryti 25 793,36 Eur.

12.       Ieškovė, atsikirsdama į priešieškinį ir prašydama jį atmesti, nurodė, kad iki 2021 m. balandžio 8 d. avansiniais mokėjimais buvo sumokėjusi atsakovei 30 000,00 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovė iki 2021 m. balandžio 8 d. ieškovei buvo perdavusi medžiagų̨ vos už̌ 2 768,25 Eur bei atlikus darbų vos už̌ 2 784,21 Eur. Taigi, 2021 m. balandžio 8 d. atsakovės nepanaudotų avansinių mokėjimų̨ dalis sudarė̇ 24 447,54 Eur. Tai reiškia, jog antrojo avansinio mokėjimo nesumokėjimas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.

 

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

13.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 20 766,33 Eur negražintą avansą; 3 872,00 Eur nuostolius; 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 24 638,33 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki 2023 m. birželio 7 d., 5 604,47 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino ieškovės vienašalį 2021 m. sausio 21 d. statybos subrangos sutarties Nr. LAZ-2-2021-01-21 nutraukimą̨ neteisėtu; priteisė iš ieškovės atsakovei 4 749,74 Eur nuostolius; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovei 746,00 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš̌ ieškovės 7,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo remiantis darbų kokybe. Ieškovės nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai nesudaro prielaidų spręsti, kad atsakovės atliktų darbų kokybė turėjo įtakos sutarties nutraukimui, be to, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2021 m. balandžio 8 d. atsakovei buvo reiškiamos pretenzijos dėl atliekamų darbų kokybės, siunčiamas pranešimas apie neįvykdytą̨ įsipareigojimą̨ kokybiškai atlikti darbus, suteikiant galimybę ištaisyti pažeidimą̨.

14.2.                      Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo remiantis darbų atlikimo terminų pažeidimu ir darbų vykdymo sparta. Darbų frontas atsakovei buvo perduotas 2021 m. kovo 22 d., ir tai patvirtina Darbų fronto perdavimo–priėmimo aktas, statybos darbų žurnalas, 2021 m. balandžio 8 d. ieškovės pretenzija-pranešimas, 2021 m. balandžio 9 d. atsakymas į pranešimą. Pranešimą apie sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 22 d. ieškovė̇ išsiuntė̇ 2021 m. balandžio 8 d., t. y. septynioliktą dieną nuo darbų pradžios. Pagal šalių pasirašytą patikslintą kalendorinį grafiką, 1 aukšto mūro darbai turėjo būti baigti per 5 savaites nuo darbų pradžios, tačiau niekur nėra įvardyta, kiek mūro darbų turėjo būti atlikta kiekvieną savaitę. Sprendimą̨ nutraukti sutartį ieškovė̇ priėmė̇ praėjus apie 2,5 savaitės nuo darbų pradžios, nors tuo metu nebuvo pagrindo išvadai, jog atsakovė per vieną kalendorinį mėnesį̨ atliko mažiau nei 50 procentų grafike numatytų darbų, atitinkamai neegzistavo pagrindas nutraukti sutartį pagal jos 9.1.1 punktą. Kadangi ieškovė pareikalavo darbus perduoti iki 2021 m. balandžio 16 d., atsakovei nebuvo suteikta reali galimybė per vieną kalendorinį mėnesį̨ nuo darbų pradžios (2021 m. kovo 22 d.) atlikti daugiau nei 50 procentų grafike numatytų darbų. Šias aplinkybes patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame konstatuojama, kad UAB „Segmita“, pasitelkusi ne mažiau kaip 6 mūrininkus (savo ar subrangovų darbuotojus), turėjo galimybę išmūryti 127,3 m3 mūro per klausime nurodytą terminą; teismo ekspertas nenustatė jokių techninių, teisinių, organizacinių kliūčių̨ sutarties vykdymą̨ organizuoti pasitelkiant reikiamą kiekį mūrininkų̨ ar subrangovų; dirbant viršvalandžius, savaitgaliais ir (ar) organizuojant darbą̨ dviem pamainomis pakaktų ir mažesnio mūrininkų̨ skaičiaus. Tad, baigti darbus sutartyje nustatytu laiku buvo įmanoma net ir iki 2021 m. balandžio 8 d. atsakovei išmūrijus tik 12,7 m3 mūro.

14.3.                      Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo remiantis nereagavimu į prašymus, pastabas ir reikalavimus. Sutarties turinys neleidžia daryti išvadą̨, jog šalys susitarė̇ atsakovės nereagavimą̨ į prašymus, pastabas ir reikalavimus laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovės pretenzijoje-pranešime ieškovė̇ nekonkretizuoja, į kokius prašymus, pastabas ir reikalavimus nereaguoja atsakovė. Byloje nustatyta, kad iki 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė siuntė atsakovei pastabas dėl darbų atlikimo terminų, ieškovės vertinimu, nepakankamo atsakovės darbuotojų skaičiaus objekte, atliekamų darbų technologinės kortelės, atsakingų asmenų̨ įsakymų̨ nepateikimo; siuntė̇ reikalavimus pateikti išsamų̨ grafiką ir planą̨, realius įrodymus, kaip bus pasivejama kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytų terminų ir bus laikomasi galutinio darbų vykdymo termino, imtis priemonių̨, kad mūro įrengimo darbai būtų̨ užbaigti ir priduoti ieškovei iki 2021 m. birželio 27 d., pateikti atliekamų darbų technologinę kortelę, suderinti ją su objekto STP atstovais, pateikti išsamų̨ grafiką G/B gaminių tiekimo į objektą̨ aukštais, savaitėmis ir ašimis. Į nurodytus prašymus, pastabas ir reikalavimus atsakovė reagavo siųsdama atsakymus į pretenzijas. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji dėl atsakovės tariamo nereagavimo į prašymus, pastabas ir reikalavimus patyrė sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus, žalos.

14.4.                      Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo remiantis G/B (gelžbetonio) gaminių tiekimo į objektą grafiko nepateikimo. Sutarties 5.4 punktas nustato, kad vykdytojas per 5 darbo dienas po darbų fronto priėmimo užsakovui pateikia medžiagų̨ tiekimo grafiką. Teismui nepateikta įrodymų̨, kad atsakovė būtų̨ tinkamai įvykdžiusi šį̨ įsipareigojimą̨, kas reiškia, jog minėtas įsipareigojimas buvo pažeistas. Tačiau šalys nesusitarė šį̨ sutarties pažeidimą̨ laikyti esminiu. Sutarties dalykas yra gyvenamojo namo korpuso išorės ir vidaus sienų, pertvarų mūro darbai, monolitinių žiedų̨ ir intarpų betonavimas, surenkamų gelžbetonio konstrukcijų̨ statybos montavimo darbai. Ieškovė pagristai galėjo tikėtis gauti sutarties rezultatą – tinkamai ir laiku atliktus minėtus statybos darbus. Bylos aplinkybės neleidžia vertinti, jog, ieškovei laiku negavus dalies sutartos dokumentacijos – ji didžiąja dalimi negauna to, ką̨ pagal sutartį per visą jos terminą̨ pagrįstai tikėjosi gauti (statybos darbų rezultato). Taigi, ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė neteisėtai.

14.5.                      Dėl sumokėto avanso grąžinimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovei priteistino nepanaudoto avanso suma mažintina 5 766,44 Eur, už kurią atsakovė atliko darbų pagal kitą tarp šalių sudarytą sutartį. Ieškovė nereiškė materialiojo reikalavimo dėl darbų, atliktų pagal kitą sutartį defektų šalinimo išlaidų. Iš statybos darbų žurnalo duomenų bei liudytojų apklausos metu gautų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė atliko dalį jos išrašytose pažymose ir aktuose nurodytų darbų – 12 kolonų armavimo darbus. Atsakovė pateikė B. N, parengtą lokalinę sąmatą, iš kurios nustatyta, kad žiedų̨ kolonoms ardymo, karkasų iškrovimo, monolitinių gelžbetoninių̨ kolonų armavimo karkasais, žiedų̨ kolonoms statymo ir transportavimo darbai 2021 m. balandžio mėnesio kainomis kainavo 3 042,32 Eur be PVM (arba 3 681,21 Eur su PVM (3 042,32 x 1,21)). Ieškovė kitų įrodymų̨ apie atsakovės faktiškai atliktų darbų kainą nepateikė̇. Atsižvelgiant į tai, laikytina jog atsakovė įgijo teisę į 3 681,21 Eur dydžio atlyginimą̨, kuris išskaitytinas iš̌ ieškovei grąžintino avanso. Byloje nustačius, kad ieškovė atsakovei už darbus pagal abi sutartis sumokėjo 30 000,00 Eur dydžio avansą̨, o atsakovė atliko darbų ir patyrė išlaidų̨ vykdydama darbus viso už 9 233,67 Eur, ieškinys dalyje dėl avanso sumos priteisimo tinkintinas iš̌ dalies iš atsakovės ieškovei priteisiant 20 766,33 Eur negrąžinto avanso.

14.6.                      Dėl nuostolių priteisimo. Darbų trūkumų faktą įrodo 2021 m. balandžio 8 d. Neatitikčių̨ aktas Nr. 1, 2021 m. balandžio 8 d. Defektinis aktas Nr. 1, 2021 m. balandžio 19 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie rangos sutarties Nr. LAZ-2-2021-03-01 dėl nekokybiškai atliktų darbų, užfiksuotų̨ defektiniame akte Nr. 1, ištaisymo už 3 200,00 Eur (be PVM); MB Radosta atliktų darbų aktas už 3 872,00 Eur; MB Radosta 2021 m. balandžio 15 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui Serija RAD Nr. 2021/04/15 3 872,00 Eur, ieškovės 2022 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas MB Radosta 16 261,39 Eur sumai. Atsakovės 2021 m. balandžio 8 d. atsakymas į Defektinį aktą bei nuotraukos su plytų̨ mūru nepaneigia aukščiau išvardintų̨ darbų trūkumo fakto. Atsakymas nepasirašytas, o iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti, kurioje vietoje ir kuriuo laiku jos buvo daromos, tuo tarpu ieškovė̇ ginčija aplinkybę, jog minėtose nuotraukose užfiksuoti atsakovės atlikti darbai. Įrodymai taip pat patvirtina, jog darbų trūkumų̨ šalinimas ieškovei kainavo 3 872,00 Eur.

14.7.                      Dėl netesybų. Byloje nustatyta, kad sutarties vienašalis nutraukimas dėl terminų pažeidimo buvo nepagrįstas. Ieškovė neįrodė, jog atsakovė pažeidė darbų pradžios ar tarpinius darbų grafike nurodytus darbų atlikimo terminus. Nesant prievolės pažeidimo, netesybos negali būti priteisiamos.

14.8.                      Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atsakovei. Iš sutarties teksto nustatyta, kad 30 000,00 Eur avanso nepanaudojimas darbams atlikti neturi įtakos ieškovės įsipareigojimų, numatytų Sutarties 2.2. punkte apimčiai ir prievolei juos tinkamai vykdyti. Todėl tai, kad atsakovė iki 2021 m. balandžio 8 d. nebuvo išleidusi visos 30 000,00 Eur avanso dalies, neatleido ieškovės nuo minėtame sutarties punkte numatytų įsipareigojimų̨ tinkamo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė pažeidė Sutarties 2.2. punktą̨, kas laikoma jos neteisėtais veiksmais, nulėmusiais šios sutarties vienašalį̨ nutraukimą̨ iš̌ atsakovės pusės. Atsakovės pateikta lokalinė sąmata, kuri turėtų patvirtinti atsakovės negautą pelną kaip nuostolius nutraukus sutartį, nepasirašyta nei ieškovės, nei ją sudariusio asmens, todėl vertintina kritiškai. Atsakovės teiktoje B. N. parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta pelno marža – 5 procentai, todėl nėra tikėtina, kad atsakovė galėjo tikėtis gauti beveik 19 procentų pelną̨. Įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių̨ nuostolių dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovė yra pelno siekianti įmonė, tačiau nustačius, kad ji dirbo nekokybiškai, tikėtina, kad dėl prievolės šalinti darbų trūkumus ar atlyginti dėl jų̨ kilsiančius nuostolius realus atsakovės pelnas po sutarties įvykdymo būtų̨ buvęs mažesnis, taigi protingas negautų pajamų dydis galėtų būti 2 procentai nuo sutarties kainos be PVM, t. y. 4 749,74 Eur (237 486,90 x 0,02). Tokią sumą pinigų atsakovė protingai galėjo tikėtis gauti, jeigu nebūtų̨ buvę̨ ieškovės pažeidimo, dėl kurio sutartis buvo nutraukta, ir ši sutartis būtų̨ buvusi tinkamai įvykdyta.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Litruma“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Dėl darbų atlikimo pradžios termino. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės kartu su 2022 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktą šalių susirašinėjimą el. laiškais, kurių turinys aiškiai patvirtina, jog darbų frontas atsakovei buvo paruoštas ir faktiškai perduotas dar 2021 m. kovo 15 d. Be to atsakovė pati 2021 m. kovo 24 d. atsakyme į ieškovės pretenziją pripažino, kad ieškovė paruošė perdavimui darbų frontą 2021 m. kovo 15 d. (pradinio ieškinio priedas Nr. 7). Priešingai teismo vertinimui, tai, kad atsakovė Darbų fronto priėmimo-perdavimo aktą pasirašė̇ tik 2021 m. kovo 22 d., nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.

15.2.                      Dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Teismas be pagrindo vertino, kad ieškovė neturėjo prielaidų vienašališkai nutraukti sutartį ir tą padarė neteisėtai. Darbų atlikimo terminų laikymasis ieškovei turėjo esminę reikšmę, kadangi darbų nesavalaikis vykdymas tiesiogiai įtakojo ir nesavalaikį ieškovės įsipareigojimų̨ klientams įvykdymą, klientų sankcijų taikymą bei nuostolių atsiradimą. Tai, jog darbų atlikimo terminai yra esminė sutarties sąlyga, pažymėta ir sutarties 1.2, 1.4, 1.8, 3.2, 5.2 punktuose bei 9.1.1, 9.1.3 papunkčiuose. Atsakovė, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pažeidė darbų vykdymo pradžios terminą, atitinkamai ir kitus terminus. El. susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė iki 2021 m. kovo 15 d. nesugebėjo pateikti statybos darbų grafiko, kaip buvo įsipareigojusi, nepateikė darbuotojų sąrašų bei nesugebėjo laiku informuoti savo darbuotojų apie ruošiamus vykdyti darbus. Tai, kad atsakovė nebuvo pasirengusi dėl savo pačios kaltės vykdyti darbų nuo 2021 m. kovo 15 d., įrodo jos pačios pripažinimas, kad atsakovės darbuotojai su planuojamais vykdyti mūro darbais ir jų̨ eiga buvo supažindinti tik 2021 m. kovo 22 d., o technologinė kortelė, kurios parengimas buvo atsakovės pareiga, vėluojama parengti ir parengta tik 2021 m. kovo 24 d. Be technologinės kortelės darbai apskirtai negali būti pradėti, kadangi ji nurodo, kaip darbai privalo būti atliekami, kad būtų̨ galima kontroliuoti tiek darbų kokybę, tiek atsakovės darbuotojus, kaip jie laikosi terminų, darbo saugumo ir kitų reikalavimų. Byloje įrodyta, kad atsakovė nuo pat pradžių prisiimtas atsakomybes vykdė nepateisinamai aplaidžiai, tokiu būdu esmingai pažeisdama ieškovės interesus, kas suponavo pagrindą ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi ji nebegalėjo tikėtis, kad sutartis ateityje bus įvykdyta tinkamai, nesukeliant ieškovei žalos. Be to, atsakovė nedėjo pakankamai pastangų̨, kad pasivytų darbų vykdymo grafike numatytus terminus, ir nuo pat pradžių darbus atliko akivaizdžiai netinkamai. Pirmam aukštui išmūryti per 5 savaites buvo reikalinga 140 m3 ploto mūro apimtis, pagal technologinę kortelę tokiam darbui atlikti turėjo kasdien mūryti 4-6 darbuotojai. Į bylą pateiktame ekspertizės akte nustatyta, kad 1 mūrininkas per dieną gali išmūryti iš̌ silikatinių plytų̨ 1,36 m3. Pagal Statybos žurnalą̨ matoma, jog iš̌ 10 dirbtų dienų̨ 8 dienas dirbo tik 1 (vienas) mūrininkas, ir tai neišmūrydamas dienos normos. Taigi, jau nuo pirmų darbo dienų nebuvo vykdomas ieškovės reikalavimas pasirūpinti tinkamu darbuotoju kiekiu mūro darbams atlikti. Negana to, technologinė kortelė, darbo sutartys, tabeliai, patvirtina, kad dar 2021 m. balandžio mėn. pradžioje statybos darbų objekte atsakovės darbininkų apskritai nebeliko. Taigi, atsakovė nesirengė ir nebuvo pajėgi sutartais terminais vykdyti savo įsipareigojimų. Atitinkamai pasisakytina ir dėl G/B (gelžbetonio) gaminių tiekimo į objektą grafiko neparengimo, t. y. šio dokumento neparengimas taip pat sudaro prielaidas vertinti kaip esminės sutarties sąlygos – darbų atlikimo terminų laikymosi pažeidimą.

15.3.                      Dėl sumokėto avanso grąžinimo. Teismas be pagrindo sprendė, kad dalis sumų, esą nesumokėtų už atsakovės ieškovei atliktus darbus, turi būti išskaityta iš grąžintino avanso. Negebant vykdyti sutarties (duomenys neskelbtini) objekte, atsakovei teko pripažinti, jog jai trūksta mūrininkų̨, bet ji pareiškė̇, jog turi betonuotojų ir gali atlikti betonavimo darbus kitame objekte ir tokiu būdu ,,atidirbanti“ ieškovės sumokėtą̨ avansą. Šiam tikslui buvo pasirašyta antroji sutartis dėl monolitinių sienų ir kolonų betonavimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė darbus ir pagal šią sutartį atliko nekokybiškai, atliktus darbus reikėjo perdaryti iš naujo, todėl ieškovė už juos mokėti neprivalo. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovės pateikta į bylą 2021 m. gegužės mėn. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų̨ vertę, atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2021 m. birželio mėn. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų̨ vertę, atliktų darbų aktas Nr. 2, pagal kuriuos atliktų darbų (monolitinės gelžbetonio kolonos ir monolitinės gelžbetonio 250 mm sienos) bei išlaidų̨ bendra suma – 6 977,40 Eur be PVM, pasirašyti tik atsakovės ir yra fiktyvūs. Liudytojas M. R., priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, apklaustas teisme parodė, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė jokių darbų, kuriuos ieškovė tikėjosi gauti, iš tiesų neatliko. Atsakovė pasidarė netinkamus karkasus, ne pagal projekto dydžius, netinkamai juos suvirino, todėl jie neužsidėjo ant polių, be to, buvo dar ir be reikiamų dokumentų ir defektai taip ir liko neištaisyti. Atsakovės darbus iš̌ naujo darė̇ kitas rangovas – UAB ,,Manto statyba“ už žymiai didesnę kainą – viso 29 787,30 Eur.

15.4.                      Dėl netesybų. Atsakovei pažeidus sutartinius terminus ir teisėtai nutraukus sutartį, priešingai, nei sprendė̇ pirmosios instancijos teismas, atsakovei kyla pareiga mokėti sutarties 7 skyriuje numatytas netesybas už̌ laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d iki 2021 m. balandžio 22 d, kas sudaro 3 700,00 Eur sumą (100,00 Eur baudą už̌ kiekvieną uždelstą̨ dieną x 37 dienos, kai vėluojama vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. nuo tada, kai perduotas darbų frontas iki sutarties nutraukimo).

15.5.                      Dėl nuostolių priteisimo. Konstatavus, kad ieškovė teisėtai nutraukė sutartį, klausimas dėl atsakovės nuostolių nekyla. Atsakovė įrodinėjo, kad avansinės įmokos nepilnas sumokėjimas sąlygojo esminį sutarties pažeidimą, dėl ko buvo pagrindas sutartį nutraukti ir dėl ko kilo nuostoliai. Avansinis mokėjimas yra atsiskaitymas už̌ atliekamus darbus. Byloje nustatyta, kad iki 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė atsakovei buvo sumokėjusi net 30 000,00 Eur dydžio avansą. Tuo tarpu atsakovė iki 2021 m. balandžio 8 d. ieškovei buvo perdavusi medžiagų̨ vos už̌ 2 768,25 Eur bei atlikus darbų vos už̌ 2 784, 21 Eur. Taigi, 2021 m. balandžio 8 d. atsakovės nepanaudotų avansinių mokėjimų dalis ir taip sudarė̇ 24 447,54 Eur. Atitinkamai, visa tai reiškia, jog antrojo avansinio mokėjimo nesumokėjimas priešingai, nei nurodė teismas, negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Segmita“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė iš̌ esmės atkartoja savo argumentus, kuriais grindė̇ savo ieškinį̨ šioje civilinėje byloje, o šie ieškovės argumentai yra išsamiai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo sprendime bei tuo pačiu, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą̨ nepagrįstu ar neteisėtu. Teisiškai reikšmingų̨ aplinkybių̨, kurios būtų̨ pagrindas panaikinti skundžiamą̨ sprendimą̨, apeliantė nenurodė̇.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažintas neteisėtu rangos sutarties nutraukimas bei kuriuo išspręstas užsakovės ir rangovės atsiskaitymas pagal sudarytas sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

19.       Šalys 2021 m. sausio 21 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. LAZ-2-2021-01-21 (toliau – Sutartis 1), pagal kurią atsakovė įsipareigojo per sutartyje nurodytus terminus savo jėgomis, priemonėmis ir rizika pagal sutarties nuostatas, projekte bei kituose objekto statybos dokumentuose numatytomis sąlygomis atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), K korpuso išorės ir vidaus sienų, pertvarų mūro darbus, monolitinių žiedų ir intarpų betonavimą, surenkamų gelžbetonio konstrukcijų statybos montavimo darbus, pateikti statybines medžiagas, perduoti objekto darbus ieškovei bei dalyvauti objektą pripažįstant tinkamu naudoti. Ieškovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos atsiskaityti (el. b. t. 1, b. l. 13-24).

20.       Ieškovė išsiuntė atsakovei 2021 m. balandžio 8 d. pretenziją-pranešimą, kuriuo pažymėjo, kad „rangovas įsipareigojo visus Sutartyje numatytus darbus atlikti ir užbaigti Sutartyje bei kalendoriniame darbų grafike nurodytais terminais“ ir nurodė, kad „2021 m. balandžio 8 d. K korpuso mūro įrengimo darbai vykdomi nepilnu tempu. Žmonių kiekis objekte šiai dienai tikrai yra nepakankamas numatytu darbu atlikimui nustatytais terminais. Objekte dirba 2 mūrininkai. Pagal suderinta kalendorinį darbų atlikimo grafiką visi darbai pagal Sutarti turi būti atlikti ir priduoti užsakovui iki š. m. birželio mėn. 27 d., t. y. per 15 savaičių. Šiai dienai atlikta bet nepriduota apie 11 m3 mūro įrengimo, kas sudaro tik apie 2 proc. visų mūro apimčių, neskaitant betonavimo ir perdangos plokščių montavimo darbų. Rangovas nereaguoja į Užsakovo prašymus, pastabas ir reikalavimus, ko pasėkoje buvo pagristai sustabdytas antras avansinis mokėjimas pagal Sutarties 2.2 punktą. Taip pat primename, kad dėl nepakankamo žmonių kiekio darbų atlikimui Užsakovas sumažino Rangovo atliekamų darbų apimtis pagal Sutarties punktą 1.6. (Kas yra užfiksuota Gamybinių susirinkimų protokole Nr. 12 nuo 2021-03-29). Iki šios dienos, t. y. 2021 m. balandžio mėn. 08 d. Užsakovas nėra gavės išsamaus grafiko G/b gaminių tiekimo į objektą, ir remiantis Sutartimi laikome tai esminiu Sutarties pažeidimu. Rangovui yra žinoma ir ne karta akcentuota, kad darbu vykdymo terminai Užsakovui turi esminės reikšmės, o dėl vėlavimo atlikti sulygtus darbus Užsakovas patiria dideliu nuostolių, stabdosi visos objekto statybos. Užsakovas negali tinkamai ir laiku vykdyti kitų įsipareigojimų, su[si]daro prastovos, eikvojami mechanizmai ir pan. Nuostoliai yra skaičiuojami ir bus pateikti. Užsakovas priverstas nutraukti Sutartį pagal 9.1 punktą nuo š. m. balandžio mėn. 22 d. Reikalaujame iki 2021-04-16 priduoti Statybos Technines Priežiūros atstovui kokybiškai atliktus darbus ir suderinti su Užsakovu išmokėto avanso gražinimą“ (el. b. t. 1, l 55–56).

21.       Atsakovė 2021 m. balandžio 8 d. išsiuntė ieškovei pranešimą dėl darbų stabdymo ir numatomo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad laiku neperduodate pilno darbų fronto, neužtikrinate vandens tiekimo į objektą (apie tai buvote informuoti atskirtu pranešimu), o tai pat į tai, kad vėluojate atlikti antrą 30 000 [Eur] dydžio avansinį mokėjimą, UAB „Segmita“ informuoja, kad stabdo darbų vykdymą objekte 2021.04.09, kol nebus atliktas antras 30 000 [Eur] avansinis mokėjimas. UAB „Litruma“ antro 30 000 [Eur] dydžio avansinio mokėjimo nesumokėjus iki 2021 m. balandžio 08 d. (t. y. pavėlavus avansinį mokėjimą sumokėti 20 darbo dienų), UAB „Segmita“ įspėja Jus, jog vadovaujantis sutarties 9.11.2 punktu, sutartis su UAB „Litruma“ bus nutraukta nuo 2021 m. balandžio 28 d. (el. b. t. 1, l. 62).

Dėl ginčo esmės

22.       Atsakovė prašė pripažinti 2021 m. balandžio 8 d. ieškovės atliktą vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 22 d. neteisėtu, nes ji esminio sutarties pažeidimo nepadarė. Ieškovė laikėsi priešingos pozicijos, nurodydama, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį 1, kurie buvo esminiai Sutarties vykdymui.

23.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 37 punktą).

24.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktą; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktą).

25.       Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

26.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 25 punktas).

27.       Ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. pretenzija-pranešimu vienašališkai nutraukė 2021 m. sausio 21 d. Statybos subrangos sutartį Nr. LAZ-2-2021-01-21 Sutarties 1 9.1 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad Užsakovas turi teisę vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį prieš 5 kalendorines dienas ir pareikalauti atlyginti patirtus nuotolius raštu įspėjęs Vykdytoją, jei Vykdytojas pažeidė Sutartį ir padaryto pažeidimo neištaisė per 20 kalendorinių dienų: 9.1.1. Po raginimo, nepradeda Darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad baigti Darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų neįmanoma. Šalių susitarimu laikoma, jog yra pagrindas nutraukti Sutartį, jei Vykdytojas per vieną kalendorinį mėnesį atlieka mažiau nei 50 procentų Grafike numatytų Darbų; 9.1.2. Vykdytojas nesilaiko Sutarties reikalavimų dėl Darbų kokybės, prastai atlieka Darbus, nepaiso Užsakovo ir/ar Techninės priežiūros vadovo nurodytų reikalavimų pašalinti trūkumus nurodytais terminais ar elgiasi kitaip nei nustatyta Sutartyje ir dėl to Užsakovas turi pagrindo manyti, kad Vykdytojas nepajėgs pabaigti Darbų be trūkumų ar nuostolių Užsakovui; 9.1.3. Vykdytojas pažeidžia ar nevykdo bet kurio kito esminio savo įsipareigojimo, numatyto šioje Sutartyje.

28.       Šalys Sutartyje 1 apibrėžė Esminio sutarties pažeidimo sąvoką ir susitarė, kad Vykdytojas laikomas pažeidusiu Sutartį iš esmės, jeigu Vykdytojas pažeidžia Darbų atlikimo pradžios, tarpinį arba galutinį terminą ir neatlieka darbų, kaip numatyta Sutarties 1.3., 1.4. punktuose, Darbus atlieka ne pagal Projektą, ir teisės aktų reikalavimus, pažeidžia Sutarties 6.1. punktą, ir tokio pažeidimo neištaiso po rašytinio Užsakovo pranešimo apie neįvykdytą įsipareigojimą.

29.       Sutarties 1 1.3. punkte numatyta, kad Vykdytojas įsipareigoja Statybos darbus pradėti nuo Darbų fronto Vykdytojui perdavimo dienos. Darbų frontas perduodamas šalims pasirašant darų fronto priėmimo perdavimo aktą. Planuojamų darbų pradžia 2021 m. vasario 22 d. Užsakovui vėluojant perduoti darbų frontą, tarpiniai ir galutiniai darbų atlikimo terminai yra automatiškai pratęsiami tokiam darbo dienų skaičiui, kiek dienų yra vėluojama perduoti darbų frontą. 

30.       Sutarties 1 1.4. punkte numatyta, kad Vykdytojas įsipareigoja Darbus baigti Statybos darbų grafike nurodytu terminu, bet ne vėliau, K korpusas kaip iki 2021-0[teismo pastaba: neįskaitoma]-31, tai yra per 14 kalendorinių savaičių.

31.       Sutarties 1 6.1. punkte numatyta, kad Vykdytojas pareiškia, kad Objekto ir jo pagal Sutartį atliktų Statybos darbų kokybė atitiks Sutarties ir Projekto sąlygas ir kitų teisės aktų nuostatas, statybinių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Statybos darbai bus atlikti be klaidų, kurios mažintų Objekto vertę ar kitokiu būdu galėtų neigiamai įtakoti Užsakovo galimybę naudotis Objektu pagal jo tiesioginę paskirtį.

32.       Sutarties 1 5.2. punkte susitarta, kad Statybos darbų atlikimo pagal Sutartį terminai yra esminė Sutarties sąlyga, be kurios Sutartis nebūtų sudaryta.

33.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 15 d. ieškovė perdavė atsakovei darbų fronto perdavimo – priėmimo aktą, kuriame apibrėžtos darbo fronto vieta ir ribos: tarp ašių A-D11-11. Atsakovė priėmė darbų fronto perdavimo – priėmimo aktą, ji pasirašydama 2021 m. kovo 22 d. ir nurodydama pastabas: darbų frontas tarp ašių 1-6/A-D priimtas; tarp ašių 1-6 trūksta smėlio (el. b. t. 1, l. 32). 2021 m. kovo 17 d. šalys suderino Statybos darbų grafiką, pagal kurį pirmo aukšto mūras turėjo būti pastatytas per 5 savaites (el. b. t. 1, l. 31). Statybos žurnalas patvirtina, kad atsakovė faktiškai pradėjo dirbti statybvietėje 2021 m. kovo 22 d. (el. b. t. 1, l. 33 – 45). 

34.       Ieškovė 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į Atsakovę su pretenzija dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir esminio Sutarties pažeidimo. Šioje pretenzijoje pažymėta, kad „Rangovas įsipareigojo visus Sutartyje numatytus darbus atlikti ir užbaigti Sutartyje bei kalendoriniame darbų grafike nurodytais terminais. Rangovui yra žinoma ir ne kartą akcentuota, kad darbų vykdymo terminai Užsakovui turi esminės reikšmės, o dėl vėlavimo atlikti sulygtus darbus Užsakovas patiria didelių nuostolių, stabdosi visos objekto statybos, Užsakovas negali tinkamai ir laiku vykdyti kitų įsipareigojimų, sudaro prastovos, eikvojami mechanizmai ir pan. Šiai dienai, t. y. 2021 m. kovo 23 d., Užsakovui nepateikta technologinė kortelė atliekamų darbų. Nepateikti atsakingu žmonių už darbu saugą, darbų atlikimą ir atstovavimą objekte įsakymai arba jie nepatikslinti. K korpuso mūro įrengimo darbai vykdomi nepilnu tempu. Žmonių kiekis objekte šiai dienai tikrai yra nepakankamas numatytų darbų atlikimui nustatytais terminais. Ieškovė pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 25 d. pateikti išsamų grafiką ir planą bei realius įrodymus, kaip bus pasivejama kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytų terminų ir bus laikomasi galutinio darbų vykdymo termino; imtis visų priemonių (pritraukti daugiau darbo jėgos, dirbti daugiau valandų ir pan.), kad K korpuso mūro įrengimo darbai būtų užbaigti ir priduoti Užsakovui iki 2021 m. birželio mėn. 27 d.; ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 25 d. pateikti atliekamų darbų technologinę kortelę ir iki 2021 m. kovo 27 d. suderinti ją su objekto STP atstovais (kas patvirtinta Gamybinio pasitarimo protokole Nr. 8 nuo 2021-03-02); ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 25 d. pateikti išsamų grafiką K korpuso G/B gaminių tiekimo objektą aukštais, savaitėmis ir ašimis (el. b. t. 1, b. l. 46).

35.       2021 m. kovo 24 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės 2021 m. kovo 23 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad „kovo 15 d. 2021 m. Užsakovas negalėjo perduoti darbų fronto, kadangi darbo vieta buvo neparuošta ir iki galo nesutvarkyta perdavimui (turime objekto nuotraukas kovo 15 d.). Darbų frontą UAB „Litruma“ perdavė UAB „Segmita“ 2021 m. kovo 22 d. nuo 1 iki 6 ašies A - D. Pripažįstame, kad Technologinė kortelė buvo pateikta pavėluotinai (kovo 24 d. 2021 m.), nes buvo ilgai daroma. Pagal sutartį Nr. LAZ-2-2021-01-21 punktas 1 (Sutarties dalykas) str. 1.3 atsilikimų darbo grafike nėra“ (el. b. t. 1, b. l. 48).

36.       2021 m. kovo 29 d. ieškovė atsakovei išsiuntė dar vieną pretenziją dėl netinkamo Sutarties 1 vykdymo ir esminio Sutarties pažeidimo, kurioje nurodoma, kad „Rangovas įsipareigojo visus Sutartyje numatytus darbus atlikti ir užbaigti Sutartyje bei kalendoriniame darbų grafike nurodytais terminais. Rangovui yra žinoma ir ne kartą akcentuota, kad darbų vykdymo terminai Užsakovui turi esminės reikšmės, o dėl vėlavimo atlikti sulygtus darbus Užsakovas patiria didelių nuostolių, stabdosi visos objekto statybos, Užsakovas negali tinkamai ir laiku vykdyti kitų įsipareigojimų, sudaro prastovos, eikvojami mechanizmai ir pan. Šiai dienai, t. y. 2021 m. kovo 29 d., K korpuso mūro įrengimo darbai vykdomi nepilnu tempu. Žmonių kiekis objekte šiai dienai tikrai yra nepakankamas numatytu darbu atlikimui nustatytais terminais. Objekte dirba 3 mūrininkai. Primename, kad pagal Sutarties punktą 1.6 Užsakovas gali pats paskirti trečiuosius asmenis (kitus Rangovus) darbams, kurie yra numatyti Objekto sąmatoje, jei Vykdytojas Sutartyje nustatytu laiku nepradeda Statybos darbų, juos atlieka nesilaikant techninių projekto ir kokybės reikalavimų arba juos atlieka vėluodamas daugiau nei 10 kalendoriniu dienų pagal grafiką, jei Užsakovas pagristai abejoja, jog Vykdytojas Darbus baigs Sutartyje nustatytais terminais (el. b. t. 1, l. 50).

37.       Atsakovė informavo ieškovę, kad dėl užšalusio vandens vamzdžiuose 2021 m. balandžio 6 d. UAB „Segmita“ darbuotojai nevykdys statybos darbų objekte: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 52).

38.       Ieškovė išsiuntė Atsakovei 2021 m. balandžio 8 d. pretenziją-pranešimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2021 m. balandžio 22 d. pagal Sutarties 9.1. punktą.

39.       Pareiškimas apie vienašalį sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris. Tam, kad vienašalis sutarties nutraukimas ir pranešimas apie tai kontrahentui būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, teismas turi atlikti vertinimą, spręsdamas, ar egzistuoja vienašalio sutarties nutraukimo, kaip sandorio, negaliojimo pagrindai. Apie sandorio negaliojimo pagrindų (ne)egzistavimą teismas sprendžia, išanalizavęs šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 55 punktas). Favor contractus principas nėra absoliutus ir vienašalis sutarties nutraukimas, laikantis šalių susitarime nustatytų sąlygų ir tvarkos, savaime negali būti pripažintas šio principo pažeidimu. Tačiau, spręsdamas, ar vienašalis sutarties nutraukimas, kaip vienašalis sandoris, yra teisėtas, teismas jį turi įvertinti ir pagal CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas).

40.       CK 1.5 straipsnyje numatyta, kad: civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (1 dalis); kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (2 dalis); jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (3 dalis); teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (4 dalis).

41.       CK 1.6 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

42.       CK 6.158 straipsnyje numatyta, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (2 dalis).

43.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, kad nepažeidė Sutarties 1 terminų, kadangi darbo vieta buvo neparuošta ir iki galo nesutvarkyta perdavimui. Pagal 31. Sutarties 1 1.3. punktą atsakovė turėjo pareigą statybos darbus pradėti nuo Darbų fronto Vykdytojui perdavimo dienos. Šalys pasirašė 2021 m. kovo 17 d. kalendorinį grafiką ir atsakovei buvo žinoma, kad pirmo aukšto mūras turi būti pastatytas per 5 savaites. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė perdavė Darbų frontą 2021 m. kovo 15 d. Atsakovė pasirašė darbų fronto perdavimo – priėmimo aktą 2021 m. kovo 22 d. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę 2021 m. kovo 17 d. prašydama atvykti priimti darbų frontą, nes statybos vadovas fronto aktus pasiėmęs ir neperduoda pasirašytų atgal. Ieškovės 2023 m. kovo 23 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad darbų frontas buvo paruoštas 2021 m. kovo 15 d., jokių pastabų dėl fronto atsakovė nepateikė. Atsakovė 2023 m. elektroniniame laiške atsakė, kad darbų vadovas priėmė darbų frontą 1-6 A-D ašyje nuo 2021 m. kovo 22 d. (el. b. t. 4, l. 76 – 77).

44.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

45.       Atsakovė, paneigdama ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl darbų fronto neperdavimo, nurodo, kad priėmė darbų frontą tik 1-6 A-D ašyje, o turėjo būti perduota tarp ašių A-D11-11, stovėjo kranas. Atsakovė pateikė nuotraukas iš statybos darbų vykdymo vietos su trumpais komentarais, kurios, atsakovės nuomone, patvirtina, kad darbų frontas 2021 m. kovo 15 d. dar nebuvo paruoštas (el. b. t. 2, l. 48 – 79).

46.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos atsakovės įrodymus, sprendžia, kad jie nepagrindžia, jog 2021 m. kovo 15 d. nebuvo paruoštas darbų frontas. Visų pirma, nėra pateikta šių nuotraukų metaduomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kada nuotraukos padarytos. Antra, ieškovė paaiškino, kad kranas stovėjo atsakovės darbo vietoje, nes ten niekas nedirbo, jis būtų buvęs patrauktas. Trečia, darbų fronto perdavimo – priėmimo akte pastabų apie kraną nėra pažymėta. Ketvirta, pagal statybos darbų žurnalą ieškovė pradėjo darbus nuo 2023 m. kovo 22 d., nors kaip pati pažymėjo darbų fronto perdavimo – priėmimo akte, jai buvo perduotas darbų frontas tik 1-6 A-D ašyje, kas patvirtina, kad tokios apimties darbų fronto perdavimas nebuvo kliūtis realiai pradėti darbus. Penkta, nors statybų darbų žurnalas yra būtinas pradedant statybos darbus (Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5 punktas) ir šį dokumentą ieškovė perdavė atsakovei 2023 m. kovo 22 d. statybvietėje, atsakovė nenurodė, kokios objektyvios priežastys lėmė tai, kad ji nepradėjo darbų nuo 2023 m. kovo 15 d. ir šią dieną atvykus į statybvietę jai statybos darbų žurnalas nebūtų buvęs perduotas. 

47.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmame Sutarties 1 vykdymo etape atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis šalių bendradarbiavimo procesui keliamus reikalavimus. Atsakovės argumentai dėl fronto perdavimo tik 2021 m. kovo 22 d. yra niekuo nepagrįsti, atsakovė neįrodė, kad ieškovė pavėlavo perduoti darbų frontą.

48.       Ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, kad K korpuso mūro įrengimo darbai vykdomi nepilnu tempu, t. y. kad nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. (14 darbo dienų) išmūrijo vos tik 12,7 m3 mūro pateikė statybos darbų žurnalą, pagal kurį 2021-03-22 – išmūrijo 1,20 m3, 2021-03-23 – 1,8 m3, 2021-03-24 – 1,20 m3, 2021-03-25 – 1,5 m3, 2021-03-26 – 1,2 m3, 2021-03-29 – 2,5 m3, 2021-03-30 – 1,2 m3, 2021-03-31 – 0,8 m3, 2021-04-01 – 1 m3, 2021-04-02 – 0,3 m3. Pagal pirmojo aukšto planą ir 2021 m. kovo 17 d. sudarytą šalių statybos darbų grafiką atsakovė per 5 savaites (25 darbo dienas) turėjo išmūryti 140 m3 mūro (el. b. t. 2, l. 28). Dėl šių byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybe, kad nei grafike, nei kituose bylos įrodymuose nėra duomenų apie tai, kiek mūro darbų turėjo būti atlikta kiekvieną savaitę. 

49.       Taigi, atsakovė per 14 darbo dienų atliko 9,07 proc. viso darbo (12,7 x 100 proc. / 140). Ieškovės 2021 m. kovo 23 d. pretenzijose buvo užfiksuota, kad žmonių kiekis objekte yra nepakankamas numatytų darbų atlikimui nustatytais terminais, 2021 m. kovo 29 d. – objekte dirba 3 mūrininkai, 2021 m. balandžio 8 d. – objekte dirba 2 mūrininkai. Pačios atsakovės parengtoje Technologinėje kortelėje nurodyta, kad buvo planuojama, jog objekte vidutiniškai vienu metu dirbs 4-6 darbuotojai (el. b. t. 4, l. 104 – 134).

50.       Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė (el. b. t. 4, l. 165). Teismo ekspertizės akte Nr. 23-12 (el. b. t. 5, l. 109 – 128), atsakant į klausimą: ar pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus ir bylos medžiagą (įvertinant ar buvo laikomasi daugiabučių gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini) technologinės kortelės, taip pat darbų eigos ir tempo) atsakovė UAB ,,Segmita“ nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. išmūrijusi tik 12,7 m3, objektyviai buvo pajėgi išmūryti dar 127,3 m3 (140 m3 – 12,7 m3) per likusį laikotarpį, kaip buvo numatyta pagal 2021 m. kovo 17 d. sudarytą darbų grafiką (1-o aukšto mūro darbai viso per 5 savaites), pateikta išvada, kad UAB „Segmita“ atsižvelgiant į faktinį „darbų eigą ir tempą“ neturėjo galimybės išmūryti 127,3 m3 mūro per klausime nurodytą terminą.

51.       Taip pat vertinant ar atsakovė laikėsi darbo vykdymo terminų, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovės pateiktas 2021 m. balandžio 8 d. defektinis aktas Nr. 1 patvirtina, jog atsakovė atliko darbus su trūkumais. Defektiniame akte užfiksuota, kad atliekant UAB „Segmita“ atliekamų darbų apžiūrą pastebėti neatitikimai: namas K: Mūro darbai vykdomi nesilaikant technologijos, silikatinės plytos mūryjamos neperrišant, sienos nelygios, tiek horizontaliai tiek vertikaliai, tokios kokybės darbų priimti negalėsime; netvarkingos darbo zonos; nesilaikoma darbų saugos reikalavimų, neaptvertos pavojingos zonos, mūrininkų stalai be aptvėrimų (pateikta fotofiksacija). Neatitikčių akte Nr. 1 išvardinti defektai: blogas mūro plytų surišimas (dviejų ir daugiau vertikalių siūlių sutapimas); per plačios muro siūlės (tris kartus ir daugiau); nekokybiškai atliktas plytų surišimas kampuose; nepilnai užpildomos skiediniu siūlės tarp plytų; išjudintas plytų mūras (plyšiai) (el. b. t. 1, l. 57 – 61).

52.       Šie išvardinti duomenys rodo, kad, skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, egzistavo Sutarties 1 9.1.1 papunktyje numatytas pagrindas nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Sutarties 1 9.1.1. papunktį ieškovė turėjo teisę nutraukti vienašališkai sutartį, jeigu atsakovė po raginimo, nepradeda Darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad baigti Darbus Sutartyje nustatytu laiku būtų neįmanoma. Šalių susitarimu laikoma, jog yra pagrindas nutraukti Sutartį, jei Vykdytojas per vieną kalendorinį mėnesį atlieka mažiau nei 50 procentų Grafike numatytų Darbų. Vienas kalendorinis mėnesis turi 22 darbo dienas, o ieškovė per 14 darbo dienų atliko 9,07 proc. viso darbo su defektais, akivaizdu, kad per vieną kalendorinį mėnesį ji atliktų mažiau nei 50 procentų Grafike numatytų Darbų.

53.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2021 m. balandžio 8 d. pranešimu ieškovė pareikalavo darbus jai perduoti iki 2021 m. balandžio 16 d. Tai reiškia, jog atsakovei nebuvo suteikta reali galimybė per vieną kalendorinį mėnesį nuo darbų pradžios (2021 m. kovo 22 d.) atlikti daugiau nei 50 procentų grafike numatytų darbų. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatymų leidėjas nustatė, kad vienos šalies inicijuota sutarties pabaiga yra pagrįsta tuo atveju, jeigu nukentėjusioji šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Jeigu nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį ir priima iš jos gaunamą naudą, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Todėl tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Nagrinėjamu atveju ne ieškovė, žinodama, kad atsakovės darbuotojų nepakanka įvykdyti darbų normas ir apie tai informuodama atsakovę, turėjo suteikti galimybę atsakovei įvykdyti 50 procentų grafike numatytų darbų per 20 darbo dienų (30 kalendorinių dienų), bet atsakovė turėjo įrodyti ieškovei, kad ji per 14 darbo dienų (2021 m. kovo 22 d. – 2021 m. balandžio 8 d.) atliko daugiau nei 50 proc. grafike numatytų darbų. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal 2021 m. kovo 17 d. sudarytą šalių statybos darbų grafiką atsakovė per 5 savaites (25 darbo dienas) turėjo išmūryti 140 m3 mūro. Taigi, šis laikotarpis apima beveik visą Sutarties 1 9.1.1 papunktyje numatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties 1 9.1.1 papunktyje numatytos nuostatos turėjo būti taikomos ne pažodžiui, o atsižvelgiant į šios nuostatos tikslus (šalys apibrėžė kaip jos vertina darbų tempą). Apeliacinės instancijos sutinka su ieškovės argumentais, kad toks atsakovės darbų atlikimo tempas neabejotinai leido ieškovei padaryti išvadą, jog atsakovė dirba taip lėtai, kad baigti darbus Sutartyje 1 nustatytu laiku būtų neįmanoma.

54.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo eksperto S. M. ekspertizės akte, be kita ko, konstatuojama, kad UAB „Segmita“, pasitelkusi ne mažiau kaip 6 mūrininkus (savo ar subrangovų darbuotojus), turėjo galimybę išmūryti 127,3 m3 mūro per klausime nurodytą terminą; teismo ekspertas nenustatė jokių techninių, teisinių, organizacinių kliūčių Sutarties vykdymą organizuoti pasitelkiant reikiamą kiekį mūrininkų ar subrangovų; dirbant viršvalandžius, savaitgaliais ir (ar) organizuojant darbą dviem pamainomis pakaktų ir mažesnio mūrininkų skaičiaus. Taigi, baigti darbus sutartyje nustatytu laiku buvo įmanoma, net ir iki 2021 m. balandžio 8 d. atsakovei išmūrijus tik 12,7 m3 mūro.

55.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia teismo išvada. Visų pirma, tai nėra eksperto išvada CPK 216 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi toks klausimas nebuvo suformuluotas ekspertui. Ekspertas tik teoriškai apskaičiavo kiek reikėtų darbuotojų, kad būtų išmūryta 127,3 m3 mūro per nurodytą terminą. Antra, net jeigu ir laikyti, kad tai yra išvada, ji yra sąlyginė ir tokia išvada remtis galima tik nustačius byloje faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia eksperto nuomone, skundžiamame sprendime nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis (įrodymais) remiasi byloje. Teisėjų kolegija nustatė, kad Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad 2021 m. kovo mėn. UAB „Segmita“ buvo įdarbinti 5 mūrininkai (el. b. t. 5, l. 11 – 12), 2021 m. balandžio mėn. buvo įdarbinti 2 mūrininkai (el. b. t. 5, l. 8 – 10). Taigi, byloje nėra duomenų, kad UAB „Segmita“ 2021 m. balandžio mėn. dirbo 6 darbuotojai arba, kad ji buvo numačiusi priimti naujus darbuotojus. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad net ir įdarbinus 2021 m. kovo mėn. 5 mūrininkus, realiai dirbo tik trys.

56.       Atsakovė taip pat į bylą pateikė įrodymus, kad negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį 1, nes ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų. Atsakovė informavo ieškovę, kad dėl užšalusio vandens vamzdžiuose 2021 m. balandžio 6 d. UAB „Segmita“ darbuotojai nevykdys statybos darbų objekte: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 52). Ieškovė 2021 m. balandžio 6 d. pranešimu informavo, kad vanduo yra ir pridėjo tekančio vandens iš krano nuotrauką (el. b. t. 1, l. 53). Ieškovė 2021 m. balandžio 7 d. atsakyme į pretenziją taip pat nurodė, kad vanduo nebuvo užšalęs, jis buvo užsuktas prie vandens pajungimo vietos tam, kad neužšaltų; <...> pabrėžė, kad „visas mūro įrengimo procesas žemos metu yra aprašytas jūsų įmonės technologiniam projekte, jus kaip specialistai savo srities turite įvertinti rizikų naktinių šalčių“ (el. b. t. 1, l. 54). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, kad atsakovei buvo trukdoma atlikti mūro darbus nustatytu laiku.

57.       Kasacinio teismo pažymėta, kad nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytos ir byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovės teisės nutraukti sutartį teikia pagrindą išvadai, kad ši teisė buvo įgyvendinta iš esmės nepažeidžiant nei Sutarties 1, nei įstatymų reikalavimų. 2021 m. balandžio 8 d. ieškovė objektyviai negalėjo manyti, kad atsakovė per sutartyje nustatytus terminus bus pajėgi atlikti Sutartimi 1 sulygtus darbus, kas lėmė, kad ieškovė sutartį su atsakove nuo 2021 m. balandžio 22 d. nutraukė teisėtai. 

58.       Pirmosios instancijos teismas kaip atskirus Sutarties 1 nutraukimo faktinius pagrindus išskyrė: nereagavimą į prašymus, pastabas ir reikalavimus; G/B (gelžbetonio) gaminių tiekimo į objektą grafiko nepateikimą. Šiuos faktinius pagrindus pirmosios instancijos teismas laikė neesminiu sutarties pažeidimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nustatė esminį sutarties pažeidimą, kitos pretenzijoje nurodytos faktinės aplinkybės neturi teisinės reikšmės ir dėl jų atskirai apeliacinės instancijos teismas nepasisako. 

59.       CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

60.       Pagal Sutarties 1 9.1 punktą ieškovė turėjo teisę prieš 5 kalendorines dienas nutraukti sutartį, jeigu per 20 dienų atsakovė neištaisė trūkumų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. kovo 29 d. pretenzijomis informavo atsakovę apie tai, kad K korpuso mūro įrengimo darbai vykdomi nepilnu tempu, dėl technologinės kortelės ir G/B gaminių tiekimo. Ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. informavo apie sutarties nuo 2021 m. balandžio 22 d. nutraukimą. Taigi, pagal Sutarties 1 9.1 punktą atsakovė turėjo teisę ištaisyti pažeidimą iki 2021 m. balandžio 12 d., o ieškovė nutraukti sutartį nuo 2021 m. balandžio 17 d. Ieškove informavo apie sutarties nutraukimą prieš 14 dienų. Pagal Sutarties 1 9.1 punktą ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį po 25 dienų nuo pirmos pretenzijos išsiuntimo dienos, o realiai nutraukė po 35 dienų. Nors ieškovė išsiuntė pranešimą apie nutraukimą 4 dienom anksčiau nei atsakovė turėjo teisę ištaisyti trūkumus, tačiau nukėlė pačios sutarties nutraukimo terminą.

61.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad, nustatant terminą, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

62.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė padarė formalų procedūrinį pažeidimą, tačiau faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus. Atsakovė, žinodama, kad statybos darbų atlikimo pagal Sutartį 1 terminai yra esminė Sutarties 1 sąlyga, be kurios Sutartis 1 nebūtų sudaryta, neįrodė, kad ji ėmėsi realių priemonių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatyto termino pranešti apie sutarties nutraukimą pažeidimas lėmė atsakovės teisių pažeidimą, ir kad sutartis nutraukta nenustačius CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. 

Dėl skolos pagrįstumo

64.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai iš ieškovės atsakovės naudai buvo priteista 5 766,44 Eur suma. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama, kad atsakovė įgijo teisę į 3 681,21 Eur dydžio atlyginimą, kurį pirmosios instancijos teismas išskaitė iš ieškovei grąžintino avanso. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad statybos projektų vadovas M. R. nurodė, jog darbai, susiję su žiedų kolonų ardymu, statymu, monolitinių gelžbetonių kolonų armavimu karkasams ir pan., net nebuvo atlikti, jie niekaip nebuvo priduoti, darbų perdavimo aktai fiktyvūs. 

65.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 5 766,44 Eur suma nebuvo priteista skundžiamu sprendimu, dėl to apeliacijos objektą dėl skolos priteisimo sudaro tik 3 681,21 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės atstovo paaiškinimų sprendė, kad atsakovė pagal Sutartį 2 pastatė tik metalinį karkasą, ir iš B. N. parengtos lokalinės sąmatos nustatė, kad žiedų kolonoms ardymo, karkasų iškrovimo, monolitinių gelžbetoninių kolonų armavimo karkasais, žiedų kolonoms statymo ir transportavimo darbai 2021 m. balandžio mėnesio kainomis kainavo 3 042,32 Eur be PVM (arba 3 681,21 Eur su PVM (3 042,32 x 1,21)), todėl sprendė, jog atsakovė, pagal Sutartį 2 atlikusi minėtus darbus, įgijo teisę į 3 681,21 Eur dydžio atlyginimą.

66.       Šalys 2021 m. balandžio 15 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2021-04-15 (toliau – Sutartis 2), pagal kurią atsakovė įsipareigojo per sutartyje nurodytus terminus savo jėgomis, priemonėmis ir rizika pagal sutarties nuostatas, projekte bei kituose objekto statybos dokumentuose numatytomis sąlygomis atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, tarpinio parkingo monolitinių sienų ir monolitinių kolonų betonavimo darbus, perduoti objekto darbus ieškovei bei dalyvauti objektą pripažįstant tinkamu naudoti. Ieškovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei už juos atsiskaityti (e. b. t. 1, b. l. 118–130).

67.       Pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas pripažino, kad atsakovė betonavimo darbų neatliko, pastatė tik metalinį karkasą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė siekė pagal Sutartį 2 pasitvirtinti papildomus darbus, teigdama, jog neva ankerinė armatūra yra padaryta ne pagal projektą, tačiau paaiškėjo, kad atsakovė pasidarė netinkamus karkasus, ne pagal projekto dydžius, kadangi yra pagaminti 5-10 mm. siauresni nei nurodyta projekte, be to, netinkamai suvirinti, todėl jie neužsidėjo ant polių.

68.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2021 m. gegužės 17 d. pranešimu informavo ieškovę, kad ašyje A-D 4 visos kolonos nesutampa su ieškovės ankerine armatūra, reikia perdaryti keturis armatūros karkasus ir čia yra papildomas darbas (el. b. t. 4, l. 157). Ieškovė, atsakydama į pranešimą, nurodė, kad pretenzija nepagrista, inkarine armatūra sumontuota pagal projektą, neteisingai suvirinti kolonų karkasai; UAB „Segmita“ pagaminti kolonų armatūros karkasai yra pagaminti 5-10 mm siauresni negu nurodyta projekte, ko pasėkoje reikės lankstyti ankerines armatūras (el. b. t. 4, l. 158).

69.       Atsakovė, siekdama įrodyti, kad būtent patyrė tokias išlaidas, turėjo pateikti įrodymus, kad atliko nurodytus darbus, t. y. pastatė metalinį karkasą. Atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Armatūros karkasas yra gaminys, kuriam turi būti išrašomos gamintojo atitikties deklaracijos. Atsakovė reikalaudama priteisti sumą už metalinius karkasus, galėjo į bylą pateikti tokio gaminio kainos ir kokybės įrodymus. Atkreipiamas dėmesys, kad lokalinė sąmata yra tik dokumentas, kuriuo pagrindu galima įvertinti būtinas išlaidas statybų procese, tačiau toks dokumentas nepatvirtina, kad tokios išlaidos yra realiai patiriamos. Atsakovė pateikė į bylą Statybos darbų žurnalą, kuriame nurodyta, kad atsakovė atliko kolonų armavimo darbus. Statybos darbų žurnalas pasirašytas tik atsakovės statybos vadovo A. K., šio dokumento nėra pasirašęs užsakovės bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas (el. b. t. 5, l. 146). Ieškovė pateikė Statybos darbų žurnalą, kuriame nurodyta, kad darbus atliko rangovas UAB ,,Manto statyba (el. b. t. 4, l. 160 – 163). Ieškovė pateikė pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje nurodyta, kad UAB ,,Manto statyba“ atliko monolitinių kolonų įrengimą ir pažymėta, kad armatūros karkasus tiekė užsakovas (el. b. t. 3, l. 161 – 164).

70.       B. N. lokalinėje sąmatoje už kolonas paskaičiuota 3 042,32 Eur suma, kurią sudaro Plieninių įdėtinių detalių montavimas, betonuojant kolonas (detalės masė daugiau 4,0 kg iki 6,0 kg) / žiedų kolonoms ardymas – 43,23 Eur; medžiagų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) panešimas 10 m atstumu / karkasų iškrovimas – 13,08 Eur; monolitinių gelžbetoninių kolonų armavimas karkasais – 2 413,69 Eur; plieninių įdėtinių detalių montavimas, betonuojant kolonas (detalės masė daugiau 4,0 kg iki 6,0 kg) / žiedų kolonoms statymas – 372,32 Eur; transportas – 200,00 Eur (el. b. t. 5, l. 104 – 105). Atsakovės atstovas pripažino teismo posėdžio metu, kad kolonų nebetonavo. Atsakovė nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų apie transportavimo, panešimo iškrovimo išlaidas. Atsakovė taip pat neįrodė, kad gamino, statė armatūros karkasą pagal Sutartį 2, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino 3 681,21 Eur suma priteistiną avansą.

71.       Ieškovė prašo priteisti 3 700,00 Eur netesybas. Pagal Sutarties 7 punktą vykdytojas, laiku nepradėjęs ir/ar laiku neužbaigęs Darbų Sutartyje numatytu laiku ar/ir jam nesilaikant nustatytų tarpinių darbų atlikimo terminų, moka 100,00 (vieno šimto) eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną bei atlygina dėl to patirtus užsakovo nuostolius. Ieškovė nurodo, kad atsakovei vėlavus pradėti darbus pagal Sutartį, Sutarties galiojimo metu nesilaikius Statybos darbų grafike nustatytų tarpinių Darbų atlikimo terminų, atsakovei kyla pareiga mokėti Sutarties 7 skyriuje numatytas netesybas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 22 d., kas sudaro 3 700,00 Eur sumą.

72.       Bylos duomenimis nustatyta, kad darbų frontas perduotas 2021 m. kovo 15 d., atsakovė pradėjo dirbti nuo 2021 m. kovo 22 d. Ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. pretenzijoje dėl vienašališko sutarties nutraukimo pareikalavo iki 2021 m. balandžio 16 d. priduoti Statybos Techninės Priežiūros atstovui kokybiškai atliktus darbus ir suderinti su užsakovu išmokėto avanso grąžinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikotarpis, iki kurio ieškovė turi teisę reikalauti netesybų yra 2021 m. balandžio 16 d. Atsakove iki 2021 m. balandžio 8 d. (per 14 darbo dienų) išmūrijo 12,7 m3. Vykdytojas per 5 savaites turėjo išmūryti 140 m3 mūro. 5 savaitės susideda iš 25 darbo dienų. Per vieną dieną turėjo būti išmūryta 5,60 m3. Nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. yra 25 darbo dienos, reiškia, kad atsakovė turėjo išmūryti 140 m3. Taigi, pradelstų dienų skaičius pagal numatytą darbų apimtį yra 23 dienos ((140 – 12,70) / 5,60). Ieškovė turi teisę tik į 2 300,00 Eur netesybų priteisimą.

73.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki 2023 m. birželio 7 d., kadangi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. birželio 7 d. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti procesinių palūkanų skaičiavimo laikotarpį.

74.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu, palūkanos gali būti skaičiuojamos iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-272-450/2023, išaiškino, kad JANĮ 28 straipsnis numato tik netesybų ir palūkanų laikiną sustabdymo pagrindą (nevykdomas palūkanų mokėjimas ir neskaičiuojamos palūkanos už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos), tačiau jis nekeičia materialinėje teisėje įtvirtinto palūkanų skaičiavimo laikotarpio (šis numatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje – „iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“). JANĮ 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos palūkanų ir netesybų skaičiavimas, juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai, taip pat išieškojimai atnaujinami. Taigi, kol atsakovei iškelta bankroto byla, visi atsakovės mokėjimai bus vykdomi JANĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kada ir kokiu pagrindu jie atsirado, o palūkanų skaičiavimas draudžiamas, iki kol nebus atnaujintas. Esant aptartam teisiniam reguliavimui ieškovei priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis), kartu išaiškinant, kad palūkanos nuo 2023 m. birželio 7 d. negali būti skaičiuojamos iki tol, kol neatsiras įstatyminis pagrindas atnaujinti palūkanų skaičiavimą.

Dėl negautų pajamų priteisimo

75.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti negautas pajamas dėl to, kad atsakovė nepervedė avanso. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta 2021 m. sausio 21 d. Statybos subrangos sutartis Nr. LAZ-2-2021-01-21 buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės nuo 2021 m. balandžio 28 d. Ieškovo kaltė ir netiesėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinės prievolės laiku sumokėti sutartyje nustatytas sumas, t. y. ieškovė vėlavo sumokėti 2021 m. sausio 21 d. Statybos subrangos sutarties Nr. LAZ-2-2021-01-21 2.2 punkte nustatytą 60 000,00 Eur dydžio avanso sumą. Pirma 30 000,00 Eur dydžio avanso suma atsakovei turėjo būti sumokėta iki 2021 m. vasario 1 d., tačiau visa suma buvo sumokėta vėluojant visą mėnesį tik 2021 m. kovo 1 d. (15 000,00 sumokėta 2021 m. vasario 15 d. ir 15 000,00 Eur sumokėta 2021 m. kovo 1 d.). Tuo tarpu antra avanso dalis turėjo būti sumokėta iki 2021 m. kovo 29 d., tačiau ši avanso dalis visiškai sumokėta nebuvo. Atsakovė dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo ir sutarties nutraukimo patyrė 44 957,67 Eur dydžio nuostolius, kurie pasireiškia negauto pelno (pajamų) išraiška.

76.       Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 4 749,74 Eur negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokią sumą pinigų atsakovė protingai galėjo tikėtis gauti, jeigu nebūtų buvę ieškovės pažeidimo, dėl kurio Sutartis 1 buvo nutraukta, ir ši sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės patirti nuostoliai dėl ieškovės kaltės nebuvo įrodyti, priešingai, byloje įrodyta, kad dėl atsakovės nepareigingumo, neatsakingumo ir nekompetentingumo nuostolius patyrė nuo pats sutartinių santykių pradžios išimtinai tik ieškovė, todėl sprendimas priteisti nuostolius atsakovei yra visiškai nelogiškas.

77.       Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą (mano pastaba: faktą), dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012. Taip pat žr. 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).

78.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį 1 su atsakovę nuo 2021 m. balandžio 22 d., kadangi dėl įsipareigojimų nevykdymo (darbų neatlikimo) atsakovė iš esmės pažeidė sutartį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 30 000,00 Eur avansą pagal Sutartį 1 ir atsakovė iki 2021 m. balandžio 22 d. atliko darbų ir perdavė medžiagų už 5 552,46 Eur. Atsakovė teigia, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovė iki 2021 m. kovo 29 d. nesumokėjo 30 000,00 Eur avanso.

79.       Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Pagal Sutarties 1 2.2. punktą avansas yra išskaičiuojamas nuo Atliktų darbų akte mokėtinos sumos. Sutarties 1 2.4. punkte numatyta, kad sutarties kaina apima Vykdytojo darbų objekte atlyginimą bei tiesiogines ir netiesiogines su Objekto statyba susijusias Vykdytojo išlaidas. Taigi, avansas, kuris yra sutarties kainos sudedamoji dalis, yra skirtas atlyginti Vykdytojo darbų objekte patiriamas išlaidas ir jo darbą. Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį 1, ieškovė pagrįstai sustabdė avanso mokėjimą, dėl to nėra nagrinėjamu atveju ieškovės neteisėtų veiksmų. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, dėl to apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, susijusiomis su negautomis pajamomis, žalos dydžio ir kaltės, ir priešieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

80.       Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nevisapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, yra pagrindas pakeisti, padidinant patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį ir atmetant priešieškinio reikalavimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

81.       Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

82.       Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimą patenkinus iš dalies (96 proc. (30 619,54 Eur x 100 proc. / 32 019,54 Eur)), bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal šią proporciją. 

83.       Ieškovas skirstytina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 10 082,50 Eur (e. b. t. 3, l. 150-157; e. b. t. 4, l. 72-73; e. b. t. 5, l. 151-154; e. b. t. 5, l. 195-196, e. b. t. 4, l. 10, e. b. t. 1, l. 102, e. b. t. 1, l. 149, 153, e. b. t. 5, l. 85). Atsakovės skirstytina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 850,00 Eur (e. b. t. 1, l. 143; t. 2, l. 6; t. 3, l. 167-171). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 9 679,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisiama 34,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 9 645,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 679,20 – 34,00). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos iš ieškovės. Iš atsakovės šios išlaidos nepriteisiamos, kadangi ji kaip bankrutuojanti įmonė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

84.       Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 750,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį ir 2 831,40 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (DOK-138587, DOK-4893). Atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 94 proc. (44 proc. turtinis reikalavimas (ginčijama suma 12 130,95 Eur, patenkinta 10 730,95 Eur), 50 proc. neturtinis reikalavimas), iš atsakovės ieškovei priteisiamos 3 020,59 Eur (((273,00 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą + 109,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą) + 2 831,40 Eur) x 94 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. 368,00 Eur žyminio mokesčio permoka grąžinama ieškovei.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Segmita“, juridinio asmens kodas 304151401, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litruma“, juridinio asmens kodas 303249401, 30 619,54 Eur (trisdešimties tūkstančių šešių šimtų devyniolikos eurų ir penkiasdešimt keturių centų) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 619,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 645,20 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir dvidešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Segmita“, juridinio asmens kodas 304151401, 746,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt šešis eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 103 bei 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 106.

Atmesti kitą ieškinio dalį.“

Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Segmita“, juridinio asmens kodas 304151401, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litruma“, juridinio asmens kodas 303249401, 3 020,59 Eur (trijų tūkstančių dvidešimties eurų ir penkiasdešimt devynių centų) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litruma“, juridinio asmens kodas 303249401, 368,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 16 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 14-11-31.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

 

Anita Sereikienė

 

Agnė Vyliaudaitė