Civilinė byla Nr. e2-2048-727/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28860-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.1.; 2.2.1.10.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovei G. L. (2022 m. vasario 7-10 d. teismo posėdyje), ieškovės atstovėms advokatei Rūtai Globytei ir advokatei Ramunei Šaikuvienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TV žaidimai“ atstovėms advokatei Jurgitai Judickienei ir advokatės padėjėjai G. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TV žaidimai“ dėl faktinių santykių pripažinimo darbo santykiais ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Teismas
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK arba komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-131-16665 pagal G. L. prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TV žaidimai“, kuriuo ji prašė pripažinti, kad 3 metus ir 4 mėnesius trukusi autorinė sutartis sudaryta nelegaliai, siekiant įteisinti susiklosčiusius darbo teisinius santykius; priteisti 5 000 Eur kompensaciją, 3 000 Eur neturtinę žalą už patirtą psichologinį smurtą darbe; pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, išeitinę išmoką.
Komisija 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atsisakė nagrinėti prašymą, konstatavusi jį esant paduotu praleidus terminą, kurio atnaujinti komisija nesutiko, neradusi tam svarbių priežasčių.
G. L. (toliau – ir ieškovė), nesutikdama su šiuo komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti tarp ieškovės ir UAB „TV žaidimai“ (toliau – ir atsakovė) susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais; 2) pripažinus tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius darbo teisiniais santykiais, pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją lygią vienam ieškovės vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 3) išieškoti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta autorinė sutartis (toliau – Sutartis). Šalys susitarė, kad Sutartis reglamentuoja ieškovės ir atsakovės teisinius santykius, kurie atsiras vedėjo (ieškovės) apmokymų, prodiuserio (atsakovės) rengiamo šou filmavimų ir rodymų metu, taip pat teisinius santykius, išplaukiančius iš vedėjo filmavimosi šou ir Sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant vedėjo elgesiu viešumoje, santykiais su visuomenės informavimo priemonių atstovais Sutarties galiojimo metu. Sutartimi atsakovė įsipareigojo apmokyti ieškovę pagal atsakovės nustatytą vedėjo mokymų programą, suteikiant informaciją apie šou taisykles, supažindinant su šou vedėjo elgesiui ir išvaizdai keliamais reikalavimais, ir pan. Taigi Sutartimi ieškovė įsipareigojo vesti atsakovės prodiusuojamą šou, o atsakovė už šou vedimą įsipareigojo mokėti autorinį atlyginimą. Sutarties galiojimo metu atsakovė ieškovei kaip ir nurodyta Sutarties 3.1. - 3.6. p., pateikdavo iš anksto sudarytą grafiką, kuriame nurodydavo tikslius šou vedimo laikus. Atsakovė sustatydavo pamainas, skirdavo budėjimus. Atsakovė visada operuodavo tokiais teiginiais, kaip ,,darbas“, ,,darbo laikas“ ir pan. 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė įteikė ieškovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad autorinė sutartis su ieškove nutraukiama nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Ieškovės mano, kad tarp jos ir atsakovės susiklostę santykiai visiškai atitiko darbo santykių požymius, nes: 1) ieškovė atliko konkrečią, tęstinio pobūdžio funkciją - dirbo šou vedėja, tad pagrindinė ieškovės funkcija, nurodyta ir Sutarties 2.8. p. buvo vesti šou; visą Sutarties galiojimo laikotarpį, ieškovei nebuvo keliamas joks reikalavimas sukurti tam tikrą rezultatą; ieškovė, vykdydama Sutarties sąlygas, tiesiog atliko tęstinio pobūdžio funkciją ir vedė atsakovės sukurtą šou, t. y. atliko jo vedėjos darbą; 2) laikėsi atsakovės nurodytos tvarkos bei darbo laiko organizavimo ypatumų, budėjimo režimo; 3) gaudavo darbo užmokestį ne už tam tikrą pasiektą rezultatą, o už atliktą funkciją - pravestą laidą, išdirbus konkretų, atsakovės nustatytą valandų skaičių; 4) buvo apmokyta kaip tinkamai atlikti darbo funkcijas, buvo supažindinta su visais vedėjui keliamais reikalavimais ir darbo kultūra. Ieškovė, būdama jauno amžiaus ir neturėdama jokio darbo patirties, neišmanė civilinių ir darbo santykių skirtumų ir visą laiką manė, kad tai yra darbo sutartis ir darbo teisiniai santykiai, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normatyvas. Dėl to mano, kad nepraleido bendrojo trejų metų ieškinio senaties termino iš šių santykių kilusiai pažeistai teisei ginti. Nors ieškovės ir atsakovės santykiai tęsėsi 3 metus ir 4 mėnesius, apie savo pažeistas teises ieškovė teigia sužinojusi tik pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo momentu, kai jai nebuvo nurodytos jokios jos atleidimo priežastys, nebuvo sumokėta jokia išeitinė išmoka. Ieškovė visą jos santykių su atsakove laikotarpį buvo įsitikinusi, kad juos sieja tradiciniai darbo santykiai nepaisant pasirašytos Sutarties turinio ir jos pavadinimo.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė ieškovės reikalavimui pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius santykius darbo santykiais taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškovės reikalavimų nenagrinėti, tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ir / ar atnaujintų ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovės veikla yra interaktyvių žaidimų šou (toliau - šou) filmavimas ir transliavimas internete 24 valandas per parą. Atsakovės įmonėje dirba 119 darbuotojų, kuriuos sudaro techninis bei administracinis personalas. Kadangi šou kūrimas ir atlikimas yra kūrybinė, o ne techninė ar administracinė veikla, jai atlikti yra samdomi ne nuolatiniai darbuotojai, bet pasitelkiami atlikėjai (šou vedėjai) autorinių sutarčių pagrindu. Ieškovė autorinės sutarties pagrindu šou atliko ir kūrė daugiau nei 3 metus. Per tą laikotarpį ieškovė nekėlė jokių klausimų dėl su ja sudarytos autorinės sutarties turinio ir sąlygų, jų teisėtumo ar prilyginimo darbo sutarčiai. Vieno filmavimo ir tiesioginio šou transliavimo metu ieškovė be pateisinamos priežasties pasišalino iš filmavimo studijos. Dėl šios priežasties su ieškove sudaryta autorinė sutartis buvo nutraukta esant esminiam sutarties pažeidimui. Tik nutraukus su ieškove sudarytą autorinę sutartį, ji pradėjo kelti klausimą dėl tarp jos ir atsakovės neva susiklosčiusių ne civilinių, bet darbo teisinių santykių. Šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovės faktiškai susiklostę sutartiniai santykiai nėra ir negali būti prilyginami darbo teisiniams santykiams, ir autorinė sutartis negali būti laikoma darbo sutartimi.
Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepagrįstai formuoja savo, kaip jauno, nepatyrusio bei teisinių niuansų neišmanančio asmens įvaizdį, tikėtina, siekdama teismą įtikinti, kad Sutarties sudarymo metu neva nesuprato, kad sudaro būtent autorinę, o ne darbo sutartį, kaip ir nesuprato, jog daugiau kaip 3 metus trukęs bendradarbiavimas nebuvo darbo santykiai. Ieškovė, galimai siekdama klaidinti teismą, nutyli esmines jos išsilavinimą ir tam tikrus gebėjimus atskleidžiančias faktines aplinkybes, o būtent, tai, kad ieškovė nuo 2017 metų, t. y. daugiau nei 4 metus, yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentė ir buvo ja Sutarties sudarymo metu.
Atsakovės teigimu, ieškovė ieškinyje galimai sąmoningai nutyli aplinkybes, kaip buvo nutraukta Sutartis, ir dėl kokių priežasčių atsakovė buvo priversta nebetęsti bendradarbiavimo su ieškove. Ieškovė buvo sutarusi su atsakove, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. nuo 19 val. iki 7 val. filmuosis - kurs ir atliks šou. Tą dieną, viduryje šou filmavimo, kuris yra transliuojamas tiesiogiai, apie 23:50 val. ieškovė be jokių aiškių ir pateisinamų priežasčių tiesiog atsisakė toliau filmuotis ir kurti žaidimo šou, o netrukus iš viso paliko filmavimo patalpas ir pasišalino iš atsakovės buveinės, tuo esmingai pažeisdama Sutarties sąlygas, dėl ko atsakovė priėmė sprendimą nutraukti Sutartį ir apie tai informavo ieškovę. Nėra jokių teisinių prielaidų ir sąlygų laikyti autorinę sutartį darbo sutartimi, todėl pagrindo ieškinio tenkinimui nėra. Atsakovė taip pat mano, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti bet kokius reikalavimus dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių santykių pripažinimo darbo teisiniais santykiais jai manant, kad tokie buvo.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir teismui papildomai aiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. dirbdama pamainoje patyrė psichologinį smurtą, t. y. dėl įvykusio kivirčo, kurio metu buvo aprėkta, pasijautė prastai ir išėjo namo prieš tai pranešusi atsakingiems asmenimis, o ne savavališkai. Ir tai nebuvo pirmas kartas, kuomet ieškovė dėl blogos savijautos paliko darbo vietą nebaigusi pamainos, dėl ko anksčiau jokie priekaištai nebuvo reiškiami.
Atsakovės atstovės teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl šalis siejusių faktinių autorinės sutarties pagrindu susiklosčiusių santykių pripažinimo darbo santykiais, iš to išeinantys kiti reikalavimai – pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, išieškoti ieškovei, kaip darbuotojai (pripažinus ją tokia), jai priklausančias išmokas (konkrečių sumų ieškovė nėra įvardijusi), yra išvestiniai.
Ieškovė byloje įrodinėja, kad jos faktiniai santykiai su atsakove, nors ir buvo įforminti autorine sutartimi, labiau atitiko darbo sutarties turinį pagal teismų praktikos suformuotus požymius tam ir darbo santykius, atitinkančius DK normas ir turi požymius, kurie yra būdingi darbo sutarčiai, kuriais remiantis buvo privaloma sudaryti darbo sutartį tarp šalių, o ne autorinę sutartį, kas, ieškovės nuomone, reiškia, kad atsakovė pažeidė DK 33 str. 5 d. įtvirtintą draudimą sudaryti civilinio pobūdžio susitarimą, ir faktiškai rodo, jog ieškovė dirbo nelegaliai.
Atsakovė ginasi nesutikimu su ieškiniu ir teigia, kad šalių pasirašytos autorinės sutarties turinys atitinka civilinio pobūdžio susitarimo turinį, tokį susitarimą abi šalys vykdė ilgą laiką ir suprato būtent tokį jos turinį, o ne darbo santykį, kadangi jokių ginčų galiojant autorinei sutarčiai dėl to nekėlė. Taip pat remiasi ieškinio senatimi, kuri, atsakovės teigimu, galimai pažeistai teisei ginti yra praleista.
Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nerado pakankamų teisinių prielaidų ir pagrindo pritarti ieškovės byloje išsakytai pozicijai ir tenkinti jos ieškinį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu dėl žemiau išdėstyto.
Teismų praktikoje suformuotos aiškios taisyklės požymių, atitinkančių darbo teisinių santykių turinį.
DK reglamentuoja individualius darbo santykius, kurie atsiranda sudarius darbo sutartį DK nustatyta tvarka (DK 1 straipsnio 1 dalis).
DK 32 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties sąvoką. Pagal šio straipsnio 1 dalį, darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis).
Taigi, pagrindinės sąlygos, kuriomis, be kita ko, vadovaujantis yra traktuotina, jog tarp šalių susiklostė darbo teisiniai santykiai yra šios:
1) asmuo įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas;
2) asmuo yra pavaldus darbdaviui, laikosi darbdavio nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos;
3) asmeniui periodiškai mokama už jo atliekamas darbo funkcijas;
4) darbdavys aprūpina asmenį reikiamomis darbo priemonėmis ir darbo vieta;
5) šalys susitaria dėl atostogų suteikimo, kvalifikacijos kėlimo tvarkos ir kt.
Norint nustatyti, ar tarp šalių susiklostę santykiai yra darbo teisiniai santykiai, visuomet turi būti vertinama aplinkybių visuma, jeigu tarp šalių susiklosto darbo teisiniai santykiai, t. y. darbo sutarties požymius atitinkantys santykiai, šalys privalo sudaryti darbo sutartį, kurioje turi būti numatytos visos šiai sutarčiai būtinosios sąlygos, nurodytos DK 34 straipsnyje. Kitais atvejais, kuomet darbo santykių požymių nėra, šalys yra laisvos sudaryti civilinius susitarimus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK).
Nagrinėjamo ginčo atveju šalys sudarė autorinę sutartį.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kad autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Vieni iš pavyzdžių gali būti kaip knygos, literatūros kūriniai, muzikos kūriniai tiek su tekstu, tiek be jo, fotografijos kūriniai ir t.t.
Autorinė sutartis – tai sutartis, pagal kurią autorius perleidžia teises į savo kūrinį kitam asmeniui ar įmonei. Autorinėje sutartyje svarbu aptarti jos objektą, kuris kiekvienu atveju yra skirtingas. Pagrindinis autorinės sutarties aptarimo objektas – teisių į kūrinį perdavimas, toks kūrinys turi būti originalus. Paprastai autorinė sutartis sudaroma dėl literatūrinių, mokslinių, meninių darbų (knygų, straipsnių, paveikslų, fotografijų, dailės ir kitų kūrinių), jas sudaro ir specifinių specialybių atstovai (žurnalistai, lektoriai, menininkai, IT specialistai), nūdienos kontekste autorinės sutartys gali būti sudaromos ir dėl įvairių scenos projektų, muzikos, filmų, televizijos laidų ir pan., nes sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnis).
Galima esminė sąlyga sudaryti autorinę sutartį yra suprantama kaip savarankiškos kūrybinės veiklos rezultatas.
Pagal ATGTĮ 15 straipsnį autoriumi yra kūrinį sukūręs asmuo, kuris gali “atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; versti kūrinį; adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).” Asmuo, sudaręs autorinę sutartį, įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti autorių turtines teises kitai šaliai, o kita šalis įsipareigoja sumokėti autorinį atlygį, jeigu sutartis sąlygos nenumato kitaip.
Autorinė sutartis gali būti atlygintinė ir neatlygintinė. Jei sutartis atlygintinė, joje privalu įrašyti atlyginimo dydį ar jo skaičiavimo būdą, kuriuo gali būti konkreti suma arba sutariamas procentas nuo gautų pajamų. Nėra draudžiama numatyti ir avansinius mokėjimus.
Autorinė sutartis nuo darbo sutarties skiriasi tuo, kad asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį paklūsta darbovietėje nustatytai tvarkai – darbuotojas su darbdaviu susitaria, kad darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės darbą pagal nustatytas darbovietėje tvarkas, pareigines instrukcijas, atitinkantį turimą darbuotojo kvalifikaciją, už atitinkamą darbo užmokestį, darbuotojas turi ir DK normatyvo sąlygotas socialines garantijas suteikiamų įvairių atostogų ar ligos atveju, už jį darbdavys moka tenkančius mokesčius valstybei.
Pagal autorinę sutartį taip pat susitariama dėl tam tikro darbo atlikimo (objekto sukūrimo) ir perdavimo kitai šaliai, konkrečiai susitariant dėl jo kūrimo (darbo) vietos, siekiant to sutartyje numatytu būdu, o būtent, pasirenkant pačiam autoriui ar tokį pasirinkimą sąlygojant kitiems asmenims. Autoriui yra sumokama už atliktą darbą (minėta, konkrečia fiksuota ar procentine nuo rezultato išraiška), kai tuo tarpu darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, mokamas atlyginimas ir už jį sumokami mokesčiai, įstatymas numato minimalaus taikomo darbo užmokesčio dydį, kompensuojama už atostogas.
Pagal darbo sutartį darbas yra nuolatinio ar laikino pobūdžio, darbuotojui gali būti nustatytas išbandymo terminas ir pan., darbo sutartis gali būti ir terminuota (iki tam tikrų aplinkybių suėjimo, pvz., projektų užbaigimo), autorinė sutartis paprastai yra vienkartinė atlikti tam tikram darbui, tačiau taip pat gali būti ir tęstinė, jokių to draudimų esamas teisinis reglamentavimas nenumato.
Pagal darbo sutartį darbuotojas privalo paklusti darbdavio nustatytai tvarkai. Darbuotojas yra silpnesnioji pusė, todėl jam įstatymas nustato ir specialias jo teisių gynimo priemones ir būdus. Minėta, darbuotojas turi gauti ne mažesnį nei Vyriausybės numatytą darbo atlyginimą, kuris turi būti išmokamas ne rečiau nei vieną kartą per mėnesį, jam suteikiamos kasmetinės atostogos, už jį mokami mokesčiai ir pan., darbuotojams priklauso kasmetinės apmokamos atostogos, taip pat jie turi teisę į tikslines atostogas (motinystės, tėvystės, kūrybines, mokymosi ir pan.), jiems garantuojama darbo vieta. Autorius pagal autorinę sutartį tokių garantijų neturi: jo atlyginimas yra toks, kokį šalys sutaria, jokių minimalių ribų honoraro dydžiui įstatymas nenumato, socialinių garantijų dėl atostogų ar ligos darbdavio lėšomis jis taip pat neturi.
Autorius pagal autorinę sutartį nėra pavaldus užsakovui, bet priklausomai nuo autorinės sutarties turinio gali kurti (dirbti) jo kontroliuojamas, to draudimų esamas teisinis reglamentavimas taip pat nenumato. Autorinės sutarties šalys lygios, todėl visus klausimus siekiant autorine sutartimi apspręsto rezultato gali spręsti bendru susitarimu.
Darbo sutartis nutraukiama išimtinai DK numatytais pagrindais, kurie yra pakankamai griežti ir gali būti skundžiami teismui. Autorinei sutarčiai DK nuostatos nėra taikomos, jos nutraukimas ženkliai paprastesnis (joje numatytu būdu) ir paprastai nėra ginčijamas.
Taigi ginčo sprendimui svarbu nustatyti šalis siejusio susitarimo turinį ir pobūdį, taip pat šalių ketinimus ir lūkesčius jį sudarant.
Bylos medžiaga nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovė vykdo interaktyvių žaidimų šou verslą, t. y. kuria, filmuoja ir transliuoja internete per tam skirtas internetines svetaines (platformas) azartinius žaidimus ir tai daro 24 valandas per parą: atsakovė filmuoja vedėjų vedamą interaktyvų žaidimą ir jų atliekamą šou bei transliuoja jį azartinių žaidimų operatoriams, t. y. atsakovė vykdo gana specifinę veiklą, kuri, be kita ko, yra griežtai licencijuojama (https://easystart.lt/verslo-pradzia/licencijuojamos-veiklos/), jos veiklą prižiūri Valstybinė lošimų priežiūros komisija (www.vlpk.lt.), teisinį veiklos reglamentavimą nustato Loterijų įstatymas, Azartinių lošimų licencijavimo taisyklės, Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklės. Tam, kad atsakovė galėtų vykdyti šią licencijuojamą veiklą, privalo būti laikomasi specialiųjų, licencijos turėjimui keliamų reikalavimų. Pagal viešai skelbiamus duomenis atsakovė šiuo momentu turi 118 darbuotojų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/tv_zaidimai/).
Savo vykdomai veiklai realizuoti atsakovė ieško TV žaidimų vedėjų, kurie specialiai įrengtoje studijoje tiesioginių filmavimų metu veda konkrečius žaidimus, atlikdami tokio žaidimo pateikimo šuo, kuris suprantamas kaip pramoginis renginys. Akivaizdu, kad toks šou pateikimas žiūrovams yra sąlygotas paties vedėjo gebėjimais, įvertinus konkrečiai esamą situaciją eterio metu, veikti, sudominti potencialų žiūrovą savo išmone, kalba, laikysena, gebėjimu bendrauti, savarankiška to pateikimo forma ir pan.
Sutiktina su atsakovės išsakytais teiginiais, kad toks žaidimo šou yra reikalingas azartinių žaidimų operatorių klientams, t. y. žiūrovams, kurie tiesiogiai stebi tokius šou ir juose dalyvauja. Šou metu vedėjas kiekvieno filmavimo metu kuria vis kitokias situacijas, dėl kurių azartinių žaidimų operatorių klientai, t. y. žiūrovai, lažinasi, tokio šou esmė - kuo įdomiau ir originaliau jį pateikti tam, kad šou stebėtų kuo daugiau žiūrovų, kad kuo daugiau jų dalyvauti lažybose. Kiekvienas žaidimas turi savo taisykles. Todėl tam, kad atsakovė galėtų tinkamai ir atsakingai vykdyti savo tokią licencijuojamą veiklą, ji atlieka šou vedėjų apmokymus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. balandžio 25 d. nagrinėjamo ginčo šalys (atsakovė įvardinta kaip ,,Prodiuseris“, ieškovė kaip ,,Vedėja“) sudarė Autorinę sutartį (toliau – Sutartis, ginčo sutartis), kuria sutarė, jog ja yra reglamentuojami šalių teisiniai santykiai, kurie atsiras Vedėjo apmokymų, Prodiuserio rengiamo šou filmavimų ir rodymo metu, taip pat teisinius santykius, išplaukiančius iš Vedėjo filmavimosi šou ir šios Sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant: Vedėjo elgesys viešumoje ne šou metu, Vedėjo santykiai su visuomenės informavimo priemonių atstovais Sutarties galiojimo metu (Sutarties 1.1. p.). Šia Sutartimi Prodiuseris įsipareigojo suteikti galimybę Vedėjui dalyvauti šou vedimo apmokymuose, o juos sėkmingai pabaigus,- suteikti Vedėjui galimybę vesti Prodiuserio šou bei už tai mokėti Vedėjui Sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, o Vedėjas įsipareigoja laiku ir tinkamai vykdyti visas jam Sutartyje nustatytas pareigas (Sutarties 1.2. p.). Sutarties 2 dalimi (2.1. – 2.11. punktais) šalys apsibrėžė Vedėjo apmokymų momentą ir susitarė, kad
prieš suteikiant teisę Vedėjui vesti tam tikrą Prodiuserio šou Vedėjas turi pabaigti atitinkamus tokio šou vedimo apmokymus, kad Vedėjo apmokymai vyksta pagal Prodiuserio nustatytą programą, mokymų metu Vedėjui suteikiama informacija apie šou taisykles, jis yra supažindinamas su reikalavimais šou vedėjo elgesiui ir išvaizdai bei yra atliekami bandomieji Vedėjo filmavimai; taip pat sutarė, kad apmokymai vyksta Prodiuserio pasirinktu laiku, jo nurodytoje studijoje, kad Prodiuseris informuoja Vedėją apie konkretų apmokymų užsiėmimo laiką ne mažiau kaip prieš 24 valandas iki užsiėmimo pradžios, Vedėjas įsipareigojo nurodytu laiku atvykti į Prodiuserio nurodytą apmokymų užsiėmimo vietą; Vedėjas įsipareigojo skirti pakankamai pastangų ir savo laiko Prodiuserio užduotims įvykdyti bei Prodiuserio suteiktai informacijai apie šou vedimą įsisavinti, būti aktyviu ir geranorišku, stengtis pasiekti kuo geresnių apmokymų rezultatų per kuo trumpesnį apmokymų laiką; numatyta Vedėjo atsakomybė už pasitraukimą iš apmokymų (Sutarties 6.2. p.); taip pat numatyta, kad Vedėjas turi teisę praleisti apmokymų užsiėmimą (-us), jei gavo fizinę traumą, dėl kurios filmavimasis tampa neįmanomas, taip pat, jeigu mirė Vedėjo šeimos narys ar jam artimas žmogus, apie tai kaip įmanoma anksčiau įspėjęs Prodiuserį; Vedėjas patvirtino suprantantis ir sutinkantis su tuo, kad Prodiuseris turi teisę nutraukti šią Sutartį raštu pranešęs apie tai Vedėjui prie 3 (tris) dienas tuo atveju, jei jau turintis teisę vesti tam tikrus šou Vedėjas atsisako mokytis vesti naują šou ar atsisako dalyvauti Prodiuserio rengiamuose šou vedimo kursuose.
Sutarties 3 dalyje numatyta šou filmavimo tvarka, pagal kurią šou filmavimo grafikas parengiamas dviejų savaičių laikotarpiui, grafikas pateikiamas Vedėjui susipažinti pasirašytinai likus vienai savaitei iki grafike numatytų filmavimų pradžios ir tampa jam privalomu, jame turi būti nurodytas tikslus kiekvieno Vedėjo filmavimo laikas ir valandų skaičius su nurodyta filmavimų laiko paklaida, jei to nepaisoma, Vedėjas turi teisę atsisakyti filmuotis. Vedėjas turi teisę nesutikti su grafiku tik esant svarbioms priežastims, apie kurias Vedėjas privalo pranešti nedelsiant, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, kai sužino apie tokias priežastis. Taip pat privalo pranešti apie numatomą ilgesnį nei 2 (dviejų) savaičių trukmės negalėjimą filmuotis šou ir pan., o Prodiuseris turi atsižvelgti į Vedėjų pranešimus apie negalėjimą filmuotis sudarydamas šou filmavimo grafikus. Numatyta Vedėjo pareiga atvykti į Prodiuserio nurodytą šou filmavimo vietą likus ne mažiau kaip 30 minučių iki filmavimų pradžios, informuoti studijoje dirbantį operatorių ir žaidimų vedėjų vadovę apie vėlavimą atvykti į šou filmavimą, filmavimų metu tiksliai atlikti Prodiuserio nurodytus veiksmus bei sakyti jam nurodytą tekstą, rūpintis savo išvaizda bei atvykti į filmavimus švariais ir tvarkingais plaukais, su tvarkingu makiažu, pailsėjęs ir išsimiegojęs, be išankstinio Prodiuserio sutikimo esmingai nekeisti savo išvaizdos. Visus pastebėjimus dėl šou filmavimo tvarkos, nusiskundimus ar patarimus Vedėjas turi nedelsiant pranešti žaidimų vedėjų vadovei telefonu ar el. paštu. Vedėjas taip pat įsipareigojo dėti visas pastangas kaip įmanoma greičiau atvykti į neplanuotą šou filmavimą, kai dėl ypatingų aplinkybių to prireikia, atsakingai naudoti, saugoti ir tausoti prodiuserio jam šou filmavimui suteiktą aprangą, kosmetiką ir pan.
Sutarties 4 dalyje numatytos šalių teisės ir pareigos. Prodiuseris (atsakovė) įsipareigojo atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su šou organizavimu, filmavimu, transliavimu ir kitokiu Sutartyje numatytu medžiagos apie Vedėją panaudojimu Sutarties galiojimo metu ir vienerius metus po Sutarties pasibaigimo arba nutraukimo, laiku sumokėti Vedėjui šia Sutartimi sutartą autorinį atlyginimą; užtikrinti Vedėjui tinkamas apmokymų ir filmavimosi sąlygas bei priemones. Jam suteikta teisė Vedėją fotografuoti, filmuoti, daryti jo garso įrašus šou metu, įskaitant apmokymus, šou rengimą, transliavimą, reklamą bei anonsavimą, bet kokia forma ir būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, modifikuoti, įskaitant redagavimą, montavimą, nuotraukas, video ir audio įrašus su Vedėjo atvaizdu, tokiais pačiais būdais bet kuriuo tikslu, įskaitant šou populiarinimą, bet kokių prekių ar paslaugų, susijusių su šou, reklamą, naudoti Vedėjo nuotraukas, video įrašus su jo atvaizdu bei balso audio įrašus šou tikslais gerbiant Vedėjų orumą; bet kuriuo metu sustabdyti ir (ar) pabaigti šou; bet kuriuo metu pašalinti iš šou Vedėją, jei jis nesilaiko įsipareigojimų ir kitų šioje sutartyje nurodytų sąlygų; kontroliuoti šou eigą ir kitus su šou susijusius procesus; be išankstinio įspėjimo stabdyti šou ar iškilus techniniams nesklandumams atidėti šou neribotam laikui.
Šia Sutartimi Vedėjas (ieškovė) suteikė Prodiuseriui neatlygintiną teisę jį fotografuoti, filmuoti, bei daryti jo garso įrašus šou metu, įskaitant jo rengimą, transliavimą, reklamą bei anonsavimą, bet kokia forma ir būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, modifikuoti, įskaitant redagavimą, montavimą, nuotraukas, video ir audio įrašus su Vedėjo atvaizdu ir pan.; suteikė bet kuriam Prodiuserio pasirinktam transliuotojui neatlygintiną teisę bet kokia forma atgaminti, demonstruoti, spausdinti ar kitaip viešai skleisti Vedėjo atvaizdą bei kalbą taip pat kitus duomenis apie Vedėją, rengiant bei transliuojant, įskaitant retransliavimą, televizijos laidas, susijusias su šou, įskaitant tokių laidų bei paties transliuotojo reklamą ir anonsus, o taip pat naudoti ir įstatymų numatyta tvarka tvarkyti Vedėjo asmens duomenis, tokių laidų rengimo bei transliavimo tikslu; įsipareigojo jokiu būdu ir forma nenaudoti ir neatskleisti jokios su šou ar Prodiuserio veikla susijusios konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių, Prodiuserio veiklos metodų ir pan., produkcijos gamybos ir kitos su tuo susijusios informacija; įsipareigojo šou filmavimo metu nesakyti jokių žodžių, neatlikti jokių veiksmų, nesiimti įgyvendinti jokių kitokių išraiškos priemonių, kurių neliepė atlikti Prodiuseris ir/ar kurie nebuvo iš anksto su juo suderinti su Prodiuseriu, studijų zonoje nesinaudoti jokiais mobilaus ryšio įrenginiais, nenaudoti necenzūrinių žodžių, paisyt etikos ir moralės normų ir taisyklių, pateikti asmeninė informaciją reikalingą filmavimams, be išankstinio rašytinio Prodiuserio sutikimo nesifilmuoti loterijų ar azartinių lošimų versle naudotinuose šou, tiražuose, reklaminiuose klipuose ir pan., kurie nėra filmuojami Prodiuserio ar jam dalyvaujant, po Sutarties nutraukimo grąžinti gautas priemones – kosmetiką ir aprangą, vykdyti Prodiuserio ir kūrybinės grupės nurodymus, griežtai laikytis apmokymų ir šou filmavimų tvarkos, atsisakyti filmavimo esant Sutartyje numatytoms sąlygoms, gauti autorinį atlyginimą, kurio dydis nurodytas Sutarties 5 dalyje: 4,5 Eur už vieną šou filmavimo laidą, kai filmavimai vyksta nuo 10:00 val. iki 24:00 val. ir 5 Eur už vieną šou filmavimo laidą, kai filmavimai vyksta nuo 24:00 val. iki 10:00 val., jį mokant per 9 (devynias) kito mėnesio darbo dienas už praėjusį mėnesį pagal faktiškai nufilmuotų laidų skaičių. Padarius Sutarties pakeitimą 2019 m. spalio 31 d., numatytas 8,50 Eur ir 10 Eur (atitinkamai) autorinio atlyginimo dydis, nekeičiant kitų Sutarties 5.2. p. sąlygų.
Sutarties 6 dalyje šalys sulygo dėl abipusės atsakomybės dėl Sutarties pažeidimo, galimų vėlavimų atvykstant į filmavimus, turto apgadinimo ir pan., o taip pat sutarė esminiu Sutarties pažeidimu laikyti Vedėjo atsisakymą dalyvauti apmokymuose, šou filmavimuose, Prodiuserio ir kitų kūrybinės grupės narių nurodymų nevykdymą ar to ignoravimą, netinkamą elgesį viešumoje ir pan. (Sutarties 6.5. p.). Šalys sulygo, kad Sutartis yra neterminuota (Sutarties 7.1. p.), sutarė dėl jos nutraukimo galimybių, viena kurių yra galimybė Vedėjui nutraukti Sutartį pasibaigus 6 mėn. nuo vedėjų apmokymų baigimo ir pan. (Sutarties 7 dalis), Prodiuseriui suteikta teisė nutraukti Sutartį savo nuožiūra įspėjus Vedėją prie 14 dienų, o dėl numatyto esminio Sutarties pažeidimo prieš 3 dienas (Sutarties 7.6. – 7.8. punktai).
Vedėjas patvirtino, kad prie sudarant Sutartį jis tinkamai susipažino su Prodiuserio veiklos koncepcija, ji Vedėjui visiškai priimtina, Vedėjas sutinka ir nori filmuotis šou, Vedėjas atsakingai įvertino savo galimybes dalyvauti šou vedėjų mokymuose ir vykdyti Sutartį mažiausiai 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo (Sutarties 8.2. – 8.3. punktai).
2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė įteikė ieškovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad autorinė sutartis su ieškove nutraukiama nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. To priežastimi, atsakovės teigimu, buvo aplinkybė, jog vieno iš filmavimų metu ieškovė nieko nepasakiusi ir neįspėjusi pasišalino iš filmavimo šou. Šią aplinkybe atsakovė laikė esminiu Sutarties pažeidimu ir Sutartį dėl to nutraukė Sutarties 7.6. p. pagrindu.
Ieškovė neginčijo tokios Sutarties nutraukimo priežasties ir neneigė buvus virš minėtą pasišalinimo iš filmavimo aplinkybę, teigdama, kad prastai pasijuto po konflikto su vadovu. Ši aplinkybė bylos medžiaga nenustatyta, priešingai iš joje esančio filmavimo įrašo matyti, kad ieškovė staigiai filmavimo metu pasišalina iš studijos. Todėl darytina pakankamai tvirta išvada, kad toks ieškovės (ir tik teisminio nagrinėjimo metu pateiktas) aiškinimas yra bylos nagrinėjimo metu atsiradusi procesinė jos gynybos pozicija.
Byloje taip pat nėra ginčo ir iš joje esančių duomenų matyti, jog ieškovei buvo mokamas autorinis atlyginimas (būtent taip mokėjimo paskirtis įvardijama skaičiavimuose ir ieškovei adresuotuose mokėjimo pavedimuose), viso 40 055,80 Eur, taip pat nėra ginčo dėl šios sumos sumokėjimo fakto ir dydžio.
Ieškovė, nepaisant savo užimtos pozicijos, kad šalių pasirašyta Sutartis yra darbo sutartis, pripažino, kad jos galiojimo metu neatostogavo ir tokio prašymo nė karto nereiškė, pripažino, kad faktiškai jokių kvalifikacinių reikalavimų Vedėjai nebuvo, kad jokių mokesčių valstybei ji nemokėjo ir kad neturėjo leidimo verstis individualia veikla. Taip pat neneigė aplinkybės, kad nebuvo inicijavusi Sutarties pakeitimo ir nekėlė jokių ginčų dėl to jos galiojimo metu.
Taip pat nenustatyta, kad ieškovė ginčytų Sutarties nutraukimą, kvestionuotų jos nutraukimo priežastimi buvusį atsakovės nurodytą pagrindą tam. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad po įspėjimo apie Sutarties nutraukimą gavimo, ieškovė kūrė šou, gavo autorinį atlygį.
Taigi vertinant ginčo sutarties turinį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismui labiau nei akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, kad būtent dėl to buvo tariamasi šalims pasirašant Sutartį, kad būtent taip tą Sutartį suprato ir darbo sutartimi ją laikė pati ieškovė viso jos galiojimo metu.
Teismo nuomone, bylos dokumentais patvirtinta aplinkybė, jog ieškovė yra teisės studijų studentė, tik sutvirtina tokį jos suvokimą, o ne priešingai. Todėl nėra pagrindo pritarti ieškovės atstovėms, jog dėl jauno amžiaus ir patirties stokos jų atstovaujamoji galėjo nesuvokti pasirašomo susitarimo turinio ir esmės, o taip pat nežinoti, kaip turėtų ginti savo teises ir per kurį laiką.
Teismas iš byloje esančio šalių rašytinio susitarimo turinio, nustatytų faktinių aplinkybių, laiko, jog nagrinėjamo ginčo atveju Sutartis yra labiau civilinės teisinės, t. y. autorinės, prigimties, nes jos turinys rodo, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, įsipareigojo kiekvieną kartą sukurti unikalų ir nematerialų rezultatą - interaktyvaus žaidimo šou, kuris gali būti laikomas audiovizualiniu kuriniu, o atsakovė įsipareigojo jai už tai sumokėti autorinį atlyginimą; ieškovė sutiko perduoti atsakovei teisę jį filmuoti, daryti jo įrašus, transliuoti, redaguoti, anonsuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti, naudojant ir savo, kaip Vedėjo, atvaizdą bei savo sukurtą šou renginį.
Šalių pasirašyta Autorinė sutartis labai individualizuota, konkreti, aiški, šalių veiksmai ir elgesys jos vykdymo eigoje taip pat konkretus, aiškus, apibrėžtas, išeinantis iš Sutarties turinio (filmavimo grafikų sudarymas, atėjimo laikas, kalbos kultūra, elgesys, apranga, subordinacija su kitais kūrybinės grupės nariais, filmavimo eiga ir pan.) (CK 6.156 str.).
I. S. pasirašė, jos sąlygas suprato ir visu jos galiojimo laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., t. y. daugiau negu 3-ejus metus) nekėlė jokių klausimų dėl Sutarties turinio, sąlygų, nesikreipė nei į atsakovę, nei į kitas institucijas dėl neva pažeidžiamų jos teisių, nelegalaus darbo ar fiktyvaus įdarbinimo ir pan. Visą Sutarties galiojimo laiką Sutartis buvo vykdoma abiejų jos šalių tokia tvarka ir tokiomis sąlygomis, kaip buvo joje numatyta ir šalių sutarta. Ieškovė neginčijo Sutarties pasirašymo, pripažino ją ir vykdė Sutartį. Tikėtina, ir vykdytų, jei ji nebūtų nutraukta atsakovės vienašališkai. Ieškovė nekėlė jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo, nekvestionavo jos turinio, nenutraukė Sutarties po 6 mėnesio nuo pasirašymo momento, tuo faktiškai priimdama susitarimo sąlygas ir jų laikydamasi gana ilgą laiką iki Sutarties nutraukimo.
Manant priešingai, pritarus ieškovės byloje išsakytai pozicijai, nėra aišku, kaip ji pati pateisintų savo atleidimo iš darbo teisėtumą, kuo įrodinėtų galimo neteisėtumo aspektus, to ieškovė nenurodė ir apie tai nepasisakė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, nors, virš minėta (ir ieškovės atstovėms negali būti nežinoma), kad darbo sutarties nutraukimui ir atitinkamai to pripažinimui neteisėtu DK numato specialias sąlygas ir tvarką. Ieškovė faktiškai pranešime nurodyto esminio Sutarties pažeidimo neneigė, jai, kaip Vedėjai, inkriminuoto Sutarties pažeidimo (savavališko pasišalinimo iš filmavimo) neginčijo, savaip interpretuodama to priežastis, kurių pagrindimui, taip pat minėta, nepateikė jokių duomenų.
Ieškovės nurodomas pavaldumas, atliekamų funkcijų tęstinumas ir trukmė, priemonių aptartų funkcijų vykdymui suteikimas gali būti ne tik darbo teisinio santykio, bet ir kitomis civilinėmis sutartimis paremtų teisinių santykių požymiais.
Byloje esančios Darbo tvarkos taisyklių ieškovė nėra pasirašiusi, tai netiesiogiai rodo, kad ji nebuvo laikoma ir negali būti laikoma darbuotoja. Pati ieškovė jokių pretenzijų dėl to nereiškė, nereikalavo supažindinimo, niekuo ir niekaip neįvardijo savęs, kaip darbinio teisinio santykio dalyvės.
Kitos gi byloje esamos tvarkos ir taisyklės atitinka šalių pasirašytos Sutarties įsipareigojimų turinį ir yra jų vykdymo pasekmė. Šių taisyklių ir tvarkų tokių kaip Ekstra kortelių (praėjimo kortelių) išdavimo tvarka, Grafikų sudarymo tvarka ir taisyklės, Rotacijų tvarka ir taisyklės, Studijų darbo tvarka ir taisyklės, Vardinių darbuotojų kortelių naudojimo tvarka ir taisyklės, Vedėjų registracijos žaidimuose tvarka ir taisyklės, Vedėjų vežimo tvarka ir kt., buvimas savaime nerodo darbo teisinių santykiams būdingų požymių ir nesukuria prielaidų išvadai, kad ginčo šalis siejo faktiniai darbo teisiniai santykiai. Manytina, kad tai atsakingo atsakovės požiūrio į vykdomą veiklą ir darbuotojus, o tokių, minėta atsakovė turi, rezultatas, tačiau nėra savaiminė prielaida teigti, jog ieškovė buvo taip pat atsakovės darbuotoja. Sutartyje numatytas įsipareigojimas Prodiuseriui suteikti filmavimui sąlygas ir sales, natūralu, kad viskas vyko uždaroje patalpoje, į kurią pateikti išduodami raktai ar kortelės, natūralu ir suprantama ir tai, kad Prodiuseris rūpinosi Vedėjų saugiu pristatymu namo po filmavimų, bet tai savaime nerodo nei pavaldumo, nei grafikų sudarymo ar darbo laiko paskirstymo, nei darbo sąlygų sudarymo ar darbo vietos suteikimo taip, kaip reglamentuoja DK.
Išnagrinėjęs ginčą iš esmės, teismas konstatuoja, kad tarp ginčo šalių nebuvo darbo teisinių santykių, o faktiškai susiklostę santykiai neatitinka darbo teisiniams santykiams keliamų akivaizdžių požymių ir negali būti jiems prilyginami, todėl ieškinį atmeta.
Teismas ginčą išnagrinėjo pasisakydamas dėl jo esmės, nes laiko, jog tai objektyviai būtina siekiant tam tikro santykių aiškumo. Todėl netenkina atsakovės prašymo nenagrinėti reikalavimo dėl praleisto bendro 3 metų ieškinio senaties termino tokiam ginčui inicijuoti. O taip pat plačiau nepasisako dėl akivaizdžiai praleisto šio senaties termino, taikomo darbo ginčams nagrinėti, būtent tokį inicijavo ieškovė savo pačios pasirinkimu. Dėl tokio ieškovės pasirinkimo nėra pagrindo pritarti jos atstovių posėdyje išsakytai pozicijai, kad ginčo atveju gali būti ir turėtų būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.
Ieškovė kelia ginčą dėl šalis nuo 2018 m. balandžio mėn. 25 d. ją su atsakove siejančių faktinių sutartinių santykių pripažinimo darbo teisiniais santykiais. Į DGK dėl to ji kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praleidusi DK 15 straipsnio 2 dalis numatą bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti neprašo, manydama, kad jis nepraleistas, nes apie savo tokį teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 9 d., kuomet gavo pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Su tuo negalima sutikti, nes akivaizdu, apie darbo santykių buvimą / nebuvimą asmuo sužino tuoj pat rašytinės sutarties ir darbinių funkcijų atlikimo pradžios. Todėl jeigu ieškovė mano, kad faktiškai dirbo pas atsakovę, kreiptis savo teisių gynybos ji turėjo vėliausiai iki 2021 m. balandžio 25 d., terminą skaičiuojant nuo Sutarties pasirašymo, o ne nuo pranešimo ją nutraukti gavimo dienos.
Procesiniai klausimai.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė, kaip darbuotoja, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų nėra atleista, todėl ieškinio atmetimo atveju turi kompensuoti atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas (CPK 96, 98 straipsnis).
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovė pagal pateiktus į bylą dokumentus patyrė 12 982,81 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į faktiškai nesudėtingą bylos pobūdį, greitą jos išnagrinėjimą, byloje rengtų procesinių dokumentų skaičių, už kuriuos prašoma priteisti dalį jų, turinį, paslaugų suvestinėse besidubliuojančių veiksmų pobūdį (manytina, kad nebuvo poreikio kaskart naujai prieš kiekvieną posėdį vykdyti susipažinimą su byla nurodomą valandų skaičių), įvardintus įkainius, skirtus nesudėtingų pranešimų (pažymų) surašymui ir tam skirtą nurodytą laiką, mano, kad minėta suma yra neprotingai didelė ir neadekvati išnagrinėtai bylai, juolab ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, kurios finansiniai pajėgumai, akivaizdu, mažesni nei atsakovės. Todėl teismas, remdamasis protingumo kriterijumi ir tuo, ką nurodė, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, išieško atsakovės naudai iš ieškovės 2 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, laikydamas, kad tokia suma išnagrinėtai bylai yra adekvati ir protinga.
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Išsprendus ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „TV Žaidimai“, j. a. k. 302708264, naudai 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų.
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. APS-131-16665, netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė