Civilinė byla Nr. e2A-46-796/2026

        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06734-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.16; 2.1.12; 2.6.1.3.6; 2.6.8.11.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.8.3; 3.3.1.11; 3.3.1.15 

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 12 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Gailevičienės ir Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės WCargo OY apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės WCargo OY ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „APS trans“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės mažosios bendrijos „APS trans“ priešieškinį ieškovei WCargo OY dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė WCargo OY ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės MB „APS trans“ 29 500 Eur skolą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas ir 1 044,27 Eur palūkanas, iš viso – 30 584,27 Eur sumą, 10,50 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir dublike ieškinio reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. su atsakove sudarė žodinę vilkiko „MAN“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti vilkiką už 29 500 Eur ir per 30 kalendorinių dienų nuo kainos sumokėjimo dienos pristatyti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atsakovei per 7 kalendorines dienas avansu sumokėti vilkiko kainą. 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieškovei pateikė išankstinę (avansinę) sąskaitą ISN Nr. 22926 (29 500 Eur sumos). 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovė pervedė atsakovei sutartą 29 500 Eur sumą. Atsakovė per sutartą terminą vilkiko ieškovei nepristatė. 2023 m. vasario 2 d. ieškovė atsakovei pateikė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir avansinio mokėjimo grąžinimo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų (iki 2023 m. vasario 12 d.). Atsakovė ignoravo ieškovės raginimus: nei pristatė sutartą vilkiką, nei grąžino sumokėtą avansą. Visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Atsakovei negrąžinus sumokėto avanso, ieškovė apskaičiavo 1 044,27 Eur palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatas, taip pat prašė priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį.

1.2.                      Ieškovė dublike prašė ieškinį tenkinti ir papildomai nurodė, kad šalys bendradarbiavimą pradėjo dar 2022 m. gegužės 10 d., sudarydamos žodinę vilkiko „MAN“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti vilkiką už 23 500 Eur kainą ir per 30 kalendorinių jį pristatyti. Atsakovė 2022 m. birželio 10 d. pristatė ieškovei minėtą vilkiką. Atsižvelgiant į sėkmingą pirmąjį sandorį, šalys 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė kitą vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios kilęs ginčas šioje byloje. Pasibaigus vilkiko pristatymo terminui, atsakovė prašė papildomo laiko (14 d.), tačiau ir jam praėjus vilkikas nebuvo pristatytas. Maždaug 2022 m. lapkričio mėn. viduryje atsakovė pranešė ieškovei, kad nesugebės pristatyti vilkiko. Ieškovei pareikalavus grąžinti avansą, atsakovė su tuo sutiko, tačiau paprašė ieškovės palaukti bent keletą mėnesių. Taip pat atsakovė pasiūlė ieškovei skolą (avansą) grąžinti ne pinigais, o turtu – kitu vilkiku, jeigu toks tiktų, įskaitant abipuses pinigines prievoles. Ieškovė su tuo sutiko, buvo sutarta, kad atsakovė privalo avansą grąžinti iki 2023 m. vasario 1 d., o iki tol atsakovė gali siūlyti ieškovei kitus vilkikus. Per nurodytą laikotarpį atsakovė siūlė kelis vilkikus, tačiau ieškovė nė vieno nepageidavo įsigyti. Po pranešimo dėl sutarties nutraukimo, su atsakove nebuvo tariamasi dėl kito vilkiko paieškos. Vienintelė formali ieškovės atstovė santykiuose su atsakove buvo ieškovės direktorė O. W., kuri tik savo išvykos į kitą valstybę laikotarpiu buvo įgaliojusi kitą asmenį (T. N.) atstovauti ieškovei, tačiau tik diskusijų apie avanso grąžinimą klausimu. Ieškovė nesutiko su atsakovės šalių sudarytos sutarties kvalifikavimu kaip komiso sutarties, kadangi šalys aiškiai susitarė dėl konkretaus, individualiais požymiais apibūdinamo daikto – vilkiko „MAN“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo, susitarė dėl kainos – 29 500 Eur, dėl išankstinio mokėjimo už daiktą, dėl daikto pristatymo termino. Sutartimi nebuvo susitarta dėl konkretaus termino, kurį atsakovė teikia komiso paslaugas ir kitų sąlygų. Ieškovė yra Suomijoje įregistruotas juridinis asmuo, jai nebuvo žinomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas apie sutarties nutraukimą pranešti prieš 30 dienų, dėl šios priežasties jos siųstame pranešime yra nustatytas 10 dienų terminas. Nepaisant to, sutartis yra nutraukta ir ieškovė yra įgijusi reikalavimo teisę dėl sumokėto avanso grąžinimo. Jei teismas nuspręstų, kad sutartis nėra nutraukta, prašė priteisti ieškovei sumokėtą avansą pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalies normą, numatančią, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, jog pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.

2.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) su ieškiniu nesutiko, savo poziciją grindė tokiais argumentais:

2.1.                      Tarp šalių sudarytas susitarimas dėl vilkiko suradimo turi daugiau komiso, o ne pirkimo–pardavimo sutarties požymių. Šalių susitarimu atsakovė ieškojo ieškovei vilkiko, kurį, patikrinusi techninę būklę ir gavusi ieškovės pritarimą, būtų nupirkusi ir pristačiusi atsakovei. Tai patvirtina šalių susirašinėjimai. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė privalėjo pristatyti konkretų vilkiką „MAN“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau iš šalių susirašinėjimo telefonu matyti, kad pirmąjį vilkiką atsakovė siūlė ieškovei įsigyti dar 2022 m. gruodžio mėn. pradžioje, tačiau ieškovės netenkino vilkiko techninė būklė. Antrą vilkiką ieškovei buvo siūloma įsigyti 2022 m. gruodžio 23 d. – sausio mėn., tačiau, ieškovės prašymu, atsakovei savo lėšomis atlikus vilkiko techninį vertinimą, ieškovė atsisakė nurodytą vilkiką įsigyti, nes jos netenkino vilkiko techninė būklė. Trečią vilkiką atsakovė siūlė ieškovei įsigyti 2023 m. kovo mėnesį, t. y. jau po tariamo ieškinyje nurodytos žodinės sutarties nutraukimo, tačiau ieškovės netenkino tai, kad vilkikas buvo dalyvavęs eismo įvykyje. Taigi šalys nesitarė dėl konkretaus vilkiko pristatymo. Be to, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad surasti ir pristatyti vilkiką atsakovė turėjo per 30 kalendorinių dienų. Šalių susitarimu, atsakovei tinkamą vilkiką buvo paskirta surasti per neribotą terminą. Ieškovė jokių pretenzijų, išskyrus 2023 m. vasario 2 d. pranešimą, atsakovei dėl tariamo 30 dienų termino pažeidimo nereiškė. Ieškovė prieštarauja sau, kadangi jeigu 2022 m. rugsėjo 22 d. sutartis buvo sudaryta 30 dienų terminui, tai jos nereikėjo nutraukti, nes jos terminas baigėsi dar 2022 m. spalio 27 d. Ieškovė tik 2022 m. gruodžio mėnesį tarėsi dėl pirmojo galbūt pristatytino vilkiko techninio įvertinimo ir jo apžiūros. Nors ieškovė nutraukė sutartį, tačiau sutarties nutraukimas buvo imitacinis, skirtas pagąsdinti atsakovę tam, kad greičiau surastų vilkiką, kadangi ieškovės atstovas ir toliau tarėsi su atsakove dėl vilkiko paieškos. Pagal įstatymą tokiais atvejais komitentas (ieškovė) privalėjo sumokėti atlyginimą komisionieriui (atsakovei) už sandorius, sudarytus iki pavedimo panaikinimo, bei atlyginti komisionieriui jo patirtus nuostolius. Ieškovės prieštaringi veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningi. Atsakovės vertinimu, šalių sudaryta sutartis nutraukta neteisėtai, o ieškovė nepagrįstai nori pasipelnyti, atsakovė sutinka grąžinti ieškovei tik avanso dalį, atskaičius iš jo patirtas pavedimo vykdymo išlaidas.

2.2.                      Triplike atsakovė nurodė, kad, jos vertinimu, nesvarbu, ar šalys susitarė dėl komiso sutartinių santykių dar 2022 m. rugsėjo mėn. 26 d. ar po kelių savaičių, vėliau – 2022 m. spalio mėn. viduryje, kai buvo atlikta vilkiko techninė apžiūra ir ieškovė atsisakė pirkti vilkiką „MAN“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi galutinis šalių susitarimas buvo ne dėl konkretaus vilkiko paieškos, įvertinimo ir pristatymo (įsigijimo). Ieškovė nesąžiningai, melagingai ir prieštaringai kaltina atsakovę neva ši dėl neaiškių priežasčių nepristatė pageidauto vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pristatymo terminus ieškovė neva vis pratęsė. Atlikus vilkiko „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninę apžiūrą, ieškovei nepatiko jo techninė būklė ir ji atsisakė vilkiką pirkti. Visus atsakovės siūlytus variantus ieškovė vis atsisakydavo įsigyti. Svarbu ir tai, kad dėl vilkikų paieškos ir apžiūros atsakovė nebendravo nei su ieškovės direktore O. W., nei su kitu asmeniu T. N.. Atsakovė bendravo rusų kalba tik su ieškovės įgaliotu asmeniu A., ką patvirtina susirašinėjimas telefonu ((duomenys neskelbtini)). Laikosi pozicijos, kad šalis siejo neterminuota komiso sutartis, kurios tikslas buvo atsakovei surasti, įvertinti techninę būklę ir pristatyti ieškovei vilkiką, kuris atitiktų ieškovės techninius reikalavimus. Dublike ieškovė pripažino, kad neteisėtai nutraukė sutartį, nesilaikydama įstatyme numatyto 30 dienų termino. Be to, po sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimo ieškovės valia vėl pasikeitė, nes ji ir toliau derino vilkiko pristatymą ir techninę apžiūrą.

3.       Atsakovė pareiškė priešieškinį, juo teismo prašė pripažinti šalių sudarytos vilkiko įsigijimo sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Atsakovė nurodė, kad sutarties nutraukimas yra išimtinė sutarties šalių teisių gynybos priemonė. Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas, taigi bet kokie vienos šalies veiksmai, peržengiantys šalių susitarimo nuostatų, taikytinų įprastinėmis sąlygomis, ribas, gali turėti neigiamų padarinių kitos šalies teisėtiems interesams, pažeisti jos teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Ieškovė pati pripažino, kad ji neteisėtai nutraukė sutartį, nesilaikydama įstatyme numatyto 30 dienų termino. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimo ieškovė ir toliau derino vilkiko pristatymą ir techninę apžiūrą.

4.       Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jo netenkinti, nurodė, kad atsakovė neįvykdė pareigos, kuri ieškovei turėjo esminės reikšmės, todėl atsakovės įvykdytas sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, taigi sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Nustatyto termino nesilaikymas, ieškovės manymu, nelemia sutarties nutraukimo neteisėtumo, nes egzistavo esminis sutarties pažeidimas iš atsakovės pusės, be to, 2022 m. vasario 2 d. pranešime buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia nebedalyvauti sutartiniuose santykiuose su atsakove, taip pat suformuotas aiškus reikalavimas dėl avanso grąžinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į po 2022 m. vasario 2 d. pranešimo praėjusį laikotarpį, kuris yra gerokai ilgesnis nei 30 dienų, laikytina, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino visiškai; pripažino ieškovės ir atsakovės sudarytos vilkiko įsigijimo sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 670 Eur bylinėjimosi išlaidas; skyrė ieškovei 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

6.       Teismo sprendimo motyvai:

6.1.                      Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau kilo ginčas dėl šių santykių teisinio kvalifikavimo. Teismas nustatė, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Iš šalių atstovų paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos matyti, jog šalių bendravimas ir tarimasis vyko telefonu, susirašinėjimais. Šalių susitarimas dėl vilkiko pirkimo–pardavimo grindžiamas 2022 m. rugsėjo 26 d. avansine sąskaita (Serija ISN Nr. 22926), kurią atsakovė išrašė ieškovei, o ši 2022 m. rugsėjo 27 d. pavedimu apmokėjo atsakovei 29 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „MAN (duomenys neskelbtini)“. Nors išankstinė sąskaita nėra buhalterinės apskaitos dokumentas ir į buhalterinę apskaitą neįtraukiama, tačiau ji gali pagrįsti tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Išankstinėje (avansinėje) sąskaitoje nurodyta, už ką konkrečiai atliekamas apmokėjimas – vilkiką „MAN (duomenys neskelbtini)“.

6.2.                      Teismas, atsakovės atstovui prašant ieškovės vadovės neatvykimą į teismo posėdį, vengimą dalyvauti, paaiškinimų neteikimą vertinti ieškovės nenaudai, atsižvelgęs į šalių teises ir pareigas, ieškovės vadovei sąmoningai be svarbių priežasčių nedalyvaujant nė viename teismo posėdyje (teismo nutartimi pripažinus jos dalyvavimą būtinu), sąmoningai tyčia siekiant išvengti bylai reikšmingų paaiškinimų teikimo, klausimų, siekiant nustatyti objektyvias faktines aplinkybes (kas bendravo dėl vilkiko paieškos (kaip nurodė atsakovės atstovas, kad buvo bendraujama su A.), kaip buvo vykdoma sutartis; kad sutarties nutraukimas buvo formalus, sutartis buvo tęsiama, vykdoma toliau; kad už vilkiko paieškos dieną buvo susitartas mokestis atsakovei ir pan.), įvertinęs ieškovės vadovės, kito atstovo elgesį viso proceso metu, pripažino, kad yra pagrindas ieškovės vadovės tyčia neteiktų jos paaiškinimų apie faktines aplinkybes, bylai teisingai ir kuo greičiau išnagrinėti atžvilgiu taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, t. y. vertinti ieškovės nenaudai. Konstatuota, kad ši prezumpcija nėra paneigta.

6.3.                      Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių susitarimo esmę, tikslą – siekį įsigyti vilkiką, susirašinėjimus, prieš tai buvusį šalių bendradarbiavimą santykius, į bylą teiktus šalių atstovų įrodymus ir paaiškinimus, ieškovės vadovės nepateiktų įrodymų (paaiškinimų) nesvarbias neteikimo priežastis, atsižvelgdamas į tai, kad nors šalys ir nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, teismas nusprendė, jog labiau tikėtina, kad šalys visgi siekė sudaryti ir sudarė iš pradžių konkretaus vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį. Už vilkiko įsigijimą buvo sumokėtas avansas. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tikslias susitarimo sąlygas – pvz., termino, per kurį sutartis turėjo būti įvykdyta ir pan., tačiau, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad praėjusio sandorio metu šalys galbūt buvo susitarusios vilkiko pirkimą–pardavimą įvykdyti per 30 dienų nuo apmokėjimo dienos, neleidžia padaryti pagrįstos išvados, jog ir šiuo atveju šalys susitarė dėl tokio paties termino sutarčiai įvykdyti. Teismas pripažino, kad šalių sutartis neturėjo nustatyto konkretaus termino, t. y. buvo neterminuota, o šalys modifikavo sutartį objekto atžvilgiu, sutartis įgijo komiso sutarties požymių.

6.4.                      Teismas padarė išvadą, kad iš pradžių šalys sudarė konkretaus vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau svarbus ir tolimesnis šalių elgesys. Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. ieškovei buvo siūlomi iš viso trys vilkikai, susirašinėjimai ir bendravimas tarp šalių tęsėsi iki pat 2023 m. kovo 13 d., buvo siunčiamos vilkikų fotonuotraukos, nurodomi techniniai duomenys, tariamasi dėl skambučių, siūloma kreiptis į O. (W). Iš aptartų duomenų matyti, kad ieškovė siekė įsigyti vilkiką – iš pradžių konkretų, vėliau, šalims pakeitus susitarimą, vietoj nurodytojo siekė įgyti bet kokį kitą vilkiką, atsakovės surastą pagal ieškovės pavedimus, nurodytus techninius parametrus. Atsakovė vykdė sutartį, ieškovės lėšomis ieškojo ir siūlė ieškovei (jos tarpininkui / darbuotojui) tris galimus vilkikų variantus, tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovai, nė vienas iš siūlomų vilkikų ieškovei netiko. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, šalys sutarė 125 Eur vilkiko ieškojimo už dieną kainą, priešingų duomenų ieškovė neteikė, kainos neginčijo. Sutarties pažeidimų iš atsakovės pusės teismas nenustatė.

6.5.                      Teismas įvertino, kad šalys nebuvo susitarusios dėl kitokio pranešimo apie sutarties nutraukimą termino, todėl įvertino, kad ieškovė, norėdama nutraukti su atsakove ginčo sutartį, turėjo ją informuoti apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Ieškovės el. paštu 2023 m. vasario 2 d. siųstas pranešimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą, be to, nustatyta, kad po 2023 m. vasario 2 d. pranešimo šalys toliau komunikavo dėl vilkiko paieškos ir pirkimo, tai reiškia, jog sutartis nebuvo nutraukta, sutartinius santykius šalys pratęsė, ieškovė ir toliau siekė įsigyti reikalingą vilkiką, taigi vykdė sutartį. Nenustatyta, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi šalių sutartį ir tai būtų esminis sutarties pažeidimas. Priešingai, atsakovė šalių bendravimo laikotarpiu siūlė ieškovei įvairius vilkikų variantus, todėl atsakovės kaltės dėl sutarties neįvykdymo teismas nenustatė. Teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl šalių sudarytos vilkiko įsigijimo sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, įvertinta, kad šalis ir toliau sieja sutartiniai santykiai, todėl ieškovei, tinkamai neįvykdžius pareigos pranešti apie sutarties nutraukimą, negali kilti reikalavimo teisė reikalauti grąžinti atsakovei sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti. Atsakovė reikalavimo dėl nuostolių priteisimo nereiškė, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakė.

6.6.                      Teismas nustatė, kad kadangi šalis sieja neterminuoti sutartiniai teisiniai santykiai, tarp šalių sudaryta sutartis laikytina nenutraukta, taigi atsakovė nepažeidė reikalavimo nustatytu laiku perduoti pirkėjui daiktų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jai sumokėtą avansą CK 6.315 straipsnio 3 dalies pagrindu.

6.7.                      Teismas nustatė, kad ieškovė / ieškovės vadovė (O. W. yra ieškovės stambioji akcininkė (priklauso (duomenys neskelbtini) ieškovės akcijų)) sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, nebendradarbiavo su teismu, kita šalimi, tai nesuderinama su proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, kooperacijos principų reikalavimais, trukdė teismui kuo greičiau išspręsti ginčą ir priimti teisingą sprendimą, dėl jos kaltės teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ne vieną kartą, ji sąmoningai neatvyko į teismo posėdį ir neteikė reikšmingų duomenų, paaiškinimų, tai apsunkino bylos nagrinėjimą. Teismas tokį elgesį įvertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kaip sąmoningą piktnaudžiavimą procesu, todėl nustatė pagrindą ieškovei skirti 3 000 Eur baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti bei atsakovės priešieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1.                      Atsakovės pozicija, kad tarp šalių sudaryta ne pirkimo–pardavimo sutartis, bet komiso sutartis, neatitinka nei šalių valios, kuri buvo sudarant sutartį, nei faktinių bylos aplinkybių. Šalių buvo susitarta dėl konkretaus vilkiko „MAN“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo ieškovei už konkrečią sumą – 29 500 Eur. Konkretus vilkikas buvo nurodytas ir avansinėje sąskaitoje, pagal kurią atliktas mokėjimas. Sutarta suma buvo pervesta atsakovei, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, t. y. nepristatė konkretaus vilkiko per 30 dienų laikotarpį. Ieškovė pateikė reikalavimą dėl sumokėtos sumos grąžinimo, tačiau atsakovė reikalavimų nevykdė. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, pateikė reikalavimą ne tik dėl skolos, bet ir dėl delspinigių už negrąžintą sumą priteisimo.

7.2.                      Ieškovė pažymi tai, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjo perduodamiems daiktams keliami kokybės reikalavimai (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), kurių atsakovė negalėjo užtikrinti ir negalėjo įvykdyti prisiimtų reikalavimų, todėl sutartis turėjo būti nutraukta. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad konkretaus vilkiko, už kurį buvo atliktas avansinis mokėjimas, techninė būklė buvo netinkama ir vilkikas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Vilkiko techninė būklė reikalavo didelių investicijų, kad vilkikas galėtų būti saugiai eksploatuojamas. Tai nurodė pati atsakovė triplike. Ieškovė papildomai teikia susirašinėjimą, kuris patvirtina netinkamą vilkiko kokybę. Diagnostika parodė, kad remontas kainuotų 12 498,64 Eur, tai sudaro beveik pusę vilkiko vertės. Atsakovė nerodė iniciatyvos prisiimti remonto išlaidas ir perduoti ieškovei techniškai tvarkingą vilkiką. Nustačius vilkiko, dėl kurio buvo susitarta, trūkumus, ieškovė svarstė suteikti galimybę atsakovei vilkiką pakeisti kitu, kaip tai numatoma CK 6.346 straipsnio 1 dalyje, bet tai nereiškia, jog tarp šalių pirkimo–pardavimo sutartis buvo modifikuota į komiso sutartį. Teismas savo iniciatyva sprendime konstatavo, kad šalys iš pradžių sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau vėliau neva sutartis buvo pakeista į komiso sutartį. Tokia teismo išvada nepagrįsta, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir CK 6.346 straipsnio 1 dalies reguliavimui, kuris suteikia galimybę šalims vieną sutarties objektą pakeisti kitu. Be to, šalys galiausiai nesutarė dėl kito vilkiko.

7.3.                      Teismas nenustatė nei kada konkrečiai buvo sudaryta komiso sutartis, nei kad abi šalys turėjo valią sudaryti tokį susitarimą, nenustatė jokių esminių komiso sutarties sąlygų. Teismo konstatuota neva šalių sudaryta žodžiu komiso sutartis nėra racionali ir nė vienas protingas pirkėjas tokios sutarties iš viso nesudarytų, t. y. neterminuotos, jokių komisionieriui įsipareigojimų nenumatančios sutarties, kuri įpareigoja komisionieriui kasdien mokėti 125 Eur be reikalavimų dėl konkrečių vilkiko paieškos rezultatų. Sprendimu teismas nukrypo nuo to, ką šalys įrodinėjo. Nė viena iš šalių nenurodė sutartinių teisinių santykių pasikeitimo tam tikrame etape. Abi šalys vertino, kad susiklostę buvo tam tikri teisiniai santykiai, kurie tarp šalių išliko visą jų laikotarpį.

7.4.                      Teismo sprendimas neatitinka sprendime konstatuotų aplinkybių. Teismui pripažinus, kad dėl vilkiko „MAN“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, teismas negalėjo netenkinti ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Netgi vėlesnis komiso sutarties sudarymas tarp šalių, su tuo ieškovė nesutinka, nesuponuoja to, kad atsakovė pagal pirkimo–pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus įvykdė. Atsakovė įsipareigojimų ieškovei neįvykdė.

7.5.                      Teismo sprendimas prieštaringas – priešieškinis buvo tenkintas visa apimtimi, o tai reiškia, kad buvo tenkintas ir reikalavimas pripažinti šalių sudarytos vilkiko įsigijimo sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, tačiau tuo pačiu teismas konstatavo, kad pirkimo–pardavimo sutartis pasibaigusi (teismo sprendimo 30 punktas).

7.6.                      Teismas savo iniciatyva vertino, kad komisionieriaus išlaidos yra 29 500 Eur (tokios pat kaip vilkiko įsigijimo sutarta kaina). Jokios faktinės aplinkybės byloje to nepatvirtina, be to, nė vienos iš šalių pozicijoje nebuvo išreikštas toks tarp šalių buvęs susitarimas. Teismas nemotyvavo, kokiais įrodymais remiantis byloje buvo konstatuotos šios aplinkybės.

7.7.                      Dėl ieškovės vadovės nedalyvavimo teismo procese ir įrodymų vertinimo nurodė, kad ieškovės vadovė apie privalomą jos dalyvavimą teismo posėdyje nebuvo informuota. Visi dokumentai buvo teikiami tik ieškovės ir atsakovės atstovams. Ieškovei atstovavęs advokatas ne kartą pažymėjo tai, kad jis atstovauja juridiniam asmeniui ir neatstovauja ieškovės vadovei bei jo informavimas apie priimamus sprendimus nelaikytinas ieškovės vadovės tinkamu informavimu. Teismo sprendime nemotyvuojama, kokiu pagrindu ieškovės vadovės informavimas laikytinas tinkamu, kokiu būdu ir kada ieškovės vadovė buvo informuota apie įpareigojimą. Teismo procesinio sprendimo pakeitimas dėl ieškovės vadovės dalyvavimo būtinumo rodo, kad vadovė negalėjo patvirtinti ar paneigti jokių bylai iš esmės reikšmingų aplinkybių. Jos nedalyvavimas nelaikytinas pagrindu taikyti contra spoliatorem prezumpciją vertinant bylos aplinkybes. Teismo sprendime klaidingai tapatinama ieškovė ir ieškovės vadovė, tai prieštarauja CK 2.33 straipsnio 1 daliai. Teismas klaidingai dėl vadovės veiksmų ar neveikimo atsakomybę taiko ieškovei. Įpareigojimas ieškovei teikti ieškovės vadovės duomenis, reikalingus baudai išieškoti, nebuvo priimtas.

7.8.                      Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją, tai lėmė ieškovei nepalankų sprendimą. Ieškovės vadovės informavimo nebuvo. Teismas negalėjo ieškovės vadovės veiksmų ar neveikimo sutapatinti su ieškovės ir dėl ieškovės vadovės veiksmų ar neveikimo atsakomybę ir teisines pasekmes pritaikyti ieškovei. Nenustačius aplinkybių, kad tam tikrų įrodymų pati ieškovė nepateikė ir dėl kokių priežasčių šių įrodymų nepateikė, nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją.

7.9.                      Ieškovė remiasi argumentais dėl teismo sprendimo nemotyvavimo ir visapusiško įrodymų neįvertinimo. Teismo sprendimo 30 punkte, nesant jokių motyvų, konstatuota: „Byloje pateiktais duomenimis, šalys susitarė 125 Eur vilkiko ieškojimo už dieną kainą, priešingų duomenų ieškovė neteikė, kainos neginčijo. Sutarties pažeidimų iš atsakovės pusės teismas nenustatė.“ Ieškovė ieškinyje, dublike, atsiliepime į priešieškinį nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė aiškiai nurodė, kad nebuvo sudaryta komiso sutartis iš viso, o atsakovės įsipareigojimai buvo susieti su konkrečiu terminu – 30 dienų pristatymu. Teismo išvada nemotyvuota, prieštarauja ieškovės pozicijai ir byloje esantiems įrodymams. Teismo sprendimo 39 punkte aplinkybės konstatuotos nesant jokių motyvų ir nenurodant, kodėl ieškovės įrodymai ir nurodytos aplinkybės nevertinti.

7.10.                      Ieškovės vertinimu, tinkamai ir visapusiškai byla gali būti išnagrinėta tik grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tik taip gali būti ištaisyti padaryti esminiai procesiniai, teisės taikymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai. Teikiamų naujų įrodymų priėmimas apeliacinėje instancijoje svarbus siekiant užtikrinti visapusišką ir tinkamą bylos nagrinėjimą. Teikiamų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šių įrodymų ieškovė neturėjo galimybės pateikti dėl to, kad jais nedisponavo ir būtinybė juos pateikti iškilo tik kartu su apeliaciniu skundu kaip tai numato CPK 314 straipsnis.

8.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nepriimti naujų ieškovės teikiamų įrodymų, o jeigu teismas nuspręstų juos priimti, įpareigoti ieškovę pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius asmens, kuris ieškovės vardu susirašinėjo per programėlę su atsakovės atstovu dėl vilkiko įsigijimo, tapatybę, taip pat iškviesti ir apklausti nurodytą asmenį teismo posėdyje, kad šis paaiškintų ieškovės reikalavimus atitinkančio vilkiko įsigijimo (paieškos) aplinkybes, taip pat pripažinti ieškovės vadovės O. W. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuo atveju, jeigu teismas priims ieškovės teikiamus naujus įrodymus (tokiu atveju nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu); priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1.                      Ieškovės pozicija byloje dėl šalių santykių kvalifikavimo nepagrįsta, nenuosekli ir prieštaringa. Ieškinyje neužsiminta, kad šalys susitarė, jog ieškovei bus ieškomas ir pristatytas kitas vilkikas, nei nurodytas 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovės ieškovei pateiktoje išankstinėje (avansinėje) sąskaitoje ISN Nr. 22926. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nebuvo teismui nurodžiusi apeliaciniame skunde naujai teismui pateikiamų ir įrodinėjamų aplinkybių, kad išankstinėje (avansinėje) sąskaitoje ISN Nr. 22926 nurodyto vilkiko diagnostika parodė, jog remontas kainuotų 12 498,64 Eur, tai sudaro beveik pusę vilkiko vertės, o atsakovė nerodė iniciatyvos prisiimti remonto išlaidas ir atitinkamai perduoti ieškovei techniškai tvarkingą vilkiką. Pasak apeliacinio skundo, iškovė svarstė suteikti galimybę atsakovei vilkiką pakeisti kitu, kaip tai numatoma CK 6.346 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės vertinimu, ieškovės elgesys, kai ji radikaliai keičia savo poziciją apeliaciniame skunde, lyginant su buvusia pirmojoje instancijoje, nesąžiningas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ji iki šiol neva neapsisprendusi, ar ji nori kito vilkiko, ar visgi norėtų nutraukti šalių sudarytą sutartį ir pareikalauti grąžinti avansu sumokėtus pinigus.

8.2.                      Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovė apskritai nepristatė vilkiko, o ne pristatė techniškai netvarkingą vilkiką, kurį ieškovė atsisakė priimti dėl didelių remonto išlaidų. Be to, ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad šalių susirašinėjimai dėl kito vilkiko paieškos neturi įrodymų galios, atsakovė neieškojo kito vilkiko, ieškovei nieko nežinoma apie kito vilkiko paieškas, šios paieškos nebuvo derintos su įmonės vadove, kuri nesusirašinėjo su atsakovės atstovais dėl vilkiko paieškos, o bendravo su atsakove išimtinai telefonu. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė jau sutinka, kad visgi kitas vilkikas buvo ieškomas su ieškovės žinia ir pateikia naujus įrodymus – ieškovės ir atsakovės susirašinėjimą dėl vilkiko paieškos, iš dalies atitinkančius atsakovės į bylą pateiktą susirašinėjimą pirmosios instancijos teisme. Tačiau iš ieškovės pateikto susirašinėjimo nėra aišku, kas iš ieškovės pusės susirašinėjo su atsakove. Atsakovės vertinimu, ieškovė sąmoningai nenori nurodyti atstovo, susirašinėjusio su atsakove, vardo ir pavardės, kad šio asmens pagalba nebūtų surinkti papildomi bylai svarbūs įrodymai, tai papildomai patvirtina sprendimo išvados pagrįstumą, jog ieškovė veikė prieš įrodymų surinkimą, vengiant nurodyti bylai svarbias aplinkybes, dėl to teismas pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpciją.

8.3.                      Ieškovė, pateikdama apeliacinės instancijos teismui naujas faktines aplinkybes, nenurodytas ieškinyje ir pirmojoje instancijoje, elgiasi neteisėtai. Toks elgesys laikytinas ieškinio faktinio pagrindo keitimu, kuris nėra galimas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teisme negali būti priimti nauji ieškovės faktiniai teiginiai (naujas ieškinio faktinis pagrindas), nenurodyti pirmosios instancijos teisme. Atsakovės pažymimi ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė nėra pateikusi jokio pranešimo atsakovei dėl CK 6.346 straipsnio 1 dalies taikymo, kita vertus, ir apeliantė prieštaringai pripažįsta, kad tik svarstė tokią galimybę, tačiau ja nėra pasinaudojusi. Ieškovės naujai pateikiami argumentai ir įrodymai patvirtina teismo sprendimo išvadas, kad šalys tarėsi ne tik dėl konkretaus vilkiko įgijimo. Atsakovė įrodė, o tam pritarė ir ieškovė apeliaciniame skunde, kad atsakovė vykdė sutartį, ieškovės lėšomis ieškojo ir siūlė ieškovei (jos tarpininkui / darbuotojui) tris galimus vilkikų variantus, tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovai, nė vienas iš siūlomų vilkikų ieškovei netiko. Ieškovė be aiškesnių motyvų atsisakinėjo priimti jam naujus siūlomus vilkikus, o galiausiai atsisakė atlyginti atsakovės patirtas naujų vilkikų paieškos išlaidas ir kreipėsi į teismą.

8.4.                      Teismas tinkamai kvalifikavo šalių tarpusavio santykius, konstatuodamas, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė ne pagal ieškovės pageidavimus ieškojo vilkiko. Priešingai, atsakovė ieškojo ir siūlė ieškovei galimus vilkikų variantus ir nėra duomenų, kad būtų pažeidusi šalių susitarimą dėl tokių vilkikų paieškos.

8.5.                      Ieškovė triplike pripažino, kad ji nesilaikė įstatyme numatyto 30 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės 2023 m. vasario 2 d. siųstas pranešimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą, ne tik dėl imperatyvaus 30 dienų termino pažeidimo, bet ir dėl to, kad po pranešimo šalys ir toliau komunikavo dėl vilkiko paieškos ir pirkimo, tai reiškia, kad sutartis nebuvo nutraukta, sutartinius santykius šalys pratęsė, ieškovė ir toliau siekė įsigyti reikalingą vilkiką, taigi, vykdė sutartį (vienas iš vilkikų ieškovei buvo siūlomas 2023 m. kovo 8 d.). Atsakovės kaltės dėl sutarties neįvykdymo nėra. Teismas pagrįstai patenkino priešieškinio reikalavimą pripažinti šalių sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu ir pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei pagal sutartį atsakovės sumokėtą avansą.

8.6.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisėtai taikė contra spoliatorem prezumpciją. Tai, kad ieškovė veikė prieš tinkamą bylos išnagrinėjimą ir tiesos bylos nustatymą patvirtina ir apeliaciniame skunde pasikeitusi ieškovės pozicija (bandymas pakeisti ieškinio faktinį pagrindą) bei pridedami nauji įrodymai. Ieškovė nepagrindė, dėl ko apeliaciniame skunde dėstomi nauji faktai (dėl pristatyto vilkiko defektų ir jų šalinimo kainos, dėl ieškovės tariamo reikalavimo pakeisti pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą prekę – vilkiką kita) bei nauji įrodymai ieškovės negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujai nurodomi faktai ir teikiami įrodymai prieštarauja ieškovės pirmosios instancijos teisme išdėstytai pozicijai, kad šalys nesitarė dėl kitų vilkikų paieškos, o atsakovė privalėjo pristatyti konkretų vilkiką, kurio nepristatė dėl nepateisinamų priežasčių. Ieškovės vadovė yra net (duomenys neskelbtini) ieškovės įmonės akcininkė ir į bylą buvo šaukiama ne liudyti, dėl to jai galėtų būti taikoma liudytojui taikytina atsakomybė, bet dalyvauti teismo posėdžiuose kaip ieškovės atstovė. Tačiau nei ieškovė, nei jos vadovė pateisinančių neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, dėl to ieškovės vadovei pagrįstai buvo skirta bauda. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovės vadovė neva nežinojo apie kvietimą į teismo posėdžius.

8.7.                      Teismas tinkamai identifikavo ieškovės ir jos vadovės nesąžiningą elgesį ir taikė tokio elgesio pasekmes: contra spoliatorem prezumpciją bei baudą ieškovės vadovei. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pakeitė poziciją. Ieškovės atstovas kiekvieno teismo posėdžio metu teismui patvirtindavo, kad ieškovės vadovė buvo tinkamai informuota apie teismo įpareigojimą, ir nurodydavo, jog ji nedalyvauja dėl sveikatos problemų. Ieškovė nenurodė, kodėl kartu su skundu naujai pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė nenurodo, kuris iš jos atstovų susirašinėjo su atsakovės atstovu. Ieškovė neprašo organizuoti teismo posėdžių žodinio proceso tvarka, nesiima nuo jos priklausančių priemonių, kad jos vadovė galėtų ištaisyti savo nedalyvavimo teismo posėdžiuose pasekmes.

8.8.                      Nėra pagrindo priimti ieškovės naujai teikiamus įrodymus, kadangi įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o bylai nebuvo teikti, nes ieškovė bandė nesąžiningai nuslėpti jai nepalankias aplinkybes. Šiais įrodymais ieškovė siekia pakeisti ieškinio faktinį pagrindą. Naujų įrodymų ir argumentų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo ir tenkintas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų

11.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu, taip pat 2025 m rugpjūčio 25 d. prašymu dėl įrodymų ir vertimo priėmimo pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus ir atsižvelgti į juos vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji papildomai teikia susirašinėjimą, kuris patvirtina netinkamą vilkiko kokybę, tai, kad diagnostika parodė, jog remontas kainuotų 12 498,64 Eur, o tai sudaro beveik pusę vilkiko vertės. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nepriimti ieškovės bylai teikiamų naujų įrodymų ir nurodo, kad ieškovė elgiasi neteisėtai, pateikdama apeliacinės instancijos teismui naujas faktines aplinkybes, nenurodytas ieškinyje ir pirmosios instancijos teisme.

12.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑38‑969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑218‑916/2016 14 punktą).

13.       Atsakovė turėjo procesinę galimybę susipažinti su apeliantės pateiktais papildomais įrodymais ir savo poziciją dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme teikiamų įrodymų turinio bei jų pridėjimo prie bylos išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą. Pastebėtina tai, kad nors atsakovė prašo nepriimti apeliantės pateiktų įrodymų, tačiau pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantės teikiami nauji įrodymai su susirašinėjimo duomenimis iš dalies atitinka atsakovės bylai pateiktą susirašinėjimą pirmosios instancijos teisme.

14.       Atsakovė, nesutikdama su naujų įrodymų pridėjimu prie bylos, be kita ko, nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde remiasi naujais faktais dėl pristatyto vilkiko defektų ir jų šalinimo kainos (t. y. kad diagnostika parodė, jog remontas kainuotų 12 498,64 Eur). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad rašytiniai įrodymai su duomenimis apie tai, jog susirašinėjimu telefonu 2022 m. spalio 10 d. buvo siunčiami duomenys, susiję su vilkiko diagnostika, taip pat faktiniai duomenys apie bendrą remonto darbų kainą, sudarančią 10 329,43 Eur be PVM (12 498,64 Eur su PVM), kurie nurodomi apeliantės teikiamuose įrodymuose, buvo pateikti bylai ir pirmosios instancijos teisme (e. b. t. 2, b. l. 13–15, 42, 43, 44; e. b. t. 3, b. l. 45, 52, 53, 65, 66). Dalis apeliantės pateikto susirašinėjimo telefonu dėl kitų vilkikų duomenų taip pat yra byloje (e. b. t. 2, b. l. 27, 40, 69, 70; e. b. t. 3, b. l. 61, 62, 64). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad šiuo aspektu su apeliaciniu skundu pateikiami faktiniai duomenys apie savo turiniu iš esmės naujas aplinkybes, kurių nebuvo byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

15.       Atsižvelgdama į tai, kad papildomi įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, dalis teikiamų duomenų jau yra byloje, o pozicijas dėl apeliantės teikiamų įrodymų šalys motyvuotai išdėstė procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, dėl to juos prideda prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų priimti ieškovės apeliacinės instancijos teisme pateiktus įrodymus, tikslingas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Atsakovė prašo įpareigoti ieškovę pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius asmens, kuris ieškovės vardu susirašinėjo su atsakovės atstovu dėl vilkiko įsigijimo, tapatybę ir iškviesti apklausti šį asmenį teismo posėdyje, kad šis paaiškintų ieškovės reikalavimus atitinkančio vilkiko įsigijimo (paieškos) aplinkybes, taip pat pripažinti ieškovės vadovės O. W. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti nurodytus atsakovės prašymus.

17.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs tarp judrinių asmenų, verslo subjektų, iš šalis siejusių sutartinių santykių. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pati patvirtino, kad apeliantės teikiami papildomi įrodymai su susirašinėjimo duomenimis iš dalies atitinka pačios atsakovės pirmosios instancijos teisme bylai pateiktą susirašinėjimą. Taigi yra pagrindas vertinti, kad ieškovės teikiami duomenys pačiai atsakovei nėra visiškai nauji ir nežinomi. Be to, iš bylos proceso eigos pirmosios instancijos teisme matyti, kad nagrinėjant bylą atsakovė teikė prašymus dėl liudytojų apklausos ir šie klausimai proceso metu buvo sprendžiami. Taip pat 2024 m. balandžio 24 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismo protokoline nutartimi ieškovės vadovės O. W. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau ieškovės vadovė į kitus teismo posėdžius neatvyko. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės vadovei, be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį ir dėl jos kaltės teismui privalėjus atidėti bylos nagrinėjimą, skirta bauda. 2025 m. birželio 6 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje protokoline nutartimi nutarta nebelaikyti šalių vadovių dalyvavimo teismo posėdyje būtinu. Iš bylos proceso eigos pirmosios instancijos teisme matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos procesinės sąlygos ir išnaudotos procesinės galimybės šalims teikti prašymus ir įrodymus įrodinėjimo procese atsakovės nurodomu aspektu (CPK 42 straipsnio 2 ir 5 dalys, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 179 straipsnis).

18.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų – advokatų. Šalys aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, naudojosi procesinėmis teisėmis teikti įrodymus byloje. Šiuo atveju šalių teisės būti išklausytoms pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus ir juose išdėstyti savo poziciją. Įvertinus nagrinėjamos bylos proceso eigą, darytina išvada, kad apeliaciniam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir asmenų apklausos atmetamas ir byla, pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir teisinio santykio kvalifikavimo

19.       Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarė žodinį susitarimą ir ginčo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Tačiau byloje šalys laikėsi skirtingos pozicijos dėl šalis siejusio sutartinio teisinio santykio pobūdžio.

20.       Byloje ieškovė laikosi pozicijos, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis dėl konkretaus vilkiko pirkimo–pardavimo (t. y. vilkiko „MAN“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini))), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti vilkiką už 29 500 Eur sumą. Atsakovė byloje laikosi pozicijos, kad šalis siejo komiso sutartis, kadangi šalys nesitarė dėl konkretaus vilkiko pirkimo–pardavimo, o susitarė, jog atsakovė suras ir parduos ieškovei jos techninius reikalavimus atitinkantį vilkiką.

21.       Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl byloje nustatytos aplinkybės, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovė (pardavėja) išrašė avansinę sąskaitą Serija ISN Nr. 22926 ieškovei (pirkėjai), sąskaitoje nurodyta pavadinimas – „Man“ (duomenys neskelbtini), kiekis – 1 vnt., kaina 29 500 Eur, bei el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė ją ieškovei. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 27 d. pavedimu sumokėjo atsakovei 29 500 Eur, mokėjimo paskirtis – „MAN (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Be to, iki ginčo atvejo šalys kartą jau buvo sėkmingai įvykdžiusios vilkiko pirkimo–pardavimo sandorį 2022 m. gegužės mėn. (e. b. t. 1, b. l. 121–130).

22.       Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų ginčo laikotarpiu tarp šalių vykusio susirašinėjimo telefonu 2022 m. rugsėjo–kovo mėn. aplinkybių (e. b. t. 1, b. l. 81–100; e. b. t. 2, b. l. 13–74).

23.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl jas siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Teisinės šalių santykių kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė šalių santykių kvalifikacija ir įstatymo taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktą; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktą). Teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 25 punktą).

24.       Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas šalių santykius, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių susitarimo esmę, tikslą – siekį įsigyti vilkiką, susirašinėjimus, prieš tai buvusį šalių bendradarbiavimą santykius, į bylą teiktus šalių atstovų įrodymus ir paaiškinimus, ieškovės vadovės nepateiktų įrodymų (paaiškinimų) nesvarbias neteikimo priežastis, atsižvelgdamas į tai, kad nors šalys ir nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad šalys visgi siekė sudaryti ir sudarė iš pradžių konkretaus vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį. Už vilkiko įsigijimą buvo sumokėtas avansas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tikslias susitarimo sąlygas – pvz., termino, per kurį sutartis turėjo būti įvykdyta ir pan., taip pat šalių elgesį iki 2023 m. vasario 2 d. priėjo prie išvados, kad šalių sutartis neturėjo nustatyto konkretaus termino, t. y. buvo neterminuota, o šalys modifikavo sutartį objekto atžvilgiu ir sutartis įgijo komiso sutarties požymių.

25.       Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad šalys iš pradžių sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau vėliau neva sutartis buvo pakeista į komiso sutartį. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių esminių komiso sutarties sąlygų, o teismo konstatuota neva šalių sudaryta žodžiu komiso sutartis nėra racionali ir neatitinka protingumo kriterijaus, kadangi protingas pirkėjas nesudarytų neterminuotos sutarties, nenumatančios komisionieriui jokių įsipareigojimų, kuri įpareigoja komisionieriui kasdien mokėti 125 Eur be reikalavimų dėl konkrečių vilkiko paieškos rezultatų.

26.       Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas leidžia šalims sudaryti sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnio 1 ir 3 dalys). Sutartis galioja, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Siekiant teisingai kvalifikuoti sutartinio santykio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į sutarties šalių valią, ketinimus ir siekiamus tikslus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

27.       CK 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). CK 6.315 straipsnio nuostatose reglamentuojamas išankstinis mokėjimas už daiktus. Jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku (CK 6.315 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį (CK 6.346 straipsnio 1 dalis).

28.       Pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį, komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis. Komiso sutartyje gali būti numatyti arba nenumatyti daiktai, kurie yra šios sutarties dalykas (CK 6.780 straipsnio 5 dalis). Taigi komiso sutarties dalykas yra sandorių su trečiaisiais asmenimis sudarymas komitento pavedimu ir lėšomis.

29.       Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka.

30.       Apeliantė remiasi argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė contra spoliatorem taisyklę ir tai lėmė ieškovei nepalankų sprendimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovas prašė ieškovės vadovės neatvykimą į teismo posėdį, vengimą dalyvauti, paaiškinimų neteikimą, vertinti ieškovės nenaudai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino, kad yra pagrindas ieškovės vadovės tyčia neteiktų jos paaiškinimų apie faktines aplinkybes, bylai teisingai ir kuo greičiau išnagrinėti, atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpciją, t. y. vertinti ieškovės nenaudai.

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 115 punktą).

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑108‑381/2023 68 punktą). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis).

33.       Šalių paaiškinimai, kaip įrodinėjimo priemonė, yra vienas iš įrodymų byloje (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis contra spoliatorem prezumpcija šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 43 punktas).

34.       Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai. Taigi šalys, sudarydamos žodinę sutartį, prisiėmė ir tokių veiksmų riziką, įskaitant sutartinio santykio pobūdžio ir sutarties sąlygų įrodinėjimą leistinais įrodymais (CPK 177, 178 straipsnis). Klausimas, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiamas pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas). Vien contra spoliatorem prezumpcijos taikymas ieškovės vadovės tyčia neteiktų jos paaiškinimų apie faktines aplinkybes atžvilgiu, t. y. vertinimas ieškovės nenaudai, nepanaikina visiškai atsakovės procesinės pareigos pagrįsti savo įrodinėjamas aplinkybes. Taigi nors pirmosios instancijos teismas įvertino, kad yra pagrindas ieškovės vadovės tyčia neteiktų jos paaiškinimų apie faktines aplinkybes atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpciją, tačiau teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, taip pat ir aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (preziumuojamas), daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, turi įvertinęs ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų byloje visumą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 

35.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, abi šalys nurodo buvus žodinį susitarimą. Taigi vertinant šalių elgesį ir kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reikšminga kompleksiškai įvertinti byloje esančių įrodymų visumą. Pažymėtina tai, kad byloje šalys laikėsi pozicijos, jog tarp šalių susiklostė būtent tam tikro pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai (ieškovė teigė, kad buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis; atsakovė laikėsi pozicijos, kad sudaryta žodinė komiso sutartis). Šalys nenurodė sutartinio teisinio santykio modifikavimo (pasikeitimo) į kitą sutartinį santykį tam tikrame etape.

36.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad išankstinėje (avansinėje) sąskaitoje nurodyti faktiniai duomenys reikšmingi vertinant tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį. Byloje pateiktoje atsakovės (pardavėjos) 2022 m. rugsėjo 26 d. išankstinėje (avansinėje) sąskaitoje ieškovei, kaip pirkėjai, nurodyta, kad apmokėjimas atliktinas už konkretų vilkiką „MAN“ (duomenys neskelbtini). Kartu reikšminga įvertinti ir tai, kad ieškovė kitą dieną po avansinės sąskaitos už konkretų vilkiką išrašymo, t. y. 2022 m. rugsėjo 27 d. pavedimu, atsakovei sumokėjo pateiktoje išankstinėje sąskaitoje nurodytą 29 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – „MAN“ (duomenys neskelbtini). Tokią šalių valią pagrindžia ir apeliantės papildomai pateikto 2022 m. rugsėjo 23–27 d. susirašinėjimo telefonu duomenys apie sandorio sudarymo aplinkybes (e. b. t. 2, b. l. 13, 42; e. b. t. 3, b. l. 42–45, 55–58). Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei minėto konkretaus vilkiko per ginčo laikotarpį nepristatė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės atsakovei sumokėta 29 500 Eur suma ieškovei nebuvo grąžinta.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių procesinių dokumentų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė šalių 2022 m. rugsėjo mėn. įvykusio žodinio susitarimo esmę, tikslą – ieškovės siekį įsigyti konkretų vilkiką ir sumokėti už jį sutartą konkrečią pinigų sumą pagal avansinę sąskaitą. Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti buvus šalių susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties dėl konkretaus vilkiko sudarymo. Ieškovė, siekdama įsigyti konkretų vilkiką, atliko mokėjimą pagal avansinę sąskaitą ir sumokėjo atsakovei 29 500 Eur sumą. Taigi tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių duomenų pagrindu yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių 2022 m. rugsėjo mėn. iš esmės susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dėl konkretaus vilkiko įsigijimo.

38.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi argumentais, kad ieškovė apeliaciniame skunde kečia savo poziciją, lyginant su buvusia pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi, jog šalys susitarė, kad ieškovei bus ieškomas ir pristatytas kitas vilkikas, nei nurodytas 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovės pateiktoje avansinėje sąskaitoje, be to, ieškovė nėra pateikusi jokio pranešimo atsakovei dėl CK 6.346 straipsnio 1 dalies taikymo.

39.       Pažymėtina tai, kad byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu atsakovė ieškovei nepateikė konkretus vilkiko, kurį šalys nurodė 2022 m. rugsėjo 26 d. avansinėje sąskaitoje ir 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovės mokėjimo pavedime. Kaip minėta anksčiau, pagal byloje esančio susirašinėjimo telefonu duomenis, 2022 m. spalio 10 d. buvo siunčiami duomenys, susiję su vilkiko diagnostikos atlikimu ir pateikti faktiniai duomenys apie bendrą remonto darbų kainą, sudarančią 10 329,43 Eur be PVM (12 498,64 Eur su PVM), t. y. beveik pusę konkrečiam vilkikui įsigyti pagal avansinę sąskaitą sumokėtos sumos (e. b. t. 2, b. l. 13–15, 42–44). Ieškovė dublike nurodė ir rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovei nepristačius vilkiko ieškovei, maždaug 2022 m. lapkričio mėn. viduryje atsakovė pranešė ieškovei, kad nesugebės pristatyti vilkiko; ieškovei pareikalavus grąžinti avansą, atsakovė sutiko tai atlikti, tačiau paprašė palaukti keletą mėnesių ir pasiūlė ieškovei skolą (avansą) grąžinti ne pinigais, o turtu – kitu vilkiku, jeigu toks tiktų ieškovei; ieškovė nurodė, kad maždaug 2022 m. lapkričio pabaigoje buvo sutarta, jog atsakovė privalo avansą grąžinti iki 2022 m. vasario 1 d., o laikotarpiu iki nurodytos datos atsakovė savo iniciatyva ir lėšomis gali pasiūlyti ieškovei kitus vilkikus, dėl kurių ieškovė turi teisę nuspręsti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad apeliantė, nurodydama, jog svarstė suteikti galimybę atsakovei vilkiką pakeisti kitu, kaip tai numatoma CK 6.346 straipsnio 1 dalyje, neleistinai siekia apeliacinės instancijos teisme pakeisti ieškinio faktinį pagrindą, atmestini kaip nepagrįsti.

40.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad šalių sudaryta sutartis buvo pakeista į komiso sutartį. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad šalys susitarė dėl 125 Eur vilkiko ieškojimo už dieną kainos, o priešingų duomenų ieškovė neteikė, kainos neginčijo ir teismas sutarties pažeidimų iš atsakovės pusės nenustatė.

41.       Bylai pateiktoje 2025 m. birželio 10 d. pažymoje, sudarytoje atsakovės vadovės, nurodyta, jog pagal susitarimą su ieškove nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. birželio 20 d. ieškovė yra neatsiskaičiusi už vilkikų paiešką 23 875 Eur, darbo dienos įkainis – 125 Eur, iš viso dienų – 191 (e. b. t. 2, b. l. 197). Reikšminga įvertinti tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis, ir nesutiko su atsakovės pozicija, jog buvo sudaryta komiso sutartis. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad atsakovė įrodė, jog vykdė sutartį, ieškovės lėšomis ieškojo ir siūlė ieškovei (jos tarpininkui / darbuotojui) tris galimus vilkikų variantus, tačiau nė vienas iš siūlomų vilkikų ieškovei netiko. Pažymėtina tai, kad tolimesnis šalių elgesys vertintinas kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovė buvo sumokėjusi atsakovei avansą už konkretų siekiamą įsigyti vilkiką, vilkiko remonto sąmata sudarė beveik pusę konkrečiam vilkikui įsigyti pagal avansinę sąskaitą sumokėtos sumos, vilkikas ieškovei nebuvo pristatytas, o avansas ieškovei nebuvo grąžintas. Atsižvelgiant į tai, nors byloje pateikti duomenys apie tai, kad šalių bendravimo laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. metu atsakovė ieškovei siūlė tris vilkikų variantus, tačiau ši aplinkybė, nesant kitų objektyvių duomenų apie šalių suderintą valią dėl vilkiko ieškojimo ieškovei jos pavedimu už konkretų užmokestį, pagal bylos duomenis nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad abi šalys turėjo suderintą valią sudaryti susitarimą dėl komiso teisinių santykių.

42.       Byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pripažinti tarp šalių buvus sudarytą būtent susitarimą dėl atsakovės darbo dienos įkainio (125 Eur) už vilkikų paiešką nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. Atsakovė nepateikė kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės parengtos 2025 m. birželio 10 d. pažymos duomenis apie tarp abiejų šalių buvusį susitarimą dėl atsakovės atlygintinės vilkikų paieškos ieškovei ir nurodyto įkainio nustatymo suderinta abiejų šalių valia nuo nurodytos datos (CPK 12, 178 straipsnis). Kaip nurodyta anksčiau, byloje esantys įrodymai pakankamai pagrindžia 2022 m. rugsėjo mėn. buvus ieškovės siekį ir tikslą įsigyti konkretų vilkiką ir šalių susitarimą dėl konkretaus vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau, pagal byloje esančius duomenis, paminėtas vilkikas ieškovei pateiktas nebuvo (CPK 178 straipsnis).

43.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas, jog šalys modifikavo žodinę pirkimo–pardavimo sutartį objekto atžvilgiu ir sutartis įgijo komiso sutarties požymių, nenustatė nei aplinkybių, kada konkrečiai sutartis (jos sąlygos) įgijo komiso sutarties požymių, nei kad abi šalys turėjo valią sudaryti būtent tokio pobūdžio (komiso sutarties požymių turtinį) susitarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė byloje neįrodė, kad buvo sudaryta komiso sutartis (CPK 12, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį šalys modifikavo objekto atžvilgiu ir taip sutartis įgijo komiso sutarties požymių.

Dėl sutarties nutraukimo ir skolos bei kitų sumų priteisimo

44.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus dėl skolos, palūkanų ir kitų sumų priteisimo. Ieškovė rėmėsi aplinkybe, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą pristatyti ieškovei sutartą vilkiką „MAN“, dėl to 2023 m. vasario 2 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir avansinio mokėjimo grąžinimo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų, t. y. iki 2023 m. vasario 12 d., tačiau atsakovė nevykdė savo pareigos grąžinti atsakovei ieškovės sumokėtą avansą ir yra skolinga ieškovei 29 500 Eur.

45.       Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti šalių sudarytos vilkiko įsigijimo sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu grindė esminiais argumentais, kad ieškovė nesilaikė įstatyme numatyto 30 dienų termino, be to, po sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimo ieškovė ir toliau derino vilkiko pristatymą ir techninę apžiūrą.

46.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą turi būti padarytas laikantis sutartyje ar įstatyme (CK 6.218 straipsnis) nustatytos tvarkos. Nukentėjusioji šalis, siekdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, turi šią teisę įgyvendinti CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, nukentėjusi šalis CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. 

47.       Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad, nustatant terminą, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑146‑687/2020).

48.       Ieškovė rėmėsi aplinkybe, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą pristatyti ieškovei sutartą vilkiką „MAN“ ir ieškovė sutartį nutraukė praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po avanso sumokėjimo – 2023 m. vasario 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nesant rašytinių įrodymų ir kitų duomenų dėl susitarimo apie konkretaus vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo terminą, yra pagrindas vertinti, jog šalys nebuvo susitarusios dėl kitokio pranešimo apie sutarties nutraukimą termino, todėl laikytina, kad ieškovė, norėdama nutraukti su atsakove ginčo sutartį, turėjo ją informuoti apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Ieškovė 2023 m. vasario 2 d. el. paštu išsiųstame pranešime nurodė, kad atsakovei nesugebėjus pristatyti sunkvežimio pagal ieškovės poreikius, prašoma atšaukti užsakymą ir per 10 dienų terminą grąžinti 2022 m. rugsėjo 27 d. atlikto išankstinio mokėjimo sumą.

49.       Teisėjų kolegija pažymi tai, kad ieškovei išankstinį mokėjimą atlikus dar 2022 m. rugsėjo 27 d., šalių bendravimas iki ieškovės 2022 m. vasario mėn. pareiškimo apie sutarties nutraukimą tęsėsi ilgą laiką, tačiau ieškovei siekiant įsigyti konkretų vilkiką, atsakovė savo įsipareigojimo pristatyti sutartą vilkiką neįvykdė. Nors atsakovė teikė pasiūlymus dėl kitų vilkikų, tačiau ieškovė 2023 m. vasario 2 d. pranešime nurodė, kad atsakovė nesugebėjo pristatyti sunkvežimio pagal ieškovės poreikius. Atsakovė pažymi aplinkybę, kad po 2023 m. vasario 2 d. sutarties nutraukimo šalys ir toliau bendravo dėl vilkiko paieškos, o vienas iš vilkikų ieškovei buvo siūlomas 2023 m. kovo 8 d. Tačiau pažymėtina tai, kad ir per atsakovės nurodytą papildomą laikotarpį atsakovė nesurado ir nepateikė ieškovei tinkamo vilkiko. Pagal bylos duomenis, net po 2023 m. vasario 2 d. ieškovės pranešimo dėl sutarties nutraukimo praėjus atsakovės akcentuojamam 30 dienų terminui, atsakovė neįvykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – ieškovei vilkiko nepateikė, taip pat negrąžino ieškovės už vilkiką sumokėto avanso. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi 2023 m. birželio 16 d.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovės 2023 m. vasario 2 d. pranešime atsakovei apie sutarties nutraukimą nurodytas trumpesnis (10 dienų) nei CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatytas 30 dienų terminas, konkrečiu atveju pati savaime nesudaro pakankamo pagrindo tokį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Darytina išvada, kad ieškovė, atsakovei ilgą laiką tinkamai neįvykdant pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove nutraukė pagrįstai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas atmesti kaip nepagrįstą atsakovės priešieškinio reikalavimą minėtos sutarties nutraukimą 2023 m. vasario 2 d. pranešimu pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.

51.       Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sukakus nustatytam pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui, atsiranda teisiniai padariniai – sutartis laikoma nutraukta, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; šalys turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar restitucijos taikymo (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑333‑248/2018; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑158‑469/2019).

52.       Sutarčių teisėje taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės, nustatytos CK 6.222 straipsnyje. CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.

53.       Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 29 500 Eur sumą už konkretų vilkiką, atsakovė šią sumą gavo, tačiau atsakovė vilkiko ieškovei faktiškai nepateikė. Byloje nustačius, kad ieškovė pagrįstai nutraukė vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovei neįvykdžius įsipareigojimo perduoti ieškovei vilkiką, už kurį atsakovė gavo iš ieškovės išankstinę įmoką, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė grąžintų ieškovei sumokėtą 29 500 Eur sumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 29 500 Eur sumos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, dėl to tenkintinas (CK 6.221 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis).

54.       Pažymėtina tai, kad atsakovė savarankiško materialinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo nereiškė, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

55.       Ieškovė, vadovaudamasi MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 ir 2 punktų, 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2023 m. birželio 15 d. Palūkanų apskaičiavimo aktu apskaičiavo, kad atsakovės mokėtinos palūkanos sudaro 1 044,27 Eur ir ieškiniu prašė jas priteisti iš atsakovės.

56.       CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Pagal MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalį, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 punktą, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

57.       Ieškovė 2023 m. birželio 15 d. Palūkanų apskaičiavimo akte palūkanas apskaičiavo nuo 29 500 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. birželio 15 d. už 123 d., nurodydama, kad palūkanų dydis už vieną dieną – 8,49 Eur (10,5 proc.; vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sąskaitų apmokėjimo laikotarpiu (2023 m. sausio 1 d.) buvo 2,5 proc.). Tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl skolos iš atsakovės priteisimo, atitinkamai tenkinama ir ieškinio reikalavimo dalis priteisti ieškovei iš atsakovės apskaičiuotas 1 044,27 Eur palūkanas.

58.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje bei 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir į ieškovės pateiktą palūkanų normos apskaičiavimą, darytina išvada, kad procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti ieškovė tinkamai taikė MAPKSVPĮ, prašydama priteisti 10,5 proc. dydžio palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 10,5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (29 500 Eur + 1 044,27 Eur = 30 544,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).

59.       MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinas išieškojimo išlaidų kompensavimas pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio nuostatas – 40 Eur.

Dėl piktnaudžiavimo procesu pirmosios instancijos teisme

60.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės vadovės O. W. elgesį, sąmoningai neatvykus į teismo posėdį ir neteikus paaiškinimų, bei ieškovės elgesį, neteikus teismui reikalingų duomenų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (darbuotojų / tarpininkų bendravusių dėl ginčo transporto priemonių pirkimo, duomenų, kad būtų galima juos apklausti byloje kaip liudytojus), konstatavo sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kaip sąmoningą piktnaudžiavimas procesu, ir pripažino, kad yra pagrindas ieškovei skirti 3 000 Eur baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė reiškia reikalavimą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. sprendimą, taip pat išdėstė nesutikimo argumentus, susijusius su ieškovės ir ieškovės vadovės procesinio elgesio ir ieškovės vadovės nedalyvavimo teismo procese netinkamu įvertinimu, ieškovės ir jos vadovės sutapatinimu, vertintina, kad apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu.

61.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

62.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės ir ieškovės vadovės procesinį elgesį nagrinėjamoje byloje.

63.       Apeliantės argumentai, kad ieškovės vadovė nebuvo informuota apie privalomą jos dalyvavimą teismo posėdyje, atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. Iš 2024 m. lapkričio 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovės atstovas advokatas M. B. nurodė, jog bendravo su ieškovės vadove dėl šios dalyvavimo teismo posėdyje ir ieškovės vadovė teismo posėdyje nedalyvauja dėl sveikatos problemų; minėto teismo posėdžio metu teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą ir protokoline nutartimi nutarė įpareigoti ieškovę / ieškovės vadovę pateikti nurodomas nedalyvavimo priežastis patvirtinančius dokumentus. Ieškovei atstovaujantis advokatas 2025 m. sausio 15 d. ir 2025 m. vasario 27 d. pateikė teismui dokumentus ir jų vertimus dėl ieškovės vadovės sveikatos problemų, dėl kurių ši negalėjo dalyvauti 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu. 2025 m. kovo 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovei atstovaujantis advokatas pateikė paaiškinimus dėl ieškovės vadovės nedalyvavimo priežasčių (tęstinių sveikatos problemų), taip pat nurodė tą dieną gavęs atitinkamą žinutę ir patvirtino, kad ieškovės vadovė yra apie viską informuota ir savo teises bei pareigas žino. 

64.       Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pats ieškovės atstovas patvirtino, kad prieš teismo posėdžius susisiekdavo su ieškovės vadove, ir patvirtino, jog ieškovės vadovė yra informuota apie nustatytą pareigą dalyvauti teismo posėdyje. Tokias aplinkybes apie ieškovės vadovės tinkamą informavimą dėl būtinybės dalyvauti teismo posėdyje pagrindžia ir tai, kad ieškovė faktiškai gavo ir bylai pateikė asmeninius ieškovės vadovei išduotus medicinos dokumentus ieškovės vadovės nedalyvavimo priežastims pagrįsti.

65.       Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės vadovei, kurios dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį ir dėl jos kaltės (nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį, neinformavo teismo ir kt.) teismui privalėjus atidėti bylos nagrinėjimą, skirta 300 Eur dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi netenkintas ieškovės atstovo advokato M. B. pateiktas prašymas dėl paskirtos minėtos baudos panaikinimo. Byloje 2025 m. gegužės 28 d. pranešimu ieškovės atstovui nurodyta teismui per 5 darbo dienas pateikti ieškovės vadovės O. W. asmens duomenis, reikalingus teismo procesinio sprendimo įvykdymui (asmens kodas, gyvenamoji vieta) arba pateikti baudos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas M. B. patvirtino, kad susisiekė su ieškovės vadove dėl teismo pareikalautų jos duomenų.

66.       Ieškovei, inicijavusiai civilinį procesą, kyla ir procesinė pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jos reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). Teisėjų kolegija, ištyrusi ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, ištyrusi ir įvertinus bylos proceso pirmosios instancijos teisme eigą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės ir jos vadovės procesinio elgesio įvertinimu CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aspektu ir tokio procesinio elgesio įtaka bylos proceso eigai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo procesu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

67.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymų byloje visumą, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą dėl byloje šalių pareikštų materialinių reikalavimų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, tenkinamas pirmasis apeliacinio skundo reikalavimas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas visiškai bei ieškovės ir atsakovės sudarytos vilkiko įsigijimo sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimas pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu bei atsakovei iš ieškovės priteistos 2 670 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas procesinis klausimas ir ieškovei skirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, paliekama nepakeista.

68.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

69.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį skundą dėl materialinių reikalavimų, taip pat patenkinus ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Ieškovė bylai pateikė rašytinius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: 684 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (detalizuota, kad jas sudaro 600 Eur už ieškinio parengimą, 900 Eur už dubliko parengimą, 500 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą) ir 154,20 Eur išlaidos dokumentų vertimo į lietuvių kalbą paslaugoms. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje patvirtintose rekomendacijose numatytų rekomenduotinų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, dėl to pripažintinos pagrįstomis. Ieškovės išlaidos vertimo paslaugoms pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 838,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 ir 5 dalys, 98 straipsnis).

71.       Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 684 Eur žyminį mokestį bei apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 000 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai, ir pateikė prašymą šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokatės teisinei pagalbai yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį skundą dėl materialinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 684 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž  i a :

        panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, atsakovės priešieškinis tenkintas visiškai, ieškovės ir atsakovės sudarytos vilkiko įsigijimo sutarties 2023 m. vasario 2 d. nutraukimas pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu bei atsakovei iš ieškovės priteistos 2 670,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

        „Ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti.

        Priteisti ieškovei WCargo OY, juridinio asmens kodas 1821718-7, iš atsakovės mažosios bendrijos „APS trans“, juridinio asmens kodas 302975356, 29 500 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą, 1 044,27 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt keturių eurų 27 ct) palūkanas ir 10,50 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (30 544,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų ir 2 838,20 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

         Skirti ieškovei WCargo OY, juridinio asmens kodas 1821718-7, 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) baudą už piktnaudžiavimą procesu. Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6800. Mokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei.“

        Priteisti ieškovei WCargo OY iš atsakovės mažosios bendrijos „APS trans“ 3 684 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos        Kristina Domarkienė

        Jolanta Gailevičienė

        Milda Skersienė