Pirmosios instancijos teismo teisėja                               Civilinė byla Nr. 2S-155-755/2015

Irena Stacevičienė               Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01247-2014-1

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 26.8;122.4

(S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau-LUAB) „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1551-228/2014 pagal pareiškėjų B. M. ir L. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo LUAB „(duomenys neskelbtini)“,

n u s t a t ė:

pareiškėjai L. M. ir B. M. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti L.V. M., patvirtinti bankroto administratoriui lėšų sumą, kuri bus reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti lėšas kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad ženkliai sumažėjus jų šeimos pajamoms, praradus verslą, susidarė sunki finansinė situacija, jie tapo nemokūs, todėl nebegali atsiskaityti su savo kreditoriais ir vykdyti kitų skolinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) jų gyvenamosiose patalpose kilo gaisras, kurio metu prarado visą likusį turtą: baldus, drabužius, dokumentus, buities reikmenis, pareiškėjai jokio nekilnojamojo turto neturi, turi 1979 m. gamybos lengvąjį automobilį, kuris yra areštuotas. L. M. dirba ir gauna apie 1500 Lt darbo užmokestį, B. M. yra įsigijęs verslo liudijimą statybos darbams vykdyti.

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi (b.l. 185-189) iškėlė L. M. ir B. M. bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė L. V. M.; patvirtino 800 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti L. M. ir B. M. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti L. M. ir B. M. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; nustatė 3 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti; patvirtino 1500 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems pareiškėjų L. M. ir B. M. poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Konstatavo, kad pareiškėjų skolos (atmetus išieškotas sumas iš J. M. bei L. M. iki nutarties priėmimo dienos bei solidariai priteistas sumas skaičiuojant po ½ dalį kiekvienam iš pareiškėjų) sudaro daugiau nei 25 MMA. Skolų sumokėjimo terminai suėję.Nustatė, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai, išlaikytinių neturi, nekilnojamojo turto neturi, L. M. vardu registruota 1979 m. gamybos transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra areštuota, L. M. dirba ir gauna apie 1534 Lt (atskaičius mokesčius), B. M. yra įsigijęs verslo liudijimą statybos darbų vykdymui, pradėjo vykdyti veiklą ir 2014 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais gavo po 500 Lt pajamų, taip pat patyrė apie 562 Lt išlaidų, susijusių su šia veikla, L. M. vardu yra atidaryta sąskaita AB SEB bankas, likutis 2014-07-16 – 342,75 Lt, (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu pareiškėjų gyvenamojoje patalpoje sudegė pastato viduje buvęs turtas, priklausęs pareiškėjams, panaudos sutarties pagrindu naudojasi dviejų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Utenoje, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai kreditoriui yra pranešę, išieškojimą iš B. M. vykdo antstolė A. M.. Darė išvadą, kad pareiškėjai nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų, t.y. yra nemokūs. Nustatė, kad pareiškėjų sudaryti sandoriai ar atlikti kiti veiksmai, dėl kurių yra priimti teismų sprendimai, buvo įvykdyti 2000 -2003 metais, tai yra daugiau nei prieš 10 metų, todėl darė išvadą, jog nėra pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, nes įstatymas aiškiai apibrėžia sandorių sudarymą ar tam tikrų veiksmų atlikimą 3 metų termino ribomis iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pažymėjo, kad išlaikymas iš J. M. B. M. priteistas 2010 m. birželio 28 d. teismo įsakymu, LUAB „(duomenys neskelbtini) “ teismine tvarka priteistas išlaikymas nėra nuginčytas, todėl nelaikė šiuos B. M. veiksmus nesąžiningais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai yra nemokūs, taip pat nenustatė FABĮ 5 str. 8 d. numatytos ribojimo sąlygos.

Suinteresuoto asmens LUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Č. atskiruoju skundu (b.l. 191-195) prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Nurodo, kad vienintelis kreditorius byloje, dėl kurio reikalavimų ir kilo poreikis išsikelti bankroto bylą, yra suinteresuotas asmuo LUAB „(duomenys neskelbtini)“.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl žemiau nurodytų motyvų:

1. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu iš atsakovo B. M. ieškovui likviduojamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 115100 Lt nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, 11304 Lt bylinėjimosi išlaidų ir konstatavo, kad B. M. kaip bendrovės akcininkas ir administracijos vadovas, pažeisdamas ABĮ 18 str. 6 d. įtvirtintas pareigas, neteisėtais veiksmais inicijavo sandorį dėl kurio LUAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalos.

2. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio akcininko ir buvusio direktoriaus B. M. ir naujo direktoriaus M. B. 384782 Lt solidariai nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovų B. M. ir M. B. veiksmus, sudarant sandorius ir priimant bendrą sprendimą išmokėti baudą, teismas laikė nesąžiningais, akivaizdžiai prieštaraujančiais bendrovės interesams.

3. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteisė solidariai iš M. B. ir L. M. LUAB „(duomenys neskelbtini)“ 226 558 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, 5531 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkės L. M. priimtas nutarimas pirkti pastatus žymiai didesne nei rinkos vertė kaina buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingas, bloginantis bendrovės finansinę padėtį, nesąžiningas, akivaizdžiai prieštaraujantis bendrovės interesams.

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi taikė visišką restituciją, priteisė iš J. M. L. M. ir B. M. naudai 400 000 Lt, iš jų 226 558 Lt nukreipiant Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimui civilinėje byloje Nr.2-303-227/2006 iš skolininkės L. M. kreditoriui LUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistam nuostolių atlyginimo reikalavimui patenkinti. Teismas konstatavo, kad L. M. ir B. M. buvo žinoma apie teisminį įmonės veiklos tyrimą dėl netinkamo jos valdymo ir nuostolingų sandorių sudarymo. Pareiškėjai sąmoningai turimą turtą padovanojo dukteriai ir tapo neturinčiais turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ir tokiu būdu veikė prieš kreditoriaus interesus. Dovanų gavusi ir turtą perpardavusi dukra iki šiol teismo priteistų pinigų tėvams negrąžino.

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 28 d. išdavė teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo iš dukros J. M. priteisė tėvui B. M. po 1000 Lt kasmėnesinį išlaikymą iki gyvos galvos. Šį teismo įsakymą pareiškėjas atidavė priverstiniam vykdymui antstoliui. Išieškomą iš dukros tėvo naudai pinigų sumą antstoliui areštavus pagal LUAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomuosius raštus, B. M. apskundė antstolės veiksmus įrodinėdamas, kad išlaikymo pinigai, vadovaudamasis CPK 739 str., yra pinigų suma, iš kurių išieškoti negalima, tačiau Panevėžio apygardos teismui 2011 m. spalio 27 d. nutartimi atmetus pareiškėjo skundą, B. M. atsiėmė vykdomąjį raštą ir daugiau išlaikymo pinigai tėvui iš dukros nebuvo išieškomi.

Pareiškėjų veiksmai buvo atlikti 2000-2003 metais, tačiau teisinės pasekmės atsirado tik teismine tvarka juos nuginčijus ir prisiteisus iš pareiškėjų nuostolių atlyginimą. Pažymėjo, kad paskutinė byla pasibaigė ir sprendimas įsiteisėjo tik 2013 m. balandžio 3 d. Už visą laikotarpį iš B. M. LUAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai tebuvo išieškota 1147,88 Lt (antstolio pažyma), pareiškėjas nedirbo, nerodė oficialių pajamų ir su kreditoriumi nesitarė bei neatsiskaitinėjo .Ginčo atveju pareiškėjų finansinė būklė pablogėjo ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl jų tyčinių neteisėtų veiksmų. Skoliniai įsipareigojimai atsirado teismams įvertinus pareiškėjų veiksmus ir įsigaliojus sprendimams dėl nuostolių atlyginimo bei restitucijos taikymo. Pareiškėjai sudarė dovanojimo sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus bei atliko kitokius veiksmus, kurie laikytini nesąžiningais ir tai konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Nurodo, kad FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. yra numatytas 3 metų laikotarpis, kai pareiškėjas tampa nemokus, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos kartu su paskutinių 3 metų iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėjų elgesiu. Pažymėjo, kad pareiškėjai patys nurodė, jog jų poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1500 Lt suma, nors tame pareiškime nurodo, kad jiems lieka tik 800 Lt, tai yra pareiškėjai nurodė patiriantys daugiau išlaidų nei gaunantys pajamų .Tai rodo, kad pareiškėjai neatskleidė tikslių duomenų apie savo turimą turtą ir visas gaunamas pajamas. B. M. visą laiką (nuo 2009 metų iki dabar) buvęs turto neturinčiu bedarbiu, tik prieš paduodant pareiškimą išsiėmė verslo liudijimą (prieš 16 dienų) ir pateikė informaciją apie minimalias pajamas (iš kurių kreditoriui nieko nebuvo sumokėta). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo elgesys laikytinas apsimestiniu, siekiant tik sudaryti įspūdį dėl pastangų atsiskaityti su kreditoriumi. Teigia, kad pareiškėjų dukrai J. M. įvykdžius teismo sprendimą ir grąžinus tėvams priteistus pinigus, skola iš esmės būtų padengta, tačiau pareiškėjams leidus bankrutuoti ir pabaigus bankroto bylą, J. M. išnyktų pareiga mokėti už tėvų skolas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį, o tėvai galėtų nereikalauti iš jos priteistų 400 000 Lt.

Pareiškėjai B. M. ir L. M. atsiliepimu (b.l. 197-200) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad vertindamas pareiškėjų sąžiningumą, kreditorius vadovaujasi prieš daugiau kaip 10 metų įvykiais, savaip interpretuodamas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas. Kreditorius nepateikė jokių duomenų dėl pareiškėjų nesąžiningumo FABĮ kontekste. Kreditorius visiškai nepagrįstai neįvertino, jog per visą laikotarpį pareiškėjai nėra prisiėmę jokių papildomų finansinių įsipareigojimų. Pareiškėjai stengėsi ir nuosekliai beveik kiekvieną mėnesį, nors ir iš nedidelių pajamų, atlikdavo mokėjimus ir per visą laikotarpį kreditoriui jau yra grąžinta daugiau kaip 65000 Lt, todėl visiškai pagrįstai pareiškėjai mano, jog FABĮ kontekste jie nelaikytini nesąžiningais, o kreditorius, argumentuodamas priešingai, tokio pareiškėjų nesąžiningumo neįrodė. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjų sąžiningumu. Kreditorius taip pat pabrėžtinai akcentuoja pareiškėjo aktyvumą užsiimant veikla pagal verslo liudijimą, traktuodamas tai kaip apsimestinę veiklą. Vienok, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje konstatavo, kad bet koks skolininko siekis užsidirbti yra tik skatintinas, o ne priešingai, kaip bando interpretuoti kreditorius. Jis be pagrindo neatsižvelgia į faktą, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių - pirmiau nurodyta pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu. Kreditorius taip pat iškėlė abejones, jog pareiškėjų poreikiams tenkinti tenkanti suma yra didesnė, nei pareiškėjams šiuo metu liekanti pragyvenimo išlaidoms. Manytina, jog kreditorius neįsigilino nei į pareiškimo aplinkybes, nei į prie pareiškimo pateiktus dokumentus. Asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatinėjama ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.

Atskirasis skundas tenkinamas, teismo nutartis naikintina, klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto nuomone , remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti kelti bankroto bylą, suinteresuotam asmeniui teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias skolininko nesąžiningumą, padarė išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo , pagrįstumo klausimas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 str.1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str.8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 str.2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str.8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti tokią bylą.

Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš B. M. LUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai yra priteista 115100 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir 11 304 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.37-44), solidariai iš B. M. ir M. B. LUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 384 782,40 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 6 380,62 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno (b.l.122-128,129-134), solidariai iš L. M. ir M. B. LUAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai priteista 226 558 Lt, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, 5 531 Lt žyminio mokesčio, po 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno (b.l.51-57, 101-107).Pareiškėjų naudai teismas priteisė iš J. M. 400000 Lt, iš jų 226558 Lt nukreipė iš L. M. priteistai sumai išieškoti (b.l.108-118). Iš J. M. išieškota 30155 Lt, likusi neišieškota skola 193321 Lt (b.l.96), iš L. M. išieškoma kas mėnesį suma sudaro apie 480 Lt (b.l.17). Taip pat iš pareiškėjo B. M. priteista ir neišieškota suma sudaro 132784 Lt (115100+11304+6380), solidariai su M. B. – 384782,40 Lt, iš pareiškėjos L. M. – 2500 Lt, iš L. M. solidariai su M. B. – 232089 Lt (226558+5531). Pareiškėjų skolos (atmetus išieškotas sumas iš J. M. bei L. M. iki nutarties priėmimo dienos, bei solidariai priteistas sumas skaičiuojant po ½ dalį kiekvienam iš pareiškėjų) sudaro daugiau nei 25 MMA (25 875 Lt pagal šiuo metu galiojančią MMA, 25 000 Lt pagal MMA galiojusią pareiškimo pateikimo dieną.). Skolų sumokėjimo terminai suėję. Pareiškėjai yra sutuoktiniai, išlaikytinių neturi (b.l.7), abu pareiškėjai nekilnojamojo turto neturi, L. M. vardu registruota 1979 m. gamybos transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra areštuota, be to dėl jos gamybos metų yra menkos vertės (b.l. 18-21), L. M. dirba, gauna apie 1534 Lt (atskaičius mokesčius) (b.l. 164-165), B. M. yra įsigijęs verslo liudijimą statybos darbų vykdymui, pradėjo vykdyti veiklą ir 2014 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais gavo po 500 Lt pajamų, taip pat patyrė apie 562 Lt išlaidų, susijusių su šia veikla (b.l.150-157),L. M. vardu yra atidaryta sąskaita AB SEB bankas, likutis 2014-07-16 – 342,75 Lt, sąskaitų kituose bankuose atidaryta nėra, duomenų apie kitas turimas santaupas, taip pat apie paimtus kreditus nėra (b.l. 22-34,59-61, 167-173). (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu pareiškėjų gyvenamojoje patalpoje sudegė pastato viduje buvęs turtas, priklausęs pareiškėjams (b.l.8). Pareiškėjai panaudos sutarties pagrindu naudojasi dviejų kambarių butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje (b.l.176-179). Šių duomenų tikslumas dalyvaujančių byloje asmenų nėra ginčijamas

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjų atžvilgiu yra pagrindas kelti fizinio asmens bankroto bylas

Kadangi pareiškimą pateikė du fiziniai asmenys, kurie yra sutuoktiniai, bet jų skolos nėra solidarios, todėl esant sąlygas fizinio asmens bankroto bylai iškelti turi būti konstatuojamos kiekvieno jų atžvilgiu.

FABĮ tik pateikia fizinio asmens nemokumo sąvoką – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), bet nenustato kriterijų pagal kuriuos galima būti nuspręsti, kad asmuo negali įvykdyti įsipareigojimų, per kiek laiko jie turi būti įvykdyti ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl L. M. nemokumo. Jis gauna stabilias pajamas, apie 1500 Lt per mėnesį. Jos skola LUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-08 sudarė apie 193 tūkst. litų. Iš jos pajamų žalos atlyginimui kas mėnesį atskaitoma apie 480 Lt. Be to, už pareiškėjos skolą iš jos dukters J. M. išieškomos lėšos pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2007-06-08 nutartį Nr. 2A-288/2007 (b.l.101-118). Vykdant šį išieškojimą, iš J. M. per maždaug 3 metus išieškota 30155 Lt, t.y. maždaug po 800 Lt per mėnesį ( b.l.96). Taigi, faktiškai pagal pareiškėjos prievolę teismo skaičiavimu kas mėnesį sumokama apie  1300-1400 Lt. Pasakyta, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog žalos atlyginimas yra mokamas, jo išmokėjimas nėra hipotetinis, todėl negalima spręsti, kad skolininkė prievolės negalės įvykdyti. Pastebima, jog žalos atlyginimas 2006-12-21 sprendimu solidariai priteistas ir iš M. B..

Kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu išvada dėl L. M. nemokomo padaryta nepagrįstai, nesant šios sąlygos bankroto bylos iškėlimas jai nebuvo galimas ( FABĮ 5 str.8 d.1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo B. M. nemokumo faktą, nes jo skolos, įskaitant solidarią su M. B.,  viršija 0,5 mljn. litų, turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą šiuo metu nėra, pajamos negarantuotos, išieškota tik virš 1000 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad abiejų pareiškėjų atžvilgiu nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 2 p. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų sąžiningumą, nepagrįstai apsiribojo tik 3 metų laikotarpiu iki pareiškimo pateikimo dienos. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra numatyta, jog bankroto byla negali būti keliamai ,jei paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taigi, 3 metų laikotarpis yra siejamas su asmens tapsmu nemokiu, o ne tiesiogiai tik su sandorių sudarymo laiku. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo motyvu, jog tik taip aiškinant termino skaičiavimo pradžią bankroto bylos iškėlimo ir galutiniame jos rezultate skolų pabaigos siekiantis asmuo galėtų ir nesąžiningai susidaręs skolų išvengti jų mokėjimo, kas neatitiktų FABĮ tikslui yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Pastebima, jog FABĮ 4 str. nustato, kad dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreiptis tik pats pareiškėjas, kas sudaro sąlygas pareiškėjui pačiam nuspręsti, kada jis gali kreiptis į teismą.

FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. yra numatytas 3 metų laikotarpis, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą turi tikrinti teismas, tačiau ši nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu sudarytų sandorių ir vertinti juos kartu su paskutinių 3 metų iki pareiškimo pateikimo teismui pareiškėjų elgesį, per kurį sudarytų sandorių sąžiningumą teismas turi tikrinti. Be to, teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų įsiskolinimai yra vienam kreditoriui LUAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių įsiteisėjusių teismo sprendimų matyti, kad:

1. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu iš atsakovo B. M. LUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 115 100 Lt nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, 11 304 Lt bylinėjimosi išlaidų ir konstatavo, kad B. M. kaip bendrovės akcininkas ir administracijos vadovas, pažeisdamas ABĮ 18 straipsnio 6 dalis įtvirtintas pareigas, neteisėtais veiksmais inicijavo sandorį, dėl kurio LUAB „(duomenys neskelbtini) “ patyrė žalos (b.l. 37-44).

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priteisė LUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš B. M. ir M. B. 384782 Lt solidariai nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme. Atsakovų B. M. ir M. B. veiksmus, sudarant sandorius ir priimant bendrą sprendimą išmokėti baudą, teismas laikė nesąžiningais ir neprotingais, akivaizdžiai prieštaraujančiais bendrovės interesams ir verslo logikai (b.l. 122-134).

3. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų M. B. ir L. M. LUAB „(duomenys neskelbtini) “ 226 558 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, 5531 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės L. M. priimtas nutarimas pirkti pastatus žymiai didesne nei rinkos vertė kaina buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingas. Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad UAB „BU Algvigda“ atlikusi auditą UAB „(duomenys neskelbtini) “ nurodė ir Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiu 2004 m. balandžio 2 d. sprendimu konstatavo, kad 1998-2003 m. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai priėmė bendrovei ekonomiškai nenaudingus sprendimus, dėl ko ženkliai sumažėjo įmonės turto, pablogėjo finansinė būklė, įmonė pradėjo dirbti nuostolingai, 2000 bei 2003 m. įsigijo turtą: butą už 350000 Lt bei ūkinį pastatą už 270000 Lt aiškiai didesne nei rinkos kaina, kas taip pat įtakojo įmonės turto sumažėjimą (b.l 51-57).

4. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 31 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą ir taikė visišką restituciją, priteisė iš J. M. L. M. ir B. M. naudai 400 000 Lt, iš jų 226 558 Lt nukreipiant Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimui civilinėje byloje Nr.2-303-227/2006 iš skolininkės L. M. kreditoriui LUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistam nuostolių atlyginimo reikalavimui patenkinti. Teismas konstatavo, kad L. M. ir B. M. buvo žinoma apie teisminį įmonės veiklos dėl netinkamo jos valdymo ir nuostolingų sandorių sudarymo tyrimą. Pareiškėjai turimą turtą padovanojo dukteriai ir tapo neturinčiais turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ir tokiu būdu veikė prieš kreditoriaus interesus. Dovanų gavusi ir turtą perpardavusi dukra iki šiol teismo priteistų pinigų tėvams negrąžino (b.l. 108-118).

Byloje esantys sprendimai yra įsiteisėję ir juose nustatytų faktinių aplinkybių įrodinėti iš naujo nereikia. Nors pareiškėjų veiksmai buvo atlikti 2000, 2003 metais, dėl ko atsirado jų skoliniai įsipareigojimai LUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismo sprendimai buvo priimti ir įsiteisėjo nuo 2006 iki 2013 m., juose buvo konstatuoti nesąžiningi pareiškėjų veiksmai ir priteistas iš pareiškėjų LUAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimas, taip pat konstatuoti jų veiksmai prieš kreditoriaus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Dėl B. M. teismo sprendimas, kuriuo iš priteista 384782 Lt skola, įsiteisėjo tik 2013-04-03.Teismo vertinimu kai neteisėti asmens veiksmai konstatuojami teismo įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, 3 metų terminas skaičiuotinas nuo jo įsiteisėjimo . Termino skaičiavimas tik nuo veiksmų atlikimo momento  prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ( CK 1.5str.), nes tokiu atveju skolininkas būtų suinteresuotas proceso vilkinimu ir vien dėl to išvengtų jau egzistuojančios prievolės, kuri atsirado atliktus žalą padariusius veiksmus, įvykdymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartyje ir  Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendime konstatuota, kad B. M. ir L. M. turimą turtą padovanojo dukteriai ir taip tapo neturinčiais turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ir tokiu būdu veikė prieš kreditoriaus LUAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Iš byloje esančių sprendimų matyti, kad pareiškėjai patys sistemingai darė žalą LUAB „(duomenys neskelbtini)“, turimą turtą padovanojo savo dukrai, dirbtinai sukėlė savo nemokumą, kas šiuo atveju leidžia teigti, jog pareiškėjai nebuvo sąžiningi. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki 2014 m. birželio 23 d. iš L. M. išieškota LUAB „(duomenys neskelbtini)“ 35 582,69 Lt (b.l. 93), iš B. M. – 1147,88 Lt (b.l. 95), nors B. M. yra įsigijęs verslo liudijimą statybos darbų vykdymui, pradėjo vykdyti veiklą ir 2014 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais gavo 1000 Lt pajamų (b.l. 156), tačiau byloje duomenų apie tai, kad B. M. kreditoriaus naudai pervedė lėšas( jų dalį) , nėra.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai teikdami pareiškimą netinkamai vykdė FABĮ 4 str.4 dalies 2 punktą numatytą pareigą pateikti patvirtinančius dokumentus apie visas gaunamas ar numatomas gauti pajamas – nurodė, kad L. M. dirba, gauna apie 1534 Lt (atskaičius mokesčius), B. M. yra įsigijęs verslo liudijimą statybos darbų vykdymui, L. M. vardu yra atidaryta sąskaita AB SEB bankas, likutis 2014-07-16 – 342,75 Lt, nors iš bylos duomenų matyti, kad B. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. įsakymu yra priteistas iš J. M. (dukros) po 1000 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, nuo 2010 m. birželio 18 d. iki B. M. gyvos galvos (b.l. 119). Tai rodo, kad pareiškėjai turi/gali turėti papildomų pajamų, kurių teismui nenurodė.

Kaip jau minėta, FABĮ 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla,mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie pareiškėjų nesąžiningumą, L. M. mokumą dėl ko pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pripažintinas nepagrįstu ir atsisakytina kelti bankroto bylą (FABĮ 1 str., 5 str.8 dalies 1 ir 2 punktai), o Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str.1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

LUAB „(duomenys neskelbtini) “ atskirąjį skundą patenkinti, Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjams L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjas                                                                   Eigirdas Činka