Civilinė byla Nr. e2-4980-918/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19887-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1., 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Unco“ vadovui V. U. ir atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,

atsakovo VšĮ „Vaikų ateitis“ atstovams advokatui Juriui Petreikiui ir steigėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Unco“ ieškinį atsakovui VšĮ „Vaikų ateitis“ dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, atsakovo VšĮ „Vaikų ateitis“ priešieškinį ieškovui UAB „Unco“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. M..

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Unco“ ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas VšĮ „Vaikų ateitis“ neteisėtai nutraukė 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutartį, priteisti iš atsakovo 5 931,60 Eur dydžio baudą dėl neteisėto 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutarties nutraukimo, 2 500,00 Eur negrąžintą užstatą, 155,00 Eur delspinigių už negrąžintą užstatą iki ieškinio pateikimo dienos ir 0,02 proc. delspinigius iki užstato grąžinimo dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. birželio 15 d. T. M., VšĮ „Vaikų ateitis“ ir UAB „Unco“ sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas įsipareigojo naudoti patalpas veiklai, susijusiai su UAB „Unco“ įstatuose nurodyta veikla, vaikų laisvalaikio, ugdymo veikla, švietimui būdingų paslaugų veikla. 2018 m. birželio 19 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 18/0619, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti vaikų lavinimo, saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas sumokėti sutartimi sutartą kainą. 2019 m. gegužės 6 d. ieškovas iš atsakovo gavo Reikalavimą dėl įsipareigojimų pagal 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutartį įvykdymo, kuriame atsakovas pareikalavo iki 2019 m. gegužės 20 d. sumokėti 7 386 Eur įsiskolinimą už nuomą už 10 mėnesių, iš sumos atskaičius ieškovo sumokėtą 2 500,00 Eur užstatą. 2019 m. gegužės 5 d. atsakovas taip pat pateikė ieškovui pranešimą dėl 2018 m. birželio 15 d. nuomos sutarties nutraukimo nuo 2019 m. gegužės 22 d. motyvuojant tuo, kad nuo sutarties pasirašymo dienos iki reikalavimo išsiuntimo dienos ieškovas neatliko nei vieno mokėjimo pagal nuomos sutartį. 2019 m. birželio 6 d. atsakovas pateikė ieškovui raginimą išsikraustyti iš patalpų. 2019 m. birželio 27 d. atsakovas apribojo ieškovo patekimą į ginčo patalpas. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai: nuo 2018 m. birželio 15 d. Nuomos sutarties sudarymo dienos ieškovas kiekvieną mėnesį mokėjo tiek patalpų nuomos mokestį, tiek kitus privalomus mokesčius pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Tai, kad ieškovas tinkamai atsiskaitydavo pagal sutartį, patvirtina Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai. Iš šių aktų matyti, jog tiek nuomos mokestis, tiek komunaliniai mokesčiai buvo paskaičiuoti, suderinti tarp atsakovo atstovo G. K. bei ieškovo atstovo V. U. ir minėtų asmenų patvirtinti parašais. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovas teigdamas, kad ieškovas neatsiskaito už patalpas, dėl nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi tik praėjus beveik vieneriems metams nuo sutarties sudarymo dienos. Nuomos sutarties 12.2 p. (a) dalis numato, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui, įspėjus nuomininką prieš 15 dienų, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti mėnesinį nuomos mokestį daugiau nei 30 dienų. Ieškovas nurodo, kad atsakovui teigiant, kad ieškovas su juo neatsiskaitė nuo pat sutarties sudarymo dienos, vadovaudamasis minėta sutarties dalimi, nuomos sutarties nutraukimo į ieškovą galėjo kreiptis dar 2018 m. rugpjūtį. Atsakovas, norėdama vienašališkai nutraukti sutartį, privalėjo vadovautis sutarties 12.5 p., pagal kurį sutartis gali būti nutraukiama be kitos šalies kaltės, apie sutarties nutraukimą raštu įspėjant kitą sutarties šalį prieš 6 mėnesius. Be to, tokiu atveju nuomotojas turi sumokėti nuomininkui 6 mėnesių nuomos dydžio baudą, kuri atitinka iš anksto abiejų šalių aptartus ir suderintus nuostolius. Ieškovas ginčo patalpose vykdo komercinę veiklą. Atsakovui neteisėtai nutraukus sutartį, o nuo 2019 m. birželio 27 d. visiškai apribojus ieškovui galimybę patekti į patalpas, ieškovui tapo nebeįmanoma vykdyti savo komercinę veiklą. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas kasdien patiria netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos, patirti kiti tiesioginiai nuostoliai. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo atsakovas ieškovui turi grąžinti 2500 užstatą ir sumokėti 5931,60 baudą, iš viso sumokėti 84361 Eur sumą, taip pat 155 Eur delspinigius nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad VšĮ „Vaikų ateitis“ anksčiau kreipėsi į UAB „Unco“ ir/ar V. U. dėl nuomos mokesčio pagal sutartį sumokėjimo. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad V. U. parengė ir pateikė G. K. pasirašyti Mokėjimų suderinimo aktus. Nurodo, kad Mokėjimų suderinimo aktuose buvo klaidingai nurodyti mėnesiai, už kuriuos buvo mokamas nuomos mokestis bei apmokami komunaliniai mokesčiai. Iš Mokėjimų suderinimo akto matyti, kad ieškovas atliko 5 mokėjimus, kurių kiekvienu buvo sumokamas iš karto už dviejų mėnesių patalpų nuomos mokestis ir komunaliniai mokesčiai. Vien tai, kad Mokėjimų suderinimo aktuose klaidingai nurodyti mėnesiai, už kuriuos buvo atsiskaitoma pagal sutartį, neturi jokios esminės reikšmės paties atsiskaitymo su ieškove faktui. Nors ir atsakovo įstatuose nebuvo nurodyta veikla, susijusi su vaikų lavinimu, saviraiškos poreikių skatinimo paslaugų teikimu, tačiau tokia veikla ieškovas galėjo užsiimti, kadangi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo registruota veiklos rūšis – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla.

Ieškovas UAB „Unco“ pateikė prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, prašo jį panaikinti ir priešieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, kad skolos nebuvimą patvirtina nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai, iš kurių matyti, kad už nuomojamas patalpas yra sumokėta 9 886,00 Eur nuomos mokesčio, taip pat 802,58 Eur už suteiktas komunalines paslaugas. Visi nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai yra pasirašyti abiejų šalių. UAB „Unco“ 2019 m. balandžio mėnesį žodžiu, o 2019 m. gegužės mėnesio 20 d. raštu nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. nemokės atsakovui grynaisiais pinigais, kadangi atsakovas nepateikia kasos pajamų orderių. Atsakovas pateikė ieškovui aktą, kuriame skaitiklių rodmenys fiksuoti toliau, o nuomos mokesčio reikalaujama tik už 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesius. UAB „Unco" siekė toliau nuomotis patalpas ir vykdyti veiklą. Apskaityti suderinti ir apmokėti aktai buhalterinėje apskaitoje už 10 mėnesių, būtent tie aktai, ant kurių ir parašyta „SUMOKĖTA“. Tokie aktai buvo išrašomi kas mėnesį, nurodant nuomos mokestį už du mėnesius. Iki 2019 m. balandžio mėnesio su atsakovu yra visiškai atsiskaityta už 10 mėnesių laikotarpį.

Ieškovas UAB „Unco“ teismo posėdyje paaiškino, kad siekė patalpose įrengti vaikų žaidimų kambarį. Patalpos buvo funkcionalios, pilnai įrengtos. Veikla buvo pradėta vykdyti nuo 2018 m. liepos 1 d. Aktus sudarydavo G. K., atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais, tačiau G. K. pakvitavimų niekada nedavė. Nuo gegužės mėnesio, kilus konfliktui, nusprendė grynaisiais pinigais nebemokėti. Laukė, kol bus išrašyta sąskaita ir pataisytas mokesčių suderinimo aktas už gegužės mėnesį, tačiau atsakovo atstovai akto nepataisė, sąskaitos nepateikė.

Atsakovas VšĮ „Vaikų ateitis“ su ieškovo UAB „Unco“ ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Priešieškinį prašo tenkinti, priteisti iš ieškovo UAB „Unco“ 7 880,30 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismui pateiktame ieškinyje (šioje byloje laikomas priešieškiniu) nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo už išnuomotas patalpas nuo 2018 m. liepos 1 d. visą sutarties galiojimo laikotarpį mokėti po 988,60 Eur kiekvieną mėnesį, už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, taip pat mokėti nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius, įskaitant, bet neapsiribojant, mokestį už patalpų šildymą, pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus. Ieškovas pagal sutartį sumokėjo 2 500,00 Eur užstatą banko pavedimu, tačiau nuomos mokesčio nei vieną mėnesį nemokėjo. 2019 m. gegužės 6 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą raštu, reikalaudamas sumokėti nuomos mokestį pagal sutartį už 10 mėnesių, į šią sumą įskaitant 2 500,00 Eur užstatą. 2019 m. birželio 5 d. atsakovas pateikė ieškovui raginimą iki 2019 m. birželio 27 d. išsikraustyti iš patalpų. Iki nurodytos datos ieškovas iš patalpų neišsikraustė, todėl 2019 m. birželio 27 d. atsakovas pakeitė patalpų durų spyną, taip apribodamas ieškovo patekimą į patalpas. Siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų, keičiant patalpų durų spyną, atsakovo kvietimu dalyvavo antstolė V. M., kuri faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo patalpų durų spynos keitimo faktą.

Atsakovas nurodo, kad ieškovas savo reikalavimą pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtų grindžia vieninteliu argumentu – tuo, jog ieškovas yra tinkamai atsiskaitęs su atsakovu, atsiskaitymo faktą įrodinėdamas pateiktais nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktais. Atsakovo įsitikinimu, sprendžiant dėl tariamo atsiskaitymo pagal nuomos sutartį yra reikšminga, kad 2018 m. balandžio 29 d. VšĮ „Vaikų ateitis“ strateginės plėtros vadovės pareigose pradėjo dirbti ieškovo direktoriaus V. U. sutuoktinė V. U.. Per trumpą laiką tarp V. U. ir atsakovės steigėjo G. K. užsimezgė draugiški santykiai, V. U. įgijo visišką G. K. pasitikėjimą. Naudodamasi įgytu pasitikėjimu V. U. įtikino G. K. dalį patalpų, kuriose veiklą vykdė atsakovas, išnuomoti UAB „Unco“. V. U. paaiškino, kad UAB „Unco“ norėtų įrengti vaikų žaidimų kambarį ir pradėti vykdyti veiklą. Atsakovas nurodo, kad nuolat ragino ieškovą sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius pagal sutartį. Ieškovas nuolat kartojo, kad vaikų pramogų erdvės veikla yra ką tik pradėta vystyti, pajamos kol kas yra nepakankamos ir įtikino atsakovą, kad tikrai atsiskaitys, juolab, kad yra pasirašyta Mokėjimų suderinimo aktai, patvirtinantys ieškovo pareigą atsiskaityti. Atsakovas, tikėdamasi gera ieškovo, kaip nuomos sutarties šalies valia, o taip pat pasitikėdama V. U., delsė nutraukti nuomos sutartį su ieškovu, tikėdamas, kad galiausiai ieškovo veikla duos bent jau tiek pajamų, kad ieškovui jų pakaktų atsiskaityti su atsakovu. 2019 m. sausio 2 d. ieškovo savininko V. U. sutuoktinė V. U. tapo VšĮ „Vaikų ateitis“ direktore. Tapusi VšĮ „Vaikų ateitis“ direktore, V. U. atsakovo parengtame ir iki tol naudotame Mokėjimų suderinimo akto formos tekste be atsakovo steigėjo ir dalininko G. K. žinios pakeitė vieną raidę. Tokiu būdu atsakovas į šią bylą pateiktuose Mokėjimų suderinimo aktuose už liepos – rugpjūčio ir už rugsėjo – spalio mėnesius nurodyta „viso sumokėti“, o ieškovo pateiktuose Mokėjimų suderinimo aktuose toje pačioje vietoje jau nurodyta iš „viso sumokėta“. G. K. preziumavo, kad V. U., kaip atsakovo vadovė, veikia geriausiais atsakovo interesais, atsakovo atžvilgiu yra sąžininga ir lojali, todėl Mokėjimų suderinimo aktuose patikrindavo tik įrašytas sumas, bet ne savo paties parengtą Mokėjimų suderinimo akto formą. Ieškovas nepateikė jokių mokėjimo prievolės įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, nes nėra atsiskaičiusi su atsakovu. Atsakovas nurodo, kad ieškovo atsiskaitymas su atsakovu lieka neįrodytas, todėl ieškovo argumentai turi būti atmesti, kad nuomos sutartis nutraukta neteisėtai. Ieškovui neįrodžius tinkamo atsiskaitymo pagal nuomos sutartį, nėra pagrindo pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, taigi, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas. Atsakovas akcentuoja, kad ieškovas nei viename procesiniame dokumente nenurodo, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovas įvykdęs sutartinę prievolę. Mokėjimų suderinimo aktai yra nepakankamas įrodymas atsiskaitymo faktui patvirtinti. Ieškovas, tiek ir ieškovo vadovo V. U. sutuoktinė V. U., naudodamiesi įgytu atsakovo steigėjo ir vienintelio dalininko G. K. pasitikėjimu, siekė juo pasinaudoti savo asmeninei naudai gauti – ne tik žadėjo nuomos mokestį mokėti ateityje, bet ir pateikė G. K. pasirašyti V. U. pakoreguotus Mokėjimo suderinimo aktus. Ieškovui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo atsakovui faktą, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pinigų perdavimo faktą. Atsakovas nurodė, kad VšĮ „Vaikų ateitis“ steigėjui G. K. gavus informaciją, kad direktorės pareigas einanti V. U. galimai ketina apgaule perimti vystomą ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo verslą, 2019 m. balandžio 16 d. steigėjas G. K. priėmė sprendimą nušalinti tuo metu direktorės pareigas ėjusią V. U., inicijavo vidaus auditą. Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktus apmokėjimui už 2018 m. liepos – spalio mėn. rengė G. K., o aktus už likusius nuomos mėnesius rengė tuo metu atsakovės direktorės pareigas ėjusi ieškovės vadovo V. U. sutuoktinė V. U.. Aplinkybė, jog byloje pateikta daugiau (nei už 10 mėn.) Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktų, o kai kurie iš jų kartojasi, greičiausiai susijusi su aplaidžiu direktorės pareigas ėjusios V. U. darbinių pareigų vykdymu. Atsakovas nurodo, kad iš pradžių UAB „Unco“ išnuomotose veiklos vykdyti negalėjo, nes patalpas reikėjo įrengti. Nuomos mokesčio grynaisiais pinigais negavo. Tik vėliau paaiškėjo, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas. G. K. neturėjo laiko gilintis į visus aspektus, jis V. U. pasitikėjo, negalvojo, kad ji aktuose pakeis vieną raidę. Teismo posėdyje atsakovas prašo atmesti ieškovo pateiktus 2018 -2019 metų kasos išlaidų orderius, kaip tinkamą įrodymą, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “KASOS DARBO ORGANIZAVIMO IR KASOS OPERACIJŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ”. Ieškovo direktorius V. U. iš kasos ėmė pinigus vien savo valia, pats užpildydamas kasos išlaidų orderius, nepateikdamas į buhalterinę apskaitą atsakovo, kaip juridinio asmens, išduoto kasos pajamų orderio. Atsakovas nurodo, kad išnuomotose patalpose ieškovas ilgą laiką nevykdė jokios veiklos ir negalėjo turėti pajamų, mokėti nuomos mokestį, todėl buvo sugalvota, kaip išvengti prievolės įvykdymo: Mokėjimų suderinimo aktuose už liepos – rugpjūčio ir už rugsėjo – spalio mėnesius nurodyta „viso sumokėti“, o ieškovo pateiktuose Mokėjimų suderinimo aktuose toje pačioje vietoje jau nurodyta iš „viso sumokėta“. UAB „Unco“ veiklą pradėjo vykdyti 2019 metų vasarį-kovą, ieškovas neturėjo lėšų nuomos mokesčiui mokėti. Ieškinį prašo atmesti, priešieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo T. M. atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Iš civilinėje byloje esančių įrodymų turinio nustatyta, kad 2018 m. birželio 15 d. sudaryta Patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovui subnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir dvi parkavimo vietos teritorijoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios trečiajam asmeniui T. M. (T. M.). Ieškovas įsipareigojo už nuomojamas patalpas atsiskaityti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Nuomos sutarties 2.1 punktu ieškovas įsipareigojo naudoti patalpas veiklai, susijusiai su ieškovo įstatuose nurodyta veikla, vaikų laisvalaikio, ugdymo veikla, švietimui būdingų patalpų veikla. Sutarties 3.1 p. sutarta dėl trejų metų nuomos termino, pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d. Sutarties 4. 1 punktu nustatytas 988,60 Eur nuomos mokestis per mėnesį, kuris, remiantis sutarties 4.2 punktu, turėjo būti pradėtas mokėti nuo 2018 m. liepos 1 d. ir mokamas pavedimu arba grynais kas mėnesį už kiekvieną einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 d. Nuomos sutarties 4.3 punktu ieškovas įsipareigojo mokėti 2 500 Eur užstatą. Nuomos sutarties 4.4 punktu ieškovas įsipareigojo papildomai atsakovui mokėti už visas komunalines paslaugas, kurios yra teikiamos į patalpas, įskaitant karšto ir šalto vandens, elektros energijos, dujų - pagal skaitiklių parodymus arba pagal plotą, šiukšlių išvežimą, kitas eksploatacines paslaugas – pagal įmonių pateiktas sąskaitas. Nuomininkas įsipareigojo už komunalines paslaugas mokėtiną sumą mokėti pavedimu iki kiekvieno mėnesio 20 d. Nuomos sutarties 4.5 punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti palūkanas po 0,2 procentus nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. 2018 m. birželio 19 d. sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 18/0619, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti vaikų lavinimo, saviraiškos poreikių skatinimo paslaugas.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų VĮ Registrų centras išrašų nustatyta, kad ieškovo UAB „Unco“ vadovas ir akcininkas nuo 2017 m. gegužės 12 d. yra V. U.. Atsakovo viešosios įstaigos „Vaikų ateitis“ steigėjas ir vienintelis dalininkas yra G. K., kuris nuo 2018-05-01 iki 2019-01-03 buvo atsakovo vadovas. G. K. yra ir atsakovo kasininkas. 2018 m. balandžio 29 d. darbo sutarties pagrindu atsakovo strateginės plėtros vadovės pareigoms priimta dirbti V. U.. V. U. nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo paskirta atsakovo vadovo pareigoms. G. K. įsitikinimu V. U., būdama VšĮ „Vaikų ateitis“ vadove, veikė prieš įstaigos interesus, siekė perimti įstaigos veiklą.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kiekviena sutarties šalis turėdami sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena sutarties šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 , 2, 3 dalys).

2019 m. gegužės 6 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad remiantis sutarties 12.2 punkto a dalimi, sutartis nutraukiama nuo 2019 m. gegužės 22 d. dėl už 10 mėnesių nemokėto nuomos mokesčio, iš viso 7386 Eur. 2019 m. gegužės 20 d. atsakymu ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad nesilaikyta sutarties nutraukimo tvarkos, o įsiskolinimo nėra. 2019 m. birželio 6 d. atsakovas ieškovui pateikė raginimą ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. išsikraustyti iš patalpų. 2019 m. birželio 14 d. ieškovas raštu informavo atsakovą apie savo nesutikimą su sutarties nutraukimu tiek nesant faktinio pagrindo, tiek pažeidus procedūrą. 2019 m. birželio 25 d. elektroniniu paštu ieškovas informuotas, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. pateikimas į patalpas bus apribotas. 2019 m. birželio 27 d. ieškovas pakartotinai informavo atsakovą apie nesutikimą su sutarties nutraukimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.477 str. 1 d. numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį įtvirtinta CK 4.487 straipsnyje. CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas ar į bylą pateikti nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktai apmokėjimui patvirtina ieškovo nurodomą aplinkybę, jog ieškovas patalpų nuomos mokestį už 10 mėnesių yra sumokėjo. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų aktų pavadinimas „Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas apmokėjimui“, nurodomas adresas patalpų (duomenys neskelbtini). Sudarytos 2018 m. birželio 15 d. Patalpų nuomos sutarties ir aktų pagrindu ieškovas reiškia atsakovui ieškinį, o atsakovas priešieškinį. Aktų įžanginėse dalyse nurodoma, kad aktai yra sudaryti tarp nuomotojo G. K. ir nuomininko V. U. pagal 2018 m. birželio 15 d. nuomos sutartį dėl nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu šalių atstovai patvirtino, kad, nepaisant to, kad šiuose aktuose nėra nurodoma apie juridinių asmenų - VšĮ „Vaikų ateitis“ ir UAB „Unco“ dalyvavimą, šiuos aktus G. K. ir V. U. ir pasirašė kaip nurodytų juridinių asmenų atstovai. Aktuose nurodyta, kad vadovaujantis aktu, „nuomininkas apmokės už suvartotą elektros energiją, vandenį bei dujų abonementinį mokestį“. Kiekviename šių aktų yra fiksuotos sumos už minėtas paslaugas bei nuomos mokestis. 2018 m. rugpjūčio 6 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 29,22 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už liepos ir rugpjūčio mėnesius, taip pat įrašas, kad „viso sumokėti: 2006,42 Eur“, 2018 m. spalio 5 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 54,87 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už rugsėjo ir spalio mėnesius, taip pat įrašas „viso sumokėti: 2032,07 Eur“. 2018 m. gruodžio 4 d. akte nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 145,03 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už lapkričio ir gruodžio mėnesius, taip pat įrašas, kad „viso sumokėta: 2 122,23 Eur“, 2019 m. sausio 2 d. akte – už komunalines paslaugas priskaičiuota 131,81 Eur, nurodyta, kad nuomos mokestis už „2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius“ 1 977,20 Eur, „viso sumokėta 2 109,01 Eur“, 2019 m. vasario 4 d. akte – už komunalines paslaugas priskaičiuota 148,71 Eur, nuomos mokestis „už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėn. – 1 977,20 Eur“, „viso sumokėta 2 125,91 Eur“, 2019 m. kovo 4 d. akte – už komunalines paslaugas priskaičiuota 207,46 Eur ir nuomos mokestis už 2019 m. sausio ir vasario mėn. – 1977,20 Eur, „viso sumokėta 2 184,66 Eur“, 2019 m. balandžio 1 d. akte – už komunalines paslaugas priskaičiuota 169,57 Eur ir nuomos mokestis už 2019 m. kovo ir balandžio mėn. – 1977,20 Eur, „viso sumokėta 2 146,77 Eur“. Kaip matyti iš nurodytų duomenų, dviejuose aktuose, t. y. 2018 m. rugpjūčio 6 d. akte ir 2018 m. spalio 5 d. akte yra nurodyta „viso sumokėti“, likusiuose aktuose – „viso sumokėta“.

Vilniaus apygardos teismas 2022 sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-40-432/2022 nurodė, kad išanalizavus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymėtina, kad teismo sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo 2018-08-06 ir 2018-10-05 aktuose nurodytų sumų yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nuo teisingo šios bylos dalies (dėl 2018-08-06 ir 2018-10-05 aktuose nurodytų sumų sumokėjimo klausimo) išsprendimo priklauso ir patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo, ir nuomos mokesčio priteisimo klausimų sprendimas. Vadinasi, šiuo atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pirmosios instancijos teismui nenurodžius, dėl kokių motyvų jis nusprendė, kad yra sumokėtos ir 2018-08-06 ir 2018-10-05 aktuose nurodytos sumos, neįmanoma teisingai išspręsti visos bylos. Esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytam pagrindui, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo, kad sprendime būtų tinkamai įvertintos aplinkybės, ar buvo sumokėtos 2018-08-06 ir 2018-10-05 aktuose nurodytos sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo po apeliacijos, buvo nustatęs šalims terminą pateikti papildomus įrodymus, buvo užklausęs dėl papildomų duomenų pateikimo ikiteisminio tyrimo instituciją, tačiau į bylą papildomų įrodymų nepateiktą, šalys prašo ginčą spręsti pagal į bylą pateiktus šalių  įrodymus, vadovautis duotais paaiškinimais. Byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog šalys fiziškai perdavė aktuose nurodytas sumas (šalių versijos dėl šios aplinkybės kardinaliai skiriasi). Nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių esminę šiai bylai reikšmę turinčią aplinkybę (būtent nuomos mokesčio nemokėjimo aplinkybe atsakovas grindė vienašališką nuomos sutarties nutraukimą), šią aplinkybę reikalinga nustatyti pagal kitų įrodymų visumą. Šios aplinkybės tinkamam įvertinimui reikšmę turi ir šalių elgesys iki sutarties nutraukimo, t. y. kaip pačios šalys elgėsi sutarties vykdymo metu ir kaip kiekviena jų vertino kitos šalies veiksmus.

Ieškovas į bylą pateikė išlaidų orderių kopijas, kuriuose nurodyta, kad ieškovo vadovas V. U. iš UAB „Unco“ kasos, kaip kasininkas išsiimdavo pinigus, įskaitant pinigų sumas nuomos mokesčiui sumokėti. 2018-11-20 kasos išlaidų orderis Nr. 3 rodo, kad paimti 592,74 eurai atlyginimui už 2018 sausio, kovo, spalio mėnesiui išsimokėti. 2018-11-20 kasos išlaidų orderis Nr. 4 rodo, kad paimti 2422,55 eurai už automobilio nuomą. 2018-11-20 kasos išlaidų orderis Nr. 2 rodo, kad paimta 4000 eurų paskolai sugrąžinti. 2018-12-04 kasos išlaidų orderis Nr.6 ir 2019 metų kasos išlaidų orderiai Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 rodo, kad ieškovo vadovas V. U. iš UAB „Unco“ kasos paėmė pinigines lėšas skirtas patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams sumokėti. Galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “KASOS DARBO ORGANIZAVIMO IR KASOS OPERACIJŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ”  9 punktas numatė: „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“. Ieškovo pateiktas įrodymas rodo, kad ieškovo vadovas sau išsimokėjo iš bendrovė kasos pinigus, tačiau nėra atsakovo išduoto kasos pajamų orderio, kad pinigai sumokėti atsakovui, ieškovas nėra pateikęs įrodymų dėl piniginių lėšų panaudojimo pagal paskirtį. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti grynųjų pinigų išmokėjimo orderiai tik patvirtina piniginių sumų išmokėjimą ieškovo vadovui, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad šios pinigų sumos, buvo perduotos atsakovui. Vilniaus apygardos teismas 2022 sausio 11 d. nutartyje byloje Nr.e2A-40-432/2022 nurodė, kad teismas privalo išanalizuoti įrodymus dėl 2018-08-06 ir 2018-10-05 aktuose nurodytų sumų sumokėjimo. Per teismo nustatytą terminą įrodymai, kad ieškovas sumokėjo atsakovui pagal 2018-08-06 „Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas apmokėjimui“,  kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 29,22 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už liepos ir rugpjūčio mėnesius, taip pat įrašas, kad „viso sumokėti: 2006,42 Eur“, nepateikti. 2018 m. spalio 5 d. „Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas apmokėjimui“ nurodyta, kad už komunalines paslaugas priskaičiuota 54,87 Eur ir 1 977,20 Eur nuomos mokestis už rugsėjo ir spalio mėnesius, taip pat įrašas „viso sumokėti: 2032,07 Eur“, tačiau įrodymai dėl skolos sumokėjimo atsakovui nepateikti. Teismui pateiktas 2019 m. gegužės 16 d. ieškovo pasirašytas aktas dėl skolų suderinimo su atsakovu nurodytos sumos nenurodytos, dokumento numeris neįvardintas. Klientų būklės, detalioje klientų informacijos lentelėje nėra nurodytos pinigų sumos pagal 2018-08-06 ir 2018-10-05 aktus. 2018-08-06 ir 2018-10-05 aktuose įrašytas žodis „sumokėti“ reiškia, kad turi ateityje nuomininkas sumokėti nuomos mokestį ir suskaičiuotus komunalinių paslaugų mokesčius. Visuma irodymų rodo, kad 2018-08-06 ir 2018-10-05 aktuose nurodytos sumos 2032,07 eurai ir 2006,42 eurai atsakovui nesumokėtos. 

         Atsakovas nurodo, kad aktuose be G. K. žinios buvo pakeista viena raidė ir vietoje žodžio „sumokėti“ buvo įrašyta „sumokėta“, o G. K., pasitikėdamas V. U. to nepastebėjo. Teismo vertinimu, šioje byloje abi šalys nebuvo linkusios atskleisti tikrųjų faktinių aplinkybių – tokį šalių procesinį elgesį galėjo lemti tiek kilęs konfliktas tarp V. U. (ieškovo vadovo sutuoktinės ir atsakovo buvusios vadovės) ir G. K. (atsakovo steigėjo, kasininko ir buvusio vadovo), tiek tai, kad šalys tik dėl joms pačioms žinomų aplinkybių neturėjo tikslo tinkamai įforminti tarpusavio santykių tiek teisine, tiek buhalterine prasme. Įvertinus tai, kad G. K., nepaisant to, kad vadove buvo paskyręs V. U., iš esmės faktiškai atliko vadovo pareigas, be to, įvertinus tai, kad G. K. atliko ir įstaigos kasininko funkcijas, atmetamas atsakovo paaiškinimas, kad nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. balandžio mėnesio buvo toks neatidus ir nerūpestingas, būtų neatkreipęs dėmesio į tai, kokį aktą pasirašo (t. y. ar aktą, patvirtinantį kitos sandorio šalies prievolę mokėti pinigines sumas, ar aktą, patvirtinantį, kad kita sandorio šalis prievolę įvykdė).

         Šalių pateiktos sutartys rodo, kad atsakovas nuomojo ieškovui patalpas, o ieškovas turėjo teikti atsakovei paslaugas, pagal abi sutartis turėjo būti mokamos iš esmės panašaus dydžio sumos. Elektroniniai laiškai rodo, kad atsakovo steigėjas G. K., net ir teisine prasme nebūdamas įstaigos vadovu, jos veikla, įskaitant finansinę, aktyviai domėjosi. Teismas atmeta atsakovo pateiktą versiją, jog nuo 2018 m. gruodžio mėnesio surašytuose ir pasirašytuose Nuomos mokesčio ir apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktuose apmokėjimui (iš viso penkiuose aktuose) atsakovo steigėjui nežinant buvo pakeista viena raidė. Įrodymų visuma rodo, kad atsakovo steigėjas G. K. žinojo ir suprato, kad patvirtina atsiskaitymo faktą ir šiuose aktuose pateikta informacija atsitiko abiejų aktą pasirašiusių asmenų valią tokius aktus pasirašyti. Įvertinus šiuose aktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas už 2018 m. lapkričio, gruodžio ir 2019 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesių nuomą yra sumokėjęs nuomą ir komunalinius mokesčius. Teismo nustatyta, kad nesumokėtas nuomos mokestis ir už komunalines paslaugas už 2018 liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį. Ieškovas su atsakovu už 2019 m. gegužės mėnesio nuomą nėra atsiskaitęs. Teismo vertinimu, už 2019 m. gegužės mėnesį ieškovas nuomos mokesčio nėra sumokėjęs dėl formalių priežasčių – atsakovui nepateikus sąskaitos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dokumentinio proceso tvarka pareikšti reikalavimai yra pagrįsti tik iš dalies, todėl preliminarus sprendimas keistinas (CPK 430 str. 6 d. 3 p.), atsakovui iš ieškovo priteisiama nuomos ir komunaliniai mokesčiai 2006,42 eurai už 2018 metų liepą, rugpjūtį, 2032,07 eurai už 2018 metų rugsėjį, spalį, 988,60 Eurai nuomos mokesčio suma už patalpų nuomą 2019 m. gegužės mėnesį. Iš viso 5027,09 eurų.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų identifikavimo taip pat svarbu įvertinti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant, ar apie sutarties nutraukimą pranešta tinkamai, svarbu įvertinti ir tai, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir ar ji galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Pareigos prieš nustatytą terminą informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020, 25 punktas).

Šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties 12.2 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui, įspėjus nuomininką prieš 15 dienų, jei nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį daugiau kaip 30 dienų nesikreipiant į teismą. Nuomos sutarties 12.4 punktu šalys susitarė, kad jog visais atvejais esant sutarties pažeidimui, nukentėjusioji šalis privalo apie tai pranešti raštu kaltajai šaliai apie sutarties pažeidimą ir suteikti ne trumpesnį nei 10 dienų laikotarpį ištaisyti sutarties pažeidimus. Jei kaltoji sutarties šalis per nurodytą pranešime terminą ištaiso, laikoma, kad sutartis nebuvo pažeista, o neištaisius pranešime nurodytų pažeidimų neištaiso, nukentėjusioji šalis įgauna teisę nutraukti sutartį pagal sutarties 12.2 ir 12.3 punktą.

Kilus nuomos teisinių santykių dalyvių ginčui dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva, pareiga įrodyti, kad egzistavo šalių sutartyje sulygtas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas, visų pirma teko tokius veiksmus atlikusiai sutarties šaliai (t. y. atsakovei), atitinkamai, ieškovei teko pareiga teikti tokias aplinkybes paneigiančius įrodymus. Kaip minėta, atsakovas savo sprendimą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį grindė tuo, kad ieškovas laiku nesumokėjo nuomos mokesčio.

Išnagrinėjus byloje šalių pateiktus įrodymus dėl nuomos mokesčio mokėjimo, teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui nesumokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių 2006,42 eurų už 2018 metų liepą, rugpjūtį, 2032,07 eurų už 2018 metų rugsėjį, spalį, 988,60 Eurų nuomos mokesčio sumą už patalpų nuomą 2019 m. gegužės mėnesį.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas sutarties tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio sutartyje nustatyta tvarka (t. y. kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d.) nemokėjo. Atsakovas įrodė egzistavus sutartinį pagrindą nuomos sutarčiai vienašališkai nutraukti prieš terminą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pateikė 2019 m. gegužės 6 d. Teismo nustatyta, kad ieškovas nėra sumokėjęs atsakovui už 2018 m. liepos – spalio mėnesius (t. y už 4 mėnesių) nuomos mokestį. Atsakovas 2019-05-06 pranešime nurodo, kad sutartis nutraukiama nuo 2019-05-22, kas atitinka šalių sudarytos 2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutarties 12.2 ir 12.3 punktuose nustatytą sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką. Įrodymai rodo, kad atsakovas turėjo faktini ir teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti  2018 m. birželio 15 d. patalpų nuomos sutartį. Teismas ieškinį atmeta, nes atsakovas teisėtai nutraukė sutartį.

Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju atsakovė yra viešoji įstaiga, t. y. yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 1 ir 2 d.). Dėl nurodytos aplinkybės šioje byloje, sprendžiant dėl procesinių palūkanų priteisimo taikytina CK 6.21 straipsnio 1 dalyje numatyta penkių procentų metinių palūkanų norma. Atsakovui iš ieškovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo jai priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – nuo 2019 m. birželio 13 d. d. iki visiško teismo sprendimo atitinkamos dalies įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.)..

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Į bylą pateiktais duomenimis, UAB „Unco“ patyrė 907,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 100,00 Eur pasirengimas teismo posėdžiui ir 202,50 Eur atstovavimas teismo posėdyje, 605,00 Eur už ieškinio parengimą (2021 m. liepos 14 d. pažyma apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-292-918/2021, 2020 m. gruodžio 18 d. lėšų pervedimo nurodymas 302,50 Eur sumai, 2019 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymas 605,00 Eur sumai už ieškinio parengimą) ir sumokėjo 419,00 Eur žyminio mokesčio (2019 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymas 231,00 Eur sumai, 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymas 150,00 Eur sumai, 2019 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymas 38,00 Eur sumai). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 907,50 eurų teisinės pagalbos išlaidas. Už atstovavimą teisme pagal 2022-05-25 pažymą 968 eurus. Iš viso UAB „Unco“ patyrė 3202 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas iš dalies, todėl teismas ieškovui iš atsakovo priteisia 1001,88 eurus advokato teisinės pagalbos išlaidų (2783 eurų-64procentų).

Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad VšĮ „Vaikų ateitis“ patyrė 5170 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydį patvirtina 2019 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/07-02 165,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/07-04 165,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. liepos 31 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/07-05 770,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/08-04 935,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/08-07 660,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/09-04 330,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/09-05 715,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. spalio 31 d. sąskaita faktūra serija JP Nr. 19/10-03 495,00 Eur sumai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą civilinėje byloje, 2019 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 2 585,00 Eur sumai, 2019 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 1 210,00 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 2 530,00 Eur sumai, 2019 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 1 760,00 Eur sumai (iš šios sumos su nagrinėjama byla susijusi 165 Eur suma), 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas už teisines paslaugas 1 100,00 Eur sumai, 2020 m. lapkričio 26 d. sąskaita faktūra 350,00 Eur sumai už pasirengimą civilinei bylai ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, 2021 m. gegužės 11 d. sąskaita už suteiktas teisines paslaugas 420,00 Eur sumai už pasirengimą civilinei bylai ir atstovavimą 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje). Be to, atsakovė šioje byloje yra sumokėjusi 126,50 Eur žyminio mokesčio (2019 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas 53,00 Eur sumai, 2019 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymas 36,00 Eur sumai, 2019 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymas 37,50 Eur sumai). Be to, atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 150,00 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą (2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BVM-190199 150,00 Eur sumai už faktinių aplinkybių konstatavimą, 2019 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymas už faktinių aplinkybių konstatavimą 150,00 Eur sumai). Žyminis mokesti suž apeliacinį skundą 311 eurų, advokato išlaidos už apeliacinio skundo surašymą yra 1250 eurų, išlaidos už atstovavimą pirmos instancijos teisme 560 eurų. Iš viso atsakovė VšĮ „Vaikų ateitis“ patyrė 7567,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinis reikalavimas tenkinamas 64 procentais, atsakovui iš ieškovo priteisiamos 4843,20 eurų bylinėjimosi išlaidos.

         Byloje valstybė patyrė 57,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl, išnagrinėjus bylą ir ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos iš abiejų šalių, iš ieškovės priteisiant 64 procentų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t. y. 37,09 Eur), o iš atsakovės – 36 procentų, t. y 20,86 Eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-16262-962/2019 2019 m. birželio 25 d. priimtą preliminarų sprendimą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Unco“, j. a. k. 30516070, atsakovės VšĮ Vaikų ateitis, j. a. k. 124865437, naudai 5027 Eurų 09 centų skolą už patalpų nuomą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2019 m. birželio 13 d. iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo ir 4843 eurų 20 centų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės VšĮ Vaikų ateitis, j. a. k. 124865437, ieškovės UAB „Unco“, j. a. k. 30516070, naudai 1001 eurų 88 centų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Unco“, j. a. k. 30516070, į valstybės biudžetą 37 eurų 09 centų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės VšĮ Vaikų ateitis, j. a. k. 124865437, į valstybės biudžetą 20 eurų 86 centų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Audrius Žiedelis