2023 m. kovo 15 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius, Fondo valdybos Panevėžio skyrius, atsakovas) 2022-07-14 sprendimo Nr. VPE_SP1E-118600 dalį, kurioje neįskaitytas į stažą laikotarpis nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2022-08-12 sprendimą Nr. (18.2E) I-8520; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos stažą, įskaitant į stažą laikotarpį nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17; priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to pageidavo pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022-07-14 iš VSDFV Panevėžio skyriaus gavo 2022-07-14 sprendimą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, kuriuo buvo neįskaitytas į stažą pensijai gauti laikotarpis nuo 1988-03-01 iki 1990-12-17, motyvuojant, kad darbo knygelės įrašas apie darbą nepatvirtintas darbdavio parašu ir archyvuose saugomuose dokumentuose nėra duomenų apie darbą. Nesutikdamas su priimto sprendimo dalimi dėl neįskaityto į darbo stažą laikotarpio, 2022-07-27 pareiškėjas pateikė skundą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2022-08-12 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. VSDFV Panevėžio skyrius ir VSDFV, priimdami skundžiamus sprendimus, nepagrįstai ir neteisėtai nesurinko išsamios informacijos apie visą jo darbo stažą per visą darbo laikotarpį, nepatikrino informacijos apie jo darbą laikotarpiu nuo 1988-03-01 iki 1990-12-17, neįvertino reikšmingų duomenų, reikalingų pensijai apskaičiuoti. Apskaičiuojant senatvės pensiją objektyviai nebuvo įvertintas visas darbo stažas ir gautos darbinės pajamos, todėl skundžiamų VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo dalies dėl neįskaityto į stažą laikotarpio ir VSDFV sprendimo negalima laikyti pagrįstais ir teisėtais.
Ginčas kilo dėl pareiškėjo darbo laikotarpiu nuo 1988-03-02 (patikslinta 2022-08-12 VSDFV sprendimu) iki 1990-12-17 (duomenys neskelbtini), patvirtinančių dokumentų pakankamumo ir išsamumo, dokumentų turinio vertinimo, nes aptariamą laikotarpį teritorinis skyrius ir VSDFV, išnagrinėjęs skundą, nepagrįstai atsisakė įtraukti į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti.
VSDFV 2022-08-12 sprendime nurodė, kad įrašai pareiškėjo darbo knygelėje ir darbo knygelės intarpe KT-1 Nr. 0323479, kaip ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) 1988-02-08 įsakymas Nr. 27/K, asmens kortelė (forma-T2) Nr. 48, 1988 m. Darbo užmokesčio apskaitos lapeliai) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1988-03-01 buvo pervestas į (duomenys neskelbtini) pirmininku ir, kad iki 1988-03-01 pareiškėjas dirbo gamykloje „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau sprendė, kad šie duomenys neįrodo, jog pareiškėjas buvo priimtas į darbą (duomenys neskelbtini), o įrašas darbo knygelės intarpe apie atleidimą nėra patvirtintas šio kooperatyvo pirmininko ar įgalioto asmens parašu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjo 2022-07-27 skundą, informacijai apie pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo patikrinti, kreipėsi į Šiaulių regioninį archyvą, tačiau Kooperatyvo dokumentų, įrodančių darbo laikotarpį negavo, Valstybinei mokesčių inspekcijai perduoti likviduoto Kooperatyvo 1988- 1990 metų dokumentai buvo sunaikinti pasibaigus saugojimo terminui. VSDFV šios informacijos pagrindu sprendė, kad teritorinio skyriaus 2022-07-14 sprendimas Nr. VPE SP1 E-l 18600 neįskaityti darbo stažą už patikslintą laikotarpį nuo 1988-03-02 (ne nuo 1988-03-01) iki 1990-12-17 yra pagrįstas. Pažymi, kad teritorinis skyrius, VSDFV neatsižvelgė į gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą apie likviduoto Kooperatyvo sunaikintus 1988-1990 m. dokumentus, kad akivaizdžiai iškilusios objektyvios kliūtys informacijai surinkti ir pateikti, nesiaiškino ir neanalizavo su (duomenys neskelbtini) steigimu ir likvidavimu susijusių dokumentų ir teisės aktų, pagrindžiančių pareiškėjo darbo laikotarpį Kooperatyve. Šių dokumentų neišreikalavimas ir jų neįvertinimas lėmė neobjektyvų pareiškėjo skundo nagrinėjimą, formalų ir neišsamų surinktų dokumentų vertinimą, bei tai, kad buvo nepatikrinti visi reikšmingi duomenys leidžiantys spręsti apie pareiškėjo darbo stažą.
Iš skundžiamuose sprendimuose vertintos Darbo knygelės ir intarpo yra akivaizdu, kad pareiškėjas iš darbo (duomenys neskelbtini) vyresniojo dispečerio pareigų 1988-03-01 pervestas (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas.
Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2022-08-22 pateiktų dokumentų matyti, kad: 1987-12-14 protokolu nutarta sukurti kooperatyvą prie (duomenys neskelbtini). Kooperatyvo pirmininku išrinktas M. P., P.. Kooperatyvo revizoriumi išrinkta M. D. Buhalteriu paskirtas M. R., P. Priimti kooperatyvo įstatai. Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-01-04 sprendimu Nr. 4 nuspręsta įregistruoti (duomenys neskelbtini), įsikūrusio prie (duomenys neskelbtini), įstatus.
Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų skyriaus 2022-08-17 Nr. IPP-1133 pateikto dokumento matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsakymu 1988-02-08 Nr. 27/K P. M. nuo 1988-03-01 pervestas (duomenys neskelbtini) pirmininku.
1987 m. vasario 28 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 57 „Dėl buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvo įsteigimo“ 8 p. nustatyta, kad buitinio gyventojų kooperatyvo nariams turi būti taikomas valstybinis socialinis draudimas įstatymų nustatyta tvarka. Tam reikalui kooperatyvas moka atitinkamas lėšas į valstybinį socialinio draudimo fondą, laikydamasis dydžių, nustatytų komunalinių – buitinių įmonių darbuotojams.
(duomenys neskelbtini), steigiamo prie (duomenys neskelbtini), įstatų 16 p. nustatyta, kad visus darbus kooperatyve atlieka jo nariai, taip pat darbuotojai priimti pagal darbo sutartį. Įstatų 17 p. nustatyta, kad Kooperatyvas užtikrina, kad jo nariams ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, laiku būtų mokamas priklausantis uždarbis ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Įstatų 22 p. nustatyta, kad kooperatyvo nariams turi būti taikomas valstybinis socialinis draudimas įstatymų nustatyta tvarka. Tam tikslui kooperatyvas įmoka 4,7 procento lėšų nuo darbo užmokesčio į valstybinį socialinio draudimo fondą.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 p. p., nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio l d. visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSSR įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 ,,Dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 1 priede nustatytas sąrašas asmenų, kurie turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į socialinio draudimo stažą, būtent 31 p. nustatyta – kooperatyvų narių darbo kooperatyvuose laikas, bet ne ilgiau kaip iki 1991 m. sausio l d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-10-16 nutarime Nr. 1-677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“ nurodytos datos, kurią kooperatinės įmonės privalėjo pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, o jei kooperatyvas nustatyta tvarka buvo perregistruotas vėliau, – ne ilgiau kaip iki kooperatyvo perregistravimo datos. Nuostatų 6.4 p. nurodyti dokumentai, kurie patvirtina asmens pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993-12-31.
Iš teritorinio skyriaus, VSDFV sprendimuose sutrinktų ir ištirtų dokumentų, pareiškėjo papildomai surinktų iš archyvų dokumentų, teikiamų teismui, matyti, kad Darbo knygelėje pareiškėjo pervedimu įvardintas priėmimas į pirmininko pareigas (duomenys neskelbtini), patvirtintas aukščiau minėtu įsakymu, pagrindžia pareiškėjo darbo pradžią nuo 1988-03-02 Kooperatyve. Teisinis reglamentavimas, nurodytas 1987 m. vasario 28 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarime Nr. 57 „Dėl buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvo įsteigimo“, Kooperatyvo įstatuose neleidžia abejoti, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), eidamas Kooperatyvo pirmininko pareigas pareiškėjas ir gavo darbo užmokestį, nuo kurio į valstybinį socialinio draudimo fondą buvo mokamos įmokos. Tai, kad įrašas apie atleidimą iš darbo Kooperatyve nuo 1990-12-17 nepasirašytas paties pareiškėjo, kaip tuo metu ėjusio pirmininko pareigas, nepaneigia darbo santykių pabaigos. Pažymi, kad pareiškėjo darbo santykių Kooperatyve pabaiga yra siejama su imperatyviu teisiniu reglamentavimu kooperatinę bendrovę iki 1991 m. sausio 1 d. pertvarkyti, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-10-16 nutarimas Nr. 1-677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“.
Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma pavirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, priimdamas 2022-07-14 sprendimą, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2022-08-12 sprendime tinkamai neišanalizavo svarbių aplinkybių ir padarė nepagrįstas išvadas dėl neįskaityto į darbo stažą laikotarpio nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17, kurios negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovas nurodė, kad socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos bei stažas apskaičiuojamas vadovaujantis teisės aktais, kurie turėtų būti taikomi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, t. y.: Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas), Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – Nuostatai), Darbo knygelių tvarkymo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcija, patvirtinta buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – TSRS) Ministrų Tarybos valstybinio darbo komiteto 1974 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 162 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; toliau – Instrukcija).
Atsakovas, spręsdamas dėl laikotarpių iki 1994 m. gruodžio 31 d. įskaitymo į stažą, vadovavosi Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunkčiu, kur nurodyta, kad kiti asmenys, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Atsakovo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo dalis, kuria neįskaitytas į stažą laikotarpis, priimta vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir Nuostatų 6.4 papunkčiu, taip pat Instrukcijos nuostatomis.
Stažui prilyginami laikotarpiai buvę iki 1993-12-31 įrodomi darbo knygelėmis ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (Nuostatų 6.4.1 papunktis), valstybės archyvų sistemos įstaigų, savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje išvardytais dokumentais.
Įrašai darbo knygelėje, kurios dublikatas pareiškėjui buvo išduotas 1977 m. kovo 30 d., ir darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus (toliau – Archyvas) pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1988 m kovo 1 d. buvo pervestas į (duomenys neskelbtini), įsikūrusiame prie (duomenys neskelbtini) (toliau – Kooperatyvas), pirmininko pareigas, t. y. kad iki 1988 m. kovo 1 d. dirbo gamykloje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai neįrodo pareiškėjo priėmimo į darbą Kooperatyve. Įrašų apie pareiškėjo priėmimą į darbą Kooperatyve nėra nei darbo knygelėje, nei darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479, todėl teigti, kad pareiškėjas Kooperatyve pradėjo dirbti 1988 m., nėra pagrindo. Darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479 įrašas apie pareiškėjo atleidimą iš darbo Kooperatyve nuo 1990 m. gruodžio 17 d. nepatvirtintas šio Kooperatyvo pirmininko arba jo įgalioto asmens parašu – neatitinka Nuostatų 6.4.1 papunktyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad šiuo įrašu darbo knygelės intarpe negali būti vadovaujamasi apskaičiuojant pareiškėjo stažą.
Atsakovas, siekdamas gauti dokumentus, įrodančius pareiškėjo darbo Kooperatyve laikotarpį ir patikslinti įrašo apie pareiškėjo atleidimą iš darbo Kooperatyve pagrįstumą, kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, į Archyvą ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose galėtų būti saugomi gamyklos „(duomenys neskelbtini)“ ir Kooperatyvo dokumentai. Dokumentų, įrodančių pareiškėjo darbo Kooperatyve laikotarpį, gauti nepavyko: archyvams saugoti neperduoti, Archyve ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kooperatyvo dokumentų nėra. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl dokumentų pateikimo. VMI 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R8-67 informavo, kad Šiaulių apskrities VMI patvirtintu 2001 m. rugsėjo 24 d. dokumentų naikinimo aktu Nr. 7 1988–1990 metų Kooperatyvo dokumentai yra sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui. Atsakovas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatavo, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir Nuostatų 6.4 papunkčiu, 2022 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-118600 pagrįstai nusprendė laikotarpio neįskaityti į pareiškėjo stažą. Atsakovas pareiškėją informavo apie galimybę darbo Kooperatyve laikotarpį nustatyti teismo tvarka kaip juridinę reikšmę turintį faktą. Atsakovo žiniomis, pareiškėjas galimybe nepasinaudojo.
Darbo knygelių pildymo tvarka buvo nustatyta Instrukcijoje, kurios nuostatos galiojo ir 1988–1990 metais, kai buvo daromi įrašai darbo knygelės dublikate ir darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479 apie pareiškėjo pervedimą į Kooperatyvą ir atleidimą iš darbo Kooperatyve. Instrukcija nustato, kad darbo knygelės skirsnyje „Žinios apie darbą“ trečioje skiltyje kaip antraštė turėjo būti įrašomas pilnas įmonės pavadinimas, po šios antraštės pirmoje skiltyje – įrašo eilės numeris, antroje skiltyje – priėmimo į darbą datą, trečioje skiltyje – „Priimtas ar paskirtas į tokį ir tokį cechą, skyrių, poskyrį, barą, gamybą, nurodant jų konkretų pavadinimą taip pat darbo, profesijos ar pareigų pavadinimą“, ketvirtoje skiltyje – darbo knygelėje daromo įrašo pagrindas – įmonės vadovo įsakymas (potvarkis), jo išleidimo data ir numeris , o atleidžiant iš darbo – visi įrašai apie darbą, apdovanojimus ir paskatinimus, padaryti darbo knygelėje per darbo laiką įmonėje, turėjo būti patvirtinti įmonės vadovo ar specialiai jo įgalioto asmens parašu ir įmonės arba kadrų skyriaus antspaudu. Pareiškėjo darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479 po įrašo apie pervedimą į Kooperatyvą pirmininku, patvirtinto gamyklos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės B. G., turėjo būti įrašas apie pareiškėjo priėmimą į darbą Kooperatyve, o įrašas apie atleidimą iš darbo šiame Kooperatyve nuo 1990 m. gruodžio 17 d. turėjo būti patvirtintas vadovo ar jo įgalioto asmens parašu. Pareiškėjui kaip Kooperatyvo pirmininkui darbo knygelių pildymo tvarka turėjo būti žinoma, todėl 1990 m. gruodžio 17 d. įrašas apie pareiškėjo atleidimą iš Kooperatyvo turėjo būti patvirtintas ne tik Kooperatyvo antspaudu, bet ir pareiškėjo parašu.
Pareiškėjo kreipimosi į atsakovą dieną P. M. neatitiko Pensijų įstatyme, Nuostatuose ir Instrukcijoje įtvirtintų imperatyviųjų sąlygų įskaityti į stažą laikotarpį. Atsakovas priimdamas sprendimą, kurio dalį pareiškėjas skundžia, ir atsisakydamas įskaityti į stažą laikotarpį, sąžiningai vertino pateiktus dokumentus, įvertinęs juos ir nustatęs, kad nėra tenkinami įstatymų leidėjo nustatyti kriterijai, pagrįstai atsisakė įskaityti į stažą laikotarpį, todėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 14 d. sprendimą, Fondo valdybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą naikinti nėra pagrindo. Fondo valdybai ar Fondo valdybos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė socialinio draudimo pensijas skirti ir mokėti bei stažą apskaičiuoti kitaip nei nustatyta Pensijų įstatyme, Nuostatuose. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodė, kad Fondo valdyba, patikrinusi P. M. pensijos bylos dokumentus, nustatė, jog įrašai pareiškėjo darbo knygelėje, kurios dublikatas jam buvo išduotas 1977-03-30, ir darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479, kaip ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus (toliau – Archyvas) pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) (toliau – gamykla „(duomenys neskelbtini)“) 1988 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 27/K, asmens kortelė (forma-T2) Nr. 48, 1988 m. pareiškėjo darbo užmokesčio apskaitos lapeliai), patvirtina tai, kad nuo 1988-03-01 pareiškėjas buvo pervestas (duomenys neskelbtini) pirmininku, t. y. kad iki 1988-03-01 dirbo gamykloje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neįrodo jo priėmimo į darbą (duomenys neskelbtini), įsikūrusiame prie (duomenys neskelbtini) (toliau – Kooperatyvas). Fondo valdyba, nustačiusi, kad įrašų apie P. M. priėmimą į darbą Kooperatyve nėra nei darbo knygelėje, nei darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479, pareiškėjui nurodė, jog teigti, kad dirbti Kooperatyve jis pradėjo 1988 m., nėra pagrindo. Įrašas darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479 apie pareiškėjo atleidimą iš darbo Kooperatyve nuo 1990-12-17 nepatvirtintas šio kooperatyvo pirmininko arba jo įgalioto asmens parašu, taigi neatitinka Nuostatų 6.4.1 papunktyje nustatytų reikalavimų. Todėl Fondo valdyba 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8520 nusprendė, jog Fondo valdybos Panevėžio skyrius pagrįstai sprendė, kad šiuo įrašu darbo knygelės intarpe negali būti vadovaujamasi apskaičiuojant pareiškėjo stažą.
Fondo valdybos Panevėžio skyrius, siekdamas gauti dokumentus, įrodančius pareiškėjo darbo Kooperatyve laikotarpį ir patikslinti įrašo apie jo atleidimą iš darbo Kooperatyve pagrįstumą, kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, į Archyvą ir į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurioje galėtų būti saugomi gamyklos „(duomenys neskelbtini)“ ir prie jos įsikūrusio Kooperatyvo dokumentai. Tačiau dokumentų, įrodančių pareiškėjo darbo Kooperatyve laikotarpį, gauti nepavyko, nes šio kooperatyvo dokumentai minėtiems archyvams saugoti neperduoti, o Archyve saugomame gamyklos „(duomenys neskelbtini)“ archyviniame fonde Kooperatyvo dokumentų nėra. Kooperatyvo dokumentų nėra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ archyve. Pažymi, jog Fondo valdyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 2022-07-27 skunde nurodytas aplinkybes, kad visi reikalaujami likviduoto kooperatyvo dokumentai kartu su antspaudu buvo perduoti tuo metu įkurtai Šiaulių mokesčių inspekcijai, pavedė Fondo valdybos Panevėžio skyriui kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl dokumentų pateikimo. Tačiau dokumentų, kurie buvo perduoti VMI, Fondo valdybos Panevėžio skyriui gauti nepavyko, nes, kaip 2022-08-04 raštu Nr. R8-67 informavo VMI, 2001-09-24 Šiaulių apskrities VMI patvirtintu dokumentų naikinimo aktu Nr. 7 1988 – 1990 metų Kooperatyvo dokumentai yra sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui. Fondo valdyba, atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, konstatavo, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi ir Nuostatų 6.4 papunkčiu, pareiškėjo skundžiamu 2022 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-118600 pagrįstai nusprendė laikotarpio nuo 1988-03-02 (o ne nuo 1988-03-01, kaip nurodyta šio sprendimo priede) iki 1990-12-17 neįskaityti į pareiškėjo stažą ir teisingai jį informavo apie galimybę darbo Kooperatyve laikotarpį nustatyti teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintį faktą. Fondo valdyba kartu nurodė, jog aplinkybė, kad Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-118600 priede yra netiksliai nurodytas neįskaitytas į pareiškėjo stažą laikotarpis (nurodytas – nuo 1988-03-01 iki 1990-12-17, o turėjo būti nurodytas – nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17) neturi įtakos nei šiuo sprendimu apskaičiuoto įgyto stažo trukmei (kaip minėjome, į stažą yra įskaitytas laikotarpis nuo 1977-08-30 iki 1988-03-01), nei šiuo sprendimu pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydžiui, todėl minėtas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimas nebus keičiamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad prie skundo teismui pareiškėjo pateiktas Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2022-08-22 raštu Nr. PŽ-131 (8.4) atsiųstas 1987-12-14 protokolas (be numerio) ir Įstatai nebuvo ir negalėjo būti vertinamas priimant Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-118600, kurio teisėtumui ir pagrįstumui pritarta Fondo valdybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8520, todėl neturėtų būti vertinamas ir šioje administracinėje byloje teisme, sprendžiant ginčą dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų teisėtumo. Tačiau pažymi, jog ir šis dokumentas nepatvirtina pareiškėjo darbo Kooperatyve trukmės (nes, kaip nurodė, įrašas pareiškėjo darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479 (42-43 psl.) apie pareiškėjo atleidimą iš darbo Kooperatyve nuo 1990-12-17 nepatvirtintas šio kooperatyvo pirmininko arba jo įgalioto asmens parašu, taigi neatitinka Nuostatų 6.4.1 papunktyje nustatytų reikalavimų). Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-07-14 sprendimo Nr. VPE_SP1E-118600 dalies, kuria neįskaitytas į stažą laikotarpis nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-08-12 sprendimo Nr. (18.2E) I-8520 teisėtumo ir pagrįstumo; įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos stažą, įskaitant į stažą laikotarpį nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisimo.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2022-07-14 priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1E-118600 dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, kuriuo taip pat nebuvo įskaitytas į stažą pensijai gauti laikotarpis nuo 1988-03-01 iki 1990-12-17, motyvuojant, kad darbo knygelės įrašas apie darbą nepatvirtintas darbdavio parašu ir archyvuose saugomuose dokumentuose nėra duomenų apie darbą, o minėtas laikotarpis gali būti nustatytas teismine tvarka, kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6.4 papunktis). Pareiškėjas, nesutikdamas su priimto atsakovo sprendimo dalimi dėl neįskaityto į darbo stažą laikotarpio, 2022-07-27 pateikė skundą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-08-12 sprendimu jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas mano, kad VSDFV Panevėžio skyrius ir VSDFV, priimdami skundžiamus sprendimus, nepagrįstai ir neteisėtai nesurinko išsamios informacijos apie visą jo darbo stažą per visą darbo laikotarpį, nepatikrino informacijos apie jo darbą laikotarpiu nuo 1988-03-01 iki 1990-12-17, neįvertino reikšmingų duomenų, reikalingų pensijai apskaičiuoti. Apskaičiuojant senatvės pensiją objektyviai nebuvo įvertintas visas darbo stažas ir gautos darbinės pajamos, todėl skundžiamų VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo dalyje dėl neįskaityto į stažą laikotarpio ir VSDFV sprendimų negalima laikyti pagrįstais ir teisėtais.
Ginčas kilo dėl pareiškėjo darbo laikotarpiu nuo 1988-03-02 (patikslinta 2022-08-12 VSDFV sprendimu) iki 1990-12-17 (duomenys neskelbtini), įsikūrusiame prie (duomenys neskelbtini) (toliau – Kooperatyvas), patvirtinančių dokumentų pakankamumo ir išsamumo, dokumentų turinio vertinimo, nes aptariamą laikotarpį atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, atsisakė įtraukti į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti.
Bylai aktualus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas), Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (redakcija, galiojusi nuo 2021-12-15 iki 2022-09-01; toliau – Nuostatai).
Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numato, kad pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktis reglamentuoja, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.
Nuostatų 15 punkte taip pat nurodyta, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede. Nuostatų 1 priede nustatytas sąrašas asmenų, kurie turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į socialinio draudimo stažą, o tiksliau būtent 31 punktu – Kooperatyvų narių darbo kooperatyvuose laikas, bet ne ilgiau kaip iki 1991 m. sausio 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarime Nr. I?677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“ nurodytos datos, kurią kooperatinės įmonės privalėjo pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, o jei kooperatyvas nustatyta tvarka buvo perregistruotas vėliau, – ne ilgiau kaip iki kooperatyvo perregistravimo datos.
1987 m. vasario 28 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 57 „Dėl buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvo įsteigimo“ 8 punktu nustatyta, kad buitinio gyventojų kooperatyvo nariams turi būti taikomas valstybinis socialinis draudimas įstatymų nustatyta tvarka. Tam reikalui kooperatyvas moka atitinkamas lėšas į valstybinį socialinio draudimo fondą, laikydamasis dydžių, nustatytų komunalinių – buitinių įmonių darbuotojams.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas, siekdamas gauti dokumentus, įrodančius pareiškėjo darbo Kooperatyve laikotarpį ir patikslinti įrašo apie pareiškėjo atleidimą iš darbo Kooperatyve pagrįstumą, kreipėsi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyrių (toliau – Archyvą) ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose galėtų būti saugomi gamyklos „(duomenys neskelbtini)“ ir Kooperatyvo dokumentai. Dokumentų, įrodančių pareiškėjo darbo Kooperatyve laikotarpį, gauti nepavyko: archyvams saugoti neperduoti, Archyve ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kooperatyvo dokumentų nėra. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl dokumentų pateikimo. VMI 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R8-67 informavo, kad Šiaulių apskrities VMI patvirtintu 2001 m. rugsėjo 24 d. dokumentų naikinimo aktu Nr. 7 1988–1990 metų kooperatyvo dokumentai yra sunaikinti pasibaigus jų saugojimo terminui.
1987-12-14 protokolu nutarta sukurti kooperatyvą prie (duomenys neskelbtini). Kooperatyvo pirmininku išrinktas M. P., P. Kooperatyvo revizoriumi išrinkta M. D. Buhalteriu paskirtas M. R., P. Priimti kooperatyvo įstatai.
Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-01-04 sprendimu Nr. 4 nuspręsta įregistruoti (duomenys neskelbtini), įsikūrusio prie (duomenys neskelbtini), įstatus. (duomenys neskelbtini), steigiamo prie (duomenys neskelbtini), įstatų (toliau – ir Įstatai) 16 punkte nustatyta, kad visus darbus kooperatyve atlieka jo nariai, taip pat darbuotojai priimti pagal darbo sutartį. Įstatų 17 punkte nustatyta, kad Kooperatyvas užtikrina, kad jo nariams ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, laiku būtų mokamas priklausantis uždarbis ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Įstatų 22 punkte nustatyta, kad kooperatyvo nariams turi būti taikomas valstybinis socialinis draudimas įstatymų nustatyta tvarka. Tam tikslui kooperatyvas įmoka 4,7 procento lėšų nuo darbo užmokesčio į valstybinį socialinio draudimo fondą.
Iš (duomenys neskelbtini) 1988-02-08 įsakymo Nr. 27/K matyti, kad P. M. nuo 1988-03-01 pervestas (duomenys neskelbtini) pirmininku.
Iš skundžiamuose sprendimuose vertintos pareiškėjo darbo knygelės matyti, kad pareiškėjas iš darbo (duomenys neskelbtini vyresniojo dispečerio pareigų 1988-03-01 pervestas (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigas. Darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479 po įrašo apie pareiškėjo pervedimą į kooperatyvo pirmininko pareigas yra gamyklos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkės B. G. parašas, apskritas antspaudas (tačiau neįskaitomas), taip pat nurodytas pagrindas, kuo remiantis buvo padarytas įrašas – 1988-02-08 įsakymas Nr. 27/K.
VSDFV 2022-08-12 sprendime taip pat nurodė, kad įrašai pareiškėjo darbo knygelėje ir darbo knygelės intarpe KT-1 Nr. 0323479, kaip ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) 1988-02-08 įsakymas Nr. 27/K, asmens kortelė (forma-T2) Nr. 48, 1988 m. Darbo užmokesčio apskaitos lapeliai) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1988-03-01 buvo pervestas į (duomenys neskelbtini) pirmininku ir, kad iki 1988-03-01 pareiškėjas dirbo gamykloje „(duomenys neskelbtini)“.
Nuostatų 6.4.1 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis šiais dokumentais ir duomenimis: asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais: 6.4.1. darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviem sąlygoms, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013). Vadinasi, kad ginčijamas laikotarpis būtų įtrauktas į darbo stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir egzistuojančiais dokumentais, kurie patvirtina šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėjas iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius.
Nors Darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479 įrašas apie pareiškėjo atleidimą iš darbo Kooperatyve nuo 1990 m. gruodžio 17 d. nepatvirtintas šio Kooperatyvo pirmininko arba jo įgalioto asmens parašu, kaip numatyta Nuostatų 6.4.1 papunktyje, tačiau aukščiau aptarti Darbo knygelės KT-I Nr. 0323479 įrašas, dokumentai (1987-12-14 protokolas, Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-01-04 sprendimas Nr. 4, (duomenys neskelbtini)1988-02-08 įsakymas Nr. 27/K) bei į bylą pateikti 1988 m. Darbo užmokesčio apskaitos lapeliai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1988 m kovo 1 d. buvo pervestas į (duomenys neskelbtini), įsikūrusio prie (duomenys neskelbtini), pirmininko pareigas, kuriose dirbo iki 1990 m. gruodžio 17 d. Darbo knygelės intarpe KT-I Nr. 0323479 įrašas apie pareiškėjo atleidimą iš darbo Kooperatyve nuo 1990 m. gruodžio 17 d. patvirtintas oficialiu antspaudu, pastarasis įrašas padarytas remiantis 1990-12-12 protokolu Nr. 14. Be to, iš pareiškėjo darbo knygelės įrašų matyti darbo teisinių santykių tęstinumas, nes nuo 1991-01-03 pareiškėjas buvo priimtas į kitas pareigas.
Atsižvelgiant į Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, 10 straipsnio 7 dalyje, 2 priedo 1.1 papunktyje, Nuostatų 15 punkte, Nuostatų 1 priedo 31 punkte, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarime Nr. I-677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“ nurodytą teisinį reguliavimą ir aptartas faktines aplinkybes, teismas negali sutikti su skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada, jog nėra duomenų apie pareiškėjo darbą ginčo laikotarpiu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutarime yra pažymėjęs, jog valstybė, įstatymu nustatydama, kad asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatymo nustatytą pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti, taigi privalo nurodytiems asmenims atitinkamą pensinį aprūpinimą garantuoti tokiais pagrindais ir dydžiais, kokie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir jiems skirtų atitinkamą pensiją bei mokėtų nustatyto dydžio išmokas; įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų atitinkamos pensijos mokėjimą įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims (inter alia 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal jos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai; įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų; asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (inter alia 2003 m. liepos 4 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).
Atsakovas skundžiamame 2022-07-14 sprendime Nr. VPE_SP1E-118600 ir trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamame 2022-08-12 sprendime Nr. (18.2E) I-8520 taip pat nepagrįstai nurodė, kad ginčo darbo laikotarpis gali būti nustatytas teismine tvarka, kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pagal įstatymą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai įtvirtina kitokią tvarką ir sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo, prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neatitiktų įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022). Pareiškėjas turi tam tikrus dokumentus (įrašus darbo knygelėse, archyvinius dokumentus), patvirtinančius jo darbą tam tikru laikotarpiu, tačiau ginčai dėl to, ar šie duomenys įrodo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamą darbo laikotarpį, CPK XXVI skyriaus tvarka nenagrinėtini. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl pensijos skyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis administraciniam teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2022-08-22 raštu Nr. PŽ-131 (8.4) atsiųstas 1987-12-14 protokolas (be numerio) ir Įstatai nebuvo ir negalėjo būti vertinami priimant Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-118600, kurio teisėtumui ir pagrįstumui pritarta Fondo valdybos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8520, todėl neturėtų būti vertinamas ir šioje administracinėje byloje teisme, sprendžiant ginčą dėl Fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų teisėtumo. Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog ir šis dokumentas nepatvirtina pareiškėjo darbo Kooperatyve trukmės. Teismas su šia nuomone nesutinka ir pažymi, kad nors Šiaulių regioninis valstybės archyvas raštu į 2022-06-20 paklausimą Nr. (10.11E)DV_S-51218 informavo atsakovą, kad duomenų apie (duomenys neskelbtini) likvidavimą ir išregistravimą 1990, 1991 metų Šiaulių miesto valdybos dokumentuose nėra, o kooperatyvo dokumentai saugoti Šiaulių regioniniam valstybės archyvui neperduoti, vis dėl to nagrinėjamu atveju priimant skundžiamus sprendimus nebuvo įvertinti visi dokumentai apie pareiškėjo darbą, reikšmingi pensijai apskaičiuoti. Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
Taigi, teisinis reguliavimas, nurodytas 1987 m. vasario 28 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarime Nr. 57 „Dėl buitinio gyventojų aptarnavimo kooperatyvo įsteigimo“ ir Įstatuose, sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), ėjo Kooperatyvo pirmininko pareigas ir gavo darbo užmokestį, nuo kurio į valstybinį socialinio draudimo fondą buvo mokamos įmokos. Sutiktina su pareiškėju, jog tai, kad įrašas apie atleidimą iš darbo Kooperatyve nuo 1990-12-17 nepasirašytas jo paties, kaip tuo metu ėjusio pirmininko pareigas, nepaneigia darbo santykių pabaigos. Pareiškėjo darbo santykių Kooperatyve pabaiga yra siejama su imperatyviu teisiniu reglamentavimu kooperatinę bendrovę iki 1991 m. sausio 1 d. pertvarkyti, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-10-16 nutarimas Nr. I-677 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo įsigaliojimo ir kitų rūšių įmonių perregistravimo tvarkos“.
Atsižvelgiant į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, spręstina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-07-14 sprendimo Nr. VPE_SP1E-118600 dalis, kurioje neįskaitytas į stažą laikotarpis nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-08-12 sprendimas Nr. (18.2E) I-8520 nepagrįsti, todėl naikinti kaip neteisėti.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos stažą, įskaitant į stažą laikotarpį nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17. Dėl šio pareiškėjo reikalavimo pažymėtina, kad teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, nes teismas, įpareigodamas atsakovą priimti konkretų sprendimą (pvz. perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos stažą, įskaitant į stažą laikotarpį nuo 1988-03-02 iki 1990-12-17) perimtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintinas iš dalies, įpareigojant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjui senatvės pensijos stažą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Juk ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Į bylą pateiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašas iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo administracinėje byloje patvirtina, kad pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatė Laima Markevičienė. Patirtų išlaidų pagrindimui pateikta 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaita faktūra (už teisines paslaugas – 423,50 Eur su PVM), ataskaita (teisinės paslaugos – susipažinimas su pateiktais dokumentais, skundo rengimas ir pateikimas teismui, suma – 350 Eur) ir 2022 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių bankas mokėjimo nurodymas.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Kadangi skundas teismui įteiktas 2022 m. III ketvirtyje (2022 m. rugsėjo 5 d.), todėl aktualus 2022 m. I ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1729,9 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą laikytina 4324,75 Eur (1729,9 Eur x 2,5).
Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, prašymas tenkintinas ir pareiškėjui priteistina 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktą pagalbą, nes sprendimas priimtas pareiškėjo naudai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo P. M. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-118600 dalį, kurioje neįskaitytas į stažą laikotarpis nuo 1988 m. kovo 2 d. iki 1990 m. gruodžio 17 d.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-8520.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių perskaičiuoti P. M. senatvės pensijos stažą.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui P. M. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Žanas Kubeckas
Arvydas Martinavičius
Jarūnė Sedalienė