Baudžiamoji byla Nr. 1-949-548/2019 

                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60828-2018-8

                                           Teisminio proceso kategorijos: 1.2.4.6.1;1.1.6.6;    2.1.15.1.1;2.1.15.1.2  

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                           2019 m. spalio 23 d.

    Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

sekretoriaujant Editai Juršienei, Vilmai Janonienei,

dalyvaujant prokurorei A. V., 

kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui S. J.,

nukentėjusiajai L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

        Kaltinamasis A. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23.45 val., išėjęs iš lauko virtuvės adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu, t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu jai į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai L. B. padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, bei galvos smegenų sukrėtimą ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatą.

        Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. pagal jam pareikštą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 18.00 val. jis nuvyko pas draugus J. ir D. K. į namus švęsti Kalėdų. Ten taip pat buvo jo pažįstamas S. M.. Jis su kitais ten esančiais draugais vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Per vakarą gėrė vyną, stiprius alkoholinius gėrimus. Tą dieną buvo daug dirbęs, pavargęs, todėl jam pasidarė bloga ir jis nuėjo prigulti ant sofos. Kadangi tą vakarą dėl pavartotų alkoholinių gėrimų sunkiai apgirto, todėl neprisimena tolesnių įvykių. Mano, kad jis galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajai L. B. į veido sritį, tačiau negali paaiškinti dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė. Apie tai. Kad sudavė nukentėjusiajai L. B. į veido sritį jam papasakojo kartu su juo šventęs draugas J. K.. Sužinojęs apie tai jis kitą dieną bandė susisiekti su nukentėjusiąja, jos atsiprašyti, tačiau jos draugas T. K. to padaryti neleido, nedavė nukentėjusiosios telefono numerio. Taip pat nurodė, jog jis iš karto po švenčių pats buvo nuvykęs į policijos komisariatą, papasakojo įvykio aplinkybes, parašė pareiškimą, jog nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti jai padarytą žalą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino nukentėjusiajai tutinę ir dalį prašomos neturtinės žalos.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. ji su draugu T. K. buvo pas jo tėvus Žaslių miestelyje. Vakare apie 22.00 val. ji su T. K. važiavo į namus. Jiems būnant Kaišiadorių m., T. K. paskambino draugas J. K. ir paprašė parvežti jo draugus į namus. Ji su T. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančio privataus gyvenamojo namo kiemą. Iš automobilio išlipo T. K. ir nuėjo į patalpą, kurioje degė šviesa, o ji liko laukti automobilyje. Prie jos sėdinčios automobilyje priėjo girtas J. K., su kuriuo ji kalbėjo apie minutę laiko. Po to ji kartu su J. K. nuėjo link patalpos, kurioje buvo T. K. draugai. Namo kieme ir aplinkui žmonių nematė. Priėjusi prie pastato durų matė, kad patalpoje ant grindų gulėjo kaltinamasis, o ten buvę žmonės jį bandė kelti. Tuo metu iš patalpos išėjo T. K. ir nuėjo apsukti automobilio. Jai bestovint prie durų staiga atsikėlęs A. R. pribėgo prie jos ir nieko nesakęs ranka sudavė smūgį į galvą. Ji šaukė T. K.. Mano, kad jos šaukimą turėjo girdėti aplinkinių pasatų gyventojai. T. K. ir J. K. jos klausė, kas atsitiko. Po to sėdo į T. K. automobilį ir važiavo į gydymo įstaigą Elektrėnų m. Sekančią dieną buvo nuvažiavusi į Santaros klinikas, kur jai buvo nustatyti sužalojimai. Prašo priteisti iš kaltinamojo 57,02 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistų pirkimui ir kurui, kurį sunaudojo važinėdama su T. K. į gydymo įstaigas. Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro nepatogumai, kurie atsirado po jos sužalojimo t. y. per visas šventes tris dienas negalėjo atmerkti akių, nes jos buvo sutinę, buvo sužalotas veidas, pastoviai jautė skausmą galvoje, negalėjo aplankyti giminaičių. 2019 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai atlygino turtinę žalą ir 500 eurų neturtinės žalos. Prašo priteisti iš kaltinamojo likusią 500 eurų neturtinę žalą. 

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. vakare  jis kartu su drauge L. B. važiavo Kaišiadorių m. ir jam paskambino draugas J. K., kuris paprašė parvežti jo draugus į namus, nes jie yra neblaivūs. Apie 23.20 val. jis su nukentėjusiąja atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas J. K. į namus. Automobilį pastatė namo kieme šalia namo ir nuėjo į patalpą, kurioje degė šviesa. L. B. liko automobilyje. Nuėjęs į patalpą pamatė, kad joje be J. K. buvo D. K., A. R. ir vienas nepažįstamas asmuo. A. R. miegojo. Jis su ten buvusiais asmenimis pasisveikino ir buvo apie 2-3 minutes. Po to J. K. ir D. K. bandė kelti A. R. ir vesti į lauką, bet jo nepavedė ir kaltinamasis liko gulėti ant grindų. Jis išėjo apsukti automobilio, o J. K. nuėjo pakalbėti su automobilyje sėdėjusia L. B.. Eidamas link automobilio matė, kaip išlipusi iš automobilio link pastato ėjo nukentėjusioji. Apsukęs automobilį ir iš jo išlipęs pamatė, kaip A. R. atsikėlęs nuo grindų bėgo pro L. B. ir jai sudavė smūgį į kaktą. Nukentėjusioji nuo smūgio atsitrenkė į pastato sieną ir šaukdama bėgo link jo automobilio. Jis ir J. K. klausė L. B., už ką jai sudavė kaltinamasis. Kiti patalpoje buvę žmonės įvykio metu ir po jo iš patalpos išėję nebuvo. Po to iš su nukentėjusiąja nuvažiavo į Elektrėnų ligoninę, o sekančią dieną važiavo į Santaros ligoninę. Taip pat keletą kartų jis jam priklausančiu automobiliu Audi A4 L. B. buvo nuvežęs pas šeimos gydytoją Rumšiškių miestelyje, vieną kartą vežę pas ekspertą į Kauno m. Išlaidas už kurą sumokėjo nukentėjusioji.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 25 d. jis su brolius D., A. R. ir S. M. šventė Kalėdas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi visi buvo išgėrę, jis paskambino draugui T. K. ir paprašė, kad šis juos pavežtų į namus. T. K. su L. B. automobiliu į namo kiemą atvažiavo apie 23.00 val. Tuo metu jis su broliu D. bandė pakelti miegantį A. R., bet šis nelaibai kėlėsi. Po to jis nuėjo prie T. K. automobilio ir pasisveikinęs su L. B. grįžo į patalpą. Vėliau būdamas patalpoje matė, kaip atsikėlęs A. R. ėjo link durų ir ten sutikęs nukentėjusiąją, jai sudavė ranka į galvos sritį. L. B. nuo suduoto smūgio nenugriuvo ir susiėmusi už veido, šaukdama, nubėgo link automobilio. Nurodo, kad įvykis buvo apie 23.00-24.00 val., todėl kaimynai, kurių namai yra 70 – 80 metrų atstumu nuo patalpos, kurioje jis su draugais šventė, jokio triukšmo negalėjo girdėti. Taip pat triukšmo negirdėjo ir name buvę jo tėvai. Tėvams apie įvykį namuose, jis papasakojo tik kitą dieną. Tą pačią naktį po įvykio jis paskambino T. K. ir paklausė, kas įvyko. T. K. jam pasakė, kad buvo suduotas smūgis nukentėjusiajai, liepė laukti pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 1,14 promilės girtumą. Sekančią dieną jis taip pat skambino T. K., norėdamas išsiaiškinti kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajai, tačiau T. K. nesileido į kalbas ir sakė, kad susitiksim teisme, ir A. R. galės atsiprašyti.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad jis kartu su J. K., A. R. ir S. M. 2018 m. gruodžio 25 d. buvo tėvų namuose. Po to J. K. paskambino T. K., kad šis padėtų išvežioti juos į namus. Atvažiavus T. K. jis su J. K. nuo lovos bandė kelti miegantį neblaivų A. R., tačiau pakelti nepavyko. Jis atsisėdo prie stalo ir išgirdo J. K. pasakytus žodžius „sudavė, sudavė“. Atsistojęs priėjo prie durų, tačiau ten nieko nesutiko. Taip pat nematė, kad tą vakarą į patalpą, kurioje jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, būtų užėjęs T. K. ar jo mergina. Taip pat tą vakarą jis negirdėjo jokio triukšmo, kad šauktų nukentėjusioji, taip pat, kad dėl triukšmo skųstųsi kaimynai.  

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. M. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. jis su D. ir J. K., bei A. R. vartojo alkoholinius gėrimus K. namuose esančioje pagalbinėje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) kaime. Apie 23.00 val. nusprendė vykti į namus. Sėdėdamas prie stalo bandė prisiskambinti sūnui, kad šis jį parvežtų į namus. Sėdėdamas prie stalo matė, kad į patalpą buvo užėjęs T. K., taip pat nukentėjusioji. Su juo kartu prie stalo sėdėjo ir A. R.. Kas vyko toliau jis nematė, tačiau po kiek laiko iš atėjusio D. K. žodžių suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. Smūgio sudavimo momento nukentėjusiajai jis nematė, taip pat negirdėjo jokio triukšmo, niekas iš kaimynų nebuvo atėjęs ir vėliau neklausė apie jokį triukšmą.          

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini),prie ūkinio pastato (t.1, b. l. 1-4).

Iš parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. B. atpažino asmenį pažymėtą fotonuotraukoje Nr. 2, kuris 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23.45 val. jai trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Ji parodė A. R. nuotrauką (t. 1, b. l. 25-28)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3809/2018(02) matyti, kad L. B. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 44).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė patikslino kaltinimą kuriuo prašė kaltinamojo A. R. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nurodė, jog kaltinamasis A. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23val. 45 min. viešoje vietoje – sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, be priežasties, elgdamasis įžūliai, kitų asmenų akivaizdoje sudavė smūgį rankos kumščiu L. B. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai L. B. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, galvos sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais jis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiosios L. B. bei kitų asmenų teisią į ramią ir saugią aplinką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kvalifikuotina tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltinamasis pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį visais atvejais būtina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t. y. kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų pasekmių visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-699/2016.

Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai J. K. ir D. K. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. vakarą, apie 23 val. jų tėvams priklausančios gyvenamosios sodybos kambario tarpduryje, kaltinamasis A. R. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. B. į veidą. Smūgis nukentėjusiajai buvo suduotas tarpduryje ir jokio triukšmo nebuvo. Liudytojai nurodo, kad namas, kuriame jie buvo, yra 70 – 80 metrų atstumu nuo kitų kaimynų namų, todėl kaimynai apie 23.00 val. negalėjo girdėti jokio triukšmo. Taip pat jokio triukšmo tą vakarą negirdėjo ir name miegoję jų tėvai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. taip pat nurodė, jog smūgį kaltinamasis A. R. sudavė ne gyvenamojo namo kieme, o stovint kambario tarpduryje. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiškino, kad matė, kai nuo kambario grindų atsikėlęs kaltinamasis A. R. bėgo link prie kambario durų stovėjusios L. B. ir vieną kartą jai ranką sudavė į veido sritį. Jis nesuprato, kodėl A. R. sudavė nukentėjusiajai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. M. taip pat paaiškino, kad tą vakarą, kai A. R. sudavė nukentėjusiajai L. B. smūgį į veidą jis įvykio nematė ir negirdėjo jokio triukšmo, taip pat niekas nebuvo atėjęs iš šalia esančių kaimynų namų, dėl triukšmo. Todėl byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) tarpduryje vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. B. į veidą. Nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad nuo kaltinamojo A. R. smūgio sudavimo nukentėjusiajai L. B. būtų pažeista viešoje tvarka, kaltinamasis būtų grasinęs nukentėjusiajai, kad kaltinamasis piktybiškai tyčiojosi iš nukentėjusiosios ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei taip sutrikdė visuomenės rimtį, kad jo veiksmai kitiems asmenims sukėlė išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino ar įžeidė.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus įrodymus teismas laiko, kad kaltinamasis A. R. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23.45 val., išėjęs iš lauko virtuvės adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą L. B. atžvilgiu, t. y. sudavė vieną smūgį kumščiu jai į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai L. B. padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, bei galvos smegenų sukrėtimą ir taip nežymiai sutrikdė L. B. sveikatą. Todėl kaltinamojo A. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, nes jis savo nusikalstamais veiksmais suduodamas smūgį nukentėjusiajai L. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. R. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Taip pat laikytina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką yra ir tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – neesminių – neigia (paskatas, teisinį veikos kvalifikavimą ir pan.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-64/2008, 2K-511-693/2015). Kaltinamasis A. R. laisva valia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, stengėsi sušvelninti savo veiksmų padarinius ir nukentėjusiajai atlygino turtinę žalą, dalį nukentėjusios prašomos neturtinės žalos, jos atsiprašė ir tai rodo jo kritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis dėl to nuoširdžiai gailisi. Todėl teismas laiko kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą vieką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis registruotas užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 76), (duomenys neskelbtini) nesilankė, įskaitoje nėra (t. 1 , b. l. 74), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 179).

Byloje yra pateiktas L. R. prašymas atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (t. 1, b. l. 168).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoju byloje pateikusi prašymą L. R. yra kaltinamojo žmona, su juo santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Laiduotoja nurodo, kad su kaltinamuoju kartu daug dirba, kaltinamasis nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, namuose tarp jų nekyla konfliktų, jis visada atsižvelgia į jos nuomonę. Taip pat nurodo, kad toks netinkamas kaltinamojo elgesys buvo vienkartinis, anksčiau kaltinamasis taip nesielgadavo. Prašo atleisti A. R. pagal laidavimą be užstato. 

L. R. neteista, nebausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 178, 180), registruota užimtumo tarnyboje (t. 1 , b. l.172), pastoviai slaugo ir prižiūri močiutę J. L., kuri yra garbingo amžiaus (t. 1, b. l.173). 

Esant L. R. prašymui perduoti A. R. jos – L. R. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas laiko, kad laiduotoja L. R. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl L. R. skirtina laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai L. R. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam A. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o po to ją panaikinti.

Byloje nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, reikalaudama iš kaltinamojo A. R. priteisti 57,02 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos (t.1, b. l. 15-16).

2019 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. pareiškė, kad kaltinamasis A. R. jai pilnai atlygino turtinę žalą ir 500,00 Eur neturtinės žalos. Todėl prašė priteisti iš kaltinamojo likusią 500,00 Eur neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiosios L. B. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su galvos smegenų sukrėtimu. Nukentėjusioji dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir taikomas tam tikras gydymas. Dėl to buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus.

Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo skausmingas, įvertinus ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 500,00 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes L. B. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Nuosprendžiu nukentėjusiajai L. B. sumažinus priteistinos neturtinės žalos dydį iki 500,00 Eur ir bylos duomenimis nustačius, kad kaltinamasis A. R. nukentėjusiajai L. B. pagal raštą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atlyginęs 500,00 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiosios L. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 4 dalis).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 114,96 Eur civilinį ieškinį. Teisme 2019 m. kovo 5 d. gautas Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškimas, kuriuo ji atsisako nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 103), todėl procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, perduodant L. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir baudžiamąją bylą A. R. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti A. R. laiduotojos L. R. atsakomybei.

Nustatyti laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam A. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o po to ją panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 4 dalis).

Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                          Ričardas Juodis