Administracinė byla Nr. eA-408-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00473-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – A. G. G., G. M. ir V. S. Ž.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 246 728,99 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, sužalojus pareiškėjui priklausantį turtą, atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) bendraturtis ir vienintelis naudotojas. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas A. G. G. ir Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas G. M. (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai) neteisėtais veiksmais užteršė nepavojingosiomis atliekinėmis medžiagomis pareiškėjo Žemės sklypo viršutinį grunto sluoksnį, t. y. neplaninio patikrinimo metu, atlikdami grunto kasimo darbus, sumaišė nepavojingąsias atliekines medžiagas su technogeniniu gruntu ir jas paskirstė Žemės sklypo šiaurinėje dalyje.

2.2.        Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai neplaninį patikrinimą Žemės sklype atliko neteisėtai, nes pareiškėjui nebuvo pateiktas nei pavedimas atlikti tokį patikrinimą, nei sprendimas dėl patikrinimo, be to, neplaninis patikrinimas atliktas nedalyvaujant pareiškėjui, taip pat nedalyvavo ir joks liudytojas, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (dabar Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymas) (toliau – ir Kontrolės įstatymas), kuriame nėra numatytos teisės valstybės pareigūnams atlikti žemės (grunto) kasimo darbus.

2.3. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 65 dalies 1 punktą, nepavojingosios atliekos gali būti sunaudojamos konkrečiai iškastoms vietoms užpildyti arba inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti, o pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, užpildymu atliekomis – atliekų naudojimo veikla, gali užsiimti žemės sklypo savininkai.

2.4. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai pablogino pareiškėjo Žemės sklypo viršutinio grunto sluoksnio būklę ir apgadino sklypo reljefą, tokiu būdu padarė pareiškėjui turtinę žalą. Vietoje, kurioje atlikti kasimo darbai, po lietaus kaupiasi paviršinės lietaus nuotekos, dėl ko pareiškėjas negali naudoti žemės pagal pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir būdą. Padarytos turtinės žalos dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2022 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, taip pat įvertinus ir aplinkybę, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. žalą padarę asmenys nesiėmė jokių veiksmų aplinkos būklei atkurti į pirminę padėtį ir nesurinko jokio atliekų kiekio.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė šiuos argumentus:

4.1. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai neplaninio Žemės sklypo patikrinimo metu nustatė, jog Žemės sklypo šiaurinėje dalyje yra privežta statybinių atliekų, t. y. betono luitų, plytų, senų koklių, tinko gabalų ir žvyro, dalis buvo užpilta gruntu, todėl sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 7, 18, 33, 51 ir 52 punktus. 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui buvo išduotas privalomasis nurodymas Nr. PN-540 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame nustatytas terminas iki 2022 m. spalio 20 d. perduoti statybines atliekas (betono luitus, plyteles, plytas) atliekų tvarkytojams ir pateikti tai įrodančius dokumentus.

4.2. Pareiškėjas Privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (2022 m. lapkričio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo.

4.3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai) 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3946-1029/2023 pareiškėjas buvo įpareigotas įvykdyti Privalomąjį nurodymą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (Privalomasis nurodymas pateiktas priverstinai vykdyti antstoliui).

4.4. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, sureagavę į pareiškėjo socialiniame tinkle Facebook paskelbtą įrašą, nedelsdami nuvyko patikrinti, nes skelbimo turinys buvo susijęs su galima tarša aplinkai. Pagal Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 17 straipsnio nuostatas, pareigūnai gali patekti į privačią teritoriją ir nežinodami kas yra jos savininkas, o patekimas į privačią teritoriją neprivalo būti suderintas ar praneštas iš anksto. Nustatyta, kad atliekos buvo išpiltos neužtvertame Žemės sklype, o Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai atliko tik jų apžiūrą. 2022 m. rugsėjo 21 d. Apžiūros akte Nr. TVR-6522 yra įrašyta, jog dalyvavo Žemės sklypo bendrasavininkis, t. y. pareiškėjas, kuris šį aktą ir pasirašė.

4.5. Aplinkos apsaugos departamentas 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. AD5-2351 išnagrinėjęs pareiškėjo skundus nusprendė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų nepradės, nes nenustatė pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai ar pareigybės aprašyme pavestų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Pareiškėjas pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus ir sudarė prielaidas žalai kilti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. G. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodyta:

5.1. Remdamasis socialiniame tinkle Facebook rasta informacija apie Žemės sklype priimamas statybines atliekas, jis kartu su Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyresniuoju specialistu G. M. 2022 m. rugpjūčio 26 d. nuvyko apžiūrėti teritorijos. 2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu laišku pareiškėjas buvo kviečiamas susisiekti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau iki rugsėjo 20 d. ignoravo kvietimą susisiekti ir atvykti.

5.2.         2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo atlikti preliminarūs neužkastų atliekų matavimai (vizualiai iš gretimo sklypo) ir per Google Maps aplikaciją. 2022 m. rugsėjo 20 d. kartu su pareiškėju, apžiūrėdamas Žemės sklype laikomas statybines atliekas, pareiškėjui dalyvaujant, šiaurinėje sklypo dalyje vienoje vietoje su kastuvu bandė pažiūrėti, ar prie nesenai išpiltų statybinių atliekų po užverstu gruntu yra užpiltų kitų statybinių atliekų, tačiau kastuvas atsirėmė į plytas maždaug 15 cm gylyje, todėl kasimo darbai toliau nebuvo atliekami. Pareiškėjas neginčijo toje vietoje užkastų atliekų ir prižadėjo jas iškasti ir sutvarkyti.

5.3.         2022 m. rugpjūčio 26 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo tikrinami faktiniai duomenys Žemės sklype. Žemės (grunto) kasimo bei kitų intervencinių veiksmų nebuvo atlikta. 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas. 2022 m. spalio 27 d. nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl 2022 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjas administracinį nurodymą įvykdė, sumokėdamas 75 Eur baudą.

5.4.        Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai gali patekti į privačią teritoriją, vadovaudamiesi Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Pagal Kontrolės įstatymo 17 straipsnį, nėra numatyta, kad patekimas į privačią teritoriją turi būti suderintas ar praneštas iš anksto.

5.7.        Pareiškėjas neginčija fakto, kad į Žemės sklypą, pagal pareiškėjo skelbimą, buvo vežamos įvairios nepavojingosios atliekos, kurias pareiškėjas naudojo sklypui formuoti bei kurios buvo užpiltos grunto sluoksniu, todėl būtent pareiškėjo neteisėti veiksmai yra nustatyti surašytais dokumentais (apžiūros aktai, Privalomasis nurodymas). Žalą aplinkai padarė pats pareiškėjas, o išduotu Privalomuoju nurodymu jis buvo įpareigotas pašalinti žalą, atkuriant aplinkos būklę.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodyta:

6.1.         2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo nuvykta apžiūrėti Žemės sklypą. Apžiūros metu rastos statybinės atliekos, išpiltos atvirame, neužtvertame Žemės sklype. Žemės (grunto) kasimo bei kitų intervencinių veiksmų nebuvo atlikta. Žemės sklypo šiaurinėje dalyje buvo privežta statybinių atliekų, o dalis atliekų užpiltos gruntu. Pareiškėjas, užkasdamas statybines atliekas, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 7, 18, 33, 51 ir 52 punktus.

6.2.        Nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d. jis nebuvo nuvykęs į Žemės sklypą.

6.3.        Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai gali patekti į privačią teritoriją vadovaudamiesi Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata. Pagal Kontrolės įstatymo 17 straipsnį, nėra numatyta, kad patekimas į privačią teritoriją turi būti suderintas ar praneštas iš anksto.

6.4.        Pareiškėjas neginčija fakto, kad į Žemės sklypą pagal jo (pareiškėjo) skelbimą buvo vežamos įvairios nepavojingosios atliekos, kurias pareiškėjas naudojo sklypui formuoti bei kurios buvo užpiltos grunto sluoksniu, todėl būtent pareiškėjo neteisėti veiksmai yra nustatyti surašytais dokumentais (apžiūros aktai, Privalomasis nurodymas). Žalą aplinkai padarė pats pareiškėjas, o išduotu Privalomuoju nurodymu jis buvo įpareigotas pašalinti žalą, atkuriant aplinkos būklę.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepime į skundą prašė pašalinti Teisingumo ministeriją iš nagrinėjamos administracinės bylos kaip netinkamą valstybės atstovą.

8. Teisingumo ministerija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22 punktą, Teisingumo ministerija atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, todėl Teisingumo ministerija nėra tinkama atsakovo atstovė administracinėje byloje, kadangi pareiškėjas turtinę žalą kildina iš Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų, kuriais galimai užteršta ir pabloginta Žemės sklypo būklė.

II.

9. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. S. skundą bei netenkino prašymo dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

10. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Kontrolės įstatymo normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su viešosios atsakomybės sąlygomis bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sampratą.

11. Teismas nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai turėjo ir teisę, ir pareigą patikrinti pareiškėjo Žemės sklypą, nes socialiniame tinkle Facebook paskelbta informacija leido daryti prielaidą, jog galimai yra daromas aplinkos apsaugos reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.

12. Teismas, atsižvelgęs į Kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų, dalyvaujant liudytojui, apie kurio dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir kuris šį aktą pasirašo, nurodė jog pareiškėjo Žemės sklypo patikrinimą atlikę Aplinkos apsaugos darbuotojai pareiškėjo Žemės sklypą 2022 m. rugpjūčio 26 d. nepateko, fotonuotraukas darė iš gretimų žemės sklypų, o byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurie paneigtų ar sudarytų pagrįstą pagrindą jais abejoti, ir sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog buvo pažeista patekimo į privatų Žemės sklypą tvarka, yra nepagrįsti.

13. Teismas nepripažino pagrįstais ir pareiškėjo argumentų, kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai atliko Žemės sklypo užteršimo veiksmus, kadangi apžiūrint Žemės sklypą su pareiškėju į žemę buvo įbestas kastuvas, kuris 15 cm gylyje atsitrenkė į po žemę esančius betono luitus, o papildomos krūvos su gruntu, žvyru ir sumaišytomis kitomis statybinėmis atliekomis Žemės sklype buvo pastebėtos tik 2022 m. spalio mėnesį, tikrinant Privalomojo nurodymo įvykdymą.

14. Teismas, remdamasis tuo, kad nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. Aplinkos apsaugos departamento neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 7 d. prašymu taip pat prašė paskirti Aplinkos apsaugos departamento įgaliotam atstovui K. A. 600 Eur baudą už nepagrįsto atsiliepimo į skundą pateikimą ir 1 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šis Aplinkos apsaugos departamento atstovas piktnaudžiavo procesu, o nušalinimas teismo sudėčiai nebuvo pareikštas. Teismas akcentavo, jog procesinių dokumentų, su kurių argumentais pareiškėjas nesutinka, pateikimas savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kadangi priešingas aiškinimas reikštų teisės į gynybą ribojimą.

16. Teismas nenustatė duomenų, kad kitas Lietuvos valstybės atstovas – Teisingumo ministerija, kurį įtraukti į bylą prašė pareiškėjas, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus pareiškėjui, nurodė, kad pareiškėjas tokių duomenų nenurodė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje.

III.

17. Pareiškėjas M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Atsakovas neįvykdė teismo nurodymo iki nustatytos dienos pateikti atsiliepimą į patikslintą skundą, nors turėjo visas galimybes. Teismas nustatė, kad atsakovas vilkino atlikti jo kompetencijai priskiriamus veiksmus, 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. AD5-22530 atnaujino savo paties praleistą įstatymo nustatytą terminą skundams dėl Privalomojo nurodymo išnagrinėti ir 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. AD5-23511 informavo, kad pareiškėjo skundus išnagrinėjo, tačiau atsisakė pateikti priimtą sprendimą ar jo kopiją, taip pat tikslingai nevykdė teismo įpareigojimo.

18.2. Teismas nustatė, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys teikė melagingą informaciją, t. y. sprendimas dėl patikrinimo (pavedimas atlikti patikrinimą) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje niekada nebuvo surašytas.

18.3. Vienas iš Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų į bylą pateikęs atsiliepimą į skundą, melagingai nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo patekę į privatų Žemės sklypą ir nurodytomis dienomis šiame Žemės sklype tariamai neatliko grunto kasimo darbų, kuriuos atliekant ir buvo užterštas Žemės sklypas.

18.4. Nagrinėjant administracinę bylą pakartotinai buvo nustatyta, kad nepavojingąsias atliekines medžiagas naudoti žemės sklypo reljefo keitimo darbams arba iškastoms vietoms užpildyti gali naudoti tik žemės sklypo savininkai arba naudotojai pagal įgaliojimus.

18.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai asmeniui žala buvo padaryta neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) toks asmuo turi teisę teisme reikalauti teisingo šios žalos atlyginimo. Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmeniui padarytos žalos atlyginimo principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.

18.6. Teismas neatliko jokių pagal ABTĮ teismui priskirtų pareigų: 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovo surašytas įpareigojimas pateikti bylai nagrinėti reikalingus įrodymus iki einamosios datos nėra įvykdytas, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų byloje pateikti melagingi atsiliepimai ir kiti suklastoti rašytiniai įrodymai teismo posėdyje nebuvo ištirti, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo neteisėtus veiksmus, teismo sprendime nenurodyti ir nepaneigti.

18.7. Atsakovas atsisakė pateikti sprendimą apie 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. AD5-23511 išnagrinėtus pareiškėjo skundus ir iki einamosios datos atsisakė pateikti priimtą sprendimą.

18.8. Teismas apribojo pareiškėjo teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, susijusios su Aplinkos apsaugos departamento kompetencijos ribomis.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas tinkamai nustatė, jog Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai veikė savo kompetencijos ribose ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti pareiškėjui turtinę žalą. 

20.2. Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis dėl įpareigojimo pateikti visus su ginču susijusius įrodymus buvo įvykdyta, t. y. su atsiliepimais į patikslintą skundą buvo pateikti visi turimi su ginču susiję įrodymai, o visi byloje esantys dokumentai ir medžiaga buvo išsiųsti pareiškėjui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

20.3. Bylos nagrinėjimas niekaip nebuvo vilkinamas, nes atsiliepimai į pareiškėjo patikslintą skundą pateikti įstatymo nustatyta tvarka.

20.4. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentui teikė skundus ne dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, o dėl Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmų, todėl šiuos pareiškėjo skundus tyrė Aplinkos apsaugos departamento Vidaus tyrimų skyrius. Aplinkos apsaugos departamento 2022 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. AD5-22530 „Dėl Jūsų skundo tyrimo termino pratęsimo“ pareiškėjas informuotas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, skundo nagrinėjimas pratęsiamas 10 darbo dienų, nes pareiškėjas 2022 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu pateikė papildomos informacijos. Pareiškėjui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos buvo pranešta raštu ir nurodytos skundo tyrimo pratęsimo priežastys. Aplinkos apsaugos departamentas 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. AD5-23511 „Dėl Jūsų skundų nagrinėjimo rezultatų“ pareiškėjas buvo informuotas apie keturių jo skundų išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą.

20.5. Aplinkos apsaugos departamente 2023 m. sausio 30 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas „Dėl administracinio akto PN-540 teisėtumo nustatymo“, kuriuo jis prašė ištirti šio akto teisėtumą. Prašymas buvo adresuotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai), tačiau iš prašymo turinio atsakovas matė, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas. 2023 m. vasario 8 d. pareiškėjui buvo išsiustas atsakymas „Dėl gauto prašymo“ Nr. AD5-2239, nurodant, kad skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtu, nes praleistas jo padavimo terminas. Šio atsakymo per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas neskundė teismui, o tik elektroniniu paštu 2023 m. vasario 9 d. Aplinkos apsaugos departamentui atsiuntė skundą dėl aplinkos apsaugos departamento vilkinimo atlikti kompetencijai priskiriamus veiksmus ir kompetencijos ribų viršijimą.

20.6. Pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl atliekų tvarkymo, nes, nebūdamas atliekų tvarkytoju, iš nenustatytų asmenų, į Žemės sklypą neteisėtai priėmė įvairias statybines atliekas ir dalį šių atliekų užpylė gruntu ir pats pažeidė aplinkosauginius norminius teisės aktus.

20.7. Įsiteisėjus Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimui, administracinėje byloje Nr. eI3-3946-1029/2023, 2023 m. gruodžio 4 d. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų išduotas nepiniginio pobūdžio vykdomasis raštas 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktas priverstinai vykdyti antstoliui, pradėta vykdoma vykdomoji byla Nr. 0025/23/01825.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21. Bylos dalykas – turtinės žalos, padarytos Aplinkos apsaugos departamento neteisėtais veiksmais vykdant aplinkos apsaugos valstybės kontrolės funkcijas, atlyginimo priteisimas pareiškėjui M. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovo atstovas), pagal CK 6.271 straipsnį.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo, atsakovo atstovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo inicijuoto ginčo, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, motyvuodamas tuo, kad nebuvo nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai – viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nustatytų CK 6.271 straipsnyje.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, be motyvų, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Konstitucijai, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas nurodo, kad per teismo nustatytą terminą Aplinkos apsaugos departamentas nepateikė reikalingų įrodymų bylai išnagrinėti; pateikti rašytiniai įrodymai teismo posėdyje neištirti; siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą buvo pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens A. G. G. atsiliepimas į skundą, kuriame melagingai nurodyta, jog pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir 30 d. nebuvo patekę į Žemės sklypą ir tariamai neatliko grunto kasimo darbų, kuriuos atliekant ir buvo užterštas Žemės sklypas; nagrinėjant kitą administracinę bylą Nr. eI3-3946-1029/2023 jau buvo nustatyta, kad Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai pažeidė Kontrolės įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) 15 ir 17 straipsniuose nustatytą patikrinimų atlikimo tvarką ir viršijo šiuo įstatymu suteiktas kompetencijų ribas Žemės sklype organizavę grunto kasimo darbus ir savo neteisėtais veiksmais apkaltino pareiškėją; byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, sprendime nenurodyti ir nepaneigti; byla iš esmės neišspręsta.

24. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ginčo esmės bei akcentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą, sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir nėra pagrindo jį panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nepagrįstas įstatymais, t. y. laikosi pozicijos, jog šis sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu (sprendimas yra be motyvų).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, šiame sprendime nurodytus motyvus, dėl kurių netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas, nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors  Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. 

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) pareiškėjo argumentus, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjant jo inicijuotą ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas yra be motyvų. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jos skundas, tačiau tai ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be to, ABTĮ 86 straipsnio, kuris reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Taigi yra nustatomos ir vertinamos tik tos aplinkybės, kurios turi bylai esminės reikšmės, o ne apskritai visos aplinkybės, kurias nurodo byloje proceso šalys.

29. Kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Kaip jau minėta, pareiškėjas šioje byloje pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento ir Teisingumo ministerijos, turtinės žalos atlyginimą, sužalojus jo turtą. Kadangi byloje nebuvo nurodyti jokie neteisėti Teisingumo ministerijos veiksmai, kuriais pareiškėjui padaryta jo nurodyta turtinė žala, pagrįstai šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento, pagal CK 6271 straipsnį, kuris būtent ir reglamentuoja žalos atlyginimo priteisimą iš Lietuvos valstybės dėl valstybės valdžios institucijos (šiuo atveju – dėl Aplinkos apsaugos departamento) neteisėtų veiksmų.

31. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

32. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti valstybės institucijų ir / ar pareigūnų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o nenustačius bent vienos iš šių trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1289-624/2025; kt.).

34. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjui buvo padaryta jo nurodyta turtinė žala dėl jo (pareiškėjo) nurodomų atsakovo atstovo Aplinkos apsaugos departamento (jo tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

35. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu jis teigė, kad atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta jo nurodoma turtinė žala, turėjo būti nustatomos CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose nurodytos sąlygos, o pateikti įrodymai įvertinti laikantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų bei teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių nuostatų.

36. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). 

37. Akcentuotina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

38. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

39. Įvertinus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes pareiškėjo šioje byloje inicijuotam ginčui išspręsti, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos faktais ir ginčui išspręsti aktualiomis teisės normomis pagrįstas išvadas.  Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

40. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde jam padarytą turtinę žalą kildino iš atsakovo atstovo veiksmų, susijusių su neplaninio patikrinimo metu 2022 m. rugpjūčio 26 d. atsakovo atstovo darbuotojų padaryta žala Žemės sklypo paviršiui, t. y. atliktais kasinėjimo darbais. Pareiškėjas nurodė, kad šių darbų metu Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai pakeitė Žemės sklypo šiaurinės dalies reljefą, sumaišė nepavojingąsias atliekines medžiagas su technogeniniu gruntu ir viršydami įstatymais suteiktas kompetencijas. Taigi šioje byloje pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis šioje byloje būtų nustatytos jo nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais bei jo patirta konkrečia turtine žala ir priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

41. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir kitų bylos proceso šalių teiktus argumentus dėl ginčo esmės, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjo skundo reikalavimas yra nepagrįstas ir dėl to negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas teigė esą patyrė turtinę žalą, t. y. kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, atlikdami neplaninį patikrinimą, 2022 m. rugpjūčio 26 d. Žemės sklype atliko kasinėjimo darbus, dėl kurių buvo pakeistas Žemės sklypo šiaurinės dalies reljefas, sumaišytos nepavojingosios atliekinės medžiagos su technogeniniu gruntu.

42. Vertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai atliko kasinėjimo darbus, dėl kurių buvo pakeistas Žemės sklypo šiaurinės dalies reljefas, sumaišytos nepavojingosios atliekinės medžiagos su technogeniniu gruntu, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriuose užfiksuoti duomenys, jog Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai 2022 m. rugpjūčio 26 d. ar kitu laiku atliko kasinėjimo darbus Žemės sklype ir pakeitė Žemės sklypo šiaurinės dalies reljefą, buvo sumaišytos nepavojingosios atliekinės medžiagos su technogeniniu gruntu.

43. Pareiškėjas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje neištyrė atsakovo pateiktų įrodymų (juos įvardija kaip melagingus), sprendime nenurodyti ir nepaneigti pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau pareiškėjas konkrečiai nenurodo nei vieno įrodymo, kuriame būtų konstatuota, kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai 2022 m. rugpjūčio 26 d. atliko kasinėjimo darbus Žemės sklype ir pakeitė Žemės sklypo šiaurinės dalies reljefą, buvo sumaišytos nepavojingosios atliekinės medžiagos su technogeniniu gruntu.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjant kitą administracinę bylą Nr. eI3-3946-1029/2023 jau buvo nustatyta, jog Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai yra pažeidę Kontrolės įstatymo 15 ir 17 straipsniuose nustatytą patikrinimo tvarką ir viršiję šiuo įstatymu suteiktas kompetencijos ribas privačiame Žemės sklype patys organizavę grunto kasimo darbus ir savo neteisėtais veiksmais apkaltinę pareiškėją. Teisėjų kolegija, atidžiai išanalizavusi pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje priimto Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo turinį, nenustatė, kad šiame sprendime būtų nustatyti Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų kokie nors neteisėti veiksmai, atliekant Žemės sklypo patikrinimą. Priešingai, šiame sprendime nustatyti pareiškėjo veiksmai (nesutvarkytos mišrios komunalinės atliekos ir antrinės žaliavos), kurie sudarė prielaidą aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai kilti.

45. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su tuo, kad Aplinkos apsaugos departamente buvo nagrinėjami jo (pareiškėjo) skundai dėl atsakovo atstovo teritorinio padalinio pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neteisėto Privalomojo nurodymo, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog 2022 m. rugpjūčio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai atliko kasinėjimo darbus Žemės sklype ir pakeitė Žemės sklypo šiaurinės dalies reljefą, buvo sumaišytos nepavojingosios atliekinės medžiagos su technogeniniu gruntu.

46. Iš byloje pateikto Aplinkos apsaugos departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame buvo išanalizuota surinkta medžiaga bei 2022 m. rugsėjo 21 d. surašytame Žemės sklypo teritorijos apžiūros akte Nr. TVR-6522 pateikta informacija, iš kurios matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. 9 val. 10 d. nuvykus į Žemės sklypą, nustatyta, kad šiaurinėje dalyje yra privežta statybinių atliekų, t. y. betono luitų plytų ir tinko likučių, sprendžiant iš to, kad pietinė sklypo dalis yra žymiai aukštesnė (apie 1 m) už tuo metu statybinėmis atliekomis užpiltą dalį, daroma išvada, kad toje (aukštesnėje) dalyje yra jau palaidota dalis statybinių medžiagų. Taip pat nurodyta, kad atkasus duobę buvo iškastos statybinės atliekos (betono luitai, plytos ir tinko gabalai). Patikrinimo metu nustatyta, kad atliekų užkasimo darbus, siekiant atsikratyti atliekomis ir sukelti žemės sklypo aukštį, taip užteršiant aplinką, organizavo pareiškėjas. Taip pat yra nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. atlikti preliminarūs esamų ir atkastų atliekų matavimai, tačiau nėra detalizuota, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. Žemės sklypo šiaurinėje dalyje buvo atliekami kasinėjimo darbai ir buvo pakeistas Žemės sklypo šiaurinės dalies reljefas bei sumaišytos nepavojingosios atliekinės medžiagos su technogeniniu gruntu. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina Žemės sklypo teritorijos apžiūros akte Nr. TVR-6522 ir Privalomajame nurodyme nustatytos aplinkybės, susijusios su Žemės sklypo šiaurinės dalies užteršimu statybinėmis atliekomis. Taip pat yra pateiktos trečiojo suinteresuoto asmens A. G. G. padarytos Žemės sklypo (iš jo ir šiaurinės dalies) nuotraukos (žr. Fotolentelę), kuriose nėra duomenų apie atliktus kasinėjimo darbus Žemės sklypo šiaurinėje dalyje. 

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. G. nurodė, kad remdamasis Facebook socialiniame tinkle rasta informacija apie Žemės sklype priimamas statybines atliekas, su Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyresniuoju specialistu G. M. 2022 m. rugpjūčio 26 d. nuvyko apžiūrėti teritorijos, 2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu laišku pareiškėjas buvo kviečiamas susisiekti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau iki rugsėjo 20 d. jis ignoravo kvietimą susisiekti ir atvykti. 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo atlikti preliminarūs neužkastų atliekų matavimai (vizualiai iš gretimo sklypo) ir per Google Maps programą, o 2022 m. rugsėjo 20 d. kartu su pareiškėju, apžiūrėdamas Žemės sklype laikomas statybines atliekas, šiaurinėje sklypo dalyje vienoje vietoje su kastuvu bandė pažiūrėti, ar prie nesenai išpiltų statybinių atliekų po užverstu gruntu yra užpiltų kitų statybinių atliekų; bandant įsmeigti į žemę kastuvą, šis atsirėmė į plytas maždaug 15 cm gylyje, todėl kasti toliau nebuvo poreikio, o pareiškėjas neginčijo, kad po gruntu toje vietoje yra užkastų atliekų, ir prižadėjo jas iškasti bei atiduoti šių atliekų tvarkytojams. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. G. taip pat nurodė, kad faktiniai duomenys Žemės sklype buvo tikrinti 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d., tačiau žemės (grunto) kasimo bei kitų intervencinių veiksmų nebuvo atlikta.

48. Atsakovo atstovas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų davė Privalomąjį nurodymą, kuris šiuo atveju patvirtina patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. 

49. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Privalomasis nurodymas, kuriame užfiksuoti būtent pareiškėjo padaryti pažeidimai, t. y. nustatyta, kad Žemės sklype yra statybinių atliekų, t. y. betono luitų, plytų, senų koklių, tinko gabalų ir žvyro (atliekų kodas 17 09 04); dalis atliekų užpilta gruntu (2022 m. rugsėjo 21 d. apžiūros aktas TVR-6522), kad pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 18, 33, 51 ir 52 punktus, ir pareiškėjui nurodyta iki 2022 m. spalio 20 d. perduoti statybines atliekas (betono luitus, plyteles, plytas) atliekų tvarkytojams ir pateikti tai įrodančius dokumentus, yra neteisėtas. Privalomojo nurodymo apskundimo tvarka buvo nurodyta Kontrolės įstatymo 25 straipsnyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1237-624/2023; kt.), todėl šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, turėjo jį ginčyti teismine tvarka. Pareiškėjas Privalomojo nurodymo nėra nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl šioje byloje nėra pagrindo nagrinėti ir vertinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, ir spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juo rėmėsi. Be to, įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3946-1029/2023 pareiškėjas įpareigotas įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

50. Pareiškėjas apeliaciniame teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi melagingais procesiniais dokumentais, suklastotais rašytiniais įrodymais, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais.

51. Pareiškėjo nurodomi atsakovo atstovo padaryti procedūrinio pobūdžio teisės normų pažeidimai, atliekant patikrinimą, nėra susieti su šioje byloje pareikštu reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl to, kad buvo sužalotas pareiškėjo turtas.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, jog nebuvo išreikalauti reikalingi bylai išnagrinėti įrodymai, apribota jo teisė susipažinti su byloje esančiais dokumentais bei kita medžiaga. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog atsakovo atstovas neįvykdė Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria Aplinkos apsaugos departamentas buvo įpareigotas, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo pasiūlyta iki 2024 m. sausio 11 d. pateikti atsiliepimus į patikslintą skundą ir visus turimus su ginču dalyku susijusius rašytinius įrodymus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai atsiliepimus į skundą pateikė 2024 m. sausio 10 d., o Aplinkos apsaugos departamentas – 2024 m. sausio 11 d., todėl pareiškėjo argumentas dėl 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties neįvykdymo nepripažintinas pagrįstu. Atsakovo atstovas yra nurodęs, kad jis pateikė visus turimus su ginčo dalyku susijusius dokumentus, taip pat kad pirmosios instancijos teismui negali pateikti pavedimų tikrinti (sprendimų dėl patikrinimų), kurių pagrindu atlikti patikrinimai Žemės sklype, nes tokie dokumentai nebuvo surašyti (priimti).

53. Pareiškėjas, teigdamas apie neišreikalautus įrodymus, nenurodo, kokius konkrečius įrodymus, susijusius jo nurodomais neteisėtais Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų 2022 m. rugpjūčio 26 d. Žemės sklype atliktais kasinėjimo darbais, dėl kurių buvo pakeistas Žemės sklypo šiaurinės dalies reljefas, sumaišytos nepavojingosios atliekinės medžiagos su technogeniniu gruntu, pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti ir atsakovo atstovo. Pareiškėjas nenurodo, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes būtų įrodęs jo nurodomas ikiteismine tvarka priimtas sprendimas dėl, pareiškėjo teigimu, neteisėto Privalomojo nurodymo. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą išsamiai nurodo pareiškėjui pateiktus atsakymus į jo (pareiškėjo) teiktus skundus, nepateikia jokių duomenų, kad ikiteismine tvarka buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Privalomojo nurodymo.

54. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, administracinėje byloje įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi įrodymai konkrečioje administracinėje byloje yra ne bet kokie duomenys, o tik duomenys apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.). 

55. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jam buvo apribota galimybė susipažinti su byloje esančiais įrodymais, kita medžiaga, todėl šie argumentai nepripažintini pagrįstais.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Jolanta Malijauskienė

        Dalia Višinskienė