Civilinė byla Nr. e2YT-5298-344/2022

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01552-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S) 

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 28 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir M. M..

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė atsiradusį sutuoktinio A. M. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad ji su A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje jie susilaukė vieno vaiko – sūnaus M. M. Kitų vaikų mirusysis neturėjo. Po A. M. mirties įstatyminiai jo turto įpėdiniai yra ji, pareiškėja L. M., ir sūnus M. M.. Gyvendami santuokoje pareiškėja ir jos sutuoktinis A. M. 1992 m. birželio 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 237 įsigijo butą/patalpą-butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas A. M. vardu. Kadangi  šis turtas buvo įgytas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gyvenant santuokoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę ir dalis šio nekilnojamojo turto priklauso pareiškėjai. Mirusio pareiškėjo sutuoktinio palikimą sudaro dalis buto/patalpos-buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis minėtame bute gyveno, pareiškėja ten yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jame liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Pareiškėja šį butą prižiūri, prireikus organizuoja ir atlieka jo remontą, moka mokesčius.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra pradėjusi palikimo perėjimo veiksmų į A. M. turtines teises ir turtą, likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą minėto palikėjo palikimo perėjimą valstybei. Pareiškimo tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes, pareiškimą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimo į pateiktą pareiškimą nepateikė. Pareiškimas su priedais jam įteiktas asmeniškai.

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja L. M. yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. M. sutuoktinė. Gyvendama santuokoje su A. M. susilaukė sūnaus M. M.. Pareiškėjos mirusio sutuoktinio palikimą sudaro nekilnojamojo turto buto/patalpos-buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis. Minėtas turtas įgytas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui gyvenant santuokoje, todėl pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nei pareiškėja, nei joks kitas įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl mirusiam A. M. priklausiusio turto paveldėjimo nesikreipė, testamentas sudarytas nebuvo. Siekdama ir toliau rūpintis po sutuoktinio A. M. mirties likusiu turtu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusio sutuoktinio turto, priklausiusio jam mirties dieną, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, įrodinėdama, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Po sutuoktinio mirties ji liko gyventi minėtame bute/patalpoje-bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini),  jį prižiūri, rūpinasi juo, moka komunalinius mokesčius, prireikus organizuoja ir atlieką remontą.

Teismui patenkinus pareiškimą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei, gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja neturi ir kitu būdu negali gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą nėra išreiškiama oficialia forma, paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

CK 5.50 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-468/2009; kt.). Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytas aplinkybes, jog po sutuoktinio A. M. mirties pareiškėja L. M., faktiškai pradėdama valdyti likusį mirusio sutuoktinio turtą, priėmė jo palikimą, naudodamasi jos sutuoktiniui priklausančia buto/patalpos-buto dalimi, ją prižiūrėdama, organizuodama ir atlikdama remontą, pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai – santuokos, gimimo, mirties liudijimai, Telšių r. 3-ojo notarų biuro liudijimas, apmokėtos sąskaitos ir mokėjimo kvitai.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja L. M. po sutuoktinio A. M. mirties liko toliau gyventi jo vardu registruotame bute/patalpoje-bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu visą jo paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise palikėjo A. M. turtą. Byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindą teismui pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja priėmė mirusio sutuoktinio A. M. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 443, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                         Edita Gailienė