Baudžiamoji byla Nr. 1S-95-658/2023

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00154-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4

                                                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, J. J. ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 6 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam R. K. priklausančiam turtui.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1.       Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad organizuota grupe sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu šešiems mėnesiams buvo laikinai apribota R. K. nuosavybės teisė į turtą: 1) žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai R. K. ir I. K., daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai R. K. ir I. K., daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų šio turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų ir Šiaulių apygardos teismo nutartimis.

3.       Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 6 d.

II. Skundo argumentai

4.       Kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1.                      Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad „civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, nėra vienareikšmiškai suformuluota, todėl nėra pagrindo sutikti su atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad ieškovė civilinio ieškinio reikalavimą yra nukreipusi tik į bendrovę“. Šis skundžiamos nutarties argumentas prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje išdėstytai teismo, taip pat šios dienos teismo posėdžio protokole išdėstytai „Y“ (toliau – ir „Y“), kaip civilinio ieškovo, bei prokurorės pozicijoms, kad atsakovu šioje byloje yra tik AB „X“ (toliau – ir Bendrovė). Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, tiek civilinio ieškovo „Y“ atstovė, tiek valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė absoliučiai ir nedviprasmiškai pareiškė ir patvirtino, kad šioje byloje civilinis ieškinys pareikštas išimtinai tik Bendrovei, o kaltinami fiziniai asmenys civilinio ieškinio patenkinimo Bendrovės atžvilgiu atveju gali tikėtis nebent regreso, reiškiamo Bendrovės laisva valia.

4.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas, šioje byloje nagrinėdamas kaltinamųjų skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, ne kartą yra pažymėjęs, kad, siekiant sąžiningo ir operatyvaus proceso, civilinis ieškovas turėtų apsispręsti dėl civilinių atsakovų kuo ankščiau ir tiksliai nurodyti, kurį ieškinį, kurių asmenų atžvilgiu ir kokia apimtimi jis prašo nagrinėti baudžiamojoje byloje, nes priešingu atveju yra varžoma kaltinamojo teisė gintis, o tuo atveju, jei žala būtų prašoma priteisti tik iš Bendrovės, tokiu atveju būtų pagrindas naikinti laikiną kaltinamųjų fizinių asmenų nuosavybės teisės apribojimą.

5.       Atsiliepimų į pateiktą skundą nustatytu terminu negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundas tenkinamas.

6.       Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijęs su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

7.       EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad tam, jog asmeniui taikoma ribojanti priemonė būtų suderinta su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsniu, kuris užtikrina nuosavybės apsaugą, ji turi atitikti tris esmines sąlygas: ji privalo būti taikoma „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, uždraudžiant savavališkus nacionalinių institucijų veiksmus, ji turi būti būtina „visuomenės interesams“, o ją taikant privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir visuomenės interesų (sprendimai bylose Vistiņš and Perepjolkins prieš Latviją, UAB „JGK statyba“ ir Guselnikovas prieš Lietuvą ir kt.).

8.       Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo R. K. turtui yra taikomas, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo „Y“ pareikštą civilinį ieškinį. Tokį savo sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byloje tik pradėtas įrodymų tyrimas, civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, nėra vienareikšmiškai suformuluota, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieškovas civilinio ieškinio reikalavimą yra nukreipęs tik į Bendrovę. Tokiai skundžiamos nutarties išvadai aukštesnysis teismas nepritaria.

9.       Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas „Y“ pateikė civilinį ieškinį (t. 78, b. l. 104–109), kuriame prašė žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. Vėliau „Y“ pateikė ir patikslintą civilinį ieškinį (t. 78, b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kuriame žalą prašė priteisti tik iš AB „X“.

10.       Proceso metu ilgą laiką civilinio ieškovo pozicija, kurių asmenų atžvilgiu jis prašo nagrinėti civilinį ieškinį teisme, nebuvo vienareikšmiškai suformuluota. Tačiau įvertinus aplinkybes, kad R. K. šioje byloje yra kaltinamasis, jis pagal jam pareikštą kaltinimą galimai padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymas taip pat galėjo lemti žalos, nurodytos civiliniame ieškinyje, aplinkai atsiradimą, byloje pagrįstai ir proporcingai siekiamam tikslui, iki skundžiamos nutarties priėmimo, buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. turtui, siekiant užtikrinti byloje taip pat ir jo atžvilgiu pareikštą civilinį ieškinį.

11.       Tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, galimas tik siekiant proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga (BPK 11 straipsnio 1 dalis); laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis). EŽTT sprendime byloje Raimondo prieš Italiją, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniui, kuris užtikrina nuosavybės apsaugą, konstatavo, kad, atsižvelgiant į taikomų priemonių ribojantį pobūdį, laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti.

12.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme, sprendžiant klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į šią baudžiamąją bylą, 2022 m. gruodžio 13 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, t. y., iki skundžiamos nutarties priėmimo, civilinio ieškovo „Y“ atstovė advokatė I. Kupcikevičiūtė paaiškino, kad „civilinis ieškinys yra pateiktas Bendrovei ir dėl to jis nagrinėtinas toje apimtyje, kokioje yra pateiktas, ir to asmens atžvilgiu“. Tokiai civilinio ieškovo atstovės pozicijai pritarė ir prokurorė, pareikšdama, kad ieškinys yra pareikštas Bendrovei, jeigu jis bus patenkintas, Bendrovė turės teisę regreso tvarka žalą išsiieškoti iš darbuotojų. Kitame, 2023 m. gegužės 25 d. vykusiame, teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovė advokatė S. Drukteinienė taip pat pareiškė, kad, „kam yra pareikštas civilinis ieškinys, yra visiškai aišku. Kito atsakymo mes ir neturime. Mes palaikome tą atsakovų ratą, kuris yra nurodytas patikslintame civiliniame ieškinyje. Yra pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, mes jį ir palaikome“. Taigi, teismo posėdžiuose išdėstyta civilinio ieškovo atstovių pozicija, kuriai pritarė ir kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikanti prokurorė, neleidžia pritarti skundžiamos nutarties išvadai, kuri iš esmės ir lėmė taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimą, kad ir šioje proceso stadijoje vis dar nėra aišku, ar civilinis ieškovas savo reikalavimą yra nukreipęs tik į AB „X“. Minėta civilinio ieškovo atstovių pozicija leidžia spręsti, kad civilinis ieškovas yra apsisprendęs dėl civilinio atsakovo (vienintelio juridinio asmens), jo atstovės aiškiai nurodė, kurį ieškinį ir kurio asmens atžvilgiu yra prašoma nagrinėti šioje baudžiamojoje byloje, t. y., nepareiškė, kad civilinis ieškinys yra reiškiamas ir kaltinamojo R. K. atžvilgiu.

13.       Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia tikslinti byloje pateikto civilinio ieškinio ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-7-37-648/2023). Tačiau dabartinėje proceso stadijoje, esant aiškiai išreikštai civilinio ieškovo valiai dėl asmens, kuriam yra reiškiamas civilinis ieškinys, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas taip pat ir R. K., iš kurio šiuo metu nėra prašoma priteisti galimai padarytos žalos atlyginimą, turtui, neatitiktų įstatymo nustatytų sąlygų ir bendrųjų tarptautinės teisės principų.

14.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, išnykus BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindui – būtinybei užtikrinti R. K. pareikštą civilinį ieškinį, skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl paaiškėjus naujiems duomenims, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo klausimą gali spręsti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą tenkinti.

Panaikinti kaltinamajam R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nekilnojamąjį turtą:.

1)        žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 70 200 Eur;

2)        pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bendrasavininkai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 255 000 Eur.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas Gražys

                                                                                                                                  Jūratė Jakubonienė

                                                                                                                                  Nerijus Meilutis