Civilinė byla Nr. e2A-2207-852/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14467-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.3.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Autoloads, OU apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gyveta logistics“ ieškinį atsakovui Autoloads, OU dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gyveta logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Autoloads, OU 3 600 Eur skolą, 18,15 Eur palūkanas, 8 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. MS_20220224_2, kurios pagrindu įsipareigojo pervežti krovinius iš Prancūzijos Respublikos į Danijos Karalystę, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas krovinių vežimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė atsakovui suteikė krovinių vežimo paslaugas už 3 600 Eur sumą, tą patvirtina ieškovės išrašyta ir atsakovui pateikta 2022-03-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. GYV22-000127. Nurodė, jog sutarties 12 punkte įtvirtinta, kad atsakovas už suteiktas krovinių vežimo paslaugas su ieškove privalo atsiskaityti per 45 darbo dienas. Pasak ieškovės, nors atsakovas ir buvo ragintas atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė, todėl yra skolingas 3 600 Eur.
2. Atsakovas 2023 m. sausio 5 d. teismui pateikė prašymą nutraukti nagrinėjamą bylą. Nurodė, kad pagal teismingumą byla turi būti nagrinėjama Estijos Respublikos teisme, nes atsakovo nuolatinė buveinė yra Estijos Respublikoje. Atsakovas 2023 m. sausio 12 d. pateikė teismui papildytą prašymą nutraukti nagrinėjamą bylą. Pažymėjo, kad ieškovės elgesys yra nesąžiningas, kadangi ji žinojo, kad turi komercinių santykių su Estijos Respublikos įmone. Teigė, jog adresas Lietuvoje nurodytas dėl vienintelės priežasties – siekio greičiau gauti dokumentus iš ieškovės ir apmokėti išrašytą sąskaitą-faktūrą už suteiktas paslaugas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai pažymėjo, jog atsakovas iš esmės neginčija materialiųjų ieškinio reikalavimų, t. y. skolos ir palūkanų priteisimo. Nurodė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijų dydžių bei susidarė išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: priteisti ieškovei UAB „Gyveta logistics“ iš atsakovo Autoloads, OU 3 600 Eur skolą, 18,15 Eur dydžio palūkanas, 8 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (3 618,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 278,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 18,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp bylos šalių 2022 m. vasario 24 d. buvo pasirašyta krovinio pervežimo sutartis Nr. MS_20220224_2, dėl krovinio pervežimo iš Prancūzijos į Daniją už 3 600 Eur + O proc. PVM. Šalys susitarė dėl apmokėjimo per 45 d. d. po sąskaitos originalo ir 2 originalių CMR važtaraščių gavimo.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pozicija byloje dėl ieškinio pagrįstumo skyrėsi. Atskirajame skunde dėl 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas nutraukti bylą kaip neteismingą Lietuvos teismams, atsakovas nurodė, jog niekada neneigė pareigos apmokėti išrašytą sąskaitą-faktūrą už suteiktas tarptautinio pervežimo paslaugas. Vėliau nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį visiškai atmesti, nes nėra konkrečios priežasties, kodėl apskritai buvo pradėtas teisminis procesas, kai ieškovas savo noru ir laisva valia sudarė komercinį-ūkinį sandorį su atsakovu. Pabrėžė, kad per visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovas nepateikė argumentų, kodėl nesutinka su reikalavimu priteisti skolą. Ieškovui teigiant, kad įsipareigojimai pagal sutartį buvo įvykdyti, atsakovas to neneigė. Nurodė, kad atsakovas nesiremia aplinkybėmis ir nepateikia įrodymų, kad krovinys nebūtų buvęs pristatytas, pristatytas pavėluotai, sugadintas, jam nepateikti reikiami dokumentai pagal sutartį ar pan. (CPK 178 str.). Papildomai pažymėjo, kad atsakovas matė galimybę ginčą spręsti taikiai, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
7. Teismas, įvertinęs, jog bylos šalys buvo sudariusios susitarimą dėl krovinių pervežimo, ieškovas įvykdė pervežimą ir pateikė apmokėti atsakovui sąskaitą, sprendė, kad atsakovo atsisakymas atsiskaityti su ieškove yra nepagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3 600 Eur skola už pervežimo paslaugas, 18,15 Eur dydžio palūkanos už 45 dienas, taip pat 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas Autoloads, OU apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą; grąžinti civilinę bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, bylą nagrinėti skiriant naują teisėją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovas sutinka su atlikta paslauga. Todėl nesant prieštaravimo dėl suteiktų pervežimo paslaugų, ieškovė turėjo kreiptis į atsakovą, o ne inicijuoti procesą, kuris sukėlė papildomus nuostolius. Be to, ieškovė galėjo taikiai užbaigti ginčą, pasirašant taikos sutartį.
8.2. Pagal Lietuvos Respublikos PVM įstatymą 21 proc. PVM taikomas paslaugoms ir prekėms, tačiau netaikomas pretenzijose, bylinėjimosi išlaidoms ir pan., nes tai nėra komercinė-ūkinė veikla, todėl visur esantis PVM (bylinėjimosi išlaidose, papildomose išlaidose ar kur kitur, kas susiję su šia byla) turi būti atmestas. Europos Sąjungos direktyvos Nr. 2006/112/EC 144, 144 1E straipsniai taip pat nenurodo, kad bylinėjantis gali būti taikytinas 21 proc. PVM.
8.3. Atsakovo atstovas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės, pateikė Sodros išrašus. Nors teismas turėjo visą prašomą informaciją, tačiau reikalavo pateikti papildomus dokumentus bei neužklausė poliklinikos dėl atsakovo atstovo pateiktų dokumentų tikrumo. Reikalavimas viešo posėdžio metu atskleisti atsakovo atstovo ligas, sveikatos būklę, gydymo metodus, ligos remisiją, t. y. išskirtinai privačią informaciją, yra perteklinis.
8.4. Atsakovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, nes viso proceso metu bylinėjimasis vyko išimtinai ieškovės iniciatyva, o atsakovas neneigė ir neneigia suteiktos paslaugos.
9. Ieškovė UAB „Gyveta logistics“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo Autoloads OU apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovas net ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo vengia atsiskaityti su ieškove bei skundžiant teismo sprendimą, sąmoningai didina šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydis yra protingas, pagrįstas ir neviršija rekomenduojamo maksimalaus atlyginimo dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą. Be to, bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl atsakovo kaltės.
9.2. Nesutiktina su atsakovu, kad teismas ieškovei neturėjo teisės priteisti 21 % pridėtinės vertės mokesčio, kuris buvo įskaičiuotas į bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidos nėra PVM objektas. Ieškovės atstovas advokatas yra PVM mokėtojas, todėl išrašant PVM sąskaitas-faktūras, jis privalo apskaičiuoti ir į sąskaitą įtraukti PVM. Ieškovė apmokėjo advokato išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kartu apmokėjo ir PVM, todėl turi teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo, o teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė ir PVM.
9.3. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Atsakovas ne vieną kartą teismo prašė atidėti teismo posėdį dėl ligos. Atitinkamai jis, manydamas, kad ilgą laiką negalės atstovauti savo interesų teisme, turėjo visas galimybes susirasti advokatą ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau to nepadarė. Atsakovas taip pat dėl nežinomų priežasčių nepasinaudojo galimybe teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 3 600 Eur skolą, 18,15 Eur dydžio palūkanas, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 618,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 1 278,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, 18,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas iš esmės neginčija skolos fakto, skolos ir palūkanų dydžio. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisėtai išnagrinėjo civilinę bylą jam nedalyvaujant teismo posėdyje, nesutinka atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, be to, teigia, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisiant, bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti apskaičiuotas, atimant 21 % dydžio pridėtinės vertės mokestį. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. vasario 24 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. MS_20220224_2 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti krovinio pervežimo iš Prancūzijos į Daniją paslaugą, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (ieškinio 6 priedas). Sutarties 12 punkte nurodoma, kad ieškovė už suteiktas paslaugas turi atsiskaityti per 45 d. d. po sąskaitos originalo ir 2 originalių CMR važtaraščių gavimo. Kadangi atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl skolos apmokėjimo bei nurodė, kad skolos neapmokėjus, ieškovė turės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (ieškinio 10 priedas). Pagal su ieškiniu pateiktus CMR važtaraščius Nr. 0010746, Nr. 0010747, Nr. 0010498, Nr. 0010500, Nr. 0010501 ir 2022 m. kovo 25 d. sąskaitą-faktūrą Nr. GYV22-000127 (ieškinio 7–8 priedai) nustatyta, kad atsakovas ieškovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas liko skolingas 3 600 Eur. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai bei pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas neginčija ir pats atsakovas.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Remiantis CK 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi prašė priteisti iš atsakovo 8 procentų procesines palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas laiku neįvykdė įsipareigojimo ieškovei, priteisė ieškovei iš atsakovo 3 600 Eur skolą, 18,15 Eur dydžio palūkanas, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kaip minėta aukščiau, atsakovas neginčija skolos fakto ir dydžio. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų dydžio, tačiau apeliantas neginčija palūkanų už vėlavimą įvykdyti ieškovei piniginį mokėjimą paskaičiavimo ir dydžio (ieškinio 11 priedas), taip pat priteistų procesinių palūkanų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.
15. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ir nors teismui pateikė Sodros išrašus, teismas reikalavo pateikti papildomus dokumentus. Teigia, kad teismas galėjo užklausti poliklinikos dėl pateiktų dokumentų tikrumo, o reikalavimas viešo posėdžio metu atskleisti atsakovo atstovo ligas, sveikatos būklę yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
16. CPK 246 straipsnis reglamentuoja bylos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
17. Nustatyta, kad atsakovas iki teismo nurodyto termino pabaigos atsiliepimo nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi nutarė paskirti civilinę bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje 2023 m. gegužės 23 d. Atsakovas teismo posėdžio dieną, t. y. 2023 m. gegužės 23 d., pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki 2023 m. birželio 23 d. dėl nedarbingumo, kartu pateikė Sodros pažymą apie atsakovo atstovui M. Š. suteiktą nedarbingumą nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. Teismas 2023 m. gegužės 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovo prašymą tenkino iš dalies, atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2023 m. birželio 19 d. bei išaiškino atsakovo atstovui apie jo teisę vesti bylą per kvalifikuotą teisininką. Teisme 2023 m. birželio 12 d. buvo gautas atsakovo atstovo pakartotinis prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ne anksčiau kaip iki 2023 m. liepos 12 d. dėl atsakovo atstovui iki 2023 m. birželio 15 d. nustatyto nedarbingumo. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 14 d. rezoliucija įpareigojo atsakovo atstovą pateikti detalius duomenis, patvirtinančius, kad atsakovas neturi galimybės dalyvauti ir nuotoliniame teismo posėdyje. 2023 m. birželio 19 d. atsakovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą 45 dienoms. Nurodė, kad ligos tipas visoms proceso šalims nebus atskleidžiamas, tai yra asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, kad duomenys gali būti teikiami tik teismui. O teismui abejojant atsakovo atstovo teikiama informacija, teismas visada gali užklausti poliklinikos, kodėl atsakovo atstovas negali dalyvauti nuotoliniame posėdyje. Teismas 2023 m. birželio 19 d. teismo posėdžio metu netenkino atsakovo atstovo prašymo, įvertinęs, jog ieškovė nesutiko, kad teismo posėdis būtų atidėtas, teismo posėdis jau buvo atšauktas, atidėtas. Be to, atsakovo atstovas taip ir nenurodė, kodėl prašo teismo posėdį atidėti net iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio ir, ar tuo metu vis tik jau galės dalyvauti posėdyje, į bylą nepateikti duomenys apie ligos sunkumą, o teismas neturi pareigos savarankiškai rinkti duomenis apie atsakovo atstovo sveikatos būklę. Teismas atsakovo atstovo prašymo netenkinimą grindė ir aplinkybe, kad nuo ieškinio priėmimo atsakovas taip ir nepateikė savo argumentuotos pozicijos, kodėl nesutinka su ieškiniu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienai iš šalių neatvykus į teismo posėdį, teismas turi išsiaiškinti, ar byloje nėra duomenų apie netinkamą šalies informavimą apie teismo posėdžio laiką, vietą. Jeigu nustatoma, kad šalis apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai – išsiaiškinti, ar į bylą yra pateiktas neatvykusios šalies prašymas, ar yra duomenų apie šalies neatvykimo priežastis, jų svarbą. Remiantis byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui buvo pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas du kartus prašydamas atidėti teismo posėdžius, teismui pateikė Sodros pažymas apie jam nustatytą nedarbingumą, tačiau net ir teismui įpareigojus, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, ligos pobūdį, galimybę prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu, t. y. atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų, būtinų įvertinti, ar šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą atidėti teismo posėdį. Pažymėtina, kad šių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Atsakovui buvo išaiškinta jo turima teisė bylą vesti per atstovą kvalifikuotą teisininką bei buvo sudarytos galimybės pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, tačiau tokia savo teise jis nepasinaudojo bei nenurodė, ar ketina šią teisę realizuoti ateityje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apelianto argumentą, jog informacijos apie jo ligą atskleidimas pažeistų jo teisę į privatų gyvenimą, kadangi tokia informacija gali būti pripažinta nevieša įstatyme numatyta tvarka (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas nedalyvavo bylos nagrinėjime iš esmės bei nesutiko nurodyti objektyviai svarbių priežasčių, pateisinančių jo nedalyvavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atstovo procesinis elgesys bei siūlymas teismui užklausti poliklinikos, kodėl atsakovo atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje, nėra suderinami su bendradarbiavimo, nepiktnaudžiavimo procesu, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, kurie, be kita ko, apima ir bylos šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 7–8 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atsakovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai atsakovo atstovo ligos nepripažino svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą ir ieškovei neprašant priimti sprendimo už akių, bylą nagrinėjo teismo posėdyje dalyvaujant tik ieškovės atstovui advokatui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad viena vertus, apskritai nesutinka atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos susidarė išimtinai ieškovės iniciatyva, kita vertus, teigia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos be 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio.
20. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos proceso šalims yra skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Ši bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsakovui laiku neįvykdžius įsipareigojimo net ir 2022 m. birželio 20 d. pateikus pretenziją dėl skolos sumokėjimo, pasinaudojo procesine teise ginti pažeistas teises teisme, pateikiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Pastebėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bent dalinį atsakovo su ieškove atsiskaitymą ar siekį kitais būdais spręsti kilusį ginčą taikiai, tokiu būdu mažinant ieškovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, be kita ko, priteisė iš atsakovo skolą, su kuria atsakovas sutinka. Taigi materialiuoju teisiniu atžvilgiu bylos baigtis yra nepalanki atsakovui, kas suponuoja ir procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. jog pralaimėjusi šalis turi atlyginti kitos bylos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovė nurodė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 423,50 Eur už ieškinio parengimą bei bylos vedimą pirmosios instancijos teisme pagal 2022 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija IMB Nr. 02455, 169,40 Eur už procesinių dokumentų vertimą pagal 2022 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija IMB Nr. 02568, 605 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą pagal 2023 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija IMB Nr. 02627. Taip pat sumokėjo 81 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl būtinumo ieškovui kreiptis į teismą, yra pagrįstos, adekvačios ir ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 8 dalimi, ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus: 1) darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje; 2) valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Lietuvos Respublikos apmokestinamuoju asmeniu yra laikomas fizinis asmuo, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą (PVMĮ 2 straipsnio 15 dalis). Į ekonominės veiklos sąvoką patenka ir advokato profesinė veikla. Taigi advokatui, kaip bet kuriam registruotam PVM mokėtojui, tenka pareiga į valstybės biudžetą mokėti PVM įstatyme numatyta tvarka (PVMĮ 90 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita-faktūra, kiti apskaitos dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Ieškovės į bylą pateiktos advokato suteiktą teisinę pagalbą pagrindžiančios PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad jas išrašę asmenys yra PVM mokėtojai, jose yra nurodyti PVM mokėtojo kodai. Ieškovei apmokėjus už su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, įskaitant ir PVM, nustačius, kad šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ieškovės ieškinį tenkinus, pareiga atlyginti ieškovės patirtas išlaidas teko atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl apelianto argumentas, kad priteisiant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti taikomas 21 proc. PVM, atmestinas, kaip nepagrįstas.
23. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkami taikė ir aiškino proceso teisės normas, kuriose reglamentuojamos bylos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
26. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
27. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), kartu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančią advokato 2023 m. rugpjūčio 22 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija IMB Nr. 02728 ir apmokėjimą už PVM sąskaitą-faktūrą patvirtinančią pavedimo kopiją.
28. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 punktas).
29. Apskaičiuojant maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur x 1,3). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (605 Eur) neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio (2 547,87 Eur), todėl ieškovei priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
30. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Autoloads, OU apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gyveta logistics“ (juridinio asmens kodas 305702462) iš atsakovo Autoloads, OU (juridinio asmens kodas 16442415) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko