Civilinė byla Nr. e2A-96-790/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01202-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.16.5; 3.2.4.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2026 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „PVcase“ bei uždarosios akcinės bendrovės „DETRA SOLAR“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „PVcase“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DETRA SOLAR“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Magnumo investicijos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „PVcase“ 128 670,02 Eur skolą, 23 675,28 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės UAB  ,,DETRA SOLAR“ – 50 428,63 Eur skolą, 9 278,87 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė paaiškino, kad ji yra ,,MAGNUM“ verslo centro, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovės kartu nuomojasi visą ,,MAGNUM“ verslo centro 5B aukštą.  Ieškovė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei verslo centre išnuomotos 592,93 kv. m ploto patalpos 5B verslo centro aukšte ir 67,18 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos. Šalys 2020 m. gegužės 18 d. sudarė susitarimą prie nuomos sutarties specialiosios dalies, kurio pagrindu atsakovei UAB „PVcase“ išsinuomotos papildomos 285,55 kv. m ploto patalpos ir 32,55 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos. Šalys 2020 m. rugsėjo 19 d. susitarimu prie nuomos sutarties specialiosios dalies patikslino, kad atsakovė UAB „PVcase“ nuomojasi: 591,53 kv. m ploto patalpas; 65,07 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas; 286,39 kv. m ploto patalpas; 31,50 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas, iš viso – 877,92 kv. m ploto patalpas ir 96,67 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas. Ieškovė ir atsakovė UAB „DETRA SOLAR“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė išsinuomojo 302,74 kv. m ploto patalpas 5B verslo centro aukšte ir 34,30 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas. Šalys 2020 m. rugsėjo 14 d. sudarė susitarimą prie nuomos sutarties specialiosios dalies, kuriame patikslino pirmiau išnuomotų patalpų plotą, t. y. atsakovė išsinuomojo 301,66 kv. m ploto patalpas ir 33,18 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas (toliau abi nuomos sutartys kartu – ir Sutartys).

3.       Šalys Sutartimis susitarė, kad ieškovė atsakovėms patalpas įrengs pagal Sutarčių priedus ir suderintą sąmatą. Sutarčių specialiosios dalies 8 skyriuje numatyta, kad patalpas pagal priedus Nr. 4 „Patalpų standartinio įrengimo specifikacija“ (toliau – ir priedas Nr. 4), Nr. 5 „Patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų schema“ (toliau – ir priedas Nr. 5) ir Nr. 6 „Patalpų individualaus įrengimo specifikacija“ (toliau – ir priedas Nr. 6) bei šalių suderintą sąmatą įrengia nuomotoja (1 punktas); 1 kv. m patalpų įrengimui nuomotoja skirs ne daugiau 300 Eur (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)) (1.2 papunktis); jei patalpų įrengimo kaina viršys 300 Eur už kv. m (darbų perviršis), nuomininkė viršijančią dalį kompensuos nuomotojai (1.4 papunktis). Nuomininkės šią sumą įsipareigojo kompensuoti nuomotojai ne vėliau kaip iki priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, pranešdamos, kurį iš darbų perviršio kompensavimo variantų pasirenka: sumoka visą darbų perviršio sumą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos (1.4.1 papunktis) arba darbų perviršio sumą nuomininkės kompensuoja nuomotojai padidinant nuomos mokestį (1.4.2 papunktis). Pagal nuomos sutarčių specialiosios dalies 8 skyriaus 1.3 papunktį nuomotojos pateiktą patalpų įrengimo pagal priedus Nr. 5 ir Nr. 6 sąmatą nuomininkė suderina ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos gavimo dienos.

4.       Patalpų įrengimo sąmatos, į kurias įtraukti taip pat ir atsakovių individualūs pageidavimai, parengtos 2020 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovės UAB ,,PVcase“ 877,92 kv. m ploto patalpų įrengimo objektinėje sąmatoje nurodyta 387 410,12 Eur (be PVM) patalpų įrengimo kaina, atsakovės UAB „DETRA SOLAR“ 301,66 kv. m ploto patalpų įrengimo objektinėje sąmatoje – 138 317,89 Eur (be PVM). Patalpos įrengtos, 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. perduotos atsakovėms, 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovėms perduoti baldai. Patalpų įrengimo sąmatos 2020 m. rugpjūčio 25 d. įteiktos atsakovėms, bet jos atsisakė atsiskaityti už patalpų įrengimą. Atsakovės konstruktyvių pastabų į sąmatą įtrauktiems darbams neturėjo, priėmusios patalpas turėjo galimybę jas apžiūrėti. Priimdamos patalpas atsakovės patvirtino, kad patalpos įrengtos tinkamai, t. y. išpildant jų individualius patalpų įrengimo projektus. Išankstinis sąmatos nesuderinimas nesukėlė neigiamų padarinių, kadangi patalpos buvo įrengtos pagal atsakovių poreikius. 

5.       Ieškovė kreipėsi į Eriką Lenkevičių, prašydama nustatyti patalpų įrengimo kainos padidėjimo priežastis ir apskaičiuoti darbų perviršio apimtį. Specialistas lygino ir vertino pagal techninį projektą parengtą patalpų įrengimo sąmatą ir pagal darbo projektą parengtą patalpų įrengimo sąmatą, kuri atitinka faktines ieškovės išlaidas patalpas įrengiant pagal nuomininkių pateiktus pageidavimus. Specialistas nustatė, kad iš viso UAB „PVcase“ patalpų įrengimas ieškovei kainavo 392 046,02 Eur (be PVM), o jai tenkanti patalpų įrengimo kaina – 128 670,02 Eur; UAB „DELTRA SOALR“ patalpų įrengimas ieškovei kainavo 140 926,63 Eur (be PVM), o jai tenkanti patalpų įrengimo kaina – 50 428,63 Eur. Pagal Sutartis atsakovės įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius, kurių priteisimo ieškovė prašo už paskutinis šešis mėnesius.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑1145‑562/2022 ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-105-370/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį panaikino ir perdavė Vilniaus apygardos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip mišrią sutartį ir dėl ieškovės reikalavimo sprendė pagal rangos, o ne nuomos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl liko neatskleista bylos esmė.

7.       Pakartotinai išnagrinėjęs bylą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1212-779/2024 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovė turi teisę į patalpų įrengimo pagal atsakovių poreikius ir pageidavimus išlaidų atlyginimą, tačiau byloje nėra pakankamų įrodymų kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kainai nustatyti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,PVcase“ 114 988 Eur skolą, 21 158 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (136 146 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22 665,96 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ 44 266 Eur skolą, 8 145 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (52 411 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 9 591,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad Sutarčių dalykas yra negyvenamųjų patalpų perdavimas laikinai naudotis nuomos teise atsakovėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis). Perdavimo–priėmimo aktais ieškovė perdavė, o atsakovės priėmė negyvenamąsias patalpas. Sutartyse nurodyta negyvenamųjų patalpų nuomos termino pradžia – patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo diena, nuomos santykiai tarp ginčo šalių tęsiasi ir bylos nagrinėjimo metu (Sutartyse sulygtas septynerių metų nuomos terminas, su teise šį terminą pratęsti). Sutartyse šalys įtvirtino, kad ieškovė visus įrengimo darbus paveda atlikti jos pačios pasirinktam rangovui. Ginčo patalpų įrengimo darbai buvo atlikti visiškai. Sutarčių šalys perdavimo–priėmimo aktais perdavė ir priėmė su visiška apdaila įrengtas negyvenamąsias patalpas.

10.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovės nesuderino ir nepateikė ieškovei priedų Nr. 5 ir Nr. 6, o ieškovė sąmatas parengė tik po darbų įrengimo.

11.       Ieškovės pasirinkta rangovė buvo UAB „Kaminta“, projektuotoja – UAB „Archas“, o atsakovės patalpų įrengimo dizaino paslaugas buvo užsakiusios iš UAB „Urbon Design“. Dar ikisutartinių šalių santykių etapo metu atsakovės 2019 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku ieškovės projektuotojai išsiuntė patalpų įrengimo planą. Atsakovių pasitelktas interjero dizaineris E. Š. 2020 m. sausio 20 d. elektroniniu laišku ieškovės projektuotojui M. N. nusiuntė atsakovių biurų brėžinius, kuriuose suprojektuotos šviestuvų, rozečių, interneto bei USB jungčių vietos, ažūrinės dažyto aliuminio lubos. E. Š. 2020 m. kovo 12 d. elektroniniu laišku M. N. persiuntė interjero projektus, prašė į jį kreiptis, jeigu reikėtų ką nors patikslinti. Taip pat jis nurodė, kad užsakovė dar tikrina komercinius pasiūlymus, todėl baldų, apšvietimo ir apdailų projektas negalutinis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė prašė atsakovių patikslinti pateiktus duomenis ir (ar) konkrečiai pateikti jai priedus Nr. 5 ir Nr. 6 derinimui. Formaliai tokie priedai parengti nebuvo, tačiau šalių elgesys vykdant sutartis patvirtina, kad ieškovei pateiktų duomenų pakako, nes nei ji, nei jos projektuotoja tokių reikalavimų atsakovėms nepareiškė ar duomenų trūkumo nekonstatavo. Ieškovė įrengė patalpas pagal atsakovių pageidavimą, o atsakovės, kaip jau buvo minėta, visiškai įrengtas patalpas nuomai priėmė. Ieškovė nesinaudojo Sutartyse įtvirtinta teise sustabdyti darbus, vėlinti patalpų perdavimo atsakovėms terminus arba perduoti patalpas nuomai su daliniu įrengimu (t. y. jei jai trūko duomenų ir ar jie nebuvo pateikti, kaip teigė ieškovė). Teismas sutiko su atsakovių argumentu, kad jei atsakovės formaliai ir pažeidė Sutartis, tai šis pažeidimas nėra esminis. Ieškovė buvo įsipareigojusi patalpų įrengimo sąmatas parengti ir su atsakovėmis suderinti, tačiau to neatliko.

12.       Teismas nurodė, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog ieškovė turėjo visas sąlygas sąmatoms parengti, ir nusprendė, jog pati ieškovė pažeidė Sutartis – sąmatas atsakovėms pateikė pavėluotai, t. y. po darbų atlikimo. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje.

13.       Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė, gavusi atsakovių dizainerio elektroniniu paštu siųstus duomenis, galėjo parengti sąmatas ir pateikti jas derinti atsakovėms, patvirtina ir atsakovių pasitelkto UAB „Statybos tyrimų institutas“ specialisto Sigito Mitkaus 2022 m. rugpjūčio 3 d. konsultacinė išvada. Ekspertas nurodė, kad turint interjero projektuose pateiktus sprendinius, pastato projekto dalis ir juose esančius sprendinius, naudojant UAB „Sistela“ įkainius, ieškovė sąmatas parengti galėjo. Tai iš esmės patvirtina ir tolesnis ieškovės elgesys – iš naujo nagrinėjant bylą ieškovė pateikė UAB „Statybos procesų valdymas“ atliktus papildomus atsakovių patalpų įrengimo sąmatinius skaičiavimus Nr. 204-11-15-1, kuriuos atliko Erikas Lenkevičius ir Gediminas Budėnas. Apklaustas teismo posėdžio metu Erikas Lenkevičius nurodė, kad skaičiavimams parengti pakako turėti statinio (ir patalpų) darbo projekto brėžinius (projekto dalis nėra privaloma), rangovės parengtos objektinės ir lokalinės sąmatos buvo lyginamos su darbo projektu (sąmatinių skaičiavimų priedai), lyginimas gali būti atliekamas tiek UAB „Sistela“, tiek kitomis programomis, skirtomis statybos skaičiuojamosioms kainoms vertinti. Atsižvelgęs į aptartus duomenis, teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovės pageidavimus patalpoms įrengti ieškovei teikė dalimis, nepaneigia fakto, jog ieškovė sąmatas iki įrengimo darbų pradžios atlikti ir suderinti galėjo, o vėliau, esant atsakovių prašymams daryti pakeitimus ar teikiant papildomas užduotis, sąmatas tikslinti.

14.       Sutarčių specialiosios dalies 8 skyriuje šalys, be kita ko, įtvirtino, kad 1 kv. m patalpų įrengti nuomotoja (ieškovė) skirs ne daugiau nei 300 Eur (plius PVM), o jei patalpų įrengimo kaina viršys 300 Eur už kv. m, nuomininkės (atsakovės) viršijančią dalį kompensuos nuomotojai (ieškovei). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje konstatuota, kad ši sutarties sąlygos struktūra nurodo ne užsakovo kaip rangos sutarties šalies mokamą kainą už perduotą darbų rezultatą, bet nuomos objekto įrengimo išlaidų pasidalijimą tarp nuomotojo ir nuomininko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo kitaip aiškinti Sutarčių nuostatas ir atmetė atsakovių argumentus, jog jos neva kitaip suprato Sutarčių nuostatas ir manė, jog patalpų pilnos apdailos įrengimo kaina sudarys 300 Eur už kv. m bei tokius biudžetus buvo susiderinusios.

15.       Teismas nustatė, kad nežiūrint į tai, jog šalys nesuderino sąmatų, šalys toliau vykdė nuomos Sutartis. Atsakovės teikė ieškovei patalpų įrengimo užduotis, sprendinius, šalys (jų atstovai, architektas bei dizaineriai) sprendinius derino, ieškovė patalpas įrengė. Svarbu ir tai, kad atsakovės domėjosi patalpų įrengimo sprendiniais, kaina, su savo dizainerių pagalba rinkosi medžiagas, baldus, todėl pačios atsakovės taip pat galėjo kainą preliminariai įvertinti. Teismo vertinimu, atsakovės turėjo suprasti, kad, kuriant ar keičiant interjero sprendinius, siekiant patalpas įrengti išskirtinai ir moderniai, didėja patalpų įrengimo kaina. Ieškovė įrengė patalpas būtent pagal atsakovių nurodymus. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartyje pripažinta, kad tai, jog ieškovė nepateikė sąmatų Sutartyse numatytu laiku atsakovėms, savaime nepaneigia nuomininkių (atsakovių) pareigos atlyginti patalpų įrengimo pagal poreikius ir pageidavimus išlaidas.

16.       Teismas kritiškai įvertino atsakovių argumentus, kad patalpos pagal atsakovių pateiktus interjero sprendinius galėjo (turėjo) būti įrengtos už 300 Eur už kv. m kainą, nes tokia kaina neatitinka rinkos sąlygų. Teismas nustatė, kad atsakovės siekė greitesnio patalpų įrengimo ir perėmimo nuomai, nors sąmatos ir nebuvo suderintos. Atsižvelgęs į Sutarčių sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarčių esmę, Sutarčių šalių tikslą, jų sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl Sutarčių sudarymo ir šalių elgesį po Sutarčių sudarymo, kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendė, kad padėtis, kuomet, įsipareigojusios darbų perviršį atlyginti, tačiau faktiškai šios pareigos neįvykdžiusios, atsakovės penkerius metus naudojasi visiškai įrengtomis patalpomis, negali būti vertinama kaip sąžininga ieškovės atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ginčo pradžioje siūliusios pasitelkti specialistus skaičiavimams atlikti, atsakovės po to užėmė pasyvią poziciją.

17.       Ieškovė nagrinėjant bylą iš naujo pateikė UAB „Statybos procesų valdymas“ atliktus patalpų įrengimo darbų sąmatinius skaičiavimus Nr. 2024-11-15-1. Skaičiavimuose nurodyta, kad nuomininkės UAB ,,DETRA SOALR“ patalpų įrengimas pagal jos pateiktus planus ir projektus kainavo 166 132,54 Eur su PVM. Nuomininkės UAB „PVcase“ patalpų įrengimas pagal jos pateiktus planus ir projektus kainavo 467 320,94 Eur su PVM. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas dėl šių skaičiavimų išsakė keletą pastabų, bet, teismo vertinimu, jos nėra esminės. Šalys neprašė byloje skirti ekspertizę perviršio kainų nustatymui, nors teismas teismo posėdžių metu šią įrodinėjimo priemonę siūlė.

18.       Atsakovės nurodė, kad Erikui Lenkevičiui nėra suteikta teisė atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą, o Gediminas Budėnas nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Teismas sutiko su atsakovių pateikta informacija dėl specialistų kvalifikacijos duomenų, tačiau pažymėjo, kad skaičiavimus vertina ne kaip ekspertizę, bet kaip rašytinius įrodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

19.       Nors atsakovės teigė, kad skaičiavimuose nenurodyta, kokie konkretūs atsakovių planai ir projektai buvo vertinami, teismas pastebėjo, jog visi vertinti priedai bei darbo projekto dalys pateiktos prie skaičiavimų. Atsakovės galėjo ginčyti ieškovės pateiktus sąmatinius skaičiavimus, prašyti teismo skirti ekspertizę pagal pirminius dokumentus (žiniaraščius, pirminius buhalterinius dokumentus), tačiau atsakovės lokalinių sąmatų iš esmės neginčijo, apsiribojo bendro pobūdžio pastabomis dėl klaidingai nurodytos kvadratūros ir užaukštintos kainos, neprašė teismo byloje skirti ekspertizę, nors tokia teisė atsakovėms buvo išaiškinta.

20.       Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad pirminės ieškovės pateiktos sąmatos nuo UAB „Kaminta“ parengtų sąmatų, kurias vertino Erikas Lenkevičius ir Gediminas Budėnas, skiriasi skaičiumi ir turiniu. Pirminės objektinės ir lokalinės sąmatos taip pat buvo parengtos rangovės UAB „Kaminta“ kaip bendras kartu su ieškiniu pateiktas ieškovės sąmatų sąvadas, o skaičiavimuose pateiktos atskiros, rangovės darbuotojų pasirašytos lokalinės sąmatos (dalys), kurių pagrindu sąvadas buvo parengtas. Atsakovių nurodomi skirtumai yra nežymūs, o bendra suma yra sumažėjusi.

21.       Teismas taip pat nesutiko su atsakovėmis, kad sąmatose nepagrįstai įtrauktos viso pastato statybos organizavimo ir priežiūros išlaidos, kadangi pagal Sutartis patalpos nuomai galėjo būti perduotos su daliniu įrengimu (pavyzdžiui, tik atvesti komunikacijų įvadai, be pertvarų, be šviestuvų ir pan.). Teismas pažymėjo, kad siekdamos įgyvendinti savo interesus šalys bendradarbiavo ir įrenginėjo patalpas su visiška apdaila, t. y. buvo atliekami statybos darbai, kuriuos atsakovės priėmė.

22.       Atsakovės pateikė specialisto Jono Gasiūno 2025 m. sausio 27 d. ekspertinę išvadą Nr. 2025/01/1, kurioje nurodyta, kad nesant darbo projekto, tikslių sąmatų sudaryti nėra galimybės. Išvadoje teigiama, kad norint sudaryti tikslias sąmatas, reikalinga atlikti atliktų darbų kontrolinius matavimus vietoje, tačiau nei ieškovė, nei atsakovės nesiėmė veiksmų dėl matavimų atlikimo. Išvados tiriamojoje dalyje pateiktos aplinkybės, kad bendrastatybinių darbų sumos yra didesnės vienai atsakovei 22,33 proc., kitai 39,08 proc. (siekiant įvertinti, ar teisingai buvo taikyti UAB „Sistela“ 2018 m. nustatyti skaičiuojamųjų kainų įkainiai pagal sąmatoje esančius bendrastatybinių darbų aprašymus bei darbų kiekius), jog tam tikri darbai (vandentiekio, vėsinimo, sanitarinių prietaisų, elektros kabelių ir pan.) turėjo būti atliekami dalinės apdailos etapo metu, teismo įvertintos kritiškai, nes atsakovių specialistui nebuvo pateikti statinio ir nuomojamų patalpų statybos darbo projektai, nuomos sutartys.

23.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus teismas nusprendė, kad atsakovės nepaneigė ieškovės pateiktų sąmatinių skaičiavimų Nr. 2024-11-15-1. Teismas nusprendė, kad atsakovės UAB ,,PVcase“ skola už patalpų įrengimą sudaro 127 764 Eur (386 215 Eur patalpų įrengimo kaina – 263 376 Eur ieškovės įsipareigota apmokėti kainos dalis + 4 925 Eur už roletus); atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ skola sudaro 49 184 Eur (137 299 Eur patalpų įrengimo kaina – 90 498 Eur ieškovės įsipareigota apmokėti kainos dalis + 2 383,43 Eur už roletus). Ieškovei pažeidus Sutartis ir laiku nepateikus atsakovėms darbų sąmatų suderinimui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgęs į galimas paklaidas ir atsakovių taupymo sumetimus, nusprendė sumažinti priteistinas sumas 10 proc. ir ieškovei iš atsakovės UAB ,,PVcase“ priteisti  114 988 Eur skolą, o iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ – 44 266 Eur skolą.

24.       Sutartyse šalys susitarė, kad atsakovėms pažeidus sutartį – nesumokėjus perviršio sumos per 30 dienų nuo patalpų priėmimo akto pasirašymo dienos, joms taikomi 0,1 proc. dydžio delspinigiai. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės laiku su ieškove neatsiskaitė, teismas perskaičiavo netesybas pagal priteistas sumas ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,PVcase“ 21 158 Eur, o iš UAB ,,DETRA SOLAR“ 8 145 Eur delspinigius.

25.       Ieškovei iš atsakovių taip pat priteistos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26.       Ieškovė UAB ,,Magnumo investicijos“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės UAB ,,PVcase“ priteisti 127 764 Eur skolą, 23 509 Eur delspinigius bei 8 proc. metines procesinės palūkanas, o iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ – 49 184 Eur skolą, 9 050 Eur delspinigius ir 8 proc. metines procesines palūkanas; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Priešingai nei nusprendė teismas, ieškovei neturint priedų Nr. 5 ir Nr. 6, ji faktiškai neturėjo galimybės parengti patalpų įrengimo sąmatų, nes patalpų įrengimo planai ir atskiri jų koregavimai atsakovių buvo teikiami ieškovei net iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. Teismo išvada, kad ieškovė galėjo parengti sąmatas ir jas suderinti iki įrengimo darbų pradžios, o vėliau, esant atitinkamiems atsakovių prašymams, sąmatas tikslinti ir atitinkamus pakeitimus suderinti, nepagrįsta, nes ji neatitinka Sutarčių esmės ir sąmatos paskirties kitų Sutarčių sąlygų kontekste. Bet koks sąmatos sudarymas daliai darbų ir jos vėlesnis keitimas būtų nuomos sutarties kainos dėl patalpų įrengimo pakeitimas, kuris Sutarčių sąlygose nėra numatytas. Teismo vertinimas dėl aptartų aplinkybių prieštarauja CK 6.206 straipsnio nuostatoms ir byloje esantiems įrodymams.

26.2.                      Teismas nepagrįstai iš atsakovių ieškovei priteisė 10 proc. sumažintas patalpų įrengimo išlaidas. Nesuprantamas pirmosios instancijos teismo nurodomų teisingumo ir protingumo principų taikymas, atsižvelgiant į galimas paklaidas ir atsakovių taupymo sumetimus.

26.3.                      Pakeitus pirmosios instancijos teismo iš atsakovių ieškovei priteistas sumas, atitinkamai turi būti perskaičiuojami delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos.

27.       Atsakovės UAB ,,PVcase“ ir UAB ,,DETRA SOLAR“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1.                      Visos ieškovės įrodinėjamos patalpų įrengimo išlaidos tenka išimtinai atsakovėms: 353 874 Eur dydžio įrengimo išlaidų dalis (300 Eur už 1 kv. m įrengimo), kurią esą prisiėmė ieškovė, jau yra įskaičiuota į nuomos sutartyse nustatytą nuomos mokestį, o 179 098,65 Eur dydžio išlaidų dalis (išlaidos, viršijančios 300 Eur už 1 kv. m už įrengimą) turi būti kompensuojama ieškovei arba padidinant nuomos mokestį arba sumokant atskirai. Atsakovėms prisideda ir 368 483 Eur dydžio išlaidos patalpoms skirtiems baldams. Nors atsakovės patalpų įrengimo išlaidų nepagrįstumą įrodinėjo šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė, pažeisdamas įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą reguliuojančias teisės normas.

27.2.                      Ginčo situacijoje taikytina CK 6.198 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, jog šalys turėjo mintyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Atsakovėms nežinant patalpų įrengimo išlaidų (kainos) ir neturint galimybių jų kontroliuoti, nors Sutartimis buvo susitarta kitaip, pagal pirmosios instancijos teismo pasirinktą bylos sprendimo būdą ieškovė galėtų reikalauti ne faktinių patalpų įrengimo išlaidų, bet protingą kainą atitinkančių išlaidų.

27.3.                      Byloje reikėjo nustatyti, kokie darbai turėjo būti atlikti patalpose prieš imantis jų įrengimo pagal atsakovių individualius pageidavimus. Sutartyse numatytas patalpų įrengimas apima patalpų pilną apdailą pagal atsakovių parengtus interjero projektus. Visi kiti Priede Nr. 4 nurodyti statybos darbai, kurie nepatenka į aptariamą patalpų pilną apdailą, savo esme yra paties pastato statybos darbai, už kuriuos atsakovės neturi pareigos atsiskaityti. UAB „Kaminta“ lokalinėse sąmatose Nr. 2 ir Nr. 3 iš esmės yra nurodytas ne patalpų įrengimas pagal atsakovių individualius poreikius, o pastato statybos darbai, reikalingi tam, kad pastatas apskritai galėtų funkcionuoti ir būti naudojamas nuomai, nepriklausomai nuo pastato patalpų nuomos konkretiems nuomininkams. Be to, UAB „Kaminta“ lokalinėse sąmatose daugeliu atveju vertintas ne patalpų įrengimas, o viso aukšto įrengimas, nors bendro naudojimo patalpas įsipareigojo įrengti ieškovė. Dėl šių atsakovės argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

27.4.                      Ieškovės įrodinėjamos patalpų įrengimo išlaidos viršija rinkos kainas (yra neprotingos), į tai atkreipė dėmesį ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje. Atsakovės byloje įrodinėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje nustatė, kad kai kurie įrengimo sprendiniai buvo atlikti ne dėl nuo atsakovių priklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl pasikeitusio pastato evakuacijos ir priešgaisrinės saugos plano perbraižytos patalpų pertvaros, ne pagal projektą įrengtos pertvaros, netinkamai įvesta elektra, ne pagal projektą sumontuotas apšvietimas, todėl tokie darbai neturėjo būti įtraukti į sąmatas. Šių argumentų pirmosios instancijos teismas neįvertino.

27.5.                      Sąmatiniai skaičiavimai nėra įrodymas pagrįsti patalpų įrengimo išlaidas. Pirma, šie skaičiavimai neturi privataus teismo eksperto konsultacinės išvados statuso, nes juos parengę specialistai neturi reikiamos kvalifikacijos. Antra, skaičiavimų autoriams nebuvo perduoti ir vertinti atsakovių parengti interjero projektai. Trečia, sąmatinių skaičiavimų autoriams perduota ir vertinta projektinė dokumentacija nebuvo pakankama nustatyti išnuomotų patalpų įrengimo kainą. Tokios projektinės dokumentacijos byloje apskritai nėra ir ja ieškinys nebuvo grindžiamas. Ketvirta, sąmatiniai skaičiavimai yra labai abstraktūs ir neaiškūs, nesusieti su atsakovėms išnuomotų patalpų įrengimu.

27.6.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, kad būtent ieškovės turi įrodyti patalpų įrengimo išlaidų pagrįstumą bei sąmoningai akcentavo negatyvųjį įrodinėjimo naštos aspektą. Nepaisant šių nurodymų, ieškovė sąmoningai pasirinko nevykdyti jai tenkančios įrodinėjimo naštos, nes jos pateikti sąmatiniai skaičiavimai teismo nustatytų įrodinėjimo trūkumų nepašalina. Skaičiavimuose iš esmės tik perrašytos pradinės sąmatos. Neįvykdžius šios įrodinėjimo naštos, neigiamos pasekmės turėjo tekti būtent ieškovei t. y. turėjo būti laikoma, kad ieškovė neįrodė patalpų įrengimo išlaidų ir jų dydžio, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. 

27.7.                      Priešingai nei nurodė teismas, Jonas Gasiūnas įvertino, ar su ieškiniu pateiktose UAB „Kaminta“ sąmatose nurodytos išlaidos atitinka rinkos kainas. Specialistas turi reikiamą kompetenciją. Aplinkybę, kad ieškovės sąmatose nurodytos padidintos kainos patvirtina ir kiliminės dangos pardavėjo komercinis pasiūlymas atsakovėms.

27.8.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad atsakovės pasirinko išlaidas kompensuoti per nuomos mokestį. Ieškovė, pasirinkusi reikalauti atlyginti patalpų įrengimo išlaidas iš karto, neturi teisės į delspinigius, nes prievolė, su kurios pažeidimu delspinigiai sieti, nebuvo vykdytina (kartu ir pažeista).

28.       Ieškovė UAB ,,Magnumo investicijos“ atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

28.1.                      Sutartyse nėra sąlygų, patvirtinančių, kad patalpų įrengimui skiriama 300 Eur už 1 kv. m būtų įskaičiuota į nuomos mokestį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuomos mokestis po patalpų įrengimo nepakito. Iš nuomininkių reikalaujama sumokėti tik darbų perviršį. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas privalėjo vertinti visas, net byloje neginčytas ir nekvestionuotas atsakovių išlaidas, nepagrįsti.

28.2.                      Atsakovės nepagrįstai teigia, kad ginčo situacijoje taikytinas CK 6.198 straipsnis. Patalpų įrengimo kaina ir jos nustatymo tvarka Sutartyse yra aptarta; ieškovė pateikė visus įrodymus, kuriais buvo grindžiama ieškinio kaina. Atsakovė įrodymų dėl kainos, išskyrus Jono Gasiūno išvadą, į bylą neteikė, o tų, kuriuos pateikė ieškovė, nustatyta tvarka neginčijo.

28.3.                      Atsakovių deklaratyvus argumentas, kad lokalinėje sąmatoje Nr. 2 ir lokalinėje sąmatoje Nr. 3 yra nurodyti pastato statybos darbai, kurie nepatenka į patalpų įrengimo darbus, atliktus pagal atsakovių individualius poreikius, yra ne tik niekuo nepagrįstas, bet ir akivaizdžiai prieštaraujantis Sutarčių nuostatoms bei darbo projektams, kurie buvo su atsakovėmis suderinti prieš darbų pagal juos atlikimą.

28.4.                      Dėl dėstomų argumentų, susijusių su ieškovės prisiimtu ir neva neįvykdytu įsipareigojimu suderinti darbų sąmatas iki patalpų įrengimo pradžios, ieškovė pasisakė apeliaciniame skunde.

28.5.                      Atsakant į atsakovių argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, ieškovė pažymėjo, kad ji pateikė visus įrodymus, kurie patvirtina reikšmingas ginčo išnagrinėjimui aplinkybes. 

28.6.                      Atsakovių argumentai dėl sąmatinių skaičiavimų nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų vertinant šį rašytinį įrodymą. Teismas pagrįstai atsakovių išsakytas pastabas dėl šių sąmatinių skaičiavimų vertino kaip neesmines, nenustatė pagrindų, dėl kurių šis dokumentas negalėtų būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas visų bylos duomenų kontekste. Be to, atsakovių pateiktoje Jono Gasiūno išvadoje nurodyta, kad norint sudaryti tikslias sąmatas, reikia atlikti atliktų darbų kontrolinius matavimus vietoje, taigi, teismas negalėjo vadovautis ir ją vertinti taip, kaip to nepagrįstai siekia atsakovės.

28.7.                      Atsakovės prievolės nevykdė ir nevykdo nei vienu iš pasirinktinų mokėjimo būdų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovių delspinigius.

29.       Atsakovės UAB ,,PVcase“ ir UAB ,,DETRA SOLAR“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinį skundą arba jo netekinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškovei terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių, kurias aiškiai pagrįstų bylos medžiaga. Termino pateikti apeliacinį skundą atnaujinimas teismo iniciatyva, kai pagal bylos medžiagą nėra aiškiai matomų svarbių jo praleidimo priežasčių, yra piktnaudžiavimas teismo įgaliojimais. Visa tai sudaro pagrindą nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinį skundą.

29.2.                      Dėl to, kad ieškovė pažeidė sutartis, nepateikdama laiku sąmatų, nebuvo rūpestinga ir pažeidė bendradarbiavimo pareigą, yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

32.       Ieškovė UAB ,,Magnumo investicijos“ ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei išnuomotos 592,93 kv. m ploto patalpos statomo ,,MAGNUM“ verslo centro 5B aukšte ir 67,18 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos.

33.       Ieškovė UAB ,,Magnumo investicijos“ ir atsakovė UAB „DETRA SOLAR“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei išnuomotos 302,74 kv. m ploto patalpos  statomo ,,MAGNUM“ verslo centro 5B aukšte ir 34,30 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos.

34.       Šalys Sutartimis susitarė, kad ieškovė atsakovėms patalpas įrengs pagal Sutarčių priedus ir suderintą sąmatą. Sutarčių specialiosios dalies 8 skyriuje numatyta, kad patalpas pagal priedus Nr. 4 „Patalpų standartinio įrengimo specifikacija“, Nr. 5 „Patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų schema“ ir Nr. 6 „Patalpų individualaus įrengimo specifikacija“ bei šalių suderintą sąmatą įrengia nuomotoja (1 punktas); 1 kv. m patalpų įrengimui nuomotoja skirs ne daugiau 300 Eur (plius PVM)) (1.2 papunktis); jei patalpų įrengimo kaina viršys 300 Eur už kv. m (darbų perviršis), nuomininkė viršijančią dalį kompensuos nuomotojai (1.4 papunktis). Nuomininkės šią sumą įsipareigojo kompensuoti nuomotojai ne vėliau kaip iki priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, pranešdamos, kurį iš darbų perviršio kompensavimo variantų pasirenka: sumoka visą darbų perviršio sumą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos (1.4.1 papunktis) arba darbų perviršio sumą nuomininkės kompensuoja nuomotojai padidinant nuomos mokestį (1.4.2 papunktis). Pagal nuomos sutarčių specialiosios dalies 8 skyriaus 1.3 papunktį nuomotojos pateiktą patalpų įrengimo pagal priedus Nr. 5 ir Nr. 6 sąmatą nuomininkė suderina ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jos gavimo dienos.

35.       Ieškovė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. gegužės 18 d. sudarė susitarimą prie nuomos sutarties specialiosios dalies, kurio pagrindu atsakovei UAB „PVcase“ išnuomotos papildomos 285,55 kv. m ploto patalpos ir 32,55 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos.

36.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakovėms pateikė patalpų įrengimo darbų sąmatas, pagal kurias patalpų įrengimo UAB „PVcase“ kaina – 128 959,21 Eur, UAB „DETRA SOLAR“ – 50 203,32 Eur.

37.       Ieškovė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. rugsėjo 18 d. sudarė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 877,92 kv. m ploto patalpas ir 96,57 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

38.       Ieškovė ir atsakovė UAB „PVcase“ 2020 m. rugsėjo 19 d. sudarė susitarimą prie UAB „PVcase“ nuomos sutarties specialiosios dalies, kuriuo patikslintas pirmiau išnuomotų patalpų plotas, t. y. atsakovė nuomojasi 591,53 kv. m ploto patalpas, 65,07 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas, 286,39 kv. m. ploto patalpas, 31,50 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas, iš viso – 877,92 kv. m ploto patalpas ir 96,67 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

39.       Ieškovė ir atsakovė UAB „DETRA SOLAR“ sudarė 2020 m. rugsėjo 14 d. susitarimą prie nuomos sutarties specialiosios dalies, kuriame patikslinto išnuomotų patalpų plotą, t. y. atsakovė išsinuomojo 301,66 kv. m ploto patalpas ir 33,18 kv. m ploto bendro naudojimo patalpas.

40.       Ieškovė ir atsakovė UAB „DETRA SOLAR“ 2020 m. rugsėjo 14 d. sudarė patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o UAB „DETRA SOLAR“ priėmė 301,66 kv. m ploto patalpas.

41.       Ieškovė pateikė atsakovei UAB „PVcase“ 2021 m. spalio 5 d. 128 670,02 Eur PVM sąskaitą faktūrą už patalpų įrengimą. Atsakovės UAB „PVcase“ nuomojamų patalpų įrengimo kaina –387 410,12 Eur plius PVM, papildomai buvo patirtos 4 635,90 Eur išlaidos, įrengiant užuolaidas ir roletus. Ieškovės kompensuojama patalpų įrengimo kaina – 263 376 Eur plius PVM (877,92 kv. m x 300 Eur), UAB „PVcase“ tenkanti patalpų įrengimo kaina – 128 670,02 Eur.

42.       Ieškovė pateikė atsakovei UAB „DETRA SOLAR“ 2021 m. spalio 5 d. 50 428,63 Eur PVM sąskaitą faktūrą už patalpų įrengimą. Atsakovei UAB „DETRA SOLAR“ nuomojamų patalpų įrengimo kaina – 138 317,89 Eur plius PVM, papildomai patirtos 2 608,74 Eur išlaidos įrengiant roletus. Ieškovei kompensuojama patalpų įrengimo kaina – 90 498 Eur plius PVM (301,66 kv. m x 300 Eur), atsakovei tenkanti patalpų įrengimo kaina – 50 428,63 Eur

43.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑1145‑562/2022 ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-105-370/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-1075/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį panaikino ir perdavė Vilniaus apygardos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

44.       Pakartotinai bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1212-779/2024 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad:

44.1.                      Ieškovė galėjo parengti sąmatas ir pateikti jas atsakovėms derinti. Dėl to tai, kad atsakovės pažeidė Sutarčių 5.2 papunktį (nepateikė ieškovei suderinti priedų Nr. 5 ir Nr. 6), nelaikytina esminiu pažeidimu, užkirtusiu kelią ieškovei parengti sąmatas ir jas suderinti su atsakovėmis (teismo nutarties 43 punktas).

44.2.                      Ieškovė įrengė patalpas pagal atsakovių pageidavimus, nors jos neparengė ir nesuderino priedų Nr. 5 ir Nr. 6. Įvertinus šalių veiksmus ir tai, kad ieškovei pakako duomenų sąmatai parengti pagal atsakovių pateiktus duomenis, padaryta išvada, jog taip pat ir ieškovė pažeidė Sutarčių bendrosios dalies 5.2 papunktyje įtvirtintą pareigą parengti ir suderinti sąmatą su atsakovėmis (teismo nutarties 45 punktas). Aplinkybė, kad atsakovės pageidavimus patalpoms įrengti teikė dalimis, nepaneigia, jog ieškovė negalėjo parengti sąmatų iki įrengimo darbų pradžios. Galėjo būti parengtos ir suderintos pradinės darbų sąmatos, kurios vėliau galėjo būti tikslinamos (teismo nutarties 46 punktas).

44.3.                      Ieškovė negalėjo pradėti įrengimo darbų, kol nebuvo parengti ir suderinti priedai Nr. 5 ir Nr. 6. Ji, nusprendusi įrengti patalpas pagal atsakovių dalimis pateiktus duomenis, vis tiek turėjo suderinti su atsakovėmis atitinkamą sąmatą. Vis dėlto, nesant parengtų nurodytų dokumentų, šalys toliau vykdė Sutartis: derino ir įrenginėjo išnuomojamas patalpas, keitė kai kuriuos sprendinius (teismo nutarties 48 punktas).

44.4.                      Ieškovė įrengė patalpas pagal atsakovių nurodymus. Atsakovės domėjosi patalpų įrengimo kaina, siekė jas įrengti pigiau, todėl galėjo preliminariai ją įvertinti. Atsakovės turėjo suprasti, kad, keičiant interjero sprendinius, didėja patalpų įrengimo kaina. Ieškovė nebuvo rūpestinga, nes nesekė ir nekontroliavo faktiškai patiriamų atsakovių nuomojamų patalpų įrengimo išlaidų, galutinę įrengimo kainą apskaičiavo tik tada, kai patalpos jau buvo įrengtos. Vis dėlto aplinkybė, kad nuomotoja ne laiku pateikė sąmatas nuomininkėms, savaime nepaneigia nuomininkių pareigos atlyginti patalpų įrengimo pagal poreikius ir pageidavimus išlaidas (Sutarčių specialiosios dalies 8 skyriaus 1.4 papunktis). Dėl to ieškovė turėjo įrodyti patirtų išlaidų, viršijančių Sutartyse nustatytą jos mokėtiną kainos dalį, pagrįstumą (teismo nutarties 49 punktas).

44.5.                      Ieškovė apskaičiavo abiem atsakovėms bendrą sąmatą, padalindama įrengimo darbų kainas. Ieškovė apskaičiavo ne faktiškai patirtą, bet apytikslę patalpų įrengimo kainą. Ji pateikė objektinę ir lokalinę sąmatas, kurios yra bendros abiem atsakovėms. Dėl to ieškovės pasitelktas ekspertas Erikas Lenkevičius 2021 m. rugsėjo 10 d. ekspertinio tyrimo aktuose darbų perviršius apskaičiavo pagal atsakovių nuomojamų patalpų plotus: UAB „PVcase“ – 74 proc., UAB „DETRA SOLAR“ – 26 proc. Tokios proporcijos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu visos patalpos būtų vienodai įrengtos, t. y. proporcingai atitiktų patalpoms įrengti panaudotas medžiagas. Sprendžiant dėl darbų perviršio turi būti įvertinta kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kaina, nurodytas sunaudotų medžiagų kiekis ir kaina, taip pat įrengimo darbų kaina (teismo nutarties 53 punktas).

44.6.                      Nesutikta su ieškovės argumentu, kad atsakovės neginčijo sąmatose užfiksuotų atliktų darbų, jų kiekių ir kainų. Atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. rašte nurodė, kad jos nesutinka sumokėti ieškovei 181 810,33 Eur už patalpų įrengimą. Jos patikrino tam tikrų sąmatoje nurodytų medžiagų kainas ir nustatė, kad sąmatose nurodytos šviestuvų kainos labai viršijo rinkos kainas. Į sąmatą taip pat įtrauktos rangovės sumontuotos pertvaros, kurios nebuvo numatytos patalpų įrengimo projekte. Taigi, sprendžiant dėl ieškovei atlygintinų patalpų įrengimo išlaidų, būtina įvertinti aplinkybes, kad kai kurie patalpų įrengimo sprendiniai atlikti ne dėl nuo nuomininkių priklausiusių aplinkybių. Pavyzdžiui, buvo perbraižytos patalpų pertvaros dėl pasikeitusio pastato evakuacijos ir priešgaisrinės saugos plano. Rangovė įrengė pertvaras, kurios nenumatytos projekte. Netinkamai įvesta elektra. Apšvietimas sumontuotas ne pagal projektą ir kt. Taigi, tokie papildomai atlikti darbai neturėjo būti įtraukti į sąmatą, o atsakovės neturi pareigos jų apmokėti (teismo nutarties 55 punktas).

44.7.                      Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepakankamai išsamūs, tikslūs. Byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti tikslios vieno kv. m kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kainos. Dėl to ieškovė, siekdama gauti nuomos objekto įrengimo išlaidų dalį, turėtų aiškiai nurodyti kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kaštus, išskirti darbus, kurie neturėjo būti atlikti pagal atsakovių pateiktus projektus, bet buvo atlikti ne dėl atsakovių kaltės. Ieškovė taip pat turėtų pagrįsti, kad lokalinėse sąmatose Nr. 2 ir Nr. 3 išvardytos išlaidos buvo skirtos tik atsakovių nuomojamoms patalpoms įrengti, nurodyti konkrečią papildomų darbų, medžiagų panaudojimo būtinybę. Išlaidos, viršijančios sutartyje nustatytą 300 Eur už kv. m kainą, negali būti atlygintos pagal eksperto Eriko Lenkevičiaus nustatytą procentinę išraišką, nes ji neatitinka kiekvienos atsakovės patalpoms įrengti sunaudotų medžiagų ir skirtų darbų (teismo nutarties 55 punktas).

45.       Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė UAB „Statybos procesų valdymas“ specialistų Eriko Lenkevičiaus ir Gedimino Budėno atliktus patalpų įrengimo darbų sąmatinius skaičiavimus Nr. 2024-11-15-1. Skaičiavimuose nurodyta, kad:

45.1.                      Nuomininkės UAB ,,DETRA SOALR“ patalpų įrengimas pagal jos pateiktus planus ir projektus kainavo 166 132,54 Eur su PVM (bendrastatybiniai darbai – 83 721,34 Eur; vidaus vandentiekis ir nuotekos – 4 368,08 Eur); vėdinimas ir vėsinimas – 46 617,79 Eur; šviestuvai – 23 030,26 Eur; PVA, PVS ir konvektorių sistemos papildomi darbai –  1 937,06 Eur; silpnų srovių sistema – 10 458,01 Eur).

45.2.                      Nuomininkės UAB „PVcase“ patalpų įrengimas pagal jos pateiktus planus ir projektus kainavo 467 320,94 Eur su PVM (bendrastatybiniai darbai – 213 086,25 Eur; vidaus vandentiekis ir nuotekos – 22 163,11 Eur; vėdinimas ir vėsinimas – 145 324,80 Eur; šviestuvai – 51 454,71 Eur; PVA, PVS ir konvektorių sistemos papildomi darbai –  5 513,17 Eur; silpnų srovių sistema – 29 778,90 Eur).

46.       Atsakovės pateikė Jono Gasiūno parengtą ekspertinę išvadą Nr. 2025/01/1, kurioje konstatuota, kad, norint sudaryti tikslias sąmatas, reikia atlikti atliktų darbų kontrolinius matavimus vietoje. Kartu su išvada pateiktos perskaičiuotos UAB ,,Kaminta“ lokalinės sąmatos kiekvienai atsakovei pagal UAB ,,Sistela“ rekomenduojamas kainas (bendrastatybiniai darbai): UAB ,,PVcase“ – 155 278,51 Eur su PVM, o UAB „DETRA SOLAR“ – 68 806,01 Eur su PVM.

47.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime konstatavo, kad atsakovės nepaneigė ieškovės pateiktų sąmatinių skaičiavimų, tačiau, atsižvelgęs į ieškovės Sutarčių pažeidimą, galimas paklaidas ir atsakovių taupymo sumetimus, teisingumo ir protingumo principus, nusprendė pagrįstomis pripažintas išlaidas sumažinti 10 proc.

48.       Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek ieškovė, tiek atsakovės. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškovės Sutarčių pažeidimo bei sprendimu sumažinti ieškovės patirtas išlaidas 10 proc. Atsakovių apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą tarp šalių, neįvertinęs dalies atsakovių argumentų dėl ieškovės sąmatinių skaičiavimų trūkumų, nepagrįstai ieškinį patenkino iš dalies. Atsakovių įsitikinimu, ieškovei neįvykdžius jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, neigiamos pasekmės turėjo tekti ieškovei – ieškinys turėjo būti atmestas.

Dėl termino ieškovės apeliaciniam skundui paduoti

49.       Atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė apeliacinį skundą padavė praleidusi įstatyme nustatytą procesinį terminą, tačiau vertino, jog termino nepraleido, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių apeliacinis skundas pateiktas pavėluotai. Pirmosios instancijos teismo teisėja rezoliucija savo iniciatyva atnaujino terminą skundui pateikti ir jį priėmė, tačiau, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių, kurias aiškiai pagrįstų bylos medžiaga. Jeigu svarbia priežastimi teismas laikė ieškovės netinkamą proceso teisės normų aiškinimą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti, ši teisės klaida negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovių manymu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės apeliacinį skundą, turėtų būti nutrauktas.

50.       Dalyvaujantys byloje asmenys procesinius veiksmus civiliniame procese atlieka per įstatyme arba teismo nustatytus terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta ir procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus nustatytam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, nurodyta taisyklė dėl procesinio termino praleidimo teisinių padarinių nėra absoliuti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

51.       Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).

52.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apskųstą sprendimą priėmė 2025 m. lapkričio 14 d. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino apeliaciniam skundui pateikti paskutinė diena buvo 2015 m. gruodžio 14 d. – ne darbo diena (sekmadienis), todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena 2025 m. gruodžio 15 d. (pirmadienis) (CPK 74 straipsnio 5 dalis). Ieškovė apeliacinį skundą padavė 2025 m. gruodžio 17 d. (trečiadienį). Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad ji nelaikė, jog praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes termino pradžia laikė dieną, kurią sprendimas buvo įteiktas ieškovei (2025 m. lapkričio 17 d.).

53.       Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos 2025 m. gruodžio 17 d. rezoliucija teismo iniciatyva atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinis skundas priimtas.

54.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 103 punktas).

55.       Pažymima, kad CPK įtvirtinta apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, teisės į teisminę gynybą turinio sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019 15 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai, t. y. dvi dienas. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė nelaikė, jog terminą praleido, todėl tikėtina, jog ieškovė suklydo dėl termino skaičiavimo. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

56.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kai ieškovei dėl formalių aplinkybių (nežymiai praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti), nenustačius jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, būtų apribota galimybė apskųsti jai nepalankų teismo sprendimą (teisė į apeliaciją), nebūtų suderinama su CPK įtvirtintais pamatiniais civilinio proceso tikslais bei principais ir kartu reikštų formalų teisingumo vykdymą (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodęs argumentų, pagrįstai savo iniciatyva atnaujino ieškovei terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su Sutarčių aiškinimu

57.       Ieškovė ir atsakovė apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutartis, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei Sutarčių pažeidimų. 

58.       Ieškovė su atsakovėmis sudarė Sutartis dėl negyvenamųjų patalpų nuomos. Sutartyse šalys susitarė dėl negyvenamųjų patalpų, kurios bus perduotos atsakovėms kaip nuomos Sutarčių objektas, įrengimo ir pritaikymo pagal atsakovių poreikius, Sutartyse įtvirtinus ir nuomos objekto įrengimo išlaidų pasidalijimą tarp nuomotojos ir nuomininkių (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis).

59.       Sutarties turinys nustatomas remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 25 punktas). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

60.       Pagal Sutarčių bendrosios dalies 5.2 papunktį ir specialiosios dalies 8 skyriaus ,,Kitos nuostatos“ 1 punktą ieškovė iki patalpų perdavimo termino įsipareigojo įrengti patalpas pagal priedą Nr. 4 ir atsakovių parengtą bei su ieškove suderintą patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą (Priedas Nr. 5) bei patalpų individualaus įrengimo specifikaciją (Priedas Nr. 6). Ieškovė įsipareigojo visus įrengimo darbus pavesti atlikti jos pasirinktam rangovui (Sutarčių specialiosios dalies 8 skyriaus ,,Kitos nuostatos“ 1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad ieškovė 1 kv. m patalpų įrengimui skirs ne daugiau 300 Eur plius PVM (1.2 papunktis), o jei patalpų įrengimo kaina viršys 300 Eur už kv. m (darbų perviršis), atsakovės viršijančią dalį kompensuos ieškovei (1.4 papunktis). Sutarčių specialiosios dalies 5 skyriuje nustatyta, kad atsakovės priedą Nr. 5 turėjo suderinti iki 2020 m. sausio 10 d., o priedą Nr. 6 – iki 2020 m. sausio 20 d. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie UAB „PVcase“ nuomos sutarties terminas UAB „PVcase“ priedams suderinti pratęstas iki 2020 m. birželio 1 d. Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.2 papunktį, šalims suderinus priedus Nr. 5 ir Nr. 6, ieškovė per penkias darbo dienas įsipareigojo pateikti atsakovėms derinti patalpų įrengimo sąmatą, o atsakovės per penkias dienas ją suderinti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės neparengė priedų Nr. 5 ir Nr. 6, o ieškovė galutinę patalpų įrengimo kainą apskaičiavo ir sąmatas atsakovėms pateikė tik po patalpų įrengimo.

61.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, šalių argumentus bei byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartyje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatavo, kad nors atsakovės pažeidė Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.2 papunktį (nepateikė ieškovei suderinti priedų Nr. 5 ir Nr. 6), tai nelaikytina esminiu pažeidimu, užkirtusiu kelią ieškovei parengti sąmatas ir jas suderinti su atsakovėmis. Teismas nusprendė, kad ir pati ieškovė pažeidė Sutarčių bendrosios dalies 5.2 papunktį, nes atsakovėms sąmatas pateikė pavėluotai. Nepaisant Sutarčių pažeidimų, teismas nustatė, kad šalys toliau vykdė Sutartis, atsakovės savo veiksmais toleravo tokią padėtį, teikė nurodymus ir pasiūlymus dėl patalpų įrengimo, ieškovė įrengė patalpas pagal atsakovių nurodymus, o atsakovės jas priėmė bei jomis naudojasi. Teismas priėjo išvados, kad tai, jog ieškovė ne laiku pateikė sąmatas atsakovėms, nepaneigia atsakovių pareigos atlyginti patalpų įrengimo pagal jų poreikius ir pageidavimus išlaidas.

62.       Ieškovė teigia, kad, priešingai nei nusprendė teismas, ieškovei neturint Sutarties priedų Nr. 5 ir Nr. 6, ji faktiškai neturėjo galimybės parengti patalpų įrengimo sąmatos, įgyvendinant šiuose prieduose suformuotą įrengimo užduotį. Ieškovės įsitikinimu, bet koks sąmatos sudarymas daliai darbų ir jos vėlesnis keitimas dėl naujos darbų dalies ar dėl atliktų darbų pakeitimo būtų nuomos sutarties kainos dėl patalpų įrengimo daugkartinis keitimas, kuris sutarčių sąlygose nėra numatytas. Priešingos teismo išvados prieštarauja CK 6.206 straipsnio nuostatoms bei byloje esantiems įrodymams.

63.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad ji neturėjo galimybės parengti patalpų įrengimo sąmatų atsakovėms neparuošus ir nepateikus priedų Nr. 5 ir Nr. 6. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, be kita ko, ir tai, kad ieškovė faktiškai įrengė patalpas pagal atsakovių pageidavimus, byloje esančius įrodymus ir detaliai pasisakęs dėl kiekvieno iš jų reikšmės, pagrįstai nusprendė, jog ieškovei pakako duomenų sąmatoms parengti. Pažymima, kad tai konstatuota dar Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartyje (žr. šios nutarties 44.1–44.3 papunkčius), o ieškovė, bylą nagrinėjant iš naujo, nepateikė naujų įrodymų ar argumentų, kurie šią išvadą paneigtų.

64.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai sąmatos sudarymą sieja su galutinio patalpų įrengimo išlaidų dydžio nustatymo momentu. Sąmatos sudarymas, įvertinus šalių sutartinių santykių esmę, skirtas darbų apimčiai nustatyti, išlaidų planavimui ir jų kontrolei. Kadangi ieškovė turėjo pakankamai informacijos organizuoti ir vykdyti darbus, nėra pagrindo teigti, jog sąmatų parengimas dėl dalies darbų buvo objektyviai neįmanomas ar prieštaravo Sutarčių esmei. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės pareigos Sutartyse numatytais terminais parengti ir pateikti atsakovėms suderinti sąmatas neįvykdymas negali būti laikomas nulemtu išimtinai atsakovių veiksmų ar neveikimo.

65.       Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir ieškovės argumentus, kad sąmatų parengimas etapais ir (ar) jų tikslinimas po tam tikrų darbų atlikimo reikštų Sutarčių kainų pakeitimą. Pažymima, kad Sutartyse nustatyta ne konkreti suma, skirta patalpų įrengimui, o nuomos objekto įrengimo išlaidų pasidalijimo tarp ieškovės ir atsakovių tvarka. Šalys, sudarydamos Sutartis, iš anksto susitarė dėl ieškovės dengiamos patalpų įrengimo išlaidų dalies (iki 300 Eur už kv. m) ir šią ribą viršijančių išlaidų kompensavimo. Sąmatų sudarymas dėl dalies darbų ir (ar) sąmatų keitimas (tikslinimas) nelaikomas Sutarčių kainos pakeitimu, nes nekeičiama nei Sutartyse įvirtinta nuomos objekto įrengimo išlaidų pasidalijimo tvarka, nei šalių teisių ir pareigų apimtis, o tik fiksuojamas išlaidų dydis, grindžiamas faktinėmis darbų apimtimis ir jų kaina, kuriuo remiantis konkretizuojamas jau pagal Sutartis egzistuojančių šalių prievolių dydis.

66.       Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo atveju turėtų būti taikoma CK 6.198 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Toks aiškinimas, atsakovių vertinimu, atitiktų bendruosius teisės principus, nes būtų teisiškai įvertintas ir ieškovės padarytas Sutarčių pažeidimas.

67.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti protingos kainos nustatymo taisyklę, nes šalys buvo susitarusios ne dėl konkrečios patalpų įrengimo kainos ar kompensuotų išlaidų dalies, o dėl nuomos objekto įrengimo išlaidų pasidalijimo tarp ieškovės ir atsakovių tvarkos. Minėta, kad sąmatų derinimas yra skirtas darbų apimčiai nustatyti, išlaidų planavimui ir jų kontrolei, tačiau sąmatų suderinimas Sutartyse numatyta tvarka nėra atsakovių prievolių kompensuoti ieškovei 300 Eur už vieną kv. m viršijančias patalpų įrengimo išlaidas atsiradimo sąlyga. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės, nepaisant abipusių Sutarties pažeidimų, pretenzijų viena kitai nereiškė, darbų nestabdė, o toliau faktiškai vykdė Sutartis – atsakovės teikė įrengimo sprendinius, ieškovė pagal juos įrengė patalpas, o atsakovės šias patalpas priėmė ir jomis naudojasi iki šiol.

68.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad sąmatų atsakovėms nepateikimas prieš pradedant darbus nepaneigia atsakovių pareigos atlyginti 300 Eur už vieną kv. m viršijančias patalpų įrengimo išlaidas. Pažymima, kad tai konstatuota dar Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartyje (žr. šios nutarties 44.4 papunktį), o atsakovės, bylą nagrinėjant iš naujo, nepateikė naujų įrodymų ar argumentų, kurie šią išvadą paneigtų.

69.       Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad visos patalpų įrengimo išlaidos tenka išimtinai atsakovėms: 300 Eur už 1 kv. m įrengimo išlaidų dalis, kurią prisiėmė ieškovė, jau yra įskaičiuota į Sutartyse nustatytą nuomos mokestį, o 179 098,65 Eur dydžio išlaidų dalis (išlaidos, viršijančios 300 Eur už 1 kv. m už įrengimą) turi būti kompensuojama ieškovei arba padidinant nuomos mokestį arba sumokant atskirai. Atsakovėms prisideda ir 368 483 Eur išlaidos patalpoms skirtiems baldams. Dėl šių atsakovių argumentų pažymima, kad nuomos mokestis pagal Sutartis mokamas už naudojimąsi patalpomis, o ne už jų įrengimą pagal atsakovių pageidavimus ir poreikius. Byloje nėra duomenų, kad, įrengus patalpas, nuomos mokestis atsakovėms būtų padidėjęs. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad atsakovės yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, savo valia sudarę Sutartis jose nustatytomis sąlygomis ir prisiėmę įsipareigojimus dėl patalpų įrengimo išlaidų pasiskirstymo. 

70.       Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisingai aiškino Sutartis, pagrįstai nustatė abipusius Sutarčių pažeidimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovė turi teisę į 300 Eur už vieną kv. m viršijančių patalpų įrengimo išlaidų atlyginimą.

Dėl darbų apimties ir išlaidų dydžio

71.       Lietuvos apeliacinis teismas, perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2024 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, kad byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti tikslios vieno kv. m kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kainos. Dėl to ieškovė, siekdama gauti nuomos objekto įrengimo išlaidų dalį, turėtų aiškiai nurodyti kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kaštus, išskirti darbus, kurie neturėjo būti atlikti pagal atsakovių pateiktus projektus, bet buvo atlikti ne dėl atsakovių kaltės.

72.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus UAB „Statybos procesų valdymas“ specialistų Eriko Lenkevičiaus ir Gedimino Budėno atliktus patalpų įrengimo darbų sąmatinius skaičiavimus Nr. 2024-11-15-1, atsižvelgęs į tai, jog atsakovės nepaneigė skaičiavimų, pripažino juos pakankamais nustatyti atsakovių patalpų įrengimo kainą. Teismas, remdamasis skaičiavimais, nustatė, kad atsakovės UAB ,,PVcase“ kompensuojama suma už patalpų įrengimą sudaro 127 764 Eur, o atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ – 49 184 Eur. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės Sutarčių pažeidimą, į galimas paklaidas ir atsakovių taupymo sumetimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nusprendė sumažinti priteistinas sumas 10 proc. ir ieškovei iš atsakovės UAB ,,PVcase“ priteisti 114 988 Eur skolą, o iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ – 44 266 Eur skolą.

73.       Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės bylą nagrinėjant iš naujo pateikti sąmatiniai skaičiavimai Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų įrodinėjimo trūkumų nepašalina. Neįvykdžius įrodinėjimo naštos, neigiamos pasekmės turėjo tekti būtent ieškovei, t. y. turėjo būti laikoma, kad ieškovė neįrodė patalpų įrengimo išlaidų ir jų dydžio, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

74.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šalims tenkančios įrodinėjimo naštos paskirstymo nagrinėjamoje byloje, pažymi, kad rungtyniško proceso esmė yra ta, jog įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑28‑701/2020 59 punktas).

75.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas; 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28–30 punktai). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).

76.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 37 punktas).

77.       Šiame kontekste pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021 57 punktas). 

78.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje, nustatęs, kad ieškovės pateiktuose Eriko Lenkevičiaus 2021 m. rugsėjo 10 d. ekspertinio tyrimo aktuose darbų perviršis apskaičiuotas pagal atsakovių nuomojamų patalpų plotus, nusprendė, jog toks išlaidų apskaičiavimo būdas nėra tinkamas. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl darbų perviršio turi būti įvertinta kiekvienos atsakovės nuomojamų patalpų įrengimo kaina, nurodytas sunaudotų medžiagų kiekis ir kaina, taip pat įrengimo darbų kaina.

79.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, ieškovė pateikė UAB „Statybos procesų valdymas“ specialistų Eriko Lenkevičiaus ir Gedimino Budėno atliktus patalpų įrengimo darbų sąmatinius skaičiavimus Nr. 2024-11-15-1. Iš specialistų skaičiavimų matyti, kad jiems vertinimui pateiktos patalpų įrengimo sąmatos, parengtos pagal darbo projektą (kiekvienos atsakovės patalpų įrengimo objektinė sąmata, apimanti lokalines sąmatas), taip pat iš ieškovės projektuotojos UAB „Archas“ gautos schemos ir planai, parengti pagal darbo projektą.

80.       Atsakovės teigia, kad byloje reikėjo nustatyti, kokie darbai turėjo būti atlikti patalpose prieš imantis jų įrengimo pagal atsakovių individualius pageidavimus. Nuomos sutartyse numatytas patalpų įrengimas apima patalpų visišką apdailą pagal atsakovių parengtus interjero projektus. Visi kiti Priede Nr. 4 nurodyti statybos darbai, kurie nepatenka į aptariamą patalpų visišką apdailą, atsakovių įsitikinimu, savo esme yra paties pastato statybos darbai, už kuriuos atsakovės neturi pareigos atsiskaityti. UAB „Kaminta“ lokalinėse sąmatose Nr. 2 ir Nr. 3 iš esmės yra nurodytas ne patalpų įrengimas pagal atsakovių individualius poreikius, o pastato statybos darbai. Be to, UAB „Kaminta“ lokalinėse sąmatose daugeliu atveju vertintas ne patalpų įrengimas, o viso aukšto įrengimas, nors bendro naudojimo patalpas įsipareigojo įrengti ieškovė.

81.       Nustatyta, kad Priede Nr. 4 prie Sutarčių aprašoma bendroji inžinerinė įranga (pirmoji lentelė), taip pat patalpų standartinio įrengimo specifikacija (aprašyti nuomininkių patalpų dalinės ir pilnos apdailos įrengimo darbai (antra ir trečia lentelės)). Sutarčių priede Nr. 4 aprašyti tik numatomi bendro pobūdžio darbai, nekonkretizuojant jų apimties. Ieškovė buvo parengusi techninį darbo projektą, taip pat patalpų įrengimo planus ir schemas. Atsakovės teikė ieškovei užduotis dėl ginčo patalpų įrengimo. Byloje pateikti su nuomininkėmis suderinti pagal jų pageidavimus parengtas darbo projektas ir jį detalizuojantys planai bei schemos, kuriuos atsakovės patvirtino. Ieškovė pateikė į bylą projektų ir schemų, parengtų pagal techninį ir darbo projektus, palyginimą (kartu su 2024 m. gegužės 16 d. prašymu (procesinio dokumento Nr. DOK- 17520) pateikti duomenys). Pateiktuose planuose ir schemose matyti sprendinių skirtumai įrengimo architektūros, vandentiekio ir nuotekų, šildymo ir vėdinimo, įskaitant kondicionierius, elektrotechninėje ir elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos, gaisro signalizacijos, procesų valdymo ir automatikos, stacionarios gaisro gesinimo sistemos dalyse. Darbai, atlikti aptartose dalyse, aprašyti ir konkretizuoti rangovės UAB ,,Kaminta“ parengtose lokalinėse sąmatose.

82.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nuspręsti, kad sąmatose buvo įtraukti darbai, nepatenkantys į patalpų įrengimo pagal atsakovių pageidavimus apimtį. Iš byloje pateiktų schemų ir planų matyti, kad darbų apimtis ir sprendiniai patalpų įrengimo architektūros, vandentiekio ir nuotekų, šildymo ir vėdinimo, įskaitant kondicionierius, elektrotechninėje ir elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos, gaisro signalizacijos, procesų valdymo ir automatikos, stacionarios gaisro gesinimo sistemos dalyse, kurias atsakovės laiko pastato statybos ar bendro naudojimo patalpų darbais, keitėsi dėl atsakovių pageidavimų ir patalpų įrengimo užduočių. Atsakovių teiginiai, kad lokalinėse sąmatose nurodyti darbai nepatenka į jų pageidavimu atliktų įrengimo darbų apimtį, laikytini deklaratyviais, nes atsakovės nenurodo, nepagrindžia ir nepaaiškina, kokie konkretūs darbai ar sprendinių pokyčiai nebuvo nulemti pačių atsakovių pateiktų užduočių ar pageidavimų, kokia jų vertė, kodėl tokie darbai (ar jų dalis) neturėtų būti laikomi patalpų įrengimo darbų dalimi. Vien abstraktūs teiginiai, kad dalis sąmatose nurodytų darbų esą priskirtini pastato statybos ar bendro naudojimo patalpų darbams, nesant konkrečių duomenų ir jų pagrindimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovės pateiktose sąmatose įtraukti darbai nepatenka į patalpų įrengimo pagal atsakovių pageidavimus apimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės, dalyvaudamos patalpų įrengimo procese, teikdamos konkrečias užduotis ir derindamos pagal jų poreikius parengtus darbo projektus, planus bei schemas, turėjo objektyvią galimybę įvertinti tiek planuojamų darbų pobūdį, tiek jų apimtį ir galimus sąnaudų pokyčius.

83.       Specialistai Erikas Lenkevičius ir Gediminas Budėnas, įvertinę UAB ,,Kaminta“ parengtas objektines ir lokalines sąmatas, taip pat darbo projektų pagrindu parengtus planus bei schemas, sudarė naujas objektines ir lokalines sąmatas pagal skaičiuotinas rinkos kainas ir nustatė nuomininkių patalpų įrengimo išlaidas pagal kiekvienos iš nuomininkių pateiktus planus ir projektus.

84.       Atsakovės apeliaciniame skunde teigia, kad sąmatiniai skaičiavimai neturi privataus teismo eksperto konsultacinės išvados statuso, nes juos parengę specialistai neturi reikiamos kvalifikacijos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi.

85.       Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino skaičiavimų kaip ekspertizės akto, o rėmėsi jais kaip rašytiniu įrodymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad specialisto išvada, kuri neatitinka ekspertizei keliamų reikalavimų, laikoma rašytiniu įrodymu ir yra leistina įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi sąmatiniais skaičiavimais kaip rašytiniais įrodymais, vertindamas juos kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

86.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Erikas Lenkevičius yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės rūšis – suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji (išskyrus garažų, gamybos ir pramonės bei sandėliavimo paskirties) pastatai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Gediminui Budėnui išduotas kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: visi statiniai (išskyrus branduolinės energetikos objektų statinius); projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas. Nėra pagrindo sutikti su atsakovių argumentais, kad specialistų kvalifikacija nepakankama pateikti patalpų įrengimo išlaidų sąmatinius skaičiavimus.

87.       Atsakovės nurodo, kad specialistams perduota ir vertinta projektinė dokumentacija nebuvo pakankama nustatyti patalpų įrengimo išlaidas, sąmatiniai skaičiavimai yra abstraktūs ir neaiškūs, nesusieti su atsakovėms išnuomotų patalpų įrengimu. Dėl šių atsakovių argumentų pažymima, kad specialistams pateiktos schemos ir planai, parengti pagal darbo projektą, t. y. schemose ir planuose atsispindi sprendiniai, koreguoti pagal atsakovių užduotis ir pageidavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad atsakovės turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę pagal pirminius dokumentus, teikti skaičiavimus paneigiančius įrodymus, tačiau atsakovės apsiribojo bendro pobūdžio argumentais dėl rinkos kainų neatitinkančių išlaidų dydžio.  

88.       Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė į bylą pateikė Jono Gasiūno parengtą specialisto išvadą Nr. 2025/01/1, su kuria pateiktos perskaičiuotos UAB ,,Kaminta“ lokalinės sąmatos kiekvienai atsakovei pagal UAB ,,Sistela“ rekomenduojamas kainas (bendrastatybiniai darbai): UAB ,,PVcase“ – 155 278,51 Eur su PVM, o UAB „DETRA SOLAR“ – 68 806,01 Eur su PVM. Pačioje išvadoje konstatuota, kad, norint sudaryti tikslias sąmatas, reikalinga atlikti atliktų darbų kontrolinius matavimus objekte. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, jog kontroliniai matavimai patalpose buvo atlikti, atsakovės nepateikė į bylą tikslių perskaičiuotų sąmatų. Be to, pagal atsakovių pateiktą išvadą nėra galimybės nustatyti visų patalpų įrengimo išlaidų (išvadoje įvertinta tik bendrastatybinių darbų dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovių pasitelktam specialistui vertinimui pateiktos tik UAB ,,Kaminta“ sąmatos ir bendrosios pastato ir patalpų įrengimo specifikacijos, tačiau nepateikti nei darbo projektas, nei jo pagrindu parengtos schemos ir planai, kuriuose atsispindėtų atsakovių užduotys dėl patalpų įrengimo.

89.       Atsakovės nurodo, kad ieškovės įrodinėjamos patalpų įrengimo išlaidos viršija rinkos kainas, į ką atkreipė dėmesį ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje. Atsakovių teigimu, jos byloje įrodinėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje nustatė, kad kai kurie įrengimo sprendiniai buvo atlikti ne dėl nuo atsakovių priklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl pasikeitusio pastato evakuacijos ir priešgaisrinės saugos plano perbraižytos patalpų pertvaros, ne pagal projektą įrengtos pertvaros, netinkamai įvesta elektra, ne pagal projektą sumontuotas apšvietimas, todėl tokie darbai neturėjo būti įtraukti į sąmatas.

90.       Pažymima, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog sąmatose kiekvienai atsakovei atskirai yra pateikti konkrečių patalpų įrengimo darbų aprašymai ir pagal juos apskaičiuota patalpų įrengimo darbų bei medžiagų kaina. Atsakovės nepateikė konkrečių duomenų, paneigiančių ieškovės įrodinėjamas aplinkybes ir leidžiančių nustatyti, kokie konkretūs darbai ir kokia apimtimi buvo nepagrįstai įtraukti į sąmatas. Atsakovės taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad buvo perbraižytos pertvaros, netinkamai įvesta elektra, ne pagal projektą sumontuotas apšvietimas, o tai turėjo įtakos darbų kainai, taip pat jos nenurodė ir nepagrindė, kokios konkrečios darbų sumos turėtų būti išskaičiuotos iš sąmatų. Atsakovė į bylą pateikė komercinius pasiūlymus dėl šviestuvų ir kiliminės dangos, kuriose nurodytos mažesnės kainos nei UAB ,,Kaminta“ sąmatose. Tačiau UAB ,,Kaminta“ 2021 m. sausio 20 d. rašte nurodyta, kad sąmatose, nustatant kainą už kiliminę dangą ir šviestuvus, buvo įvertinti kilimų ir šviestuvų avansiniai mokėjimai, transportavimo išlaidos, įrengimo išlaidos, papildomos medžiagos, generalinės rangos ir statybos aikštelės išlaidos. Tuo tarpu atsakovės remiasi vien tik tiekėjų siūlomomis prekių kainomis.

91.       Atsakovės kvestionuoja ir generalinės rangos bei statybų aikštelės mokesčių dalių įtraukimą į kiliminės dangos ir šviestuvų kainą UAB ,,Kaminta“ parengtose sąmatose, nes pastato statyba buvo ieškovės atsakomybė. Šiuo aspektu pažymima, kad nors ieškovė buvo atsakinga už pastato pastatymą, tačiau nagrinėjamu atveju vertinami ne baziniai statybos darbai, o patalpų įrengimo darbai, atlikti pagal atsakovių individualius pageidavimus. Tokie darbai neišvengiamai sukelia papildomas sąnaudas, įskaitant darbų organizavimo, koordinavimo, statybvietės administravimo ir kitus su jų įgyvendinimu susijusius kaštus, kurie sudaro generalinės rangos ir statybos aikštelės išlaidų dalį. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad į kiliminės dangos ir šviestuvų kainą generalinės rangos ir statybos aikštelės mokesčio dalys įtrauktos nepagrįstai.

92.       Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo ieškovės pateiktų įrodymų dėl patalpų įrengimo išlaidų trūkumus ir nurodė neigiamų įrodinėjimo naštos pasekmių taikymo galimybę, pastebima, kad ši procesinė taisyklė taikytina ne tik ieškovei, bet ir atsakovėms (žr. šios nutarties 74–76 punktuose aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką). Ieškovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teikė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pateikė patikslintus sąmatinius skaičiavimus ir rašytinius paaiškinimus dėl įrodinėjimų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės, turėdamos procesinę pareigą pateikti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes paneigiančius įrodymus, iš esmės užėmė pasyvią procesinę poziciją – neprašė skirti teismo ekspertizės, nors ir pateikė Jono Gasiūno išvadą, tačiau nesiėmė veiksmų konkretiems skaičiavimams atlikti, nepateikė kitų ieškovės skaičiavimus paneigiančių įrodymų, o apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl kainų nepagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė turi teisę į 300 Eur už vieną kv. m viršijančių patalpų įrengimo išlaidų atlyginimą, o atsakovės nepaneigė ieškovės pateiktų sąmatinių skaičiavimų pagrįstumo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovėms, o ne ieškovei, priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės pateiktus įrodymus pakankamais nustatyti atsakovių kompensuojamą patalpų įrengimo išlaidų dalį.

93.       Atsakovės UAB ,,PVcase“ kompensuojama išlaidų dalis už patalpų įrengimą sudaro 127 764 Eur (386 215 Eur patalpų įrengimo kaina – 263 376 Eur ieškovės kompensuojama išlaidų dalis + 4 925 Eur už roletus); atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ kompensuojama išlaidų dalis sudaro 49 184 Eur (137 299 Eur patalpų įrengimo kaina – 90 498 Eur ieškovės kompensuojama išlaidų dalis + 2 383,43 Eur už roletus). Ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su rangove UAB ,,Kaminta“ už patalpų įrengimą (elektroninės bylos 2 t., b. l. 146–154).

94.       Pirmosios instancijos teismas nuspendė 10 proc. sumažinti nurodytas sumas, atsižvelgęs į ieškovės Sutarčių pažeidimą, galimas paklaidas ir atsakovių taupymo sumetimus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.

95.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nusprendė sumažinti kompensuojamų išlaidų dalį už patalpų įrengimą. Nors byloje nustatyti abipusiai Sutarčių pažeidimai, tačiau taip pat nustatyta, jog Sutarčių šalys toliau faktiškai vykdė Sutartis, o ieškovės Sutarčių pažeidimas nepaneigia atsakovių pareigos atlyginti 300 Eur už vieną kv. m viršijančias patalpų įrengimo išlaidas. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne nuostolių atlyginimo, o faktiškai patirtų ir pagal sutartį kompensuojamų patalpų įrengimo išlaidų dydžio klausimas, todėl, nustačius, jog ieškovė įrodė atsakovių kompensuojamą išlaidų dalį už patalpų įrengimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šių išlaidų sumažinimui.

96.       Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padidina ieškovei iš atsakovės UAB ,,PVcase“ priteistų išlaidų dydį iki 127 764 Eur, o ieškovei iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ priteistų išlaidų dydį iki 49 184 Eur.

Dėl netesybų priteisimo 

97.       Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės UAB ,,PVcase“ priteisė 21 158 Eur, o iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ – 8 145 Eur delspinigius, apskaičiuotus už 6 mėnesius.

98.       Atsakovės teigia, kad jos pasirinko kompensuoti išlaidas mokant padidintą nuomos mokestį. Ieškovė, pasirinkusi reikalauti atlyginti patalpų įrengimo išlaidas iš karto, neturi teisės į delspinigius, nes prievolė, su kurios pažeidimu jie sieti, nebuvo vykdytina (kartu ir pažeista).

99.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

100.       Sutartyse numatyta, kad darbų perviršio sumą nuomininkės turi sumokėti per 30 dienų nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos (sutarties su UAB „PVcase“ specialiųjų sąlygų 8 skyriaus 1.4.1 papunktis; sutarties su UAB ,,DETRA SOLAR“ specialiųjų sąlygų 8 skyriaus 1.3.1 papunktis). Sutartyse numatyta, kad kai nuomininkė nevykdo savo piniginių prievolių pagal sutartį, jai taikomi 0,1 proc. dydžio delspinigiai (Sutarčių specialiųjų sąlygų 6 skyrius).

101.       Nors atsakovės iš pradžių nurodė ieškovei, kad darbų perviršio sumą kompensuos mokėdamos padidintą nuomos mokestį, tačiau vėliau ieškovės pateiktas sąmatas atsisakė patvirtinti. Atsakovės prievolės neįvykdė nei savo pasirinktu būdu (mokėdamos padidintą nuomos mokestį), nei tiesiogiai atlygindamos išlaidas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės pažeidė prievolę, o ieškovė įgijo teisę į Sutartyse nustatytas netesybas.

102.       Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs padidinti iš atsakovių ieškovei priteistas sumas už patalpų įrengimą, perskaičiuoja delspinigius. Iš atsakovės UAB ,,PVcase“ priteistų delspinigių suma padidinama iki 23 508,58 Eur (127 764 Eur x 0,001 x 184 dienos), o iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ priteistų delspinigių suma padidinama iki 9 049,86 Eur (49 184 Eur x 0,001 x 184 dienos).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

103.       Apibendrindama šiame procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime teisingai aiškino Sutartis, tinkamai pritaikė teisinį reguliavimą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino ieškovės pateiktus įrodymus pakankamais nustatyti atsakovių kompensuojamą patalpų įrengimo išlaidų dalį. Tačiau teismas nepagrįstai, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, sumažino atsakovių kompensuojamą patalpų įrengimo išlaidų dydį 10 proc. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – iš atsakovės UAB ,,PVcase“ priteistų išlaidų dydis padidinamas iki 127 764 Eur, o priteistų delspinigių dydis padidinamas iki 23 508,58 Eur, taip pat pakeičiama suma, už kurią skaičiuojamos pirmosios instancijos teismo priteistos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos; iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ priteistų išlaidų dydis padidinamas iki 49 184 Eur, o priteistų delspinigių dydis padidinamas iki 9 049,86 Eur, taip pat pakeičiama suma, už kurią skaičiuojamos pirmosios instancijos teismo priteistos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

104.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

105.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis).

106.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės byloje veikė kartu, jų procesinė pozicija buvo iš esmės tapati, o procesiniai dokumentai rengti bendri, nėra objektyvios galimybės atriboti kiekvienos atsakovės atskirai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atliko taip: nustatė bendrą ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją tarp ieškovės ir atsakovių (bendrai), o vėliau atsakovėms tenkančią išlaidų dalį paskirstė proporcingai iš jų priteistoms sumoms. Apeliacinės instancijos teismas, perskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujasi ta pačia tvarka.

107.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 98,8 proc., atmestų reikalavimų dalis – 1,2 proc.

108.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis pripažino 46 441,40 Eur (10 263 Eur žyminis mokestis ir 36 178,40 Eur atstovavimo išlaidų), atsakovių pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino 55 090,59 Eur (53 880,59 Eur atstovavimo išlaidos ir 1 210 Eur už Sigito Mitkaus konsultacinę išvadą).

109.       Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis ieškovė įgijo teisę į 45 884,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovių, kurios tarp atsakovių proporcingai paskirstomos  pagal iš jų ieškovei priteistas sumas – iš atsakovės UAB ,,PVcase“ 33 130,28 Eur (72 proc. nuo ieškovei priteistos sumos), iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ – 12 753,82 Eur (28 proc. nuo ieškovei priteistos sumos).

110.       Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis atsakovės iš ieškovės įgijo teisę į 661,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – atsakovė UAB ,,PVcase“ į 477,33 Eur išlaidų atlyginimą (72 proc.), o atsakovė UAB ,,DETRA SOLAR“ į 183,75 Eur išlaidų atlyginimą (28 proc.).

111.       Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės UAB ,,PVcase“ priteisiama 32 652,95 Eur, o iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ – 12 570,07 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

112.       Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, o atsakovių apeliacinis skundas atmestas. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 472 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 191 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovių apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų rekomenduojamų priteisti dydžių. Ieškovės patirtos 5 663 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovių proporcingai iš jų priteistoms skolos sumoms, t. y. iš atsakovės UAB ,,PVcase“ 72 proc., o iš atsakovės UAB ,,DETRA SOLAR“ 28 proc. (atitinkamai, 4 077 Eur ir 1 586 Eur) (žr. šios nutarties 109 punktą).

113.       Atsakovių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,PVcase“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,DETRA SOLAR“ patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magnumo investicijos“, juridinio asmens kodas 304612752, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PVcase“, juridinio asmens kodas 304839853, 127 764 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) skolą, 23 508,58 Eur (dvidešimt tris tūkstančius penkis šimtus aštuonis eurus 58 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (151 272,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 652,95 Eur (trisdešimt du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magnumo investicijos“, juridinio asmens kodas 304612752, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DETRA SOLAR“, juridinio asmens kodas 304451669, 49 184 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) skolą, 9 049,86 Eur (devynis tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus 86 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (58 233,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 570,07 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt eurų 7 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magnumo investicijos“, juridinio asmens kodas 304612752, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PVcase“, juridinio asmens kodas 304839853, 4 077 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magnumo investicijos“, juridinio asmens kodas 304612752, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DETRA SOLAR“, juridinio asmens kodas 304451669, 1 586 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                           Marius Bajoras

        Vilija Mikuckienė

   Vigintas Višinskis