Civilinė byla Nr. e2-76-995/2020

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00012-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

PLUNGĖS apylinkės teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 31 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Ginai Mosteikytei, Ievai Gvažiauskienei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovams D. S., advokatui S. Š.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)  atstovams A. Š., advokato padėjėjui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)  dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 25850,47 Eur skolą, 819,39 Eur palūkanų, šešis procentus dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje, taip pat ir dublike nurodė, kad ieškovė ir atsakovė žodžiu susitarė dėl durų staktų apklijavimo popieriumi paslaugos. Rašytinė rangos sutartis dėl medinių durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbų tarp šalių nebuvo sudaryta, techniniai parametrai ir charakteristikos taip pat nebuvo suderinti. Ieškovė įdiegė staktų ruošinių apklijavimo įrangą, tariantis su atsakove ir jo atstovams aktyviai dalyvaujant tiek klijų, tiek popieriaus parinkime, bandymų būdu buvo atsirinkti popierius ir klijai. Atsakovė išbandė apklijuotus ruošinius savo gamyboje, patikrino jų tinkamumą dažymui ir kitiems atsakovės naudojamiems gamybiniams procesams. Tik po to, kai atsakovas patvirtino, kad pasirinkti klijai ir popierius tinka, buvo pradėta gamyba. Ieškovė (duomenys neskelbtini)  atsakovės (duomenys neskelbtini)  užsakymu atliko durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbus, apklijuotus staktų ruošinius perdavė atsakovui bei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. gegužės 8 d. Nr. 9500009700, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009751, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009752, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009888, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009891, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009895, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. 9500009923, 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 9500009974, 2018 m. birželio 6 d. Nr. 9500010102, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010190, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010204, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. S174187, kurių per jose nurodytą 30 dienų terminą atsakovė neapmokėjo. Ieškovė tvirtina, kad, vengimą apmokėti už atliktus darbus, atsakovė teisino neva dideliu brokuotų detalių kiekiu. Ieškovė neneigia, kad broko atvejų pasitaikydavo ir anksčiau, bet tai sąlygojo atsakovės užsakymu atliekamų darbų didelės apimtys. Ieškovė taip pat nurodo, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad paaiškėjus broko faktui, šalys atlikdavo apklijuotų ruošinių apžiūrą, aiškindavosi, dėl kokių priežasčių ruošiniai nekokybiški: netinkamos kokybės atsakovo pateikti ruošiniai (pvz. neatitinka matmenys, ruošiniai šakoti, deformuoti ir pan.) ar kokybės reikalavimų netenkina ieškovės atlikti darbai. Po tokių tyrimų, šalims susitarus, dėl kokios dalies netinkamos kokybės ruošinių atsakomybę turi prisiimti ieškovė, šis atsakovei išrašydavo kreditines sąskaitas. Šiuo atveju ieškovė taip pat siekė, jog šalys kartu atliktų tyrimą galimai broko priežasčiai ir brokuotų detalių kiekiui nustatyti, tačiau atsakovė bendradarbiauti su ieškove vengė, reiškė ieškovei pretenzijas, kurių pagrįstumu ieškovei įsitikinti galimybių nesudarė. Siekdama išsiaiškinti atsakovės pretenzijų pagrįstumą bei tikslų brokuotų detalių kiekį, ieškovo komercijos direktorius D. S. kartu su antstole 2018 m. liepos 31 d. nuvyko į angarą, kuriame atsakovė vykdo savo veiklą, kur dalyvaujant atsakovės atstovui S. P. buvo suskaičiuoti staktų ruošiniai, kuriuos atsakovės atstovas S. P. įvardino kaip brokuotus. Antstolė nustatė, kad angare viso yra ne daugiau nei 1866 vnt. staktų ruošinių, kuriuos dėl vienų ar kitų priežasčių atsakovė laiko netinkamais. Atsižvelgiant į tai, kad ne visų antstolės suskaičiuotų ruošinių kokybė reikalavimų neatitiko dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų, ieškovės darbuotojai dar kartą nuvyko į atsakovės patalpas, kur kartu su atsakovės atstovais atliko apžiūrą, kurios metu ieškovės atstovai suskaičiavo ruošinių, galbūt neatitinkančių ieškovės atliktų darbų, kiekį, ir dėl šių ruošinių 2018 m. rugsėjo 21 d. išrašė kreditinę sąskaitą 884,75 Eur sumai. Ieškovė, išnaudojusi visas galimybes susitarti su atsakove, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 25850,47 Eur skolą, taip pat atsakovė praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės įsitikinimu, privalo mokėti ieškovei šešių procentų metines palūkanas, kurios 2019 m. sausio 3 d. yra 819,39 Eur ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti ir visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė paruošiamuosius dokumentus (atsiliepimą bei tripliką), kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovei 2015 metais pasiūlė naują paslaugą - durų staktų apklijavimą popieriumi. 2016 metų antroje pusėje ieškovė atlikusi eilę bandymų, patvirtino, kad paslauga yra techniškai pilnai įvykdoma reikalingai kokybei pasiekti, klijuojant popierių ant medinių staktų paviršių. Atsakovė nusprendė išbandyti didesnę staktų partiją, kad įsitikintų tokios produkcijos tinkamumu serijinei gamybai, kuri buvo užsakyta 2016 metų antroje pusėje. Atsakovė paslaugą atliko 2016 m. birželio 26 d. Beveik visa pirmoji partija buvo išbrokuota, o ieškovė su broku sutiko ir išrašė kreditinę sąskaitą. Nors pirmos partijos rezultatai buvo nuviliantys, ieškovė garantavo, kad pakeisdami savo gamybos principą, valdymą, parinkdami kitą klijų ir popieriaus markę, klijavimo staklių greičio sureguliavimą, ir įdiegdami detalių rūšiavimo operaciją prieš klijavimo darbus, dabar jau darbus galės vykdyti kokybiškai. Savo ruožtu atsakovė informavo ieškovę apie reikalingus pakeitimus ir 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. balandžio 4 d., pasitikėdamas ieškove užsakė dar dvi dideles partijas. Šios partijos buvo pakankamai kokybiškos, todėl atsakovė nusprendė bendradarbiauti toliau. Atsakovė pažymi, kad 2018 metų vasarą prasidėjo masiški ieškovės atliekamų darbų brokai, t. y. durų staktų apklijavimas buvo atliktas nekokybiškai ir atsiklijuodavo, todėl atsakovė nedelsiant ėmėsi vesti brokuotų prekių apskaitą ir rūšiuoti durų staktas į tris kokybės rūšis: B1: Nepataisomas SKS brokas, gamybos ruošiniai; B2: Nepataisomas SKS brokas, detalės; B3: SKS remontuotinas brokas, kurį sutvarkyti galima su papildomomis gamybos sąnaudomis. Nepaisant didelio kiekio broko ir patiriamų nuostolių atsakovė aktyviai stengėsi bendradarbiauti su ieškove, informuoti apie broką, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiuntė ieškovės vadovui surašytą brokuotų gaminių kiekį 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir siūlė paskirti susitikimą brokuotoms prekėms apžiūrėti. Dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų atsakovės pirkėjai pradėjo masiškai brokuoti staktas ir jas su kitais atsakovės gaminiais grąžinti, todėl atsakovės staktų ruošinių apklijavimo darbų pirkimą nedelsiant sustabdė. Likusias tiek gamybines detales paruoštas ieškovės darbams, tiek turimas staktas su ieškovės jau padarytais darbais, atsakovė nusprendė išimti iš gamybos, nepriklausomai nuo jos vizualiai matomos kokybės. Apie gamybos nutraukimą ir utilizacijos poreikį ir tvarką, kuris būtinas išsaugant reikalingas gamybines erdves normaliai gamybos eigai ieškovės atstovai buvo informuoti. Atsakovė pažymi, kad ji patyrė didelę žalą dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Atsakovės, kaip paslaugų teikėjo vardas ir garbė nukentėjo dėl netinkamos produkcijos, taip pat atsakovė turėjo utilizuoti didelį kiekį durų staktų, mokėti atlyginimus darbuotojams, atlyginti žalą pirkėjams, tačiau vis tiek siekė taikiu būdu išspręsti susiklosčiusią situaciją su ieškove.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai advokatas S. Š. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje bei dublike nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad atsakovės pozicija ir argumentai dėl darbų kokybės yra neįrodyti, nenuoseklūs ir nepagrįsti, prieštaraujantys ne tik ieškovės argumentams, bet ir byloje esantiems įrodymams. Pažymi, kad aplinkybės, jog brokuotų ruošinių pasitaikydavo, ieškovė neneigia, tačiau už juos ir nebuvo reikalaujama sumokėti. Ieškovės atstovo manymu, atsakovės pateiktos klientų pretenzijos dėl kokybės bei fotonuotraukos neįrodo, kad dėl galutinių gaminių trūkumų yra kalta ieškovė, nes atsakovė pati patvirtino, kad visų pirma, ji turėjo atskirą darbuotoją, kurio funkcija buvo įvertinti ieškovės pateiktų ruošinių kokybę, antra, atsakovė pati taisydavo nekokybiškus ruošinius ir juos pateikdavo klientams, trečia, ruošiniai, po to, kai apklijuodavo juos ieškovė, patekdavo į tolimesnę gamybą, be to, galutiniai gaminiai būdavo transportuojami bei sandėliuojami tiek atsakovės, tiek ir jų klientų, todėl visi šie veiksmai galėjo sąlygoti galutinių gaminių kokybę. Pažymi, kad atsakovės pozicija dėl ieškovės atliktų darbų vertinimo byloje nebuvo nuosekli, nes vienu atveju, atsakovė teigia, kad ieškovės atlikti darbai laikytinas produkcija skirta vartotojui, kitais atvejais, atsakovė pripažino, kad ieškovė ruošinius apklijuodavo popieriumi ir grąžindavo atsakovei tik ruošinį, o ne vartotojui skirtą produkciją.

Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini)  atstovas komercijos direktorius D. S. bei advokatas S. Š. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytų motyvų pagrindu. Ieškovės atstovas D. S. paaiškino, kad atsakovė yra senas jų klientas, ji pirkdavo iš jų įvairias prekes, ieškovė teikė atsakovei tam tikras paslaugas. Prieš devynerius metus jie pradėjo naują veiklą – medžio ruošinių apklijavimą popieriumi, ir šią paslaugą pasiūlė atsakovei. Iš pradžių pabandė pagaminti kelis pavyzdžius, ruošinius klijavo tiek storesniu, tiek plonesniu popieriumi. Atsakovė rinkosi, tačiau po bandomųjų etapų, nebuvo pasiekta reikiama kokybė, tenkinanti atsakovę. Vėliau, po daugybę bandymų, buvo surastas kompromisas. Ieškovė atsakovei pateikė klijus, kurie pasižymėjo didesniu temperatūros atsparumu, geresnės kokybės, specialiai impregnuojamą popierių, tinkantį dažymui, po ko atsakovė pati pasirinko gamyboje naudojamas medžiagas, t. y. tam tikro gamintojo, aukštos kokybės popierių ir klijus. Pažymi, kad šalys dėl galimo nekokybiškų detalių skaičiaus, garantinių terminų, dėl galutinio produkto rezultato, papildomų išlaidų kompensavimo mechanizmų, niekada nesitarė. Po šalių žodinio susitarimo dėl ieškovės atliekamų paslaugų, atsakovė atveždavo ieškovei ruošinius, o ieškovė juos apklijavusi, pateikdavo atsakovei. Ieškovė ruošinius apklijuodavo per keletą dienų, po to juos laikydavo tam tikroje patalpoje, kurioje buvo tinkamas drėgnumas ir temperatūra, iki tol kol juos pasiimdavo atsakovė. Gamybos mastai buvo dideli, todėl gamyboje pasitaikydavo apklijavimo popieriumi broko. Ieškovės atsakingas darbuotojas darbų atlikimo metu, atrūšiuodavo nekokybiškai apklijuotus ruošinius, ir šalių susitarimu, juos grąžindavo atsakovei, o už juos sąskaitų nerašydavo ir apmokėti nereikalavo. Tarp šalių viskas vyko sklandžiai, visus klausimus dėl darbų kokybės, spręsdavo kartu aiškinantis priežastis, tačiau 2018 m. vasarą, jam grįžus iš atostogų, sužinojo, kad atsakovė nebenori mokėti ieškovei už jos padarytus darbus. Atsakovė nepaaiškino, kodėl sustabdė mokėjimą, ir tik po sąskaitų išrašymo pradėjo kelti pretenzijas dėl neva tai nekokybiškai atliktų darbų. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti situaciją, ištirti, kiek nekokybiškų detalių yra, inicijavo faktinių aplinkybių konstatavimą ir pas atsakovę nuvyko kartu su antstole. Nuvykus su antstole pas atsakovę, pamatė, kad vienoje iš patalpų stovi keturios ar penkios rietuvės detalių (ruošinių), atsakovė nurodė, kad būtent šie ruošiniai yra nekokybiški. Ieškovė už šiuos nekokybiškai apklijuotus ruošinius, priteisti iš atsakovės skolos neprašo. Pažymi, kad atsakovė iš nekokybiškų (blogai apklijuotų) ruošinių gamindavo produkciją ir tiekdavo savo klientams. Be to, ieškovė ruošinius padengdavo popieriumi, po ko atsakovė dar su ruošiniais atlikdavo daugybę mechaninių veiksmų – ruošinius dažydavo, pjaustydavo, frezuodavo, įleisdavo profilius. Be to, nuo atsakovės pateiktos medienos kokybės, taip pat priklauso apklijavimo kokybė. Taip pat paaiškino, kad ruošinio plokštumoje atsiradęs burbulas nereiškia, kad ruošinys buvo blogai apklijuotas, tam įtakos galėjo turėti ir medienos sakuotumas, šakotumas, jos drėgnumas, ruošinių laikymo sąlygos, transportavimas ir pan. Šalys buvo susitarusios dėl atsakovės teikiamų ruošinių matmenų, jos kokybės. Ieškovės darbuotoja ne kartą kreipėsi į atsakovę, paaiškindama, kokie ruošiniai turi būti teikiami, bei prašydama teikti tik tinkamos kokybės medienos ruošinius, tam, kad apklijavimo procesas būtų sklandus. Visą laiką ieškovė gamyboje naudojo tą patį popierių ir tuos pačius klijus, jų gamybos procese nekeitė, o atsakovė per visą bendravimo su ja laiką nekėlė jokių reikalavimų dėl apklijavimo procese naudojamo popieriaus ir klijų. Bandė tartis su atsakove taikiu būdu, tačiau nepavyko, nes atsakovė iškėlė ieškovei visiškai nepagrįstas ir neprotingas sąlygas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. Š. bei advokato padėjėjas V. B. nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė jį atmesti paruošiamuosiuose dokumentuose išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad su ieškove bendradarbiauja labai seniai, kartu turėjo daug projektų. 2015 metais ieškovė atsakovei pasiūlė naują paslaugą – durų staktų ruošinių apklijavimą popieriumi. Atsakovės atstovas A. Š. paaiškino, kad atsakovė susidomėjo šia paslauga, nes taip buvo galima sutaupyti ir gamybos procesą padaryti pigesnį. Prisimena, kad 2016 metais ieškovė padarė dvi durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbus partijas. Abi partijos buvo sugadintos. Pažymi, kad atsakovė norėdama naudotis ieškovės teikiama paslauga, turėjo įdėti nemažą indelį į specifikacijas, technologijas, bet atsakovei vis tiek tai buvo naudinga. Tada atsakovė užsakė dar vieną partiją darbų, po ko, ieškovė tuos darbus atliko pakankamai kokybiškai. Neneigia, kad nekokybiškai apklijuotus durų staktų ruošinius perduodavo pertvarkymui, tokių ruošinių buvo apie 30 procentų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ir tie pertvarkyti ruošiniai yra nekokybiški. Ieškovė masinį broką pradėjo daryti 2017 metais. Paaiškėjo, kad detalė, kurią atsakovė atrūšiuodavo, kaip tinkamą, vėliau pasirodydavo, kad ji netinkama. Kai nuo ruošinio nuardydavo popierių, pamatydavo, kad nėra klijų. Atsakovė dabar atsisakė iš vis ieškovės paslaugų. Atsakovė 2019 m. vasario mėnesį įsigijo savo įrangą ir dabar patys gali daryti apklijavimą. Taip pat paaiškino, kad durų staktos pasiekė pirkėją, paaiškėjo masiškos problemos. Teigia, kad jei ieškovė būtų gerai apklijavusi staktų ruošinius popieriumi, tokių trūkumų nebūtų buvę. 2018 m. birželio mėn. atsakovė reikalavo, kad ieškovė atvyktų pasižiūrėti savo atliktų darbų kokybę, tačiau ieškovė neatvyko, tai padarė tik po mėnesio. Ieškovė atsiuntė savo darbuotoją, kuriai buvo parodyta apie 5000 vienetų nekokybiškai apklijuotų ruošinių. Tų detalių nenaudojo, ir vėliau atsakovė tas detales utilizavo, nes neturėjo, kur jų laikyti. Neneigia, kad kai kuriuos ruošinius bandė pataisyti, šalindami burbulus ir susiraukšlėjimus, nes reikėjo vykdyti užsakymus, bet perdaryti juos kokybiškai jau nebuvo įmanoma. Mano, kad šalys viską galėjo išspręsti taikiai, bet atsakovę užgavo tai, kad ieškovė pasitelkė antstolę. Pažymi, kad ieškovės darbuotojai neturi jokios atsakomybės, technologinių kortelių, be to su ieškove nuolat konfliktavo dėl darbų atlikimo terminų, nes ieškovė nesilaikydavo grafiko. Paaiškino, kad kai iš ieškovės gaudavo apklijuotus durų staktų ruošinius, juos išrūšiuodavo, po to frezuodavo (vyrių arba tarpinės įfrezavimas, dažydavo (du kartus gruntuodavo, ir tada dažydavo), įpakuodavo. Mano, kad jei popierius gerai apklijuotas, po frezavimo negalėtų atsiklijuoti. Teigia, kad ieškovė yra kalta dėl nekokybiškai atliktų darbų, nes ji nesilaikė technologijos, režimo, netinkamai reguliuodavo stakles, naudojo skirtingą popierių, kuris buvo nekokybiškas, be to visiškai nebuvo kokybės kontrolės. Jei popierius netinkamai priklijuotas, jis gali pasišerpetoti ir taip susidaro burbulai. Su pretenzijomis pateiktos nuotraukos yra iš Danijos, Lietuvos, Švedijos klientų, juose akivaizdžiai matyti, kad tai yra ieškovės padaryti brokai. Šiuo metu pagal atliktus skaičiavimus atsakovės patirti nuostoliai viršija ieškovės parašomą priteisti skolą, todėl atsakovė nėra skolinga ieškovei.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiškino, kad jis yra atsakovės akcininkas, be to, atsakingas už techninę ir technologines dalis. Mano, kad ieškovė galbūt nesilaikė technologijos, galbūt pasirinko ne tuos klijus, buvo nesilaikoma temperatūrinio režimo, nebuvo kontrolės mechanizmo. Ieškovo atstovas pripažino atskiras broko detales, ne kartą buvo atvažiavęs pas atsakovę, išsivežė netinkamas prekes. Ieškovė nuolat žadėjo, kad imsis priemonių pagerinti teikiamos paslaugos kokybę. Abi šalys bandė ieškoti, kur klaidos, kartu važiuodavo apsižiūrėti gamybos procesą. Atsakovės sandėlio temperatūra atitinka reikalavimus, be to atsakovė yra įsidiegusi kelis rūšiavimo dėl broko etapus, yra taisyklės, paskirtas atsakingas darbuotojas, kuris iš ieškovės gautas apklijuotų ruošinių paletes patikrindavo, atrinkdavo kokybiškus ir nekokybiškus ruošinius, po to kokybiški ruošiniai būdavo frezuojamai ir dažomi. Nekokybiškus gaminius jau pirmame etape padėdavo į sandėlį, jie nebuvo naudojami. Pačius medienos ruošinius taip pat apžiūrėdavo darbuotojas, jų blogų buvo gal vienas ar du procentai, ir tik po to jie buvo teikiami ieškovei apklijavimui. Atsakovė buvo sutikusi, kad ieškovės nekokybiškai apklijuotų ruošinių gali būti apie penki procentai. Atsakovė dėl ieškovės atliktų darbų patyrė didžiulį nuostolį, gal apie 0,5 mln. eurų. Dėl to kalta ieškovė, kadangi produktas neatitiko kokybės. Pačiam gaminiui yra suteikiama penkių metų garantija. Fiziniai asmenys taip pat yra ne kartą grąžinę gaminius, kadangi jie buvo su oro arba klijų burbulais. Mano, kad burbulai negali atsirasti dėl dažymo, jeigu viskas gerai priklijuota, jeigu daug vienetų lentų atsiluptų, tai gal būtų blogi dažai, dėl ruošinių sakuotumo atsakovė problemą taip pat išsprendžia, nes ruošiniai yra gruntuojami dviem sluoksniais. Sutinka, kad už gerai padarytus darbus reikia sumokėti, tačiau už ieškovės nekokybiškai atliktus darbus mokėti atsakovė nesutinka. Kokia ieškovės išrašytų kreditinių sąskaitų, kokia ruošinių partija buvo rodyta antstolei, jis tiksliai nežino, bet tai galėjo būti iš pirminio rūšiavimo, tik jam yra žinoma, kad paskutinės ieškovės atliktų darbų partijos didžiąja dalimi yra utilizuotos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos žodinės sutarties, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės ieškovei pateiktų durų staktų ruošinių apklijavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir sumokėti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, vykdymo.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 25850,47 Eur skolą už 2018 m. gegužės ir 2018 m. birželio mėn. atliktus durų staktų ruošinių apklijavimo darbus pagal jos atsakovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė neneigia, kad nėra atsiskaičiusi ieškovei pagal jos ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, neginčija skolos dydžio bei atliktų darbų apimties, kiekio ir kainos, tačiau su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo nesutinka, motyvuodama tuo, kad šie ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški. 

Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)  su atsakove (duomenys neskelbtini)  susitarė dėl durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbų. Ieškovė atsakovės užsakymu atliko durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbus, apklijuotus staktų ruošinius perdavė atsakovui bei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. gegužės 8 d. Nr. 9500009700, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009751, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009752, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009888, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009891, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009895, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. 9500009923, 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 9500009974, 2018 m. birželio 6 d. Nr. 9500010102, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010190, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010204, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. S174187, kurių per jose nurodytą 30 dienų terminą atsakovė neapmokėjo, savo atsisakymą motyvuodama ieškovės atliktų darbų nekokybiškumu. 2018 m. liepos 31 d. antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/18/15 bei vaizdo įraše užfiksuota, kad antstolė kartu su ieškovės atstovu komercijos direktoriumi D. S. nuvyko į atsakovės veiklos vykdymo vietą - angarą, esantį (duomenys neskelbtini), kur atsakovės atstovas S. P. parodė, kur yra sukrauti visi iš ieškovės gauti durų staktų ruošiniai (lentos naudojamos staktų montavimui) ir paaiškino, kad visi šie durų staktų ruošiniai yra brokuoti. Antstolė suskaičiavusi durų staktų ruošinius nustatė, kad jų yra 1816 vnt. Atsižvelgiant į tai, kad ne visų antstolės suskaičiuotų ruošinių kokybė reikalavimų neatitiko dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų, ieškovės darbuotojai dar kartą nuvyko į atsakovės patalpas, kur kartu su atsakovės atstovais atliko apžiūrą, kurios metu ieškovės atstovai suskaičiavo ruošinių, galbūt neatitinkančių ieškovės atliktų darbų, kiekį, ir dėl šių ruošinių 2018 m. rugsėjo 21 d. išrašė kreditinę sąskaitą 884,75 Eur sumai. Atsakovė pateikė į bylą 2018 m. rugsėjo 7 d. atsakovės direktoriaus įsakymą „Dėl netinkamų gamybai staktų detalių, ruošinių utilizacijos“, kuriuo nuspręsta dėl per didelio ir nesaugaus gamybos ploto užkrovimo aptrauktų popieriumi staktų brokuotomis detalėmis, utilizuoti netinkamas gamybai staktų ruošinius, iš viso 1730 vnt.. o 2018 m. rugsėjo 21 d. įsakymu – 740 vnt. Taip pat ieškovė yra pateikusi į bylą važtaraščių kopijas, kreditines sąskaitas, 2018 m. plano užsakymus, medžiagų nurašymo aktus, o atsakovė yra pateikusi brokų ataskaitas, savo klientų pretenzijas, fotonuotraukas bei sąskaitas-faktūras, dėl nekokybiškos produkcijos (durų staktų), taip pat abi šalys į bylą pateikė jų elektroninius susirašinėjimus dėl darbų kokybės.

Byloje taip pat nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės formos sutarties dėl ieškovės atsakovei atliekamų darbų. Iš byloje esančių šalių atstovų paaiškinimų (CPK 185 straipsnis), jų elektroninio susirašinėjimo, PVM sąskaitų faktūrų, kurios patvirtina sandorio sudarymo, ieškovės atliktų darbų faktus, taip pat, vadovaujantis tikėtinumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; kt.), darytina išvada, kad šalys savo faktiniais veiksmais sukūrė rangos teisinius santykius. Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), tačiau teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad rangos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog šalys, nesilaikydamos rašytinės sandorio formos, prisiima riziką, kad kilus ginčui, sandorio pagrindu atsiradusius teisinius santykius įrodyti bus sudėtingiau abiem šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Kitų pasekmių, kurias gali sukelti įstatymo reikalaujamos formos sutarties nesudarymas, nėra numatyta.

Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, sprendžiant šalių ginčą taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis). Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. 

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Teismas, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Taip pat pažymėtina, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paruošiamuosiuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, verslo atstovės, jas siejo ilgametis bendradarbiavimas, atsakovė iš ieškovės pirkdavo įvairias prekes bei paslaugas. 2015 metais šalys susitarė dėl durų staktų apklijavimo popieriumi paslaugos teikimo. Šalys susitarė, kad atsakovė pateiks medinių durų staktų ruošinius ieškovei, o ieškovė įsipareigojo jas apklijuoti šalių susitarta technologija, atitinkamos kokybės popieriumi bei klijais. Kadangi atsakovės užsakymu atliekamų darbų apimtys buvo didelės, šalys susitarė ir dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų – durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi, atsakomybės masto. Šalys neginčijo, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, paaiškėjus defektų faktui, šalys atlikdavo apklijuotų durų staktų ruošinių apžiūrą, aiškindavosi, dėl kokių priežasčių ruošiniai nekokybiški: ar atsakovo pateikti ruošiniai (pavyzdžiui, neatitinkantys matmenų, per didelis šakotumas, deformacija ir kt.), ar kokybės reikalavimų netenkina ieškovės atlikti darbai. Kaip ir neginčijo tos aplinkybės, kad po tokios apžiūros, jos bendru sutarimu nuspręsdavo, dėl kokios dalies netinkamos kokybės ruošinių atsakomybę turi prisiimti ieškovė. Paaiškėjus faktui, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų yra atsakinga ieškovė, ji už nekokybiškai atliktus darbus sumokėti nereikalavo, ir paprastai atsakovei išrašydavo kreditines sąskaitas.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė už šalių suderintą kainą, atliko durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi darbus, o jų rezultatą perdavė atsakovei. Šiuo pagrindu ieškovė išrašė, o atsakovė priėmė PVM sąskaitas faktūras - 2018 m. gegužės 8 d. Nr. 9500009700, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009751, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009752, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009888, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009891, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009895, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. 9500009923, 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 9500009974, 2018 m. birželio 6 d. Nr. 9500010102, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010190, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010204, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. S174187, bendrai 25850,47 Eur sumai, kurios atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi. 

Atsakovė, nesutikdama sumokėti už darbus, iš esmės remiasi darbų trūkumu, todėl ši aplinkybė tirtina, nors ir pareikšta ginantis nuo ieškinio atsikirtimų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1075/2018).

Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą teikė prašymus skirti byloje ekspertizę ir pateikti ekspertui klausimus, susijusius su atsakovės gaminamų galutinių gaminių kokybę bei tinkamumu naudoti buityje normaliomis sąlygomis, kurie teismo nutartimis buvo atmesti. 2019 m. gruodžio 9 d. teismas nutartyje dėl atsakovės prašymo skirti ekspertizę nurodė, kad ieškovės atliktų darbų ir perduotų atsakovei kokybės patikrinti nėra galimybės, tokios galimybės neturės ir ekspertas, nes ginčo partijos ruošinių, kurie galėtų būti pateikti ekspertizei, neišliko, nes kaip pripažino ir atsakovė, ji visus ruošinius, kurie buvo apklijuoti ir atsakovei perduoti pagal PVM sąskaitas faktūras, dėl kurių neapmokėjimo ir kyla šalių ginčas, utilizavo.

Pažymėtina, jog atsakovė, kaip minėta ir pirmiau, nurodė utilizavusi ginčo objektu esančius ieškovės apklijuotus durų staktų ruošinius, po to, kaip ieškovė pateikė jai apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras, taip prisiimdama riziką ir užkirsdama kelią nustatyti tikslią jos nurodomų ieškovės atliktų darbų defektų priežastį ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, vadovaujasi šalių paaiškinimais bei jų argumentais, taip pat ir į bylą šalių pateiktais rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Atsakovė savo argumentus, kad visi ieškovės tiek 2018 m. gegužės mėn., birželio mėn. atlikti darbai, tiek ir visi anksčiau, buvo nekokybiški, nenurodydama konkretaus patirtų nuostolių dydžio, argumentuodama, kad šiandien jie ženkliai viršija ieškovės prašomą priteisti sumą, grindžia į bylą atsakovės atstovo bei liudytojo S. P. paaiškinimais, pateiktomis fotonuotraukomis, klientų pretenzijomis, tiek pačios sudarytomis defektų (brokų) apskaitomis bei sąskaitomis. 

Pažymėtina, kad atsakovė iki 2018 m. birželio mėn. visas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo ir su ieškove atsiskaitė, pretenzijų dėl pirmiau atliktų darbų ieškovei iki ieškinio padavimo teismui nereiškė, priešingai tiek triplike, tiek ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patvirtino, kad jos ir ieškovės bendradarbiavimas iki 2018 m. vyko sklandžiai ir iki 2018 m. birželio 26 d. ieškovės padarytos trisdešimt keturios partijos (apklijuotų popieriumi durų staktų ruošinių) daugiau ar mažiau tenkino atsakovę. 

Atsakovė nurodė, kad masiški ieškovės atliekamų darbų defektai (brokai) prasidėjo 2018 metų vasarą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo, kad dėl ieškovės kaltės pasitaikydavo netinkamai apklijuotų ruošinių, nėra, šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovai teismo posėdžio metu, tačiau nekokybiškai apklijuotų ruošinių pagal byloje ieškovės pateiktus duomenis sudarė apie 2-3 procentus nuo viso atsakovei perduoto apklijuotų ruošinių kiekio. Iš byloje esančių atsakovės krovinių važtaraščių, ieškovės sudarytų paskaičiavimų (lentelės) matyti, kad ieškovė 2017 m. atsakovei perdavė, kaip kokybiškus 24939 vienetus apklijuotų ruošinių ir už šių ruošinių apklijavimo darbus išrašė PVM sąskaitas-faktūras, taip pat perdavė 548 vienetus apklijuotų ruošinių, kuriuos ieškovė pripažino, kaip neatitinkančius kokybės reikalavimų. Taigi, ieškovės nustatyti nekokybiški ruošiniai 2017 metais sudarė 2,15 procento nuo viso apklijuotų gaminių kiekio (548x100(24939+548 = 2,15 procentų). 2018 metais ieškovė perdavė atsakovei 46658 vienetus kokybiškai apklijuotų ruošinių bei 1431 vienetą ruošinių, kurie kokybės reikalavimų neatitiko, kas sudaro 2,976 procentai visų nuo atsakovei perduoto apklijuotų ruošinių kiekio (1431x100/(46658+1431 = 2,976 procento). Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstovų argumentais, jog atsižvelgiant į naudojamų ruošinių, medžiagų bei gamybos proceso specifiką, mastą, toks kokybės reikalavimų neatitinkančių darbų kiekis (procentais) yra santykinai nedidelis, be kita ko, pažymėtina, kad atsakovė ne tik, kad neginčijo ieškovės pateiktų skaičiavimų dėl galimo nekokybiškai atliktų darbų skaičiaus (procentine išraiška), bet ir pats atsakovės akcininkas liudytojas S. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė, žinodama gamybos proceso ypatumus, buvo sutikusi, kad ieškovės nekokybiškai apklijuotų ruošinių gali būti apie penkis procentus. Taigi, šios aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovė aptariamu laikotarpiu neviršijo šalių susitarto leidžiamo nekokybiškai apklijuotų ruošinių skaičiaus.

Byloje taip pat nustatyta ir šalys tai neginčija, kad pagal tarp ginčo šalių susiklosčiusią praktiką dėl ieškovės gamybos procese pasitaikančių defektų, paaiškėjus darbų trūkumų faktui, šalys atlikdavo apklijuotų ruošinių apžiūrą, aiškindavosi darbų trūkumų priežastis, o po atliktų tyrimų, šalims susitarus, dėl kokios dalies netinkamos kokybės ruošinių atsakomybę turi prisiimti ieškovė, ji atsakovei išrašydavo kreditines sąskaitas. Kaip matyti iš byloje esančios ieškovės pateiktos 2019 m. rugsėjo 21 d. kreditinės sąskaitos (t. 1, b. l. 36-37) ieškovė pripažino, kaip defektuotus 266 vienetų ruošinių, kurių plotis 92 mm, 324 vienetus ruošinių, kurių plotis 100 mm, ir 150 vienetų ruošinių, kurių plotis 130 mm, ir už juos sumokėti atsakovei reikalavimo nereiškia. Sutiktina su ieškovės atstovų argumentu, kad šie kiekiai visiškai sutampa su ruošinių kiekiais, nurodytais 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovės pateiktame įsakyme „Dėl netinkamų gamybai staktų detalių, ruošinių utilizacijos“ (t. 2, b. l. 50), kuriuo, be kita ko, atsakovė grindžia savo teiginius dėl ypatingai didelio brokuotų staktų kiekio buvimo fakto.   

Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl netinkamų medžiagų (popieriaus bei klijų) panaudojimo, nes jie pagrįsti tik prielaidomis. Visų pirma, šiuos atsakovės argumentus paneigia ieškovės pateikti įrodymai – klijų Technomelt PW 207 techninė informacija, iš kurios matyti, kad šie klijai yra tinkami natūralios medienos apklijavimui popierinėmis plėvelėmis, bei popieriaus gamintojo atsakymas ieškovei dėl impregnuoto popieriaus „Kaefoflex“ naudojimo galimybių, patvirtinančių, kad šių impregnuoto popieriaus tipai dėl jo lankstumo yra naudojami durų pramonėje, ypatingai rėmų gamyboje. Antra, abiejų šalių atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad šalių bendradarbiavimo procese, ieškant geriausio sprendimo, šalys derybų būdu susitarė dėl būtent tokių medžiagų, kurias ir naudojo ieškovė, panaudojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė gamybos procese būtų naudojusi kitokias, prastesnės kokybės, nei šalių sutarimu nuspręstas naudoti medžiagas. Priešingai, aplinkybę, kad ieškovė darbų procese naudojo būtent šias medžiagas, patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti 2018 metų plano užsakymai bei medžiagų nurašymo aktai, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės, birželio, liepos mėn. ieškovė durų staktų ruošinių apklijavimui naudojo balansinį popierių GB007, 175 mm, 80 g/m2 ir klijus Henkel Technomelt PW207. Kitų duomenų, išskyrus atsakovės atstovų bei liudytojo S. P. tvirtinimus bei keliamas prielaidas dėl galbūt ieškovės netinkamų medžiagų panaudojimo, atliekant atsakovės užsakymus, byloje nėra, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos ieškovei būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ar kėlusi reikalavimus dėl gamyboje netinkamų medžiagų panaudojimo.

Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovės nekokybiškai atliktus darbus galbūt sąlygojo tinkamos kontrolės mechanizmo nebuvimas, atsparumo aplinkos poveikiui parametrų ir kitų techninių reikalavimų neatitikimas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė niekada nebuvo pateikusi jai jokių techninių reikalavimų, atsparumo aplinkos poveikiui parametrų, kuriuos turėtų atitikti ieškovo atliekamų darbų – medienos ruošinių apklijavimo popieriumi rezultatas, o visą gamybos procesą prižiūrėjo atsakingi darbuotojai, šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovė. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki ieškovei kreipiantis į teismą, būtų kėlusi pastarajai kokius nors reikalavimus dėl ieškovės atliekamo darbo rezultato. Priešingai iš byloje esančių įrodymų – šalių atstovų paaiškinimų, ieškovės parengtų ir į bylą pateiktų staktų ruošinių paskaičiavimų, atspindinčių 2017 metais ir 2018 metais ieškovės gamybos apimtis, matyti, kad atsakovė ieškovės teikiama paslauga naudojosi iš esmės nuo 2016 metų, o atsakovės atliktų užsakymų ir pagal juos atliktų ieškovės darbų kiekiai leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad atsakovę tenkino ieškovės atliktas darbų rezultatas, ji sutiko su tam tikru procentu (kaip nurodė atsakovės savininkas liudytojas S. P. iki penkių procentų) ieškovės atliktų ruošinių nekokybiško apklijavimo popieriumi skaičiumi, atsakovė atliktu darbu naudojosi, ir apklijuotus ieškovės durų staktų ruošinius, pagaminusi galutinį rezultatą – durų staktas, jomis prekiavo tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje rinkose.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovės atliktų darbų kokybiškumo, šiuo nagrinėjamu aspektu, bylai reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad ieškovė turėjo atlikti tik durų staktų ruošinių, kuriuos pateikdavo atsakovė, apklijavimo popieriumi darbus. Po ko atsakovė, kaip ir nurodė jos atstovas A. Š. teismo posėdžio metu, ieškovės padengtus popieriumi durų staktų ruošinius, parsigabenusi iš ieškovės, dar du kartus gruntuodavo, dažydavo, džiovindavo, pjaustydavo, frezuodavo (vyrių arba tarpinės įfrezavimas), po to pakuodavo, ir tik tuomet galutinį rezultatą – durų staktas, pateikdavo pirkėjui. Be to, tiek patys atsakovės pateikiami ruošiniai bei patys gaminiai buvo transportuojami bei sandėliuojami tiek atsakovo, tiek ir atsakovo pirkėjų. Taigi, per visą gamybos ir transportavimo procesą su ruošiniais ir galutiniais gaminiais (durų staktomis) buvo atliekama pakankamai daug veiksmų, kurių metu ne tik ruošiniai, bet ir galutiniai gaminiai buvo veikiami mechaniškai (džiovinami, pjaustomi, frezuojami, transportuojami), taip pat tikėtina, jog jiems įtakos turėjo ir kintantys drėgnumo bei temperatūros režimai, nors ieškovė, kaip minėta, atliko tik vieną veiksmą - durų staktų ruošinių, kuriuos pateikdavo atsakovė, apklijavimą popieriumi.

Teismas neatmeta ir tikimybės, kad gaminio kokybei įtakos turėjo ir pačios atsakovės tiekiami medžio ruošiniai, skirti durų staktoms gaminti. Nors atsakovės atstovas A. Š. tai kategoriškai neigė, teigdamas, jog gamyboje buvo naudojami tik itin aukštos kokybės medžio ruošiniai, kuriuos įsigydavo iš patikimo pirkėjo Estijoje, tačiau atsakovės akcininkas liudytojas S. P. teismo posėdžio metu nurodė kiek kitokias aplinkybes, paaiškindamas, kad pasitaikydavo ir blogų medienos ruošinių, tokių sudarė gal vienas ar du procentai, tačiau visus gautus ruošinius apžiūrėdavo atsakovės atsakingas darbuotojas ir tik vėliau jie buvo teikiami ieškovei jų apklijavimui. Visgi, tai, kad atsakovės teikiami ruošiniai ne visada buvo nepriekaištingos kokybės, net ir po jų atsakovės atsakingo darbuotojo apžiūros, akivaizdžiai patvirtina byloje esantys šalių darbuotojų susirašinėjimas. Iš 2018 m. liepos 29 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovės darbuotoja atsakovei išdėstė popieriaus priklijavimo bendras taisykles, nurodydama, „kad klijuojamas paviršius turi būti lygus, tiesus ir turėti tolygų drėgnumą. Paviršiaus „išsikreivinimas“, išsilenkimas ar tolimesnės deformacijos, tokios kaip drėgmės pasikeitimas ir pan., turi tiesioginės įtakos prisiklijavimo tvirtumui. Ruošinio tolimesnis „vaikščiojimas“ taip pat gali įtakoti vėlesnių pūslių atsiradimą. Keičiantis įtempimams, gali susidaryti pūslės“ (pastaba: kalba netaisyta). Ieškovės darbuotoja elektroniniame laiške, taip pat nurodo, kad ieškovė stengsis užtikrinti tolygų klijų padengimą ant plėvelės, tačiau medžio ruošinių savybių pakeisti ji negalinti. Taip pat elektroniniame laiške pažymėta, jog didesnė problema yra atsirandančios popieriaus vėliavėlės po frezavimo frezos išėjimo vietoje. Taip pat nurodė, kad ieškovė jau ne vieną kartą su atsakove aiškinosi, kad vilkimo popieriumi metu, siekiant gerai prispausti popierių prie detalės, vienos gamybos staktos turi būti vienodos, t. y. su minimaliais matmenų nukrypimais, be to detalės profilio vidiniai kampai turi turėti radiusus. Ieškovės darbuotoja atsakovei laiške taip pat pasiūlė susidariusios problemos išsprendimo būdą – staktų gaminimas su didesniais radiusais, kadangi kuo didesnis radiusas, tuo kokybiškiau popierių galima prispausti prie staktos, taip išvengiant oro tarpų. Radiusas reikalingas dar ir tam, kad ratukas vienoje pusėje gerai prispaudžia popierių prie detalės ir tuo pačiu nesudaro raukšlės ant detalės plokštumos. Ieškovės darbuotoja taip pat užduoda klausimą atsakovės darbuotojai, ar ji galinti savo gamyboje po frezavimo sutvarkyti tokias atsiradusias „vėliavėles“?. Atsakovės darbuotojos atsakymas ieškovei į šį minėtą laišką buvo toks: „Šiai dienai „vėliavėles“ po frezavimo tvarkome, bet tai užima nemažai laiko, be to, ir nesusitvarko taip gražiai, kaip norėtume. Staktų, esančių pas Jus vidinis radiusas yra pora mm didesnis padarytas. Tikiuosi, bus geriau. Kada planuojate vilkti mūsų atvežtas staktas?“. Taigi, šalių darbuotojų susirašinėjimas akivaizdžiai rodo, kad gamybos procese ir dėl atsakovės teiktų medienos ruošinių nekokybiškumo (kaip antai, ruošiniai nevienodų matmenų, radiusų dydžių skirtingumas, medienos drėgnumas ir pan.) kilo problemų, kurios tikėtina taip pat turėjo neigiamą įtaką apklijavimo kokybei, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl atsakovės pirkėjams parduotų galutinių produktų (durų staktų) nekokybiškumo yra atsakinga būtent ieškovė. 

Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės pateiktus nekokybiškai apklijuotus ruošinius pjaustė, jungė, kitaip taisė ir naudojo gamyboje. Šią aplinkybę patvirtina tiek atsakovės paruošiamuosiuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodytos aplinkybės, susijusius su atliktų darbų kokybės rūšiavimu, t. y., kad nekokybiškai apklijuotus ruošinius atsakovė skirstė į tris kokybės rūšis, iš kurių viena „remontuotinas brokas, kurį sutvarkyti galima su papildomomis gamybos sąnaudomis“, tiek ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovų paaiškinimai apie tai, kad „kai kuriuos ruošinius neracionaliu gamybos metodu, siekdama išgyvendinti savo pirkėjų užsakymus, bandė pataisyti, šalindami burbulus ir susiraukšlėjimus, išpjaudavo staktose klijais nepriklijuotus epizodus, bandydavo glaistyti ir taip sutvarkyti detales, kurios iš esmės buvo tinkamos tik išmetimui. Nekokybiškų ruošinių naudojimo tolimesnėje gamyboje faktus patvirtina taip pat ir byloje esančios ieškovės pateiktos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 100-102), bei atsakovės 2018 m. balandžio 11 d. elektroninis laiškas (t. 1, b. l. 103), kuriame nurodyta, kad atsakovė nekokybiškai priklijuotą popierių nulupa ir staktų ruošinius naudoja gamyboje. Taigi byloje nepaneigta aplinkybė, kad tokie atsakovės veiksmai galėjo sąlygoti nekokybiškų gaminių patekimą atsakovės klientams ir jų pretenzijas atsakovei. Teismo vertinimu, atsakovė, taisydama ieškovės pripažintus kaip nekokybiškai apklijuotus ruošinius, kurie pasak pačios atsakovės, buvo tinkami tik išmetimui, veikė savo rizika ir apsisprendimu, o būdama profesionali savo srities žinove, turėjo suprasti, jog dėl tokių pačios perdarytų nekokybiškų gaminių tiekimo pirkėjams, jai neabejotinai gali kilti tam tikros neigiamos pasekmės.

Teismo vertinimu, taip pat nelaikytini, kaip pagrindžiantys ieškovės veiksmų neteisėtumą, defektų pobūdį bei mastą, atsakovės pačios sudarytos defektų (brokų) apskaitos, kaip ir jos pateiktos defektuotų gaminių fotonuotraukos. Tiek defektų ataskaitose, tiek ir fotonuotraukose užfiksuoti durų staktų defektai, kuriuos atsakovė konstatavo savarankiškai, visų pirma neįrodo, kad jie yra būtent iš tos ieškovės atliktų darbų partijos, už kurią atsakovė atsisako mokėti, be to, kad durų staktų brokas yra būtent ieškovės, kaip teigia atsakovas, netinkamai atliktų darbų (wrapp paslaugos, klijavimo popieriumi) pasekmė. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalis gaminių (durų staktų) pažeisti mechaniniu būdu (juose matyti įbrėžimai, įskylimai, dažų atsilupinėjimai ir pan.), ką patvirtina ir atsakovės klientų pateiktuose elektroniniu paštu pretenzijose nurodytos defektų priežastys – „atsilupęs durų filingas, nuo rėmų nusilupę dažai, medienos įdaužimai rėmuose, medienos pažeidimai, supakuota neišdžiūvus dažams, blogai sujungta mediena, nekokybiškas medienos apdirbimas, dažų/oro burbulai, pervežti vyriai, netikslus vyrių išfrezavimas, slenksčiai – nekokybiška mediena („Torso dor Service AS Norge“ vadybininkės R. D. 2018 m. lapkričio 7 d., 2018 m. lapkričio 12 d., 2018 m. gruodžio 6 d., atsakovei pateiktos pretenzijos). Pažymėtina, kad atsakovės pateiktose į bylą vėlesnėse „Torso dor Service AS Norge“ vadybininkės R. D. 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 30 d. pretenzijose ir kitose, t. y. bylą nagrinėjant teisme, pretenzijose jau konkrečiai nurodoma durų staktų defektų priežastis – „wrapp klijavimo pasekmė“, tačiau nei iš atsakovės pateiktų klientų pretenzijų, nei atsakovės atstovų paaiškinimų nėra aišku, kaip ir kokiu būdu buvo identifikuoti defektai ir nustatytos jų tikrosios priežastis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovės pateiktos fotonuotraukos, defektuotų gaminių ataskaitos, ir vien tas faktas, kad atsakovei klientai reiškia pretenzijas dėl galutinio produkto - durų staktų, kokybės, savaime nepagrindžia ieškovės atliktų darbų trūkumus ir dėl to atsakovės patirtus nuostolius.

Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, pasiūlydama atsakovei tokį durų staktos apdailos būdą, privalėjo pasirūpinti, kad jos užklijuotas popierius neatsiluptų ir jos tarnautų ilgą laiką, be kita ko, kas aptarta pirmiau, pasakytina, kad abi ginčo šalys - verslininkės, būdamos savo srities profesionalėmis, aktyviai dalyvaudamos rinkoje, ilgą laiką kartu bendradarbiaudamos, turėjo atitinkamų žinių dėl ieškovės atliekamų darbų specifikos, gamybos proceso, atitinkamai dėl tokio durų staktų apdailos būdo vedė derybas, abi buvo suinteresuotos darbų rezultatu, domėjosi gamybos procesu, jame naudojamomis medžiagomis (kurias, be kita ko, kaip nustatyta, iš kelių ieškovės siūlomų variantų, po atliktų bandymų, pasirinko pati atsakovė), bei jų kokybe, abi šalys aptardavo gamybos procese iškilusias problemas ir jas spręsdavo geranoriškai. Šių aplinkybių nė viena iš nurodytų šalių byloje nepaneigė. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad atsakovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kad ieškovės teikiama medžio ruošinių apklijavimo popieriumi paslauga yra sąlyginai nauja, tačiau net ir po to, kai ieškovei, po pirmųjų atsakovės užsakymų, iškart nepavyko pasiekti atsakovę tenkinančio darbo rezultato, atsakovė sutarties nenutraukė, ir toliau, teikdama užsakymus, naudojosi ieškovės teikiama paslauga. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovė savo poziciją grįsdama tuo, kad ieškovė, būdama profesionalė, pasiūliusi durų staktų apklijavimo popieriumi paslaugą atsakovei, turėjo užtikrinti ne tik minimalią teikiamos paslaugos kokybę, bet ir galutinio gaminio (durų staktų), tiekiamo klientams, ilgaamžiškumą, šiuo atveju nepagrįstai ir nesąžiningai išplečia ieškovės, kaip rangovės, atlikusios tik vieną iš daugelio gamybinių operacijų, reikalingų galutiniam gaminiui pagaminti, atsakomybę už atsakovės parduotų gaminių – durų staktų, neatitikimą jos pirkėjų lūkesčiams. Byloje nėra įrodymų, kad sutarties vykdymo metu atsakovė ieškovei būtų pateikusi informaciją ar kėlusi kokias nors išimtines ar specialias sąlygas, techninius ar atsparumo aplinkos poveikiui parametrams keliamus reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti ieškovės atliekamų darbų – medienos ruošinių apklijavimo popieriumi, rezultatas, ką neginčijamai patvirtina ir šalių paaiškinimai, teikti teismo posėdžio metu. Atsakovės atstovų teiginiai, kad ieškovė turėjo žinoti apie atsakovės gaminiams taikomus kokybės reikalavimus, taip pat negali būti teismo vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi ar atsakovės gaminamo galutinio gaminio atitikimo tam tikriems standartams reikalavimų. Teismas taip pat pažymi, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovė yra verslininkė, todėl joms abiems taikytina didesnė atsakomybė, sudarant sutartis. Taigi, aukštesnis verslininko rūpestingumo standartas, be kita ko, atsakovę taip pat įpareigoja apdairiai sudarinėti sandorius, prisiimti iš jų sudarymo ir vykdymo kylančią riziką.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Vertinant šalių elgesį, konstatuotina, jog šiuo nagrinėjamu atveju būtent atsakovė tinkamai nebendradarbiavo. Byloje nustatyta, kad atsakovė, gavusi 2018 m. gegužės bei birželio mėn. sąskaitas-faktūras apmokėjimui, žodžiu pradėjo reikšti pretenzijas ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, tačiau nesiėmė jokių priemonių organizuoti tyrimo (defektavimo), pasiūlant jame dalyvauti ieškovei, defektų priežasčiai bei jų kiekiui nustatyti. Priešingai, kaip minėta pirmiau, siekdama išsiaiškinti atsakovės pretenzijų pagrįstumą, pati ieškovė 2018 m. liepos 31 d. inicijavo faktinių aplinkybių patikrinimą, kuriame dalyvavo ir atsakovės atstovas, ir, kurio metu antstolė nustatė, kad atsakovės angare, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ne mažiau kaip 1866 vienetai staktų ruošinių, kuriuos atsakovės akcininkas S. P. parodė kaip netinkamus (brokuotus), tačiau ieškovei ir antstolei kitų, atsakovės vertinamų, kaip nekokybiškai ieškovės apklijuotų ruošinių, už kuriuos atsakovė atsisako mokėti, neparodė, ir apie jų buvimą nei ieškovės atstovui, nei antstolei neužsiminė. Nors atsakovė po ieškovės inicijuoto faktinių aplinkybių patikrinimo, elektroninėmis ryšių priemonėmis ieškovei siuntinėjo surašytą brokuotų gaminių kiekį ir siūlė paskirti susitikimą brokuotoms prekėms – pagamintoms durų staktoms, apžiūrėti, tačiau ieškovei, neturint galimybės atvykti atsakovės pageidaujamu laiku, ieškovei nesuteikusi galimybės apžiūrėti nekokybiškai apklijuotų medžio ruošinių, už kurias atsisako mokėti, apskaičiuoti broko kiekius bei nustatyti jų pobūdį, juos beveik visus, kaip teigia pati, utilizavo. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai pripažinti, kad atsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, todėl nepagrįstai kvestionuoja faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatytus ieškovės nekokybiškai atliktų darbų kiekius, teigdama, kad be išimties visi ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški. Be kita ko, byloje esančiu 2019 m. balandžio 14 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0004/19/F-1150 nustatyta, kad po nesėkmingo šalių mediacijos proceso, ieškovė, vis dar siekdama išspręsti ginčą taikiu būdu, išsiaiškinti tikruosius broko kiekius bei pobūdį, dar kartą inicijavo faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau atsakovės vadovas A. Š. nesutiko bendradarbiauti, įsileisti ieškovės atstovo bei antstolės į patalpas ir parodyti ieškovei, jos teigimu, vis dar išlikusius ir saugomus pas atsakovę brokuotus ruošinius. Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti apie atsakovės bendradarbiavimo stoką, o tuo pačiu ir nenorą su ieškove konstruktyviai išsiaiškinti abiems šalims sutarties vykdymo metu iškilusius klausimus ir išspręsti kilusį ginčą.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės atlikti ir atsakovei perduoti darbai buvo netinkamos kokybės, dėl ko atsakovė pagrįstai sustabdė visišką savo prievolės įvykdymą pagal PVM sąskaitas faktūras: 2018 m. gegužės 8 d. Nr. 9500009700, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009751, 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009752, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009888, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009891, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009895, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. 9500009923, 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 9500009974, 2018 m. birželio 6 d. Nr. 9500010102, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010190, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010204, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. S174187. Atsakovės pateikti įrodymai – brokų ataskaitos, fotonuotraukos, sąskaitos, elektroninis susirašinėjimas, nepagrindžia jos atsikirtimų dėl ieškovės 2018 m. gegužės mėn., birželio mėn. atliktų darbų – durų staktų ruošinių apklijavimo popieriumi, neatitikimo kokybės reikalavimams, o vien ta aplinkybė, kad atsakovei klientai pareiškė pretenzijas dėl galutinių produktų – durų staktų kokybės, nepašalina atsakovės pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Už padarytus darbus sutartas užmokestis galėtų būti priteistas iš dalies arba atsisakyta jį priteisti tik tuo atveju, jeigu atsakovė reikalautų atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl netinkamų darbų atlikimo, įrodytų nuostolių dydį, šalių sutarties pažeidimo faktą ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių (CPK 178 straipsnis). Nesant minėtų sąlygų, bei nustačius aplinkybę, kad ieškovė atliko darbus pagal atsakovės užduotį, padaryti darbai buvo perduoti atsakovei, atsakovė, teigianti patyrusi žalą ir ją patirianti iki šiol, nepareiškė šioje byloje priešieškinio ar ieškinio kitoje byloje, bei nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad gavo iš ieškovės didesnį kiekį nekokybiškai apklijuotų ruošinių, nei ieškovė yra pripažinusi, todėl jai kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus pagal jos pateiktas PVM sąskaitas-faktūras - 2018 m. gegužės 8 d. Nr. 9500009700 - 2968,16 Eur; 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009751 – 3399,98 Eur; 2018 m. gegužės 10 d. Nr. 9500009752 – 609,84 Eur; 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009888 – 974,66 Eur, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009891 - 1998,61 Eur, 2018 m. gegužės 21 d. Nr. 9500009895 – 593,40 Eur, 2018 m. gegužės 23 d. Nr. 9500009923 – 2383,76 Eur, 2018 m. gegužės 29 d. Nr. 9500009974 – 3025,69 Eur, 2018 m. birželio 6 d. Nr. 9500010102 – 1805,22 Eur, 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010190 – 4401,70 Eur; 2018 m. birželio 13 d. Nr. 9500010204 – 681,84 Eur; 2018 m. gegužės 23 d. Nr. S174187 – 3007,61 Eur, iš viso 25850,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 25850,47 Eur skolos iš atsakovės priteisimo, tenkintinas visiškai. 

Dėl palūkanų priteisimo

Teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl palūkanų priteisimo yra pagrįsti. Teismas visiškai pritaria jų skaičiavimui, išdėstytam ieškinyje, kurių atsakovės atstovai iš esmės neginčijo. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-367/2006) skolininkui praleidus atsiskaitymo terminą, jam kyla prievolė padengti minimalius kreditoriaus nuostolius, t. y. sumokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi nustatytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kadangi šalys žodine rangos sutartimi nesusitarė dėl šio palūkanų dydžio, jis nustatomas pagal įstatymą. CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 2 dalis numato šešių procentų dydžio metinių palūkanų už termino praleidimą tarifą, kai abi sutarties šalys yra verslininkai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad abi rangos sutarties šalys buvo verslininkai. 2018 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9500009700, 2968,16 Eur sumai, atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. birželio 8 d., 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9500009751, 3399,98 Eur, ir 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9500009752, 609,84 Eur sumai, - iki 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 9500009888, 974,66 Eur sumai, Nr. 9500009891, 1998,61 Eur sumai, Nr. 9500009895, 593,40 Eur sumai – iki 2018 m. birželio 21 d.; 2018 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitas – faktūras Nr. 9500009923, 2383,76 Eur sumai, Nr. S174187, 3007,61 Eur sumai – iki 2018 m. birželio 23 d.; 2018 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9500009974, 3025,69 Eur sumai - iki 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9500010102, 1805,22 Eur sumai – iki 2018 m. liepos 7 d., 2018 m. birželio 13 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 9500010190, 4401,70 Eur sumai ir Nr. 9500010204, 981,84 Eur sumai – iki 2018 m. liepos 14 d., bet to iki šiol nepadarė, todėl ieškovė 2019 m. sausio 3 d. pagal jos pateiktą paskaičiavimą patyrė 819,39 Eur preziumuojamų nuostolių, kuriuos privalo sumokėti atsakovė.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra verslininkas, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis). Kadangi atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, iš jo priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už 26669,86 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia pirmiau išdėstytų teismo išvadų ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (CPK 180, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 98 straipsnio 1 nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovė, reikšdama turtinį reikalavimą, sumokėjo 600,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5775,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė advokato pagalbai apmokėti.

Šis ieškovės prašymas tenkintas iš dalies, kadangi dalis bylinėjimosi išlaidų nėra pagrįstos, kas sudaro pagrindą jas mažinti.

Ieškovės atstovo advokato S. Š. pateikti dokumentai (sąskaitos už teisines paslaugas – 2018 m. spalio 26 d. Nr. 83/18 (600 Eur sumai), 2019 m. sausio 3 d. Nr. 01/19 (450 Eur sumai), 2019 m. vasario 25 d. Nr. 09/19 (600 Eur sumai), 2019 m. gegužės 17 d. Nr. 31/19 (300 Eur sumai), 2019 m. birželio 19 d. Nr. 40/19 (675 Eur sumai), 2019 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 50/19 (750 Eur sumai), 2019 m. lapkričio 11 d. Nr. 73/19 (675 Eur sumai), 2019 m. lapkričio 22 d. Nr. 74/19 (300 Eur sumai), 2019 m. gruodžio 16 d. Nr. 79/19 (600 Eur sumai), ir mokėjimo nurodymai pagal šias sąskaitas, patvirtina, kad išlaidos teisinei pagalbai sudarė 4950,00 Eur. Kadangi atsakovė neginčijo bylinėjimosi išlaidų dydžio, o ir patirtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, jų teikimo pastovumą, bylos nagrinėjimo trukmę, advokato darbo laiko sąnaudas, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2, 8.3., 8.16, 8.19 punktai), teismas ieškovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas advokatui S. Š., teikiant konsultacijas, rengiant byloje ieškinį, dubliką, rašytinius paaiškinimus, atstovaujant teismo posėdžiuose, jas pripažįsta realiomis, būtinomis ir pagrįstomis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 4950,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovės atstovas advokatas S. Š. savo 2019 m. gruodžio 16 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad jis teismui kartu su 2019 m. balandžio 29 d. prašymu pateikė ir bylinėjimosi išlaidas už suteiktas ieškovei teisines paslaugas pagrindžiančius įrodymus, t. y. sąskaitą Nr. 25/19 bei nurodymo mokėjimo kopijas 825,00 Eur sumai, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų nei apie ieškovės atstovo 2019 m. balandžio 29 d. teiktą prašymą, nei kartu su juo pateiktas sąskaitą Nr. 25/19 bei mokėjimo nurodymų kopijas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių realiai patirtas 825,00 Eur dydžio išlaidas, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal jos nurodytą sąskaitą Nr. 25/19. Taigi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina jos patirtos 4950,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bei 600,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso 5550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25850,47 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 47 ct) skolą, 819,39 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų ir 39 ct) palūkanų, šešių procentų dydžio metines palūkanas už 26669,86 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5550,00 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė