Baudžiamoji byla Nr. 1A-810-332/2012                                                                                       

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00265-2012-5                                                                           

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                          

                                                                                    1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.4.; 2.4.6.;

                                                                                    2.4.7.    

                                                                                                   (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,

gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. M. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-06-11. 

Į bausmės laiką įskaityta laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-02-12 iki 2012-06-11.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

E. M. nuteistas už tai, kad jis 2012-02-12 apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suduodamas pilnu alaus plastikiniu buteliu nukentėjusiajai A. M. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką ir, veikdamas vieninga tyčia, apie 14.40 val. pagriebdamas nukentėjusiajai A. M. už plaukų, ištempdamas iš lovos ir tempdamas iki ji pargriuvo ant geležinės kambario durų staktos ir susitrenkė nugarą, bei suduodamas kojos keliu du-tris kartus jai į pilvo sritį, po ko, tęsdamas nusikalstą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, apie 16.00 val., stumdydamas ir tempdamas už rankos nukentėjusiąją A. M., tokiu būdu jis sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. M. nuteistas už tai, kad jis 2012-02-12, laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), grasino žodžiu nužudyti nukentėjusiąją A. M., suduodamas pilnu alaus plastikiniu buteliu nukentėjusiajai A. M. ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, pagriebdamas ją už plaukų, ištempdamas iš lovos, tempdamas iki ji pargriuvo ant geležinės kambario durų staktos ir susitrenkė nugarą suduodamas kojos keliu du-tris kartus į pilvo sritį, stumdydamas ir tempdamas ją už rankos, sakydamas kad užmuš, tokiu savo elgesiu sudarė A. M. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo jį pagal Lietuvos Respublikos  BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. išteisinti.

Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Teigia, kad nukentėjusiosios parodymai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Apelianto nuomone, nukentėjusiosios verkimas per telefoną neįrodo, kad jis padarė nusikalstamas veikas                                     A. M. atžvilgiu.

E. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad specialisto išvadose nurodyta, kad A. M. padaryti sužalojimai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas panašiu laiku, bet specialistas nenurodo, jog tie sužalojimai būtų padaryti apie 14.30 val. iki 16 val. Apelianto nuomone, šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir nuo 16 val. iki 18 val., todėl grįsti jo kaltę nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiosios parodymus paneigia liudytojai T. K. ir L. J., nes jie parodė, kad išorinių sužalojimų A. M. veide jie nepastebėjo. Kadangi šiuos sužalojimus specialistai vis dėl to nustatė, apeliantas, remdamasis liudytojų T. K. ir L. J. parodymais, mano, kad šie sužalojimai pas A. M. atsirado tik 2012-02-12  po 16 val.

Nuteistasis E. M. skunde nurodo, kad teismas, motyvuodamas tuo, kad S. K. yra jo (apelianto) draugas, nepagrįstai atmetė liudytojo S. K. parodymus. Apeliantas teigia, kad S. K. nėra jo draugas. Liudytojas S. K. apklausų metu nurodė, kad į butą Nr. (duomenys neskelbtini) jis ėjo kartu su juo (apeliantu) visus tris kartus ir kad jis (apeliantas) negrasino nukentėjusiajai. Kadangi policija jį išvežė (sulaikė), nebuvo galimybės jam ir liudytojui S. K. suvienodinti (aptarti) parodymus. Apeliantas nurodo, kad jo parodymai atitinka liudytojų S. K., T. K. ir L. J. parodymus, kurie paneigia nukentėjusiosios A. M. parodymus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. M. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. M. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis E. M. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, apeliantas iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą, teigia, kad nukentėjusiosios parodymai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, be to, jos parodymus paneigia liudytojų S. K., T. K. ir L. J. parodymai. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios A. M., liudytojų T. K., L. J., V. S. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo E. M. kaltę įrodančią medžiagą. Nukentėjusioji A. M. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (1 t. 37, 40-42, 49-50, 194-195 b. l.) parodė, kad 2012-02-12 E. M., atėjęs pas ją, griebė alaus butelį ir kelis kartus juo sudavė jai per galvą. Po kiek laiko vėl atėjęs pas ją E. M. pasakė, kad per 10 min. ji dingtų iš buto, griebė jai už plaukų, ištempė iš lovos ir vedė lauk iš kambario, tačiau                        E. M. tempiama ji nuvirto ant apatinės – geležinės durų staktos. Tada E. M. priklaupęs kelis kartus kojos keliu spyrė jai į pilvo sritį. Grįžęs po kokių 10 minučių, pradėjo šaukti, kad ji išsikeltų iš buto, ir pradėjo ją tampyti po visą prieškambarį, aiškino, kad ateis už 10 min. ir užmuš. Atėjęs kiekvieną kartą grasino, kad užmuš, sakė duodu dar 10 min., pažiūrėsi, kas tau bus, todėl ji labai išsigando ir pagalvojo, kad jis ją užmuš. Liudytoja T. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (1 t. 182, 183 b. l.), kad ji dirba (duomenys neskelbtini) greitosios felčere, slaugytoja. 2012 m. vasario mėn., buvo gautas iškvietimas, kad nukentėjo moteris. Atvykus, moteris gulėjo lovoje, verkė, sakė, kad ją sumušė sūnus, rodė, kad pilvas sumuštas, ji negalėjo išlipti iš lovos, skundėsi kryžkaulio skausmu, sakė, kad sūnus spyrė į pilvą. Apžiūrėjus, pilvas buvo minkštas, jautrokas skrandžio srityje, skausmingas kryžkaulis, spaudžiant rankomis minėtos sritys buvo labai jautrios. Išoriškai apžiūrėjus, įtartas skrandžio srities, kryžkaulio srities sumušimas. Išorinių sužalojimų, tokių kaip kraujosruvos, nesimatė, tačiau gali būti sumušimai ir be jų. Jai buvo nustatyti pilvo ir stuburo sumušimai. Liudytojas L. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (1 t. 195, 196 b. l.), kad 2012-02-12 gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) įvykis, tiksliai nepamena, koks, bet lyg tai sūnus primušė motiną. Nuvykus, koridoriuje juos su kolega pasitiko moteris ir pasakė, kad ją sumušė girtas sūnus. Jie iškvietė moteriškei greitąją pagalbą, nes ji sakė, kad šlapinasi krauju. Sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus, grasino išmesti iš buto motiną, motinos atžvilgiu buvo agresyvus, ją nuolat plūdo necenzūriniais žodžiais. Liudytojas V. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (1 t. 183 b. l.), kad jam A. pasakojo, kad ją E. sumušė. Kitą dieną ji jam skundėsi, kad jai skauda nugarą, jos ranka buvo ištinusi. Prieš tai pas A. sumušimų nebuvo, o po to ant nugaros buvo mėlynė, pati jam rodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiosios A. M. ar liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti E. M., todėl netikėti nukentėjusiosios A. M. ir liudytojų nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo.

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pastebėti, kad nors liudytojas S. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir nurodė priešingas nukentėjusiosios parodymams aplinkybes (1 t. 181, 182 b. l.), t. y., kad E. M. nukentėjusiąją bandė išvaryti iš savo buto ir ją tik pastūmė ranka, nes nukentėjusioji pati prieš jį šokinėjo, kad E. M. tik keikėsi necenzūriniais žodžiais, bet nukentėjusiajai negarsino, tačiau teisėjų kolegija remiasi iš esmės nuosekliais ir tapačiais nukentėjusiosios A. M. parodymais (1 t. 37, 40-42, 49-50, 194-195 b. l.), kuriuos patvirtina tiek liudytojų T. K. (1 t. 182, 183 b. l.), L. J. (1 t. 195, 196 b. l.), V. S. parodymai, tiek kita byloje esanti rašytinė medžiaga – 2012-02-12 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t. 10-12 b. l.), iš kurio turinio matyti, kad 2012-02-12 apie 16.25 val. buvo gautas (duomenys neskelbtini) AVPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) konfliktas, girtas sūnus sumušė motiną. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2012-02-12 apie 16 val. neblaivus E. M. sumušė savo motiną A. M., dėl ko moteris patyrė fizinį skausmą. A. M. buvo susijaudinusi, verkė, paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė tuo, kad E. M., būdamas girtas, norėjo išvaryti ją iš namų, pradėjo stumdyti, spardė kojomis į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą; 2012-02-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimas (1 t. 15-17 b. l.), iš kurio matyti, kad 2012-02-12 nuvykus pagal iškvietimą, A. M. skundėsi kryžkaulio skausmu ir sakė, kad ją sumušė iš kalėjimo grįžęs sūnus, kuris spyrė į pilvą, nugarą. A. M. diagnozuoti kryžkaulio, pilvo srities sumušimai, girtumas; 2012-02-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 20 b. l.), kurioje konstatuota, kad A. M. nustatyta kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, jis padarytas kietu buku  daiktu (-ais) ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2012-02-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 23 b. l.), kurioje konstatuota, kad A. M. diagnozė - kryžkaulio srities, pilvo epigastriumo srities sumušimai, nustatyta remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes; 2012-03-21 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 28-29 b. l.), kurioje konstatuota, kad A. M. nustatyta kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku kietu buku  daiktu (-ais), galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių  į dešinės akies sritį pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant kietu buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turinti daiktą (-us). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2012-02-15 apžiūros protokolas (1 t. 32-33 b. l.), iš kurio matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios A. M. pokalbis su (duomenys neskelbtini) AVPK budėtoju telefonu. Iš apžiūros protokole esančios stenogramos matyti, kad A. M., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, teigė, kad prieš kokį 10 minučių ją sumušė sūnus, kuris yra neseniai grįžo iš įkalinimo įstaigos, kad ji yra blaiva, bet sūnus išgėręs. Viso pokalbio metu moteris kalba verkdama; 2012-02-13 (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. V. tarnybinis pranešimas (1 t. 39 b. l.), kuriame nurodyta, kad 2012-02-13 paskambinus telefonu nukentėjusiajai A. M., pastaroji nurodė, kad labai prastai jaučiasi, negali atsikelti iš lovos dėl sumušimo, taip pat negali nuvykti pas medikus, bijo, kad grįžęs sūnus vėl ją sumuš ar net užmuš. Viso pokalbio metu ji verkė, sakė, kad sūnus iš pradžių ją sugriebęs tempė už plaukų, kol ji pargriuvo ant žemės, sudavė jai tris keturis kartus kojos keliu į pilvo sritį ir grasino, kad užmuš.

Nuteistasis E. M. skunde nurodo, kad liudytojai T. K. ir L. J. parodė, jog išorinių sužalojimų A. M. veide jie nepastebėjo, todėl apeliantas mano, kad sužalojimai pas A. M. atsirado tik 2012-02-12  po 16 val. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiamos atskiros liudytojų parodymų frazės neatspindi visų jų parodymų turinio, todėl toks argumentacijos būdas niekaip nepatvirtina apelianto teiginių, kad sužalojimai pas A. M. atsirado tik 2012-02-12 po 16 val. Priešingai nuteistojo tvirtinimams, nukentėjusiosios A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose užfiksuotos nusikaltimo aplinkybės, atitinka tiek liudytojų T. K., L. J. ir V. S. parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą – 2012-02-12 tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, 2012-02-13 VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimą, 2012-02-22 ir 2012-03-21 specialisto išvadas, 2012-02-15 apžiūros protokolą, tyrėjos tarnybinį pranešimą, t. y. šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią E. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais tiek nuteistojo, tiek liudytojo S. K. teiginiais. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo ir liudytojo S. K. parodymus, vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės E. M. ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta.

Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl                             E. M. kaltės daugkartiniu fiziniu poveikiu į A. M. kūną (suduodant plastikiniu pilnu alaus buteliu ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, už plaukų tempiant A. M. iki ji pargriuvo ant geležinės kambario durų staktos ir susitrenkė nugarą, suduodant kojos keliu du – tris kartus jai į pilvo sritį, bei stumdant ir tampant nukentėjusiąją už rankos) sukėlus jai fizinį skausmą ir padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat iš karto po fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją grasinus ją nužudyti. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad E. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kad tokios E. M. veikos teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas.

Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuteistajam skirtomis bausmėmis. Skirdamas nuteistajam E. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Paskirdamas nuteistajam E. M. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją, kaltės formą ir rūšį – veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos, į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, į tai, kad E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į E. M. asmenybę - teistas, nusikaltimus padarė tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, yra VšĮ (duomenys neskelbtini) Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje, jam 2002-09-02 diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, nusikaltimai buvo padaryti artimo žmogaus - motinos atžvilgiu, itin ciniškai, pasinaudojant jos baime, tuo, kad ji neturi, kur kitur išsikelti ir gyventi bei yra priklausoma nuo kaltinamojo, ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. M., kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. M. už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos minimalioms šių straipsnių sankcijose numatytoms laisvės atėmimo bausmėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam E. M. paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos,  už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta, skiriant bausmes, apeliantas nenurodė, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.    

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Raimundas Jurgaitis

Teisėjai                                                                                                                             Zigmas Kavaliauskas     

   Vidmantas Mylė