Civilinė byla Nr. 2-283/2011

           Procesinio sprendimo kategorija 110.4.

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Danske Bank A/S atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2853-553/2010 pagal ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį atsakovams G. M., A. M., T. M. ir K. M. dėl skolos priteisimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

                                                          I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas, ar ieškovui įkeisto turto vertės pakanka užtikrinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi į bylą buvo pateikti kelios įkeisto turto vertės nustatymo pažymos, kuriose nurodyta įvertinto turto vertė ženkliai skiriasi, teismas vadovavosi aktualiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie turto vertę.

Ieškovas Danske Bank A/S ieškiniu pareiškė reikalavimą atsakovams G. M., A. M., T. M. ir K. M. dėl 6 134 100,04 Lt skolos (kredito ir su juo susijusių palūkanų) priteisimo, kredito gavėjams nevykdant savo prievolių pagal kredito ir laidavimo sutartis po to, kai jos buvo nutrauktos. Kredito gavėjų prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

Pagal teismui atsakovų pateiktą UAB „Ober-hous Nekilnojamasis turtas“ atliktą vertinimą bendra ieškovui Danske Bank A/S įkeisto nekilnojamojo turto vertė daugiau nei prieš metus, t.y. 2009 m. kovo 18 d. siekė 9 065 000 Lt. Tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą UAB „Kovertas“ atliktą aktualų (2010 m. rugpjūčio 3 d.) Danske Bank A/S reikalavimų užtikrinimui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą šio turto vertė siekia 3 481 000 Lt.

Atsakovai pateikė VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenis apie ieškovui įkeisto turto vidutinę rinkos vertę, kuri 2010 m. rugsėjo 6 dienai siekė 4 698 253 Lt. Likusio nekilnojamojo turto, t.y. sklypo (duomenys neskelbtini), butų (duomenys neskelbtini) vertę atsakovai prašė laikyti tokią, kokia nustatyta ieškovo pateiktoje UAB „Kovertas“ turto vertinimo išvadoje. Tokiu būdu bendra ieškovo reikalavimų užtikrinimui įkeisto turto vertė siekia 5 930 253 Lt.

 

 

                                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikino 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovų turto areštą.

Apygardos teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas yra daug naujesnis, aktualus šiai dienai, tačiau nepaneigiama atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovas turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, beje, kaip ir atsakovai, todėl ieškovo (kaip ir atsakovo) užsakymu atliktas vertinimas abejotinas.

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto vertinimas atliktas vėliau nei UAB „Kovertas“ ir yra objektyvesnis, bešališkesnis, nes jo užsakovas yra ne proceso šalis, o valstybė. Šioje byloje  objektyvu, pagrįsta ir teisinga yra vadovautis VĮ Registrų centro (kaip nepriklausomo turto vertintojo) 2010 m. rugsėjo 6 d. nustatyta bankui įkeisto turto verte.

Vadovaujantis atsakovų pateiktu nekilnojamojo turto vertės nustatymu, kai dalis turto vertinama pagal VĮ Registrų centro duomenis ir dalis pagal ieškovo pateiktą UAB „Kovertas“ turto vertinimo išvadą, bendra ieškovo reikalavimų užtikrinimui įkeista turto vertė sudaro 5 930 253 Lt ir ieškovo reikalavimai lieka neužtikrinti 203 847,04 Lt sumai. Tuo tarpu visą atsakovų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeistą turtą vertinant pagal VĮ Registrų centro duomenis bendra ieškovo reikalavimų užtikrinimui įkeista turto vertė sudaro 5 538 545 Lt ir ieškovo reikalavimai lieka neužtikrinti 595 555,04 Lt sumai.

Kadangi pagal bylos duomenis atsakovai turi ir kito, t.y. ieškovui neįkeisto nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė nei likusi neužtikrinta kreditoriaus reikalavimų dalis tiek 203 847,04 Lt sumai, tiek 595 555,04 Lt sumai, be to, byloje yra net keturi solidarūs darbingo amžiaus atsakovai ir byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovai gali bandyti nuslėpti turtą ar kitaip apsunkinti galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovams.

 

                            III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Apygardos teismas nepagrįstai objektyviausiu atsakovo turto vertinimu laikė VĮ Registrų centro masinį vertinimą.

2. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje 2010 m. birželio 14 d. nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 2-736/2010) pasisakė, kad „siekiant nustatyti, ar atsakovų įkeisto turto pakanka ieškovo reikalavimams užtikrinti, būtina nustatyti atsakovų įkeisto turto tikrąją vertę, kuri buvo ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu“. Nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad ieškovas privalo pateikti teismui tinkamus įrodymus apie įkeisto turto aktualią vertę. Ieškovas, vykdydamas šį įpareigojimą, pateikė UAB „Kovertas“ išvadą apie įkeisto turto vertę. Šis ekspertas yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl jo nešališkumu nėra pagrindo abejoti.

3. Palikus galioti skundžiamą nutartį būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi vienu atveju ieškovo pateikta VĮ Registrų centro nurodyta įkeisto nekilnojamojo turto vertė pripažinta netinkamu įrodymu, kitu atveju – atsakovams savo atsikirtimus grindžiant irgi VĮ Registrų centro pateiktu vertinimu, įrodymai priimti ir įvertinti kaip pagrįsti bei teisėti.

4. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsprendė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y., nenurodė, ar prašymas tenkinamas ar atmetamas.

Atsakovai G. M., A. M. ir T. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas įkeisto turto vertę nurodinėjo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašais apie įkeisto turto vertę 2005-2006 m., o atsakovai į bylą pateikė aktualius, t.y. 2009 m. rugsėjo mėnesio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius, jog kai kurių įkeisto nekilnojamojo turto objektų vertė yra gerokai didesnė nei nurodyta ieškovo užsakymu UAB „Kovertas“ parengtoje pažymoje.

2. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl ir jo užsakymu UAB „Kovertas“ parengta turto vertės nustatymo pažyma abejotina. Tai, kad VĮ Registrų centro įvertinimas masinis ir nustatyta vertė yra vidutinė, nepaneigia VĮ Registrų centro kaip valstybinės institucijos pateiktų įrodymų oficialumo ir didesnės įrodomosios galios (CPK 197 str. 2 d.). Be to, ir UAB „Kovertas“ pažymoje nurodyta, kad turtas buvo vertinamas lyginamosios vertės metodu, taigi, turėjo būti nustatyta vidutinė vertė.

3. Nors ieškovas nurodo, kad jo užsakymu atliktas vertinimas objektyvesnis, nes atliktas vertintojui apžiūrėjus turtą, pavyzdžiui, butų (duomenys neskelbtini) apžiūrėti vertintojas, atsakovų žiniomis, nebuvo atvykęs ir į patalpas nebuvo užėjęs.

4. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tai ieškinio reikalavimo daliai, kuri neužtikrinta įkeitimu. Apygardos teismas šioje byloje motyvuotai ir pagrįstai sprendė, kad šioje byloje netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio daliai, kuri nėra užtikrinta įkeitimu.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą ir išsamiai motyvuotą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir papildomai pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybė ir taikytinų priemonių mastas priklauso nuo nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka, rinkos vertės.

Šioje byloje kilo ginčas dėl įkeisto turto vertės, kadangi bylos šalys pateikė įkeisto turto įvertinimo pažymas, kuriose nurodyta įkeisto turto vertė ženkliai skiriasi. Ieškovo, suinteresuoto kuo didesnės apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pateiktoje įkeisto turto įvertinimo pažymoje nurodyta daug mažesnė turto vertė nei atsakovo, suinteresuoto, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ar taikomos kuo mažesnės apimties, pateiktoje turto įvertinimo pažymoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai byloje dvi suinteresuotos šalys pateikia to paties turto įvertinimo skirtingas išvadas, kurios atitinka ją pateikusios šalies interesus, apygardos teismas pagrįstai abi šias išvadas laikė abejotino objektyvumo ir nepakankamomis objektyviai išvadai apie įkeisto turto aktualią rinkos vertę. Esant tokiai situacijai, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė ir į aktualius VĮ registrų centro duomenis apie įkeisto turto vidutinę rinkos vertę. Atskirojo skundo argumentas, kad taip buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi teismas nesivadovavo ieškovo pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis ir vadovavosi atsakovų pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis, atmestinas, kadangi atsakovai, skirtingai nei ieškovas, pateikė aktualius VĮ Registrų centro duomenis apie įkeisto turto vidutinę rinkos vertę. Teismui sprendžiant, ar turto įkeitimas užtikrina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina įvertinti aktualią įkeisto turto vertę, todėl apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais duomenimis apie įkeisto turto vertę 2005-2006 m.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad VĮ Registrų centras duomenys apie nekilnojamojo turto vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu, gali būti ne tokie tikslūs kaip turto vertintojų atliktas konkretaus nekilnojamojo turto objekto įvertinimas. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apygardos teismas, kadangi pagal bylos duomenis atsakovai turi ir kito, t.y. ieškovui neįkeisto nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė nei likusi neužtikrinta kreditoriaus reikalavimų dalis, be to, byloje yra net keturi solidarūs darbingo amžiaus atsakovai ir byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovai gali bandyti nuslėpti turtą ar kitaip apsunkinti galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, nėra objektyvaus pagrindo taikyti papildomus ribojimus atsakovams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

 

 

Teisėjai                                          Algirdas Gailiūnas

 

         Audronė Jarackaitė

 

          Vigintas Višinskis