Civilinė byla Nr. e2-649-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01278-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Board zone, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės Board zone, uždarosios akcinės bendrovės prašymas atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės SGS Polska Sp. Z o. o. patikslintą ieškinį atsakovei Board zone, uždarajai akcinei bendrovei dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SGS Polska Sp. Z o. o. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės Board zone, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) 88 438,27 Eur skola?, 6 procentu? dydz?io metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo ir byline?jimosi is?laidas.
2. Teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1194-967/2021 (toliau – Sprendimas) ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 88 438,27 Eur skolą, 6 procentu? dydz?io metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme (2020 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo ir 6 128,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 036,32 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
3. Atsakovė 2022 m. balandžio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl Sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, prašydama Sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties vykdymą atidėti 12 mėnesių, o praėjus 12 mėnesių, išdėstyti Sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties vykdymą 24 mėnesiams lygiomis dalimis. Prašyme nurodyta, jog atsakovei priteista suma yra didelė ir ji šiuo metu neturi objektyvios galimybės visus įsipareigojimus įvykdyti pilna apimtimi ir nedelsiant. Tai susiklostė dėl esamos ypatingai sudėtingos situacijos, kurią sukėlė karinė Rusijos invazija bei karas Ukrainoje. Šiuo pagrindu ne tik, kad sutriko įvairių sutarčių, tiekimo ir pan. vykdymas, tačiau ir atsakovės skolininkų atsiskaitymas. Vien atsakovės klientai, esantys Kinijoje, skolingi 220 875 Eur, taigi, atsiskaitymo ir apmokėjimo už paslaugas grandinė yra smarkiai sutrikusi. Rusijai pradėjus karą Ukrainos teritorijoje, atsakovei teko perorientuoti ir savo veiklą, ieškoti naujų rinkų, galimų klientų ir kitokio paslaugų teikimo būdo. Atsakovė teikė muitinės tarpininko paslaugas ir rytų rinkos klientams, todėl dėl pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų, kurios yra nuolatos plečiamos, dėl atsakovės atsisakymo dirbti su Rusijos klientais ir pan., atsakovei tenka perorganizuoti savo veiklą ir ieškoti naujų partnerių, klientų ir rinkos. Jau teko sumažinti darbuotojų skaičių dėl susidariusios situacijos, turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovės teigimu, visą situaciją dar labiau apsunkina jau kelerius metus besitęsianti COVID-19 viruso sukelta pandemija, taikomi apribojimai bei suvaržymai. Tai įtakoja ir ženklų pervežimų bei muitinės paslaugų teikimo sumažėjimą, didesnę konkurenciją, mažesnę kainą ir pan. Nesuteikus papildomo termino, atsakovė tikriausiai būtų priversta bankrutuoti, nes ji neturi objektyvios galimybės padengti visas priteistas sumas, todėl būtų ne tik prarastos 5 darbo vietos, tačiau ir mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Šiuo atveju atsakovės veiklos tęstinumas, darbo vietų išlaikymas ir pan. yra didesnė saugoma vertybė.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo atmesti. Nurodė, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris turi prisiimti atitinkamą verslo riziką. Atsakovės nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės, susijusius su karu Ukrainoje ar COVID-19 pandemija (atkreiptas dėmesys, kad atsakovės prašymo teikimo metu iš esmės visi dėl pandemijos įvesti suvaržymai bei apribojimai yra panaikinti), vienaip ar kitaip veikia visus verslo subjektus (inter alia ir ieškovę), todėl per se šios aplinkybės nesudaro atsakovei pagrindo nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų. Atsakovė konkrečiais įrodymais nepaaiškina, kaip ir kokia apimtimi karas Ukrainoje realiai turi įtakos jos finansinės situacijos pablogėjimui (tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas, neegzistavo net užuomazgos, susijusios su atsakovės minimu karu), ar kaip dėl COVID-19 pandemijos egzistavę suvaržymai konkrečiai paveikė jos finansinius srautus. Ieškovės teigimu, tai, kad atsakovės kontrahentai jai yra skolingi, taip pat nėra objektyvus pagrindas prašyti atidėti bei išdėstyti teismo sprendimų vykdymą, kadangi ieškovė taip pat turi savo kontrahentus, kurių atžvilgiu privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (inter alia ir savo darbuotojams, valstybės institucijoms, kas taip pat sietina su atsakovės prašyme akcentuojamu viešojo intereso įgyvendinimu). Abejoja, jog sumažėjęs darbuotojų skaičius (vietoj 7 dirba 5) gali būti vertinamas kaip reikšmingas ir per se pagrindžiantis blogėjančią įmonės finansinę situaciją. Atsakovės nurodyto maždaug 3 000 Eur dydžio įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ieškovė taip pat nevertino kaip reikšmingo. Iš rekvizitai.lt skelbiamų atsakovės finansinių rodiklių, kurių ji pati sąmoningai nepateikė, matyti, kad atsakovės finansinė padėtis nėra tokia bloga, kokią ji deklaruoja – iš paskutinių viešai pateiktų duomenų atsakovės pajamos sudarė daugiau nei 300 000 Eur, ji taip pat turėjo beveik 9 000 Eur grynojo pelno, t. y. dirbo ne nuostolingai. Ieškovė mano, kad jeigu iš esmės atsakovės finansinė situacija yra tokia prasta, kaip ji teigia, tai atsakovė turėtų kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, o ne teikti prašymą dėl teismo sprendimų įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Atsakovė nepateikė garantijų, kad per visą 3 metų laikotarpį ji bus finansiškai pajėgi įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo netenkino.
6. Teismas nurodė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininkės turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininkės turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šio procesinio instituto normas.
7. Realią juridinio asmens turtinę padėtį įrodo pagal norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, išrašai iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašai ir kiti aktualūs dokumentai. Tiek asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, prašymas dėl sprendimo išdėstymo negali būti tenkinamas.
8. Prašydama atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovė prašymą grindė sunkia finansine padėtimi ir nurodė, kad tokia situacija susiklostė dėl karinės Rusijos invazijos bei sukelto karo Ukrainoje, Rusijai pradėjus karą Ukrainos teritorijoje, atsakovei teko perorientuoti savo veiklą, ieškoti naujų rinkų, galimų klientų ir kitokio paslaugų teikimo būdo. Su prašymu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus – skolą VSDFV 3 027,21 Eur, skolų suderinimo aktus su skolininkais bei darbuotojų įmonėje sumažėjimą patvirtinantį įrodymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė aukščiau nurodytų dokumentų – įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, duomenų iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, išrašų iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašų ir kitų aktualių dokumentų, patvirtinančių jos teiginius apie sunkią finansinę padėtį dėl Rusijos invazijos ir sukelto karo Ukrainoje, todėl sprendė, kad atsakovė neįrodė sudėtingos finansinės padėties fakto.
9. Teismas pažymėjo, kad prašymą atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovė taip pat iš esmės grindė dėl COVID-19 pandemijos susidariusia sunkia finansine padėtimi. Nurodė, kad visą situaciją dar labiau apsunkina jau kelerius metus besitęsianti COVID-19 viruso sukelta pandemija, taikomi apribojimai bei suvaržymai, kas įtakoja ir ženklų pervežimų bei muitinės paslaugų teikimo sumažėjimą, didesnę konkurenciją, mažesnę kainą ir pan. Finansinės padėties aplinkybės atsakovei buvo žinomos ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateiktas tik po teismo sprendimo priėmimo, kai priėmus sprendimą neiškilo išskirtinių naujų aplinkybių, susijusių su atsakovės finansine padėtimi, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Be to, įvertinta, kad prašymo teikimo metu iš esmės visi dėl pandemijos įvesti suvaržymai bei apribojimai yra panaikinti, o byloje taip pat nėra įrodymų, kaip dėl COVID-19 pandemijos egzistavę suvaržymai konkrečiai paveikė atsakovės finansinius srautus.
10. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rekvizitai.lt duomenis apie atsakovės finansinius rodiklius, nustatė, kad 2020 m. atsakovės pajamos sudarė daugiau nei 300 000 Eur, ji taip pat turėjo beveik 9 000 Eur grynojo pelno, t. y. dirbo ne nuostolingai. Teismas sprendė, kad minėti duomenys neįrodo, jog atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, kad yra susidarę dideli finansiniai įsiskolinimai (įsiskolinimas VSDFV nelaikytinas dideliu), todėl pritarė atsakovės išsakytai pozicijai, jog šiuo atveju sprendimo atidėjimas ir išdėstymas pažeistų ieškovės interesus, kadangi ieškovė kiekvieną dieną patiria nuostolių dėl to, jog atsakovė nevykdo įsiteisėjusių sprendimų: iš atsakovės priteista 88 438,27 Eur suma ieškovei yra labai reikšminga.
11. Vien turtinė skolininkės padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininkės finansinė padėtis ateityje pagerės. Atsakovė su prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per visą 3 metų laikotarpį bus finansiškai pajėgi įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Priešingai, iš atsakovės paaiškinimų galima spręsti, jog tikimybė, kad artimoje perspektyvoje ji suras naujas rinkas, galimus klientus ir kitokius paslaugų teikimo būdus, yra nedidelė.
12. Objektyvių įrodymų apie atsakovės sunkią finansinę padėti byloje nėra, kaip ir garantijų, kad 3 metų laikotarpiu pagerės situacija dėl karinės Rusijos invazijos bei sukelto karo Ukrainoje, dėl ko, pasak atsakovės, sutriko ne tik įvairių sutarčių, tiekimo ir pan. vykdymas, tačiau ir atsakovės skolininkų atsiskaitymas, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė sąlygos, būtinos išvadai, jog yra pagrindas atidėti ir išdėstyti Sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir Sprendimo vykdymą atidėti 12 mėnesių, o praėjus 12 mėnesių, Sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties vykdymą išdėstyti 24 mėnesiams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiai argumentais:
13.1. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nes yra pagrindas atidėti ir išdėstyti Sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Kitu atveju bus pažeistas šalių lygiateisiškumas. Iš atsakovės priteista didelė net ir juridiniam asmeniui suma, todėl reikia laiko tokią sumą sukaupti.
13.2. Dėl atsakovės prašyme nurodytų priežasčių (karas Ukrainoje, COVID-19 pandemija) yra sutrikęs atsiskaitymas už paslaugas. Atsakovė turi ieškoti naujų rinkų, o tai reikalauja laiko ir finansinių resursų.
13.3. Sprendimo vykdymą atidėjus ir išdėsčius ieškovės interesai nenukentės, nes jai bus mokamos palūkanos, kurios kompensuos laukimą. Bylinėjimasis vyko ilgai, todėl ieškovė negalėjo suplanuoti šios prievolės įvykdymo kaip garantuoto ar nedelsiant įvyksiančio.
13.4. Atsakovės prašymas buvo pagrįstas įrodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, atmetė atsakovės prašymą. Teismas pakankamai nesiaiškino ir netikslino atsakovės nurodytų aplinkybių, o tik deklaratyviai konstatavo, kad prašymas atmestinas. Teismas nevertino aplinkybių visumos, o tik pavienius faktus, jog nėra garantijų, kad atsakovės veikla bus perorientuota ir pan.
13.5. Teismas nevertino, kokie padariniai kils atsakovei, jei nebus tenkinamas jos prašymas, t. y., nemokumo procedūra, o prašymą tenkinus, ieškovei mokėjimai būtų atlikti per ilgesnį laiką ir būtų mokamos palūkanos. Šalims kyla skirtingi padariniai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, todėl pažeidė teisėtumo, proporcingumo ir teisėtumo principus.
14. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. CPK numato alternatyvas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu: jo atidėjimą arba išdėstymą. Atsakovė, iš esmės piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, teismo prašo, jog įsiteisėjusių sprendimų įvykdymas būtų tiek atidėtas, tiek ir išdėstytas. Įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas neįgytų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių. Įsiteisėję Sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis būtų įvykdyti tik po 36 mėnesių (ir tai tik hipotetiškai), kas neabejotinai reikš, jog bus iš esmės paneigti priimti teismų sprendimai ir pažeisti ieškovės, kurios naudai yra priimti atitinkami sprendimai, lūkesčiai.
14.2. Aplinkybės, kurias savo prašyme įvardija atsakovė, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro realaus pagrindo skolininkei teikti atitinkamą prašymą. Skolininkė nepagrįstai siekia išvengti savo pareigos vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, dėl ko ieškovė patirs neigiamų nuostolių. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris turi prisiimti atitinkamą verslo riziką. Atsakovės nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės veikia visus verslo subjektus (inter alia ir ieškovę), todėl per se šios aplinkybės nesudaro atsakovei pagrindo nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Atsakovė konkrečiais įrodymais nepaaiškina, kaip ir kokia apimtimi karas Ukrainoje realiai turi įtakos jos finansinės situacijos pablogėjimui ar kaip dėl COVID-19 pandemijos egzistavę suvaržymai konkrečiai paveikė jos finansinius srautus.
14.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepateikė įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, duomenų iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, išrašų iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašų ir kitų aktualių dokumentų, patvirtinančių jos teiginius apie sunkią finansinę padėtį, todėl pagrįstai nusprendė, jog atsakovė neįrodė sudėtingos finansinės padėties. Finansinės padėties aplinkybės atsakovei buvo žinomos ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateiktas tik po teismo sprendimo priėmimo, kai, priėmus sprendimą, neiškilo išskirtinių naujų aplinkybių, susijusių su atsakovės finansine padėtimi, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.
14.4. Tai, kad atsakovės kontrahentai jai yra skolingi, taip pat nėra objektyvus pagrindas prašyti atidėti bei išdėstyti teismo sprendimų vykdymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalis numato, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Ši nuostata pagal analogiją turėtų būti taikoma ir sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo. Ieškovė taip pat turi savo kontrahentus, kurių atžvilgiu privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (inter alia ir savo darbuotojams, valstybės institucijoms, kas taip pat sietina su atsakovės prašyme taip akcentuojamu viešojo intereso įgyvendinimu).
14.5. Kitos atsakovės prašyme nurodomos aplinkybės neturi sąsajų su jos tariamu negalėjimu įvykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų: atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimas negali būti vertinamas kaip reikšmingas ir per se pagrindžiantis blogėjančią įmonės finansinę situaciją; maždaug 3 000 Eur dydžio įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai taip pat nevertintas kaip reikšmingas. Kaip matyti iš rekvizitai.lt skelbiamų atsakovės finansinių rodiklių, kurių ji pati sąmoningai nepateikia, atsakovės finansinė padėtis nėra tokia bloga, kokią ji deklaruoja. Iš paskutinių viešai pateiktų duomenų matyti, jog atsakovės pajamos sudarė daugiau nei 300 tūkst. Eur, ji taip pat turėjo beveik 9 tūkst. Eur grynojo pelno, t. y. dirbo ne nuostolingai. Jeigu atsakovės finansinė situacija yra tokia prasta, kaip ji teigia, tai atsakovė turėtų kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, o ne teikti prašymą dėl teismo sprendimų įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo.
14.6. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovei pirminė pretenzija dėl neužbaigto tranzito ir muitinės garantijos padengimo buvo pateikta dar 2019 m. spalio 30 d., o pakartotinė – 2020 m. balandžio 9 d. Jeigu atsakovė būtų tinkamai ir laiku įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į teismą, kad galėtų apginti savo pažeistas teises. Pati atsakovė piktnaudžiavo, atsisakydama laiku geranoriškai padengti susidariusį įsiskolinimą, todėl dabar jos pateikiami išvedžiojimai, kad ji neva finansiškai yra nepajėgi padengti skolos, patvirtintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, turi būti vertinami kritiškai.
14.7. Atsakovė nepagrindžia, kodėl įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas turi būti atidėtas būtent 12 mėnesių, o po to jų vykdymas išdėstytas 24 mėnesių, taip pat nepateikia garantijų, kad per visą 3 metų laikotarpį atsakovė bus finansiškai pajėgi įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė, nesutikdama su šia teismo nutartimi, nurodo, kad buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, teismas neteisingai nustatė atsakovės finansinę būklę, nevertino susiklosčiusių aplinkybių dėl pasaulinės pandemijos, karo Ukrainoje, nevertino atsakovės darbuotojų skaičiaus mažėjimo, skolos, atsakovės kontrahentų nemokamų įsiskolinimų, neatsižvelgė į atsakovės veiklos tęstinumo ir darbo vietų išlaikymo, kaip didesnės vertybės, svarbą.
18. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
20. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Tokias pat aplinkybes teismas turi vertinti ir spręsdamas klausimus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) Sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties įvykdymą prašo atidėti dvylikai mėnesių, o praėjus 12 mėnesių – išdėstyti nurodytų procesinių teismų sprendimų vykdymą 24 mėnesiams lygiomis dalimis. Būtinybę atidėti ir išdėstyti teismų procesinių sprendimų vykdymą apeliantė (atsakovė) motyvuoja sunkia savo finansine padėtimi, kurią lėmė karas Ukrainoje, COVID-19 pandemija, būtinybė atsakovei rasti naujas rinkas, atsakovės kontrahentų skoliniai nemokami įsipareigojimai. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad įsiskolinimo suma atsakovei yra didelė, dėl nurodytų priežasčių atsakovės pajamos yra sumažėję, atmesdamas jos prašymą teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Prašymo atmetimas reikštų, kad atsakovė turi kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos jai iškėlimo, gi prašymo patenkinimas leistų išsaugoti darbo vietas, atsakovės veiklos tęstinumą, ieškovei už laukimą būtų mokamos palūkanos, todėl tai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą.
22. Visų pirma pažymėtina, jog atskirajame skunde apeliantė (atsakovė) iš esmės pakartoja savo prašyme pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis – tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apeliantės (atsakovės) nurodytos aplinkybės, susijusios su jos turtine padėtimi, buvo išanalizuotos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo. Vien apeliantės (atsakovės) nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, kad, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimus, teismas netinkamai naudojosi turima diskrecijos teise ir (ar) neteisingai įvertino kiekvienos iš ginčo šalių padėtį bei poreikį atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą.
23. Atskirajame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, apeliantė (atsakovė) būtinybę atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia savo sunkia turtine padėtimi, kurią sieja su Rusijos veiksmais Ukrainoje, Rusijai taikomomis Europos Sąjungos sankcijomis, COVID-19 pandemija, būtinybe ieškoti naujų rinkų. Pažymėtina, jog pagrįsti savo finansinę padėtį atsakovė pateikė tik skolų suderinimo aktus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teikti skolų suderinimo aktai nėra pasirašyti nei atsakovės atstovo, nei atsakovės kontrahentų atstovų, todėl dėl šių dokumentų įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl atsakovės finansinės padėties apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (apie 3 000 Eur), yra priversta mažinti darbuotojų skaičių. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad 2022 m. liepos mėn. atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai siekė 5 910,18 Eur, o nuo 2022 m. birželio 22 d. atsakovės įmonėje yra du apdraustieji (darbuotojai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė, grįsdama savo finansinę padėtį, nepateikė nei įmonės balanso, nei pelno (nuostolių) ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, nei duomenų iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, nei išrašų iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašų ir kitų aktualių dokumentų, patvirtinančių jos teiginius apie sunkią finansinę padėtį būtent dėl Rusijos invazijos ir sukelto karo Ukrainoje ar COVID-19 pandemijos. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus teikė už 2020 m., todėl iš jų spręsti apie atsakovės dabartinę finansinę būklę nėra galimybės.
24. Teismas, spręsdamas įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms.
25. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog jai reikia laiko priteistam įsiskolinimui sukaupti. Tokie apeliantės argumentai apeliacinės instancijos teismo vertintini kritiškai. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, atsakovė nesiima veiksmų išsiieškoti įsiskolinimų iš savo debitorių, kuriuos nurodo turinti, priešingai, Lietuvos teismuose 2022 m. buvo/yra nagrinėjamos naujos bylos, kuriose apeliantė yra atsakovė. Taip pat anksčiau nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovės įmonėje liko tik du apdraustieji (darbuotojai), atsakovės skola valstybės biudžetams didėja, atsakovė nesiima veiksmų šiuos įsiskolinimus mažinti, o mažindama darbuotojų skaičių mažina ir įmonės veiklos pajėgumus, paneigia apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie darbuotojų išsaugojimą ir veiklos tęstinumo užtikrinimą kaip svarbesnę vertybę.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė objektyvių įrodymų apie jos finansinę padėtį šiuo metu į bylą nepateikė, be kita ko, nepateikė ir garantijų, kad 3 metų laikotarpiu pagerės jos finansinė padėtis, o iš viešai prieinamų duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad atsakovės finansinė padėtis blogėja. Apeliantė teismui pateikė tik selektyvius įrodymus, iš kurių nėra įmanoma nustatyti jos tikrosios finansinės padėties ir spręsti, ar jos prašomas sprendimo išdėstymo būdas yra apskritai įgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino apeliantės finansinės padėties perspektyvą.
27. Įvertinus tai, kad apeliantė nepateikė duomenų, kad ji stengiasi vykdyti įsiteisėjusį teismo Sprendimą ir nutartį, kurių vykdymą prašo atidėti ir išdėstyti, kaupia lėšas, vykdo veiklą, kad gautų pajamas, o apeliacinės instancijos teismui nustačius priešingai, kad atsakovė mažina darbuotojų skaičių, didina įsiskolinimą valstybės biudžetams, t. y. mažina veiklos apimtis, spręstina, jog nagrinėjamu atveju priteistą sumą atidėjus ir išdėsčius dar 24 mėnesiams, būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.
28. Dėl apeliantės (atsakovės) argumentų, kad ieškovės interesai nebus pažeisti, nes minimalius nuostolius padengs teismo priteistos procesinės palūkanos, pažymėtina tai, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytų procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, gi šiuo atveju apeliantė (atsakovė) apskritai neįrodė objektyvių aplinkybių, siejamų su jos vykdoma veikla, bei sudarančių pagrindą atidėti ir(ar) išdėstyti teismo sprendimų įvykdymą.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ji po metų turės galimybę vykdyti teismo Sprendimą ir nutartį dalimis, sumokėdama ieškovei ne tik priteistą suma, bylinėjimosi išlaidas, bet ir apskaičiuotas procesines palūkanas (neskaičiuojant sprendimo išdėstymo laikotarpio), tiek prašymas atidėti teismo Sprendimo ir nutarties įvykdymą, tiek prašymas išdėstyti Sprendimo ir nutarties įvykdymą negali būti tenkinamas (CPK 12, 178, 284 straipsniai).
30. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatytoms aplinkybėms tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo institutus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra. Todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Irmantas Šulcas