Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-743-1046/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02948-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,

sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,

nukentėjusiajai V. J.,

kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Justinui J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;

2) 2017 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis M. J. 2018 m. sausio 16 d., apie 23.00 val., namuose, adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. J., tyčia pargriovė ją ant grindų, laikė užgulęs visu svoriu, spaudė nukentėjusiosios V. J. galvą prie grindų, taip padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės kairiame šone, kairėje blauzdoje, dešiniame kelyje – nežymiai sužalojo V. J. bei sukėlė jai fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad sekmadienio vakarą grįžo iš pirties namo ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Ant drabužių buvo atsigulęs katinas ir jį paėmęs numetė, sakydamas žmonai „Susirink savo katinus“. Žmona iš karto pradėjo šaukti, konfliktuoti. Atidaręs lauko duris ir supykęs norėjo išvaryti tuos katinus. Taip ir prasidėjo dar didesnis konfliktas su žmona. Tiesiog susistumdė abu ir žmona antrame aukšte, koridoriuje, nugriuvo. Katinus varė į pirmą aukštą. Pargriuvusi žmona buvo labai trumpai, gal 20 sekundžių. Žmonos nesmaugė ir nespaudė prie grindų. Neatsimena, kas pirmas pradėjo stumdytis. Yra susipažinęs su bylos medžiaga, matė specialisto išvadą apie sužalojimus, bet ten parašyta, kad gali būti padaryti, o ne kad tikrai padaryti sužalojimai. Iš viso žmona į medikus kreipėsi po septynių dienų ir ten ji turi daug draugų medikų, tai parašyti galėjo daug ką. Kai nukentėjusioji nukrito, pats išėjo į kiemą nusiraminti. Įvykio metu buvo kaip visada išgėręs bokaliuką alaus. Mano, kad buvo beveik blaivus. Buvo atvažiavusi policija. Pats tuo metu buvo lauke ir matė, kad žmona antrame aukšte virtuvėje sėdi ir su policininkais kavą geria. Vėliau policija jį (kaltinamąjį) išsivežė. Areštinėje pralaikė parą. Po paros atėjo tyrėja ir pasakė, kad jeigu nori namo, tai turi pasirašyti, kad nesilankys pas nukentėjusiąją namuose. Pasirašė, nes nebenorėjo likti areštinėje. Tačiau visi rūbai ir dokumentai liko namuose. Kai man po to konflikto buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie mūsų bendrų namų, tris dienas neįėjo, nes nebuvo nukentėjusiosios. Po to buvo grįžęs ir gyveno namuose, bet nukentėjusioji, žinodama, kad yra iškelta byla, vėl pradėjo visaip provokuoti su savo katinais. Visi konfliktai su žmona kyla dėl katinų. Su žmona gyvena skirtinguose aukštuose – pats trečiame, o žmona – pirmame. Katinai laksto per visus aukštus, drasko tapetus, dergia namus, kvapas visuose namuose baisus.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad nesiekia pakenkti vyrui išgalvodama tai, ko nebuvo. Daug metų vyras smurtauja. Ankščiau tiesiog trenkdavo kumščiu į galvą, kol nebuvo įstatymo prieš smurtą. Paskutiniais metais pradėjo elgtis gudriau. 2017 metais sausio mėnesį dusino su sofos minkštąja dalimi. Buvo iškviesta policija, vyras prisipažino dėl veikos, buvo pradėtas teisminis procesas ir M. J. buvo pripažintas kaltu bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Pati posėdžiuose nedalyvavo, nes vyras nuslėpė šaukimus. Kai pamatė, kad lieka nelabai nubaustas, vyras smurtavo toliau. 2018 metais sausio mėnesį vyras vėl smurtavo. 2018 m. sausio 16 d., buvo antradienis, o ne sekmadienis, kaip sakė vyras. Tą vakarą M. J. grįžo iš pirties apie 23 val. vakaro stipriai išgėręs. Geria jis tikrai dažnai, o grįžęs išgėręs mėgsta ką nors gaminti valgyti. Tačiau kada gamina girtas, labai dažnai palieka indus ant degančios ugnies ir pamiršta, todėl paprastai ji (nukentėjusioji) laukia kol vyras baigs gaminti ir nueina patikrinti, ar viskas išjungta. Tą vakarą irgi nuėjo pažiūrėti ir rado keptuvę ant ugnies su beveik sudegusiomis bulvėmis, o vyras sėdėjo ir pasirėmęs ant stalo snaudė. Išsigandusi išjungė ugnį ir pasakė vyrui, kad nustotų girtas šeimininkauti. Vyras pradėjo rėkti, kad čia jo namai ir jis ką nori, tą gali daryti. Pačiai liepė pasiimti katinus ir kartu su jais čiuožti iš tų namų. Kai vyras pradėjo taip garsiai rėkauti, katinai tikrai buvo išsilakstę. Bet balta katytė, kurią įsigijo kartu su vyru, yra kurčia ir ji niekur nepabėgo, o trynėsi vyrui apie kojas. Tada vyras paėmė tą baltą katytę ir metė per koridorių į sieną. Katė galėjo apdraskyti vyrą ir iš baimės. Tada pasakė, kad vyras katinų neskriaus ir iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu bei pranešė, kad neblaivus vyras daužo katinus. Ta katytė nubėgo į apačią, o pati iš paskos. Su vyru neoficialiai yra pasiskirstę aukštais, kas kur gyvena. Ji (nukentėjusioji) nulipo žemyn, o vyras iš paskos šaukdamas, kad išleis visus katinus laukan. M. J. atidarė duris į vidinį namo kiemą, šaukdamas „lauk, visi katinai“. Išsigandusi pribėgo prie durų ir norėjo neleisti jų atidaryti. Prie tų durų pirmame aukšte susistumdė. Pastūmė vyrą, o vyras ją. Supratusi, kad nieko gero iš to nebus, jau norėjo pabėgti į savo kambarį, bet vyras pradėjo vytis. Nespėjo įbėgti į kambarį, todėl prie pat durų atsisuko į vyrą ir pasakė, kad šis atstotų ir paliktų ramybėje. Tada M. J. suėmė ją (nukentėjusiąją) rankomis už pečių ir tiesiog susmukdė ant žemės kniupščią. Palenkė kojas ne tiesiai, o po savimi ir niekaip negalėjo ištiesti, o vyras tada apėjo ją iš nugaros ir tiesiog užgulęs visu savo svoriu spaudė rankomis galvą prie grindų. Nebežinodama ką daryti, pradėjo žviegti, bet kuo daugiau žviegė, tuo daugiau vyras spaudė. Galvą spaudė šonu, net treškėti pradėjo. Tikrai buvo išsigandusi, nes vyras girtas nejaučia jėgos, galvojo sulaužys stuburą arba galvą. M. J., spausdamas su didžiuliu pasitenkinimu, pradėjo mėgdžioti kaip ji (nukentėjusioji) rėkia ir paleido tik pamatęs, kad jau glemba. Po to, kai paleido, vyras iš karto išėjo, nes po konflikto jis visada bėga, kad policija jo nerastų. Kai vyras paleido, atsikėlė. Policijai nebeskambino, nes ji jau buvo iškviesta, bet dar neatvažiavusi. Policijai skambino du kartus. Pirmą kartą, kai vyras metė katytę, o paskui kai pamatė, kad jis agresyviai nusiteikęs ir gali užpulti. Todėl atsikėlusi nuo grindų, nuėjo pažiūrėti, ar policija dar neatvažiavo. Pareigūnai jau buvo atvykę. Jiems tada pasakė ne tik apie katinus, bet ir apie smurtą pačios atžvilgiu. Atvykusius pareigūnus pasikvietė į vidų, tačiau su jais kavos negėrė. Nepažįsta jų. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Jie daugiausiai fotografavo pirmą aukštą, bet fotografavo ir antrą aukštą. Patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. Į medikus kreipėsi tik po 5 dienų, nes kitą dieną išvažiavo į komandiruotę Estijoje, o grįžo šeštadienį. Todėl į ekspertus kreipėsi pirmadienį. Galvojo gal nevažiuoti, bet buvo gėda prisipažinti, kad patyrė smurtą, todėl vis tik išvažiavo. Kitą dieną paskambinusi dukrai A. J. pasakė, kad tėvas primušė, kad kvietė policiją. Nors vyrui buvo paskirta kardomoji priemonė, bet jis visą laiką gyveno tuose pačiuose namuose.

Liudytoja A. J. parodė, kad tėtis prieš mamą smurtauja jau seniai, tačiau mama anksčiau niekur nesikreipdavo, dabar tiesiog viskas peržengė ribas, nes tėtis tapo labai agresyvus. Šeimoje padėtis labai prasta. Konkretus smurto atvejis prieš mamą buvo 2018 m. sausio 16 d. Abi kiekvieną dieną susiskambina, tačiau tą dieną skambučio nesulaukė. Kitą dieną paskambinusi mama pasakė, kad tėtis ją sumušė, kad nemiegojo visą naktį, kad buvo policija, bet mama vis tiek važiuoja į komandiruotę. Mama sakė, kad tėtis buvo pargriovęs ant žemės, kad laikė prispaudęs už kaklo, kad dusino. Mama sakė, kad jai buvo kraujosruvos ant kaklo ir krūtinės. Nežino, dėl ko kilo tėvų konfliktas. Po įvykio į namus pati grįžo sausio 18 d. pamaitinti kačių, kadangi mama buvo išvažiavusi 4 dienoms į komandiruotę. Mama buvo įspėjusi, kad tėtis yra išvežtas į areštinę ir, jeigu jis dieną grįš ir bus blaivus, įleisti jį pasiimti daiktus, nes jis neturi namų raktų. Tėtis buvo grįžęs. Grįžo visiškai girtas, ketvirtą valandą ryto. Pradėjo skambinti į duris ir iš karto suprato, kas atėjo. Stengėsi ignoruoti, bet tėtis skambino gal 30-40 min. be jokio perstojo, o paskui pasiėmė kastuvą sniegui ir pradėjo daužyti duris. Tėtis nežinojo, kad namuose ji (liudytoja), o ne mama. Nežinojo, ką daryti, todėl paskambino į policiją. Policija buvo atvažiavusi. Tada nusileidusi atidarė duris. Tėtis ir prie policininkų pradėjo veržtis į vidų, pradėjo grasinti. Policininkai jo net neleido eiti į vidų, siūlė eiti pernakvoti pas savo mamą. Bet tėtis rėkavo, nesutiko išeiti, todėl policija jį vėl išsivežė. Nebendrauja su tėčiu, nes jis visą laiką, kiek jį atsimena, geria. Alkoholizmas – liga ir problema, bet neįmanoma padėti žmogui, kuris tos problemos nepripažįsta ir pagalbos nepriima.

Liudytojas J. B. parodė, kad buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo nuvykęs su pareigūnu M. K.. Nukentėjusioji V. J. paaiškino, kad vyras prieš ją smurtavo, sakė, kad buvo pargriovęs ant žemės, prispaudęs ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, rodė tą vietą, kur vyras buvo ją pargriovęs. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nesimatė. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, sutrikusi. Atsimena, kad nukentėjusioji minėjo, jog vyras išleido katinus, kurie buvo viduje. Kartu su šeimininke apžiūrėjo visas patalpas. Prie stalo nebuvo susėdę. Įtariamojo namuose nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Durys į lauką rūsyje buvo atidarytos, suprato, kad pro jas pasišalino įtariamasis. Apžiūrėjo kiemą, parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikštelę, bet kadangi įtariamojo niekur nesimatė, iškvietė operatyvinę grupę įforminti įvykio, o patys išvyko.

Liudytojas M. K. parodė, kad buvo iškvietimas dėl skriaudžiamų gyvūnų, o nuvykus aplinkybės pasikeitė ir paaiškėjo, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje – buvo smurtauta nukentėjusiosios atžvilgiu. Atvykęs buvo kartu su kolega J. B.. Sužalojimo faktas buvo nustatytas tik pagal nukentėjusiosios pasakymus, bet akivaizdžių sužalojimų nei ant jos kūno, nei ant kaklo nesimatė. Moteris namuose buvo viena, kaltinamasis buvo pasišalinęs. Ieškojo to asmens, apžiūrėjo kiemą, aplink namą, bet nerado. Tada iškvietė operatyvinę grupę dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.

Liudytojas P. K. parodė, kad įvykis buvo susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, bet kas konkrečiai nesigilino. Gavo pranešimą, kad operatyvinei grupei reikia pagalbos ir su kolega R. G. nuvykę nurodytu adresu perėmė sulaikytą asmenį bei pristatė jį į areštinę. Pagal nukentėjusiosios iškvietimą į įvykio vietą nuvyko patruliai J. B. ir M. K.. Kai paaiškėjo, kad galėjo būti smurto atvejis, šie pareigūnai iškvietė operatyvinę grupę, kadangi kaltinamojo sulaikyti nepavyko, o patys išvyko. Tada atvyko operatyvininkas A. K., kuris formino įvykį, o vėliau sulaikė kaltinamąjį M. J. ir išsikvietė juos su R. G., kad nuvežtų kaltinamąjį į areštinę.

Liudytojas R. G. parodė, kad buvo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo kviestas kitas ekipažas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nežino, ką tas ekipažas išsiaiškino, bet žino, kad į įvykį buvo kviesti operatyvinės grupės darbuotojai įforminti įvykį. O po to operatyvinė grupė kvietė jį (R. G.) ir pareigūną P. K. tam, kad pristatytų sulaikytą įtariamąjį į areštinę. Kaltinamąjį perdavė operatyvinės grupės pareigūnas A. K.. Sulaikomas žmogus buvo susijaudinęs, neigė, kad kažką darė, nenorėjo važiuoti į areštinę. Neatsimena, ar tas asmuo buvo blaivus, ar ne. Jokių specialių prievartos priemonių jo atžvilgiu nenaudojo. Gal asmuo ir buvo kiek išgėręs, bet ne tiek, kad nesuprastų savo veiksmų. Jo blaivumo netikrino.

Iš 2018 m. sausio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 7-11).

Iš 2018 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018 m. sausio 16 d. buvo gautas pranešimas, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., yra smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvyko žodinis konfliktas tarp V. J. ir M. J., kurio metu M. J. paguldė savo žmoną V. J. ant žemės ir prispaudė jos veidą prie žemės bei sudavė su ranka, taip sukeldamas fizinį skausmą. Smurtą patyrusi V. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu į veidą ir skausmingu paguldymu ant žemės bei prispaudimu. Smurtu įtariamas vyriškis buvo pasišalinęs, namuose nerastas (b. l. 12-13).

Iš 2018 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 116/2018 (05) matyti, kad V. J. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės kairiame šone, kairėje blauzdoje, dešiniajame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 5 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (b. l. 39).

Nors M. J. neigia sužalojęs savo sutuoktinę V. J. bei sukėlęs jai fizinį skausmą, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie šioje byloje neabejotinai yra vieni iš pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių M. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusioji V. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius ir aiškius parodymus. Pirmos 2018 m. sausio 17 d. liudytojo apklausos metu nukentėjusioji paaiškino, kad kai M. J. atidarė lauko duris tam, kad išleistų visus jos katinus, ji puolė uždaryti durų, o M. J., neleisdamas to daryti, stūmė ją, pati jį stūmė atgal, apsižodžiavo. Pamačiusi, kad M. J. ketina naudoti smurtą, bėgo link laiptų, sutuoktinis iš paskos ir pasivijęs savo rankomis paėmęs už jos pečių pargriovė ant žemės, pargriovęs visu svoriu užgriuvo ant jos ir rankomis stipriai spaudė galvą į grindis (b. l. 25-26). 2018 m. sausio 30 d. liudytojo apklausos metu V. J. parodė, kad M. J., pradaręs buto duris, varė katinus į lauką, tačiau ji jam neleido. Apsistumdė su M. J.. Suprato, kad geruoju nesibaigs, todėl bėgo į savo kambarį. Tačiau M. J. pasivijo ir, pačiupęs abiem rankomis už pečių, spausdamas žemyn ją parklupdė ant grindų. Buvo stipriai prispausta prie grindų. M. J. užlipo jai ant nugaros ir užgulęs visu svoriu ją spaudė. Tuo metu ji pusiau klūpėjo, todėl labai skaudėjo kojas, nes jos rėmėsi į grindis. Be to, M. J., stipriai paėmęs ranka už kairės pusės, spaudė jos galvą prie grindų. Tuo metu labiausiai skaudėjo nugarą, kaklą ir galvą. Spausdamas M. J. užgavo abi kojas ir kairį šoną (b. l. 28-29). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad M. J. atidarė duris į vidinį namo kiemą, šaukdamas „lauk, visi katinai“. Išsigandusi pribėgo prie durų ir norėjo neleisti jų atidaryti. Prie tų durų susistumdė. Pastūmė vyrą, o vyras ją. Supratusi, kad nieko gero iš to nebus, jau norėjo pabėgti į savo kambarį, bet vyras pradėjo vytis. Nespėjo įbėgti į kambarį, todėl prie pat durų atsisuko į vyrą ir pasakė, kad šis atstotų ir paliktų ramybėje. Tada M. J. suėmė ją (nukentėjusiąją) rankomis už pečių ir tiesiog susmukdė ant žemės kniupščią. Palenkė kojas ne tiesiai, o po savimi ir niekaip negalėjo ištiesti, o vyras tada apėjo ją iš nugaros ir tiesiog užgulęs visu savo svoriu spaudė rankomis galvą prie grindų. Nebežinodama ką daryti, pradėjo žviegti, bet kuo daugiau žviegė, tuo daugiau vyras spaudė. Galvą spaudė šonu, net treškėti pradėjo. Tikrai buvo išsigandusi, nes vyras girtas nejaučia jėgos, galvojo sulaužys stuburą arba galvą. Apie įvykį papasakojo tik dukrai A. J.. Kitą dieną paskambinusi dukrai A. J. pasakė, kad tėvas primušė, kad kvietė policiją. Taigi kaip matyti nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje. Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Iš 2018 m. sausio 17 d. protokolo-pareiškimo, kurį iš V. J. žodžių surašė policijos pareigūnas A. K., matyti, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, jog sutuoktinis M. J., būdamas neblaivus, pargriovęs ant žemės kniupščią užsigulęs visu svoriu ir rankomis stipriai spaudė galvą prie grindų (b. l. 5). Teisme apklausta liudytoja A. J. parodė, kad mama sakė, jog tėtis buvo pargriovęs ant žemės, kad laikė prispaudęs už kaklo. Mama sakė, kad jai buvo kraujosruvos ant kaklo ir krūtinės. 

Teismas kaip nepagrįstą atmeta kaltinamojo bei jo gynėjo versiją, kad nukentėjusioji V. J. galėjo susižaloti pati, kadangi iš pradžių apie jokias mėlynes ant šono bei krūtinės ji pareigūnams nenurodė, pareigūnai taip pat patvirtino nematė jokių akivaizdžių sužalojimų ant V. J. kūno, o ši aplinkybė atsirado tik patikslintame pranešime apie įtarimą, t. y. tik po nukentėjusiosios praėjus beveik savaitei nuo įvykio apsilankymo pas medicinos ekspertus, kai šie konstatavo atitinkamus sužalojimus. Atsakant į šį gynybos argumentą visų pirma pažymėtina tai, kad 2018 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 116/2018 (05) aiškiai nurodyta, jog pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi, o V. J. konstatuoti sužalojimai padaryti galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis (b. l. 39). Taigi specialistas išvadoje patvirtino nukentėjusios žodžius dėl patirto smurto, nes nurodytose kūno vietose konstatavo sužalojimus. Antra, tai, kad į įvykio vietą atvykę ir su nukentėjusiąja bendravę policijos pareigūnai M. K. ir J. B. nematė ant V. J. kūno akivaizdžių sužalojimų, nereiškia, kad jų nebuvo padaryta. Nukentėjusioji nurodė, kad nepuolė nusirenginėti ir pareigūnams sužalojimo vietų nerodė. Trečia, pirminiame pranešime apie įtarimą negalėjo būti nurodyti konkretūs V. J. padaryti kūno sužalojimai, kadangi nukentėjusioji į medicinos ekspertus kreipėsi tik po kelių dienų. Nukentėjusioji V. J. teisme nurodė, kad į medikus kreipėsi tik po penkių dienų, nes kitą dieną išvažiavo į komandiruotę Estijoje, o grįžo šeštadienį, todėl į ekspertus kreipėsi pirmadienį. Galvojo gal nevažiuoti į komandiruotę, bet buvo gėda prisipažinti, kad patyrė smurtą, todėl vis tik išvažiavo. Taigi tik gavus specialisto išvadą buvo galima tiksliai aprašyti nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir tada buvo pakeistas pranešimas apie įtarimą. Pažymėtina, kad įtarimo esmė ir po pakeitimo liko ta pati, tik įtarimas buvo papildytas detalesnėmis aplinkybėmis apie sužalojimus. Svarbu pažymėti ir tai, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje aprašytos poodinės kraujosruvos jau nebebuvo šviežios (buvo gelsvos spalvos) ir specialistas išvadoje patvirtino, jog sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku, t. y. 2018 m. sausio 16 d. (b. l. 39). Kaip minėta anksčiau, apie tai, kad V. J. sužalojimus patyrė būtent 2018 m. sausio 16 d. ir būtent nuo M. J. veiksmų, patvirtino ir liudytoja A. J.. Be to, liudytoju teisme apklaustas M. K. nurodė, kad važiavo į iškvietimą dėl smurto prieš gyvūnus, bet nuvykus paaiškėjo, jog buvo smurtauta ir prieš V. J.. Liudytojas J. B. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji V. J. paaiškino, kad vyras prieš ją smurtavo, sakė, kad buvo pargriovęs ant žemės, prispaudęs ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto smurto yra patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais, teismas neturi jokio pagrindo netikėti V. J. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ar manyti, kad ji apkalba M. J. dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktiškų santykių dėl faktinių skyrybų proceso (nukentėjusioji jau kreipėsi į advokatę dėl ieškinio dėl santuokos nutraukimo surašymo ir sutuoktiniai kartu nebegyvena). Tuo tarpu kaltinamojo M. J. nurodomos versijos, kad jis jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, be jo paties parodymų nepatvirtina daugiau jokie kiti faktiniai duomenys. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė nurodyto smurto panaudojimu prieš savo žmoną neabejotinai įrodyta, o tai, kad M. J. neigia smurtavęs prieš savo žmoną, yra jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. J. kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios V. J. ir liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Bausmė, jos skyrimo motyvai bei kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis M. J. teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (b. l. 124-139, 143-144, 146-147), baustas administracine tvarka (b. l. 140), duomenų apie M. J. psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra (b. l. 150, 153), nuo 2018 m. balandžio 18 d. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 182). Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės įtakos kaltinamojo M. J. elgesiui nepadarė, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį, teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą tikslinga skirti sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį skiriant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad M. J. naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs 2017 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. J. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kad dar nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog M. J. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika, M. J. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 17 d., 01.10 val., iki 2018 m. sausio 18 d., 10.29 val. (2 paros). 

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. J. išieškotinos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir M. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 17 d., 01.10 val., iki 2018 m. sausio 18 d., 10.29 val. (2 paras), ir laikyti, kad M. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 722 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš M. J. 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja         Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė