Civilinė byla Nr. 2A-1939/2013

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 118.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 26 d.

            Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo T. R. ir atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-56-436/2013 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovams bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Medga“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. A., K. B. ir Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė :

Ieškovas T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ 33 909,31 Lt turtinės žalos ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovo UAB „Medga“ – 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog 2006 m. gegužės 25 d. sudarė darbo sutartį su atsakovu bendra Lietuvos ir Olandijos įmone UAB „Techninė instaliacija“, pagal kurią dirbo dažytoju. 2006 m. rugsėjo mėnesį gavo nurodymą pradėti sienų lyginimo darbus statomame daugiabutyje, kuriame statybos darbus atliko generalinis rangovas UAB „Arauša“ bei subrangovas – UAB „Medga“. 2006 m. rugsėjo 11 d. ieškovui dirbant šiame objekte įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis patyrė sunkius fizinius sužalojimus, dėl kurių jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ ieškovui R. R. 6781,86 Lt turtinei žalai, 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1779 Lt atstovavimo išlaidų; priteisti iš atsakovo BUAB „Medga“ ieškovui T. R. 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1599 Lt atstovavimo išlaidų; priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ 1769 Lt žyminio mokesčio ir 139,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ieškovas T. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ būtų priteistas 33 909,31 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas bei bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė UAB „Techninė instaliacija“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ pareikšti reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimus.

Ieškovas T. R. atsiliepimu į atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ apeliacinį skundą prašė skundą atmesti bei tenkinti jo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2013 m. lapkričio 18 d. buvo gautas ieškovo T. R. atstovo prašymas patvirtinti ieškovo ir atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ pasirašytą taikos sutartį.

Šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį – teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

2013 m. lapkričio 18 d. ieškovo T. R. atstovė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą patvirtinti pridedamą ieškovo T. R. ir atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytą taikos sutartį.

Pateiktoje taikos sutartyje šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė ginčą pagal byloje pareikštus ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ 33 909,31 Lt turtinės žalos ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taikos sutartimi ją pasirašiusios šalys atsisako savo apeliacinių skundų, ieškovas – ir ieškiniu šiam atsakovui pareikštų reikalavimų, o atsakovas bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė UAB „Techninė instaliacija“ pripažįsta ir įsipareigoja per septynias dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Iš pateiktos taikos sutarties turinio, sudarymo aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti apie sudariusių taikos sutartį asmenų valios išraiškos ydingumą, sutartyje šalys patvirtina sudarančios sutartį laisva valia. Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Taikos sutarties nuostatomis šalys patvirtino, kad joms žinomi ir suprantami CPK 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatyti taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, taikos sutarties pagrindu nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą toms pačioms šalims dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų, pagrindą atsisakyti tvirtinti taikos sutartį sudarančių aplinkybių, ieškovo T. R. ir atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ 2013 m. lapkričio 13 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Kadangi ši taikos sutartis apima taikų ginčo tarp ieškovo ir vieno iš atsakovų, t.y. bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“, išsprendimą, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas naikinamas dalyje, kurioje išspręstas ieškovo reikalavimo, pareikšto šiam atsakovui, klausimas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p.). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos. Kadangi ginčo šalių pasirašyta dvišalė taikos sutartis neapėmė savarankiško tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Medga“ kilusio ginčo išsprendimo, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, priteisė iš atsakovo BUAB „Medga“ ieškovo naudai 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir ši teismo sprendimo dalis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs, pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 279 str. 1 d.).

Sudarius taikos sutartį, nėra pagrindo spręsti šalių taikos sutartyje numatyto apeliacinių skundų atsiėmimo klausimo, nes, visų pirma, įstatymas nenumato apeliacinio skundo atsiėmimo instituto, kita vertus, tai nesukeltų kitų teisinių padarinių, nei juos sukelia taikos sutarties patvirtinimas ir civilinės bylos nutraukimas, panaikinus teismo sprendimo dalį. Šalims sudarius taikos sutartį, kuria atsakovas dalį ieškovo reikalavimų patenkina, o kitos reikalavimų dalies ieškovas atsisako, šalių apeliacinių skundų atsiėmimas (ar atsisakymas) yra perteklinis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Užbaigus bylą taikos sutartimi ją nagrinėjant apeliacine tvarka, turi būti išspręstas už ieškinį ir už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, šalims sudarius taikos sutartį, joms grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos ir 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.

Tais atvejais, kai ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o šalys sudaro taikos sutartį, iškyla valstybei už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies atlyginimo klausimas, kuris spręstinas taikant specialiąją CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, numatančią, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje teisės normoje įtvirtinta proporcingos žyminio mokesčio dalies atlyginimo valstybei taisyklė, taikant ją sistemiškai su CPK 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, reglamentuojančia žyminio mokesčio grąžinimą taikos sutarties sudarymo atveju, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog, užbaigus bylą taikos sutartimi ją nagrinėjant apeliacine tvarka, žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai taikos sutartimi atsakovo pripažintų ieškinio reikalavimų daliai, bet ne daugiau nei 25 procentai pirmosios instancijos teismui už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumos. Tokia išvada, sistemiškai aiškinant teisės normas, daroma dėl to, jog tuo atveju, jei ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir jį sumokėtų, taikos sutarties patvirtinimo atveju jam turėtų būti grąžinta 75 procentai už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, o 25 procentų dydžio šio žyminio mokesčio dalis, priklausomai nuo ieškinio reikalavimų patenkinimo rezultato, atitinkamai liktų valstybei (jei taikos sutartimi ieškinio reikalavimai netenkinami) arba ieškovui priteisiama iš atsakovo proporcinga taikos sutartimi patenkintų reikalavimų dydžiui. Tuo atveju, kai ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, o teismas sprendimu patenkina jo ieškinio reikalavimus, žyminį mokestį valstybei turi sumokėti atsakovas, teismui išsprendus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą (CPK 96 str. 1 d., 3 d.). Taigi, tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai visiškai ar iš dalies yra patenkinami bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi, atsakovas turi sumokėti valstybei žyminio mokesčio dalį, proporcingą taikos sutartimi patenkintų ieškinio reikalavimų sumai, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, bet ne didesnę nei 25 procentus nuo viso už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas keliems atsakovams, kurių atžvilgiu susiklostęs procesinis bendrininkavimas yra neprivalomas, už atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ pareikštus ieškinio reikalavimus, kurių suma sudaro 93 909,31 Lt, turėtų būti sumokėtas 2 817 Lt dydžio žyminis mokestis (93 909,31 Lt x 3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Kadangi taikos sutartimi atsakovo pripažįstama jam pareikštų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 10 000 Lt arba 10,68 proc. visų jam ieškiniu pareikštų reikalavimų, todėl iš jo valstybei priteistina už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalis sudarytų 301 Lt (2 817 Lt x 10,68 proc.), kuri neviršija taikos sutarties sudarymo atveju ieškovui negrąžintinos 25 proc. už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies.

Atsakovas bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė UAB „Techninė instaliacija“ prašo grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą paduodant du apeliacinius skundus. Byloje nustatyta, jog ši civilinė byla Lietuvos apeliaciniame teisme pirmą kartą buvo nagrinėjama tiek pagal ieškovų T. R. ir V. R., tiek pagal atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ apeliacinius skundus, ginčijant Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas už savo apeliacinį skundą tą kartą sumokėjo 3000 Lt dydžio žyminį mokestį (2 t., b.l. 40). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-95/2008, Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog CPK 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, grąžinimo taisyklė, taikytina, kai byla taikos sutartimi užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Todėl tais atvejais, kai civilinė byla anksčiau vykusioje civilinio proceso stadijoje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo išnagrinėta iš esmės ir šio išnagrinėjimo rezultatas sąlygojo  bylos perdavimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o taikos sutartis sudaroma apeliacine tvarka sprendžiant dėl išnagrinėjus bylą iš naujo priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ankstesnės apeliacinio proceso stadijos metu už apeliacinį skundą sumokėtam žyminiam mokesčiui taikytina taisyklė, pagal kurią grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė UAB „Techninė instaliacija“ už apeliacinį skundą, ginčijant Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sumokėjo 3000 Lt dydžio žyminį mokestį, užbaigus bylą vėlesnės apeliacinio proceso stadijos metu, kai ginčijamas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, jam grąžintino pirmą kartą sumokėto žyminio mokesčio dalis sudarytų 2250 Lt. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantų prašymu civilinė byla, ginčijant iš naujo išnagrinėjus civilinę bylą priimtą Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, užbaigiama taikos sutartimi dar iki jos nagrinėjimo iš esmės pradžios, apeliantui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ grąžintinas visas už apeliacinį skundą šioje apeliacinio proceso stadijoje sumokėtas žyminis mokestis – 2004 Lt.

Atlikus atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ grąžintino ir iš šio atsakovo priteistinos už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies įskaitymą, atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ grąžintino žyminio mokesčio dalis sudarytų 3953 Lt (2250 Lt + 2004 Lt – 301 Lt).

Šalys susitarė, jog išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei atlygins atsakovas bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė UAB „Techninė instaliacija“, proporcingai jam pareikštų reikalavimų daliai. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios, buvo susidariusi 528,59 Lt dydžio šių bylinėjimosi išlaidų suma (9 t., b.l. 2). Atmetus įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo nutartimis priteistą šių išlaidų dalį iš ieškovo T. R. bei atsakovų UAB „Vertinimo ir projektavimo kolegija“ ir UAB „Centromera“, kurių atžvilgiu ši civilinė byla buvo nutraukta patvirtinus tarp ieškovo T. R. ir atsakovų UAB „Vertinimo ir projektavimo kolegija“, UAB „Centromera“ bei BUAB „Arauša“ sudarytas taikos sutartis, valstybei atlygintinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis turėtų sudaryti 238,9 Lt. Kadangi atsakovas BAUB „Medga“ pagal įstatymą yra atleistas nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), šių išlaidų dalis, proporcinga atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ pareikštų reikalavimų daliai (61 proc.), priteistina iš šio atsakovo ir sudaro 145,73 Lt (238,9 Lt x 61 proc.). Atlikus atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ grąžintino 3953 Lt žyminio mokesčio ir iš jo priteistinos 145,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos įskaitymą, šiam atsakovui grąžintina už apeliacinius skundus sumokėto žyminio mokesčio dalis mažintina iki 3807 Lt (3953 Lt – 145,73 Lt), šią sumą įstatymo nustatyta tvarka apvalinant.

Šalims susitarus, jog nė viena iš jų neatlygina priešingos šalies turėtų kitų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija nesprendžia jų priteisimo klausimo (CPK 94 str. 2 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Ieškovo T. R. ir atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ taikos sutartyje yra įtraukta sąlyga dėl šio atsakovo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (taikos sutarties 9 punktas).  Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog šio atsakovo atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis pareikštų 90 799,84 Lt dydžio ieškinio reikalavimų ribose buvo areštuotas atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ priklausantis nekilnojamasis ir kitas turtas, o tokio turto nesant arba jo esant nepakankamai – ir piniginės lėšos (t. 5, b.l. 87-89). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 149 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalių prašymui, panaikina šias minėto atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl 6781,86 Lt turtinės žalos, 60 000 Lt neturtinės žalos ir 1779 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ ieškovo T. R. naudai bei 1769 Lt žyminio mokesčio ir 139,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ valstybės naudai.

Patvirtinti byloje dalyvaujančių asmenų – ieškovo T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2013 m. lapkričio 13 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Atsakovas bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė UAB „Techninė instaliacija“ įsipareigoja per septynias dienas nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui T. R. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas T. R. atsisako visų kitų atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ atžvilgiu pareikštų ieškinio reikalavimų.
3. Šalys neatlygina viena kitai turėtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlygina atsakovas bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė UAB „Techninė instaliacija“, proporcingai jam ieškiniu pareikštų reikalavimų daliai.

Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ dėl 33 909,31 Lt turtinės ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Grąžinti atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iš valstybės biudžeto 3807 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septynių litų) dydžio už apeliacinius skundus sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės UAB „Techninė instaliacija“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ieškiniu pareikštų 90 799,84 Lt dydžio reikalavimų ribose buvo areštuotas atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei UAB „Techninė instaliacija“ priklausantis nekilnojamasis ir kitas turtas, o tokio turto nesant arba jo esant nepakankamai – ir piniginės lėšos.

Apie turto arešto panaikinimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Teisėjai                                                                      Artūras Driukas

                                                                                    Alvydas Poškus

                                                                                                  Egidijus Žironas