Civilinė
byla Nr. 3K-3-469/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 37; 52.3;
114.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės
Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos
Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB ,,Forsitia“
kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB ,,Jaukurai“ ieškinį atsakovui UAB ,,Forsitia“ dėl skolos
priteisimo: trečiasis asmuo – UAB ,,Gilda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos
teisinius santykius, reikalavimo perleidimą, aiškinimo ir taikymo.
2008 m. rugsėjo
18 d. ieškovas UAB ,,Jaukurai“ (toliau – ieškovas) pagal sudarytą tiekimo
sutartį Nr. 0992 pardavė atsakovui UAB ,,Fortisia“ (toliau – atsakovas) prekių.
Pagal tiekimo sutarties 4.2.3 punktą už įsigytas prekes atsakovas privalėjo
atsiskaityti su ieškovu per 21 kalendorinę dieną. Atsakovas nustatytu laiku už
gautas prekes ieškovui nesumokėjo ir liko skolingas 23 781,34 Lt.
2008 m. spalio 6
d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB ,,Gilda“ (toliau – trečiasis asmuo) sudarė
rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti atsakovui
katilinės įrengimo ir paleidimo darbus. 2008 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo
aktu atlikti darbai perduoti atsakovui. Pagal rangos sutarties 2.2.1 punktą
atsakovas privalėjo atsiskaityti su trečiuoju asmeniui per 14 dienų. Atsakovas
už atliktus katilinės įrengimo ir paleidimo darbus trečiajam asmeniui
nesumokėjo ir liko skolingas 48 719,83 Lt. 2008 m. lapkričio 1 d. sutartimi
trečiasis asmuo perleido ieškovui 48 719,83 Lt reikalavimo teisę į atsakovą.
Ieškovas
kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 72 501,17 Lt skolos, 5890,14
Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuojamų nuo teismo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo dienos.
Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinys
tenkintas visiškai. Atsakovas pateikė prieštaravimų, todėl byla nagrinėta pagal
bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto
byla.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Panevėžio miesto
apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies:
ieškovui priteista iš atsakovo 72 501,17 Lt skolos, 841,74 Lt delspinigių iki
ieškinio teismui pateikimo dienos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų,
apskaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio patiekimo teismui
dienos, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 28-osios, iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo.
Teismas nustatė,
kad pagal šalių 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą tiekimo sutartį Nr. 0992
ieškovas pardavė atsakovui prekių, tačiau atsakovas per sutartyje nustatytą
terminą su ieškovu ne visiškai atsiskaitė ir liko skolingas 23 781,34 Lt.
Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutartį ir iš jo priteisė nurodytą
skolą.
Teismas nustatė,
kad 2008 m. spalio 6 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė rangos sutartį,
pagal kurią trečiasis asmuo iki 2008 m. spalio 10 d. įsipareigojo atlikti katilinės
įrengimo ir paleidimo darbus, o atsakovas – per 14 dienų nuo atliktų darbų
priėmimo-perdavimo akto ir PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo atsiskaityti su
trečiuoju asmeniu. 2008 m. spalio 6 d. šalys pasirašė atliktų darbų
priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį tą pačią dieną atsakovui pateikta PVM
sąskaita-faktūra apmokėti 48 719,83 Lt už atliktus rangos darbus. Atsakovas,
remdamasis atliktų darbų trūkumais ir CK 6.58, 6.205-209 straipsnių
nuostatomis, nustatytu terminu su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė
Teismas,
remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad prieš atsakovui pradedant naudoti
įrengtus katilus pagal paskirtį, trečiasis asmuo nepateikė katilų garantinio
talono, naudojimosi instrukcijos, prie katilų nebuvo prijungti ventiliatoriai,
kurie laikytini katilų dalimis, katilai buvo įrengti kūrenti malkomis (nors
planuota ir pradėta juos kūrenti anglimis), neįrengta savaiminio cirkuliavimo
sistema, katilai įjungti ne pagal gamintojos UAB ,,Stropuva ir ko“
rekomendacijas, todėl nepasiekiamas didžiausias jų veiklos efektyvumas, tačiau
apskritai įrengti katilai ir šildymo sistema veikia. Kartu teismas nustatė, kad
atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje rangos sutartyje, taip pat darbų
sąmatoje nenustatyti konkretūs reikalavimai katilinės įrengimo ir paleidimo
darbams. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas atsakovo ir
trečiojo asmens atstovų, jame nėra pastabų, prierašų dėl atliktų darbų
apimties, kokybės ir pan., šio akto atsakovas neginčija.
Remdamasis
nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio
pagrindo atsisakyti sumokėti už atliktus darbus trečiajam asmeniui. Kadangi
atsakovas nepareiškė pastabų dėl atliktų darbų kokybės jų priėmimo-perdavimo
akte, tai neturi teisės atsisakyti sumokėti trečiajam asmeniui už atliktus
darbus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju
atsakovas negalėjo remtis ir CK 6.58, 6.205-209 straipsnių nuostatomis, nes jos
taikytinos tada, kai kita sutarties šalis nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau
trečiasis asmuo rangos sutartį įvykdė – atliko katilinės ir šildymo sistemos
įrengimo darbus, perdavė juos atsakovui.
Teismas nustatė,
kad 2008 m. lapkričio 1 d. sutartimi trečiasis asmuo perleido ieškovui 48
719,83 Lt reikalavimo teisę pagal rangos sutartį į atsakovą. Kadangi apie
reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas, t. y. ieškovui kreipusis į
teismą, atsakovui buvo išsiųsta reikalavimo perleidimo sutartis, tai teismas
sprendė, kad atsakovas prievolę privalo vykdyti naujajam kreditoriui.
Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo
apeliacinį skundą dėl 48 719,83 Lt skolos ir 841,74 Lt delspinigių priteisimo,
2010 m. gegužės 4 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m.
birželio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingai ginčui išspręsti
svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai
išaiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, motyvavo savo
išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263
straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
nustatė, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu UAB
,,Gilda“, A. P. dėl nekokybiškai atliktų darbų ir nuostolių atlyginimo.
Ieškinys grindžiamas 2008 m. spalio 6 d. atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta
rangos sutartimi. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra duomenų, jog ieškinio
priėmimo klausimas išspręstas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti
atsakovo prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsti atsakovo
reikalavimai kitoje byloje.
Teisėjų kolegija
nurodė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis nenuginčyta,
todėl apeliacinio skundo argumentus dėl trečiojo asmens įrengtų katilų neatitikties
įprastiems tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams, atliktų darbų
trūkumo, šių trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ar darbų kainos sumažinimo
atmetė kaip nepagrįstus. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo
reikalavimai dėl nekokybiškai atliktų katilinės įrengimo ir paleidimo darbų
sprendžiami kitoje byloje Vilniaus apygardos teisme.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog reikalavimo teisė į atsakovą buvo perleista
ieškovui, nepanaikina atsakovo prievolės, taip pat pareigos mokėti delspinigius
nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo iki kreipimosi į teismą dienos.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas BUAB ,,Forsitia“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009
m. birželio 3 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti bylą
apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Teismai
pažeidė teismo sprendimo turinį (CPK 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4
dalį), įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 176-185 straipsniai) reglamentuojančias
teisės normas, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, ir tai yra
absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies
7 punktas).
Teismai
neteisingai apibrėžė ginčo dalyką. Ieškovas įrodinėjo, kad trečiasis asmuo
katilinės įrengimo ir paleidimo darbus atliko tinkamai, atsakovas – kad
netinkamai. Dėl to, kasatoriaus nuomone, turėjo būti nustatinėjama, ar darbai
atlikti tinkamai, tačiau teismai to nepadarė.
Pirmosios
instancijos teismas netyrė ir nevertino kasatoriaus pateiktų įrodymų dėl
trečiojo asmens atliktų darbų trūkumų: 2008 m. lapkričio 30 d. pretenzijos
trečiajam asmeniui, kurioje nurodyta, kad šildymo sistema įrengta ne visiškai,
katilai veikia netinkamai, kilo neigiamų padarinių žmonių sveikatai, liudytojų
V. J. ir A. G. paaiškinimų, iš kurių matyti, kad katilai įrengti netinkamai,
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvados,
kurioje konstatuota, kad įvyko nelaimingas įvykis, susijęs su trečiojo asmens
įrengta šildymo sistema, kurio metu apdegė darbų vadovas G. K., duomenų,
patvirtinančių sudeginto anglies kiekį, glikolio įsigijimą, analogiško trečiojo
asmens sumontuoto katilo techninio paso, įrodančio, kad kasatoriui įrengtiems
katilams trūksta dalių. Pirmosios instancijos teismas nekvietė liudyti A. K. ir
S. K., kurie tvarkė trečiojo asmens įrengtus katilus, taip pat neskyrė
ekspertizės darbų trūkumams nustatyti, nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė
dalį įrodymų ar apskritai jų nevertino, neišsprendė visų kasatoriaus
reikalavimų.
Apeliacinės
instancijos teismas apskritai nevertino kasatoriaus argumentų dėl netinkamai
atliktų darbų, kaip vieną iš priežasčių nurodydamas tą aplinkybę, kad
kasatoriaus reikalavimas dėl tokių darbų sprendžiamas kitoje kasatoriaus byloje
Vilniaus apygardos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisakė
stabdyti bylą, remdamasis ta aplinkybe, kad nėra duomenų apie kitoje byloje
priimtą ieškinį. Taigi, kasatoriaus nuomone, teismas vienu atveju (spręsdamas
bylos sustabdymo klausimą) nurodė, kad nežino apie keliamą bylą dėl netinkamai
atliktų darbų, kitu atveju šį argumentą panaudojo kaip priežastį atsisakyti
vertinti atsakovo argumentus dėl tokių darbų. Apeliacinės instancijos teismas
nustatė, kad katilinės įrengimo darbai atlikti netinkamai, tačiau, net nustatęs
šias aplinkybes, kasatoriaus argumentų nevertino. Kasatoriaus atstovas
apeliacinės instancijos teisme prašė skirti ekspertizę darbų trūkumams
nustatyti, tačiau prašymas buvo atmestas, apie tai nenurodant teismo nutartyje.
2. Teismai
pažeidė reikalavimo perleidimą reglamentuojančias (CK 6.107 straipsnio 1 dalis,
6.109 straipsnio 1 dalis) teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas
kasatoriaus argumentus dėl netinkamai atliktų darbų atmetė nurodydamas, kad
nenuginčyta 2008 m. lapkričio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis. Kasatoriaus
nuomone, tokiu argumentu paneigiama reikalavimo teisės perleidimo esmė,
apribojamos skolininko teisės naudotis gynybos priemonėmis. Skolininkas
naujajam kreditoriui gali pareikšti visus atsikirtimus, kuriuos galėjo
pareikšti pradiniam kreditoriui (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu,
jis pateikia atsikirtimus ir taip ginasi nuo nepagrįsto reikalavimo, nurodo
aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, turi teisę nevykdyti viso jam pateikto
reikalavimo. Be to, kasatorius teismams nurodė ir tą argumentą, kad ieškovas
iki kreipimosi į teismą dienos neinformavo kasatoriaus apie reikalavimo teisės
perleidimą. Kreditoriaus reikalavimo teisės įgyvendinimas siejamas su
pareikalavimo momentu. Dėl to, kasatoriaus nuomone, negalima kreiptis į teismą,
prieš tai neinformavus skolininko apie reikalavimo teisės perleidimą ir
prievolės vykdymą kitam asmeniui. Kadangi kasatoriui nebuvo pranešta apie
reikalavimo teisės perleidimą prieš ieškinio pateikimą, tai jam kilo neigiamų
padarinių, pvz., pareiga mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo
momento, nors apie reikalavimo perleidimą sužinojo daug vėliau.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Jaukurai“ prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorius,
manydamas, kad rangos darbai atlikti netinkamai, turi teisę kreiptis į teismą
ir reikalauti iš rangovo (trečiojo asmens) neatlygintinai pašalinti trūkumus
per protingą terminą, atitinkamai sumažinti kainą arba atlyginti trūkumų
šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos
sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), tačiau neturi teisės sustabdyti
mokėjimo už atliktus ir be išlygų priimtus darbus ar apskritai atsisakyti juos
apmokėti. Trečiasis asmuo atliko darbus, o kasatorius juos priėmė, tai
nustatyta darbų priėmimo-perdavimo akte, todėl kasatorius turėjo su trečiuoju
asmeniu atsiskaityti.
Kviesti
liudytojus ir skirti ekspertizę yra teismo teisė, o ne pareiga. CPK 245
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismui pateikti
dalyvaujančių asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas gali juos
atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kasatoriaus nurodytų
liudytojų apklausos, šia teise pasinaudojo. Kadangi nagrinėjamu atveju darbų
atlikimo kokybės klausimas neesminis, tai pirmosios instancijos teismas
pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teisme
ekspertizės skyrimo klausimas išspręstas per teismo posėdį, nurodytas teismo
protokole, todėl šio klausimo nepaminėjimas teismo nutartyje neturi įtakos jos
teisėtumui ir pagrįstumui.
Nepagrįstas
kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pats sau
paprieštaravo, pasisakydamas dėl kasatoriaus ieškinio, reiškiamo Vilniaus
apygardos teisme. Byloje nėra duomenų, kad kasatoriaus ieškinys yra priimtas.
Be to, darbų atitiktis kokybės reikalavimams neturi įtakos kasatoriaus pareigai
sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas
pagrįstai atsisakė tenkinti kasatoriaus prašymą sustabdyti bylą.
Katilų gamintojo
atstovas A. G. patvirtino, kad katilai, nors ir nebuvo pajungti pagal gamintojo
rekomendacijas, kurios nėra privalomos, veikė tinkamai, o šildymo sistema
funkcionavo gerai. Dėl to, ieškovo nuomone, remiantis CK 6.663 straipsnio 1
dalimis, aplinkybė, kad katilai neveikia taip efektyviai, kaip galėtų, negali
būti vertinama kaip atliktų darbų trūkumas, nes katilai veikia ir gali būti
naudojami pagal paskirtį.
Tiek pirmosios,
tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius
įrodymus, todėl kasatoriaus argumentai dėl netinkamo teismo sprendimo turinį,
įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių normų taikymo pažeidimo, taip pat
absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų yra nepagrįsti ir atmestini.
Be to, pirmuoju kasacinio skundo argumentu kasatorius kelia fakto, o ne teisės
klausimus.
2. Apeliacinės
instancijos teismas neapribojo kasatoriaus teisių reikšti ieškovui
atsikirtimus, kuriuos kasatorius galėjo reikšti pradiniam kreditoriui
(trečiajam asmeniui). Kasatorius savo nesutikimą sumokėti už atliktus darbus
grindžia argumentais, kurie neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl
atliktų darbų kokybės, todėl, galiojant reikalavimo perleidimo sutarčiai,
privalo sumokėti už atliktus darbus, o reikalavimus, susijusius su atliktų
darbų kokybe, reikšti atskiroje byloje.
Ieškovo, t. y.
naujojo kreditoriaus reikalavimas, įvykdyti prievolę buvo pateiktas kasatoriui
per teismą (pareiškus ieškinį), kartu su pranešimu apie reikalavimo teisės
perleidimą – reikalavimo perleidimo sutarties nuorašu (CK 6.109 straipsnio 5
dalis). Toks pranešimas atitinka materialiosios teisės normas ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos
filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).
Nepagrįstas
kasatoriaus teiginys, kad pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą kartu
su reikalavimu įvykdyti prievolę (ieškiniu) sukėlė jam neigiamų padarinių –
pareigą mokėti palūkanas. Tokia pareiga kasatoriui atsirastų ir tada, jei į
teismą dėl skolos priteismo būtų kreipęsis pradinis kreditorius. Kasatoriaus
prievolė yra piniginė, su kreditoriaus asmeniu nesusijusi, todėl reikalavimo
perleidimas ieškovui nepažeidė kasatoriaus teisių.
3. Kasatorius
apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos
pagal rangos sutartį priteisimo. Nepaisant to, kasatorius reikalauja panaikinti
visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Toks reikalavimas yra nepagrįstas,
nes pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 23781,34 Lt priteisimo
nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms
Reikalavimo
perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo
prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda
kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba
įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o
pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas
reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje
įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko
teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje - kad
skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus
atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu,
kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2
dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė
prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos
teisės. Dėl šių teisės normų nagrinėjamai bylai aktualiu reikalavimo perleidimo
įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra
išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo
reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o
vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra
saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis
kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius,
pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio
30 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB
„2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt., bylos
Nr. 3K-3-394/2009; kt.).
Kitas
nagrinėjamo ginčo kontekste svarbus aspektas - reikalavimo perleidimo ryšys su
pagrindine prievole. Teismų praktikoje išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus
savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko
reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. <...> Reikalavimų
perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio
pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo
perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“
v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).
Aptartos
įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas ginčus dėl
cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš
kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio
pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę
reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo
(cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma
reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m.
gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šakių rajono Grinaičių
žemės ūkio bendrovė ir kt. v. UAB ,,Asotros veterinarija“, bylos Nr.
3K-3-591/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju
reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra rangovo statybos rangos sutartyje
reikalavimas užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus. Ginčo dėl paties
reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo byloje nėra. Spręsdami tarp naujojo
kreditoriaus ir skolininko dėl šio reikalavimo vykdymo kilusį ginčą, teismai
turi nustatyti, kokius atsikirtimus kasatorius, kaip užsakovas, galėjo pareikšti
rangovui (pradiniam kreditoriui) pagal rangos teisinius santykius
reglamentuojančias teisės normas ir, pagal tai apibrėžę nagrinėjimo dalyką
byloje, tirti faktines aplinkybes dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų
pagrįstumo. Taigi teisingam ginčo išsprendimui būtina išanalizuoti, kokius
atsikirtimus į rangovo reikalavimą apmokėti už atliktus darbus gali reikšti
užsakovas, priėmęs rangos darbus (rezultatą).
Dėl užsakovo,
priėmusio rangos darbus (rezultatą) teisės remtis atliktų darbų trūkumais
Rangos sutartimi
kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam
tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio
darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už
jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir
pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos
Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB
If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).
Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas
pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies
atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai,
užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį
apmokėti ir priešingai.
Rangovas
laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti
darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei
konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo
poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato
specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai
atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo
atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu
sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams
keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi
turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi
būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar
rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas,
veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje
šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei
nustatyti privalomi, reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas
tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali
apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai
atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta
pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus
reikalavimus.
Statybos rangos
sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys
dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš
statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai
taikomos CK 6.681-6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties
nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis
nesureguliuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo
intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių
saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais
reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių
projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt.,
reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį
lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Kasacinio
teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties
dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių
susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių
viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu
statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka
sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius
statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009
m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance
AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).
Įstatyme užsakovo
pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui
reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto
pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą
apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų
priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina
priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu
turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad
įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo
nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra
akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti
specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu
ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs
ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka
teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina,
kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas,
nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų
priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai
priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia
paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų
nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o
užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo
praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties
šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo
atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu,
jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį
ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662
straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005).
Rangovo
atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai;
įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko
kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina,
kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus
rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas
atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie
atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo
ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl
užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3
dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos
pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių
statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio
ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės;
užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo
neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo
tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697
straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo
priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr.
3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M.
v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“,
bylos Nr. 3K-3-516/2009).
Užsakovas,
įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų,
gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665
straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą. Kai rangovas
reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas
tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar
užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar
darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi
trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų
priėmimo–perdavimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis
įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas
ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir
atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą.
Dėl aptartų
įstatymo ir teismų praktikos nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje
Nagrinėjamu
atveju ieškovas, naujasis kreditorius, reiškia kasatoriui iš rangovo, pradinio
kreditoriaus, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perimtą reikalavimą
sumokėti už atliktus statybos rangos darbus. Kasatorius į ieškinio reikalavimus
pareiškė atsikirtimus, savo poziciją grįsdamas tuo, kad rangovo atlikti
katilinės montavimo darbai turi paslėptų trūkumų, kurių jis negalėjo pastebėti
darbų priėmimo metu ir kurie paaiškėjo tik pradėjus katilinę eksploatuoti:
netinkamai atliktas katilo aprišimas, katilai nepasiekia savo darbinės
temperatūros, nesumontuota savaiminė cirkuliacija, neįrengti ventiliatoriai ir
kt. Pirmosios instancijos teismas atmetė kasatoriaus atsikirtimus, padaręs
išvadą, kad byloje konstatuoti statybos rangos darbų trūkumai nereiškia sutarties
pažeidimo, už kurį atsakingas rangovas: statybos rangos sutartyje kokybės
reikalavimai, kuriuos turi atitikti katilinės montavimo ir paleidimo darbai,
nenustatyti, šalys suderino atliktų darbų aktą, kuriame nėra pastabų dėl
atliktų darbų apimties, kokybės ir pan., katilas ir šildymo sistema naudojami
pagal paskirtį. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, kasatorius
apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kad pirmosios instancijos teismas
neįvertino darbų trūkumų pobūdžio – jie buvo paslėpti ir išryškėjo tik pradėjus
naudoti katilinę: katilai veikė netinkamai, neefektyviai; be to, kasatorius
ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nustatytų trūkumų pobūdžio,
teigdamas, kad trūkumai negali būti vertinami kaip neesminiai, sumontuoti
katilai neatitinka įprastų tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, ką
patvirtina po darbų priėmimo įvykę du įvykiai, sukėlę grėsmę žmonių sveikatai;
be to, kasatorius apeliaciniame skunde teigė, kad trūkumai išaiškėjo per
įstatymo statybos rangos darbams nustatytą garantinį laikotarpį. Apeliacinės
instancijos teismas dėl šios apeliacinio skundo dalies pasisakė, kad esant
nenuginčytai reikalavimo perleidimo sutarčiai argumentai dėl to, kad rangovo
sumontuoti katilai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų
reikalavimų, taip pat dėl atliktų darbų trūkumų, darbų trūkumų šalinimo išlaidų
atlyginimo ar darbų kainos sumažinimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad, taip spręsdamas, apeliacinės instancijos teismas
pažeidė pirmiau aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas dėl nagrinėjimo
dalyko byloje sprendžiant ginčą tarp skolininko ir naujojo kreditoriaus dėl iš
statybos rangos sutarties kilusio reikalavimo, įgyto iš pradinio kreditoriaus
reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Šios išvados nekeičia apeliacinės
instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad kasatorius rangos darbų kokybę
galimai ginčija kitoje byloje. Dėl šios materialinio įstatymo taikymo klaidos
apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama šiam
teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų išnagrinėti apeliacinio skundo motyvai dėl
statybos rangos darbų trūkumų fakto, pobūdžio ir rangovo atsakomybės bei
kasatoriaus teisės remtis trūkumų faktu atsisakant mokėti už statybos rangos
darbus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasatorius
prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme,
atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos,
susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Žyminio mokesčio išlaidų
kasatorius nepatyrė, nes nuo jų yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8
punktas), o išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1
dalis), nepagrindė įrodymais, todėl jos kasatoriui iš ieškovo nepriteistinos.
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 51,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Kadangi byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai
nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra
galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo
valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai
išnagrinėjęs bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. pažyma
apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d.
nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos
teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Sigita
Rudėnaitė