Civilinė byla Nr. 2-926/2008
Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2, 99.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1083-360/2008 pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovams J. V. V. individualiai įmonei, V. A., E. Ž., E. M. V., B. P., J. V. V., tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, notarei V. J. M., notarei R. K. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. V. V. individualios įmonės 1000 000 Lt, 25 000,02 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiomis šias sutartis: dovanojimo sutartis 2005 m. gegužės 30 d. Nr. MV7-7360, 2005 m. lapkričio 23 d. MV7-15788, 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. MV7-15787 ir taikyti restituciją natūra; pirkimo–pardavimo sutartį 2005 m. gegužės 6 d. Nr. R5-5947 ir taikyti restituciją natūra, piniginių lėšų 2005 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sandorį dėl 864 159,02 Lt sumos, dovanojimo sutartį 2005 m. gegužės 30 d. Nr. MV7-7361. Paduodamas ieškinį sumokėjo 300 Lt, nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atidėjo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad sprendžiant dalinio atleidimo nuo ž-žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinta prašančiojo turtinė padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl prašantysis turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas nurodė, kad žyminio mokesčio atidėjimo atveju ieškovas nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes šio instituto tikslas suteikti ieškovui galimybę sumokėti žyminį mokestį po sprendimo priėmimo, tai yra jam suteikiama galimybė sukaupti reikiamas lėšas. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio, reikalaujamos priteisti labai didelės sumos. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovas turės iš ko sumokėti žyminį mokestį, o jo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo nesumokėtos dalies žyminio mokesčio. Nurodo, kad:
1. Teismas, spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, esant tapačiai situacijai, skirtingai jį išsprendė. Tenkindamas ieškovo 2008 m. rugpjūčio 25 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atleido ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio, mokėtino paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo. Tuo tarpu ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu ir pateikus analogišką prašymą ir įrodymus, teismas prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio netenkino bei atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties argumentai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio yra nepagrįstas, teismas savo motyvacijoje nėra nuoseklus. Ieškovas pažymėjo, kad nei kreipimosi į teismą metu, nei vėliau, jis negalės sumokėti žyminį mokestį, nes ši suma yra labai didelė, šios sumos jis negalės savarankiškai surinkti, o jokia kredito įstaiga, fiziniai ar juridiniai asmenys, įvertinę jo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, paskolos nesuteiks. Ieškovas jokio nekilnojamojo turto neturi, jo pajamos yra minimalios, iš gaunamos pensijos vykdomi išskaičiavimai.
2. Nepagrįsti skundžiamos nutarties argumentai, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovas turės pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi teismas žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo iki sprendimo priėmimo, todėl ieškovas privalės sumokėti žyminį mokestį dar nežinodamas apie bylos išnagrinėjimo rezultatą. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad ieškinys bus patenkintas ar atmestas, nėra reikšminga. Apeliantas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas ieškinį atmestų, jis turėtų mokėti žyminį mokestį bei atlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, taptų visiškai nemokus.
3. Ieškovui nesumokėjus likusios dalies žyminio mokesčio, jo ieškinys bus paliktas nenagrinėtas, atlikti veiksmai ir bylos nagrinėjimo procesas neteks prasmės bei šalys turės nereikalingų išlaidų.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys turi būti apmokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Priešingu atveju pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d.). Taigi žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo sąlygų.
Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
Ieškovas, paduodamas teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo nurodė, kad ieškinio suma bus 1 000 000 Lt, pateikė teismui 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus bei prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atleido ieškovą nuo 13 700 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo J. V. V. individualios įmonės 1 000 000 Lt bei 25 000,02 Lt delspinigių bei prašė nuginčyti atsakovų sudarytus sandorius. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė 300 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, o nuo dalies žyminio mokesčio prašė atleisti. Savo prašymą apeliantas grindė aplinkybėmis, kad jis neturi nekilnojamojo turto, yra pensininkas, II grupės invalidas. Šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas minėtus dokumentus laikė nepakankamais pareikštam prašymui patenkinti, tačiau nurodė, kad jų pakanka, kad apeliantui būtų atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas.
Kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą reglamentuojantis CPK 84 straipsnis numato, jog, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (ieškinio padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos.
Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Esant prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimas buvo išspręstas atidedant šio mokesčio mokėjimą, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už ieškinį, panaikinti ir klausimą dėl ieškovo T. Ž. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Danutė Milašienė
Marytė Mitkuvienė
Donatas Šernas