Civilinė byla Nr. e2A-14-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00573-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.8.8; 3.2.9.12; 3.3.1.17; 3.6.1.2; 3.6.1.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ ieškinį atsakovėms Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k. ir Otto Wulf GmbH & Co. KG dėl nuostolių atlyginimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV ieškinį atsakovėms Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k., Otto Wulf GmbH & Co. KG bei ieškovei UAB „Topada“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – „Lloyd‘s“ draudikų asociacijos agentė bendrovė „Tindall Riley (Hull) Limited“ (buvęs komercinis pavadinimas „Carina Managers“).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Topada“, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovių Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o.o. & Co. Sp. k. ir Otto Wulf GmbH & Co. KG solidariai 686 230 Eur nuostolių atlyginimą.
2. Nurodė, kad trečiajam asmeniui Belgijoje registruotai įmonei A.B.O.G. NV per aukcioną pardavė ieškovei priklausančią nesavaeigę baržą „T-6“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Barža) ir du uosto grunto kasimo ekskavatorius „Volvo EC 700 CL“ (pagaminimo metai 2010 m.) bei „Case CX 800“ (pagaminimo metai 2006 m.) (toliau – Ekskavatoriai). Kadangi Barža ir Ekskavatoriai buvo Klaipėdos uoste, pirkėja užsakė juos nugabenti į Belgiją. Dėl Baržos nuvilkimo iš Klaipėdos uosto į Antverpeno uostą ieškovė su atsakove Lenkijoje registruota įmone Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o.o. & Co. Sp. k. (toliau – ir Zaklad) 2018 m. liepos 10 d. sudarė standartinę vilkimo sutartį TOWCON 2008 pagal BIMCO (Baltijos ir Tarptautinės Jūrų Tarybos) patvirtintą formą (toliau – TOWCON sutartis). Šalys susitarė, kad baržos vilkimą atliks atsakovės vilkikas „Zeus“ (tarptautinis identifikavimo (IMO) Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Vilkikas). Ieškovė su Vilkiko kapitonu, kuris yra atsakovės atstovas laive, sudarė žodinę krovinio vežimo sutartį, kuria susitarė, kad atsakovė kartu su velkama Barža pirkėjai nuveš ir ant jos esančius Ekskavatorius. 2018 m. liepos 13 d. Vilkiko velkama Barža apsivertė jūroje, Ekskavatoriai nuskendo, o Barža pačios ieškovės priemonėmis buvo grąžinta į Klaipėdos uostą.
3. Bylos eigoje paaiškėjus, kad Vilkiko savininkė yra ne atsakovė Zaklad, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota įmonė Otto Wulf GmbH & Co. KG (toliau – ir Otto Wulf), pastaroji turi būti įtraukta į bylą solidaria atsakove, nes, anot ieškovės, byloje reiškiami reikalavimai yra kvalifikuotini tiek jūriniais reikalavimais pagal 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo (toliau – 1952 m. Konvencija) 1 straipsnio 1 dalį, tiek privilegijuotais reikalavimais pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (toliau – Prekybinės laivybos įstatymas) 62 straipsnio nuostatas, kurių esmė, kad tokie reikalavimai gali būti tenkinamas iš to laivo, kuriuo padaryta žala, vertės.
4. Ieškovė nurodė, kad, trečiajam asmeniui A.B.O.G. NV byloje pareiškus savarankiškus reikalavimus dėl nuostolių, kildinamų iš to paties įvykio, ieškovės prašomus priteisti nuostolius atitinkamai sudaro: 302 380 Eur prarastų Ekskavatorių vertė ir 20 000 Eur kartu nuskendusios „PROLEC 3D“ sistemos vertė; 215 065 Eur prarastų pajamų už Ekskavatorių nuomą; 21 720 Eur Baržos remonto išlaidos; 82 000 Eur už Baržos transportavimą sumokėta suma, kurią ieškovė turėjo grąžinti trečiajam asmeniui A.B.O.G. NV, ir pastarojo kitiems subjektams už atitinkamas paslaugas sumokėta 45 065 Eur didesnė suma. Ieškovės nuostoliai turėtų būti laikomi ta suma, kurią teismas priteis (jei priteis) iš ieškovės trečiojo asmens A.B.O.G. NV naudai.
5. Trečiasis asmuo A.B.O.G. NV byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriuos patikslinęs, prašė priteisti iš UAB „Topada“, Zaklad ir Otto Wulf solidariai 703 430 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas, priteisti iš bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad A.B.O.G. NV ir UAB „Topada“ 2018 m. gegužės 25 d. sudarė Mechanizmų transportavimo sutartį dėl Ekskavatorių pervežimo iš Klaipėdos uosto į Antverpeno uostą. Kadangi UAB „Topada“ šios sutarties neįvykdė, prarado turtą, ji turi atlyginti A.B.O.G. NV padarytą žalą. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovės nurodytu Zaklad Vilkiko kapitono neteisėtų veiksmų kvalifikavimu. Avarijos metu Otto Wulf buvo ir tebėra atsakovės Zaklad vienintelė savininkė bei Vilkiko vienintelė savininkė, todėl jai kyla civilinė atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip asmeniui, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.). Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio nuostatas, toks reikalavimas gali būti tenkinamas iš laivo vertės. UAB „Topada“, Zaklad ir Otto Wulf veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su A.B.O.G. NV padaryta žala, todėl visi šie subjektai turi atsakyti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 18 d. sprendimu nusprendė:
7.1. Ieškovės UAB „Topada“ ieškinį atsakovėms Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. K. ir Otto Wulf GmbH Co. KG palikti nenagrinėtą;
7.2. Grąžinti ieškovei UAB „Topada“ 6 122 Eur valstybei sumokėtą žyminį mokestį ir 20,50 Eur į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą sumokėtą avansą; sprendimo dalį dėl 20,50 Eur avanso grąžinimo vykdyti skubiai;
7.3. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV ieškinį atsakovei Otto Wulf GmbH Co. KG palikti nenagrinėtą;
7.4. Priteisti atsakovei Otto Wulf GmbH Co. KG iš ieškovės UAB „Topada“ ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV po 8 707,42 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7.5. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV ieškinį atsakovei Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. K. ir ieškovei UAB „Topada“ tenkinti iš dalies.
7.5.1. Priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV iš atsakovės Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. K. ir ieškovės UAB „Topada“ solidariai 389 165 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas už 389 165 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
7.5.2. Priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV iš ieškovės UAB „Topada“ 82 000 Eur sumokėtą avansą ir 6 proc. už 82 000 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
7.5.3. Priteisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. N iš atsakovės Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. K. ir ieškovės UAB „Topada“ po 7 721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7.5.4. Kitą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV ieškinio atsakovei Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. K. ir ieškovei UAB „Topada“ dalį atmesti.
7.6. Priteisti ieškovei UAB „Topada“ iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV 2 906,02 Eur teismo išlaidų.
7.7. Priteisti atsakovei Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. K. iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV 1 179,86 Eur teismo išlaidų;
7.8. Grąžinti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą sumokėtą 520,50 Eur avansą; sprendimo dalį dėl 520,50 Eur avanso grąžinimo vykdyti skubiai;
7.9. Priteisti trečiajam asmeniui „Lloyd‘s“ draudikų asociacijos agentei bendrovei „Tindall Riley (Hull) Limited“ iš ieškovės UAB „Topada“, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV ir atsakovės Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. K. po 1 155 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7.10. Priteisti iš ieškovės UAB „Topada“, atsakovės Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. K. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A.B.O.G. NV po 99,95 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas šioje byloje pareikštų reikalavimų teismingumo klausimą, nepasisakė dėl arbitražinės išlygos, nurodytos TOWCON sutartyje ir jos reikšmės sprendžiant Ekskavatorių gabenimą ta pačia velkama Barža, todėl šis klausimas nagrinėtinas iš naujo.
9. Teismas nustatė, kad Barža su Ekskavatoriais nėra vientisas mechanizmas: Ekskavatoriai nebuvo nepajudinamai sujungti su Barža, juos buvo galima iškelti į krantą, nustatyta tvarka transportuoti į kitą vietą atskirai nuo Baržos. Taigi, anot teismo, Ekskavatoriai juos transportuojant (velkant) buksyru yra krovinys, o tai reiškia, kad šis krovinys ir buvo velkamas Barža, nors pati Barža taip pat yra krovinys, prekė, kurią TOWCON sutartimi buvo sutarta vilkti jūra. Ekskavatoriai niekaip kitaip nebuvo gabenami ir jų nebuvo numatyta niekaip kitaip gabenti – tik velkant buksyru atvira jūra. Vadinasi, Ekskavatorių gabenimas taip pat yra vilkimas jūra, t. y. Barža buvo velkama su kroviniu ant borto. Niekaip kitaip nebūtų galima aiškinti šalių sutarties (CK 6.193 straipsnis), nes nebuvo kito būdo ir kito susitarimo vilkti Ekskavatorius, tik kartu su Barža, ją pakraunant (šiuo atveju krovinys nuo pat pradžių buvo ant Baržos, ieškovė taip pat pirko Baržą kartu su Ekskavatoriais). Teismas pažymėjo, kad ekskavatoriai yra ypatingas negabaritinis krovinys, tokį krovinį vežti automobilių keliais yra daug įvairių ribojimų, atskirais atvejais reikalinga palyda, leidimai, reikalinga suplanuoti maršrutą, o tai papildomi kaštai, nes, įvertinus transportavimui reikalingos platformos negabaritiniam svoriui pervežti aukštį (apie metrą), jis kartu su ekskavatoriaus aukščiu siektų iki 6,7 m (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalis). Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovė iki TOWCON sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu rengėsi kartu vilkti ir kitą trečiojo asmens turtą – Ekskavatorius, tiksliau, Ekskavatoriais pakrautą Baržą. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė TOWCON sutartyje Baržos krovinio, labiau tikėtina, ketindama sutaupyti laiką ir gabenimo kaštus. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad po Baržos su Ekskavatoriais pardavimo ilgą laiką – nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d. – daiktai stovėjo prie krantinės, buvo mokami krantinės nuomos mokesčiai. Viena iš tokio elgesio priežasčių, labiau tikėtina, buvo palankaus sezono buksyravimo jūra laukimas, tai patvirtino ir byloje dalyvavęs ieškovės UAB „Topada“ vadovas.
10. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės UAB „Topada“ ir atsakovės Zaklad ginčas dėl nuostolių, padarytų velkant pakrautą Baržą, atlyginimo yra ginčas dėl buksyravimo sutarties pagal TOWCON 2008 sąlygas padarytų nuostolių atlyginimo. Ieškovė TOWCON sutarties 12 langelyje „krovinio, ir (ar) balasto, ir (ar) kito velkamajame laive esančio turto informacija“ nenurodė Baržoje esančio Ekskavatorių krovinio, o atsakovė šį krovinį vilko neturėdama tokiam vilkimui reikalaujamų krovinio dokumentų. Kadangi nuostoliai padaryti esant sutartiniams santykiams, tai ir atsakomybė yra dėl šios (TOWCON 2008) sutarties (ne)vykdymo arba netinkamo vykdymo, faktas, jog sutartyje nenurodytas krovinys, pats savaime nereiškia, kad šalims negalioja krovinio vilkimo jūra taisyklės ar arbitražinė išlyga nagrinėjant ginčus dėl krovinio sugadinimo ar praradimo.
11. Šalys savo susitarimu gali perduoti bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės spręsti arbitražui, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis). Galiojantis arbitražinis susitarimas yra privalomas ir šalims, ir teismui (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). TOWCON sutarties pirmos dalies 40 langelyje šalys nurodė į TOWCON sutarties antros dalies 33 „a“ punktą, todėl bet kokie ginčai, kylantys iš ar dėl šios sutarties, perduodami nagrinėti Londone esančiam arbitražui pagal 1996 m. arbitražo įstatymą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Topada“ ir atsakovė Zaklad jau sprendė ginčą dėl TOWCON sutarties Londono arbitraže, sudarė taikos sutartį, kurios ieškovė prašė netvirtinti dėl, jos teigimu, papildomai be jos žinios įrašyto punkto. Įrodymų apie arbitražo sprendimą nagrinėtoje byloje nėra – šalys jo teismui nepateikė, taip pat nėra žinoma, ar ši taikos sutartis patvirtinta. Byloje teigiama, kad arbitražo procesinis sprendimas priimtas, bet šalims nepateiktas dėl to, kad nebuvo sumokėtas reikalautas 15 000 GBP mokestis, tačiau, anot teismo, bet kokiu atveju ieškovės UAB „Topada“ ieškinio atsakovei Zaklad dėl TOWCON sutarties vykdymo metu apgadintos Baržos ir kito velkamo turto – Baržos krovinio – Ekskavatorių praradimo patirtų nuostolių ir kitų su avarija susijusių nuostolių atlyginimo priteisimo nagrinėjimo vieta yra Londono arbitražas, todėl bylos dalis pagal ieškovės UAB „Topada“ ieškinį atsakovei Zaklad dėl 686 230 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paliktina nenagrinėta.
13. Pasisakydamas dėl atsakovei Otto Wulf pareikštų reikalavimų teismingumo, teismas nurodė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) 6 straipsnio 1 dalį, jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, laikantis 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę. Nacionalinio teismingumo taisyklės atsakovei Otto Wulf galėtų būti nustatytos pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą principą – ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Teismo vertinimu, laivo savininkės prievolė Lietuvoje neatsirado ir neturi būti įvykdyta Lietuvoje.
14. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, gali būti taikomos ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte ir apima bylas, kylančias iš sutarčių – prievolės įvykdymo teismai (vietos, kur prekės turėjo būti pateiktos, ar vietos, kurioje paslaugos turėjo būti suteiktos); 2 punkte – apima bylas dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto (kvazi… [lot. quasi — beveik, tartum], pirmoji sudurtinio žodžio dalis, reiškianti: tariamas, netikras, beveik) – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismai. Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai taip glaudžiai susiję, kad tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.
15. Teismas pažymėjo, kad 1952 m. Konvencijos taikymas teismingumo nepagrindžia, nes laivas byloje nebuvo areštuotas. Faktas, kad reikalavimas atsakovei Otto Wulf yra privilegijuotas, nereiškia, kad atsakovė visais atvejais privalo patenkinti pateiktus reikalavimus solidariai su kitais atsakovais, kurie buvo susiję su reikalavimus pateikusiais asmenimis sutartiniais santykiais. Faktas, kad atsakovei Otto Wulf avarijos metu priklausė laivas „Zeus“, nereiškia, kad ši atsakovė turėtų būti atsakinga už kitų asmenų prievoles pagal sandorius, nes privilegijuotų reikalavimų esmė ne laivo savininko solidari atsakomybė su skolininkais, o tai, kad privilegijuoti reikalavimai tenkinami iš laivo vertės. Beje, reikalavimą atsakovei pateikę asmenys neįrodinėjo atsakovės Otto Wulf laivo vertės. Taigi, teismo vertinimu, aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas nustatė pradinio ieškinio (iki Otto Wulf patraukimo dalyvauti byloje atsakove) teismingumą Lietuvos teismams pagal glaudaus sutarties vykdymo, paslaugų teikimo vietos, kurioje buvo daugiausia praleista laiko vykdant sutartį, šių veiksmų reikšmingumą, įrodymų ir sprendimą turinčio priimti teismo ryšio buvimą, nereiškia, kad šis teismingumas turėtų būti automatiškai taikomas ir atsakovei Otto Wulf. Pirma, šios atsakovės sutartiniai santykiai su reikalavimus pareiškiančiais asmenimis nesieja, be to, privilegijuotas reikalavimas ir reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius grindžiamas papildomais argumentais – nesąžiningais atsakovės veiksmais, faktiniu laivo ir laivo frachtuotojos valdymu ir kt., taigi reikalavimai yra nutolę, nėra taip glaudžiai susiję su pradiniais byloje pareikštais reikalavimais, kad jų nebūtų galima nagrinėti ir spręsti atskirai, ir teismų nesuderinamumo rizika dėl atskirai vykstančių procesų šiuo atveju būtų minimali.
16. Antra, trečiojo asmens keliami ieškinio pagrindo klausimai susiję su juridinių asmenų steigimu, valdymo organų veiklos, turto (išnuomoto laivo) valdymo ir paties frachtuotojo, laivo kapitono veiksmų valdymo kontrole, išplečia jau pradėtos nagrinėti bylos ribas, nes keliami specifiniai klausimai dėl įmonės steigėjo ir valdytojo atsakomybės, kurie kartu su kitais reikalavimais šiai atsakovei turėtų būti nagrinėjami Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal atsakovės Otto Wulf buveinę. Šiame kontekste teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais nepagrįstai naudoja „teismingumo magneto“ taisyklę nuo 2019 metų pradėtoje nagrinėti byloje. Panašios situacijos, kai ieškovės pasirinkimu sujungiami reikalavimai fizinių asmenų ir užsienio juridinių asmenų atžvilgiu, kasacinio teismo yra vertinamos kaip siekis dirbtinai sukurti pageidaujamą bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 ir jos 92 punktą).
17. Teismas konstatavo, kad šioje byloje pateiktos ieškinių dalys atsakovei Otto Wulf neteismingos Lietuvos teismams, reikalavimai šiai atsakovei turėtų būti reiškiami Vokietijos Federacijos Respublikos teismui, todėl šios bylos dalys paliktinos nenagrinėtomis, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu ir 782 straipsniu.
18. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens A.B.O.G. NV pareikštų reikalavimų, teismas, be kita ko, konstatavo, kad byloje įrodyta, jog ieškovė UAB „Topada“ neįvykdė su A.B.O.G. NV 2018 m. birželio mėn. sudarytos Mechanizmų transportavimo sutarties, t. y. neįvykdė prisiimtos pareigos nuplukdyti Baltijos jūra bei Lenkijos, Vokietijos, Olandijos ir Belgijos vidaus vandenų keliais iki Antverpeno uosto Belgijoje trečiajam asmeniui 2017 m. lapkričio 28 d. aukcione parduotų daiktų – sumontuotų ant pontono „T-6“ ekskavatorių Volvo EC 700 CL ir CASE CX 800, dviejų nesavaeigių grunto gabenimo baržų „T-8“ ir „T-9“ bei vilkiko-stūmiko „T-3“. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo sumokėjo ieškovei 82 000 Eur avansą, kurio ieškovė iki šiol negrąžino. Teismas nustatė, kad Mechanizmų transportavimo sutartis buvo faktiškai nutraukta, trečiasis asmuo pasirinko kitą rangovą ir gabenimo būdą. Teismo vertinimu, sutartis nutraukta dėl jos esminio pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai). Sutarties nutraukimas nepanaikino teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.256–6.257 straipsniai). Neįvykdžiusi sutarties ieškovė privalo grąžinti trečiajam asmeniui jo sumokėtą avansą (6.222 straipsnio 1 dalis), todėl ši suma priteistina iš ieškovės UAB „Topada“ trečiajam asmeniui A.B.O.G. NV.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
19. Ieškovė UAB „Topada“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys atsakovei Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k. paliktas nenagrinėtas ir ieškovės bei trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimai atsakovei Otto Wulf GmbH & Co. KG palikti nenagrinėti; pakeisti sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV 82 000 Eur avansas priteistas tik iš ieškovės, ir priteisti šią sumą iš ieškovės bei atsakovės Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k. solidariai. Skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Teismas nepagrįstai nuspendė, kad ieškovė ir atsakovė Zaklad atskiros sutarties dėl Ekskavatorių vežimo nesudarė. Sudarant TOWCON sutartį tartasi tik dėl Baržos (be krovinio) vilkimo – tokia buvo abiejų šalių tikroji valia. Pati atsakovė Zaklad nelaikė, kad Ekskavatorių pervežimo kaina įėjo į TOWCON sutarties kainą. Tai patvirtina po įvykio Zaklad pareikšta pretenzija ieškovei, taip pat Zaklad inicijuotame arbitraže šalių sudaryta taikos sutartis, kuri, kaip šalys susitarė, apima tik TOWCON sutartimi reglamentuojamus klausimus ir neapima klausimų, susijusių su Ekskavatorių gabenimu. TOWCON sutarties bendrosiose sąlygose nėra numatyta galimybė, pasirašius šią sutartį, ją keisti ar pildyti. Teismas, nuspręsdamas, kad TOWCON sutartis taikoma ir Ekskavatorių vilkimui, pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles. Tai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad Ekskavatorių gabenimui ir su tuo susijusiems ginčams taikytina TOWCON sutartis ir joje numatyta arbitražinė išlyga, kas taip pat lėmė nepagrįstą teismo atsisakymą nagrinėti ieškovės ieškinį atsakovės Zaklad atžvilgiu.
19.2. Ieškovė ir atsakovė Zaklad sudarė atskirą sutartį dėl Ekskavatorių pervežimo, kuriai netaikoma TOWCON sutarties arbitražinė išlyga. Nei Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (toliau – Prekybinės laivybos įstatymas), nei CK nuostatose nėra nustatyta, kad krovinių vežimo jūra sutartis yra būtinai rašytinis susitarimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys dėl Ekskavatorių pervežimo susitarė žodžiu ir tokia sutartis yra galima bei galiojanti. Vien tas faktas, kad Ekskavatoriai buvo ant velkamos Baržos, negali reikšti, jog Ekskavatoriams turi būti taikomas vilkimo teisinis reglamentavimas. Vilkimo sutartis pagal standartines sąlygas nėra sudarinėjama žodžiu, vienintelis galimas ir tinkamas teisinis režimas Ekskavatorių gabenimui – vežimo teisiniai santykiai. Konstatavus, kad Ekskavatorių gabenimui turi būti taikomas vežimo teisinis reglamentavimas, tokio ginčo dėl Ekskavatorių jurisdikcija nustatoma remiantis Reglamentu Nr. 1215/2012. Klausimas dėl Reglamento Nr. 1215/2012 taikymo šiam ginčui jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8-236/2019 ir 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-432-1120/2020.
19.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Lietuvos teismams šioje byloje pateiktos ieškinių dalys atsakovei Otto Wulf GmbH & Co. KG neteismingos ir reikalavimai šiai atsakovei turėtų būti reiškiami Vokietijos Federacinės Respublikos teismui. Otto Wulf į šią bylą buvo įtraukta atsakove vien dėl to, kad įvykusios avarijos metu buvo laivo „Zeus“, kuriuo buvo atliekamas vilkimas, savininkė. Ieškovės atsakovei Zaklad reiškiami reikalavimai kvalifikuotini kaip jūriniai (privilegijuoti) reikalavimai, o tokie reikalavimai yra tenkinami būtent iš laivo, kuris sukėlė įvykį ir nuostolius, vertės (tai pažymėta ir teismo sprendime). Teismo sprendimu atsakovei Zaklad atsakomybė pritaikyta, iš jos nuostoliai priteisti, tai reiškia, kad remiantis privilegijuotų reikalavimų esme, trečiasis asmuo A.B.O.G. NV lyg ir galėtų sprendimo vykdymą nukreipti į atsakovės Otto Wulf turtą (laivo vertę). Tačiau teismui palikus reikalavimą atsakovės Otto Wulf atžvilgiu nenagrinėtą, ši atsakovė buvo pašalinta iš bylos ir bylos rezultatas jos niekaip nesaisto, nesukuria jai prejudicinio fakto ir pan. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo A.B.O.G. NV, inicijuodamas naują bylą Vokietijos Federacinės Respublikos teisme, net negalėtų remtis šiuo teismo sprendimu ir jame nustatyta atsakovės Zaklad atsakomybe. Palikus reikalavimus atsakovės Otto Wulf atžvilgiu nenagrinėtus, formaliai gaunasi, kad ši atsakovė net nedalyvavo bylos nagrinėjime (nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu pagal ieškovės ir trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimus atsakovei Zaklad), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
19.4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas, kaip reikia suprasti reglamento Briuselis I 6 straipsnio 1 punkto nuostatą (kuri atitinka dabar galiojančio Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą), 2007 m. spalio 11 d. sprendime byloje Freeport plc (bylos Nr. C-98/06, 2007, Rink., p. I-8319) nurodė, kad 6 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, jog: taikyti šios nuostatos netrukdo tai, kad skiriasi keliems atsakovams pareikštų reikalavimų teisiniai pagrindai; jis taikomas, kai skirtingiems atsakovams pateikti reikalavimai susiję nuo pat jų pateikimo, t. y. kai yra suinteresuotumas juos nagrinėti ir priimti dėl jų sprendimą kartu, siekiant išvengti galimų nesuderinamų sprendimų, jeigu bylos būtų nagrinėjamos atskirai, be kita ko, nesant būtinybės atskirai nustatyti, jog prašymai buvo pateikti vien tam, kad byla vienam iš atsakovų nebūtų iškelta jo nuolatinės gyvenamosios ar buveinės vietos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2012). Šiuo atveju atsakovėms Zaklad ir Otto Wulf pareikštų reikalavimų teisinis pagrindas nėra identiškas, tačiau atsakovių atsakomybė ir pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję, nes nuostoliai, reikalaujami iš abiejų atsakovių, yra analogiški ir kildinami iš tos pačios avarijos, kurios metu apsivertė Barža ir nuskendo Ekskavatoriai. Jei ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei Otto Wulf pareikštų Vokietijos Federacinės Respublikos teisme, tai Lietuvos Respublikos teismas ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismas spręstų tuos pačius klausimus dėl nuostolių sumos, jų pagrįstumo, dydžio, atsiradimo priežasčių, o tai neišvengiamai kelia teismų skirtingų išvadų riziką, dėl to reikalavimai atsakovėms Zaklad ir Otto Wulf dėl tų pačių nuostolių privalėjo būti nagrinėjami vienoje byloje (pagal Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą).
19.5. Teismo sprendimu nepagrįstai atmestas trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimas priteisti 82 000 Eur solidariai iš atsakovės Zaklad ir ši suma priteista tik iš ieškovės UAB „Topada“. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad Mechanizmų transportavimo sutartis liko neįgyvendinta ir buvo nutraukta dėl to, jog Barža apsivertė ir Ekskavatoriai nuskendo. Sprendime teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog „dėl įvykio ir padarytos žalos yra kalta atsakovė Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k., nes vilkiko „Zeus“ kapitonas priėmė sprendimą gabenti pakrautą baržą, tačiau prie įvykio priežasčių ir pasekmių prisidėjo, sudarė sąlygas jiems kilti ir ieškovė UAB „Topada“.“ Taigi, pats teismas konstatavo, kad iš esmės pagrindinė įvykio kaltininkė yra atsakovė Zaklad. Iš to turėtų sekti kita logiška išvada, kad pagrindinė kaltininkė, dėl kurios liko neįgyvendinta Mechanizmų transportavimo sutartis, yra taip pat atsakovė Zaklad. Todėl jei jau teismas sprendimu visą kitą žalą priteisė solidariai iš ieškovės ir atsakovės Zaklad, tai, ieškovės nuomone, ir 82 000 Eur nuostoliai turėjo būti priteisiami solidariai iš abiejų šalių. Šiuo atveju 82 000 Eur nuostolių priteisimas tik iš ieškovės yra nesąžiningas ir neatitinka protingumo kriterijų, todėl teismas turėjo taikyti 6.222 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, leidžiančią nukrypti nuo restitucijos taikymo.
20. Atsakovė Otto Wulf GmbH & Co. KG atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
20.1. Apeliacinio skundo prašymo formuluotė yra neišbaigta, nenurodoma, kokio teisinio rezultato siekia ieškovė, kaip apeliacinės instancijos teismas turėtų išspręsti ginčą.
20.2. Iš apeliacinio skundo turinio bei (i) ir (ii) reikalavimų matyti, kad ieškovė veikia ir trečiojo asmens A.B.O.G. NV vardu, nors nėra trečiojo asmens atstovė ir negali ginti jo interesų, kurie yra priešingi ieškovės interesams.
20.3. Teismas pagrįstai paliko ieškovės ir trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimus atsakovės Otto Wulf atžvilgiu nenagrinėtais, kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams. Atsakovė Otto Wulf nėra ieškovės ir atsakovės Zaklad sutartinių santykių dalyvė, jokių konkrečių sutartinių prievolių Lietuvos teritorijoje ar jos teritoriniuose vandenyse ji neprisiėmė ir nevykdė, todėl jos atžvilgiu negali būti taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti alternatyvaus teismingumo taisyklę, kad ieškiniai bylose, kylančiose iš sutarčių, gali būti reiškiami atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose (7 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktai). Atsakoves siejo tarpusavio sutartis – laivo „Zeus“, kuris vilko Baržą su Ekskavatoriais, čarterio (nuomos) be įgulos sutartis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso šalims ginčo ir su jais susijusius teisinius santykius sureguliavus tarpusavio sutartimis, nėra jokių deliktinės atsakomybės bei solidarios atsakomybės taikymo teisinių prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-520/2012).
20.4. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika ir teisės doktrina, negalima piktnaudžiauti Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalimi (atitinka Briuselis I 6 straipsnio 1 dalį) taip, kad ieškovas remtųsi šia nuostata ir pareikštų ieškinį keliems atsakovams vien tam, kad vienam iš atsakovų negalėtų būti taikoma įprasta jurisdikcija jo nuolatinės gyvenamosios / buveinės vietos šalyje (ESTT, byla C-539/03, Roche prieš Primus, 21 punktas; byla C-352/13, CDC Hydrogen Peroxide, 27 punktas; byla C-103/05, Reisch Montage, 32 byla; byla C-145/10, Painer, 78 punktas).
20.5. Reikalavimai atsakovėms nėra glaudžiai ir betarpiškai susiję. Nuostoliai, reikalaujami iš abiejų atsakovių, nėra analogiški, nes atsakovės Otto Wulf atsakomybė (jei tokia būtų nustatyta) galima tik laivo vertės ribose. Reikalavimus atsakovei Otto Wulf pateikę asmenys byloje net neįrodinėjo laivo vertės, todėl nėra aišku, kokia apimtimi ieškovė prašo tenkinti reikalavimus atsakovės Otto Wulf atžvilgiu.
20.6. Privilegijuotas reikalavimas ir reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius grindžiamas papildomais argumentais – tariamai nesąžiningais atsakovės Otto Wulf veiksmais, faktiniu laivo ir laivo frachtuotojos (atsakovės Zaklad) valdymu ir kt., dėl ko teismas padarė pagrįstą išvadą, jog reikalavimai yra nutolę, nėra taip glaudžiai susiję su pradiniais byloje pareikštais reikalavimais, kad jų nebūtų galima nagrinėti ir spręsti atskirai, o teismų sprendimų nesuderinamumo rizika dėl atskirai vykstančių procesų šiuo atveju yra minimali.
20.7. Apeliaciniame skunde ieškovė neįrodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tai, kad sprendime teismas konstatavo, jog byla atsakovės Otto Wulf atžvilgiu nėra teisminga Lietuvos teismams ir tuo pagrindu paliko ieškovės ir trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimus atsakovei Otto Wulf nenagrinėtus (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis), nereiškia, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Priėmus procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, byla konkretaus atsakovo atžvilgiu yra užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės. Tokiu atveju sprendime nėra pasisakoma dėl konkretaus atsakovo materialiųjų teisių ar pareigų.
20.8. Pati ieškovė ir trečiasis asmuo A.B.O.G. NV byloje apsprendė Otto Wulf procesinę padėtį, įtraukę šią Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotą įmonę būtent atsakove į Lietuvoje pradėtą ir toli pažengusį teisminį procesą. Priimdamas sprendimą, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovės Otto Wulf teisinio statuso pakeitimo į trečiojo asmens statusą.
20.9. Atsakovės Otto Wulf statuso pakeitimas į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų statusą pagal apeliaciniame skunde suformuluotą šio skundo dalyką negalimas ir dėl to, kad tokiu būdu atsakovei Otto Wulf būtų siurpriziškai užkertamas kelias apskųsti sprendimo dalį, kuri nepalanki atsakovės Zaklad atžvilgiu, bet atsakovės Otto Wulf, kaip pagrįstai pašalinto iš bylos asmens tuo motyvu, kad ji net negalėjo būti įtraukta į šią bylą, teisėms ir pareigoms šiuo metu įtakos nedaro. Suteikti atsakovei Otto Wulf trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų statusą apeliacinės instancijos teisme ex post (retroaktyviai) ir nukreipti šio procesinio sprendimo dėl asmens, kuris neteisėtai įtrauktas į bylos nagrinėjimą, statuso keitimo galią dėl naujo statuso suteikimo į praeitį negalima. Tai pažeistų fundamentalius tinkamo ir sąžiningo proceso principus, viešąją tvarką (ordre public).
20.10. Tuo atveju, jei visgi būtų panaikinta sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimai atsakovės Otto Wulf atžvilgiu palikti nenagrinėti, siekiant užtikrinti betarpiškumo principo (CPK 14 straipsnis) įgyvendinimą, visa byla turėtų būti nagrinėjama nuo pradžių. Nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje atsakovė Otto Wulf nesutiko, jog nagrinėjant ginčą iš esmės jos atžvilgiu būtų remiamasi iki jos įtraukimo į bylą atliktų ekspertizių išvadomis, apklaustų liudytojų parodymais, ištirtais kitais rašytinais įrodymais, nes atsakovė Otto Wulf nedalyvavo byloje nuo pradžių, o buvo įtraukta į toli pažengusį procesą.
20.11. Teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį atsakovės Zaklad atžvilgiu. Būtent ieškovė TOWCON sutarties 12 langelyje nenurodė Baržoje esančio Ekskavatorių krovinio, nors žinojo, kad toks krovinys bus velkamas kartu su Barža. Ieškovė gavo leidimą Baržos vilkimui atvira jūra be krovinio, todėl Ekskavatoriai buvo velkami jūra neturint tokiam vilkimui reikalaujamų dokumentų. Šiame kontekste vertinant šalių susitarimo dėl Ekskavatorių pervežimo aplinkybes, laikytina, kad ieškovė ir atsakovė Zaklad sudarė ne atskirą žodinę ekskavatorių vežimo sutartį, o sudarė žodinį TOWCON sutarties praplėtimą. TOWCON sutartis numato arbitražinę išlygą, todėl ši išlyga turi būti taikoma ginčams dėl Ekskavatorių pervežimo.
20.12. 1952 m. Konvencija taikytina tais atvejais, kai yra areštuojami laivai. Kadangi nagrinėjamu atveju joks laivas nebuvo areštuotas ir nebuvo prašoma areštuoti jokio laivo, kuris būtų Lietuvos teismų jurisdikcijoje, laikytina, kad ieškovė nurodo aiškiai nepagrįstą savo reikalavimų atsakovei Otto Wulf pagrindą.
20.13. Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos atsakovės Otto Wulf atžvilgiu galėtų būti taikomos tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovės Otto Wulf atsakomybei apskritai gali būti taikoma Lietuvos teisė, ko šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, nes Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio kolizinės normos nukreipia į užsienio teisę.
20.14. Jeigu teismas spręstų, kad Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos visgi yra taikytinos atsakovės Otto Wulf atžvilgiu, atsakovė Otto Wulf prašo taikyti ieškinio senatį pagal Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalį.
20.15. Trečiojo asmens A.B.O.G. NV avansas ieškovei buvo mokėtas ne tik už Baržos bei ant jos pritvirtintų dviejų Ekskavatorių transportavimą, tačiau ir už kitų sutartyje įvardintų objektų, kurie nėra ginčo objektais šioje civilinėje byloje, transportavimą. Todėl trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimas dėl ieškovei sumokėto avanso bet kuriuo atveju visa apimtimi negali būti nukreipiamas atsakovės Otto Wulf atžvilgiu, nes pastaroji kitų objektų transportavimo neatliko ir nebuvo įsipareigojusi atlikti.
20.16. Esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Atsižvelgiant į tai, trečiasis asmuo A.B.O.G. NV neturi teisinio pagrindo reikšti solidaraus reikalavimo ieškovės ir atsakovės Zaklad atžvilgiu.
21. Trečiasis asmuo A.B.O.G. NV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
21.1. Otto Wulf, būdama laivo savininke įvykio metu, galėjo nuo pat pradžių įvertinti riziką, kad galimai teks įstoti į bylas užsienio teismų procesuose, kadangi jai priklausantis laivas plaukioja ne tik Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, juolab kad pats laivas buvo registruotas Lenkijos Respublikoje ir šis laivas įvykio metu vilko Baržą, kuri buvo registruota Lietuvos Respublikoje.
21.2. Akivaizdu, kad ieškinys Lietuvoje nebuvo reiškiamas vien tam, kad išvengti Otto Wulf registracijos vietovės – Vokietijos Federacinės Respublikos teismų jurisdikcijos, kadangi šios bylos nagrinėjimas be atsakovės Zaklad ir UAB „Topada“ yra neįsivaizduojamas.
21.3. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo, kurie buvo kildinami iš to paties žalos įvykio bei buvo vertinamas solidariosios atsakomybės klausimas. Otto Wulf atsakomybė buvo grindžiama ne tik jūrinio reikalavimo pagrindu, bet taip pat ji buvo kildinama iš delikto. Remiantis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktu, numatančiu, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Akivaizdu, kad žalos kilimas yra glaudžiai susijęs su Lietuva, nuostolių atsiradimas susijęs su Lietuvoje registruota Barža ir pagrįstai galima teigti, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją spręsti šį ginčą.
21.4. Kadangi remiantis kontinentine teise nėra įmanoma išieškoti iš daikto nepatraukus atsakomybėn daikto savininko, yra būtina įtrauki savininką į bylos nagrinėjimą iš esmės. Vertinant laivo savininko atsakomybę, kuomet yra privilegijuotas reikalavimas, nėra būtina nustatinėti laivo savininko neteisėtus veiksmus, jei yra nustatyti laivo valdytojo neteisėti veiksmai.
21.5. Atsakovės Otto Wulf atsakomybė kyla taip pat iš deliktinės teisės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Otto Wulf, kaip laivo savininkė žalos kilimo metu, galėjo skirti laivo kapitoną, kurio veiksmai yra pagrindinė priežastis dėl įvykusios avarijos ir padarytos žalos. Atsakovės Otto Wulf laivo nuomos be įgulos (anglų k. bareboat) sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, apie kurios egzistavimą jie nežinojo. Be to, ši laivo nuomos be įgulos sutartis pasibaigė 2017 m. spalio mėnesį ir ji nebegaliojo avarijos metu.
21.6. Teismas nepagrįstai diferencijavo dalį nuostolių už transporto paslaugas – 45 065 Eur už transporto išlaidų skirtumą teismas priteisė iš ieškovės UAB „Topada“ ir atsakovės Zaklad solidariai. Tuo tarpu kitą nuostolių dalį už transporto paslaugas – 82 000 Eur (šią sumą A.B.O.G. NV buvo sumokėjusi kaip avansą ieškovei UAB „Topada“) teismas priteisė tik iš ieškovės UAB „Topada“ remdamasis restitucijos taikymo institutu pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį. Teismas, pripažindamas trečiojo asmens A.B.O.G. NV teisę į nuostolių atlyginimą iš Zaklad, privalėjo priteisti ir 82 000 Eur nuostolius už sumokėtą avansą atsižvelgiant į visišką nuostolių atlyginimo principą, numatytą CK 6.251 straipsnyje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos dalies pagal reikalavimus, pareikštus atsakovei Zaklad, nutraukimo
22. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės (apeliantės) ieškinys atsakovėms Lenkijos Respublikoje registruotai įmonei Zaklad ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotai įmonei Otto Wulf bei trečiojo asmens A.B.O.G. NV savarankiški reikalavimai atsakovei Otto Wulf palikti nenagrinėti; trečiojo asmens A.B.O.G. NV savarankiški reikalavimai atsakovei Zaklad ir ieškovei patenkinti iš dalies – trečiajam asmeniui iš atsakovės Zaklad ir ieškovės priteista solidariai 389 165 Eur žalos atlyginimas ir 6 proc. metinės palūkanos už šią sumą; priteista iš ieškovės 82 000 Eur avansas ir 6 proc. metinės palūkanos už šią sumą; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 13 d. atsakovės Zaklad atstovas pateikė pirmosios instancijos teismui pranešimą dėl atsakovės Zaklad likvidavimo. Jame nurodė, kad iki Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-513/2022 paskelbimo įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo atsakovė Zaklad buvo likviduota ir išregistruota iš Lenkijos Respublikos įmonių registro, todėl civilinė byla šios atsakovės atžvilgiu nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą, o atsakovės atstovo įgaliojimai taip pat yra pasibaigę, nes nebėra atstovaujamo asmens.
24. Apeliantė 2022 m. spalio 17 d. raštu pateikė nuomonę, kad savo apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus palaiko visa apimtimi. Nurodė, kad atsakovės Zaklad pateiktas dokumentas (Szczecin-Centrum rajono teismo Ščecine, valstybės teismo registro XIII ūkio skyriaus sprendimas) nėra pasirašytas, nėra aišku, iš kur jis gautas ir kas jį išdavė, dėl to šis dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu. Apeliantė turi pagrindo abejoti atsakovės Zaklad pateikiama informacija, nes pirmosios instancijos teisme anksčiau jau buvo pateikta klaidinga informacija apie šios įmonės likvidavimą.
25. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė iškėlė klausimą dėl atsakovės Zaklad atstovo pateikto dokumento tikrumo ir jo įrodomosios galios, 2022 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Lenkijos Respublikos kompetentingą instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo, išreikalaujant duomenis apie atsakovės Zaklad likvidavimą ir jos teisių bei pareigų perėmimą (tokio perėmimo galimybę).
26. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. kovo 27 d. gautas Ščecino miesto Szczecin-Centrum apylinkės teismo Nacionalinio teismų registro 13-ojo ekonominio skyriaus atsakymas, kuriame nurodoma (išvertus į lietuvių k.), kad „pagal įmonės Zakład Usług Żeglugowych spółka z ograniczoną odpowiedzialnością & CO Spółka komandytowa, kurios registruota buveinė yra Ščecino mieste, įrašo turinį ir registracijos dokumentus, saugomus NTR numeriu (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 17 d. nutarimu, priimtu vietinio registro teismo išnagrinėtoje byloje Nr. SZ XIII Ns-Rej. KRS 22326/21/512, įmonė buvo išbraukta iš Nacionalinio teismų registro Įmonių registro. Išbraukus įmonę iš teismų registro, nutrūko jos teisinis egzistavimas. Įmonė nebuvo sujungta, padalyta ar pertvarkyta, todėl įregistruoto subjekto teisių perėmėjo nėra.“ Šis dokumentas ir jo vertimas į lietuvių k. buvo išsiųstas byloje dalyvaujančių asmenų atstovams susipažinti, jiems buvo pasiūlyta pateikti raštu savo nuomonę ir (ar) poziciją dėl ieškovės apeliaciniame skunde suformuluotų reikalavimų (jų apimties).
27. Apeliantė 2023 m. balandžio 12 d. raštu pateikė savo nuomonę, prašydama imtis veiksmų, kad būtų gauta informacija iš Lenkijos kompetentingų institucijų apie tai, ar likvidavimo procese atsakovė Zaklad informavo atsakingus asmenis / institucijas apie Lietuvos Respublikos teisme jos atžvilgiu nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Topada“ ieškinį ir trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimą; arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų galima išsiaiškinti nurodytas faktines aplinkybes dėl Zaklad likvidavimo ir išregistravimo (ne)teisėtumo. Apeliantės nuomone, nustačius, kad atsakovės likvidavimo procesas buvo neteisėtas, nes nepateikta informacija apie ieškovės UAB „Topada“ ir trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimus, pareikštus teisme, bylos šalys turėtų teisę ginčyti likvidavimo procedūrą Lenkijoje ir galimai atsakovės Zaklad išregistravimas būtų panaikintas. Tokiu atveju Lietuvoje nagrinėjama civilinė byla galėtų būti sėkmingai tęsiama šios atsakovės atžvilgiu.
28. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyto Lenkijos Respublikos teismo sprendimo (nutarimo) dėl atsakovės Zaklad likvidavimo ir išregistravimo iš Nacionalinio teismų registro Įmonių registro (ne)teisėtumo klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos apeliaciniam teismui išreikalavus oficialų rašytinį įrodymą, laikytina, kad minėtas Lenkijos Respublikos teismo sprendimas (nutarimas) yra galiojantis (CPK 807 straipsnis), kol nėra nuginčytas Lenkijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokių duomenų šioje byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti šiuo oficialiu rašytiniu įrodymu, kuris patvirtina, kad atsakovė Zaklad nuo 2022 m. sausio 17 d. yra išregistruota iš Lenkijos Respublikos įmonių registro ir jos teisinis egzistavimas nutrūko, o šio subjekto teisių perėmėjo nėra.
29. Pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos CPK 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020 25 punktą; 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-611/2021 20 punktą).
31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nustačius šios nutarties 28 punkte nurodytas aplinkybes dėl atsakovės Zaklad likvidavimo ir išregistravimo bei šio subjekto teisių perėmėjo nebuvimo, vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria: apeliantės ieškinys atsakovei Zaklad paliktas nenagrinėtas; trečiajam asmeniui A.B.O.G. NV iš atsakovės Zaklad priteista solidariai 389 165 Eur žalos atlyginimas ir 6 proc. metinės palūkanos už šią sumą, priteista 7 721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų; ir šią bylos dalį nutraukti.
Dėl apeliantės reikalavimo priteisti 82 000 Eur avansą trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV solidariai iš atsakovės Zaklad
32. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo, be kita ko, pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV 82 000 Eur avansas priteistas tik iš ieškovės, ir priteisti šią sumą solidariai iš ieškovės bei atsakovės Zaklad.
33. Apeliacinės instancijos teismui šioje nutartyje pirmiau konstatavus, kad bylos dalis dėl atsakovei Zaklad pareikštų reikalavimų nutrauktina CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu (žr. šios nutarties 31 punktą), nes atsakovė Zaklad nuo 2022 m. sausio 17 d. yra išregistruota iš Lenkijos Respublikos įmonių registro ir jos teisių perėmėjo nėra, nebetikslinga nagrinėti apeliantės skundo reikalavimo priteisti 82 000 Eur avansą trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV solidariai iš atsakovės Zaklad. Toks reikalavimas nebeegzistuojančio subjekto atžvilgiu negalėtų būti patenkintas. Dėl šios priežasties laikytina, kad šis apeliacijos objektas išnyko, todėl apeliacinis procesas dėl minėto ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo nutrauktinas ir apeliantei grąžintinas už šį reikalavimą sumokėtas 1 455 Eur žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
34. Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).
35. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, o ieškovė negali ginti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV teisių, skųsdama sprendimo dalį, kuria iš dalies atmesti trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimai. Pažymėtina, kad trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimą priteisti solidariai iš UAB „Topada“, Zaklad ir Otto Wulf nuostolių atlyginimą, į kurį įskaičiuotas ir sumokėtas 82 000 Eur avansas, pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies, minėtą sumą priteisdamas tik iš ieškovės, tačiau toks teismo sprendimas nėra tiesiogiai susijęs su pastarosios teisėmis. Dėl to konstatuotina, kad apeliantė neturi teisės paduoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis trečiojo asmens A.B.O.G. NV pareikštų savarankiškų reikalavimų. Tai sudaro atskirą pagrindą nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal nurodytą ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).
Dėl reikalavimų atsakovei Otto Wulf
36. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos ir trečiojo asmens A.B.O.G. NV reikalavimai atsakovei Otto Wulf palikti nenagrinėti. Kaip minėta, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, o ieškovė negali ginti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV teisių (žr. šios nutarties 34–35 punktus). Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria pačios apeliantės reikalavimai atsakovei Otto Wulf palikti nenagrinėti, (ne)teisėtumo.
37. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovei Otto Wulf pareikšti reikalavimai yra neteismingi Lietuvos teismui ir turėtų būti reiškiami Vokietijos Federacinės Respublikos teismui. Teismas vadovavosi Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja jurisdikcijos taisykle, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Apeliantė laikosi pozicijos, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma minėtos bendrosios taisyklės išimtis (t. y. viena iš alternatyvių specialiosios jurisdikcijos taisyklių, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą), nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų – vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, nes byloje pareikšti reikalavimai atsakovėms Zaklad ir Otto Wulf nėra taip glaudžiai susiję, kad juos būtų tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu. Pirma, sutiktina su atsakovės Otto Wulf atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad nuostoliai, reikalaujami iš abiejų atsakovių, nėra analogiški, nes atsakovės Otto Wulf atsakomybė, kaip nurodė ir pati apeliantė, iš esmės galima tik laivo vertės ribose. Tačiau reikalavimus atsakovei Otto Wulf pareiškę asmenys šioje byloje neįrodinėjo laivo (Vilkiko) vertės, šis laivas byloje nebuvo areštuotas pagal apeliantės nurodytos 1952 m. Konvencijos nuostatas. Taigi apeliantės teiginys, kad nuostoliai kildinami iš tos pačios avarijos, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmiau nurodytos išvados dėl skirtingos atsakovėms taikytinos atsakomybės apimties. Antra, atsakovės Otto Wulf sutartiniai santykiai su reikalavimus pareiškiančiais asmenimis nesiejo. Vien tai, kad reikalavimas atsakovei Otto Wulf yra privilegijuotas Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1 dalies prasme, nereiškia, jog ši atsakovė visais atvejais privalo patenkinti pareikštus reikalavimus solidariai su kitais atsakovais, kurie buvo susiję su reikalavimus pateikusiais asmenimis sutartiniais santykiais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad faktas, jog atsakovei Otto Wulf avarijos metu priklausė laivas „Zeus“, nereiškia, kad ši atsakovė turėtų būti atsakinga už kitų asmenų prievoles pagal sandorius, nes privilegijuotų reikalavimų esmė yra ne laivo savininko solidari atsakomybė su skolininkais, o tai, kad privilegijuoti reikalavimai tenkinami iš laivo vertės. Be to, atsakovei Otto Wulf pareikštas privilegijuotas reikalavimas grindžiamas papildomais argumentais – nesąžiningais atsakovės Otto Wulf veiksmais, faktiniu laivo ir laivo frachtuotojos (atsakovės Zaklad) valdymu ir kt., dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie reikalavimai yra nutolę, nėra taip glaudžiai susiję su pradiniais byloje pareikštais reikalavimais, kad jų nebūtų galima nagrinėti ir spręsti atskirai. Juolab kad, kaip jau pirmiau konstatuota, nustačius, jog atsakovė Zaklad yra likviduota ir išregistruota bei nėra jos teisių perėmėjo, byla šios atsakovės atžvilgiu nutrauktina (žr. šios nutarties 31 punktą).
39. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė, šioje byloje pareikšdama reikalavimus atsakovei Otto Wulf, iš esmės siekia dirbtinai sukurti pageidaujamą bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal nuosekliai formuojamą ESTT praktiką Lugano konvencijos 6 straipsnio 1 punkte (kuris iš esmės atitinka Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą) nustatyta taisyklė neturėtų būti taikoma taip, kad leistų ieškovui pateikti reikalavimą, nukreiptą prieš kelis atsakovus vien dėl to, kad vienam ar keliems iš jų byla nebūtų iškelta buveinės vietos teisme, siekiant nukonkuruoti atsakovo buveinės vietos teismų jurisdikciją (žr., pvz., ESTT sprendimo byloje CDC Hydrogen Peroxide 27 punktą; sprendimo Reisch Montage 32 punktą; sprendimo byloje Painer 78 punktą).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismui palikus reikalavimus atsakovei Otto Wulf nenagrinėtus, laikytina, jog ši atsakovė nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Priėmus procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, byla konkretaus atsakovo atžvilgiu yra užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės. Tokiu atveju sprendime nėra pasisakoma dėl konkretaus atsakovo materialiųjų teisių ar pareigų. Dėl to šiuo atveju negalima konstatuoti, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, taigi, CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, taip pat ir kitų šiame straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad apeliantės skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją jurisdikcijos taisyklę šioje byloje atsakovei Otto Wulf pareikšti reikalavimai yra neteismingi Lietuvos teismui ir turėtų būti reiškiami Vokietijos Federacinės Respublikos teismui, o apeliantės nurodytos Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir CPK 782 straipsniu, skundžiamu sprendimu pagrįstai paliko nenagrinėtus apeliantės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei Otto Wulf.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad yra pagrindas: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria: apeliantės ieškinys atsakovei Zaklad paliktas nenagrinėtas; trečiajam asmeniui A.B.O.G. NV iš atsakovės Zaklad priteista solidariai 389 165 Eur žalos atlyginimas ir 6 proc. metinės palūkanos už šią sumą, priteista 7 721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų; ir šią bylos dalį nutraukti; 2) nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV 82 000 Eur avansas priteistas tik iš ieškovės, ir priteisti šią sumą solidariai iš ieškovės bei atsakovės Zaklad; 3) palikti nepakeistą skundžiamo sprendimo dalį, kuria palikti nenagrinėti apeliantės ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovei Otto Wulf.
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
44. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą (žr. šios nutarties 42 punktą), konstatuotina, kad procesinis sprendimas iš esmės priimamas atsakovės Otto Wulf naudai, todėl pastarajai turi būti atlyginamos turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.
45. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė Otto Wulf už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 2 196,48 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių priteistinų dydžių už atitinkamas teisines paslaugas, todėl, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas teikiant tokio pobūdžio teisines paslaugas, priteistinos iš ieškovės visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
46. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija sutampa su apeliantės skundo reikalavimais, todėl trečiojo asmens A.B.O.G. NV prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo netenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 331 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ ieškinys atsakovei Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o.o. & Co. Sp. k. paliktas nenagrinėtas; trečiajam asmeniui A.B.O.G. NV iš atsakovės Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o.o. & Co. Sp. k. priteista solidariai 389 165 Eur žalos atlyginimas ir 6 proc. metinės palūkanos už 389 165 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteista 7 721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų; ir šią bylos dalį nutraukti.
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A.B.O.G. NV 82 000 Eur avansas priteistas tik iš ieškovės, ir priteisti šią sumą solidariai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ bei atsakovės Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o.o. & Co. Sp. k.
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria palikti nenagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovei Otto Wulf GmbH & Co. KG.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“, juridinio asmens kodas 300542107, 2 196,48 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 48 ct) atsakovei Otto Wulf GmbH & Co. KG, Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoto juridinio asmens kodas HRA 110 331, bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Aldona Tilindienė