Civilinė byla Nr. 2-206/2008

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 110.1

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m.  kovo 20 d.

Vilnius

             

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo  uždarosios akcinės bendrovės „Nalšia“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1412-28/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Geteks“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei “Nalšia“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Inžinierinių tinklų statyba“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB “Geteks“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Nalšia“ ir UAB „Inžinierinių tinklų statyba“ 104 180,38 Lt skolos, 375,05 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas bei 14,78 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones -  areštuoti atsakovų turtą ir pinigines lėšas bankuose. Nurodė, jog atliko statybos darbus atsakovams, tačiau atsakovai vengė geranoriškai priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti ilgą laiko tarpą, buvo raginami atsiskaityti, tačiau savo prievolių nevykdė be teisėtų pagrindų, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

            Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti, juo naudotis, o turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų  pinigus bankų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas bendroje 104 555,43 Lt sumoje.  Teismas nutartyje nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

Atsakovas UAB „Nalšia“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

1.        UAB „Nalšia“ negali būti atsakovu šioje byloje, nes neturi jokių civilinių teisinių santykių su ieškovu, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. UAB „Nalšia“ (kaip genrangovas) sudarė rangos sutartį su UAB „Inžinierinių tinklų statyba“ (kaip rangovu), kuria rangovas turėjo atlikti tam tikrus statybos darbus. Rangovas UAB „Inžinierinių tinklų statyba“ sudarė subrangos sutartį su UAB „Geteks“ (subrangovu) dėl darbų atlikimo, kuria subrangovas įsipareigojo atlikti darbus, o rangovas įsipareigojo jam sumokėti. Todėl tarp genrangovo ir subrangovo nesusiklostė jokie teisiniai santykiai. Tarp genrangovo, rangovo ir subrangovo buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl tiesioginio genrangovo apmokėjimo už darbus subrangovui. Genragovas turėjo atsiskaityti su subrangovu tik rangovui priėmus darbus ir juos perdavus genrangovui. 2007 m. liepos 24 d. raštu UAB „Inžinierinių tinklų statyba“ pateikė prašymą, kuriame prašė sumokėti 211 430,96 Lt į ieškovo sąskaitą, tačiau 2007 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas prašymas sustabdyti mokėjimus iki naujo pranešimo. Vėliau pinigai ieškovui buvo pervesti, tą patvirtina pateikti pavedimai, todėl yra atsiskaityta su ieškovu.

2.        UAB „Nalšia“, kaip genrangovas, yra pilnai atsiskaitęs su UAB „Inžinierinių tinklų statyba“, kaip rangovu, t.y. teisiniai santykiai yra pasibaigę, todėl negali būti atsakingas prieš ieškovą.

            Ieškovas UAB „Geteks“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti atskirąjį skundą, nes jis nepagrįstas.

            Atsakovas „Inžinierinių tinklų statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė panaikinti skundžiamą nutartį, nes ji neatitinka CPK 144 straipsnio nuostatų.

 

            Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

            Visų pirma pažymėtina, jog, pagal nusistovėjusią Lietuvos teismų praktiką, taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo pinigų areštas negali būti absoliutus, t.y. negalima uždrausti atsakovui atsiskaityti su darbuotojais, valstybės, savivaldybės ar valstybės socialinio draudimo fondo biudžetais, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo požiūriu yra ydinga.

            Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas teisinės valstybės siekis. Teisinėje valstybėje teisingumas suinteresuoto asmens atžvilgiu yra pasiekiamas, kai jis gauna tai dėl ko kreipėsi į teismą, t.y. įvykdžius teismo sprendimą. Taigi pagal Konstituciją taip pat turi būti siekiama užtikrinti teismų sprendimų įvykdymą.

Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų  daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str. str.).

Iš ieškinio matyti, jog atsakovui reiškiamas piniginis reikalavimas, t.y. būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti piniginės sumos priteisimas iš atsakovo. Tokio sprendimo įvykdymas gali būti užtikrinamas neleidžiant atsakovui sumažinti turimo turto masės daugiau, nei jo reikia ieškinio reikalavimams patenkinti (CPK 145 str. 2 d.). Priešingas veiksmas - atsakovo turto masės padidėjimas ne sumažina, bet padidina tikimybę, jog galimas ieškovui palankus teismo sprendimas bus tinkamai įvykdytas, todėl negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios didintų teismo sprendimo įvykdymo galimybę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmeninės ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Taigi pagal Konstituciją valstybės siekis yra skatinti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvas.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti siekiama derinti minėtas konstitucines vertybes bei siekti, jog jos viena kitos nepaneigtų.

Pradėtame teisminiame procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymas remiasi dviem pagrindinėmis prielaidomis: pirma, ieškovo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami ir teismas priims jam palankų sprendimą; antra, atsakovas vengs būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi pradėtas teisminis procesas remiasi tik prielaidomis, todėl būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio teisminio proceso etapo metu, neturėtų būti maksimalus. Maksimalus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas suprantamas kaip visiškas būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimas. Maksimalus teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimas galimas tik esant objektyviems duomenims, patvirtinantiems antrąją prielaidą, t.y. esant objektyviems duomenims, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti tesimo sprendimą.

            Minėta konstitucinė vertybė, interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t.y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsikaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Todėl teismai, ypač pradiniame teisminio proceso etape ir nesant objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti teismo sprendimo įvykdymo, tik esant ypatingoms aplinkybėms gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis gali būti sutrikdyta normali komercinė-ūkinė įmonės veikla. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ieškovui nesuteikia prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi, t.y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo turtą, turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti gamybinę-ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones dažnai taikomas atsakovo pinigų areštas. Pinigai yra pagrindinė atsiskaitymo tarp įmonių priemonė, be kurios normali komercinė-ūkinė veikla sunkiai įmanoma. Teisminis procesas neretai tęsiasi ilgą laiką. Todėl įmonė, kurios pinigai yra areštuoti, visą arešto laiką negali vykdyti normalios komercinės-ūkinės veiklos ir jos turto masė dėl to paprastai mažėja, o įsiskolinimai didėja, t.y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju pažeidžiamos abi minėtos konstitucinės vertybės. Todėl siekis nuo teisminio proceso pradžios viso teisminio proceso metu išlaikyti maksimalų teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimą, ypač areštuojant pinigines lėšas, negali būti absoliutus. Pradiniame teisminio proceso etape, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo (t.y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui), piniginių lėšų areštas, stabdantis ar iš esmės trikdantis įmonės komercinę-ūkinę veiklą, neturėtų būti taikomas.

            Šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovai atliktų veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, atsakovai yra normaliai veikiančios įmonės, todėl pinigų areštas šiuo atveju netikslingas ir neturi būti taikomas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta areštuoti atsakovų pinigus, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovo prašymas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

            Pažymėtina, jog jei taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – turto areštu yra iš esmės apribojama atsakovų normali komercinė-ūkinė veikla, atsakovai turi teisę kreiptis į teismą prašydami pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 str.).

 

            Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutarties dalį, kuria areštuoti atsakovų pinigai panaikinti ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą areštuoti atsakovų pinigus, atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                Konstantinas Gurinas

 

                                                                                                            Donatas Šernas

 

                                                                                                            Vigintas Višinskis