Civilinė byla Nr. e2A-752-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08830-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.5; 2.6.1.3.1; 2.6.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 17 d.

Kaunas

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

       viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-14529-528/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams E. L., T. P., K. N., V. G., trečiajam asmeniui G. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. 

       Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UBA) „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiomis ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. vasario 23 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d. tarp atsakovo E. L. ir atsakovo T. P., taip pat pripažinti negaliojančiu 2017 m. kovo 1 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl atsakovo E. L. atleidimo iš vadovo pareigų bei atsakovo T. P. paskyrimo vadovu ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančiomis ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. liepos 11 d., 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. liepos 14 d. tarp atsakovo T. P. ir atsakovo K. N., taip pat pripažinti negaliojančiu 2017 m. liepos 14 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl atsakovo T. P. atleidimo iš vadovo pareigų bei atsakovo K. N. paskyrimo vadovu ir taikyti restituciją; 3) pripažinti negaliojančiomis ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovo K. N. ir atsakovo V. G., taip pat pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugsėjo 8 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl atsakovo K. N. atleidimo iš vadovo pareigų bei atsakovo V. G. paskyrimo vadovu ir taikyti restituciją (1 t., b. l. 3–10, dok. reg. Nr. CBP-11296).

2.       Ieškovė nurodo, kad ginant bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ir siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus reiškia ieškinį paskutiniams UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams, kurie kartu buvo ir akcininkai. Visi atsakovai paeiliui sudarė po 5 analogiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sutartis – E. L. su T. P., T. P. su K. N., K. N. su V. G., kuriomis buvo perleistos vieno kitam 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur, kiekvienam iš viso už 5 Eur. Vienintelio akcininko sprendimais – 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 8 d. akcininkais tapę T. P., K. N. ir V. G. kiekvienas save paskyrė eiti vadovo pareigas. Minėtas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir vienintelio akcininko sprendimus prašo panaikinti kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius – tariamuosius sandorius, taip pat dėl sandorių formos nesilaikymo. Sandoriai sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, realiai neįgyjant civilinių teisių bei pareigų, nevykdant jokios įmonės veiklos, sudarant sąlygas ankstesniam įmonės savininkui ir vadovui išvengti tenkančių pareigų bei atsakomybės prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius. Kiekvienas iš atsakovų minėtus sandorius sudarė per trumpą laiką, jais buvo perleistos visos akcijos, o sandoriai buvo skaidomi, vengiant notarinės sandorių formos. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. 96 695 Eur vertės verslas neparduodamas už 5 Eur sumą, o atsakovo E. L. nurodytos aplinkybės patvirtina jo valią perleisti visas bendrovės akcijas, vengiant notarinės sandorio formos. Ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, nes pagal atsakovo E. L. sandorius įgyti įrengimai, kuriais buvo užtikrinti ieškovės kreditorės AB Šiaulių banko įsipareigojimai, bankroto administratorei neperduoti ir yra prarasti. Prašo taikyti restituciją – šalys privalo grąžinti, ką yra gavusios pagal sandorius viena iš kitos.

3.       Atsakovas E. L. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad jis buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2011 m., vieninteliu akcininku nuo 2015 m. gruodžio 3 d. Gavęs pasiūlymą dirbti įmonės vadovu Norvegijoje ir negalėdamas vienu metu dirbti Lietuvoje ir užsienyje, jis ieškojo partnerio, o jo neradęs nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Internete rado T. P. pasiūlymą pirkti akcijas. Suderinus visas sąlygas, atsakovui T. P. fiziškai apžiūrėjus įmonės turtą buvo pasirašytos T. P. parengtos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, E. L. parengti turto ir dokumentų perdavimo aktai, perduotas bendrovės turtas ir dokumentai. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių nereikėjo sudaryti notariškai, nes viena sutartimi buvo parduota 20 proc. bendrovės akcijų, kurių kaina neviršijo įstatyme nustatytos kainos ribos. Abi šalis tai tenkino, akcijų perleidimas registruotas registre, todėl sutartys teisėtos ir pagrįstos. Atsakovui E. L. vadovaujant ir būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku jokios grėsmės neatsiskaityti su akcininkais nebuvo – bendrovė buvo moki, turtinė padėtis pakankamai gera, veikla vykdoma, o akcijų pardavimas ieškovės turimo turto apimties nesumažino.

4.       Atsakovų T. P. ir V. G. atsiliepime į ieškinį ir triplike kuratorius nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo juos tenkinti. Akcijų pirkimo–pardavimo momentu 2017 m. vasario 22–28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis buvo pakankamai gera, todėl visų akcijų bei 96 695,00 Eur vertės turto perleidimas už 5,00 Eur iš esmės yra neatlygintinis sandoris, neatitinkantis protingumo kriterijų. Visų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymas per 5 darbo dienas iš eilės patvirtina atsakovo E. L. tikslą perleisti visas bendrovės akcijas ir šie sandoriai turi būti aiškinami kaip visetas. Akcijų pirkimas–pardavimas 5 sandoriais rodo, kad šalys siekė išvengti įstatymo reikalaujamos notarinės sandorio formos, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Apie faktinį civilinių teisių pasikeitimą, atsakovams E. L. ir T. P. sudarant akcijų prikimo–pardavimo sutartis, negali pasakyti, prašo spręsti teismo nuožiūra. Po akcijų pirkimo–pardavimo atsakovas T. P. nesudarė su įmone darbo sutarties, neįdarbino darbuotojų, neteikė finansinės atskaitomybės valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, realiai nevykdė jokios veiklos ir jis yra daugiau nei 5 Lietuvos Respublikoje registruotų veiklos nevykdančių bei darbuotojų neturinčių įmonių direktorius. Pritaria ieškovei, kad problemų turinčių įmonių akcijų perleidimas Latvijos Respublikos piliečiui, neturinčiam tikslo valdyti įmones, padeda išvengti turto perdavimo bankroto administratoriui ir apsunkina įmonės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Sutinka, jog atsakovai K. N. bei V. G. kaip ir T. P. neturėjo tikslo valdyti įmonę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino.

6.       Teismas nurodė, kad išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nenustatė, kad po akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių su T. P. sudarymo atsakovas E. L. išliko faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ar akcininku arba darė bet kokią įtaką įmonės veiklai ar naujo akcininko bei vadovo sprendimams. Šiuo atveju abu sandorio dalyviai realiai įgijo iš sandorio kylančias teises bei pareigas ir kiekvienas iš jų tapo atsakingas už savąsias (CPK 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. 3K-3-418/2008, 2012 m. liepos 9 d. Nr. 3K-3-339/2012, 2015 m. balandžio 24 d. byloje Nr. 3K-3-248-686/2015, 2018 m. vasario 7 d. Nr. e3K-3-109-248/2018). Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė ginčijamo atsakovų E. L. bei T. P. sandorio tariamumo, o atsakovas E. L. įrodė realų sandorio vykdymą, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo vertinti akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tarp atsakovų E. L. ir T. P. kaip tariamo sandorio, o reikalavimas pripažinti atsakovų E. L. ir T. P. sutartis kaip tariamą sandorį netenkinamas.

7.       Sprendžiant dėl atsakovų E. L. ir T. P. sudarytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl reikalaujamos formos nesilaikymo, teismas nurodė, kad atsakovo E. L. tvirtinimą ir trečiojo asmens G. L. atsiliepime į ieškinį nurodytus teiginius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduodamos dalimis derybų eigoje, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovo E. L. pateiktame teismui 2016 m. gruodžio 9 d. skelbimų portale paskelbtame skelbime apie parduodamą verslą nenurodyta, kad ketinama parduoti tik dalį verslo. Skelbime nurodyta – parduodamas verslas. Trečiojo asmens E. L., kuri ginčijamų E. L. ir T. P. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo atsakovo E. L. sutuoktinė, sprendime, surašytame pirmosios iš 5 ginčo sutarčių sudarymo dieną, nurodyta, kad ji sutinka dėl 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų akcijų pardavimo už 5 Eur, naujam akcininkui perimant atsakovo E. L. 18 962 Eur skolą. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas E. L. pats pripažino susitikęs su T. P. mažiau nei 5 kartus, o jo paaiškinimai dėl mažai kalbėjusio T. P. iš esmės paneigia teiginius apie jų laipsniškas derybas. Pažymėtina ir tai, kad naujam įmonės pirkėjui trečia sutartimi įgijus daugiau kaip 50 proc. akcijų, jo įtaka bendrovės valdyme tampa lemiama, todėl, nesant nedalomo susitarimo, jam nebūtų poreikio už kitas 40 proc. akcijas ir juolab už paskutines 20 proc. akcijų perimti beveik 19 000 Eur E. L. skolą savo paties perkamai bendrovei. Įvertinus ginčo sutarčių sąlygų turinį ir sudarymo aplinkybes, atsakovo E. L. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuojama, kad atsakovams E. L. ir T. P. nebuvo jokio poreikio akcijų pirkimą–pardavimą vykdyti sudarant sutartis iš eilės 5 darbo dienas, o jų ketinimai iš pat pradžių buvo – vieno perleisti, kito perimti nuosavybės teise ne dalį, bet visas 100 proc. (ir 100 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už sutartą 18 967 Eur (18 962 Eur + 5 Eur) kainą. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovai E. L. bei T. P. sąmoningai išskaidė parduodamas akcijas į penkias identiškas atskiras sutartis po 20 proc., siekdami išvengti įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo dėl sutarties notarinės formos laikymosi. Tokie šių atsakovų veiksmai vertinami ir kaip nesąžiningi, pažeidžiantys imperatyvias teisės normas, neatitinkantys viešosios tvarkos ir geros moralės.

8.       Be to, net ir vertinant atsakovų E. L. bei T. P. sutartis kaip atskirus sandorius, konstatuojamas CK 1.93 straipsnio pažeidimas, nes akcijų pardavimo kaina dėl E. L. 18 962 Eur skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimo–perėmimo buvo didesnė nei 14 500 Eur, todėl sandoris turėjo būti sudaromas notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl atsakovų E. L. bei T. P. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis teismas dėl įstatymo reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio 10 punktas).

9.       Teismas pažymėjo, kad atsakovo E. L. beveik 19 000 Eur skolos ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimas asmeniui, kuris už akcijas realiai teįstengia sumokėti 5 Eur kainą, iš esmės pažeidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorių teises, nes minėtos skolos suma sumažino kreditorių galimybę atgauti skolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei piniginių lėšų.

10.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nors vienas iš atsakovų – T. P., K. N. ar V. G. būtų vykdęs bent kokią veiklą įsigytoje bendrovėje, T. P. ar bet kuris kitas iš jų grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtą iš E. L. skolą ar kt. Iš jų tik K. N. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį hipoteka neįkeistą nekilnojamąjį turtą, tačiau ieškovės bankroto administratorės teigimu pinigai į bendrovės sąskaitą nepateko. Kiekvienas iš minėtų atsakovų, tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, net nebuvo įsidarbinę bendrovėje, iš esmės neatliko jokių aktyvių bendrovės valdymo veiksmų, nepriėmė darbuotojų, nemokėjo mokesčių, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, nevykdė jokios ekonominės veiklos, o įmonei pasiekus nemokumo būklę neteikė teismui pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Be to, byloje yra pateikti atsakovo K. N. 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. birželio 14 d. paskelbti skelbimai, kad atitinkamai už 300 Eur ir už 350 Eur kainą persirašys UAB su skolomis ir kitais finansiniais įsipareigojimais visoje Lietuvoje, siūlyti įvairius variantus. Jau minėta, kad atsakovas T. P., kuriam nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. yra apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir kuris 2019 m. birželio 20 d. duomenimis buvo 20 juridinių asmenų vadovu ar ir akcininku, todėl neabejotina, kad realiai visose jose vykdyti realią veiklą jis vienas negalėtų, o viešoje informacijoje apie įmones duomenų apie tose įmonėse dirbančius darbuotojus nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovas K. N. vienu metu dirba bent 7 įmonėse, todėl jo galimybės realiai vadovauti dar vienai bendrovei abejotinos ir mažai tikėtinos. Nagrinėjamoje byloje teismui nepavyko atsakovams asmeniškai įteikti procesinių dokumentų jų žinomų darboviečių ar gyvenamųjų vietų adresais, o atsakovui V. G. - net su Latvijos Respublikos antstolio pagalba. Nurodyta informacija leidžia manyti, kad šie trys atsakovai – T. P., K. N. ar V. G. realiai neturėjo tikslo sudarytomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis sukurti teisines pasekmes, įgyti atitinkamas teises bei pareigas, bet siekė sukurti teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo bei pabaigos iliuziją. Šie asmenys galimai yra tik jų perimamų įmonių fiktyvūs direktoriai, kurie verčiasi finansinių sunkumų turinčių arba ir jų pačių prie nemokumo būklės privedamų įmonių perleidimu, galutinai pradangindami perimamų įmonių dar turimą bent kiek vertingą turtą, apsunkindami įmonių kreditorių galimybes surasti tų įmonių turtą ir išieškoti skolas, arba padėdami tikriesiems įmonių vadovams išvengti atsakomybės už įmonių skolas. Pastebėtina ir tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse minėti asmenys pasirašydavo tik neinformatyviais parašais, nerašydami rankraščiu savo vardų ir pavardžių, nepasirašė kiekviename sutarties lape, o tai nebūdinga verslininkams ar net vidutiniškai apdairiems asmenims. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymas trumpu laikotarpiu (per 5 darbo dienas iš eilės kas dieną po sutartį) identiškomis sąlygomis patvirtina šių atsakovų tikslą perleisti visas bendrovės akcijas, todėl šie sandoriai aiškinami kaip visetas. Akcijų pirkimo–pardavimo sandorių skaidymas į atskiras sutartis (kiekvieną kartą po 5) akivaizdžiai parodo minėtų atsakovų vienintelį tikslą – išvengti įstatymo reikalaujamos notarinės sandorio formos. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad byloje neįrodyta, jog atsakovų T. P., K. N. ir V. G. sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai bei kiekvieno jų priimti vienintelio akcininko sprendimai paskirti save direktoriumi buvo realiai vykdomi. Teismas konstatuoja, kad tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tikslų – šalių valia buvo ne perleisti įmonę nuosavybėn, bet sukurti nuosavybės teisių perėjimo vienas kitam regimybę ir tikrasis jų sudarytų sutarčių tikslas buvo ne perduoti įmonę vienas kito nuosavybėn bei gauti už tai atlygį, bet sudaryti vienas kitam galimybę išvengti atsakomybės už jiems priklausančių pareigų nevykdymą, išvengti pareigos atsiskaityti su įmonės kreditoriais, vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovų T. P., K. N. ir V. G. tarpusavio akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai, taip pat jų priimti vienintelio akcininko sprendimai buvo tariami, o dėl to jie yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1. 86 straipsnis, 6.305 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis). Šių atsakovų sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, perleidžiant paeiliui 5 dienas iš eilės po 20 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, laikomos akivaizdžiu privalomos notarinės sandorio formos vengimu ir pripažįstama, kad šių atsakovų sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra niekinės dar ir dėl notarinės formos nesilaikymo (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1.93 straipsnio 1, 3 dalys, ABĮ 47 straipsnio 10 punktas, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

11.       Kadangi visų šios bylos atsakovų sudarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra niekiniai sandoriai, jie negalioja nuo jų sudarymo momento, teismas taikė restituciją – visus atsakovus įpareigojo grąžinti vienas kitam, ką yra gavę pagal sandorius – atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o iš jas pardavusio akcininko priteisė už akcijas gautus pinigai pagal negaliojantį sandorį pirkusiam asmeniui – kiekvienam po 5 Eur (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2004, 2012 m. liepos 4 d. Nr. 3K-3-362/2012, kt.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020-10-22 sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-14529-528/2020, kurioje patenkintas ieškovės reikalavimas dėl E. L. sudarytų sandorių ir T. P. priimto visų akcijų savininko sprendimo atšaukti E. L. iš direktoriaus pareigų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: 1) atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiomis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. vasario 23 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d. tarp atsakovo E. L. ir atsakovo T. P.; 2) atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2017 m. kovo 1 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl atsakovo E. L. atleidimo iš vadovo pareigų bei atsakovo T. P. paskyrimo vadovu; 3) atmesti ieškovo reikalavimą taikyti dvišalę restituciją - įpareigoti atsakovą T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) grąžinti atsakovui E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas, o atsakovą E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įpareigoti grąžinti atsakovui T. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už akcijas gautą sumą - 5 Eur (penkis eurus); 4) priteisti iš ieškovo atsakovui E. L. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

13.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė ieškinį, neturėdama šioje byloje teisinio suinteresuotumo t. y. ieškovė nėra pagrindusi savo suinteresuotumo dėl ginčijamų akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir padarinių galimos įtakos jos teisėms ir pareigoms. Teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs turinčias reikšmės bylai aplinkybes privalėjo spręsti ar ieškovas tinkamai kreipėsi į teismą teisminės gynybos ir ar toks ieškovo interesas gali būti ginamas, tačiau to nepadarė dėl ko sprendimas yra neteisėtas;

13.2.                      Nei ieškovas, nei teismas nenurodė, kaip sudaryti ginčijami sandoriai tarp E. L. ir T. P. pažeidė kreditorių teises ir kokiu būdu kreditorių teisės bus apgintos panaikinus ginčijamas akcijų pirkimo pardavimo sutartis ir ginčijamą visų akcijų savininko sprendimą, kuriuo E. L. buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų;

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šias materialinės teisės normas ir be pagrindo panaikino E. L. ir T. P. sudarytas akcijų pirkimo pardavimo sutartis, remdamasis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi. E. L., sudarydamas ginčijamus sandorius, parduodamas po 20 procentų (20 vienetų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų, kadangi įstatymas nedraudžia sudaryti kelis atskirus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius. Teismas nepagrįstai atmetė kaip nelogiškus E. L. paaiškinimus, kad penkios akcijų pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos ne siekiant išvengti sutarčių notarinės formos, o jos buvo sudarytos derybų eigoje tariantis dėl akcijų pirkimo pardavimo kainos ir visos bendrovės turto bei įsipareigojimų kaip viseto perdavimo iš atsakovo E. L. atsakovui T. P.;

13.4.                      Nei vienos akcijų pirkimo pardavimo sutarties, nei visų kartu sudėjus penkių akcijų pirkimo pardavimo kaina nesudaro 14 500 eurų, todėl jos neturėjo būti sudaromos notarine tvarka. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai 18 962 eurų skolos perkėlimą iš E. L. T. P. pagal 2017-02-28 akcijų pirkimo pardavimo sutarties priede numatytą skolos perkėlimo sutartį vertina kaip akcijų pirkimo pardavimo kainą, nes tai nėra akcijų pardavimo kaina. Tai visiškai savarankiškas sandoris - skolos perkėlimas kitam asmeniui (CK 6.116 straipsnis). Teismas pasisakė, kad skolos suma yra sumažintos kreditorių galimybės atgauti skolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir piniginių lėšų. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes skolos perkėlimas niekaip neįtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo turto, t. y. jis nei padidėjo, nei sumažėjo, o tik pasikeitė asmuo prievolėje. Be to, reikia pažymėti, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad perkėlus skolą ji nebuvo grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi teismas padarė išvadą, kuri nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais;

13.5.                              Teismas nepagrįstai pripažino niekiniu ir negaliojančiu (kaip tariamą sandorį) 2017 m. kovo 1 d. vienintelio akcininko atsakovo T. P. sprendimą dėl atsakovo E. L. atleidimo iš vadovo pareigų bei atsakovo T. P. paskyrimą vadovu. Pats ginčo sandorio (visų akcijų savininko sprendimo) sudarymo faktas niekaip nepažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesų, Nenustačius byloje aplinkybių, kad E. L., po jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų būtų atlikęs kokius nors neteisėtus, priešingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams veiksmus, veikęs kaip faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ar akcininkas, ginčijamo atsakovo T. P. priimto vienintelio akcininko sprendimo panaikinti nėra pagrindo;

13.6.                      Byloje pirmosios instancijos teismas, panaikinęs atsakovo T. P. priimtą sprendimą dėl atsakovo E. L. atšaukimo iš užimamų pareigų ir savęs paskyrimo vadovu bei vėlesnių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų priimtus sprendimus, iš viso nepasisakė dėl restitucijos taikymo būdų galimybių ir pagrindų, nors privalėjo nustatinėti ir įvertinti tokias svarbias aplinkybes. Teismas turėjo aiškintis ir pasisakyti ar panaikinus ginčijamus sandorius bus pasiektas ieškovo ieškinyje nurodomas (nors ir nepareikštas) tikslas ir koks būtų įmanomas restitucijos būdas, ar yra įmanoma šalis atstatyti į buvusią iki pažeidimo padėtį, ar atsakovo E. L. grąžinimas į vadovo pareigas nesukurtų nesąžiningumo. Tačiau teismas, pažeisdamas restitucijos taikymo teisės normas, visai nenagrinėjo ir nemotyvavo restitucijos taikymo klausimo ir šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių.

14.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos 2017 m. vasario 22 d., 2017 m. vasario 23 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. vasario 27 d., 2017 m. vasario 28 d. tarp atsakovo E. L. ir atsakovo T. P., taip pat pripažintas negaliojančiu 2017 m. kovo 1 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl atsakovo E. L. atleidimo iš vadovo pareigų bei atsakovo T. P. paskyrimo vadovu bei taikyta restitucija, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Bylos faktinės aplinkybės

17.       Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“) turi 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur. Jos vadovu nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 10 d. (akcininku nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.) buvo atsakovas E. L.; nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (akcininku nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. liepos 14 d.) buvo atsakovas T. P.; nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (akcininku nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) buvo atsakovas K. N.; nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo (akcininku nuo 2017 m. rugsėjo 8 d.) buvo atsakovas V. G.. 

18.       Atsakovo E. L. pateiktame teismui 2016 m. gruodžio 9 d. skelbimų portale paskelbtame skelbime apie parduodamą verslą nurodyta, kad parduodamas verslas.

19.       2017 m. vasario 22 d., 23 d., 24 d., 27 d., 28 d. atsakovai E. L. ir T. P. sudarė penkias identiškas akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis E. L. pardavė T. P. kiekviena sutartimi po 20 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 1 Eur, tai yra po 0,05 Eur už vieną akciją. 2017 m. vasario 22 d. sprendimu trečiasis asmuo G. L. sutiko dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 paprastųjų akcijų pardavimo už 5 Eur naujam akcininkui, perimant iš akcininko E. L. įsipareigojimą sumokėti 18 962 Eur skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. vasario 28 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties priedu atsakovai E. L. ir T. P. susitarė dėl akcininko E. L. 18 962 Eur skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkėlimo, t. y. E. L. perdavė, o akcininkas T. P. perėmė įsipareigojimą sumokėti skolą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

20.       Analogiškas ir identiškas pagal turinį bei formą akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (be sutarties priedų ir sprendimų) sudarė 2017 m. liepos 10 d., 11 d., 12 d., 13 d., 14 d. T. P. bei K. N., o 2017 m. rugsėjo 4 d., 5 d., 6 d., 7 d., 8 d. K. N. bei V. G..

21.       2017 m. kovo 1 d. vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimu atsakovas T. P. nusprendė nuo tos pačios dienos atšaukti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atsakovą E. L. ir bendrovės direktoriumi paskirti save. Analogiškus ir identiškus pagal turinį bei formą sprendimus priėmė ir kiti atsakovai – 2017 m. liepos 14 d. K. N., o 2017 m. rugsėjo 8 d. V. G., atleisdami ankstesnį direktorių ir direktoriumi skirdami save.

22.       Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turėjo garažą (boksą) Kaune, (duomenys neskelbtini), bei 1,7300 ha ploto žemės sklypą Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) kuriems įregistruota hipoteka, taip pat iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosavybės teise turėjo 0,3700 ha ploto žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, 6 ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais) Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), kuris atsakovo K. N. buvo parduotas, tačiau pinigai nebuvo įnešti į įmonę.

Dėl ginčo esmės

23.       Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi: 1) kuria įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp jo ir atsakovo T. P., yra pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis dėl įstatymo reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, 2) kuria pripažintas niekiniu ir negaliojančiu atsakovo T. P. sprendimas atšaukti apeliantą iš įmonės direktoriaus pareigų ir paskirti save įmonės vadovu dėl jo tariamumo (sudarymo neketinant sukurti teisinių pasekmių).

24.       Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad: 1) ieškovė pareiškė ieškinį, neturėdama šioje byloje teisinio suinteresuotumo, 2) apeliantas nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų, kadangi įstatymas nedraudžia sudaryti kelis atskirus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, 3) atsakovo T. P. priimto vienintelio akcininko sprendimo sudarymo faktas niekaip nepažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesų, 4) teismas, panaikinęs atsakovo T. P. priimtą sprendimą dėl atsakovo E. L. atšaukimo iš užimamų pareigų ir savęs paskyrimo vadovu, bei vėlesnių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų priimtus sprendimus, nepasisakė dėl restitucijos taikymo būdų galimybių ir pagrindų.

25.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

26.       CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

27.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (ar) galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. e3K-3-338-969/2020).

28.       Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-179-611/2017).

29.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas sudarydamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis kartu perleido (2017 m. vasario 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedas) ir savo skolą įmonei (18 962 Eur). Taigi, akivaizdu, jog reali įmonės akcijų pardavimo kaina yra ne 5 Eur, o 18 967 Eur, nes apeliantas tokiu būdu panaikino savo kaip skolininko statusą prieš įmonę, t. y. jam išnyko pareiga grąžinti įmonei skolą. Atsakovas T. P., kurio nėra galimybės surasti, kaip matyti iš bylos duomenų, nevykdė perimtos iš apelianto įmonės veiklos, negrąžino perimtos iš apelianto skolos įmonei bei 2019 m. birželio 20 d. duomenimis, būdamas Latvijos Respublikos pilietis, buvo vadovu ir akcininku 20 juridinių asmenų (tikėtina tokių pat neveikiančių ir bankrutuojančių), jam nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. yra apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad toks įmonės akcijų pardavimas, tokiam asmeniui, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, nes perkeliama skola asmeniui, iš kurio nėra galimybės jos išsiieškoti. Taigi, ieškovė (bankroto administratorius) turi neabejotiną suinteresuotumą ginčyti sudarytus įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, nes šie sandoriai priešingi įmonės veiklos tikslams ir mažina kreditorių galimybes atgauti skolas.

30.       Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad  jis sudarydamas 5 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų. CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau akcijų <...>.

31.       Nustatyta, kad apeliantas visas įmonės akcijas (100 vnt.) perleido per trumpą laiko tarpą, 5 sandoriais (per paeiliui einančias penkias darbo dienas), išskaidydamas akcijas po 20 procentų (20 vnt.), tam pačiam asmeniui. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Kad apeliantas siekė parduoti visas akcijas (buvo sumanymas parduoti 100 proc. akcijų) patvirtina ir tai, kad 2016 m. gruodžio 9 d. skelbimų portale paskelbtame skelbime apie parduodamą verslą nurodyta, kad parduodamas verslas, o 2017 m. vasario 22 d. sprendimu trečiasis asmuo G. L. sutiko dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 paprastųjų akcijų pardavimo už 5 Eur naujam akcininkui, perimant iš akcininko E. L. įsipareigojimą sumokėti 18 962 Eur skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos aplinkybės dėl akcijų pardavimo yra pakankamos spręsti, jog apeliantas siekė perleisti visas akcijas, tačiau tam, kad išvengti notarinės sandorio formos, akcijų pardavimą išskaidė į 5 sandorius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sudarant šiuos sandorius buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pripažinti, jog šie sandoriai (sandoris) turėjo būti notarinės formos, o tokios nebuvimas yra pagrindas sandorį laikyti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.93 straipsnio pagrindu.

32.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinus įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, kaip to pasekmė pripažintinas negaliojančiu ir 2017 m. kovo 1 d. vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko T. P. sprendimas atšaukti apeliantą iš įmonės direktoriaus pareigų ir paskirti save įmonės vadovu (toliau – T. P. sprendimas). Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas T. P. nebūdamas vieninteliu akcininku negalėjo priimti ir minimo sprendimo (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada, kad T. P. sprendimas yra tariamas, juo nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. 

33.       Nepagrįstais ir deklaratyviais laikytini apelianto argumentai, jog teismas, panaikinęs atsakovo T. P. priimtą sprendimą dėl atsakovo E. L. atšaukimo iš užimamų pareigų ir savęs paskyrimo vadovu, bei vėlesnių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų priimtus sprendimus, nepasisakė dėl restitucijos taikymo būdų galimybių ir pagrindų. Pažymėtina, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, panaikinus T. P. sprendimą, nėra pagrindo restitucijos taikymui, nes pagal šį sprendimą niekas nebuvo perduota, dėl to nėra ką grąžinti. T. P. sprendimas yra tik atšaukimas ir suteikimas tam tikrų pareigų (direktoriaus pareigų) asmeniui, todėl tokį sprendimą panaikinus savaime išnyksta jo pasekmės (grįžtama į iki to buvusią padėtį).

34.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

35.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Evaldas Burzdikas                                                

                                                                                                                                  Diana Labokaitė

                                                                                                                                  Lina Žemaitienė