Administracinė byla Nr. A-202-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00177-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu                  (I t., b. l. 6–10), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 10 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) higienos ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad nuo 2011 m. liepos 10 d. iki 2013 m. rugsėjo mėn. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 6 lokalinio sektoriaus 104 brigadoje ir 5 lokalinio sektoriaus 72 brigadoje, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą mažino patalpose buvę baldai – lovos. Nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie 5 lokalinio sektoriaus 72 miegamojo gyvenamojo ploto dydį bei jame įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Tvirtino, kad šios gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 30–35 kv. m, nuo 2012 m. vasaros į šį miegamąjį buvo įnešamos papildomos  lovos, todėl joje gyveno 24–26 asmenys. Dėl ploto trūkumo tarp nuteistųjų kildavo barniai, konfliktai, pareiškėjas buvo sumuštas. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gruodžio 4 d. gyveno 5 būrio 54 brigadoje, kurioje gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, tačiau buvo šalta, didelė drėgmė, todėl miegodavo su drabužiais. Nurodė, kad per visą kalinimo  laikotarpį nebuvo tinkamai aprūpintas patalpų valymo inventoriumi, jam buvo išduota tik šluota plauti grindims ir kibiras, tačiau grindų skuduro, valymo priemonių negavo. Išduoti čiužiniai ir antklodės buvo purvini, dvokiantys prakaitu, nes kitų nuteistųjų buvo eksploatuojami be užvalkalų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė fizinį  skausmą (buvo sužalotas), dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, bejėgiškumo, skriaudos  jausmu, liūdesiu, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu (I t., b. l. 83–88) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti pareiškėjo skundo reikalavimams sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko su pertraukomis laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d.  Pažymėjo, kad  ne visada gyvenamųjų patalpų visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės, bloginančios jo gyvenimo kokybę, sąlygos. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Drabužių džiovinimui įrengta bendra džiovykla, kurioje yra atskira ištraukiamoji ventiliacija. Galimybė naudotis bendra džiovykla nuteistiesiems nėra apribota, jiems džiovinant drabužius gyvenamojoje patalpoje, drėgmė padidėja. Gyvenamųjų patalpų šildymas yra centralizuotas. Dėl valymo inventoriaus kokybės ar jo nebuvimo pareiškėjas į būrio viršininką nesikreipė. Nuteistiesiems išduodami tik dezinfekuoti, išskalbti (išvalyti) čiužiniai, pagalvės ir antklodės. Apie netinkamą naudoti patalynę pareiškėjas būrio viršininko, kuris turi teisę organizuoti jos dezinfekciją ar pakeitimą kita, neinformavo. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos specialistus dėl pablogėjusios emocinės savijautos, susijusios su netinkamomis gyvenimo sąlygomis, nesikreipė. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu (II t., b. l. 3–9) pareiškėjo P. K. skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui P. K. iš atsakovo, atstovaujamo Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 10 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d.
7. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas prašo teismą taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios. Pareiškėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė dvasinius išgyvenimus, fizinį  skausmą (buvo sužalotas). Jausdamas tokias pasekmes, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Teismas pabrėžė, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Pravieniškių PN-AK administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pravieniškių PN-AK administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2011 m. liepos 10 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. vasario 3 d., todėl praleido terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 10 d. iki 2013 m. vasario 2 d. pareikšti.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimą į skundą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį bei teismo posėdžių metu neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui (CK 1.131 str. 2 d.). Todėl teismas  atsakovo atstovo prašymą tenkino, taikė ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 10 d. iki 2013 m. vasario 2 d. atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Pritaikęs trejų metų senaties terminą, spręsdamas skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, teismas nagrinėjo pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 3 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d.
10. Teismas nurodė, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. atliko laisvės atėmimo bausmę 7 būrio 72 brigadoje, nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. – 5 būrio 54 brigadoje. Pareiškėjas tvirtino, kad jam atliekant bausmę 7 būrio 72 brigadoje vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK 7 būrio 72 brigadoje nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Atsakovo pateiktoje 2016 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 701-62  nurodyta, kad 7 būrio 72 brigadoje yra 18 miegamųjų vietų, jos gyvenamasis plotas 52,80 kv. m, todėl, atlikus aritmetinius skaičiavimus, vienam nuteistajam tenka 2,9  kv. m.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su atsakovo pateiktais duomenimis nesutiko, tvirtino, kad gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 35 kv. m, joje nuo 2012 m. vasaros buvo pristatomos papildomos lovos, todėl šioje patalpoje gyveno 24–26 nuteistieji. Atsakovo atstovas įrodymų, patvirtinančių, kad 7 būrio 72 brigados gyvenamasis plotas yra 52,80 kv. m, į bylą nepateikė, nepateikė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl papildomų lovų pristatymo paneigiančių įrodymų. Nesant tokių įrodymų, nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog 7 būrio 72 brigados gyvenamasis plotas buvo apie 35 kv. m, joje nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. gyveno 24–26 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko atitinkamai 1,46–1,35 kv. m gyvenamojo ploto. Todėl teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui kalint 7 būrio 72 brigadoje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje ir yra pagrindas konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
14. Teismas, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atkreipė dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Šių atsakovo atstovo argumentų neginčijo ir pareiškėjas.
15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai ir santykinei oro drėgmei nustatyti HN 76:2010 26 punkte.
16. Teismas nurodė, kad nors atsakovo atstovas teismo ir buvo įpareigotas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie 5 būrio 54 brigados oro temperatūros bei santykinės oro drėgmės atitiktį HN 76:2010 26 punkto reikalavimams, todėl, atsižvelgiant į teismų praktikoje taikomas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tokio pobūdžio bylose, šio punkto pažeidimas pripažintinas nustatytu.
17. Teismas nurodė, kad HN 76:2010 65 punkte nurodyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 76:2010 66 p.).
18. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistųjų lovų čiužinių ir antklodžių užvalkalai yra nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, taip pat įrodymų apie vykdomą nuteistųjų minkštojo inventoriaus dezinfekciją (valymą), todėl pareiškėjo argumentai dėl jam išduoto nešvaraus, prakaitu atsiduodančio  minkštojo inventoriaus (čiužinio ir antklodės) lieka nepaneigti.
19. Teismas nurodė, kad HN 76:2010 58 punktas įpareigoja laisvės atėmimo vietose laikomus asmenis nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.
20. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos Pravieniškių PN-AK yra valomos vadovaujantis  Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 (toliau – ir Aprašas). Gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį (Aprašo 4 p.). Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji (Aprašo 6 p.). Valdybų Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai paima iš sandėlio valymui skirtą inventorių, medžiagas ir išduoda jas nuteistiesiems (Aprašo  9 p.).
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus atvejo, kuomet jam nebuvo išduotas ar išduotas netinkamos kokybės valymo inventorius bei medžiagos, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kad Aprašo 9 punkto reikalavimai nebūtų vykdomi, kad pareiškėjas dėl netinkamo aprūpinimo valymo inventoriumi bei medžiagomis būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją. Taigi nėra pagrindo tikėti deklaratyviais, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstais abstraktaus pobūdžio argumentais, siejamais su netinkamu pareiškėjo aprūpinimu valymo priemonėmis ir inventoriumi.
22. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu apie 8 mėnesius bendrabučio tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamos patalpų temperatūros, santykinės oro drėgmės, nešvaraus minkštojo inventoriaus, todėl pripažino, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančiomis kalinimo sąlygomis.
23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat tvirtino, kad dėl per mažo vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto 2013 m. rugsėjo 9 d. tarp jo ir kitų nuteistųjų kilo konfliktas, dėl to jis buvo sužalotas.
24. Teismas nustatė, kad baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00856-13 duomenys patvirtina, jog 2013 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo sužalotas nuteistųjų A. G. ir S. L. dėl anksčiau tarp jų kilusių konfliktų, susijusių su skolomis. Konfliktas įvyko 7-ojo būrio 73 brigados 4-toje gyvenamojoje patalpoje, kurioje pagal aukščiau nurodytoje byloje teismo sprendime nustatytus duomenis pareiškėjas ginčo laikotarpiu negyveno. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus, jog jis buvo sužalotas gyvenamojo ploto normos pažeidimo sąlygoto konflikto tarp nuteistųjų metu, atmetė kaip nepagrįstus.
25. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, sąlygotų netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, todėl sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
26. Teismas pripažino, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, netinkamos temperatūros, santykinės oro drėgmės, nešvaraus minkštojo inventoriaus,) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį.
27. Teismas sprendė, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai, šis pažeidimas truko apie 8 mėnesius, be to, konstatuoti kiti higienos reikalavimų  pažeidimai (netinkama temperatūra, santykinė oro drėgmė, nešvarus minkštasis inventorius). Tačiau vertino ir bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrąsias sąlygas: kad įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, turi reglamentuotą judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir t. t. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku, todėl darytina išvada, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose.
28. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi bausmės  esme, jos tikslais, vykdymo sąlygomis. Nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, tačiau vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
29. Teismas, įvertinęs pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, Sveikatos priežiūros ar Psichologinę tarnybą, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III.

30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 21–24), kuriuo prašo: pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus  atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
31. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nevisiškai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl gyvenamosios patalpos ploto pažeidimo, kadangi byloje yra pateiktos būrių schemos, patvirtinančios nuteistųjų gyvenamųjų patalpų plotus, o 7 būrio schemoje (žymėjimas plane I-22) yra nurodytas plotas 47,09 kv. m, tačiau ši patalpa buvo praplėsta į laiptinės pusę, ir šiuo metu patalpos plotas yra didesnis: 52,80 kv. m, tačiau dėl įstaigai skiriamo nepakankamo finansavimo nėra galimybės atnaujinti inventorinių bylų. Apelianto teigimu, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visuomet savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje, galėjo sportuoti, užsiimti kita veikla, todėl nežymus minimalaus ploto pažeidimas nėra pagrindas konstatuoti, kad jo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios ar kankinančios. Apeliantas rėmėsi aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (2001 m. liepos 24 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 44558/98), nurodė, kad pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų pataisos įstaigoje laikomų asmenų, nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad pareiškėjas buvo kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, jog pažeidžiamos jo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, negali būti pagrindas žalos atlyginimo priteisimui. Apelianto teigimu, byloje įrodyta, kad pagal patvirtintą grafiką patalynė tinkamai priimama ir dezinfekuojama, todėl teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimus šiuo aspektu. Teismas nepilnai įvertino pateiktus duomenis dėl oro temperatūros, drėgmės, nes atsakovo atstovas buvo nurodęs, kad įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą, asmenys aprūpinami šildytuvais, ventiliatoriais. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atsirasti. Byloje nesant įrodymų apie laikymo sąlygų įtaką pareiškėjo sveikatai, pareiškėjui nesikreipus dėl laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo teisei apginti, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo P. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
33. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2011 m. liepos 10 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. Pravieniškių PN-AK.
34. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pakankamai ilgą laiką apie 8 mėnesius, nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose (trūko nuo 1,62 iki 1,75 kv. m ploto), pripažino, kad byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamos temperatūros, santykinės oro drėgmės, nešvaraus minkštojo inventoriaus, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 300 Eur.
35. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl nustatyto ploto pažeidimo, temperatūros, oro drėgmės, minkštojo inventoriaus tinkamumo.
36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų, dėl to, kad 7 būrio 72 brigados gyvenamasis plotas yra 52,80 kv. m, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys atsakovo atstovo pateikti įrodymai: pastatų inventoriniai planai (I t., b. l. 137–139) yra neinformatyvūs, nėra aišku, kokios konkrečios patalpos juose yra pažymėtos. Kitų dokumentų, pagrindžiančių atsakovo atstovo teiginius apie patalpų plotą ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo atstovas nepateikė. Todėl, atsižvelgus į jau nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, pripažintina, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo pakankamai detalizuotų paaiškinimų apie patalpų plotą ir jose buvusių asmenų skaičių, o pirmosios instancijos teismas šiuo bylos aspektu tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir rėmėsi aktualia teismų praktika. Be to, net ir imant domėn atsakovo atsiliepime ir 2016 m. kovo 16 d. pažymoje nurodytus duomenis, gyvenamojo ploto norma bet kokiu atveju neatitiko teisės aktų reikalavimų (I t., b. l. 62, 68).
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai nustatytų kitų higienos normų pažeidimų, įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. nutarties 37 p.), pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams dėl to, kad byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo metu Pravieniškių PN-AK buvusios netinkamos temperatūros, santykinės oro drėgmės, nešvaraus minkštojo inventoriaus ir papildomai jų nekartoja.
39. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
40. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą ir kt.).
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
42. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. LVAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, juolab, kai šiuo atveju laikotarpis nebuvo trumpas ir atsitiktinis, be to, konstatuotos ir kitos kalinimo sąlygas bloginusios aplinkybės; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą).
44. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
45. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

              Ramūnas Gadliauskas

              Dalia Višinskienė