Civilinė byla Nr. e2-5-798/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00141-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1; 3.3.1.18.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės ,,Rameta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmestas akcinės bendrovės „Rameta“ prašymas dėl 433 359,26 Eur kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių bankas finansinio reikalavimo sumažinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŽAIBAS“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) Šiaulių banko 433 359,26 Eur kreditorinio reikalavimo pagrįstumo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ŽAIBAS“ bankroto byloje.
2. Trečiasis asmuo AB „Rameta“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama sumažinti AB Šiaulių banko kreditorinį reikalavimą BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje. Nurodė, kad UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ kreditorės AB Šiaulių banko naudai 2019 m. rugsėjo 24 d. išmokėjo 433 359,26 Eur išmoką už BUAB „ŽAIBAS“ įsipareigojimų nevykdymą pagal 2015 m. lapkričio 3 d. kredito sutartį su portfeline garantija Nr. FLPG-2015-100530-14. Kadangi 433 359,26 Eur suma 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo pervesta AB Šiaulių bankui, kreditorės finansinis reikalavimas BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje turėjo būti sumažintas 433 359,26 Eur suma, tačiau bankroto byloje AB Šiaulių banko kreditorinis reikalavimas patikslintas nebuvo. Savo prašymą trečiasis asmuo grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-60-302/2021 pateiktais išaiškinimais.
3. Kreditorė AB Šiaulių bankas su tokiu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad nors UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ bankui ir yra pervedusi 433 359,26 Eur sumą, banko apskaitoje ši suma užpajamuota sąskaitoje Nr. 2012001106, kuri vadinasi – įsipareigojimai UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ dėl gautų išmokų FLPG-2015-100530-14. Taigi, banko apskaitoje 433 359,26 Eur suma yra apskaitoma kaip skola (įsipareigojimai UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“). Kreditorė paaiškino, kad portfelinės garantijos realizavimo mechanizmas yra išdėstytas ne kredito su portfeline garantija sutartyje, sudarytoje tarp banko ir atsakovės, o 2011 m. birželio 6 d. tarp banko ir Europos investicijų fondo (EIF) sudarytoje Sutartyje dėl portfelinių garantijų (nuo 2013 metų EIF įsipareigojimus ir išmokų administravimą pagal nurodytą sutartį yra perėmusi UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“). Šios sutarties pagrindu bankui buvo išduota portfelinė garantija kaip rizikos pasidalinimo priemonė ir skirta banko paskolų portfelio, kurį sudaro Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiktos paskolos, finansinei (kredito) rizikai valdyti ir galimiems banko nuostoliams padengti. Pažymėtina, kad šiuo metu dar nėra žinoma tiksli banko nuostolių suma, kuriuos bankas patirs dėl atsakovės įsipareigojimų bankui nevykdymo. Taigi, portfelinė garantija nėra individualaus pobūdžio, t. y. ši garantija nėra susijusi su konkrečiu ūkio subjektu ir jo prievolės bankui neįvykdymu. Garantija buvo suteikta bankui kaip finansuotojui / tarpininkui ir skirta užtikrinti ne vieno konkretaus ūkio subjekto konkrečios prievolės (suteiktos paskolos) įvykdymą, bet skirta viso paskolų portfelio, kurį sudaro Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiktos paskolos, finansinei (kredito) rizikai valdyti ir nuostoliams padengti. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio 6 d. Sutartyje dėl portfelinės garantijos numatytas mechanizmas, kad bankui iš garanto gavus preliminarų nuostolių atlyginimą, bankas turi atlikti veiksmus, išieškant iš trečiųjų asmenų / laiduotojų, garantų, realizuojant įkeistą turtą ir sugrąžinti garantui jo išmokėtą nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi trečiojo asmens AB „Rameta“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
4.1. Suteikta portfelinė garantija į garantuojamą paskolų portfelį įtrauktai paskolai nėra paskolos gavėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė (garantija) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio prasme. UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ sumokėta garantijos išmoka buvo skirta ne prievolės tarp AB Šiaulių banko ir BUAB „ŽAIBAS“ bei laiduotojos AB „Rameta“ įvykdymui, tačiau ji buvo sumokėta savarankiškos prievolės tarp UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ir kreditorės AB Šiaulių bankas vykdymui.
4.2. Vadovaujantis sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo nuostatomis, AB Šiaulių bankas yra įsipareigojęs grąžinti UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ 80 procentų nuo kiekvienos išieškotos sumos, pagal kurią buvo mokėta išmoka, sumokant 80 procentų nuo tikėtino nuostolio, patiriamo negrąžinus į garantuojamą portfelį įtrauktos paskolos.
4.3. Teismas pripažino, kad nagrinėjamo ginčo atveju negalima vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-60-302/2021 pateiktais išaiškinimais, nes jie neatitinka portfelinių garantijų specifikos ir dėl priimtos nutarties UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ yra pateikusi kasacinį skundą. Teismas sprendė, kad 433 359,26 Eur išmoka yra skirta ne atsakovės skolos kreditorei AB Šiaulių bankas dengimui, o preliminarių banko nuostolių, susijusių su kredito sutarties neįvykdymu, atlyginimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė AB „Rameta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti kreditorės AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje 433 359,26 Eur suma, kurią UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ sumokėjo AB Šiaulių bankui vykdant portfelinės garantijos įsipareigojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas ginčijamoje nutartyje netinkamai aiškino portfelinės garantijos esmę ir jos taikymo sąlygas. Priimtoje nutartyje teismas nurodė, kad vadovaujantis VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojantieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-650 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – „Schema“) nuostatomis portfelinė garantija skirta užtikrinti ne konkretaus ūkio subjekto konkrečios prievolės (paskolos) įvykdymui CK 6.90 straipsnio prasme, o paskolų portfelio, kurį sudaro smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiktos paskolos, finansinei (kredito) rizikai valdyti. Su tokiu aiškinimu apeliantė nesutinka. Schemos 5 punkte įtvirtinta, kad portfelinės garantijos teikiamos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams, t. y. kredito gavėjams. Todėl apeliantės įsitikinimu yra akivaizdu, kad portfeline garantija yra suteikiamas Europos investicijų fondo (garanto) įsipareigojimas atsakyti bankui (finansiniam tarpininkui) už skolininko – t. y. smulkaus ir vidutinio verslo subjekto (šiuo atveju BUAB „ŽAIBAS“) įsipareigojimų vykdymą. Sistemiškai aiškinant Schemoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad portfelinė garantija yra būtent smulkaus ir vidutinio verslo subjektų prievolių užtikrinimo priemonė CK 6.90 str. prasme – Europos investicijų fondas (lėšų administravimą perėmusi UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“) teikia garantiją būtent už konkrečių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų (kurių paskolos priklauso garantija užtikrintam paskolų portfeliui) įsipareigojimų vykdymą.
5.2. Pažymėjo, kad Schemos 4 punktas numato, jog už suteiktą garantiją sumoka smulkaus ir vidutinio verslo subjektas. Tai dar kartą patvirtina, kad Europos investicijų fondas teikia garantiją užtikrindamas konkretaus smulkaus ir vidutinio verslo subjekto įsipareigojimų vykdymą, kuriam netgi numatyta pareiga už tai susimokėti.
5.3. Apeliantės teigimu, CK 6.90 – 6.97 straipsnių nuostatos, aiškiai apibrėžia garantiją kaip prievolių vykdymo užtikrinimo priemonę. Tai paneigia skundžiamos nutarties motyvus, kad portfelinė garantija skirta užtikrinti ne konkretaus ūkio subjekto konkrečios prievolės (paskolos) įvykdymui.
5.4. Nutartyje teismas nurodė, kad portfelinė garantija yra skirta AB Šiaulių banko paskolų portfelio, kurį sudaro smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiktos paskolos, finansinei (kredito) rizikai valdyti. Atsižvelgdama į tokius motyvus, apeliantė pažymi, kad garantija (ar ji portfelinė ar ne) iš teisų yra viena iš kredito rizikos valdymo priemonių, tačiau net jeigu portfelinė garantija yra paskolų portfelio rizikos valdymo priemonė, tai toks aspektas niekaip nepaneigia fakto, kad portfeline garantija yra užtikrinamas smulkaus ir vidutinio verslo subjekto (t. y. konkretaus subjekto, kurio paskola priklauso portfeliui) įsipareigojimų vykdymas bankui. Apeliantės nuomone – (i) garantija kaip rizikos valdymo priemonė ir (ii) garantija kaip prievolių užtikrinimo būdas nėra dvi viena kitai prieštaraujančios sąvokos. Šios sąvokos viena kitą papildo, o ne viena kitai prieštarauja.
5.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-60-302/2021 išaiškino, kad portfelinė garantija, kuri nei CK, nei kituose įstatymuose nėra išskirta kaip atskira garantijų rūšis, yra paramos, teikiamos iš valstybės išteklių smulkiam ir vidutiniam verslui priemonė, kuri savo esme atitinka garanto įsipareigojimą atsakyti kreditoriui ir grąžinti už skolininką (smulkiojo ar vidutinio verslo įmonę) dalį negrąžintos paskolos finansų įstaigai, todėl ji vertintina kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė CK 6.90 straipsnio prasme. O UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ išmokėjus bankui garantinę išmoką dėl kredito gavėjo neįvykdytų įsipareigojimų pagal kredito sutartį, atitinkama suma sumažėja prievolės, dydis. Apeliantės teigimu, pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais turi būti vadovaujamasi ir šioje civilinėje byloje.
5.6. Apeliantės įsitikinimu, teismo ginčijamos nutarties motyvus, kuriais teigiama, kad UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ atgręžtinio reikalavimo teisės į konkretų skolininką (paskolos gavėją) neįgyja, paneigia CK 6.90 straipsnio 1 dalis, kuri expressis verbis (liet. pažodžiui) numato, jog įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę skolininkui. O UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ įgijus atgręžtinio reikalavimo teisę, bankas pagal atskirą susitarimą su UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ galėtų atstovauti tokią teisę įgijusį kreditorių (UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“) bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose, veikti tokio kreditoriaus interesais, tačiau toks banko veikimas UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ interesais turėtų vykti atstovavimo pagrindais.
5.7. Pažymėjo, kad atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisė yra nauja prievolė, o ne teisių perėmimas, todėl UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ įgydama atgręžtinio reikalavimo teisę neįgyja teisės į kitų asmenų suteiktas užtikrinimo priemones, kurios buvo pateiktos bankui. Aplinkybė ar UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ įvykdžiusi prievolę už skolininką įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę ar ne, yra esminė aplinkybė kitiems užtikrinimo priemonių davėjams, t. y. asmenims įkeitusiems turtą, laidavusiems, garantavusiems už tą patį skolininką.
5.8. Dėl teismo argumento, kad UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ konkrečios paskolos gavėjo bankroto procese kreditorinio reikalavimo paskolos gavėjo atžvilgiu nereiškia, apeliantė pažymi, jog ar naudotis atgręžtinio reikalavimo teise ar ja nesinaudoti yra prievolę užtikrinusio ir ją įvykdžiusio garanto sprendimas ir ta aplinkybė, kad garantas nusprendė nepasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise niekaip negali patvirtinti banko įrodinėjamo fakto, kad portfelinė garantija nėra prievolių užtikrinimo priemonė.
5.9. Teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino Europos investicijų fondo ir Banko sudarytos sutarties nuostatas. Teismas savo nutartyje nurodė, kad vadovaujantis 2011 m. birželio 6 d. tarp banko ir Europos investicijų fondo (EIF) sudarytos Sutarties dėl portfelinių garantijų (angl. First Loss Portfolio Guarantee) teikimo nuostatomis, bankas yra įsipareigojęs grąžinti UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ 80 procentų nuo kiekvienos išieškotos sumos, pagal kurią buvo mokėta išmoka, sumokant 80 procentų nuo tikėtino nuostolio, patiriamo negrąžinus į garantuojamą portfelį įtrauktos paskolos. Apeliantės manymu, nurodytos sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo nuostatos turėtų būti aiškinamos siaurai – kaip apribojančios banko galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą ir iš Europos investicijų fondo ir iš skolininko.
5.10. Apeliantės įsitikinimu, nepriklausomai nuo sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo aiškinimo, šios sutarties sąlygos negali būti taikomos asmenims, kurie nėra sutarties šalis (tame tarpe BUAB „ŽAIBAS“, AB „Rameta“). Šis išaiškinimas taip pat yra pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-60-302/2021.
5.11. Regresinė prievolė – tai nauja prievolė. Regreso teisė yra naujai atsiradusi atgręžtinio reikalavimo teisė skolininkui pagal pagrindinę prievolę, kuris siekia susigrąžinti tai, kas įvykdyta. Tai reiškia, kad atgręžtinį reikalavimą įgijusiam asmeniui (šiuo atveju garantui) nepereina teisė į pradinio kreditoriaus turėtas atitinkamos prievolės užtikrinimo priemones. Atgręžtinio reikalavimo teisės turinio bankas ir Europos investicinis fondas negali pakeisti dvišaliu susitarimu (Sutartimi dėl portfelinių garantijų teikimo). Kaip minėta, įvykdęs už skolininką prievolę, garantas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.90 straipsnis) ir garantas turi teisę savo nuožiūra spręsti ar naudotis atgręžtinio reikalavimo teise ar ne, tačiau garantas ir kreditorius negali savo susitarimu pakeisti CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo numatydami, kad garantui įvykdžius prievolę, kreditorius toliau naudojasi buvusia savo teisių apimtimi garanto interesais (t. y. negalimas atvejis kai bankas vykdo išieškojimus iš kitų atitinkamas užtikrinimo priemones suteikusių asmenų (laiduotojų, įkaito davėjo, kitų garantų) garanto naudai.
5.12. Be to, sutartis dėl portfelinių garantijų teikimo tarp banko ir investicinio fondo yra sudaryta pagal Jungtinės Karalystės teisę, kurioje gali būti kitaip aiškinami atgręžtinio reikalavimo atsiradimo pagrindai.
5.13. Apeliantės manymu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo suformuota teisės taikymo praktika, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Be to, apeliantės įsitikinimu, tuo atveju, jei teismas nutarė Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika nesiremti dėl to, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tai Šiaulių apygardos teismas privalėjo stabdyti bylą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakys civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-XX/2021.
6. Atsiliepime į apeliantės AB „Rameta“ atskirąjį skundą UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vadovaujantis Schemos nuostatomis, portfelinė garantija skirta užtikrinti ne konkretaus ūkio subjekto konkrečios prievolės (paskolos) įvykdymui, o paskolų portfelio, kurį sudaro smulkaus ir vidutinio verslo subjektams suteiktos paskolos, finansinei (kredito) rizikai valdyti. Schema numato, kad garantijos ribos norma gali būti nustatoma iki 33 proc. nuo garantuoto portfelio, kai garantuojama 50 proc. portfelio, arba iki 20 proc. tuo atveju, kai garantuojama 80 proc. Sutartyje dėl portfelinių garantijų teikimo numatyta garantijos normos riba 20 proc. garantuojant banko 80 proc. portfelio.
6.2. Vadovaujantis sutarties nuostatomis, portfelinės garantijos suteikimas už banko sudaromą paskolų portfelį ir jos panaudojimas nekeičia konkretaus paskolos gavėjo prievolių finansų tarpininkui apimties, turinio ir vykdymo sąlygų, t. y. finansų tarpininkas (bankas) privalo vykdyti visos skolos pagal negrąžintą garantuotą paskolą išieškojimo iš paskolos gavėjo veiksmus (įskaitant išieškojimą iš visų kitų paskolos užtikrinimo būdų ir priemonių).
6.3. Atkreiptinas dėmesys, kad portfelinės garantijos teikimo atveju, kai portfeline garantija užtikrinama dalies nuostolio, kylančio iš garantuoto paskolų portfelio, padengimas, išmokėjusi garantijos išmoką pagal suteiktą portfelinę garantiją, UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ atgręžtinio reikalavimo teisės į konkretų skolininką (paskolos gavėją) neįgyja, konkrečios paskolos gavėjo bankroto procese kreditorinio reikalavimo paskolos gavėjo atžvilgiu UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ nereiškia. Skolos pagal konkrečią negrąžintą paskolą, kuri buvo įtrauktą į portfelinės garantijos užtikrintą paskolų portfelį, išieškojimo iš paskolos gavėjo veiksmus atlieka bankas.
6.4. Vykdydama Schemos nuostatas bei įsipareigojimus pagal Sutartį dėl portfelinių garantijų teikimo, UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ 2019 m. rugsėjo 10 d. išmokėjo AB Šiaulių bankui 433 359,26 Eur išmoką dėl neįvykdytų kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį (dalį garantuotų paskolų nuostolio). Pažymėtina, kad vadovaujantis sutarties dėl portfelinių garantijų teikimo nuostatomis, bankas yra įsipareigojęs grąžinti UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ 80 proc. nuo kiekvienos išieškotos sumos, pagal kurią buvo mokėta išmoka, sumokant 80 proc. nuo tikėtino nuostolio, patiriamo negrąžinus į garantuojamą portfelį įtrauktos paskolos.
6.5. UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamo ginčo atveju negalima remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-60-302/2021 pateiktais išaiškinimais, nes teismo pateikti išaiškinimai neatitinka portfelinių garantijų specifikos ir dėl priimtos nutarties UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ yra pateikusi kasacinį skundą. Šiuo metu byla Nr. e3K-3-324-XX/2021 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dar nėra išnagrinėta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens AB „Rameta“ prašymas dėl kreditorės AB Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo sumažinimo bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
9. 2011 m. birželio 6 d. tarp AB Šiaulių banko ir Europos investicijų fondo pasirašyta sutartis dėl portfelinių garantijų teikimo.
10. 2012 m. gruodžio 28 d. teisių ir įsipareigojimų perleidimo sutartimi UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ perėmė Europos investicijų fondo prisiimtus įsipareigojimus teikiant portfelines garantijas iš Europos investicijų fondo.
11. BUAB „ŽAIBAS“ ir AB Šiaulių bankas 2015 m. lapkričio 3 d. sudarė kredito sutartį su portfeline garantija Nr. FLPG-2015-100530-14.
12. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-533-372/2019 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą BUAB „ŽAIBAS“ ir nemokumo administratoriumi paskyrė M. K.
13. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje buvo patvirtintas 1 089 157,31 Eur kreditorės AB Šiaulių bankas finansinis reikalavimas, kuris užtikrintas hipoteka (o taip pat ir kitomis užtikrinimo priemonėmis – laidavimais, portfeline garantija). AB „Rameta“ laidavo už BUAB „ŽAIBAS“ prievoles AB Šiaulių bankui, o taip pat BUAB „ŽAIBAS“ prievolių užtikrinimui įkeitė AB „Rameta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
14. Europos investicinis fondas portfelinę garantiją, pagal kurią įsipareigojimus iš Europos investicinio fondo perėmė UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, bankui suteikė vadovaudamasis VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojantieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-650 (su vėlesniais pakeitimais).
15. 2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ dėl neįvykdytų kredito gavėjo (BUAB „ŽAIBAS“) įsipareigojimų, išmokėjo bankui 433 359,26 Eur garantijos išmoką, t. y. 80 procentų nuo bendros kredito gavėjo įsiskolinimų bankui sumos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais dėl to, kad nagrinėjamo ginčo atveju negalima remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-60-302/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021 pateiktais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje klaidingai aiškinio portfelinės garantijos esmę, todėl nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-60-302/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka portfelinės garantijos specifikos pagal UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ pateiktus išaiškinimus.
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atskirojo skundo argumentais nustatė, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų buvo nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-324-684/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00581-2018-1) pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ kasacinį skundą. Susipažinusi su nagrinėjamoje byloje keliamais reikalavimais, teisėjų kolegija konstatavo, kad abejose bylose turi būti nustatyti vienodi teisiškai reikšmingi faktai, todėl egzistuoja privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas ir yra tikslinga šią civilinę bylą stabdyti iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00581-2018-1), siekiant išvengti prieštaringų sprendimų dėl tos pačios ginčijamos aplinkybės.
18. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00581-2018-1) 2021 m. gruodžio 22 d. priėmus procesinį sprendimą, aplinkybės, dėl kurių bylų nagrinėjimas buvo sustabdytas išnyko, todėl bylos nagrinėjimas buvo atnaujintinas.
19. Nurodytoje byloje kasacinis teismas pateikė išaiškinimą dėl asmenų, laidavusių už pagrindinės skolininkės prievolės pagal kredito su portfeline garantija sutartį įvykdymą, atsakomybės apimties ir portfelinės garantijos kaip prievolės užtikrinimo priemonės. Kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir šioje nagrinėjamoje byloje, kurioje tarp šalių kilo ginčas dėl BUAB „ŽAIBAS“ įsiskolinimo AB Šiaulių bankui dydžio po to, kai UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ išmokėjo kreditorei AB Šiaulių bankui 433 359,26 Eur garantijos išmoką, t. y. 80 procentų nuo bendros kredito gavėjos BUAB „ŽAIBAS“ įsiskolinimų bankui sumos.
20. Pagal Kredito su portfeline garantija sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ (2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 917 redakcija) 1 punktą UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ yra Lietuvos Respublikos vyriausybės įsteigta bendrovė, kuriai pavesta įgyvendinti finansines paramos verslui priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų lėšomis. Šio nutarimo 2.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ teikia individualias ir portfelines garantijas.
21. Nutarimo 2.4 punkte nustatyta, kad UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ individualios ir (ar) portfelinės garantijos teikiamos pagal garantijų teikimo nuostatus, garantijų teikimo taisykles, garantijų schemas ar valstybės pagalbos teikimo schemas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, laikantis šių pagrindinių nuostatų, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose dėl garantijų teikimo ar atitinkamų garantijų teikimo sutartyse nustatyta kitaip; 2.4.1 punkte nurodyta, kad UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ teikia individualias garantijas, kuriomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kredito įstaigoms ir finansinės nuomos (lizingo) bendrovėms užtikrinamas verslo subjektams suteiktų paskolų dalies grąžinimas; jos suteikta individuali garantija užtikrina paskolos dalies grąžinimą ar finansinės nuomos (lizingo) sutartyse nustatytos kainos dalies sumokėjimą proporcingai prisiimtai atsakomybei. Jeigu teikiamos individualios garantijos, UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ atsakomybės paskolos garantijos limitas gali būti iki 80 procentų paskolos sumos. UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ teikiamomis portfelinėmis garantijomis užtikrinamas verslo subjektams suteiktų paskolų dalies grąžinimas, finansinės nuomos (lizingo) įmokų dalies sumokėjimas, iš verslo subjektų ir kredito įstaigų ar finansinės nuomos (lizingo) bendrovių sudarytų skolinimo sandorių kylančių finansinių prievolių dalies įvykdymas arba kredito rizikos, susijusios su garantuojamų paskolų, finansinės nuomos (lizingo) sandorių ar sudarytų skolinimo sandorių portfeliu, dalies padengimas (2.4.2 punktas).
22. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-650 „Dėl VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojamieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos patvirtinimo“ patvirtintos VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojantieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos (2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 4-599 redakcija) 5 punktą, portfelinės garantijos teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams; 8 punktą – portfelinės garantijos teikiamos už Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir veikiančių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų įsipareigojimų vykdymą.
23. Išanalizavęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas sprendė, kad pagal Kredito sutarties sudarymo metu galiojusį reglamentavimą portfelinės garantijos sąvoka apėmė ne tik kredito rizikos dalies padengimą, bet ir garantuotos prievolės dalies įvykdymą. Pažymėjo, kad nei CK, nei kituose įstatymuose portfelinė ar individuali garantija įstatymų leidėjo nebuvo išskiriama kaip atskira prievolės užtikrinimo priemonė, todėl net kaip specifinis valstybės paramos instrumentas (valstybės parama smulkiajam ir vidutiniam verslui) ši garantija buvo laikoma prievolės užtikrinimo priemone CK 6.90 straipsnio prasme. Kredito sutartyje nėra nuostatų, iš kurių būtų aišku, kad portfeline garantija būtų užtikrintas dalies kredito rizikos dengimas. Kredito sutarties Specialiosios dalies 10.1 punkte nurodyta, kad 80 proc. kredito sumos portfelinė garantija yra viena iš kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių, o Bendrosios dalies 1.19 punkte – kad portfelinė garantija yra besąlyginis ir neatšaukiamas įsipareigojimas bankui sumokėti 80 proc. kredito gavėjo negrąžinto kredito ar jo dalies. Dėl to, kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas teisėtai nusprendė, kad Kredito sutartyje nustatyta UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ garantija kaip prievolės užtikrinimo priemonė atitinka CK 6.90 straipsnyje nustatytos garantijos apibrėžtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021). Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas priėjo prie išvados, kad UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ suteikiamos garantijos yra papildoma (antraeilė) paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, atitinkanti paprastosios (sąlyginės) garantijos apibrėžtį.
24. Taigi, pripažinus, kad UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ garantija kaip prievolės užtikrinimo priemonė atitinka CK 6.90 straipsnyje nustatytos garantijos apibrėžtį, vertintina, kad garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų, pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, jog prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „ŽAIBAS“ ir AB Šiaulių bankas 2015 m. lapkričio 3 d. sudarė kredito sutartį su portfeline garantija Nr. FLPG-2015-100530-14, pagal kurią bankas skolininkei suteikė 600 000 Eur dydžio kreditą.
26. Kaip minėta, Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.19 papunktyje įtvirtinta, kad portfelinė garantija – tai besąlyginė ir neatšaukiama garantija Banko naudai, kuria portfelinės garantijos priemonės valdytoja UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ įsipareigoja sumokėti Bankui 80 proc. kredito gavėjo Bankui negrąžinto kredito ar jo dalies. Portfelinė garantija yra traktuojama de minimis (nereikšminga) pagalba kredito gavėjui. Portfelinė garantija yra pagal JEREMIE – „Jungtiniai Europos ištekliai mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti“ (angl. Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises), iniciatyvą įgyvendinama priemonė.
27. JEREMIE – „Jungtiniai Europos ištekliai mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti“ (angl. Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises) – bendra Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos investicinio fondo iniciatyva, kurios tikslas padėti šalims narėms per savo nacionalines ir regionines vadovaujančiąsias institucijas skirti dalį joms numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų mažosioms ir vidutinėms įmonėms finansuoti, investuojant į jų akcinį kapitalą, suteikiant paskolas ar garantijas per atnaujinamą kontroliuojantįjį fondą. Portfelinių garantijų priemonė yra viena pagal JEREMIE iniciatyvą įgyvendinama priemonė, skirta paskatintini smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą (Kredito sutarties 1.10 papunktis).
28. Kredito sutarties Bendrosios dalies 1.5 papunktyje numatyta, kad de minimis (nereikšminga) pagalba yra pagalba ūkio subjektams, kaip ji apibrėžiama 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-650 „Dėl VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojamieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais.
29. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-650 „Dėl VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojamieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos patvirtinimo“ patvirtintoje VP2-2.3-ŪM-01-K priemonės „Kontroliuojantieji fondai“ de minimis portfelinių garantijų schemos (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 29 d.) 5 ir 8 punktuose įtvirtinta, kad portfelinės garantijos teikiamos už Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų įsipareigojimų vykdymą.
30. Kredito sutarties Specialiosios dalies 10 punkte numatytos šios kredito gavėjos prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės, pateikiamos iki kredito išmokėjimo: 1) 80 proc. kredito sumos portfelinė garantija; 2) V. L. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis pastatas; 3) V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas; 4-13) kredito gavėjui priklausantys pastatai ir žemės sklypai bei kitas nekilnojamasis turtas; 14) esamos ir būsimos piniginės lėšos visose kredito gavėjo sąskaitose banke, įkeičiamos pasirašant finansinio užtikrinimo susitarimą be nuosavybės teisės perdavimo bankui pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą.
31. Kredito sutarties Specialiosios dalies 11 punkte numatytos šios kredito gavėjos prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės, pateikiamos po kredito išmokėjimo: AB „Rameta“ priklausantis nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės.
32. Taigi, portfelinė garantija Kredito sutartyje pateikiama kaip viena iš Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių kartu su turto įkeitimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje buvo patvirtintas 1 089 157,31 Eur kreditorės AB Šiaulių bankas finansinis reikalavimas, kuris užtikrintas hipoteka (o taip pat ir kitomis užtikrinimo priemonėmis – laidavimais, portfeline garantija). AB „Rameta“ laidavo už BUAB „ŽAIBAS“ prievoles AB Šiaulių bankui, o taip pat BUAB „ŽAIBAS“ prievolių užtikrinimui įkeitė AB „Rameta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad garantinė išmoka AB Šiaulių bankui buvo išmokėta, nerealizavus kitų Kredito sutartyje įtvirtintų jos įvykdymo užtikrinimo priemonių.
33. 2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ išmokėjus bankui garantinę išmoką dėl BUAB „ŽAIBAS“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, 433 359,26 Eur suma sumažėjo prievolės bankui dydis, atitinkamai atsirado teisinis pagrindas sumažinti AB Šiaulių banko reikalavimo dydį BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje.
34. Šioje civilinėje byloje UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ taip pat teigė, kad garantijos turinys turėjo būti aiškinamas pagal 2011 m. birželio 6 d. Sutartį dėl portfelinių garantijų, sudarytą ieškovės ir Europos investicinio fondo (UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ įsipareigojimus pagal šią sutartį perėmė nuo 2013 m.), kad pasinaudojimas šia garantija nekeičia konkretaus paskolos gavėjo prievolės apimties, turinio ir vykdymo sąlygų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta sutartis reglamentuoja vidinius šios sutarties šalių tarpusavio santykius, ji nebuvo sudedamoji Kredito sutarties dalis, Kredito sutartyje nėra nuorodų į šią sutartį. Taigi, skolininkei BUAB „ŽAIBAS“ nebuvo ir negalėjo būti žinomas portfelinės garantijos panaudojimo mechanizmas.
35. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas portfelinės garantijos turinį aiškino netinkamai taikydamas materialiosios teisės normas, todėl priėjo prie nepagrįstos išvados, jog šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo mažinti AB Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje ta suma, kuria bankui išmokėjo UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, atitinkamai yra pagrindas atskirojo skundo tenkinimui ir pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme
36. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs AB „Rameta“ prašymą dėl AB Šiaulių banko kreditorinio reikalavimo sumažinimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė iš apeliantės AB „Rameta“ 416 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti AB Šiaulių banko naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, patenkinus AB „Rameta“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo, AB Šiaulių banko prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Apeliantė AB „Rameta“ už atskirąjį skundą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, kuris, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą patenkinus visiškai, priteistinas iš UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ir AB Šiaulių banko lygiomis dalimis apeliantės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Apeliantė AB „Rameta“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašė priteisti iš UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ir AB Šiaulių banko 816,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Apeliantės AB „Rameta“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti viršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.15 punktas), todėl UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ir AB Šiaulių banko apeliantės naudai lygiomis dalimis priteistina 606,96 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atskirojo skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
40. AB Šiaulių bankas patyrė 320 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliantės AB „Rameta“ atskirąjį skundą. Kadangi atskirasis skundas patenkintas visiškai, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta, AB Šiaulių bankui patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šioje nutartyje nurodytas materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai visa apimtimi atmetė trečiojo asmens AB „Rameta“ reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują nutartį – trečiojo asmens prašymą patenkinti, sumažinti kreditorės AB Šiaulių banko finansinį reikalavimą BUAB „ŽAIBAS“ bankroto byloje 433 359,26 Eur suma, kurią UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ sumokėjo AB Šiaulių bankui vykdant portfelinės garantijos įsipareigojimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŽAIBAS“ bankroto byloje 433 359,26 Eur suma, kurią uždaroji akcinė bendrovė „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ sumokėjo akcinės bendrovės Šiaulių bankui vykdant portfelinės garantijos įsipareigojimą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (juridinio asmens kodas 110084026) ir akcinės bendrovės Šiaulių banko (juridinio asmens kodas 112025254) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 606,96 Eur (šešis šimtus šešis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti lygiomis dalimis trečiojo asmens akcinės bendrovės „Rameta“ (juridinio asmens kodas 171333481) naudai.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė