Administracinė byla Nr. eI3-2915-583/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00132-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.8; 7.9; 24.3; 55.1.3                                (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 28 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. kovo 31 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo.

               Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Socialinės paramos skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 11919 „Dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui pateikimo Administracijos Socialinės paramos skyriui.

Pareiškėjas skunde teigia, jog 2018 m. gruodžio 29 d. gimė sūnus L. K. L. K. tėvai studijuoja FONTYS universitete ir jis gimė Nyderlanduose. Pareiškėjas baigęs studijas užsienyje 2019 m. gruodžio 30 d. deklaravo gyvenamąją vietą Gargžduose ir nedelsdamas kreipėsi į Administracijos Socialinės paramos skyrių dėl vienkartinės išmokos skyrimo gimus vaikui. Administracijos Socialinės paramos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl vienkartinės išmokos skyrimo skundžiamu sprendimu nusprendė jo netenkinti. Skundžiamame sprendime teigiama, jog prašymas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytą terminą, todėl nėra teisinio pagrindo jo tenkinti.

Pareiškėjas neneigia, jog prašymą pateikė praleidęs Įstatytame nustatytą 12 mėnesių terminą, tačiau akcentuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodo, jog anksčiau pateikti prašymo neturėjo galimybės dėl studijų užimtumo ir nuolatinio sūnaus sirgimo. Pareiškėjas į Lietuvą grižo 2019 m. gruodžio 23 d., o 2019 m. gruodžio 27 d. sūnus buvo paguldytas į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę dėl ūmios pneumonijos ir kitų susirgimų, gydymas stacionare tęsėsi iki 2020 m. sausio 2 d. ir jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Atkreipia dėmesį, jog prašymą dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo pateikė pavėlavęs tik 1 diena, kadangi 2019 m. gruodžio 29 d. buvo sekmadienis.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išmokos vaikams – vienkartinės ir periodinės išmokos, skiriamos ir mokamos šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Išmokų rūšių baigtinis sąrašas nustatytas Įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 1 punktu numatyta vienkartinė išmoka vaikui. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui.

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte numatyta, kad išmokos vaikams, atsižvelgiant į išmokos rūšį, skiriamos ir mokamos Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Nuostatų 4 punkte numatyta, kad išmokas skiria ir moka savivaldybės administracija, vadovaudamasi Išmokų vaikams įstatymu ir šiais Nuostatais, jeigu Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys nenumato kitų išmokų skyrimo sąlygų. Nuostatų 21 punktas numato, kad išmokos skiriamos savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu. Vienkartinė išmoka gimusiam vaikui skiriama, jeigu dėl jos kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos (Nuostatų 33 punktas).

Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijoje pateikė prašymą gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Gargždų seniūnija nustatyta tvarka tą pačią dieną persiuntė prašymą nagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius gautą prašymą 2019 m. gruodžio 31 d. užregistravo informacinėje sistemoje „Parama“, registracijos Nr. P2-640. Išnagrinėjus pateiktą prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjo sūnus L. K. gimė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas dėl vienkartinės išmokos vaikui kreipėsi 2019 m. gruodžio 31 d., taigi pareiškėjas dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo kreipėsi pasibaigus kreipimosi terminui. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose vienkartinės išmokos vaikui skyrimo tvarką, nustatytas kreipimosi terminas –  ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos, nenumatyta termino kreiptis dėl išmokos pratęsimo galimybė. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė sprendimą Nr. 11919 neskirti vienkartinės išmokos vaikui, nes asmuo dėl išmokos kreipėsi po nustatyto kreipimosi termino, todėl 2019 m. gruodžio 31 d. socialinių išmokų apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ suformuotas ir pareiškėjui jo prašyme nurodytu elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas dėl išmokos neskyrimo Nr. 2049.

Atsakovės nuomone minėtas teisinis reguliavimas bei faktinės aplinkybės patvirtina, jog Administracijos Socialinės paramos skyrius priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai vadovavosi teisės aktų, reglamentuojančių vienkartinių išmokų vaikui skyrimo tvarką, nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti priimtą sprendimą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui pateikti palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        Nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 11919 „Dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo“, kuriuo atsakovė atsisakė pareiškėjui skirti vienkartinę išmoką vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

        Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. gimimo įrašo Nr. 3994 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gimė sūnus L. K. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, jog pareiškėjo ir jo sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Gargžduose.

        Dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimo teisėtumo

        Įvertinus skundo turinį bei teismui pateiktus dokumentus akivaizdu, kad pareiškėjas siekia gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-09-01 iki 2020-01-01) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. Išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Įstatymo IV skyrius.

        Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracija. Asmeniui, nedeklaravusiam gyvenamosios vietos ir neįtrauktam į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje šis asmuo faktiškai gyvena, administracija, juridiniam asmeniui – savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota juridinio asmens buveinė, administracija. Savivaldybių administracijos išmokas skiria ir moka vadovaujantis Įstatymu ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir Nuostatų (bylai aktuali Nuostatų redakcija galiojusi nuo 2019-03-19 iki 2020-02-14) 6 straipsnio 1 dalyje.

        Kreipiantis dėl išmokų, teikiamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos prašymas skirti atitinkamą išmoką ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodyti dokumentai, būtini išmokai skirti (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Nuostatų 10 punkto 1 dalis numato, kad kreipiantis dėl bet kurios Išmokų vaikams įstatyme nustatytos išmokos, būtina pateikti asmens, turinčio teisę gauti išmoką, tapatybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos prašymą skirti atitinkamą išmoką. Fizinio ar juridinio asmens, turinčio teisę gauti išmoką, įgaliotas asmuo turi pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai dėl atitinkamos išmokos skyrimo kreipiamasi elektroniniu būdu, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, dokumentus, nurodytus Nuostatų III skyriuje, ir įgaliojimą.

        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. Gargždų seniūnijoje užpildė prašymą gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Gargždų seniūnija pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją išsiuntė nagrinėti Administracijos Socialinės paramos skyriui.

        Sprendimas dėl išmokos, išskyrus vienkartinę išmoką vaikui ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir visų reikiamų išmokai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Sprendimas dėl vienkartinės išmokos vaikui bei vienkartinės išmokos nėščiai moteriai skyrimo turi būti priimtas ir išmoka išmokėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Išmokos skiriamos savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu (Nuostatų 21 punktas).

        Administracijos Socialinės paramos skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. prašymą skundžiamu sprendimu atsisakė jį tenkinti. Skundžiamame sprendime vienkartinės išmokos vaikui neskyrimo teisiniu pagrindu nurodoma Įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 4 arba 5 dalis, o faktinis išmokos neskyrimo pagrindas – aplinkybė, kad asmuo dėl išmokos kreipėsi po nustatyto kreipimosi termino.

        Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad  gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo turi teisę kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Analogiškas kreipimosi terminas numatytas ir Nuostatų 33 punkte. Vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir vienkartinė išmoka įsikurti skiriamos, jeigu dėl jų kreipiamasi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais terminais (Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Įstatymas bei Nuostatai gimusio vaiko tėvus pageidaujančius gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui, įpareigoja pateikti prašymą dėl vienkartinės išmokos skyrimo per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo. Vienkartinė išmoka vaikui neskiriama, jeigu prašymas pateiktas praleidus Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 33 punkte nustatytą terminą.

        Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjo sūnus gimė 2018 m. gruodžio 29 d., o pareiškėjas atsakovei prašymą skirti vienkartinę išmoką vaikui pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. Akivaizdu, jog prašymas pateiktas pažeidžiant 12 mėnesių terminą. Atsakovė nustačiusi, jog pareiškėjo prašymas pateiktas praleidus Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 33 punkte nustatytą terminą, turėjo imperatyvią prievolę jo netenkinti. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai taikant Įstatymo ir Nuostatų pagrindus, yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl praleisto termino atnaujinimo

Pareiškėjas skunde neneigia aplinkybės, jog prašymą skirti vienkartinę išmoką vaikui pateikė pasibaigus Įstatyme bei Nuostatuose reglamentuotam 12 mėnesių terminui. Vis dėlto pareiškėjo nuomone yra teisinis pagrindas minėtą terminą atnaujinti. Akcentuoja, jog sūnaus gimimo metu jis ir sūnaus motina studijavo Nyderlanduose, į Lietuvą gyventi grįžo tik 2019 m. gruodį ir grįžus mažametis sūnus buvo paguldytas į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę dėl ūmios pneumonijos ir kitų susirgimų. Pareiškėjo nuomone terminas buvo praleistas dėl svarbių ir ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl yra teisinis pagrindas atnaujinti prašymo pateikimo terminą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.117 straipsnio 3 dalis teigia, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis). Įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (įgyjama) tam tikra civilinė teisė ar pareiga (Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 5 dalis). Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1477-1062/2018 nurodė, jog atnaujinamaisiais terminais pripažįstami tokie terminai, kuriems pasibaigus, asmens subjektyvinė teisė neišnyksta, bet teismas atsisako tokią pažeistą teisę ginti. Tačiau pripažinus, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jis teismo sprendimu gali būti atnaujinamas. Tokios praleistų terminų atnaujinimo galimybės yra numatomos pačiuose įstatymuose, nustatančiuose asmenims tam tikras teises. Tuo tarpu naikinamieji terminai negali būti atnaujinami, todėl jiems pasibaigus, išnyksta pati asmens subjektyvinė teisė. Tokį atnaujinamųjų ir naikinamųjų terminų sąvokų bei jų taikymo aiškinimą pateikia tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2008, 2008 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-198-2008), tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A9-780-2007). Įvertinus minėtą teisminę praktiką konstatuotina, kad jeigu praleisto termino atnaujinimo galimybė nėra numatoma įstatyme, tai toks terminas laikytinas naikinamuoju ir jis negali būti atnaujinamas teismo sprendimu.

Analizuojant Įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą matyti, jog nei Įstatyme, nei Nuostatuose nėra nurodoma, kad Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei Nuostatų 33 punkte reglamentuotą 12 mėnesių prašymo pateikimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu asmuo jį praleido dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką konstatuotina, jog Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir Nuostatų 33 punkte numatytas 12 mėnesių terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus teismas neturi teisinio pagrindo jo atnaujinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 11919 „Dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo I. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai                                                                          Remigijus Arminas

             Eglė Kiaurakytė

                                                     Vida Stonkuvienė