Baudžiamoji byla Nr. 2K-101-489/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49113-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.1;
1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. J., K. N., R. K. ir K. K. gynėjo advokato Juozo Gaudučio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 16 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda; K. N. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmę įskaičius vieną laikinojo sulaikymo dieną, jam paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda; R. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda; K. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 16 d. nutartimi nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistųjų K. N., R. K. ir K. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Šioje byloje taip pat nuteisti A. S., T. T., bei atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (ir byla jiems nutraukta) P. A., A. B. (A. B.), D. K. (D. K.), L. L., A. P., R. G., A. D. (A. D.), E. O., P. B., A. K.. Dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. J., K. N., R. K. ir K. K. nuteisti už tai, kad 2018 m. spalio 7 d. apie 14.43 val. viešoje vietoje, parduotuvės „Rimi“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrai su kitais 12 nuosprendyje nurodytų asmenų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties įžūliu elgesiu aplinkinių atžvilgiu piktybiškai tyčiojosi iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų kitų asmenų akivaizdoje, tai pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, kiti nusikaltime dalyvavę asmenys dar ir smurtavo prieš nenustatytus asmenis, pagrobė svetimą turtą, taip visi nusikaltime dalyvavę asmenys įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė prekybos centro „Rimi“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistųjų T. J., K. N., R. K. ir K. K. gynėjas advokatas J. Gaudutis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnį ir nuteistųjų veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį, tuo tarpu tokios veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį. Be to, teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 dalies 1 punkto, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus.
2.2. Teismai nesilaikė BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatų, kiekvieno įvykyje dalyvavusio asmens veiksmų atskirai neištyrė, tinkamai teisiškai neįvertino ir nepagrįstai 16 asmenų pritaikė kolektyvinę atsakomybę, asmenis, kurie tik buvo įvykio stebėtojais, nepagrįstai nuteisė, be pagrindo kriminalizavo administracinius nusižengimus, netinkamai įvertino teisės pažeidimo pavojingumą ir teisinės atsakomybės rūšį. Kartu teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, suformuotos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-552/2012, dėl masinių riaušių ir viešosios tvarkos pažeidimo įvykiuose prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, pagal kurią už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tik tie asmenys, kurie įvykio vietoje naudojo aktyvius veiksmus. Tuo tarpu tie, kurie nors įvykio vietoje buvo, tačiau įstatymo uždraustų veiksmų neatliko, pagal baudžiamąjį įstatymą už viešosios tvarkos pažeidimą neatsako.
2.3. Kasatorius, analizuodamas BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, teigia, kad piktybiškas tyčiojimasis – tai demonstratyvūs, ciniški žmonių orumą žeminantys įvairūs žodžiai ir veiksmai, vadinant žmogų žeminančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus. Vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyta, kad nuteistųjų nusikalstama veika pasireiškė įžūliu elgesiu, patyčiomis ir vandališkais veiksmais, kurie susiję su smurtu prieš žmogų, ir tai sutrikdė prekybos centro „Rimi“ darbą. Tačiau byloje nenustatyta, kad įvykio vietoje buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, įžeidimu kimbama prie žmonių, jų atžvilgiu įžūliai elgiamasi, tyčiojamasi iš pašalinių asmenų. Taip pat nenustatyti ir įrodymais nepagrįsti vandališki veiksmai. Todėl šie požymiai nuteistiesiems negalėjo būti inkriminuoti. Tuo tarpu visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą teismai grindė tuo, kad buvo sutrikdytas parduotuvės „Rimi“ darbas. Tačiau dėl šios aplinkybės teismų sprendimai nėra nuoseklūs. Antai apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad į prekybos centrą įbėgę krepšinio klubo „Žalgiris“ sirgaliai sukėlė sumaištį. Vis dėlto tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Kartu nurodyta, kad parduotuvės įprastinė veikla nebuvo nutraukta. Vadinasi, įvykiai automobilių stovėjimo aikštelėje nesietini su prekybos centro darbo veiklos sutrikdymu ar nutraukimu. Dėl to, nenustačius vandališkų veiksmų ir parduotuvės darbo sutrikdymo, kiti nuteistiesiems inkriminuoti BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai – įžūlus elgesys, piktybiškas tyčiojimasis, visuomenės rimties sutrikdymas – iš esmės yra susiję su kitų asmenų – L. L. ir D. K. smurtiniais veiksmais prieš byloje nenustatytus asmenis, kuriuos teismai pripažino visų įvykyje dalyvavusių asmenų bendrais veiksmais.
2.4. Teismai, pripažindami baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis bendrininkavus, nurodė, kad krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ sirgaliai iš Vilniaus į Kauną atvyko susitarę ir siekė sumušti krepšinio klubo „Žalgiris“ sirgalius, todėl padaryta veika inkriminuotina kiekvienam, o L. L. ir D. K. suduoti smūgiai vertintini kaip bendri veiksmai, vykdant susitarimą. Tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad asmenys važiuoti į Kauną susitarė telefonu, važiuoti rinkosi Vilniuje, skirtingose vietose, iš viso važiavo 24 asmenys šešiais automobiliais ir išvažiuojant iš Vilniaus tarp visų važiuojančiųjų nebuvo bendros kalbos apie smurto naudojimą prieš „Žalgirio“ sirgalius, nebuvo susitarta juos sumušti. Byloje nagrinėjimo teisme metu niekas nepatvirtino, kad toks susitarimas buvo, o L. L. ir D. K. buvus tokį susitarimą neigė ir paaiškino, kad smūgius sudavė savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje taip pat iš esmės pripažino, kad sumušti „Žalgirio“ sirgalius ir pagrobti komandos atributiką iš anksto susitarta nebuvo. Be to, pripažinus, kad asmenys bendrininkavo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra logiškai nuoseklus dėl to, kad smūgį nenustatytam asmeniui sudavęs ir „Žalgirio“ atributiką (šaliką) pagrobęs D. K. pripažintas padariusiu nusikalstamas veikas, nustatytas BK 284 straipsnyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, o kitiems asmenims inkriminuotas tik viešosios tvarkos pažeidimas. Teismai, neobjektyviai vertindami įrodymus, nepragrįstai nuteistuosius T. J., R. K., K. K. ir kitus asmenis pripažino bendrininkais, nors nuteistieji net nebuvo priėję prie prekybos centro „Rimi“ pastato, nebuvo automobilių stovėjimo aikštelėje. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nuteistieji T. J., R. K. ir K. K. buvo šalia ir matė, kaip yra šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, mušami „Žalgirio“ sirgaliai, atimami jų daiktai, tačiau šių veiksmų nenutraukė ir, pasišalindami iš įvykio vietos kartu su pagrobtais daiktais, juos tęsė bei taip išreiškė, kad tokiems veiksmams pritaria. Tačiau nuteistieji nematė, kaip po smūgį sudavė L. L. ir D. K., ir net jeigu būtų matę, nebūtų galėję tokių veiksmų nutraukti. Todėl teismas atliko nepagrįstą, subjektyvų, įrodymais neparemtą vertinimą dėl BK 24 straipsnio 1 dalies taikymo. Byloje nesant individualizuotiems kiekvieno nuteistojo veiksmams, nepaneigus nuteistųjų parodymų dėl jų buvimo vietos įvykio metu, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir spėjimais.
2.5. Teismai neanalizavo ir nevertino L. L. ir D. K. veiksmų kaip vykdytojų eksceso. Vykdytojo ekscesas apibrėžiamas kaip situacija, kai vienas bendrininkas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Norint konstatuoti vykdytojo eksceso buvimą, turi būti nustatyta šių požymių visuma – veiksmų bendrumas ir išankstinis nežinojimas apie vykdytojo veiksmus. Kasatorius teigia, kad šioje byloje niekam nebuvo žinoma, kad L. L. ar D. K. suduos smūgius nenustatytiems asmenims. Vadinasi, esant vykdytojų ekscesui, kitiems asmenims negalėjo būti inkriminuotas smūgių sudavimas. Todėl, nesant fizinio smurto, kitų asmenų veikose nėra BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių – įžūlaus elgesio ir piktybiško tyčiojimosi. Kasatorius pažymi ir tai, kad nors L. L. ir D. K. prisipažino sudavę smūgius nenustatytiems asmenims, tačiau, nesant nukentėjusiųjų kreipimosi į teisėsaugą ir jų pareiškimų, tokie prisipažinimai vertintini kritiškai. Šių asmenų prisipažinimas, kurio negalima patikrinti kitais proceso veiksmais, nesudaro pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl teismai padarė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų pažeidimus.
2.6. Kasatorius, aptardamas kasacinės instancijos teismo praktiką dėl nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje, ir administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, atribojimo, teigia, kad vienas iš šių veikų atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų T. J., K. N., R. K. ir K. K. veika užtraukia jiems baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 straipsnį, prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai, nes individualizavus nuteistųjų veiksmus matyti, jog jie neperžengė baudžiamojo įstatymo ribų ir nesukėlė pavojingų padarinių. Tie veiksmai, kurie atlikti Kaune, prie prekybos centro „Rimi“, automobilių aikštelėje, galėtų būti laikomi tik nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu. Teismai skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kada veika iš administracinio nusižengimo peraugo į nusikalstamą veiką ir kaip tai siejama su BK 24 straipsnio nuostatomis.
2.7. Teismai rėmėsi prieštaringais liudytojos R. M. parodymais, kurie prieštarauja vaizdo įrašams. Nors, peržiūrėjus vaizdo įrašus, teisiamojo posėdžio metu buvo prašoma iškviesti ir papildomai apklausti šią liudytoją, tai padaryti teismas atsisakė, o skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų nepasisakyta.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, iš įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad P. A., A. B., P. B., A. D., R. G., T. J., R. K., D. K., A. K., K. K., L. L., K. N., E. O., A. P., A. S. ir T. T. vandališkais veiksmais sutrikdė prekybos centro „Rimi“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai; kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistųjų T. J., K. N., R. K. ir K. K. padarytus veiksmus pagrįstai įvertino kaip chuliganiškus bei atliktus viešoje vietoje ir jiems tinkamai pritaikė BK 284 straipsnį. Teismai pagrįstai nusprendė, kad visi nusikaltime dalyvavę asmenys žinojo vykimo iš Vilniaus į Kauną tikslą, visi bendrai dalyvavo darant nusikaltimą ir suvokė, kad elgiasi nusikalstamai, visi siekė bendrų tikslų ir vieni kitų veiksmams pritarė. Byloje vaizdo kameromis užfiksuota, kad 25 asmenų grupė, kurioje buvo ir nuteistieji T. J., K. N., R. K. ir K. K., atvykę prie prekybos centro „Rimi“, būdami apsirengę tamsiai, keli iš jų dėvintys kaukes bei gobtuvus, mūvintys pirštines, mosikuodami rankomis, stangrindami kumščius, agresyviai nusiteikę ėjo link parduotuvės, du iš jų panaudojo fizinį smurtą prieš pašalinius asmenis, dėl to kilo sumaištis, aplinkiniai buvo išgąsdinti, šokiruoti, patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji veikė įžūliai ir taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį.
3.2. Tai, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtino įvykio eigą pro savo automobilių langus stebėję liudytojai R. M. ir E. C., kuriems nuteistųjų elgesys buvo nepriimtinas ir juos papiktino, jie dėl šio įvykio išsigando, patyrė neigiamų emocijų. Konflikto pobūdis, D. K. ir L. L. panaudotas fizinis smurtas prieš nenustatytus asmenis pašalinių žmonių akivaizdoje rodo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Visi nuteistieji ir asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, suprato, kad taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
3.3. Priešingai nei teigia kasatorius, bylos įrodymais nustatyta, kad į prekybos centrą bėgo „Žalgirio“ sirgaliai, norėdami apsisaugoti nuo užpuolikų, ir taip sukėlė sumaištį bei išgąstį parduotuvės „Rimi“ viduje esantiems klientams, parduotuvės darbuotojams. Tuo metu dirbusi vyriausioji kasininkė ir apsaugos darbuotojas dėl kilusios sumaišties negalėjo vykdyti savo tiesioginių funkcijų, nes buvo priversti palikti savo darbo vietas ir stebėti, kas vyksta parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kviesti policiją. Taigi, nors parduotuvės tiesioginė veikla ir nebuvo nutraukta ar sustabdyta, dėl sutrikdytos visuomenės rimties ir tvarkos minėti parduotuvės darbuotojai negalėjo vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų.
3.4. Byloje nustatyta, kad nuteistieji įvykio metu ne tik piktybiškai tyčiojosi iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų kitų asmenų akivaizdoje, bet ir panaudojo fizinį smurtą prieš nenustatytus du asmenis, o tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. kaip vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas. Nustatyta ir tai, kad dėl nuteistųjų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (viešoje vietoje atliktus veiksmus matė kiti asmenys, kurie buvo sumišę ir papiktinti). Taigi nuteistųjų padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.
3.5. Prokurorė sutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismų sprendimuose nurodyti vandališki veiksmai nepagrįstai susieti su smurto panaudojimu ir inkriminuoti nuteistiesiems. Dėl to požymis – vandališki veiksmai – šalintinas iš teismų sprendimų.
3.6. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytus reikalavimus, nes joje yra atsakyta į esminius apeliantų argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl apeliacinių skundų argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistųjų T. J., K. N., R. K. ir K. K. gynėjo advokato J. Gaudučio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).
6. Dėl šios priežasties kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis aplinkybėmis, prašoma atsižvelgti į atskirus bylos duomenis ir jų pagrindu daryti kitokias išvadas, negu padarė abiejų instancijų teismai, kitaip vertinti įrodymus, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BK 284 straipsnio taikymo
7. Kasatorius, ginčydamas netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kvalifikuojant nuteistųjų T. J., K. N., R. K. ir K. K. veiksmus pagal BK 284 straipsnį, nurodo, kad teismai nesilaikė BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatų, nenustatė jokių padarytų vandališkų veiksmų, įstatyme nurodytų padarinių – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, kiekvieno įvykyje dalyvavusio asmens veiksmų atskirai neištyrė, tinkamai teisiškai neįvertino ir nepagrįstai pritaikė jiems kolektyvinę atsakomybę, be to, kasatoriaus nuomone, nuteistųjų padaryta veika atitinka ne BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo, o ANK 481 straipsnyje aprašyto administracinio nusižengimo požymius. Šie teiginiai ir kasaciniame skunde išdėstyti juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.
8. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.
9. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).
10. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-53-693/2018).
11. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.).
12. Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje teismams išsamiai įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad T. J., K. N., R. K. ir K. K. viešoje vietoje – prie parduotuvės „Rimi“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), taip pat šios parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupe su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties užpuolė krepšinio klubo „Žalgiris“ sirgalius, juos sumušė ir pagrobė svetimą turtą.
14. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistieji kartu su kitais „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo sirgaliais iš Vilniaus į Kauną vyko ne atsitiktinai, o turėdami konkretų tikslą – sumušti „Žalgirio“ krepšinio klubo sirgalius ir atimti iš jų sirgalių atributiką. Byloje esantys įrodymai, tarp jų įvykio vietos vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolas ir priedai (1 t., b. l. 16–26), aiškiai patvirtina, kad įvykio metu nuteistieji ir jų bendrininkai, nepaisydami viešosios tvarkos reikalavimų, turėdami akivaizdžią intenciją fiziškai smurtauti, įvykio vietos vaizdo stebėjimo kameroms užfiksavus 25 agresyviai nusiteikusių, tamsiai apsirengusių žmonių grupę, kurios dalis maskavo veidus kaukėmis, gobtuvais, ieškojo su „Žalgirio“ klubo atributika esančių asmenų. Kai šie asmenys priartėjo prie parduotuvės „Rimi“ įėjimo ir tokius asmenis pamatė, keli iš bendrininkų iš karto „Žalgirio“ sirgalius užpuolė, juos gaudė ir paviję naudojo fizinį smurtą – sudavė smūgius rankomis bei kojomis, atėmė sirgalių atributiką.
15. Byloje nustatyta, kad darant nusikalstamą veiką kartu su nuteistaisiais dalyvavęs L. L. nenustatytam asmeniui kumščiu sudavė į galvą, o D. K., sudavęs smūgį nenustatytam asmeniui ir pastarajam parkritus ant žemės, pagobė iš jo kuprinę su joje esančia „Žalgirio“ klubo atributika – šaliku. Bylą nagrinėję teismai padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad tiek T. J., K. N., R. K., K. K., dalyvavusių ieškant „Žalgirio“ klubo sirgalių, tiek jų bendrininkų, dalyvavusių naudojant smurtą, elgesys buvo įžūlus ir turintis piktybiško tyčiojimosi iš visuomenėje galiojančių elgesio normų požymių.
16. Kasatorius nepagrįstai sureikšmina tai, jog dėl „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo sirgalių elgesio ir kasatoriaus ginamųjų elgesio parduotuvės „Rimi“ normalus darbas nebuvo sutrikdytas, nes, kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, tai nebuvo pagrindinis veiksnys, lėmęs visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo konstatavimą. Tai, kad dėl nuteistųjų ir jų bendrininkų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad dienos metu viešoje vietoje prieš kitus asmenis buvo panaudotas fizinis smurtas, jie buvo mušami, buvo grobiamas jų turtas, bet ir tai, kad didelės grupės asmenų, turinčių tikslinį interesą demonstruoti jėgą kitų konkrečių asmenų atžvilgiu, t. y. demonstruoti ir vykdyti įžūlius, teisės ir moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus, veikimą matė pašaliniai asmenys, tarp jų liudytojai R. M., E. C.. Šiems asmenims toks elgesys buvo nepriimtinas, jis juos papiktino, išgąsdino, jie patyrė neigiamų emocijų, be to, dėl įvykio buvo iškviesta policija. Teismai nustatė ir tai, kad, išsigandę grupės agresyviai nusiteikusių asmenų puolimo, „Žalgirio“ sirgaliai bėgo slėptis į parduotuvę „Rimi“, taip sukeldami išgąstį ir sumaištį parduotuvės viduje. Pritartina teismų išvadai, kad nuteistieji, atlikdami jiems inkriminuotus veiksmus, turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, nes nuteistųjų veiksmų paskatos, jų pobūdis, trukmė bei intensyvumas, pasirinkta įvykio vieta agresijai demonstruoti patvirtina, kad nuteistieji neabejotinai suprato, jog dėl tokių jų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir norėjo taip veikti.
17. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014 ir kt.).
18. Nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai pripažino, kad T. J., K. N., R. K. ir K. K. viešosios tvarkos pažeidimą padarė veikdami bendrininkų grupe su kitais asmenimis ir turi atsakyti už bendrai padarytą veiką. Kaip jau buvo minėta, nuteistieji kartu su kitais nuosprendyje nurodytais „Lietuvos ryto“ sirgaliais iš Vilniaus į Kauną vyko ne į grupinę pažintinę ekskursiją, tačiau turėdami išankstinę tyčią pagąsdinti krepšinio klubo „Žalgiris“ sirgalius, juos sumušti bei atimti iš kito klubo sirgalių atributiką. Tokie veiksmai nesusiję nei su sportine konkurencija tarp konkuruojančių komandų sirgalių, nei su žmonių bendrabūvio ir padoraus elgesio normomis. Tai patvirtina dėl šios aplinkybės iš esmės sutampantys daugumos kaltinamųjų parodymai. Įžūlaus elgesio ir patyčių demonstravimui susirinko didelė sirgalių grupė, jie visi sutartinai buvo apsirengę tamsiai, keli iš jų dėvėjo veido kaukes, gobtuvus, mūvėjo pirštines. Kaltinamojo T. T. parodymai, kad visiems susirinkus prie parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelės buvo aptartas veiksmų planas, taip pat patvirtina nuteistųjų ir kartu veikusių asmenų tyčios, jų veiksmų bendrumą. Nustatyta, kad kartu su nuteistaisiais darant šį nusikaltimą dalyvavę L. L. ir D. K., kurie šioje byloje buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nenustatytiems asmenimis sudavė smūgius į galvą, o D. K. dar ir pagrobė svetimą turtą – kuprinę su joje esančia „Žalgirio“ atributika (šaliku). Tuo tarpu nuteistieji T. J., K. N., R. K. ir K. K., būdami šalia ir matydami tokius bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, niekaip neprieštaravo grupės susitarusių asmenų viešoje vietoje vykdomam įžūliam elgesiui. Taigi iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad grupė asmenų veikė išvien, turėdami bendrą tikslą sumušti „Žalgirio“ sirgalius, atimti iš jų sirgalių atributiką, o įgyvendinę bendrą sumanymą, visi kartu organizuotai iš nusikaltimo vietos pasišalino ir, kaip teisme nurodė patys kaltinamieji, automobiliais grįždami į Vilnių dar pakeliui sustojo kartu nusifotografuoti su pagrobtais „Žalgirio“ šalikais. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, teismai teisingai nustatė tiek bendrą tyčią, tiek susitarimą daryti viešosios tvarkos pažeidimą, o ne tik atskirų asmenų (L. L. ir D. K.) viešosios tvarkos pažeidimo veiksmus.
19. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistųjų T. J., K. N., R. K. ir K. K. padaryta veika užtraukia jiems ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Iš tiesų atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinių nusižengimų teisenoje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šios teisės normos dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Tuo tarpu BK 284 straipsnyje esanti teisės norma apima įžūlų elgesį, grasinimus, piktybiškas patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šioje byloje nustatyti nuteistųjų ir jų bendrininkų agresyvūs, aplinkinius trikdantys, pavojingi veiksmai atitinka ne bet kokius tyčinius nepadorius veiksmus, o įžūlų elgesį ir patyčias, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. atitinka nusikalstamos veikos išraiškas, kurios ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra nurodytos. Nustatyta ir tai, kad tokiais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Taigi nuteistųjų veiksmai peržengė administracinio nusižengimo ribas ir pagal savo pavojingumo pobūdį ir laipsnį užtraukia jiems baudžiamąją atsakomybę.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje T. J., K. N., R. K. ir K. K. pagal BK 284 straipsnį nuteisti ne tik už tai, kad įžūliu elgesiu ir piktybiškom patyčiom demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bet ir už tai, kad tai padarė vandališkais veiksmais. Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas vandališkais veiksmais yra vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymių. Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012, 2K-234-895/2020).
21. Pagal byloje nustatytas aplinkybes sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju BK 284 straipsnyje nustatyto nesunkaus nusikaltimo požymis – vandališkų veiksmų padarymas – nuteistiesiems inkriminuotas nepagrįstai. Kaip minėta, nuteistųjų padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu ir piktybišku tyčiojimusi iš bendrų elgesio normų, susijusių su pagarba kito krepšinio klubo sirgaliams, kitų žmonių užpuolimu, fizinio smurto prieš juos panaudojimu viešoje vietoje, kartu pagrobiant vieno jų turtą (sirgalio atributiką), tačiau tai nelaikytina BK 284 straipsnio prasme suprantamais vandališkais veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu nuteistieji ir jų bendrininkai būtų gadinę, niokoję ar naikinę kokį nors turtą, juolab turintį kultūrinę, istorinę ar kitokią socialinę vertę. Todėl T. J., K. N., R. K., K. K. ir kitiems nepadavusiems skundų nuteistiesiems (BPK 376 straipsnio 2 dalis) inkriminuoti vandališki veiksmai šalintini iš apkaltinamajame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje suformuluoto kaltinimo padarius viešosios tvarkos pažeidimą.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-552/2012 nagrinėjamoje byloje nelaikytina precedentu, pagrindžiančiu būtinybę tenkinti kasacinį skundą ir naikinti ar keisti kasacine tvarka apskųstus teismų sprendimus, nes šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Antai minėtoje byloje 27 asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti ne pagal BK 284 straipsnį, bet už kitą nusikaltimą – dalyvavimą riaušėse prie Seimo rūmų, dideliame žmonių sambūryje padarant tyčinius BK 283 straipsnyje nurodytus veiksmus: smurtaujant, niokojant turtą, aktyviai priešinantis tvarką siekiantiems palaikyti policininkams ir kt. Kasatoriaus nurodytoje kasacinėje nutartyje nėra pateikta išaiškinimų, kuriais remiantis galėtų būti daromos išvados apie netinkamą BK 284 straipsnio taikymą nagrinėjamoje byloje. Daug artimesnė nagrinėjamai bylai pagal teisės taikymą yra kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018, kurioje yra pateiktas viešosios tvarkos pažeidimą padariusių asmenų kaip nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmų vertinimas.
23. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nuteistųjų T. J., K. N., R. K. ir K. K. veiką kvalifikuodami pagal BK 284 straipsnį, tinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisės taikymo klaidos nagrinėjamoje byloje nepadarė. Teismų sprendimai keistini vien tik dėl netinkamai nustatyto vieno iš BK 284 straipsnio objektyviosios pusės požymių, jį iš visiems šioje byloje nuteistiesiems nustatyto viešosios tvarkos pažeidimo aprašymo pašalinant (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 376 straipsnio 2 dalis, 383 straipsnis).
Dėl apeliacinių skundų išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys)
24. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo nuostatų laikėsi, t. y. patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, atsakė į esminius jų argumentus, išdėstydamas išvadas tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek ir dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, ir nutartyje paaiškino, kodėl apeliaciniai skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Taigi kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepadaryta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 16 d. nutartį.
Iš įrodyta pripažintos T. J., K. N., R. K. ir K. K. ir kitų šioje byloje nuteistų asmenų pagal BK 284 straipsnį nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti tai, kad pažeisdami viešąją tvarką jie atliko vandališkus veiksmus.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Arvydas Daugėla
Tomas Šeškauskas