Administracinio nusižengimo byla Nr. II-171-917/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00252-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 27 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Poškienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – pareiškėjui D. V.,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-135-2021 (toliau – ir Nutarimas).
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. sausio 4 d. nutarimu D. V. paskirta 150 eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m. balandžio 11 d. 10 val. 28 min., (duomenys neskelbtini) m. sav., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (kaire puse), vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą 90 km/h greitį 37 km/h, važiavo 127 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje.
2021 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas D. V. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Institucijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-135-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog neigia Kauno m. sav., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (kaire puse), 2020 m. balandžio 11 d., vairavęs automobilį didesniu nei leidžiamu greičiu. Iš Nutarimo neaišku, kokiu prietaisu buvo išmatuotas tariamas „pažeidimas“, nėra nurodytas jo pavadinimas, metrologinės patikros numeris, neaišku, ar tokia patikra buvo galiojanti. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2020 m. lapkričio 9 d. protokole aprašytas greičio matavimo prietaisas „Mobilus greičio matuoklis“ Nr. 955076 apskritai buvo sumontuotas ir veikė pareiškėjui surašytame protokole minimoje vietoje – „(duomenys neskelbtini) m. sav., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) (k. pusė)“.
Pareiškėjas D. V. nurodo, kad jei tokių duomenų Institucija į bylą vėliau ir pateiktų, nėra jokių duomenų, kad šiam greičio matavimo prietaisui (galimai – prietaiso modelis „POLISCANFM1“) Nr. 955076, būtų tinkamai atlikta metrologinė patikra, kadangi minimo prietaiso metrologinė patikra yra atlikta ne Lietuvoje, ne pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jos vertime nurodomas Austrijos „Metrologijos ir kalibravimo įstatymas“, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra nei paskelbtas, nei taikomas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis), nes neįregistruotas Lietuvos Respublikos Teisės aktų registre, o prietaisų patikrą atliko ne Lietuvos Respublikos pareigūnai, tarnautojai ar jos įstatymų pagrindu tam įgalioti asmenys. Dėl to abejoja, ar tokiam prietaisui buvo tinkamai, tinkamoje laboratorijoje ir tinkamu laiku atlikta metrologinė patikra. Jeigu Institucija teismui tokią patikrą pateiktų, prašo ją pripažinti netinkamai atlikta ir negaliojančia ir ja nesivadovauti priimant procesinį sprendimą.
D. V. skunde pažymi, kad bylos medžiagoje nėra prietaiso POLISCANFM1 Nr. 955076 metrologinės patikros pažymėjimų vertimo ir Institucija tai pripažino savo 2020 m. rugpjūčio 5 d. el. laiške, - kad vertimų į valstybinę lietuvių kalbą nėra. Institucija nurodžiusi, kad vertimas yra vienas, t. y. vienas bendras teksto vertimas. Lietuvos Kelių policijos tarnybos vyr. specialistė S. S. patvirtinusi, kad vertimai visi analogiški, tik keičiasi patikros sertifikato Nr. Serveryje ten turi būti bendras teksto vertimas. Todėl pareiškėjas daro išvadą, kad tariamai panaudotam greičio matavimo prietaisui Nr. 955076, dokumento vertimas į lietuvių kalbą iki šiol neatliktas ir jam nepateiktas.
Taip pat skunde pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad aptariamo įvykio metu kažkurioje magistralės (duomenys neskelbtini) vietoje galiojo konkrečiais ženklais nustatytas vienoks ar kitoks leidžiamas transporto priemonių maksimalus greitis. Institucija turi įrodyti, koks konkrečiu metu ir vietoje buvo jo vairuoto automobilio greitis, kokiomis teisėtomis ir patikimomis techninėmis priemonėmis jis buvo fiksuojamas.
Pareiškėjas savo skunde taip pat pažymi dėl Kelių eismo taisyklių ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių pažeidimo bei išdėsto Kelių eismo taisyklių 645 punkte nustatyto ir aprašyto naujo kelio ženklo pavadinimu „Automatinė greičio kontrolė“ žymėjimo ypatumus, pažymi, kad iki šiol galiojančioje KET redakcijoje analogiško vaizdo ženklo numeris yra pakeistas iš 645 į Nr. 636 ir yra sutrumpintas jo aprašymas, kad tai - „Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“.
Be to, 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (pradinė redakcija nebuvo keičiama, galioja iki šiol) 290 punkte yra nustatyta, kad Ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150-300 m, o gyvenvietėse 50-100 m atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus ženklas gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris šiuo atveju turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus.
Pareiškėjo nuomone, šių dviejų galiojančių teisės normų visuma lemia, kad Institucija, prieš pradėdama administracinę teiseną, privalo patikrinti ir įsitikinti, ar yra visos prielaidos surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausiai - ar buvo įrengtas ženklas „Automatinė greičio kontrolė“ prieš kiekvieną šios kontrolės vykdymą atlikusį prietaisą.
Toliau pareiškėjas savo skunde aptaria teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-458/2019), kurioje nurodyta, kad nesant duomenų, užtikrintai patvirtinančių informacinių ženklų buvimą nurodytame kelio ruože, negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas viešojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių. Taip pat administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymais gali būti laikomi tik teisėtais būdais gauti duomenys.
Toliau skunde pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Instituciją, pateikdamas paklausimą, ar teisės aktų nustatytu atstumu iki matavimo vietos buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636. Institucijos atstovė nurodė, kad ženklų įspėjančių apie mobilųjį greičio matuoklį nereikia. Kita Institucijos atstovė nurodė, kad kelio ženklas Nr. 636 įrengiamas tik tuose kelio ruožuose, kuriuose yra įrengti tokie greičio fiksavimo matuokliai, kurie yra stacionarūs. Pažeidimai buvo fiksuojami mobilaus greičio matuokliais, pvz.: Mobilusis greičio matuoklis PS-955076 E19-1351/05. Tokie mobilūs greičio matuokliai nėra stacionarūs, nes pareigūnams yra galimybė juos kiekvieną kartą kilnoti po avaringiausias ar problematiškiausius kelio ruožus. Vadinasi, Institucija rinko įrodymus ir vertino šio administracinio nusižengimo bylos medžiagą nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, tokie įrodymai (įrengto automatinio greičio matavimo prietaiso parodymai) nepripažįstami leistinais, t. y. negali būti panaudoti tiek surašant protokolus, tiek ir priimant nutarimus. Nėra jokio skirtumo, ar greičio matavimo prietaisai bus nešiojami, ar tvirtai įkasti į žemę, ar sujungti su kitu objektu. Pirmasis teisės normų reikalaujamas požymis – prietaisas turi būti įrengtas kelio ruože, t. y. turi būti atliktas įrengimo veiksmas. Antrasis požymis – tuo prietaisu atliekama greičio kontrolė turi būti automatinė.
Pareiškėjas skunde aptaria „automatinio“ matavimo sąvoką bei nurodo, kad iš Institucijos atsiųstų duomenų matyti, kad Institucija galimai vadovavosi greičio matuoklio POLISCANFM1 (serijinis numeris 955076) galimai parodytais rodmenimis ir duomenimis. Iš POLISCANFM1 naudotojo vadovo matyti, jog paminėtas žodis „automatinis“ arba „automatiškai“. Analizuojant prietaiso veikimo aprašymą akivaizdu, kad juo vykdoma greičio kontrolė yra atliekama automatiniu būdu, jokio pašalinio asmens pagalba nustatinėti kiekvieną pažeidimą nereikalinga, pažeidimai fiksuojami ir dokumentuojami savaime, nustatytos bei kelyje įrengtos technologinės sistemos sudedamųjų dalių pagalba, t. y. automatiškai. Naudotojo vadovo 3 skyriuje „Naudojimo paskirtis“ nurodoma, kad greičio stebėsena naudojant šią sistemą, gali būti visiškai automatinė arba valdoma rankiniu būdu su reikalavimu sustoti komanda. Stebint eismą automatizuotai, eismo taisyklių pažeidimų vaizdo duomenys bei pridedami įvykio duomenys saugomi pažeidimų nustatymo eilės tvarka duomenų kaupiklyje. Kai stebėsena valdoma rankiniu būdu, matavimas vyksta automatiškai, tačiau matavimo režimas laikinai sustabdomas, kol jį įjungia darbuotojas. Net ir nestacionaraus naudojimo metu matavimai gali būti atliekami neįvažiuojant į eismo zoną. Matavimo metu nebūtinas atidus stebėjimas. Vykdomas matavimas visada yra viršesnis už įrenginio įjungimą rankiniu būdu.
Dėl prietaiso „įrengimo“ sąvokos pareiškėjas savo skunde akcentuoja, kad iš POLISCANFM1 naudotojo vadovo matyti, kad yra būtina šį prietaisą kelio ruože įrengti: pastatyti ant žemės ar automobilyje „pakankamu atstumu iki riboto greičio zonos pradžios“, nustatyti ir priderinti jo pasukimo kampą kelio atžvilgiu, nustatyti matavimo būdą ir kitus parametrus ir spustelėti mygtuką „pradėti stebėseną“. Sistema montuojama lengvajame automobilyje arba ant trikojo greta kelio zonos, kurią reikia stebėti bei detaliai paaiškinama kaip turi būti įrengiamas matuoklis – reikalinga sureguliuoti, pritvirtinti, priveržti ir t. t.
Be to, pareiškėjas pateikia įžvalgas iš specialisto doc. Dr. A. S. 2020 m. spalio 5 d. išvados dėl teksto supratimo (apie KET nustatytą ženklo Nr. 636 naudojimo pareigos apibrėžimą). Veiksmažodis „įrengti, įrengia, įrengė“ neabejotinai turi vieną iš pagrindinių reikšmių „paruošti darbui“. Sąvoka „prietaisas“ yra labai bendro pobūdžio ir neabejotinai apima sąvoką „nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“. Vadinasi, sąvoka „įrengtas prietaisas“ apima ir sąvoką „įrengtas nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“, o turint galvoje veiksmažodžio dalyvio „įrengtas“ reikšmę, tai ir „paruoštas darbui nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“. O dėl to, kad žodžių junginio „įrengtas prietaisas lygus paruoštas darbui prietaisas“ semantiniame lauke nėra užuominų apie prietaiso mobilumą ar stacionarumą ir parengimo darbui laipsnį bei sudėtingumą, galima teigti, kad kalbama sąvoka „įrengtas prietaisas“ apima ir prietaisą POLISCANFM1.
Apibendrinant pareiškėjas nurodo, kad Institucijos padaryti teisės normų ir teismų praktikos išaiškinimų pažeidimai vertinant ir renkant įrodymus bei neaiškumas, ar apskritai buvo padarytas koks nors administracinis nusižengimas, lemia, jog skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas.
Atsiliepime į D. V. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimą nepakeistą. Institucija nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, joje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Įvertinus surinktus įrodymus, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Policijos pareigūnai, vykdydami atitinkamas funkcijas, naudoja tik įteisintas ir metrologines patikras turinčias technines priemones. Pabrėžiama, jog minėtoje patikroje nurodyta, kad greičio matavimo sistema tinkama naudoti. Todėl D. V. skunde išdėstyti teiginiai grindžiami tik asmenine nuomone ir nepagrįstomis prielaidomis. Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 11V-47 „Dėl greičio matavimo sistemos tipo „Poliscan FM1“ patvirtinimo ir įrašymo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą“ pavesta Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriui įrašyti minėtą greičio matavimo sistemos tipą „Poliscan FM1“ ir jo duomenis į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą, todėl policijos naudojama minėta greičio matavimo sistema yra įteisinta ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, fiksuojant administracinius nusižengimus, naudojama teisėtai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 195 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“) patvirtintose Kelių eismo taisyklėse 127 punkte aiškiai apibrėžta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Be šios pareigos yra taip pat numatytos ir kitos imperatyvios su greičio ribojimu susijusios taisyklės. Todėl, skunde išdėstyta aplinkybė dėl KET informacinio kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ negali būti siejama su šia administracinio nusižengimo byla ir nėra įrodinėjimo dalyku, D. V. administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo dalyku yra būtent minėto KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 416 straipsnyje. Tokios pačios nuomonės yra ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje pasisakė, kad „(...) nusižengimų padarymas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, priešingai pažeidėjo skundo teiginiams, nusižengimų fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį kilti jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį Pažeidėjas turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pažeidėjo nurodoma Kelių eismo taisyklių nuostata, kad kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ privalo būti įrengtas prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio ar jo atsakomybės už nurodyto reikalavimo nesilaikymą bei nesušvelnina už tokius nusižengimus skirtinų nuobaudų. Pastebėtina ir tai, jog priešingai deklaratyviems ir niekuo nepagrįstiems Pažeidėjo skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nutartyje nurodė, jog Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuotų nusižengimų padarymą pateisinantis ar atsakomybę už juos pašalinantis veiksnys.“ (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-115-531/2018).
D. V. administracinio nusižengimo byloje pagrindiniu įrodinėjimo dalyku yra nustatyto greičio viršijimas. Šiai veikai nustatyti naudota aukščiau minėta greičio matavimo sistema, kuri yra įteisinta ir yra tinkama fiksuoti tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, ką patvirtina išduotas patikros sertifikatas. Todėl aptariamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 4 dalyje dėl KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymo yra visiškai įrodytas. Apeliantui Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriame yra nurodytos visos su užfiksuotu administraciniu nusižengimo susijusios ir būtinos aplinkybės. Pabrėžtina, kad aukščiau išvardintais įrodymais, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, minėtas procesinis dokumentas įteiktas tinkamai. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn dėl analogiškos veikos D. V. traukiamas ne pirmą kartą. Pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti apeliantui piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. V. prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Lietuvoje galiojanti metrologinė patikra prietaisui „Poliscan FM1“ Nr. PS-955076, kuris buvo panaudotas matuojant greitį yra atlikta praėjus keliems mėnesiams po pažeidimo užfiksavimo. Greičio matavimo metu, nebuvo surašytas Lietuviškas sertifikatas, jis atliktas gerokai vėliau. Metrologinės patikros vertime nurodoma, jog patikrą atliko patikros įstaiga, remdamasi Metrologijos ir kalibravimo įstatymo (MEG) galiojančia redakcija, Austrijos Federalinis žinių leidinys (BGBl) Nr. 152/1950. Šiuo patikros pažymėjimu patvirtinama, kad prietaisas atitinka nacionalinius etaloninius dydžius, nusakančius fizikinius vienetus, ir yra pagrįstas įstatymų nustatytais mato vienetais. Už įstatymų numatytą kalibravimą po tam tikro laikotarpio atsako naudotojas. Pateiktas prietaisas buvo patikrintas remiantis Eismo greičio matuoklių patikros ir kalibravimo taisyklėmis bei suteiktu leidimu, taikant Austrijos BEV dydžių standartus. Iš šio turinio matyti, kad patikra atliekama išskirtinai remiantis nacionaliniais dydžiais, remiantis taisyklėmis, kurios Lietuvoje nėra taikomos, o Austrijoje atlikta patikra negali būti galiojanti Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas nurodo, kad institucija turi tik vieną patikros sertifikatą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. V. nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs išaiškinimus ir byloje Nr. II-4-121/2012, 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodė, kad įrodinėjant kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninio greičio matavimo parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių, todėl itin svarbu, kad dėl greičio matavimo priemonių parodymų nekiltų jokių abejonių, tai įmanoma užtikrinti, tik griežtai laikantis greičio matuoklio naudojimo tvarkos. Taip pat duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti kai buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, valdžios institucijos veiksmai nesilaikant taisyklių. Abejodamas prietaiso teisėtumu, teismas padarė išvadą, kad yra pagrįstu abejonių greičio matavimo prietaisu.
Pareiškėjas nurodė, kad tikėtina, jog Institucija negali paneigti to, kad susisiekimo Ministras 2012 m. sausio 31 d. savo įsakymu Nr. 3-83 patvirtino Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, šių taisyklių 290 punkte užfiksuota praktiškai tas pats kas užfiksuota KET ženklo Nr. 636 aprašyme. Ženklas 645 turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus. Iš Institucijos pareigūnės buvo gautas patvirtinimas, kad nagrinėjamojoje byloje minimame kelio ruože, šių ženklų įrengta nebuvo, todėl akivaizdžiai yra pažeistas ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymas. Pareiškėjas prašo remtis teismų suformuota praktika ir pripažinti, kad kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ nenaudojimas kartu su greičio matavimo prietaisu, daro negalimu to prietaiso rodmenų panaudojimą administracinio nusižengimo byloje. Institucijos atsiliepime cituojama vienintelė teismų praktika – Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis Nr. AN2-115-531/2018, kurioje nurodoma, kad kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, nusižengimų fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį kilti jokios reikšmės neturi, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi suformavo naują praktiką, pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2018 metų suformuotą praktiką ir nustatė, kad prioritetas turi būti teikiamas teisėtumo principui bei kol bylos medžiagoje nėra duomenų užtikrintai patvirtinančių informacinių ženklų buvimą nurodytame kelio ruože, negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas viešojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių.
Pareiškėjas ginčija Institucijos pateiktą argumentą, jog automatiniai greičio matavimo prietaisai „Poliscan FM1“, kurie naudojami ant trikojo, juos fiziškai pakėlus ir nusinešus į automobilį, jie neva nėra įrengti kelio ruože, o kelių eismo taisyklės sako, kad tokie įspėjamieji ženklai Nr. 636 gali būti naudojami tik tada, kai ženklas yra įrengtas. Šiuo metu galiojančioje kelių eismo taisyklių redakcijoje kelio ženklas Nr. 636 apibūdinamas kaip kelio ruožas, kuriame yra įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Kelių eismo taisyklėse ir Susisiekimo Ministro įsakyme vartojamas žodis „įrengti“, automatinė greičio kontrolė turi būti įrengiama kelių ruožuose, kur yra prietaisai. Pareiškėjas teismo posėdžių metu, išdėstė A. S. eksperimentinį nagrinėjimą, kuriame analizavo žodį „įrengti“, kuris yra prilyginimas žodžių junginiui – „paruoštas darbui prietaisas“. Prietaiso instrukcijoje sakoma, kad jį galima naudoti mobiliai ir stacionariai, t. y. specialiai suprojektuotoje matavimo kabinoje arba ant sistemos stulpo, skirto greičiui matuoti, t. y. gali būti paruošiamas darbui mobiliai – laikinai pastatant, įtvirtinant ir nustatant atstumą, kryptį ar kitaip sureguliuojant. Pareiškėjas teigia, kad „Poliscan FM1“ prietaisą būtina įrenginėti kelyje, kuris stovi kelio ruože, todėl akivaizdu, kad prietaisą būtina paruošti darbui, o jo neįrengus, prietaisas nepradėtų veikti. D. V. prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti ir Institucijos priimtą nutarimą panaikinti.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. sausio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-135-2021 D. V. už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 150 eurų bauda dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 11 d., 10 val. 28 min., Kauno m. sav., magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (k. puse), 96,65 km, vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą 90 km/h greitį 37 km/h, važiavo 127 km/h greičiu (įvertinus paklaidą).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir byloje esančius kitus duomenis, daro išvadą, kad ginčas byloje iš esmės kyla dėl greičio matavimo prietaiso įrengimo konkrečioje vietoje, jo teisėtumo, metrologinės patikros padarymo teisėtumo ir jos galiojimo, bei įspėjamojo kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ nebuvimo.
Pareiškėjas D. V. savo skunde nurodė, kad iš Nutarimo neaišku, kokiu prietaisu buvo išmatuotas tariamas pažeidimas, nėra nurodytas jo pavadinimas, metrologinės patikros numeris, neaišku, ar tokia patikra buvo galiojanti.
Iš D. V. byloje esančio 2020 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR_P-72714-2020 nustatyta, kad administracinis nusižengimas – 2020 m. balandžio 11 d. 10 val. 28 min., (duomenys neskelbtini) m. sav., magistraliniame kylyje (duomenys neskelbtini) (k. puse), 96,65 km, (koordinatės X: 6088715.0, Y: 497798.0), transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo viršytas leistinas 90 km/val. važiavimo greitis (užfiksuotas 131 km/val., po paklaidos – 127 km/val., paklaida 3 km/val.) buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu Nr. PS-955076, metrologinės patikros liudijimo Nr. E19-1351/05 (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20113333999, b. l. 3).
Lietuvos kelių policijos tarnyba teismą informavo, kad greičio matavimo prietaisui „Poliscan FM1“ Nr. 955076 metrologinė patikra buvo atlikta ir pateikė metrologinės patikros pažymėjimą Nr. E19-1351/05 bei jo vertimą į lietuvių kalbą. Nurodoma patikros data – 2019 m. liepos 17 d. (b. l. 74, 75–76, 77–78).
Bylos nagrinėjimo metu pagal teismo užklausą AB ,,Vilniaus Metrologijos centras“ raštu pateikė informaciją su greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955076 patikros sertifikato Nr. 1216209 kopija, iš kurios matyti, kad greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955076 metrologinė patikra AB „Vilniaus metrologijos centras“ atlikta 2020 m. rugpjūčio 11 d., prietaisas pripažintas tinkamu naudoti iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 53).
Pareiškėjas D. V. susipažinęs su pateiktais duomenimis, teismo posėdžio metu nurodė, kad jam inkriminuojamas nusižengimas yra užfiksuotas 2020 m. balandžio 11 d., o greičio matavimo prietaiso „Poliscan FM1“ Nr. 955076 metrologinė patikra Lietuvoje atlikta tik 2020 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praėjus keliems mėnesiams po užfiksuoto minimo pažeidimo, be to, metrologinės patikros vertime nurodyta, kad 2019 m. liepos 12 d. atlikta prietaiso „Poliscan FM“ Nr. 955076 metrologinė patikra Austrijoje, kurią atliko Patikros įstaiga, remdamasi Metrologijos ir kalibravimo įstatymo (MEG) galiojančia redakcija, t. y. pagal galiojusius Austrijoje įstatymus, tačiau jie negalioja Lietuvos Respublikoje.
D. V. vairuojamo automobilio greitį nusižengimo padarymo metu fiksavusio greičio matavimo prietaiso „Poliscan FM1“ Nr. 955076 tinkamumas naudoti nekelia abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, jog stacionarių ir mobiliųjų transporto priemonių greičio matavimo priemonių ir sistemų patikrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 4-264 redakcija) „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles, o šių taisyklių 40 punkte nurodyta, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir EEE valstybėse atlikta matavimo priemonės pirminė ir periodinė patikra pripažįstama Lietuvos Respublikoje, jei ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti kompetentingų įstaigų, atlikusių pirminę ar periodinę patikrą, išduotą matavimo priemonės patikros sertifikatą ar kitą lygiavertį dokumentą ir (arba) jeigu matavimo priemonės yra pažymėtos atitinkamais ženklais ir (arba) žymenimis. Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 Stacionarioms ir mobiliosioms transporto priemonių greičio matavimo priemonėms ir sistemoms nustatytas 1 metų laiko intervalas tarp periodinių patikrų, kurias atlieka paskirtosios įstaigos.
Taip pat pažymėtina, kad greičio matavimo prietaisas „Poliscan FM1“ įtrauktas į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą 2019 m. kovo 18 d., tai yra, iki šioje byloje tiriamo administracinio nusižengimo užfiksavimo (2020 m. balandžio 11 d.), o šio prietaiso – „Poliscan FM1“ Nr. 955076, patikros pažymėjimas Nr. E19-1351/05, metrologinė patikra atlikta Europos Sąjungos šalyje – Austrijos Respublikoje 2019 m. liepos 12 d., AB ,,Vilniaus Metrologijos centras“ pateikė greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955076 patikros sertifikato Nr. 1216209 kopiją, kad minėto greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955076 metrologinė patikra Lietuvos Respublikoje atlikta 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir ją atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“, prietaisas pripažintas tinkamu naudoti iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., todėl darytina išvada, kad greičio matavimo prietaiso tinkamumas nekelia abejonių, šio prietaiso sertifikatas padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo, greičio matavimo prietaisas buvo veikiantis, patikrintas ir sertifikuotas bei tinkamai įteisintas ir naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, pažymėtina ir tai, kad pažeidėjo greitis buvo įvertintas pažeidėjo naudai, pritaikius 3 km/h greičio matavimo paklaidą.
Pareiškėjas D. V. savo skunde taip pat nurodo aplinkybę, kuri jo manymu, svarbi sprendžiant klausimą dėl Nutarimo teisėtumo, t. y. jog prieš greičio matuoklį nebuvo apie jį informacinio kelio ženklo. Pareiškėjas remiasi 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu (bylos Nr. AN2-174-458/2019) bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, jog Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Analogiškas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas Kelių eismo taisyklėse. Nesant duomenų, kurie patvirtintų tokių informacinių ženklų buvimą, negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas viešojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių.
Atkreiptinas dėmesys, kad plėtojant teismų praktiką dėl kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ įrengimo kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, Klaipėdos apygardos teismas vėlesnėje, tai yra, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje (bylos Nr. AN2-267-255/2019) yra konstatavęs, jog tai, kad nusižengimo padarymas užfiksuotas stacionariuoju greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, nusižengimų fakto konstatavimui ir pažeidėjo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 dalyje kilimui jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį, asmuo turi laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, laikytis kelių eismo taisyklių, neviršyti leistino greičio.
Ir nors šioje nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl kelio ruožo, kuriame buvo leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantis mobilus, o ne stacionarus prietaisas, ženklinimo kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, tokia aukštesniojo teismo formuojama praktika yra aktuali ir šioje byloje – vairuotojas privalo laikytis kelių eismo taisyklių ir neviršyti leistino greičio ir tais atvejais, kai kelio ruožas, kuriame yra įrengta automatinė greičio matavimo kontrolė, nėra paženklintas kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“.
Sprendžiant dėl kelio ruožo, kuriame yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantis mobilus prietaisas, ženklinimo kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas D. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 20-S-19049 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovą raštu nurodyti jam pavaldiems pareigūnams laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir naudoti greičio matavimo prietaisus „Poliscan FM1“ tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklių numatytą informacinį kelio ženklą Nr. 636. 2021 m. kovo 4 d. Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė. Nors šioje byloje priimtas sprendimas dar neįsiteisėjęs, tačiau teismas sprendė, jog leistino greičio viršijimas iš esmės neatitinka Kelių eismo taisyklių nuostatų ir šio pažeidimo nepaneigia aplinkybė, jog prieš mobilųjį ar kitą greičio matavimo prietaisą yra arba nėra įrengtas informacinis kelio ženklas. Minėtame sprendime nurodoma, jog pagal šiuo metu galiojančio ANK 569 straipsnio 3 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Pažymėtina, jog 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas ANK 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4438), kuriame siūloma pakeisti ANK 569 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų įrodymai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui, informuojančiam apie automatinę eismo kontrolę.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 84 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4438“ šiam įstatymo projektui nepritarė ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, nustačius reikalavimą naudoti kelio ženklus prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, gali susidaryti situacija, kai vairuotojas (kurio transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota, be privalomosios techninės apžiūros, nesumokėtas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto dydžio mokestis už naudojimąsi keliais), pamatęs kelio ženklą, apvažiuos kontroliuojamą kelio ruožą ir taip išvengs atsakomybės už daromus nusižengimus. Įstatymo projektu siūlomi ANK pakeitimai ne tik neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų ar visuomenės ir valstybės interesų nuo administracinių nusižengimų gynimo, bet priešingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, išvengti administracinės atsakomybės“. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas vertina, kad įspėjamojo kelio ženklo nebuvimas prieš mobilųjį ar kitą greičio matavimo prietaisą, nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuoto nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimas).
Apibendrindamas aukščiau išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai ištyrė nusižengimo aplinkybes, teisėtai surinko byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą 2021 m. sausio 4 d. Nutarimą Nr. 20-ANR_N-135-2021, nutarime teisingai konstatuota, kad D. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, kurį nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjo D. V. skunde nurodytais argumentais. Skundžiamas institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjo skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-135-2021 nepakeistą ir D. V. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 20113333999, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Sigita Meškauskienė