Civilinė byla Nr. e2YT-4419-937/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40254-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir A. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje notaras Dionizas Adomavičius ir VĮ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai G. S. ir A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas D. S., miręs 2018-11-28, po savo žmonos G. S. mirties priėmė G. S. palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Nurodo, kad po savo tėvo mirties jie priėmė tėvo palikimą, kad jų tėvas, po mamos mirties priėmęs jos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, neįregistravo savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą.
Nurodo, kad tėvai susituokė 1964-04-30, kad santuokos metu įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kad jiems abiem priklausė po ½ dalį šio turto (CK 3.87 str., 3.100 str. 1 d. 1 p.). Nurodo, kad G. S. mirė 2001-09-05, kad nėra įregistruotų jos sudarytų testamentų, kad pareiškėjai po mamos mirties dėl paveldėjimo nesikreipė.
Nurodo, kad po sutuoktinės mirties palikimą priėmė jų tėvas D. S., pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, kadangi toliau naudojosi ir rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo kaip savo, ką patvirtina atsiskaitymo knygelė už elektros energiją SB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto žemės sklypo adresu, nes po žmonos mirties D. S. toliau mokėjo mokesčius. Nurodo, kad nuo žemės mokesčio tėvai buvo atleisti. D. S. iki pat mirties laikė save šio turto savininku. Nurodo, žemės sklypą tėvas prižiūrėjo ir tvarkė, užsiėmė sodininkyste, kol leido sveikata. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, siekdami gauti paveldėjimo teises liudijimą.
Suinteresuotas asmuo notaras Dionizas Adomavičius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus, kuriais prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos G. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. S. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje esančios Santuokos liudijimo kopijos matyti, kad D. S. ir G. S. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta 1964-04-30 (el. b. 11 l.). Gyventojų registro 2018-12-12 pažyma patvirtina, kad G. S. mirė 2001-09-05, jos vaikai yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 9 l.). Į bylą pateiktas medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad D. S. mirė 2018-11-28 (el. b. 7 l.). Notaro Dionizo Adomavičiaus 2018-12-06 liudijimas patvirtina, kad D. S., mirusio 2018-11-28, palikimą priėmė jo sūnūs A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 8 l.).
Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininku pagal 1994-12-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį yra G. S. (el. b. 16-17 l.).
Teismas preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (šiuo atveju po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970-01-01 iki 2001-07-01), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).
Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad pagal palikėjos asmens kodą testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (el. b. 10 l.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo pergyvenusiam sutuoktiniui, t.y. D. S., pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Patikslintame pareiškime nurodyta, jog, mirus G. S., likusį mirusios sutuoktinės turtą (1/2 dalį žemės sklypo) D. S. valdė, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, laikė savo turto savininku. Į bylą pateikti duomenys, kad D. S. mokėjo mokesčius už žemės sklypą po sutuoktinės mirties (el. b. 52, 61 l.).
Byloje esantys įrodymai ir patikslintame pareiškime išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. S. priėmė po sutuoktinės mirties likusį palikimą, t. y. ½ dalį nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusią palikėjai.
Nagrinėjamu atveju pateiktus duomenis apie D. S. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko ir jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog po palikėjos G. S. mirties aukščiau nurodyto turto dalį D. S. prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo (CPK 176 str., 185 str.).
Kadangi G. S. mirė santuokoje, jos sutuoktinis D. S. turėjo teisę paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad D. S. po sutuoktinės G. S. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą jos palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjų G. S. ir A. S. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Testamentų registrui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Tenkinti pareiškėjų G. S. ir A. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje notaras Dionizas Adomavičius ir VĮ Turto bankas.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (2001 m. rugsėjo 5 d.) priėmė visą G. S. palikimą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja