Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Iv-990-365-2011].doc
Bylos nr.: Iv-990-365/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės 191688130 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-990-365/2011

(Proceso Nr. 3-61-3-03024-2010-5)

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

 (S)

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui G. S., atsakovės atstovui Rimantui Marčiukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 1- 3, 19-20).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2005 02 23 Lukiškių kalėjimo ligoninėje jam buvo atlikta kairios kojos venų pašalinimo operacija. Pasiruošimo operacijai metu, jam buvo daryta stuburo punkcija, kurios metu, pareiškėjo manymu, jam buvo nekokybiškai suleisti vaistai. 2008 m. pradėjo jausti kojų nestiprumą, silpnumą, raumenų susilpnėjimą, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją, kurio siuntimu tolesniam sveikatos tyrimui buvo paguldytas į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Ligoninėje jam buvo nustatyta diagnozė: dermatomyositis, aktyvumas III laipsnio. Teigia, kad dėl didelių kojų, rankų, kaklo, burnos raumenų skausmų labai kenčia: ryte sunkiai išlipa iš lovos, vos vaikšto, ilgai ir sunkiai rengiasi, negali pilnai išsižioti. Pareiškėjo teigimu tai 2005 02 23 Lukiškių kalėjimo ligoninėje neatsakingai atliktos operacijos padariniai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau –  LAVL) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 24-25) nurodė, kad G. S. nuo 2008 metų balandžio mėnesio (p. s. būtent šią datą pareiškėjas sieja su savo susirgimu) LAVL buvo gydomas du kartus: nuo 2009 01 23 iki 2009 04 09 ir nuo 2009 06 05 iki 2009 06 11. Abu kartus su infiltracinės plaučių tuberkuliozės diagnoze. 2009  04 09 buvo išrašytas iš LAVL ir nukreiptas į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl dalyvavimo teisminiame procese. 2009 06 11, po atliktų medicininių tyrimų konstatavus, kad stacionarus gydymas nereikalingas, pareiškėjas iš Ligoninės buvo išrašytas ir nukreiptas tolimesniam ambulatoriniam gydymui į Šiaulių tardymo izoliatorių. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 11 20 nutartyje (Administracinė byla Nr. A11-1064/2007) pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip. kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pabrėžė, kad pareiškėjas pareiškime - ieškinyje net nenurodo kokias jo manymu neteisėtas veikas, veiksmus ar neveikimą, jo atžvilgiu atliko LAVL darbuotojai bei niekaip jų nesusiejo su patirtu sveikatos sutrikimu. Todėl LAVL neturi galimybės to ir pakomentuoti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės žalos faktas nei jos dydis nėra patvirtintas įrodymais, išskyrus pareiškėjo žodžius apie tariamai patirtą sveikatos sutrikimą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes, palaikė išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Teigė, kad yra įsitikinęs, jog kojų raumenų skausmai atsirado dėl nekokybiškai atliktos venų šalinimo operacijos, kurios metu jam į stuburą 2 kartus buvo suleisti vaistai, mano, jog leidžiama suleisti tik vieną kartą. Anksčiau jis nėra turėjęs operacijų, sveikata nesiskundė, sportavo, turėjo stiprius raumenis. Mano, kad būtent dėl gydytojų kaltės yra visiškas bejėgis, kenčiantis didelius skausmus.Po 2005 metais atliktos venų šalinimo operacijos trejus metus neturėjo problemų, viskas buvo gerai. Tik po to prasidėjo problemos. Mano, kad tai  venų šalinimo operacijos metu taikytų gydymo metodų pasekmė, mano kad gydytojai dirbo aplaidžiai. Kodėl galvoja, kad gydytojai aplaidžiai dirbo, kodėl  galvoja, kad  gydytojai kažką padarė negerai, ką būtent negerai padarė – paaiškinti negali. Tiesiog taip mano, nes kitų priežasčių, dėl kurių galėjo sutrikti jo sveikata, nežino.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos yra pagrįstos tik prielaidomis, nepateikiant dokumentinių įrodymų. Pareiškėjas trejus metus po operacijos, kaip pats tvirtina, neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos, todėl negalima tvirtinti, kad kojų raumenų skausmai yra operacijos pasekmė.

Skundas netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad G. S. Marijampolės pataisos namuose nuo 1999 02 10 atlikinėjo jam skirtą bausmę.  Sveikatos būklės ištyrimui, diagnozių nustatymui ir gydymui 2005 02 09 buvo nusiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 133). Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis buvo gydytas nuo 2005 02 10 iki 2005 03 03 (gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys neskelbtini)). Jam buvo nustatyta pagrindinė diagnozė Varices vilnorum cruris /venų išsiplėtimas/,  duomenų apie komplikacijas ar lydinčias ligas nenustatyta. G. S. 2005 02 23 buvo atlikta chirurginė operacija. G. S. 2005 02 17 pasirašė sutikimą anestezijai ir sutikimą atlikti chirurginę operaciją (b. l. 140, 142). Chirurginės operacijos protokole Nr. 19 kaip indikacijos operacijai nurodyta, kad ligoniui yra marginis paviršinis  kairės blauzdos venų išsiplėtimas, indikuotina varicektonija.  Protokole esančiame operacijos aprašyme užfiksuota, kad ligoniui regioninėje spinalinėje nejautroje buvo paruoštas operacinis laukas. Pjūviai susiūti. Uždėti tvarsčiai. Poopercinėje diagnozėje komplikacijų ar kitų ligų nenustatyta. Antrą kartą G. S. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo nusiųstas 2005 12 01 (gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys neskelbtini)). Ligoninėje jis buvo konsultuojamas ir gydomas iki 2006 01 05. Jam buvo nustatytas Prostatinis eljonika stuburo juosmeninės srities nežymaus laipsnio skoliozė (b,l,164). Ligonis skundėsi kirkšnių skausmais, atsiduodančiais į sėklides, apie 2 mėnesius besitęsiančiu vidurių užkietėjimu. Nurodė, kad yra jautrus jodui. G. S. buvo atlikti diagnostiniai tyrimai. Nuo intraveninės urografijos tyrimo pacientas atsisakė (b. l. 152). Sveikatai pagerėjus, 2006 01 05 G. S. buvo skirtas gydymas, pateiktos tolesnio gydymo rekomendacijos ir išrašytas iš ligoninės.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas būdamas laisvėje 2008 07 25-29 gydėsi Šiaulių apskrities ligoninėje. Epikrizėje užfiksuota, kad ligonis skundėsi labai stipriais raumenų ypač kojų – rankų skausmais, dideliu sustingimu. Taip pat ligonis nurodė, kad negali pilnai apsitarnauti, išsižioti, nuryti maistą, negalavimus pajuto 2008 m. balandžio mėnesį. Ligoniui buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, stuburo LS ir torakalinės rentgenogramose – slankstelių kūnuose ir tarpuose pakitimų nėra, krūtinės ląstos rentgenograma – nedidelė lokali pneumosklerozė. Gydymui skirta: deksametazono, prednizolono, diazepamo, diklofenako. Ligonio būklei pagerėjus, jis 2008 07 29 buvo išrašytas. Ambulatoriškai rekomenduota naudoti prednizoloną ir po 10 dienų atvykti į reumatologo konsultaciją dėl dozės mažinimo (b. l. 119). Duomenų, kad pareiškėjas buvo nuvykęs į jam paskirtą konsultaciją nėra.

Bausmės atlikimo laikotarpiu į Laisvės atėmimo vietų ligoninę Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntimu G. S. buvo nukreiptas 2009 01 23 iki 2009 04 09; 2009 06 05 iki 2009 06 11, abu kartus su infiltracinės plaučių tuberkuliozės diagnoze (b. l. 27-28, 29-30, 49-50, 51-52). Kokie nors nusiskundimai dėl  raumenų skausmų, neužfiksuoti.

Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.Paciento teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, į sveikatos priežiūros prieinamumą ir priimtinumą, teisę skųstis, taip pat teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas  (1996 10 03  Nr. I-1562).Šio įstatymo 13 straipsnis nustato, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Ištirta medicininė dokumentacija liudija, kad visą bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose ir sulaikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką pareiškėjo sveikatos būkle buvo rūpinamasi, jam buvo atliekami tyrimai, gydomos jo ligos, atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų rekomendacijas. Pareiškėjas teigia, kad ,atliekant venų šalinimo operaciją,  anestezijos metu jam du kartus buvo suleisti vaistai, sukeliantys regioninę nejautrą ir tai neva yra aplinkybė, dėl kurios jis prašo atlyginti jam padarytą žalą. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas savo pretenzijas grindė niekuo nepagrįstomis išvadomis. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadas, kad raumenų skausmai ir silpnumas atsirado dėl  2005 02 23  atliktos operacijos metu taikytų gydymo metodų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2005 02 10 iki 2005 03 03 pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis naudojosi visomis įstatymo suteiktomis teisėmis sveikatos priežiūros srityje: gavo medicininį aptarnavimą, buvo konsultuojamas, atliekami įvairūs tyrimai. Pareiškėjas pretenzijų dėl gydymo neturėjo, po operacijos nusiskundimų dėl nejautros liekamųjų pasekmių nebuvo. Pareiškėjui operacijos metu buvo daroma apatinės kūno dalies nejautra. Po trejų metų pareiškėjas ėmė  skųstis  raumenų skausmais ne tik apatinėje kūno dalyje-kojose, bet ir viršutinėje kūno dalyje / apsunkintas rijimas ir pan./ Kodėl faktiškai viso kūno  raumenų silpnumas siejamas su  2005 metų operacijos metu taikytais gydymo metodais, pareiškėjas  paaiškinti negalėjo, medicininių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo prielaidas, nenustatyta.  Kas leidžia daryti išvadą, jog nėra objektyvių duomenų, kurie susietų 2005 metais atliktą operaciją su raumenų skausmais 2008 metais, t.y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir prašomos priteisti žalos. Todėl negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo.

Teismas daro išvadą, kad reikalavimas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, padarytą  žalą  yra nepagrįstas, todėl skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
 
n u s p r e n d ė:

 

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 
 
 
Teisėjas                                                                                            Gintaras Dzedulionis