Administracinė byla Nr. I-990-365/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-03024-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo
teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant
pareiškėjui G. S., atsakovės atstovui Rimantui
Marčiukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei,
atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos priteisimo
ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas G. S. kreipėsi į
teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas priteisti iš Lietuvos
valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 000 Lt neturtinės
žalos (b. l. 1- 3, 19-20).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2005 02 23 Lukiškių kalėjimo ligoninėje jam
buvo atlikta kairios kojos venų pašalinimo operacija. Pasiruošimo operacijai
metu, jam buvo daryta stuburo punkcija, kurios metu, pareiškėjo manymu, jam
buvo nekokybiškai suleisti vaistai. 2008 m. pradėjo jausti kojų nestiprumą,
silpnumą, raumenų susilpnėjimą, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją, kurio
siuntimu tolesniam sveikatos tyrimui buvo paguldytas į Šiaulių Respublikinę
ligoninę. Ligoninėje jam buvo nustatyta diagnozė: dermatomyositis, aktyvumas
III laipsnio. Teigia, kad dėl didelių kojų, rankų, kaklo, burnos raumenų
skausmų labai kenčia: ryte sunkiai išlipa iš lovos, vos vaikšto, ilgai ir
sunkiai rengiasi, negali pilnai išsižioti. Pareiškėjo teigimu tai 2005 02 23
Lukiškių kalėjimo ligoninėje neatsakingai atliktos operacijos padariniai.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės
atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė
jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 24-25) nurodė, kad G. S. nuo 2008 metų balandžio
mėnesio (p. s. būtent šią datą pareiškėjas sieja su savo susirgimu) LAVL buvo
gydomas du kartus: nuo 2009 01 23 iki 2009 04 09 ir nuo 2009 06 05 iki 2009 06
11. Abu kartus su infiltracinės plaučių tuberkuliozės diagnoze. 2009 04 09
buvo išrašytas iš LAVL ir nukreiptas į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl
dalyvavimo teisminiame procese. 2009 06 11, po atliktų medicininių tyrimų
konstatavus, kad stacionarus gydymas nereikalingas, pareiškėjas iš Ligoninės
buvo išrašytas ir nukreiptas tolimesniam ambulatoriniam gydymui į Šiaulių
tardymo izoliatorių. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas 2007 11 20 nutartyje (Administracinė byla Nr. A11-1064/2007)
pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio
kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų
darbuotojai neveikė taip. kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų
darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, nenustačius neteisėtų valdžios
institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271
straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl
valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pabrėžė, kad pareiškėjas
pareiškime - ieškinyje net nenurodo kokias jo manymu neteisėtas veikas,
veiksmus ar neveikimą, jo atžvilgiu atliko LAVL darbuotojai bei niekaip jų
nesusiejo su patirtu sveikatos sutrikimu. Todėl LAVL neturi galimybės to ir
pakomentuoti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės
žalos faktas nei jos dydis nėra patvirtintas įrodymais, išskyrus pareiškėjo
žodžius apie tariamai patirtą sveikatos sutrikimą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino
skunde nurodytas aplinkybes, palaikė išdėstytus
reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Teigė, kad yra
įsitikinęs, jog kojų raumenų skausmai atsirado dėl nekokybiškai atliktos venų
šalinimo operacijos, kurios metu jam į stuburą 2 kartus buvo suleisti vaistai, mano,
jog leidžiama suleisti tik vieną kartą. Anksčiau jis nėra turėjęs operacijų,
sveikata nesiskundė, sportavo, turėjo stiprius raumenis. Mano, kad būtent dėl gydytojų
kaltės yra visiškas bejėgis, kenčiantis didelius skausmus.Po 2005 metais
atliktos venų šalinimo operacijos trejus metus neturėjo problemų, viskas buvo
gerai. Tik po to prasidėjo problemos. Mano, kad tai venų šalinimo operacijos
metu taikytų gydymo metodų pasekmė, mano kad gydytojai dirbo aplaidžiai. Kodėl
galvoja, kad gydytojai aplaidžiai dirbo, kodėl galvoja, kad gydytojai kažką
padarė negerai, ką būtent negerai padarė – paaiškinti negali. Tiesiog taip
mano, nes kitų priežasčių, dėl kurių galėjo sutrikti jo sveikata, nežino.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės
atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime
nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos yra
pagrįstos tik prielaidomis, nepateikiant dokumentinių įrodymų. Pareiškėjas trejus
metus po operacijos, kaip pats tvirtina, neturėjo nusiskundimų dėl sveikatos,
todėl negalima tvirtinti, kad kojų raumenų skausmai yra operacijos pasekmė.
Skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad G. S. Marijampolės
pataisos namuose nuo 1999 02 10 atlikinėjo jam skirtą bausmę. Sveikatos būklės
ištyrimui, diagnozių nustatymui ir gydymui 2005 02 09 buvo nusiųstas į Laisvės
atėmimo vietų ligoninę (b. l. 133). Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis buvo
gydytas nuo 2005 02 10 iki 2005 03 03 (gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys
neskelbtini)). Jam buvo nustatyta pagrindinė diagnozė Varices
vilnorum cruris /venų išsiplėtimas/, duomenų apie komplikacijas ar lydinčias
ligas nenustatyta. G.
S. 2005 02 23 buvo atlikta chirurginė
operacija. G. S. 2005 02 17 pasirašė sutikimą anestezijai
ir sutikimą atlikti chirurginę operaciją (b. l. 140, 142). Chirurginės
operacijos protokole Nr. 19 kaip indikacijos operacijai nurodyta, kad ligoniui
yra marginis paviršinis kairės blauzdos venų išsiplėtimas, indikuotina
varicektonija. Protokole esančiame operacijos aprašyme užfiksuota, kad
ligoniui regioninėje spinalinėje nejautroje buvo paruoštas operacinis laukas.
Pjūviai susiūti. Uždėti tvarsčiai. Poopercinėje diagnozėje komplikacijų ar kitų
ligų nenustatyta. Antrą kartą G. S. į Laisvės atėmimo
vietų ligoninę buvo nusiųstas 2005 12 01 (gydymo stacionare istorija Nr. (duomenys
neskelbtini)). Ligoninėje jis buvo konsultuojamas ir gydomas iki
2006 01 05. Jam buvo nustatytas Prostatinis eljonika stuburo juosmeninės
srities nežymaus laipsnio skoliozė (b,l,164). Ligonis skundėsi kirkšnių
skausmais, atsiduodančiais į sėklides, apie 2 mėnesius besitęsiančiu vidurių
užkietėjimu. Nurodė, kad yra jautrus jodui. G. S. buvo
atlikti diagnostiniai tyrimai. Nuo intraveninės urografijos tyrimo pacientas
atsisakė (b. l. 152). Sveikatai pagerėjus, 2006 01 05 G. S. buvo
skirtas gydymas, pateiktos tolesnio gydymo rekomendacijos ir išrašytas iš
ligoninės.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas būdamas laisvėje
2008 07 25-29 gydėsi Šiaulių apskrities ligoninėje. Epikrizėje užfiksuota, kad
ligonis skundėsi labai stipriais raumenų ypač kojų – rankų skausmais, dideliu
sustingimu. Taip pat ligonis nurodė, kad negali pilnai apsitarnauti, išsižioti,
nuryti maistą, negalavimus pajuto 2008 m. balandžio mėnesį. Ligoniui buvo
atlikti laboratoriniai tyrimai, stuburo LS ir torakalinės rentgenogramose –
slankstelių kūnuose ir tarpuose pakitimų nėra, krūtinės ląstos rentgenograma –
nedidelė lokali pneumosklerozė. Gydymui skirta: deksametazono, prednizolono,
diazepamo, diklofenako. Ligonio būklei pagerėjus, jis 2008 07 29 buvo
išrašytas. Ambulatoriškai rekomenduota naudoti prednizoloną ir po 10 dienų
atvykti į reumatologo konsultaciją dėl dozės mažinimo (b. l. 119). Duomenų, kad
pareiškėjas buvo nuvykęs į jam paskirtą konsultaciją nėra.
Bausmės atlikimo laikotarpiu į Laisvės
atėmimo vietų ligoninę Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntimu G.
S. buvo nukreiptas 2009 01 23 iki 2009 04 09; 2009 06 05 iki 2009 06 11,
abu kartus su infiltracinės plaučių tuberkuliozės diagnoze (b. l. 27-28, 29-30,
49-50, 51-52). Kokie nors nusiskundimai dėl raumenų skausmų, neužfiksuoti.
Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnyje nustatyta, kad
asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir
atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.Paciento
teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, į sveikatos priežiūros prieinamumą ir
priimtinumą, teisę skųstis, taip pat teisę į žalos atlyginimą ir šios teisės
įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos
sveikatai atlyginimo įstatymas (1996 10 03 Nr. I-1562).Šio įstatymo 13
straipsnis nustato, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą,
padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant
sveikatos priežiūros paslaugas.
Ištirta medicininė dokumentacija liudija, kad visą
bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose ir sulaikymo Šiaulių tardymo
izoliatoriuje laiką pareiškėjo sveikatos būkle buvo rūpinamasi, jam buvo
atliekami tyrimai, gydomos jo ligos, atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų
ligoninės gydytojų rekomendacijas. Pareiškėjas teigia, kad ,atliekant venų
šalinimo operaciją, anestezijos metu jam du kartus buvo suleisti vaistai, sukeliantys
regioninę nejautrą ir tai neva yra aplinkybė, dėl kurios jis prašo atlyginti
jam padarytą žalą. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad
žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar
neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Šio straipsnio 4
dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį
straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip
pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas savo pretenzijas grindė niekuo
nepagrįstomis išvadomis. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos
aplinkybės, kurios leistų daryti išvadas, kad raumenų skausmai ir silpnumas
atsirado dėl 2005 02 23 atliktos operacijos metu taikytų gydymo metodų.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2005 02 10 iki 2005 03 03
pareiškėjui gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jis naudojosi visomis
įstatymo suteiktomis teisėmis sveikatos priežiūros srityje: gavo medicininį
aptarnavimą, buvo konsultuojamas, atliekami įvairūs tyrimai. Pareiškėjas
pretenzijų dėl gydymo neturėjo, po operacijos nusiskundimų dėl nejautros
liekamųjų pasekmių nebuvo. Pareiškėjui operacijos metu buvo daroma apatinės
kūno dalies nejautra. Po trejų metų pareiškėjas ėmė skųstis raumenų skausmais
ne tik apatinėje kūno dalyje-kojose, bet ir viršutinėje kūno dalyje /
apsunkintas rijimas ir pan./ Kodėl faktiškai viso kūno raumenų silpnumas
siejamas su 2005 metų operacijos metu taikytais gydymo metodais, pareiškėjas
paaiškinti negalėjo, medicininių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo
prielaidas, nenustatyta. Kas leidžia daryti išvadą, jog nėra objektyvių
duomenų, kurie susietų 2005 metais atliktą operaciją su raumenų skausmais 2008
metais, t.y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir prašomos
priteisti žalos. Todėl negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl žalos
atlyginimo.
Teismas daro išvadą, kad reikalavimas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, padarytą žalą yra nepagrįstas, todėl skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo G. S. skundą atmesti
kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine
tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui,
paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis