Civilinė byla Nr. e3K-3-70-1075-2022

        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17804-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.8.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Artūro Driuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo; trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos požymius, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas R. M. teismo prašė: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-170728-00064, 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-170801-00051 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170801-00084.

3.       Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis, Pastatas). Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovui 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui. Statinio projektui raštu pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. Atsakovė, atlikusi patikrinimą, 2017 m. liepos 28 d. surašė savavališkos statybos aktą, nurodžiusi, kad ieškovas 2016 m. atliko kultūros paveldo statinio rekonstrukciją neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, taip pat 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2017 m. rugpjūčio 1 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

4.       Ieškovo nuomone, ginčijami aktai surašyti nepagrįstai, nes jis atliko ne rekonstravimo darbus, o kapitalinį remontą pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. spalio 3 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui. Statybos darbai nepažeidė jokių esminių statinio projekto sprendinių. Ieškovas pažymėjo, kad Pastato kapitalinio remonto metu, tvirtindamas Pastato pamatus, jis atrado ir atidengė seną nuo XIX a. pastate buvusį rūsį. Jokių statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymo ar išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. – pakeitimo atrasdamas ir atidengdamas rūsį ieškovas neatliko, naujo rūsio neįrengė, todėl pastate buvusio seno rūsio atradimas ir atidengimas pagal statybos teisės normas negali būti pripažįstamas rekonstrukcija. 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos akte nėra nurodyta duomenų ar aplinkybių, kuriomis remiantis buvo konstatuota, jog ieškovas vykdė statinio rekonstrukciją, t. y. keitė statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeisdamas statinio išorinius matmenis. Ieškovas mano, kad jei jis yra padaręs kokius nors statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tai nereiškia, kad jis vykdė savavališką statybą, ir jam turi būti sudaryta galimybė patikslinti projektinę dokumentaciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad jis statinio rekonstrukcijos nevykdė, o turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį 2014 m. spalio 3 d. pritarimą statinio projektui – atliko kapitalinio remonto darbus, taip pat paprastojo remonto darbus įrengiant rūsį, kuris buvo atrastas tvirtinant pamatus. Šis statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ieškovo savavališkai atliktiems kapitalinio remonto darbams, konstatuotiems 2011 m. birželio 14 d. savavališkos statybos aktu, ginčo statinyje įteisinti.

7.       Byloje nustatyta, kad Pastatas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objektas – sandėlių komplekso antrasis sandėlis. Sandėlių komplekso antrojo sandėlio rūsiui vertingųjų savybių nenustatyta.

8.       Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-21-141003-00944 statinio projektui „Sandėlio (2F3p), (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas, Nr. 2013-09-TP-A“, parengtam 2013 m. (toliau – ir Projektas). Projektui pritarė Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius. Pagal Projektą Pastate buvo nustatyta atlikti iškasas iki 3 m gylio ir sutvirtinti pamatus bei įrengti gelžbetoninę perdangą, tačiau šio Pastato rekonstrukcija (naujo rūsio įrengimas ar praplėtimas) su Kultūros paveldo departamentu nebuvo derinama. Projektas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas, tačiau teismas iš atsakovės ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento paaiškinimų bei pateiktų duomenų nusprendė, kad Projekte rūsio įrengimas nebuvo nustatytas.

9.       Ieškovas R. M. po ginčo pastatu iškasė ir įrengė rūsį, jame – metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą. Šiais veiksmais ieškovas padidino pastato patalpų plotą nuo 1213,20 kv. m iki 1495,70 kv. m, t. y. 282,50 kv. m, ir padidino pastato tūrį nuo 5080 kub. m iki 5994 kub. m, t. y. 914 kub. m. Šie duomenys 2017 m. spalio 16 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kadastro tvarkytojo sprendimu, vien tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo daikto bylos pagrindu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019 nurodė, kad atlikti rūsio įrengimo darbai priskirti rekonstrukcijos darbams, net ir įvertinus tą aplinkybę, kad Pastatas buvo pastatytas ant seno pastato pamatų ir rūsio liekanų, bei konstatavo, kad pakeistus kadastro duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialas įregistravo be teisinio pagrindo. Nurodytas teismo nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje pirmosios institucijos teismas laikė prejudicinėmis, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant šią civilinę bylą dalyvauja tie patys asmenys.

10.       Inspekcija 2017 m. liepos 28 d. R. M. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodytas ieškovo pažeidimas – 2016 m. atlikta kultūros paveldo statinio rekonstrukcija, neturint statybą leidžiančio dokumento. 2017 m. rugpjūčio 1 d. Inspekcija surašė privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius: atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išardyti rūsyje įrengtus metalinius laiptus, pertvaras, grindis, inžinerinę įrangą ir sutvarkyti statybvietę; atkurti pirminę rūsio fizinę būklę. Taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

11.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“, (toliau – Reglamentas) 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai įrengiamas naujas rūsys ar praplečiamas esamas (9.2 papunktis). Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant ypatingąjį statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, ypatingųjų ir neypatingųjų statinių, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovui kilo pareiga turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį bei, įregistruojant statinį, kartu su prašymu pateikti ir statybos užbaigimo aktą, tačiau statybos leidimas atlikti ginčo rūsio įrengimo darbus išduotas nebuvo. Projekte nurodyti tik Pastato pamatų stiprinimo sprendiniai, saugotini elementai, įskaitant atrastas buvusio rūsio arkų liekanas, o sprendinių, kurie leistų ginčo rūsio įrengimą, nėra. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo atlikta pastato rekonstrukcija (rūsio įrengimas) buvo savavališka, todėl nėra pagrindo panaikinti 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos aktą.

13.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas turi teisę parengti statinio rekonstrukcijos projektą, todėl privalomojo nurodymo įvykdymo galimybės nagrinėjamu atveju priklausė nuo ieškovo valios ir pasirinkimo.

14.       Sistemiškai vertindamas Inspekcijos atlikto patikrinimo metu priimtų aktų turinį, teismas nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl paaiškinimo pateikimo, susijusio su rūsio įrengimu, 2017 m. birželio 6 d. R. M. buvo pateiktas pranešimas dėl patikrinimo, prašoma jame dalyvauti, pateikti rūsio įrengimo projektinę dokumentaciją. 2017 m. liepos 28 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. – privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo visiškai suprantama ir aišku, kodėl jam surašytas savavališkos statybos aktas ir duoti privalomieji nurodymai. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas yra nustatytos patvirtintos formos dokumentas. Todėl teismas nepagrįstais pripažino ieškovo teiginius, kad privalomasis nurodymas neatitinka įstatymo reikalavimų.

15.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindžiantiems argumentams. Teismas papildomai pažymėjo, kad tai, jog ieškovas rūsiui iškasti neturėjo reikalingų parengtų dokumentų, patvirtina aplinkybė, kad jis tik 2018 m. kreipėsi dėl kapitalinio remonto techninio projekto A laidos (toliau – ir Projekto A laida) parengimo į UAB „Archikonas“. Būtent šioje Projekto A laidoje yra nustatytas pamatų stiprinimas – rūsio atkasimas (atitinkamai didinami pastato bendrojo ploto, tūrio rodikliai). Kolegija nusprendė, kad šiuo projektu ieškovas patvirtina, jog iki 2018 m. jis neturėjo parengęs projekto, pagal kurį buvo leista atkasti buvusį rūsį, praplėsti Pastato bendrąjį plotą, taigi, 2017 m. ginčo savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai buvo surašyti pagrįstai. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, parengęs visus reikalingus dokumentus, gali pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik atkurdamas pradinę Pastato būklę, bet ir įteisindamas savavališkas statybas. Kolegija nesutiko su ieškovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, pažymėjusi, jog buvo sprendžiamas ne tik formalus dokumento panaikinimas, bet ir faktinės aplinkybės, dėl kurių jis buvo surašytas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą panaikinti 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos aktą, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodęs, jog atsakovė savavališka statyba pripažino kultūros paveldo statinio rekonstrukciją neturint statybą leidžiančio dokumento. Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. laikotarpiu, kai buvo atliekami statybos darbai) 2 straipsnio 71 dalį kaip savavališka statyba gali būti kvalifikuojama statinio ar jo dalies statyba: 1) neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento; 2) turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Teismai nustatė, kad ieškovas statybą, kurią atsakovė pripažino savavališka dėl galiojančio statybą leidžiančio dokumento neturėjimo, vykdė turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. spalio 3 d. rašytinį pritarimą Projektui. Tai nustatę, teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vertino ne tai, ar pagal savavališkos statybos akte užfiksuotas faktines aplinkybes atsakovė pagrįstai konstatavo, kad ieškovas vykdė savavališką statybą neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, o tai, ar ieškovas, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, vykdydamas statybą, nepažeidė esminių statinio projekto sprendinių (atidengė rūsį ir jį įrengė). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad frazė „be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo“ (dabar nagrinėjamoje byloje vartojama frazė „be galiojančio statybą leidžiančio dokumento“) sieja nurodytą savavališkos statybos atvejį su statyba, vykdoma apskritai nustatyta tvarka negavus statybos leidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2355/2012; 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-20-602/2016).

17.2.                      Atsakovė ieškovo vykdytus statybos darbus nepagrįstai pripažino rekonstrukcija. Projekto 86 lape yra aprašyti numatomi atlikti pamatų kapitalinio remonto darbai: stiprinami pamatai, buvusio pastato rūsio sienos arkos atidengiamos ir sustiprinamos; restauruojamas kolonų pamato mūras. Teismai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat pagal statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. spalio 3 d. rašytinį pritarimą statinio projektui – po Pastato pamatų sustiprinimo atidengto seno rūsio užkasimas (užpylimas) nebuvo nurodytas, jame nurodytas buvusio pastato rūsio sienos arkų atidengimas ir sustiprinimas. Teismai nevertino ir kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad po ieškovui priklausančiu pastatu yra senas rūsys. Teismai nevertino Projekto A laidos, kurio 17 lape nurodyti šios projekto laidos rengimo tikslai, įskaitant šiuos: dokumentuoti ir pagrįsti neišvengiamą buvusio užversto rūsio tūrio atkasimą; patikslinti, kad padidėjęs tūris negali būti traktuojamas kaip pagrindas perkvalifikuoti kapitalinio remonto statybos darbus į rekonstravimo statybos darbų rūšį, kuriai būtų reikalingas projekto pertvarkymas pakeičiant statybos darbų rūšį, ir naujai atlikti statybos leidimo gavimo procedūras, kadangi pagrindinė projekto rengimo esmė ir tikslai – atlikti kapitalinį remontą sutvarkant ir sustiprinant visas nukentėjusias pastato dalis ir konstrukcijas bei užtikrinti pastato stabilumą likviduojant avarinę situaciją.

17.3.                      Pagal Reglamento 9.2 papunktį laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai įrengiamas naujas rūsys ar praplečiamas esamas. Teismai nepasisakė, kodėl seno rūsio atidengimą laiko naujo rūsio įrengimu. Ieškovas pastate seną (buvusį) rūsį atrado ir atidengė po pastato įsigijimo. Taigi, jokių statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymo ar išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. – pakeitimo atrasdamas ir atidengdamas seną rūsį ieškovas neatliko, naujo rūsio neįrengė, todėl pastate buvusio seno rūsio atradimas ir atidengimas pagal statybos teisės normas negali būti pripažįstamas rekonstrukcija. Nei teismai, nei atsakovė nenurodė jokios teisės normos, kuria remiantis seno rūsio atradimą ir atidengimą galima būtų priskirti rekonstrukcijos darbams, taip pat kodėl seno rūsio atidengimą laiko naujo rūsio įrengimu.

17.4.                      Nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai kaip prejudicinėmis rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad R. M. atlikti rūsio iškasimo ar atidengimo darbai yra rekonstrukcijos darbai. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties 72 pastraipos matyti, kad pagrindas teritorinio registratoriaus sprendimą panaikinti buvo vien tai, jog R. M. prašymu Nekilnojamojo turto registre duomenys apie Pastatą pakeisti esant 2017 m. rugpjūčio 3 d. kadastro žymai apie savavališką statybą bei nepateikus visų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Taigi, ne ieškovo atliktų statybos darbų vertinimas (ar tai kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, savavališka statyba ar ne) lėmė teritorinio registratoriaus sprendimo panaikinimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo palikimą nepakeisto, o tik tai, kad Nekilnojamojo turto registre duomenys pakeisti esant 2017 m. rugpjūčio 3 d. kadastro žymai apie savavališką statybą.

18.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Nepagrįsti kasacinio skundo motyvai, kad Inspekcija ieškovo įvykdytus rekonstrukcijos darbus netinkamai įvertino kaip savavališkus, nors ieškovui buvo išduotas pritarimas kapitalinio remonto darbams. Ieškovas atliktiems rekonstrukcijos darbams neturėjo nei projekto, nurodyto Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nei statybą leidžiančio dokumento, nurodyto Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Ieškovas buvo parengęs projektą, nurodytą Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir turėjo statybą leidžiantį dokumentą, nurodytą Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 

18.2.                      Ieškovas byloje įrodinėjo, kad statybos darbai buvo atlikti turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nukrypstant nuo projekto sprendinių. Atitinkamai Inspekcija įrodinėjo, jog ieškovas atliko statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento, dėl to jie kvalifikuojami kaip savavališka statyba. Teismai ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, o tai, kad jie visapusiškai pasisakė dėl byloje surinktų įrodymų ir dėl šalių pateiktų argumentų, negali būti laikoma bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, juolab kad tokias ribas ieškiniu nustatė ieškovas.

18.3.                      Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, „statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.)“. Tačiau šioje normoje nurodytų matmenų sąrašas nėra baigtinis. Pagal Reglamento 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: „<...> įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas <...>“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalis jų ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai, yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju – pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys. Nagrinėjamu atveju, statinio rūsyje iškasus žemę gilyn, tokiu būdu buvo pakeisti statinio išorės matmenys. Be to, Projekto laida A parengta 2018 m., t. y. po to, kai ieškovas padidino pastato patalpų plotą.

18.4.                      Priešingai nei teigia ieškovas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi pritarė Inspekcijos dėstytai pozicijai dėl ieškovo ir VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centras be teisinio pagrindo patikslino Sandėlio kadastro duomenis, t. y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų neatitinkančios kadastro duomenų bylos pagrindu ir be statybos užbaigimo akto ar kito dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto suformavimo teisėtumą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, taigi teismas neturi pagrindo nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

19.       Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visapusiškai ir objektyviai pasisakė dėl visų byloje surinktų įrodymų ir tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes. Projekte, kuriam Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 3 d. išdavė rašytinį pritarimą ir kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, nėra tokių sprendinių, kurie leistų ginčo rūsio įrengimą, o nurodyti tik pastato pamatų stiprinimo sprendiniai, saugotini elementai, įskaitant atrastas buvusio rūsio arkų liekanas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rūsio patalpų statybos rūšies kvalifikavimo atribojant statinio rekonstravimo ir statinio kapitalinio remonto požymius

20.       Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad tiek Inspekcija, tiek bylą nagrinėję teismai ginčo statybos darbus, ieškovo atliktus įrengiant Pastate rūsį, nepagrįstai pripažino rekonstrukcija. Ieškovo nuomone, teismai nevertino aplinkybių, kad po ieškovui priklausančiu Pastatu buvo senas rūsys, o Projekte aprašyti darbai – pamatų ir sienos stiprinimas – priskirtini ne rekonstrukcijai, bet kapitaliniam remontui.

21.       Inspekcijos 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos akte nurodytas ieškovo padarytas pažeidimas – 2016 m. atlikta kultūros paveldo statinio rekonstrukcija neturint statybą leidžiančio dokumento. Dėl to toliau nutartyje remiamasi teisės normų redakcijomis, galiojusiomis ginčo statybos darbų atlikimo metu.

22.       Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

23.       Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

24.       Nurodytų Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokų turinio analizė atskleidžia, kad šias sąvokas sieja vienas elementas – statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, o kitas elementas – statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria. Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo.

25.       Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkte detalizuotas vieno iš statinio rekonstravimo požymių – laikančiųjų konstrukcijų perstatymo – turinys. Nurodyto punkto 2 papunktyje, be kita ko, įvardyta, kad laikoma, jog laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai įrengiamas naujas rūsys ar praplečiamas esamas.

26.       Pažymėtina, kad pagal nurodyto Reglamento 10 punktą statinio kapitalinio remonto atveju statinio laikančiosios konstrukcijos ne perstatomos, bet pertvarkomos. Laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo turinys yra siauresnis nei perstatymo, t. y. pertvarkymo atveju jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Naujo rūsio įrengimas ar esamo praplėtimas yra išimtinai laikančiųjų konstrukcijų perstatymo, taigi – statinio rekonstravimo požymis.

27.       Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019, kurios šalys buvo tos pačios kaip nagrinėjamoje civilinėje byloje, nustatyta, kad Pastato vietoje yra ir rūsio bei sienų fragmentai. Be to, 2013 m. gegužės 17 d. ekspertizės akte užfiksuota, kad „išlikęs 7,8 m pločio, maždaug 19 m ilgio ir virš 3 m gylio XVI a. rūsys, užpiltas griuvenomis 1843 m.“.

28.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas po Pastatu iškasė ir įrengė Projekte nenurodytą rūsį, kuris Nekilnojamojo turto registre anksčiau niekada nebuvo įregistruotas, taip padidindamas bendrą Pastato patalpų plotą 282,50 kv. m, o tūrį – 914 kub. m.

29.       Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vieni tokių duomenų – duomenys, apibūdinantys geometrinius statinių parametrus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

30.       Ieškovas, byloje remdamasis teiginiais, kad jam priklausančiame Pastate jau iki ginčo statybos darbų atlikimo buvo dabartinių matmenų rūsys, kurį ieškovas tik atkasė, bet jį įrengdamas neatliko jokių rekonstravimo darbų (neatliko laikančiųjų konstrukcijų perstatymo, nepadidino rūsio ploto ir tūrio), vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, privalėjo šiuos teiginius įrodyti ir įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti arba inicijuoti Nekilnojamojo turto kadastro duomenų apie ginčo rūsį pakeitimą.

31.       Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019 nustatyta, kad ieškovas siekė pakeisti Pastato duomenis Nekilnojamojo turto registre, tačiau teritorinio registratoriaus sprendimas juos pakeisti nurodytu teismo sprendimu buvo panaikintas dėl įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikymo.

32.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, tačiau neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad išlikęs XVI a. rūsys jau buvo šiuo metu esančio rūsio matmenų, t. y. kad rūsys nebuvo nei naujai įrengtas, nei praplėstas ir jo matmenys nebuvo padidinti, bei nepaneigė byloje nustatytų duomenų, kad ieškovas, atlikęs ginčo statybos darbus, suformavo visą ar bent dalį dabartinio rūsio, panaudodamas išlikusio XVI a. rūsio fragmentus. Taigi ieškovas neįrodė, kad, jam neatlikus Pastato rekonstravimo darbų, jau egzistavo dabartinių matmenų įrengtos, tačiau Nekilnojamojo turto registre neužfiksuotos Pastato rūsio patalpos.

33.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovas po Pastatu iškasė ir įrengė Nekilnojamojo turto registre nenurodytą rūsį bei padidino bendrą Pastato patalpų plotą 282,50 kv. m, o tūrį – 914 kub. m., t. y. įrengė rūsį, kurio matmenys apytiksliai dvigubai viršija išlikusio XVI a. rūsio matmenis, suponuoja Reglamento 9.2 punkto nuostatas atitinkančią išvadą, jog laikančiosios konstrukcijos Pastate buvo perstatytos. Tai – vienas iš dviejų statinio rekonstravimo požymių.

34.       Antrasis statinio rekonstravimo požymis pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį – statinio išorės matmenų pakeitimas (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytas statinio išorės matmenų sąrašas (ilgs, plotis, aukštis, ir pan.) nėra baigtinis. Reglamento 9 punkte šių matmenų sąrašas papildytas skersmens matmeniu, tačiau taip pat nėra baigtinis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi šie statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai. Pažymėtina, kad dauguma statinio parametrų yra tarpusavyje susiję, t. y. vieno iš jų pasikeitimas lemia kito susijusio parametro pasikeitimą. Pakeitus vieną iš statinio parametrų, pvz., plotį, kartu pasikeičia statinio plotas, tūris ir pan.

35.       Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pastatą gali sudaryti antžeminė ir požeminė dalys, o pastarąją – pusrūsis (cokolinis aukštas) ir rūsys. Požeminė pastato dalis yra nuo nulinės altitudės iki rūsio (pusrūsio) konstrukcijų apačios (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 67, 69 punktai).

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas teisės normas, konstatuoja, kad požeminė pastato dalis yra sudėtinė viso pastato dalis, todėl statytojas, įrengęs arba praplėtęs rūsį, t. y. požeminę pastato dalį, padidina viso pastato matmenis (gylį, plotą, tūrį). Kadangi pastato ploto ir tūrio pakeitimas neišvengiamai susijęs su kitų pastato matmenų (ilgio, pločio, aukščio ar gylio) pakeitimu, tai byloje nustatytos aplinkybės, kad, statybos darbais sukūrus naujas patalpas Pastato požeminėje dalyje, buvo padidintas Pastato plotas ir tūris, suponuoja išvadą, kad pasikeitė ir šio Pastato požeminės dalies matmenys. Ieškovui neįrodinėjus dabartinių matmenų rūsio atidengimo, teismai, nustatę Pastato ploto ir tūrio skirtumą prieš ginčo statybos darbus ir po jų, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad pasikeitė išoriniai Pastato matmenys, o ieškovo atlikti ginčo statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbams.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo panaikinti savavališkos statybos aktą

37.       Ieškovo nuomone, kadangi jis ginčo statybos darbus atliko turėdamas statybą leidžiantį dokumentą – 2014 m. spalio 3 d. rašytinį pritarimą Projektui, teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes vertino ne atsakovės konstatavimą, kad ginčo statyba yra savavališka, atlikta ieškovui neturint statybą leidžiančio dokumento, o tai, ar ieškovas, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, vykdydamas statybą, nepažeidė esminių statinio projekto sprendinių (atidengė rūsį ir jį įrengė), t. y. teismai vertino kitą savavališkos statybos pagrindą, kuris nagrinėjamoje byloje neaktualus.

38.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, konstatavęs, jog ieškovo atlikti ginčo rūsio įrengimo darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstravimas, nusprendė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, rekonstruojant ypatingąjį statinį, statytojas turi turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Kadangi ieškovas tokio statybą leidžiančio dokumento neturėjo, teismas konstatavo, kad atlikta pastato rekonstrukcija (rūsio įrengimas) buvo savavališka, todėl nėra pagrindo panaikinti 2017 m. liepos 28 d. savavališkos statybos aktą.

39.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nurodytame Projekte nėra tokių sprendinių, kurie leistų ginčo rūsio įrengimą, atsakydamas į ieškovo argumentus, kad jis ginčo statybos darbus atliko teisėtai, turėdamas galiojantį statybą leidžiantį dokumentą – leidimą kapitaliniam remontui ir Projektą, ir šiuos ieškovo argumentus atmesdamas.

40.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymėjo, kad teismo pasisakymas dėl byloje surinktų įrodymų ir dėl šalių pateiktų argumentų bei pozicijos, ne formaliai sprendžiant dėl ginčo akto panaikinimo, bet įvertinant faktines aplinkybes, kuriomis jis buvo surašytas, negali būti vertinamas kaip bylos nagrinėjimo ribų peržengimas.

41.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog teismai nenagrinėjo ieškinio reikalavimo pagal ieškovo suformuluotą pagrindą (panaikinti ginčo aktus, pripažinus, kad ieškovas ginčo statybos darbus atliko turėdamas įstatymo reikalaujamą statybą leidžiantį dokumentą) ir peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teismai, tinkamai vykdydami CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, išsamiai motyvavo, kodėl atmeta įrodymus ir argumentus, kuriais remiasi ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus. Teismai, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes ir konstatavę, kad ginčo statybos darbai yra ieškovui priklausančio ypatingojo statinio rekonstravimo darbai, pagrįstai padarė išvadą, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, būtina turėti rekonstravimo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį.

42.       Ieškovas kasaciniame skunde taip pat teigia, kad jis turi leidimą atlikti kapitalinį remontą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jis statinio rekonstravimo darbus atliko be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Ieškovas tokią savo poziciją grindžia, pateikdamas nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2355/2012, teigdamas, kad Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog frazė „be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo“ sieja nurodytą savavališkos statybos atvejį su statyba, vykdoma apskritai nustatyta tvarka negavus statybos leidimo.

43.       Ieškovo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2355/2012 nurodyta, kad, lingvistiškai aiškinant Statybos įstatymo 2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcijos 2 straipsnio 71 dalį, „<...> darytina išvada, jog joje pateiktame savavališkos statybos sąvokos apibrėžime vartojama frazė „be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo“ sieja nurodytą savavališkos statybos atvejį su statyba, vykdoma apskritai nustatyta tvarka negavus statybos leidimo. Kitaip tariant, nurodytu aspektu statyba gali būti priskirta savavališkai tik tuo atveju, jeigu statinio ar jo dalies statyba vykdoma iš viso neturint statybos leidimo. Atitinkamai ši teisės norma neapima tų atvejų, kai statybos leidimas yra gautas, tik jo galiojimas laikinai sustabdytas, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę.“ 

44.       Taigi, vadovaujantis nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, statyba nelaikoma savavališka, jei ji atlikta turint įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, nors šio dokumento galiojimas vėliau laikinai sustabdytas, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę.

45.       Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

46.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje neaktualus ieškovo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikino sustabdymo įtakos atliktų statybos darbų teisėtumui, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas atliko statinio rekonstravimo darbus, įstatymo nustatyta tvarka apskritai negavęs tokius darbus leidžiančio dokumento.

47.       Nagrinėjamoje byloje aktuali Statybos įstatymo 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcijos 2 straipsnio 71 dalis, kurioje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aiškinant šią teisės normą sistemiškai, atsižvelgtina į kitas Statybos įstatymo normas, reglamentuojančias statybą leidžiantį dokumentą.

48.       Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju – leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais, negu nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui (kai jis yra privalomas); 5) tais atvejais, kai pirmiau nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai; 6) norint tęsti sustabdytą statybą – leidimas tęsti sustabdytą statybą.

49.       Iš Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų akivaizdu, kad statytojas (užsakovas) privalo gauti ne bet kurį iš išvardytų dokumentų, bet įstatymo reikalaujamą dokumentą atitinkamiems statybos darbams, prieš tai įvykdęs reikalavimus, kurie kiekvienam išvardytam statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra specifiniai. Todėl Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtintas savavališkos statybos požymis „be galiojančio statybą leidžiančio dokumento“ aiškintinas kaip apimantis statybą be galiojančio įstatymo reikalaujamo statybą leidžiančio dokumento.

50.       Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, nagrinėjamu atveju leidimui rekonstruoti statinį gauti, be kitų dokumentų, turėjo būti pateiktas rekonstravimo projektas ir rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 2, 3 punktai, 29 straipsnio 1 dalis).

51.       Byloje nustatyta, kad ieškovas, atlikdamas statinio rekonstravimo darbus, įrengdamas ginčo rūsį, nebuvo parengęs rekonstravimo projekto, gavęs tokio projekto ekspertizės akto ir leidimo rekonstruoti statinį. Šio įstatyme reikalaujamo statybą leidžiančio dokumento negali pakeisti 2014 m. spalio 3 d. rašytinis pritarimas statinio kapitalinio remonto Projektui. Taigi bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę, kad ieškovo turimas kapitalinio remonto Projektas, kuriame rūsio įrengimas nenurodytas, taip pat rašytinis pritarimas šiam Projektui neatitiko įstatymo reikalaujamų dokumentų statinio rekonstravimui, pagrįstai konstatavo, kad atlikta Pastato rekonstrukcija (rūsio įrengimas) buvo savavališka.

Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje

52.       Ieškovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismai nepagrįstai kaip prejudicinėmis rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019 konstatuotomis aplinkybėmis, kad R. M. atlikti rūsio iškasimo ar atidengimo darbai yra rekonstrukcijos darbai, nes pagrindas teritorinio registratoriaus sprendimą panaikinti buvo vien tai, jog R. M. prašymu Nekilnojamojo turto registre duomenys apie Pastatą pakeisti esant 2017 m. rugpjūčio 3 d. kadastro žymai apie savavališką statybą.

53.       Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nors teismai administracinėje byloje nustatyta aplinkybe rėmėsi kaip prejudicine, vis dėlto šioje byloje taip pat savarankiškai tyrė ir vertino bylos aplinkybes, reikšmingas konstatuojant ginčo rūsio rekonstravimo faktą. Todėl net jei minėta aplinkybė nebūtų laikoma prejudicine, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, lemiantį teismų padarytą išvadą, ir tuo pagrindu naikinti teismų sprendimus. Tačiau bet kuriuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, kad teismai nepagrįstai kaip prejudicinėmis rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019 konstatuotomis aplinkybėmis.

54.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

55.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

56.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kaip prejudicine rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e1-2754-426/2019 konstatuota aplinkybe, kad R. M., įrengdamas ginčo rūsį, atliko rekonstrukcijos darbus.

57.       Iš šių Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvų matyti, kad tiek žymą apie savavališką statybą, tiek statybos teisėtumą patvirtinančio dokumento – statybos užbaigimo akto – nepateikimą lėmė aplinkybė, kad ieškovas atliko būtent rekonstravimo darbus, neįvykdęs įstatyme keliamų jų atlikimo sąlygų. Statinio rekonstravimas užbaigiamas surašant statybos užbaigimo aktą, o kapitalinis remontas – surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3 dalys).

58.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties 72 pastraipoje nurodyta: „Ginčo byloje nėra dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre duomenys pakeisti esant 2017 m. rugpjūčio 3 d. kadastro žymai apie savavališką statybą bei nepateikus visų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų.“ Teismas nusprendė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu patikslino Sandėlio kadastro duomenis be teisinio pagrindo.

59.       Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, R. M. atlikus ginčo statybos darbus, teritorinis registratorius neteisėtai įregistravo dėl šių darbų atsiradusias papildomas Pastato patalpas, statytojui nepateikus rekonstravimo darbų rezultatui įregistruoti viešame registre būtino statybos užbaigimo akto ir esant žymai apie savavališką statybą, grindžiamai Inspekcijos aktu dėl būtent rekonstravimo darbų neteisėto atlikimo.

60.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek administracinėje byloje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, buvo įrodinėjama reikšminga aplinkybė, jog būtent rekonstravimo darbai atlikti nesilaikant įstatymo reikalavimų. Esant šiai aplinkybei, nustatytai administracinėje byloje, nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai pagrįstai ja rėmėsi kaip prejudiciniu faktu.

61.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija  sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Danguolė Bublienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Artūras Driukas