Civilinė byla Nr. e3K-3-29-915/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00484-2015-5                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5.

                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jozita“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jozita“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Muitinės kriminalinės tarnybos, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Jozita“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 4651,71 Eur turtinę žalą ir 2 Eur neturtinę žalą, penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė UAB „Jozita“ iš Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 123,25 Eur negautų pajamų, 1,72 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė 1 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 100,21 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį dėl reikalavimų Lietuvos valstybės atstovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmetė. Ieškovės UAB „Jozita“ ieškinio dalį dėl reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės kriminalinės tarnybos, atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Jozita“ ieškinio reikalavimą grindžia neteisėtu ikiteisminių tyrimų Nr. 20-1-00003-14 ir Nr. 04-1-00338-14 pradėjimu ir tuo, kad jų atlikimo metu buvo paimti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, t. y. paimtos transporto priemonės: automobilis su autocisterna „Mercedes Benz“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, priekaba-autocisterna „Industriewerke SAAR“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, ir juose esantys dyzeliniai degalai (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 04-1-00338-14), taip pat 25 dujų balionai su dujomis (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 20-1-00003-14). 
5. Teismas nustatė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-1-00003-14 buvo atliekamas tyrimas dėl dujų balionų užpildymo nepakankamu kiekiu dujų. Tokia veika turi įtakos buhalterinės apskaitos teisingumui, nes nepilnai užpildant dujų balionus parduodamas mažesnis dujų kiekis, nei užfiksuojama apskaitos dokumentuose. Ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00003-14 metu atlikus paimtuose dujų balionuose esančių dujų matavimus nustatyta, kad 23 balionuose viršijamas leistinas 210 g svorio nuokrypis. Tai patvirtino, kad UAB „Jozita“ prekiauja dujų balionais, pripildomais dujų neišvalant juose esančių šiukšlių. Todėl dėl šios veikos tyrimas buvo atliktas pagrįstai ir teisėtai, o patikrinimo metu paimti dujų balionai buvo reikšmingi galimų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalis) tyrime.
6. Teismas iš ikiteisminio tyrimo bylos nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai patikrinimui nebuvo tinkamai pasiruošę. Balionai paimti 2013 m. rugsėjo 26 d., o kontroliniai svėrimai šiukšlių kiekiui balionuose nustatyti atlikti 2014  m. balandžio 7 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. sausio 2 d. Tyrimo metu pranešimas apie įtarimą dėl paimtų dujų balionų ir juose esančių dalies dujų pasisavinimo ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo niekam pateiktas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2014 m. birželio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Tačiau nuo daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. dujų balionų su dujomis, paėmimo visas procesas, įskaitant aplinkybių tikslinimą ir ikiteisminio tyrimo atlikimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalies ir BPK 176 straipsnio nuostatas, kai tiriamos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, negali trukti ilgiau nei 6 mėnesius 10 dienų. Nagrinėjamu atveju nuo dujų balionų paėmimo iki nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą praėjo 8 mėnesiai 25 dienos. Taip įstatyme nustatyti terminai viršyti 2 mėnesiais 15 dienų.
7. Be to, teismas nustatė, kad dujų balionai UAB „Jozita“ grąžinti 2014 m. rugsėjo 24 d. Pareiga apie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00003-14 nutraukimą suinteresuotiems asmenims pranešti atsakovei atsirado nuo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo, t. y. 2014 m. liepos 11 d. Ieškovė dėl dujų balionų ir dujų susigrąžinimo tinkamai informuota 2014 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu. Todėl laikytina, kad atsakovės atstovas Kauno AVPK nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. (27 d.) nevykdė pareigos informuoti ieškovę apie daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. dujų balionų su dujomis, grąžinimą. Nors nutraukus ikiteisminį tyrimą dujų balionai su dujomis grąžinti tik 2014 m. rugsėjo 24 d., tačiau jų susigrąžinimas priklausė nuo pačios ieškovės veiksmų, todėl už šį laiką atsakovės atstovas nėra atsakingas. 
8. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimo veiksmus buvusiomis sąlygomis ir visą bylos tyrimą galėjo atlikti sparčiau, tačiau neįvykdė savo pareigos ypač stropiai organizuoti procesą, tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovei kyla atsakomybė pagal CK 6.246, 6.272 straipsnius. Bendras ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėl netinkamo pareigos atlikimo užtęstas tyrimo ir informavimo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą laikas sudaro 102 dienas. Ieškovė, negalėdama šiuo laikotarpiu naudotis turtu, negavo pajamų, todėl jai priteistinos negautos pajamos už 102 dienas, skaičiuojant po 1,45 Eur už vieno dujų baliono nuomą per mėnesį, t. y. 123,25 Eur. Kadangi ieškovė dėl užsitęsusio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00003-14 turėjo nepatogumų, nes negalėjo laiku naudotis jai priklausančiu turtu, t. y. dujų balionais, jai padaryta ir neturtinė žala, kuri priteistina ieškovės prašomo dydžio.
9. Pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 04-1-00338-14, teismas nurodė, kad tirtas dyzelinas neatitiko Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. liepos 17 d. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.  1-346 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių nuostatas pardavėjas, nepažeisdamas akcizais apmokestinamų prekių tvarkos, negalėjo prekiauti tokiu kuru, kuris neatitinka Privalomųjų kokybės rodiklių, sulaikyto krovinio vertė viršijo 250 minimalių gyvenimo lygių dydį, todėl buvo pagrindas manyti, kad ieškovo veika turėjo nusikaltimo, nurodyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėtai.
10. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu, Muitinės kriminalinei tarnybai pateikus paklausimą, gautas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. išaiškinimas, pagal kurį naftos produktai laikomi kaip valstybės atsargos, prieš pateikiant tokias atsargas Lietuvos Respublikos rinkai, naftos produktai turi būti sumaišyti su bioproduktais. Ieškovės degalai buvo gauti iš VĮ Lietuvos naftos produktų agentūros leidus Energetikos ministerijai keisti jos turimas valstybės atsargas. Teisės aktuose nėra tinkamai ir aiškiai sureguliuota naftos produktų be biokomponentų realizavimo tvarka dėl tokių naftos produktų realizavimo vidaus rinkoje. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2014  m. spalio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepadarius veikos, nurodytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, savaime nereiškia, jog atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai bei taikytos procesinės prievartos priemonės yra neteisėti.
11. Teismas nurodė, kad galimybė pasiimti daiktus, turinčius reikšmės bylai, nustatyta BPK 108 straipsnio 2 dalyje, t. y. daiktai gali būti grąžinti savininko prašymu. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.  04-1-00338-14 tokio prašymo transporto priemonių ir degalų savininkė UAB „Jozita“ nebuvo pateikusi. Ikiteisminis tyrimas atliktas per tris mėnesius, terminas atitinka BPK 176 straipsnio 1 dalies reikalavimą ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausią laiką. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra pakankama kompensacija dėl patirtos žalos. Todėl nenustačius atsakovės atstovės Muitinės kriminalinės tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos ieškovei, ieškinio reikalavimas Muitinės kriminalinei tarnybai atmestas kaip nepagrįstas.
12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00003-14 medžiagoje buvo duomenų apie nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika, ir dėl to ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos pradėtas teisėtai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat turėjo teisėtą pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-1-00338-14 dėl UAB „Jozita“ ar jos vadovo galimai nusikalstamos veikos pagal BK 1992 straipsnį, nes pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių nuostatas pardavėjas, nepažeisdamas akcizais apmokestinamų prekių tvarkos, negalėjo prekiauti kuru, kurio sudėtyje nebuvo RRME (biodyzelino) priedo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminius tyrimus Nr. 20-1-00003-14 ir Nr. 04-1-00338-14, turėjo teisėtą pagrindą paimti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 25 vnt. 50 litrų talpos dujų balionų ir juodraštinį sąsiuvinį bei transporto priemones – automobilį su autocisterna „Mercedes Benz“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, ir jos priekabą-autocisterną „Industriewerke SAAR“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, su juose esančiais degalais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Jozita“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ikiteisminio tyrimo objektai ir galimi padaryti pažeidimai nebuvo susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – UAB „Jozita“ turto sulaikymu, kas vėliau lėmė patirtas išlaidas. Vykstant tyrimui dėl apgaulingai (aplaidžiai) tvarkomos buhalterijos proporcingos ir pagrįstos procesinės prievartos priemonės būtų krata, dokumentų poėmis, darbuotojų apklausa, bet ne prekių, skirtų parduoti, sulaikymas, turinio išpylimas ir pan. Vykstant tyrimui dėl neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis, turint leidimą verstis mažmenine prekyba, atsargų ir transporto priemonės areštas taip pat nėra laikytinas nei proporcingu, nei pagrįstu. Šie argumentai ir minėtos aplinkybės nė viename teismo sprendime nebuvo įvertintos, o byla išnagrinėta paviršutiniškai konstatuojant, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nėra pagrindas pripažinti neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės pagrindą. Teismams nenustačius neteisėtų veiksmų, kiti civilinės atsakomybės elementai nebuvo nagrinėjami apskritai.
2. Ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00003-14 buvo pradėtas nepateisinamai pavėluotai. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, o 25 vnt. dujų balionų paimti įtariant, jog juose esantis dujų kiekis neatitinka nurodomos informacijos. Dujų balionai buvo grąžinti tik nutraukus ikiteisminį tyrimą, kas reiškia, kad neteisėtus suvaržymus ieškovė patyrė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2014 m. sausio 4 d., o ne nuo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaip nurodė teismas, iki 2014 m. rugpjūčio 8 d.
3. Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-00338-14 teismas visiškai nevertino tų aplinkybių ir įrodymų, kuriuos pateikė ieškovė ikiteisminio tyrimo pareigūnams dar operatyvaus patikrinimo metu, – informacijos, kad dyzeline nėra RRME (biodyzelino) priedo, dėl ko ginčas ir nebuvo keliamas, bei Energetikos ministerijos leidimo teikti iš valstybės atsargų įsigytus degalus į rinką. Būtent Energetikos ministerija, įvertinusi iš valstybės atsargų įgytų degalų, kurie buvo be RRME (biodyzelino) priedo, patekimo į rinką tvarką, suteikė UAB „Jozita“ leidimą juos realizuoti.
15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Kauno AVPK prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2013 m. rugsėjo 25 d. buvo atliktas netikėtas UAB „Jozita“ veiklos patikrinimas, kurio metu buvo paimti 25 vnt. 50 1 talpos dujų balionų, atvežtų į Kauną parduoti vartotojams. Įtarimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kilo susipažinus su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2013 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada Nr. 140-(05459)-lS 1-06541 ir 2013 m. spalio 4 d. atliktos fasuotų prekių kiekio kontrolės protokolu. Tuo pagrindu Kauno AVPK 2014 m. sausio 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-1-0003-14. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Teisę paimti daiktus (šiuo atveju dujų balionus) dėl nusikalstamos veikos tyrimo pareigūnams suteikia Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Jokia institucija nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00003-14 pradėjimo ir daiktų paėmimo, todėl, nenustačius institucijų ar pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės UAB „Jozita“ skunde išdėstytus reikalavimus.
2. Be to, iš baudžiamųjų procesinių teisių kilusio ginčo (pvz., ginčas dėl to, ar teisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas) nagrinėjimas civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka yra negalimas. Ginčo santykius šiuo atveju reguliuoja BPK, todėl ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka ir negali būti išnagrinėtas civilinėje byloje.
16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Muitinės kriminalinė tarnyba prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-1-00338-14 buvo paimti daiktai: transporto priemonė –autocisterna „Mercedes Benz“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, ir priekaba-autocisterna „Industriewerke SAAR“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paėmimą reglamentuoja BPK 93 straipsnis.
2. Ta aplinkybė, kad ieškovė dar operatyvaus tikrinimo metu pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams informaciją, jog dyzeline nėra RRME (biodyzelino) priedo, kaip ir aplinkybė, kad ieškovė turėjo Energetikos ministerijos leidimą tiekti iš valstybės atsargų įsigytus degalus į rinką, pagal BPK negali būti laikoma teisėtu pagrindu nepradėti ikiteisminio tyrimo (o pradėtą – nutraukti), nes ieškovė pardavinėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkančius dyzelinius degalus mažmeninėje prekyboje, o už tokią veiką nustatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

                                                        Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą

17. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
18. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso tikslas yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).
20. Tais atvejais, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi BPK nustatytais terminais (BPK 93 straipsnis). Daiktų esmę sudaro bylai svarbios informacijos atspindys materialiuosiuose objektuose, jais gali būti bet kokie daiktai, galintys tapti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Vienas tyrimas Nr. 04-1-338-14 – dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnis), kitas tyrimas Nr. 20-1-00003-14 – dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis).
22. Tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis pradėtas nustačius, kad ieškovės gabenamas dyzelinas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad iki tol, kol buvo gautas Muitinės laboratorijos atsakymas dėl dyzelino mėginių tyrimo, autocisternos buvo saugomos degalinėje, kurioje buvo sulaikytos. Tyrimo rezultatams patvirtinus, kad tirtasis dyzelinas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o transporto priemonė – autocisterna „Mercedes Benz“ su priekaba-autocisterna ir jose esančiu dyzelinu buvo paimti ir perduoti laikinai saugoti Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui. 
23. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad transporto priemonių sulaikymas buvo neproporcinga ir nepagrįsta priemonė šiame ikiteisminiame tyrime, todėl dėl ieškovės turto sulaikymo atsiradusios išlaidos laikytinos žala, kuri turi būti atlyginta. Bylą nagrinėję teismai nesutiko su tokiu ieškovės aplinkybių vertinimu ir šią ieškinio dalį atmetė.
24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės gabentas dyzelinas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad dar operatyvaus patikrinimo metu ji pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams informaciją, jog dyzeline nėra RRME (biodyzelino) priedo, bei Energetikos ministerijos leidimą teikti iš valstybės atsargų įsigytus degalus į rinką, nėra pakankama konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodomas leidimas teikti į rinką kokybės reikalavimų neatitinkantį dyzeliną yra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią rinkoje naudojami degalai turi atitikti teisės aktais nustatytus reikalavimus ir taip užtikrinti visuomenės interesus bei švaresnę aplinką. Sulaikius ieškovės gabentą dyzeliną, nebuvo akivaizdu, jog šis dyzelinas yra įsigytas realizavus naftos produktų valstybės atsargas. Be to, Energetikos ministerijos leidimas teikti iš valstybės atsargų įsigytus degalus į rinką nebuvo tiek tikslus, kad vien juo remiantis būtų iš karto aišku, jog juo suteikiama teisė ieškovei prekiauti Lietuvos rinkoje šiuo iš valstybės atsargų parduodamu dyzelinu, neįmaišant privalomo biodegalų kiekio. Būtent šias aplinkybes ir siekė išsiaiškinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teikdami paklausimus Energetikos ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms susijusioms įstaigoms bei įmonėms. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad teisės aktuose nėra konkretizuojama, kad valstybės atsargos be biodegalų turi būti parduodamos didmeninės ar mažmeninės prekybos sąlygomis ar kad turi būti išduodami atskiri leidimai perparduoti naftos produktų valstybės atsargas; taip pat nėra reglamentuotas efektyvus ir aiškus kontrolės mechanizmas, siekiant patikrinti, ar valstybės atsargos buvo realizuojamos laikantis nustatytos tvarkos ir koks tiksliai kiekis degalų buvo pateiktas į mažmeninę rinką be privalomų biodegalų priedų. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad buvo pradėtas nesant pagrindo, o dėl to, kad nėra aiškiai sureguliuotas prekybos tokiu dyzelinu mechanizmas. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnai išsiaiškino atlikdami tyrimą, kuris buvo atliktas operatyviai per įmanomai trumpiausią laiką.
25. Tyrimui reikšmingas daiktas šiuo atveju buvo dyzelinas, kurį ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai laikė iki buvo nustatyta, kad tokio pobūdžio degalais nedraudžiama prekiauti rinkoje. Dyzelinas buvo supiltas į ieškovės autocisternas, kurias ieškovė paprastai naudoja vykdydama savo veiklą. Sulaikytas transporto priemones yra pagrindo vertinti kaip daiktus, reikalingus neteisėtai veikai atskleisti (BPK 91 straipsnis). Be to, ieškovė ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo ne kartą informuota apie tai, kad gali kreiptis į prokuratūrą su prašymu grąžinti transporto priemones, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų teikusi tokius prašymus. Taip pat pažymėtina, kad didelio dyzelino kiekio išpylimas ir saugojimas kitose saugyklose, kad būtų galima grąžinti ieškovei sulaikytas transporto priemones, pareikalautų didelių valstybės išlaidų. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas operatyviai, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o priėmus sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, sulaikyti daiktai – transporto priemonės ir dyzelinas – nedelsiant buvo grąžinti ieškovei. 
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aiškino bei taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl, nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, Muitinės kriminalinės tarnybos, veiksmų, nebuvo sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
27. Kitas dėl ieškovės veikų atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00003-14 buvo dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) įtarus, kad ieškovės deklaruojamas dujų kiekis neatitinka faktinio dujų kiekio (neišvalyti dujų balionai pripildomi dujų ir didžiąją dalį pirkėjui parduodamų „dujų“ sudaro balione likęs šiukšlių svoris, už kurį vartotojas moka kaip už perkamas dujas). Ekspertizei atlikti buvo paimtos visos tuo metu ieškovės turėtos prekės – 25 dujų balionai su dujomis. Byloje nustatyta, kad dujų balionai paimti 2013 m. rugsėjo 26 d., tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2014 m. sausio 2 d., o kontroliniai svėrimai šiukšlių kiekiui balionuose nustatyti atlikti tik 2014 m. balandžio 7 d. Ikiteisminio tyrimu metu atlikus paimtuose dujų balionuose esančių dujų matavimus buvo nustatytas viršijantis leistiną svorio nuokrypis. Pažymėtina, kad ieškovė nesutiko su tokiu tikrinimo rezultatu, nes jis, ieškovės teigimu, atliktas nesilaikant jokios metodikos. Ieškovė ginčija ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą ir prašo atlyginti žalą, susidariusią dėl jai priklausančio turto – dujų balionų nepagrįsto laikymo.              
28. Kaip pažymėta šios nutarties 20 punkte, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą operatyviai sulaikyti tyrimui reikšmingus daiktus. Nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad dujų balionai ir juose esančių dujų kiekio nustatymas buvo reikšmingi, siekiant įvertinti, ar ieškovės apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai. Tačiau kasacinio teismo išaiškinta, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį, t. y. konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai patikrinimui nebuvo tinkamai pasiruošę (žr. šios nutarties 6 punktą), todėl jie pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tik sulaikę daiktus – 25 dujų balionus su dujomis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai pradėjo domėtis, kas galėtų atlikti šių balionų patikrinimą ir patvirtinti ar paneigti jų turėtus įtarimus. Be dujų balionų, kartu buvo tikrinami ir juodraštinis sąsiuvinis, krovinio važtaraščiai, kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai. Byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių nuo daiktų sulaikymo iki ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo daugiau nei trys mėnesiai, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. sausio 2 d., pranešime prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodant, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. atlikus patikrinimą buvo paskirta užduotis specialistui nustatyti patikrinimo metu paimto juodraštinio sąsiuvinio bei gautų buhalterinių dokumentų faktinį atitikimą. Iš 2013 m. gruodžio 9 d. specialisto išvados matyti, kad ieškovės atsakingų asmenų veiksmai turi nusikaltimo, nurodyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš esmės tik dėl buhalterinių dokumentų neatitikimo, bet ne dėl netinkamai nurodyto dujų kiekio balionuose, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokiu tikslu dujų balionai iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo laikomi. Toks daiktų laikymas negali būti pripažintas pagrįstu.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Nenusprendus, kad turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, proceso veiksmai neturėtų būti vykdomi. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Kadangi ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, patikslinimams gauti, t. y. atlikti veiksmus, nesusijusius su procesinėmis prievartos priemonėmis, nustatytas ne ilgesnis kaip dešimties dienų terminas (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Terminų laikymasis yra būtina proceso veiksmų efektyvumo sąlyga, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami vadovaujantis tikslingumo ir racionalumo sumetimais.  
31. Bylą nagrinėję teismai šiuo atveju vertino dujų balionų laikymo trukmę ir jos atitiktį BPK nustatytiems ikiteisminio tyrimo terminams. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad dujų balionų laikymas iki ikiteisminio tyrimo pradžios negali būti įtrauktas į ikiteisminio tyrimo laiką. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuo dujų balionų paėmimo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 2014 m. birželio 20 d. praėjo 8 mėnesiai 25 dienos. Todėl šis laikas viršijo BPK nustatytą 6 mėnesių 10 dienų ikiteisminio tyrimo terminą (pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti priimtas ne ilgiau kaip per 10 dienų, o pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų turi būti atliktas ne ilgiau kaip per 6 mėnesius) 2 mėnesius 15 dienų. Tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada nėra tiksli, nes, kaip minėta pirmiau, dujų balionai buvo laikomi iki pradedant ikiteisminį tyrimą, o pats ikiteisminis tyrimas truko 5 mėnesius 18 dienų. Ikiteisminio tyrimo metu yra pagrindo dujų balionus laikyti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nes juose esančio dujų kiekio tyrimas buvo vienas esminių įrodymų, pagrindžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtarimus. Tačiau iki ikiteisminio tyrimo pradžios dujų balionai nepagrįstai buvo laikomi 2 mėnesius 26 dienas (įvertinus tai, kad 10 dienų gali būti tikslinami duomenys dėl gauto pranešimo, nepagrįstas dujų balionų laikymas skaičiuojamas nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. sausio 2 d., kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas).
32. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl netinkamo dujų balionų grąžinimo nutraukus ikiteisminį tyrimą (žr. šios nutarties 7 punktą), dėl ko dujų balionai nepagrįstai buvo laikomi dar 27 dienas.
33. Ieškovė kasaciniu skundu prašo grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų netikslus teisės normų aiškinimas dėl nustatyto žalos dydžio gali būti ištaisytas kasaciniame procese. Iš pateiktų išaiškinimų yra pagrindo spręsti, kad ieškovė patyrė žalą negalėdama naudotis jai priklausančiu turtu 115 dienas (88 dienos iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir 27 dienos netinkamai organizuojant dujų balionų grąžinimą), ir jai priteistinos pajamos už šias dienas, skaičiuojant po 1,45 Eur už vieno dujų baliono nuomą per mėnesį, t. y. 36,25 Eur už 25 dujų balionų nuomą per vieną mėnesį, iš viso 138,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, keičiama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl priteistino turtinės žalos dydžio.  
34. Pagal CK 6.272 straipsnį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atlygina valstybė, kurią atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 straipsnis). Atitinkamai tikslinta pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad ieškovės negautos pajamos priteistinos iš Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nurodant, kad šios nutarties 33 punkte nurodytas žalos atlyginimas priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.        

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį pakeisti. Pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Jozita“ iš Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteista 123,25 Eur negautų pajamų, 1,72 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti UAB „Jozita“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 191008196), 138,95 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis Eur 95 ct) negautų pajamų, 1,94 Eur (vieną Eur 94 ct) palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Rimvydas Norkus

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys