Civilinė byla Nr. e2-1330-585/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.  

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ bankroto byloje, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas D. K. pateikė teismui prašymą patvirtinti patiksliną jo 10 205,79 Eur pirmosios eilės kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kasdairas“ bankroto byloje. Nurodė, kad su devyniais pirmos eiles kreditoriais nuo 2020 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 13 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurių pagrindu įgijo kitų pirmos eiles kreditorių reikalavimo teises į 9 980,16 Eur sumą ir išsaugojo savo 225,63 Eur kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. K. prašymą dėl pirmosios eilės kreditorinio reikalavimo patikslinimo.

3.       Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo nesikreipė į nemokumo administratorių, sprendė, kad šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jog kreditoriai prašymus dėl kreditorinių reikalavimų pateikia nemokumo administratoriui, o pastarasis pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, patikrinęs jų pagrįstumą, teikia teismui tvirtinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo D. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1.                      Teismas skundžiamoje nutartyje proceso šalies pakeitimui nepagrįstai taikė JANĮ 41 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kurios taikytinos tuomet, kai kreditorinis reikalavimas tvirtinamas pirmą kartą.

4.2.                      JANĮ nereglamentuoja reikalavimo teisių perleidimo įforminimo procedūrų, todėl šiam procesiniam veiksmui atlikti taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio norma.

4.3.                      Atsakovės bankroto administratorė laikytina nepatikimu ir šališku subjektu, kreditoriai su ja nėra sudarę pavedimo sutarties, todėl tik teismas gali tinkamai pakeisti proceso šalį.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

6.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas JANĮ, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

7.       BUAB „Kasdairas“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskiria kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas (kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas prilyginamas jų tvirtinimo procedūrai) turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas.

8.       Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą jo kreditorinį reikalavimą BUAB „Kasdairas“ bankroto byloje. Prašyme apeliantas nurodė, kad sudarė devynias reikalavimo teisių perleidimo sutartis su BUAB „Kasdairas“ pirmos eilės kreditoriais ir įgijo 9 980,16 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Kasdairas“. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo nesikreipė į nemokumo administratorių, skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto prašymą.

9.       Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai per teismo nustatytą laiką turi teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, o ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

10.       Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1356-330/2017).

11.       ĮBĮ neįtvirtina subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo (sumažinimo, išbraukimo), sąrašo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant duomenų apie tai, kad įmonės kreditorius ar kreditoriai perleido savo reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, teismas turi tokią informaciją vertinti ir spręsti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo, klausimą, nepriklausomai nuo to, koks subjektas tokią informaciją pateikė. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai) teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pažymėtina, kad proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Be to teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes, perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises, perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014; 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-969/2016; kt.).

12.       Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas jau yra patvirtinęs kreditorių reikalavimus į kuriuos nurodo teisę nurodo įgijęs apeliantas ir pripažinęs jų materialinio reikalavimo teisę į BUAB „Kasdairas“ bendrai 9 980,16 Eur sumai, dėl šių materialinių reikalavimų yra įsiteisėjusi teismo nutartis, todėl šioje apimtyje teismas pakartotinai dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo negali spręsti (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Todėl, gavęs apelianto prašymą patikslinti jo kreditorinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog su tokiu prašymu, kaip naujai pareikštu kreditoriniu reikalavimu, apeliantas pirmiausia turi kreiptis į bankroto administratorių. Apeliantas prašymą grindė aplinkybe, kad perėmė reikalavimo teises iš kitų įmonės kreditorių, taigi šiuo atveju nėra pagrindo atlikti skolininko bankroto byloje anksčiau patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės. Įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą (kreditorinio reikalavimo perleidimą), privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą (CPK 48 straipsnio 1 dalis), o ne tikrinti kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik procesinės teisės klausimas.

13.       Bankroto byloje teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo atveju, teismui netikrinant kreditorinio reikalavimo materialinio teisinio pagrįstumo, netaikomos įstatyme numatytos procedūros, pagal kurias kreditorius privalo per nustatytą terminą pateikti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir jų materialinį pagrįstumą patvirtinančius dokumentus (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teisę į bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą įgijęs asmuo bet kurioje proceso stadijoje, t.y. iki teismo sprendimo dėl įmonės likvidavimo įvykdymo, turi procesinę teisę kreiptis tiesiogiai į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl procesinių teisių perėmimo, turėdamas procesinę pareigą pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 1 ir 3 dalys).

14.       Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto pateiktą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, nesant įstatyme nagrinėjamam atvejui nustatyto pagrindo įpareigojo apeliantą kreiptis į bankroto administratorių, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl apelianto prašymo priėmimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,  

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo D. K. prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasdairas“ bankroto byloje priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                        Vytautas Zelianka