Civilinė byla Nr. e2A-220-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00271-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.2.3; 3.2.4.8.2; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Novian Systems“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Novian Systems“ dėl baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir ieškovė, ar VPT) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Novian Systems“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 1 085 105,46 Eur baudą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. VPT ir atsakovė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su Ukrainos bendrove „uStudio LLC“, sudarė Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) modernizavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei šias paslaugas: CVP IS (SAULĖ IS) kūrimo (modernizavimo), diegimo ir garantinės priežiūros paslaugas (kūrimo paslaugas) (toliau – Kūrimo paslaugos), SAULĖ IS priežiūros / palaikymo paslaugas (toliau – Priežiūros paslaugos), suteikti ieškovei licencijas, reikalingas SAULĖ IS gamybinei eksploatacijai visu priežiūros / palaikymo laikotarpiu (toliau – Licencijos), be to, teikti papildomas paslaugas, kurios yra susijusios su SAULĖ IS pakeitimais ir (ar) Techninėje specifikacijoje nenustatytų reikalavimų įgyvendinimu (toliau kartu tekste – Paslaugos). VPT 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nuo 2023 m. spalio 15 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovės padaryto esminio pažeidimo (toliau – VPT Sprendimas).

3.       Ieškovė pažymėjo, kad tarp Sutarties šalių kilusių ginčų pagrindu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-833-855/2024 pagal UAB „Novian Systems“ ieškinius dėl Sutarties pakeitimo, atleidimo nuo delspinigių ar šių sumažinimo, garantijos lėšų išmokėjimo sustabdymo ir VPT sprendimo pripažinimo neteisėtu bei panaikinimo, ir pagal VPT priešieškinį dėl delspinigių priteisimo bei UAB „Novian Systems“ 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo nutraukti Sutartį pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo (toliau – ir ankstesnė byla). Teismas minėtoje byloje priėmė 2024 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, o VPT priešieškinį didžiąja dalimi patenkino. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad VPT teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovės padaryto Sutarties esminio pažeidimo ir atitinkamai Sutartis laikytina nutraukta. 2024 m. sausio 9 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija), kuria, be kita ko, pareikalavo per 14 d. nuo registruoto laiško gavimo dienos sumokėti Sutartimi sulygtą iš esminio Sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo kildinamą 1 085 105,46 Eur baudą, ją pervedant į Sutartyje nurodytą VPT banko sąskaitą. 2024 m. sausio 22 d. atsakovė pateikė atsakymą į Pretenziją, kuriame nurodė, kad VPT reikalavimas sumokėti baudą yra nepagrįstas.

4.       Ieškovė nurodė, kad reikalavimas dėl 1 085 105,46 Eur baudos priteisimo kyla iš Sutarties 39 punkto, iš kurio turinio matyti, jog Sutarties šalys susitarė dėl sąlygų, kurioms esant ieškovė įgyja teisę į Sutarties 39 punkte nustatyto dydžio baudą: pirma, atsakovė padaro esminį Sutarties pažeidimą; antra, VPT vienašališkai nutraukia Sutartį; trečia, VPT atsakovei pateikia reikalavimą tokią baudą sumokėti.

5.       Ieškovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos atsakovės sutartinei atsakomybei kilti. Visų pirma, atsakovė atliko esminį Sutarties pažeidimą, nes neįgyvendino 5 Prieaugio (iki 2023 m. kovo 2 d.), 6 Prieaugio (iki 2023 m. birželio 2 d.) ir 7 Prieaugio paslaugų bei nesuteikė visų Kūrimo paslaugų nei iki galutinio sulygto termino – 2023 m. rugsėjo 1 d., nei iki VPT Sprendimo priėmimo. Šios aplinkybės, be kita ko, buvo nustatytos ankstesnėje byloje. Antra, VPT dėl atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo priėmė VPT Sprendimą, kuriuo vienašališkai nutraukė Sutartį. Teismas ankstesnėje byloje tokį VPT Sprendimą laikė adekvačia, proporcinga, tinkama ir teisėta savigynos priemone bei VPT, kurios teisėti lūkesčiai iš esmės nebuvo patenkinti, reakcija į atsakovės ir jos partnerio padarytą Sutarties pažeidimą, t. y., teismas konstatavo, kad VPT teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį. Trečia, ieškovė 2024 m. sausio 9 d. pateikė Pretenziją atsakovei dėl 1 085 105,46 Eur baudos sumokėjimo per 14 d. nuo registruoto laiško gavimo dienos.

6.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, be kita ko, turi sumokėti ir 12,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį ir priteisė VPT iš atsakovės UAB ,,Novian Systems“ 88 8960,10 Eur baudą, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 917,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas nurodė, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl jose nagrinėtos faktinės aplinkybės negali būti skundžiamos. Minėtais procesiniais teismų sprendimais nagrinėtas ginčas buvo tarp tų pačių šalių (VPT ir UAB ,,Novian Systems“) bei dėl to paties susiklosčiusio teisinio santykio ir faktinių aplinkybių, t. y. dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo, konstatuojant, jog Sutarties netinkamas vykdymas buvo nulemtas atsakovės elgesio, dėl to ieškovė negali būti laikoma atsakinga už atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Esant išnagrinėtoje byloje konstatuotoms aplinkybėms, jog atsakovė yra padariusi Sutarties pažeidimą, teismas nusprendė, kad toks tapačių faktinių aplinkybių vertinimas turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje, dėl to atsakovė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų dėl esminio Sutarties pažeidimo iš naujo negali ginčyti.

9.       Teismas pažymėjo, kad netesybų (ne)proporcingo dydžio įrodinėjimo našta tenka atsakovei, tačiau atsakovė neįrodė, kodėl prašomos priteisti netesybos turėtų būti mažintinos iki 100 000 Eur. Visų pirma, teismas nurodė, kad projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšomis, kurios turėjo būti įsisavintos iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų pažeidimo nebuvo įgyvendintas. Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Agentūra) priėmė 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl projektui išmokėtų lėšų grąžinimo, nurodant projekto vykdytojui VPT grąžinti atitinkamai 2 250 263,35 Eur ir 280 000 Eur, tačiau ieškovei neturint tokio lėšų dydžio savo biudžete, pagal jos prašymą nurodytų lėšų grąžinimas buvo atidėtas iki 2024 m. gruodžio 5 d. Antra, teismas nusprendė, kad byloje nebuvo paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovės dėl atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo patirti nuostoliai yra didesni nei 2,5 mln. Eur, kuriuos sudaro: i) išlaidos už viešojo pirkimo sąlygų (Techninės specifikacijos) parengimą, pasiūlymų vertinimą viešojo pirkimo metu bei sutarties vykdymo techninę priežiūrą (tiekėjas UAB ,,ForIT“) – 267 552 Eur; ii) išlaidos už SAULĖ IS polapio sukūrimą (tiekėjas MB ,,Code cat“) – 8 470 Eur; iii) išlaidos už renginio pagal viešinimo planą organizavimą (tiekėjai UAB ,,Technopolis Ozas“ ir UAB ,,A Management“) – 1 196,9 Eur; iv) ieškovės darbuotojų darbo užmokestis už papildomų funkcijų, susijusių su viešuoju pirkimu ir Sutartimi, atlikimą – mažiausiai 231 469,45 Eur; v) išlaidos esamai viešųjų pirkimų sistemai (CVP IS) palaikyti – mažiausiai 384 750,60 Eur, viso šių išvardintų papildomų išlaidų suma – 893 438,95 Eur; ir galiausiai nustatyta, kad pagal Sutartį atsakovei už atliktas paslaugas sumokėta 1 989 360,01 Eur, kas taip pat sudaro ieškovės išlaidas dėl atsakovės kaltės nesant pabaigtai vykdyti Sutarčiai, pagal kurią nebuvo perduotas galutinis rezultatas – nauja SAULĖ IS sistema.

10.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra svarbi nustatyta aplinkybė dėl Sutarties specifikos ir objekto, kuri lemia, jog tinkamam Sutarties įvykdymui esminę reikšmę turi galutinis paslaugų (darbų) atlikimo rezultatas – modernizuota ir įdiegta SAULĖ IS sistema, be kurios Sutartimi siekiama nauda yra faktiškai neįmanoma, todėl akivaizdu, jog be kitų visų likusių neatliktų esminių darbų, kurių neįvykdė atsakovė, nėra galimybės naudoti SAULĖ IS nesant užbaigto viso Sutarties objekto. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, jog Sutarties objektas yra integralus, todėl atsakovei nesukūrus (nemodernizavus) ir neįdiegus naujos viešųjų pirkimų sistemos SAULĖ IS, ieškovė bus priversta skelbti naują viešąjį pirkimą. Teismas nurodė, kad kiekviena informacinių technologijų įmonė pasirenka ir taiko savo projektavimo sprendimus, ,,architektūrą“ konkrečiam rezultatui pasiekti; pati sistema remiasi tam tikrais projektavimo sprendimų argumentais, kuriuos žino bei supranta tik ją kūrę asmenys; be to, net ir perpratus tokius sprendimus, juos reikia pritaikyti bei panaudoti, jog jų pagrindu sukurta sistema funkcionuotų taip, kaip siekiama; aktualu ir tai, kad kiti asmenys net nėra susipažinę ir nedirba su konkrečiais įrankiais, karkasais, kuriuos pasirinko ir naudojo pradinė komanda, ir būtent kiekviena komanda pasirenka technologiją, sprendimus, su kuriomis moka dirbti ir turi patirties jų specialistai, be to, kaip nurodoma, pagal konkrečios bendrovės pasirinktą strategiją atsiranda priklausomybės nuo trečiųjų šalių paslaugų ar bibliotekų.

11.       Teismas nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta kaip vienas nedalus sandoris, ir dėl to nėra pagrindo nesutikti su ieškovės teiginiais, jog Sutarties tikslas turėjo būti pasiektas atsakovei, kaip paslaugų teikėjai, atlikus visus informacinės sistemos kūrimo darbus ir suteikus visas šios sistemos Priežiūros paslaugas pagal Sutartį. Dėl to būtent tarpinis rezultatas ieškovei, kaip paslaugų gavėjai ir užsakovei, nėra esminis ir aktualus, o netesybų taikymas, atitinkamai buvo nukreiptas ne į tarpinio, o į galutinio rezultato pasiekimą.

12.       Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, jog netesybų dydis atitinka minimalius nuostolius, o prievolės nedalomas pobūdis – Sutarties integralus objektas lemia, jog galutinis rezultatas šiuo atveju ieškovei turėjo esminę reikšmę; atsakovės padarytas Sutarties pažeidimas buvo esminis ir nulėmė Sutarties nutraukimą; atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo padariniai yra realūs ir itin reikšmingi, nes ieškovė privalės grąžinti daugiau nei 2,5 mln. Eur dydžio paramą; ankstesniais teismų procesiniais sprendimais įvertintas atsakovės elgesys ir pripažinta jos kaltė, konstatuojant esminį Sutarties pažeidimą bei nenustatant priežasčių atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės; kita vertus, iš atsakovės nepriteisus netesybų arba jas iš esmės sumažinus, būtų iškraipyta sąžininga tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o tokia situacija nebūtų suderinama su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu ir prilygtų esminiam viešojo pirkimo sutarties pakeitimui. Teismas įvertino, kad šiuo atveju aktualios ir byloje nustatytos aplinkybės, jog VPT pervesta 400 000 Eur suma, nurodyta Sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje bei ankstesniais teismų procesiniais sprendimais priteista 164 211,80 Eur delspinigių suma. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, nusprendė, kad yra teisinis pagrindas sumažinti prašomą priteisti baudą 196 145,36 Eur pinigine suma ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 888 960,10 Eur dydžio baudą.

13.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu bei 3 straipsnio 2 punktu, nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

14.       Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui duomenis, jog patyrė 27 896,44 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 81,92 proc., taip pat atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nusprendė priteisti: iš atsakovės ieškovės naudai – 9 011,20 Eur dydžio išlaidas už atstovavimą; iš ieškovės atsakovės naudai – 1 093,84 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas, atlikęs įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 7 917,36 Eur atstovavimo išlaidų.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė BĮ Viešųjų pirkimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas iš atsakovės UAB „Novian Systems“ priteisti baudą patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, iš atsakovės priteisiant 1 085 105,46 Eur baudą, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo ir ieškovei iš atsakovės priteisti visą atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidų, patirtų už advokatų pagalbą apeliaciniame procese, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas pripažinęs visų ieškovės teiktų reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų pagrįstumą, be teisinio pagrindo ir aiškių motyvų sumažino priteistiną baudą. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl Sutarties 39 punkto nuostatos aiškinimo ir taikymo. Nors atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais, tačiau savo poziciją grindė tariamais ieškovės netinkamais veiksmais ir įvairiais nepagrįstais atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindais. Ieškovei turėjo būti priteista visa (100 proc.) jos prašoma bauda, juolab kad ieškovė įrodė, jog jai kilę nuostoliai (praradimai) dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kelis kartus viršija reikalaujamos baudos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime kaip nepagrįstus atmetė iš esmės visus atsakovės prieštaravimus (motyvus) dėl Sutarties vykdymo aplinkybių, sprendimo dėl Sutarties neprejudicialumo, ekspertizės skyrimo, baudos sumažinimo įvairiais pagrindais ir pan. Dėl to, sprendimo dalis dėl priteistino baudos dydžio ne tik dviprasmiška, bet ir iš esmės nemotyvuota bei pažeidžia bendrąją praktiką ir reguliavimą, kad netesybų dydis mažinamas tik dėl konkrečių, įstatyme įtvirtintų pagrindų.

15.2.                      Atsakovė byloje nuo ieškovės reikalavimų gynėsi įvairiomis teisių gynybos priemonėmis ir argumentais (teikė prašymus: sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, paskirti teismo ekspertizę, išreikalauti įrodymus iš ieškovės, susijusius su SAULĖ IS finansavimu; teikė naujus įrodymus ir kt.), kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad: i) ankstesnė byla turi prejudicinę galią šiai bylai, todėl jau išnagrinėtos aplinkybės negali būti nustatinėjamos iš naujo ar ginčijamos; ii) ankstesnėje byloje, įvertinus atsakovės keliamus tuos pačius argumentus ir teikiamus įrodymus konstatuota, kad ieškovė teisėtai nutraukė Sutartį dėl atsakovės padaryto esminio pažeidimo; iii) netesybų dydžio neproporcingumo įrodinėjimo našta tenka atsakovei, kuri neįrodė, kad bauda mažintina iki 100 000 Eur dydžio sumos; iv) ieškovė įpareigota grąžinti gautą daugiau kaip 2,5 mln. Eur ES struktūrinės paramos lėšų sumą; v) papildomų ieškovės praradimų suma sudaro beveik 0,9 mln. Eur; vi) SAULĖ IS turėjo būti pabaigta laiku visiškai, o ne iš dalies, atsakovės argumentai dėl dalies prievolės įvykdymo nepagrįsti, ieškovė negali naudotis jai perduota dalimi sistemos; vii) netesybų taikymas nukreiptas ne į tarpinio, o galutinio rezultato pasiekimą; viii) netesybų dydis atitinka minimalius nuostolius, atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo padariniai yra realūs ir itin ženklūs; ix) iš atsakovės nepriteisus netesybų arba jas iš esmės sumažinus, būtų iškraipyta sąžininga tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų principai bei esmingai pakeista Sutartis. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimu pasiektas rezultatas neatitinka šalių pateiktų argumentų įvertinimo ir paties teismo nurodomų motyvų.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), iš esmės nepagrindė priteisto baudos dydžio sumažinimo. Nėra aišku, kaip teismas apskaičiavo 196 145,36 Eur, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis rėmėsi bei kokias teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką taikė. Nors teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, atsižvelgė į ieškovės gautą garantijos sumą ir delspinigius, priteistus ankstesnėje byloje, tačiau neįvertino, kad teismas jau pirmojo ginčo nagrinėjimo metu yra pasisakęs dėl to. Ankstesnėje byloje susiklosčiusi situacija, kai teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 164 211,80 Eur delspinigius, o kartu atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ieškovės kreipimąsi į garantą išmokėti garantijos išmoką, nedera su nagrinėjamoje byloje pasiektu šalių ginčo išnagrinėjimo rezultatu.

15.4.                      Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino baudos dydį. Teismo teisė mažinti netesybas yra išimtinė, o ne bendro pobūdžio taisyklė, kurios taikymas turi būti grindžiamas konkrečiais ir individualiai įvertintais pagrindais. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: i) mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos; ii) kai prievolė iš dalies įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas dėl šių pagrindų pasisakė, tačiau atmetęs atsakovės motyvus, netesybų (baudos) aptariamais kriterijais nesumažino. Teismų praktikoje yra įtvirtinti ir papildomi netesybų mažinimo (atleidimo nuo netesybų) pagrindai iš esmės susiję su skolininko nubaudimu ir kreditoriaus nepagrįstu praturtėjimu (pasipelnymu). Šie papildomi pagrindai taip pat taikomi, atsižvelgiant į pagrindinę teisinio reguliavimo maksimą šioje srityje – priteisiamų netesybų dydis negali būti mažesnis už kreditoriaus patirtus nuostolius. Sutartyje įtvirtintos 3 ieškovės teisių įgyvendinimo (gynimo) priemonės: delspinigiai (Sutarties 30 punktas), bauda (Sutarties 39 punktas) ir garantija (Sutarties 35 punktas). Ankstesnėje byloje buvo nuspręsta dėl garantijos ir delspinigių, o nagrinėjamoje byloje – tik dėl baudos.

15.5.                      Sutarties 30 punkte apibrėžtas delspinigių taikymas (skaičiavimas) siejamas su esminės sutartinės prievolės – Kūrimo paslaugų (darbų) suteikimo (atlikimo) (Sutarties 7.1 papunktis) – vėlavimu. Toks delspinigių skaičiavimo skatinamasis tikslas aiškiai matyti ir iš sprendimo dėl Sutarties. Sutarties 39 punkte nustatytas baudos taikymas iš esmės apibrėžtas esminiu Sutarties pažeidimu ir kreditoriaus teisės nutraukti Sutartį įgyvendinimu. Be to, šioje nuostatoje atskirai pabrėžiama, kad 30 proc. nuo Kūrimo paslaugų dydžio bauda – adekvatūs ir sąžiningi nuostoliai. Taigi, bauda iš esmės buvo įtvirtinta kaip kompensacinė, skolininko civilinės atsakomybės įgyvendinimo priemonė. Vadinasi, delspinigiais ir bauda, kurie buvo atskirai reikalaujami dviejose savarankiškose civilinėse bylose, siekiama skirtingų tikslų (atlyginti žalą ir paskatinti vykdyti prievolę) ir taikomi netapačiose situacijose: kai vėluojama įgyvendinti Sutartį ir kai ji apskritai neįgyvendinama ir dėl to nutraukiama. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškovė netesybas – delspinigius ir baudą – skaičiavo, o atsakovei atsisakius jas sumokėti, reikalavo teismo jas priteisti, už tuos pačius neteisėtus atsakovės veiksmus.

15.6.                      Sutarties 35 punkte nustatyta, kad Sutarties įvykdymo (vykdymo) užtikrinimas yra skirtas užtikrinti visų atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymą bei nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės netinkamai vykdytų ar netinkamai įvykdytų Sutarties įsipareigojimų, atlyginimą, įskaitant delspinigių ir baudų mokėjimą. Iš Sutarties ir CK 6.90 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad garantijos nustatymo (taikymo) tikslai yra skatinti vykdyti Sutartį ir, nagrinėjamu atveju, kompensuoti ieškovės praradimus (nuostolius). Kita vertus, netesybų dydis ir patirtų nuostolių dydis neprivalo sutapti pilna apimtimi, o tik turi būti nustatyta tam tikra koreliacija, juolab kad reikalavimas priteisti netesybas nėra tapatus reikalavimui priteisti žalą, nors ir siekiama panašaus kompensacinio tikslo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo nuspręsti, kad reikalaujamas priteisti baudos atlyginimas turėtų būti mažinamas dėl ieškovės gautos garantijos (ir (ar) priteistų delspinigių ankstesnėje byloje), nes ieškovė įrodė, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jos patirti suvaržymai (nuostoliai) yra daug didesni.

15.7.                      Atsakovės pasiūlytas ir teismo netiesiogiai perimtas netesybų mažinimo modelis neatitinka teisinio reguliavimo, Sutarties nuostatų ir netesybų mažinimo esmės (tikslų). Atsakovė nurodė, kad iš garantijos sumos, kurią gavo ieškovė (400 000 Eur), reikia atimti: i) ieškovei ankstesnėje byloje priteistą delspinigių atlyginimą; ii) procesines palūkanas nuo šios sumos; iii) ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 400 000 – (164 211,80 + 9 969,68 + 29 673,16) = 196 145,36 Eur. Tokiu būdu yra sumaišomi skirtingi teisės institutai ir ieškovės nenaudai pritaikyta neteisinga netesybų mažinimo schema, kuri pažeidžia ankstesnės bylos prejudicialumą, kadangi teismas dėl visų šių ieškovės teisių gynybos priemonių bendro taikymo jau pasisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, neįsigilinęs ir neišnagrinėjęs iš esmės ginčo šalių argumentų, perrėmė atsakovės poziciją ir ją siurpriziškai pritaikė ieškovės nenaudai. Tokia skundžiamo procesinio sprendimo dalis negali būti palikta galioti ir ieškovei sukelti neigiamus padarinius.

15.8.                      Teismas neaiškiais motyvais sumažino ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Pirma, teismas nemotyvavo, kaip jis apskaičiavo neva pagrįstą ieškovės patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą – 11 000 Eur. Antra, ieškovė byloje pateikė ieškinį (jame pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), dubliką, du kartus pasisakė dėl atsakovės prašymo stabdyti bylą, atsikirto į prašymą skirti teismo ekspertizę, teikė kitus dokumentus (pvz., pranešimą apie bylos sustabdymo pagrindo išnykimą), dalyvavo trijose teismo posėdžiuose (trukmė – 7 val. 15 min.). Vien šių procesinių dokumentų ir veiksmų „vertė“, net neatsižvelgiant į tai, kad ieškovei atstovavo du, o ne vienas advokatas, pagal Rekomendacijas viršija 11 000 Eur. Trečia, įprastinėse viešųjų pirkimų bylose, t. y., ginčuose dėl procedūrų, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, paprastai priteisiama suma viršija apskųstame sprendime nurodytą atstovavimo išlaidų dydį. Ketvirta, tokiu ieškovei priteistu atstovavimo išlaidu atlyginimu neatsižvelgiama į atsakovės procesinį elgesį. Būtent dėl atsakovės veiksmų ši byla buvo komplikuota, jos nagrinėjimas nepagrįstai ištęstas. Tik dėl to, kad atsakovė kėlė daug šalutinių ir nepagrįstų teiginių ir samprotavimų, ieškovė buvo priversta teikti atsikirtimus ir paaiškinimus į juos. Atsakovė taip pat pateikė daugybę pakartotinių ir naujų įrodymų.

16.       Atsiliepime į ieškovės BĮ Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą atsakovė UAB „Novian Systems“ prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamose dalyse palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje (dėl nepriteistos baudos dalies) yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas, netesybas (baudą) sumažino atsižvelgęs į ieškovės jau faktiškai gautą sumą pagal išduotą garantiją. Iš Sutarties 35 punkto nuostatos matyti, jog šalys susitarė, jog garantijos (Sutarties įvykdymo užtikrinimo) tikslas, be kita ko, yra užtikrinti delspinigių ir baudų mokėjimą. Šalys nesusitarė, jog išmokamos garantijos suma gali būti bet kokia, kokios tik pageidaus ieškovė. Priešingai, Sutartyje aiškiai nurodyta, jog garantijos suma turi būti ne bet kokia, bet tokia, kuri atitiktų Sutartyje nurodytą tikslą – užtikrinti nuostolių, įskaitant delspinigių ir baudų, mokėjimą. Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Tai reiškia, kad Sutarties nuostatos buvo parengtos išimtinai pačios ieškovės vienašališkai. Tačiau atsakovė, laimėjusi viešąjį pirkimą, Sutartį sudarė prisijungimo būdu, neturėdama jokios įtakos Sutarties sąlygų turiniui. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju Sutarties nuostatos dėl garantijos (Sutarties įvykdymo užtikrinimo) turi būti aiškinamos ieškovės nenaudai. Tai reiškia, kad, Sutartyje aiškiai apibrėžus garantijos (Sutarties įvykdymo užtikrinimo) tikslą – užtikrinti nuostolių, įskaitant delspinigių ir baudų, mokėjimą – garantija (Sutarties įvykdymo užtikrinimas) negali būti panaudota jokiam kitam tikslui. Ieškovė negali piktnaudžiauti garantijos (Sutarties įvykdymo užtikrinimo) institutu bei negali nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Kitaip tariant, garantija (Sutarties įvykdymo užtikrinimas) gali būti panaudota tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečiais ieškovės nuostoliais, įskaitant delspinigius ir baudas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir paskirstė sumas, išmokėtas pagal garantiją. Kitu atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nebūtų sumažinęs priteistinos baudos atsižvelgiant į ieškovės faktiškai gautą ir pagal tikslą nepanaudotą garantijos sumą, būtų susiklosčiusi situacija, jog atsakovė būtų baudžiama du kartus: tiek pagal Sutarties nuostatas, tiek papildomai pagal garantijos (Sutarties įvykdymo užtikrinimo) nuostatas. Tai būtų neteisinga ir neatitiktų Sutarties 35 punkto tikslo užtikrinti delspinigių ir baudų mokėjimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistiną baudą 196 145,36 Eur, kurią ieškovė jau faktiškai gavo pagal garantiją.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tikrąją garantijos (Sutarties įvykdymo užtikrinimo) paskirtį ir tikslą. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovė, nors viešai pabrėžia proporcingumo principą, pati siekia gauti didesnę sumą palyginti su jos prašoma baudos suma, todėl tokie ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais. Garantija negali būti naudojama nepagrįstam praturtėjimui kitos šalies sąskaita, todėl garantija negalėjo būti panaudota daugiau nei ieškovės prašomai priteisti sumai padengti.

16.3.                      Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nesumažino ieškovės prašomų priteisti netesybų CK nustatytais pagrindais (kai mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos ir kai prievolė iš dalies įvykdyta), nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti, kiek faktiškai (realiai) ieškovė yra gavusi iš atsakovės pinigų neįvykdytos prievolės pagrindu. Nors ieškovė nori ir teismo prašo ignoruoti ir nevertinti ieškovės gautų sumų pagal garantiją (Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą), tačiau toks ieškovės noras ir prašymas yra absoliučiai nepagrįstas, nesąžiningas ir neatitinkantis teisingumo bei protingumo principų.

16.4.                      Nors ieškovė teigia, kad jai nebuvo aišku, kuo remiantis teismas priėmė skundžiamą sprendimą dėl priteistos sumos dydžio, tačiau analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą matyti, nes teismas išdėstė motyvus dėl priimto sprendimo. Ieškovės dviprasmiška pozicija, kai viena vertus, ieškovė teigia, jog jai „neaišku“, kaip buvo apskaičiuota priteista suma, o, kita vertus, kai ieškovė labai detaliai tame pačiame apeliaciniame skunde nurodo, kaip buvo apskaičiuota priteista suma patvirtina tiek ieškovės pozicijos nenuoseklumą bei prieštaringumą, tiek pačios ieškovės nesąžiningumą byloje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, todėl jo keisti pagal ieškovės teikiamą apeliacinį skundą nėra pagrindo.

16.5.                      Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl garantijos sumos jau yra pasisakę ir ankstesnę civilinę bylą nagrinėję teismai, tačiau tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Priešingai nei nurodo ieškovė, ankstesnę bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl išmokėtos sumos dydžio pagrįstumo pagal garantiją. Be to, pati ieškovė apeliaciniame skunde cituoja Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024, kuriame teismas nurodė, kad ieškovės kreipimasis į garantą dėl šių prievolių įvykdymo, savaime negali būti laikomas neteisėtu. Pagal suformuotą teismų praktiką prejudicinę reikšmę turi tik teismo nustatyti prejudiciniai faktai. Šiuo atveju ankstesnę bylą nagrinėję teismai (Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas) patys nekonstatavo ir netyrė aplinkybių, susijusių su garantijoje (Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumente) nurodytos sumos pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ankstesnę bylą nagrinėjusių teismų sprendimai šiuo atveju neturi įtakos sprendžiamai bylai.

16.6.                      Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ne dėl to, kad būtų sumažinęs netesybas CK nustatytais pagrindais (kai mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos, o dėl tos priežasties, jog ieškovė jau faktiškai yra (buvo) gavusi nemažą dalį priteistinos sumos, t. y. 400 000 Eur pagal garantiją. Iš 400 000 Eur išmokėtos sumos ieškovė teisėtai galėjo panaudoti tik 203 854,64 Eur sumą, kurią sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ieškovės naudai priteistos sumos: 164 211,80 Eur delspinigių suma; 8 procentų metinių procesinių palūkanų nuo 164 211,80 Eur nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2024 m. birželio 8 d.), kas sudaro 9 969,68 Eur suma; 29 673,16 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Kaip matyti, iš viso teismo priteista suma sudaro 203 854,64 Eur, todėl likusi dalis sumos (400 000 – 203 854,64 = 196 145,36 Eur) buvo nepanaudota, t. y. tiesiog išmokėta ieškovei pagal garantiją (Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą), tačiau nepagrįsta jokiais ieškovės reikalavimais ar dokumentais. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino garantijoje išmokėtas sumas bei jas palygino su faktiškai ieškovės reikalaujamomis priteisti sumomis. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šiuo atžvilgiu neprivalėjo vertinti hipotetinių ar tikėtinų ieškovės nuostolių. Pati ieškovė, prašydama išmokėti garantijoje nurodytą sumą, nenurodė jokio pagrindimo. Be to, ieškovė nepareiškė atsakovei kitų reikalavimų, išskyrus reikalavimus dėl baudos ir delspinigių (ankstesnėje byloje) priteisimo.

16.7.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti visą bylinėjimosi išlaidų sumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidos negali būti didesnės nei nustatyta Rekomendacijose. Vien aplinkybė, jog ieškovė patyrė daugiau išlaidų nei nurodyta Rekomendacijose, nėra pagrindas priteisti didesnes nei Rekomendacijose nurodytos maksimalios galimos priteisti išlaidos. Be to, pati ieškovė pripažino, kad byla nėra sudėtinga.

17.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Novian Systems“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir:

17.1.                      skirti teismo ekspertizę: i) siekiant nustatyti, ar Sutarties vykdymo metu išaugo Kūrimo paslaugų apimtys ir, jeigu taip – kokiu dydžiu (mastu) bei kurios šalies veiksmai lėmė apimčių išaugimą; ii) nustatyti terminą šalims pateikti ekspertų kandidatūras, ekspertizės atlikimo kainą, eksperto kvalifikacijos patvirtinimą, sutikimą bei suformuluoti klausimus ekspertui;

17.2.                      priimti naują sprendimą: atleisti (visiškai ar iš dalies) atsakovę nuo civilinės atsakomybės mokėti netesybas (baudą) ir ieškovės ieškinį atmesti, arba

17.3.                      priimti naują sprendimą: iš esmės sumažinti ieškovės reikalaujamų priteisti netesybų (baudos) dydį (pvz., iki 100 000 Eur), arba

17.4.                      perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Atsakovė turėjo būti atleista nuo civilinės atsakomybės už paslaugų nesuteikimą Sutartyje numatytais terminais dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių – išaugusių Sutartyje nustatytų paslaugų apimčių. Vykdant Sutartį, ieškovė ėmė reikalauti teikti tris kartus didesnės apimties paslaugas, t. y. pradėjo reikalauti siekti rezultato, numatyto ne Techninėje specifikacijoje, bet detalios analizės dokumentuose. Taigi, šiuo atveju pati ieškovė atliko veiksmus dėl kurių atsirado neigiamos teisinės pasekmės, t. y. paslaugos nebuvo suteiktos Sutartyje numatytu laiku.

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime, atsisakydamas atleisti (arba iš dalies atleisti) atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nepagrįstai plečiamai aiškina ankstesnę bylą nagrinėjusių teismų sprendimus (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024). Ankstesnę bylą nagrinėję teismai konstatavo tik tiek, kad atsakovė neįrodė paslaugų apimties išaugimo. Tai reiškia, kad pagal atsakovės byloje pateiktus įrodymus teismai negalėjo padaryti išvados, jog paslaugų apimtys išaugo. Pagal suformuotą teismų praktiką prejudicinę reikšmę turi tik teismo nustatyti prejudiciniai faktai. Teismų teiginys, jog atsakovė neįrodė paslaugų apimties išaugimo, negali reikšti išvados, jog teismai nustatė prejudicinį faktą dėl paslaugų apimties neišaugimo. Vietoje to teismai atliko tik įrodymų teisinį vertinimą (konstatuodami, jog atsakovė neįrodė vienokių ar kitokių aplinkybių), tačiau teismai patys nekonstatavo faktinės aplinkybės dėl paslaugų apimties (ne)išaugimo.

18.3.                      Net jeigu tam tikros teismų išvados, susijusios su įrodymų teisiniu vertinimu, būtų laikomos prejudiciniais faktais, šioje byloje tokie prejudiciniai faktai neturėtų būti taikomi dėl to, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateikta gerokai daugiau įrodymų, patvirtinančių paslaugų apimties išaugimą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo įvertinti ne tik ankstesnių teismų padarytas teisines išvadas (teisnius vertinimus) dėl byloje esančių įrodymų, tačiau ir visus naujai pateiktus į bylą įrodymus, kurių neturėjo ankstesnę bylą nagrinėję teismai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nevertino ir nepasisakė dėl visų į bylą pateiktų papildomų įrodymų, kurių neturėjo ankstesnę bylą nagrinėję teismai. Teikiami įrodymai patvirtina aplinkybes, kad: i) paslaugų teikimo apimtys Sutarties vykdymo eigoje išaugo net apie 3 (tris) kartus; ii) ieškovės detalios analizės metu reguliariai kėlė reikalavimus, nenumatytus Techninėje specifikacijoje; iii) atsakovė nuosekliai informuodavo ieškovę apie išaugusias paslaugų teikimo apimtis; iv) ieškovė nesutikdavo koreguoti nei išaugusių paslaugų apimties, nei terminų. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 neturėjo didelės dalies bylai reikšmingų įrodymų, Lietuvos apeliacinio teismo išvada, jog paslaugų teikimo apimtys neišaugo, turėtų būti vertinama rezervuotai. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo minėtų įrodymų, tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės bei galimai padarydamas klaidingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių.

18.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 neatsižvelgė į tai, kad Sutarties vykdymo metu ieškovė buvo itin nelanksti ir reikalavo įgyvendinti visus ieškovės Sutarties vykdymo metu (t. y. jau po to, kai buvo sudaryta Sutartis) nurodytus funkcionalumus, neatsižvelgiant į atsakovės siūlymus tuos pačius funkcionalumus įgyvendinti kitu būdu, leisiančiu operatyviau įvykdyti Sutartį. Nors teoriškai techninė specifikacija nustatė galimybę lanksčiai realizuoti joje keliamus reikalavimus, tai suderinus su perkančiąja organizacija, tačiau faktiškai byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė prieštaravo ir nesudarė galimybės lanksčiai realizuoti Techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir neanalizavo minėtų įrodymų, tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės bei galimai padarydamas klaidingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių.

18.5.                      Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 atsisakė vertinti pirminius dokumentus, iš kurių matyti padidėjusi paslaugų apimtis. Galimai dėl to, kad Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė vertinti ir lyginti Techninės specifikacijos reikalavimus su detalios analizės reikalavimais, padarė klaidingą išvadą, jog paslaugų apimtys neva nepadidėjo. Būtent išaugusi paslaugų apimtis lėmė tai, jog dėl padidėjusių paslaugų teikimo apimčių atsakovei nebuvo sudarytos galimybės laiku (Sutartyje nustatytais terminais) suteikti paslaugų. Dėl to atsakovės atžvilgiu apskritai neturėjo būti taikomas Sutarties 39 punktas, arba atsakovė turėjo būti atleista nuo civilinės atsakomybės Sutarties 39 punkto atžvilgiu. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir neanalizavo minėtų įrodymų, tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės bei galimai padarydamas klaidingas išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių.

18.6.                      Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 nevertino argumentų ir aplinkybių, susijusių su Sutarties 39 punkto taikymu, t. y. nepasisakė, ar atsakovė galėtų (turėtų) būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų Sutarties 39 punkto atžvilgiu, todėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neturi įtakos Sutarties 39 punkto taikymui ir aiškinimui. Vien tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog ieškovė Sutartį nutraukė teisėtai, nereiškia, jog atsakovė automatiškai privalo sumokėti Sutarties 39 punkte nustatytą baudą ieškovei.

18.7.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo padariniai yra realūs ir ženklūs, nes ieškovė privalės grąžinti daugiau nei 2,5 mln. Eur dydžio paramą. Pirma, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turėjo visas galimybes išsaugoti jai suteiktą finansavimą. Ieškovei buvo sudarytos visos galimybės koreguoti detalios analizės rezultatus ir reikalauti tik sistemos pagal techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau ieškovė situacija nepasinaudojo ir vietoje to, kad išsaugotų finansavimą, atsakovei neleido sistemos kurti pagal Technines specifikacijos reikalavimus, kas būtų lėmę Sutarties įvykdymą laiku bei finansavimo išsaugojimą. Antra, atsakovė nebuvo prisiėmusi rizikos, susijusios su finansavimo praradimu. Finansavimo sutarties šalys negali perkelti savo teisių ar pareigų trečiajai šaliai (atsakovei), nesudariusiai finansavimo sutarties. Trečia, byloje nėra duomenų, jog ieškovė iš tiesų grąžino 2,5 mln. Eur. Ieškovei nepateikus tokių duomenų (įrodymų) negalima laikyti, kad nuostoliai yra realiai patirti. Ketvirta, tuo atveju, jeigu atsakovė būtų laikoma atsakinga už ieškovės finansavimo praradimą, tai reikštų, kad ieškovė praktiškai neatlygintinai įgytų atsakovės sukurtą paslaugų rezultatą. Penkta, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei buvo sudarytos galimybės toliau ieškoti kito finansavimo, tačiau ieškovė kito finansavimo neieškojo ir vietoje to pačiai ieškovei pakako to, jog esamas finansavimas būtų nutrauktas. Šešta, bylos medžiaga patvirtina, kad finansavimas buvo nutrauktas pačios ieškovės prašymu, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kad ieškovė prarado savo finansavimo šaltinius projektui. Septinta, kitos ieškovės išlaidos taip pat nėra susijusios su atsakovės veiksmais ir atsakovė negali būti laikoma atsakinga už minėtas išlaidas.

18.8.                      Netesybos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant ir į tai, kad buvo įvykdyta didžioji dalis (apie 55 proc.) prievolės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Sutarties integralus objektas lemia, jog galutinis rezultatas šiuo atveju ieškovei turėjo esminę reikšmę. Pirma, tais atvejais, kai prievolė iš dalies įvykdyta, netesybos turėtų būti mažinamos neatsižvelgiant į tai, ar galutinis rezultatas nukentėjusiajai šaliai turėjo esminę reikšmę. Šalys susitarė dėl paslaugų už 1 989 360,01 Eur su PVM perdavimo. Šias paslaugas ieškovė priėmė ir už jas atsiskaitė, todėl paslaugos buvo suteiktos tinkamai, kokybiškai ir laiku. Taigi, laikytina, kad ieškovė jau yra gavusi didžiąją dalį Sutartyje numatytų paslaugų. Antra, pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su tuo, kad Sutarties objektas yra integralus, yra nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pati ieškovė faktiškai priėmė dalines paslaugas ir už jas atsiskaitė. Šiuo atveju sutartinė bauda (apie 1 mln. Eur) sudaro beveik 28 proc. visos sutarties kainos (apie 3,6 mln. Eur), kai tuo tarpu atsakovė laiku, kokybiškai ir tinkamai suteikė paslaugų už 2 mln. Eur (įvykdė 55 proc. prievolės). Taigi, netesybų dydis yra aiškiai neproporcingas neįvykdytos prievolės daliai, o bauda (jeigu atsakovei būtų taikyta pilna atsakomybė) galėtų būti skaičiuojama tik proporcingai neįvykdytai paslaugų vertei. Trečia, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovė, jeigu tik to norėtų, turi visas galimybes toliau užsakyti tolesnį informacinės sistemos kūrimą, nes liko sukurti jau mažiau nei pusę (t. y. 45 proc.) visos informacinės sistemos. Ketvirta, pati Sutartis numatė dalinį suteiktų paslaugų rezultatų priėmimą–perdavimą. Penkta, ieškovė Sutarties vykdymo eigoje nusprendė Sutartį nutraukti. Tai buvo ieškovės pasirinkimas ir apsisprendimas. Tuo atveju, jeigu ieškovei buvo svarbu gauti paslaugų rezultatą iš vieno paslaugų teikėjo, ieškovė turėjo galimybes ne nutraukti Sutartį, tačiau ją tęsti ir užbaigti.

18.9.                      Nepagrįsta ir kasacinio teismo praktikai prieštaraujanti pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atsakovės nepriteisus netesybų arba jas iš esmės sumažinus, būtų iškraipyta sąžininga tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, o tokia situacija nebūtų suderinama su viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu ir prilygtų esminiam viešojo pirkimo sutarties pakeitimui. Netesybų mažinimas sprendžiant ginčus, kylančius iš viešojo pirkimo sutarčių, yra galimas ir leidžiamas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kas lėmė nepagrįsto bei neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

18.10.                      Netesybos turėjo būti mažinamos, be kita ko, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri įpareigoja teismus užtikrinti netesybų dydžio proporcingumą bei šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, byloje spręsdamas dėl netesybų, neįvertino kitų reikšmingų kriterijų: i) ieškovės kaltės laipsnio dėl susiklosčiusios situacijos; ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji nesutiko koreguoti detalios analizės rezultatų, t. y. nesutiko pakeisti paslaugų apimties, be to, ieškovė nuolat kėlė naujus reikalavimus kuriamai sistemai, kurie nebuvo nustatyti Techninėje specifikacijoje; ii) atsakovės elgesio; atsakovė nuo pat pradžių su ieškovė bendravo itin atvirai ir nuolat teikė duomenis apie teikiamas paslaugas, grėsmes bei kitas rizikas, siūlydavo įvairius sprendimus, kaip toliau sėkmingai vykdyti projektą; iii) teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą; šiuo atveju Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, t. y. prisijungimo būdu ir atsakovė neturėjo absoliučiai jokios įtakos Pirkimo sutarties sąlygoms, tame tarpe ir dėl Sutarties sąlygos dėl baudos dydžio; iv) atsakovės finansinė padėtis; atsižvelgiant į atsakovės finansinę situaciją, ieškovės prašoma priteisti 1 085 105,46 Eur bauda turėjo būti laikoma neproporcingai didelė ir tokios didelės baudos priteisimas ne tik pažeistų teisingumo ir protingumo principus, bet ir sukeltų realią grėsmę atsakovės veiklos tęstinumui.

18.11.                      Siekiant nustatyti, ar Sutarties vykdymo metu išaugo Kūrimo paslaugų apimtys ir, jeigu taip – kokiu dydžiu (mastu) bei kurios šalies veiksmai lėmė apimčių išaugimą, atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo skirti teismo ekspertizę. Prašydama ekspertizės atsakovė nesiekė peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024. Šiuo atveju tik specialiųjų žinių turintis ekspertas gali profesionaliai analizuoti techninės specifikacijos reikalavimus ir detalios analizės rezultatus; atsakyti, ar yra skirtumas tarp techninės specifikacijos reikalavimų ir detalios analizės rezultatų; išanalizuoti Jira ir Confluence sistemų duomenis – šalių susirašinėjimą sutarties vykdymo metu, bei daryti atitinkamas išvadas. Būtent nuo ekspertizės išvadų priklausytų atsakymas, ar atsakovė turėjo kurti sistemą pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimų apimtis, ar pagal gerokai didesnes apimtis. Pirmosios instancijos teismui atsisakius skirti ekspertizę nebuvo įgyvendintas teisingumas, nes nebuvo išsiaiškinta tikroji tiesa byloje. Tokiu būdu teismas tik paviršutiniškai ir formaliai ištyrė įrodymus, nesigilindamas į bylos esmę, o vietoje to tik formaliai pritaikęs teisės normas. Tai, kad byloje buvo būtina skirti ekspertizę, patvirtina ir byloje pateikta specialisto išvada, patvirtinanti, jog paslaugų apimtys tam tikroje dalyje išaugo apie 10 kartų. Šios išvados ankstesnę bylą nagrinėję teismai neturėjo (neprijungė prie bylos)

19.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Novian Systems“ apeliacinį skundą ieškovė BĮ Viešųjų pirkimų tarnyba prašo atmesti kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo alternatyvius reikalavimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalių, kuriomis ieškovei iš atsakovės priteistas 888 960,10 Eur baudos dydžio atlyginimas, nuo šios sumos skaičiuojamų procesinių palūkanų atlyginimas ir 7 917,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinimo ar pakeitimo, teismo ekspertizės skyrimo ar bylos grąžinimo pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidas, patirtas už advokatų pagalbą apeliaciniame procese, atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Atsakovė, paneigdama tarp šalių jau išnagrinėto ginčo reikšmę ir iškreipdama teismo procesinio sprendimo prejudicijos galią (prasmę), ne kvestionuoja sprendimo išvadas šiuo aspektu, tačiau pakartotinai kelia tuos pačius argumentus dėl šalių sudarytos, o vėliau abiejų nutrauktos Sutarties vykdymo aplinkybių ir jos nuostatų aiškinimo. Ankstesnėje byloje nagrinėtas ginčas buvo tarp tų pačių šalių – ieškovės ir atsakovės bei dėl to paties susiklosčiusio teisinio santykio ir faktinių aplinkybių – dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė remiasi tapačiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo ir neva neegzistuojančio esminio Sutarties pažeidimo, kurių priešingą vertinimą (kaip ir išvadas dėl Kūrimo paslaugų nepadidėjimo) jau yra pateikę Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024. Šių teismų procesiniai sprendimai yra įgiję prejudicinę galią, todėl nagrinėjamoje byloje jais galima remtis kaip neginčytinais. Atsakovė ne tik ignoruoja ankstesnėje byloje priimto sprendimo dėl Sutarties ratio decidendi, bet ir iškreipia prejudicialumo sampratą bei reikšmę, galiausiai paneigia šalių procesines tinkamai įgyvendinti savo teisių gynybą ir įgyvendinti savo interesus procese.

19.2.                      Teismas civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 konstatavo, kad tiek pagal byloje surinktą medžiagą, teisinį reguliavimą, jį aiškinančią teismų praktiką, atsakovės teiginiai dėl Kūrimo paslaugų apimties padidėjimo liko neįrodytais. Tokia išvada reiškia pripažinimą, kad tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) Sutarties dalykas nepakito. Atsakovė iš esmės kvestionuoja teismų padarytų išvadų formuluotes, teigdama, kad teismų procesiniuose sprendimuose nėra frazės „paslaugų apimtys neišaugo“. Atsakovė subjektyviai ir savitai interpretuodama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turinį, bando paneigti jų prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Be to, atsakovė siekia neprisiimti jokios atsakomybės už savo teisių gynybos realizavimą ankstesnėje byloje, nes, jos vertinimu, tai, kad ji neįrodė atitinkamų aplinkybių viename procese, neriboja jų naujai (papildomai) įrodinėti kitame procese.

19.3.                      Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad net jeigu ankstesnėje byloje tam tikros teismų išvados dėl įrodymų vertinimo būtų laikomos prejudiciniais faktais, šioje byloje tokie prejudiciniai faktai nebūtų taikomi, nes atsakovė į bylą pateikė daugiau įrodymų apie paslaugų apimties padidėjimą. Visi nagrinėjamoje byloje teikiami įrodymai galėjo būti pateikti ankstesnėje byloje. Už teisių gynybą pirmiausia atsakingas pats subjektas, o ne jo ginčą sprendžiantys teismai, kurie tik nurodo, kaip nustatytoms faktinėms aplinkybėms reikia pritaikyti teisės normas, juolab kad ginčai, kylantys iš viešojo pirkimo sutarčių vykdymo, yra dispozityvūs, teismai dėl jų nesprendžia ex officio (pagal pareigas). Atsakovės argumentai, kad teismai civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 nevertino tik į nagrinėjamą bylą pateiktą specialisto išvadą, yra nepagrįstas. Pripažįstant, kad galimai „atsirado“ kokių nors įrodymų, kurių nebuvo galima pateikti civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024, vien jų vertinimas dėl grėsmės pažeisti įsiteisėjusio sprendimo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir prejudicialumą yra neleistinas. Atsakovė šiuo tikslu turėtų naudotis proceso atnaujinimo institutu, kadangi, priešingai nei įrodinėja atsakovė, nagrinėjama byla negali būti nagrinėjama kaip civilinės bylos Nr. e2-833-855/2024 klaidų taisymo instrumentas.

19.4.                      Atsakovė netinkamai sutapatina įrodymų (jų turinį) ir jų pagrindu pateiktas išvadas (vertinimą). Tai, kad teismai ankstesnėje byloje priėjo prie kitokio vertinimo nei pageidavo atsakovė, nereiškia, jog jie nenagrinėjo į bylą pateiktų argumentų ir įrodymų. Nėra pagrindo nuspręsti, kad papildomi, tačiau panašaus pobūdžio (turinio) įrodymai ankstesnėje byloje būtų lėmę kitą šios bylos procesinę baigtį. Juolab kad, Kūrimo paslaugų padidėjimas, kitaip nei aiškina atsakovė, yra ne tik fakto, bet ir teisės klausimas, apimantis rizikos tarp šalių paskirstymą ir atsakomybės už šios rizikos nepatenkinimą nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas negalėjo dėl Paslaugų apimties (ne)padidėjimo prieiti kitokios išvados nei tą padarė teismai ankstesnėje byloje, be kita ko, pirmines išvadas vertinant kaip klaidingas ar neteisingas.

19.5.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ankstesnę bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į tai, jog Sutarties vykdymo metu ieškovė buvo nelanksti ir nesutiko funkcionalumų įgyvendinti ne pagal Techninę specifikaciją, o reikalavo įgyvendinti detalią analizę. Ankstesnę bylą nagrinėję tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai dėl šių argumentų pasisakė, todėl atsakovė negali šios pozicijos teikti kaip naujos, keičiančios ankstesnį vertinimą. Nė vienoje byloje nėra (nebuvo) ginčo, kad detali analizė buvo atlikta bendru šalių sutarimu, detalizavus techninės specifikacijos reikalavimus. Dėl to, priešingai nei nurodo atsakovė, jai nepripažintini teisėti lūkesčiai dėl konkrečios Paslaugų apimties. Pati atsakovė ankstesnėje byloje akcentavo, kad net 150 techninės specifikacijos nuostatų turės būti sukonkretintos detalios analizės rengimo metu. Ankstesnėje byloje teismai konstatavo, kad šios aplinkybės visuomet buvo žinomos atsakovei.

19.6.                      Nagrinėjamos bylos (dėl baudos) dalykas neapima ankstesnėje byloje atsakovės „identifikuotų“ teismų procesinių veiksmų vertinimo, juolab kad šiuo metu nė vienoje iš bylų nevyksta kasacinis procesas, kuriame tai galėtų būti įgyvendinta. Atsakovė ydingai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo atsisakymą ankstesnėje byloje vertinti atitinkamus įrodymus. Atsakovės skundžiama teismo pozicija tiesiog buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, kai atsakovė į ankstesnę bylą pateikė gausybę techninio pobūdžio dokumentų ir tikėjosi, kad teismai ne tik už ją pačią atliks gausių duomenų analizę ir apibendrinimus, bet ir priims jai palankų procesinį sprendimą.

19.7.                      Atsakovė spekuliatyviai nurodo, kad ankstesnėje byloje nebuvo sprendžiama dėl baudos priteisimo iš atsakovės. Teismai pirmojoje byloje sprendė pagal ieškovės ir atsakovės pateiktus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Nė viena iš ginčo šalių nekėlė klausimo dėl Sutarties 39 punkte įtvirtintų netesybų – baudos.

19.8.                      Nors atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteistas baudos dydžio atlyginimas yra per didelis ir neproporcingas, tačiau atsakovė konkrečiai nepaneigia teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog tokie argumentai nėra pagrįsti, motyvuoti, nėra aišku, kodėl baudą, kuri Sutartyje įtvirtinta kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai, reikėtų mažinti daugiau kaip 10 kartų (iki 100 000 Eur). Ieškovė reikalavo priteisti ne nuostolių, o netesybų atlyginimą, šios buvo iš anksto nustatytos Sutartyje. Kaip procese įrodinėjo ieškovė, jos pateikiamais argumentais dėl kilusių finansinių nepatogumų nutraukiant Sutartį, tik įrodoma, kad reikalaujamas priteisti netesybų atlyginimas yra adekvatus. Dėl to, kaip teisingai pažymėjo teismas, būtent atsakovei, kilo pareiga įrodyti, kad reikalaujamų netesybų dydis yra neproporcingai didelis, tačiau šios pareigos ji tinkamai neįgyvendino.

19.9.                      Atsakovė spekuliatyviai interpretuoja ieškovės ir institucijų susirašinėjimą ir daro nepagrįstą išvadą, kad buvo galima išsaugoti ES finansavimą. Pati atsakovė Sutartį nutraukė 2023 m. gruodžio 7 d., o sprendimas dėl Sutarties priimtas 2024 m. vasario 15 d. Taigi, nėra aišku, kaip ieškovei, privalėjusiai laiku ir tinkamai įgyvendinti ES finansinės paramos projektą, būtų galima išsaugoti finansavimo sutartį ir nekiltų pareiga grąžinti gautą paramą, kai iki 2023 m. gruodžio 31 d. (projekto įgyvendinimo galutinio termino) Sutartis buvo ne tik neįgyvendinta laiku, bet ir apskritai nustojo galioti. Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad ji neprisiėmė rizikos dėl gauto finansavimo grąžinimo prievolės. Ieškiniu prašoma priteisti netesybų atlyginimą, o aplinkybės dėl gautos paramos grąžinimo svarbios tik baudos dydžio proporcingumui pagrįsti. Dėl to teisiškai nereikšminga, ar ieškovė jau faktiškai įgyvendino pareigą grąžinti projektui skirtą finansavimą. Kita vertus, vien tai, kad projekto finansavimo sutartį yra sudariusi tik ieškovė, nereiškia, jog kitoms šalims dėl neteisėtų veiksmų negali kilti su šia parama susijusių piniginių prievolių. Šią ieškovės poziciją atspindi kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų pareigos atlyginti žalą už pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (atmetus jų ieškinius), dėl kurių prarandamas finansavimas.

19.10.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto netesybų mažinimo pagrindo. Kita vertus, net jei ir būtų priešingai, t. y., atsakovės iš dalies įvykdytos prievolės vertė tam tikra dalimi sumažintų ieškovės patirtus nuostolius, vis tiek nebūtų pagrindo mažinti netesybas atsakovės nurodomu būdu (skaičiavimu). Pagal teismų praktiką priteistinų netesybų dydis neturi atitikti konkretų nuostolių dydį, o tik būti jam proporcingas. Bylose dėl netesybų atlyginimo priteisimo nuostolių dydis įrodinėjamas bendrai, o ne konkrečios sumos skaičiavimais ir išsamiais įrodymais. Šiuo atveju atsakovės įvykdytos prievolės dalis ieškovei nesukuria jokios ekonominės naudos, nes atsakovė negali faktiškai naudotis dalimi informacinės sistemos. Informacinės sistemos yra intelektinis integralus produktas, kuris sukuriamas, pristatomas ir įveiklinamas in corpore (visa apimtimi). Atsižvelgiant į šią teismų nuosekliai suformuluotą praktiką, teisiškai nereikšminga, kad ieškovė iš dalies atsiskaitė su atsakove. Viena vertus, 55 proc. Sutarties vertės išmokėjimas savaime nereiškia, kad būtent tokia dalis informacinės sistemos ir sukurta; antra vertus, atsiskaitymas su tiekėju yra tik perkančiosios organizacijos prievolė, ji savaime nepagrindžia, jog tiekėjo prievolė yra dali. Juolab kad, kreditoriui nenustatyti ir netaikomi kokie nors teisiniai ar faktiniai ribojimai atsiskaityti dalimis už nedalios prievolės įgyvendinimą. Avanso mokėjimas yra vienas iš iliustratyviausių kreditoriaus ir skolininko prievolių atskirties ir sutarties dalyko kvalifikavimo pavyzdžių. Taigi, nepagrįsta atsakovės pozicija, kad netesybos mažintinos dėl iš dalies įvykdytos prievolės, „neatsižvelgiant į tai, ar galutinis rezultatas nukentėjusiai šaliai turėjo esminę reikšmę“. Toks teisės normų taikymas suponuotų šalių nelygiateisiškumą, atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ieškovės sąskaita ir nepasiektų CK normose įtvirtintų netesybų mažinimo tikslų. Nepanaudojamas produktas (jo dalis) yra ne kreditoriaus disponuojama nauda (vertė), o nuostolis (praradimai), nes, kaip ir susiklostė nagrinėjamu atveju, už išleistas lėšas ieškovė mainais negavo atitinkamos gėrybės (arba negali ja pasinaudoti ne dėl savo, o būtent atsakovės kaltų veiksmų). Būtent kreditoriaus nuostoliai – esminis kriterijus sprendžiant dėl netesybų mažinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

22.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių 

23.       2021 m. sausio 23 d. ieškovė paskelbė viešąjį pirkimą „Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos – CVP IS (SAULĖ IS) modernizavimas ir diegimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo ir pasiūlymą pateikė atsakovė kartu su jungtinės veiklos partnere Ukrainos bendrove uStudio LLC.

24.       2021 m. gegužės 26 d. ieškovė ir atsakovė, veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su Ukrainos bendrove uStudio LLC, sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo suteikti Paslaugas (1 t., b. l. 12–23).

25.       VPT 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą nuo 2023 m. spalio 15 d. nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, t. y. dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (1 t., b. l. 24–27).

26.       2024 m. sausio 9 d. VPT atsakovei pateikė Pretenziją, kuria pareikalavo sumokėti Sutartimi sulygtą iš esminio Sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo kildinamą 1 085 105,46 Eur baudą (1 t., b. l. 80–82).

27.       2024 m. sausio 22 d. atsakovė pateikė VPT atsakymą į Pretenziją, kur nurodė, kad VPT reikalavimas sumokėti baudą yra nepagrįstas ir atmestinas (1 t., b. l. 83–86).

Dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo ir juose nustatytų aplinkybių prejudicinės galios

28.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 konstatuotų aplinkybių vertinimo kaip prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje.

29.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti.

30.       Kasacinis teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2024, 26 punktas).

31.       Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 45 punktas).

32.       Taigi, sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 prejudicialumo nagrinėjamai bylai, turi būti vertinama, kokios aplinkybės sudarė įrodinėjimo dalyką minėtoje byloje.

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp Sutarties šalių kilusių ginčų pagrindu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-833-855/2024 pagal ieškovės UAB „Novian Systems“ ieškinį atsakovei BĮ Viešųjų pirkimų tarnybai dėl Sutarties pakeitimo, sprendimų taikyti sankcijas panaikinimo, Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei pagal atsakovės BĮ Viešųjų pirkimų tarnybos priešieškinį ieškovei UAB „Novian Systems“ dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Ukrainos bendrovė uStudio LLC, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Ankstesnėje byloje ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės VPT 2023 m. kovo 2 d. rašte nurodytą sprendimą skaičiuoti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo 2021 m. gegužės 26 d. tarp ieškovės UAB „Novian Systems“ ir trečiojo asmens Ukrainos bendrovės uStudio LLC, kaip jungtinės veiklos partnerių, bei atsakovės sudarytos Sutarties 7.1 papunktyje nurodytos paslaugų kainos – 3 617 018,20 Eur su PVM, už kiekvieną termino praleidimo dieną, panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. raštu ir 2023 m. gegužės 11 d. raštu pateiktas delspinigių apskaičiavimo pažymas arba sumažinti atsakovės skaičiuojamų netesybų dydį; 2) pakeisti Sutarties sąlygas: pakeisti Sutarties 7.1 papunktį, numatant, kad Kūrimo paslaugų kaina yra 10 851 054 Eur su PVM, kaina be PVM – 8 967 813,22 Eur, PVM sudaro – 1 883 240,78 Eur; pratęsti Sutarties 45.1 papunktyje nurodytą Kūrimo paslaugų suteikimo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.; pratęsti Paslaugų teikimo reglamento 9.2 papunktyje nurodyto 5 prieaugio terminą iki 2024 m. sausio 2 d.; pratęsti Paslaugų teikimo reglamento 9.2. papunktyje nurodyto 6 prieaugio terminą iki 2024 m. rugpjūčio 2 d.; pakeisti Paslaugų teikimo reglamento 9.2 papunktyje nurodytą bendrosios eksploatacijos termino pradžią į 2024 m. rugpjūčio 2 d., o termino pabaigą – į 2024 m. gruodžio 31 d.; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl Sutarties nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo; 4) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės 2023 m. birželio 8 d. pranešimą ir jame nurodytą prašymą išmokėti 400 000 Eur garantijos sumą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. VPT priešieškiniu prašė: priteisti iš ieškovės 223 530,60 Eur delspinigius, 12,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo Sutarties galiojimo pabaigos (2024 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 28–79).

34.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo UAB „Novian Systems“ ieškinys buvo atmestas, o VPT priešieškinis tenkintas iš dalies: pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu ieškovės 2023 m. gruodžio 7 d. raštu atliktas vienašališkas Sutarties nutraukimas; priteista atsakovei iš ieškovės 164 211,80 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29 673,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje priešieškinis atmestas (1 t., b. l. 28–79). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą (6 t., b. l. 24–53). Ankstesnėje byloje pareikštų reikalavimų ir priimtų teismų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad teismų tyrimo ir vertinimo dalyką, be kita ko, iš esmės sudarė Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo (ne)teisėtumo vertinimas, Paslaugų apimčių (ne)padidėjimo vertinimas, delspinigių už Sutarties pažeidimą priteisimo klausimas.

35.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 nurodė, kad:

35.1.                      „<...> ieškovės teiginiai, jog jai tik vykdant Sutartį paaiškėjo, jog paslaugų suteikimui ir perkančiosios organizacijos užsibrėžto rezultato pasiekimui jai reikės atlikti daugiau, didesnės apimties darbų, negu ji planavo teikdama pasiūlymą ir sudarydama Sutartį, atitinkamai Sutarties įvykdymas iš jos pareikalavo daugiau laiko ir finansinių sąnaudų, vertintini kritiškai ir negali būti teismo traktuojami, kaip naujai paaiškėjusios, netikėtos, negalėjusios būti numatytos, nuo paties tiekėjo ir perkančiosios organizacijos nepriklausančios aplinkybės, kurių nei vienas protingas ir apdairus tiekėjas, dalyvaudamas pirkime, pateikdamas pasiūlymą ir sudarydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir prognozuoti.“ (žr. sprendimo 54 punktą);

35.2.                      „<...> Tai, kad galimai pati ieškovė ir jos partneris, kaip paslaugų teikėjai, galimai pasirinko netinkamą paslaugų (atskirų etapų) įgyvendinimo būdą / metodą, galimai nepakankamai apdariai įvertino Pirkimo dokumentus, savo pačios personalo, kvalifikacijos ir kitus pajėgumus, netinkamai apskaičiavo pasiūlymo kainą, neįvertino vienokių ar kitokių jai nustatyti reikšmingų aplinkybių, ir dėl to Sutarties įvykdymas jai tapo sudėtingesnis ir komplikuotesnis, nei buvo subjektyviai tikėtasi, kad turėjo didesnių Sutarties vykdymo laiko, personalo, finansinių ir kitų sąnaudų, nespėjo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus numatytais terminais ar/ir už įtvirtintą kainą, kitaip tariant, nesuvaldė visos projekto rizikos, negali būti pagrindas keisti vienas esminių Sutarties sąlygų, tokių kaip Sutarties kaina ir terminai.“ (žr. sprendimo 55 punktą);

35.3.                      „<...> Viešųjų pirkimų tarnyba teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu dėl ieškovės padarytos jos esminio pažeidimo, ir atitinkamai Sutartis laikytina nutraukta bei šalių sutartiniai santykiai pasibaigę nuo 2023 m. spalio 15 d.“ (žr. sprendimo 85 punktą);

36.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 nurodyta, kad:

36.1.                      „<...> tai, kad ne tik apeliantė, bet ir kiti Pirkimo dalyviai, teikdami pasiūlymus Pirkime, panašiai vertino Sutarties apimtis <...> neįrodo apeliantės teiginių apie neaiškų ir netikslų Pirkimo objektą ir Kūrimo paslaugų apimties padidėjimą trimis kartais (CPK 185 straipsnis) bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog apeliantė pasirinko netinkamą paslaugų (atskirų etapų) įgyvendinimo būdą ir (ar) metodą, nepakankamai apdairiai įvertino Pirkimo dokumentus, savo pačios personalo, kvalifikacijos ir kitus pajėgumus, netinkamai apskaičiavo pasiūlymo kainą, neįvertino vienokių ar kitokių jai nustatyti reikšmingų aplinkybių, ir dėl to Sutarties įvykdymas jai tapo sudėtingesnis ir komplikuotesnis, nei buvo subjektyviai tikėtasi, kad turėjo didesnių Sutarties vykdymo laiko, personalo, finansinių ir kitų sąnaudų, nespėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų numatytais terminais ir (ar) už įtvirtintą kainą, kitaip tariant, nesuvaldė visos projekto rizikos (žr. minėtos nutarties 117–118 punktus).

37.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl netesybų (baudos) priteisimo pagal Sutarties 39 punktą dėl esminio Sutarties pažeidimo. Atsakovė nesutinka su prašomos priteisti baudos dydžiu, prašo ją atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti prašomas priteisti netesybas. Jos įsitikinimu, pati ieškovė atliko veiksmus (reikalavo teikti tris kartus didesnės apimties paslaugas nei numatyta Techninėje specifikacijoje) dėl kurių atsirado neigiamos teisinės pasekmės, t. y. paslaugos nebuvo suteiktos Sutartyje numatytu laiku.

38.       Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, be kita ko, ir tuo, kad Sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta dėl Sutarties 31 punkto nuostatų pažeidimo, o atsakovės nurodomas Kūrimo paslaugų apimties padidėjimas nebuvo įrodytas.

39.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatleidęs atsakovės nuo civilinės atsakomybės, iš esmės vadovavosi vieninteliu argumentu, jog tarp tų pačių šalių jau buvo išnagrinėta civilinė byla dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau tokie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nes: i) ankstesnę bylą nagrinėję teismai nekonstatavo, kad Paslaugų pagal Sutartį apimtys neišaugo; ankstesnę bylą nagrinėję teismai konstatavo tik tiek, jog UAB „Novian Systems“ neįrodė paslaugų apimties išaugimo, o tai reiškia, kad pagal UAB „Novian Systems“ byloje pateiktus įrodymus teismai negalėjo padaryti išvados, jog paslaugų apimtys išaugo; ii) ankstesnę bylą nagrinėję teismai patys nekonstatavo, kad paslaugų apimtys neišaugo – teismai tik nurodė, jog UAB „Novian Systems“ neįrodė paslaugų apimties išaugimo; teiginys, jog UAB „Novian Systems“ neįrodė paslaugų apimties išaugimo, negali reikšti išvados, jog teismai nustatė prejudicinį faktą dėl paslaugų apimties neišaugimo; iii) net jeigu tam tikros teismų išvados, susijusios su įrodymų teisiniu vertinimu, būtų laikomos prejudiciniais faktais, šioje byloje tokie prejudiciniai faktai neturėtų būti taikomi dėl to, kad šioje byloje buvo pateikta gerokai daugiau įrodymų, patvirtinančių paslaugų apimties išaugimą; iv) Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo didžiosios dalies bylai reikšmingų įrodymų; aplinkybė, kad teismas nepriėmė bylai reikšmingų įrodymų, galėjo lemti klaidingas teismo išvadas dėl to, jog paslaugų teikimo apimtys tariamai nepadidėjo; v) Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties vykdymo metu VPT buvo itin nelanksti ir reikalavo įgyvendinti visus VPT Sutarties vykdymo metu (t. y. jau po to, kai buvo sudaryta Sutartis) nurodytus funkcionalumus, neatsižvelgiant į atsakovės siūlymus tuos pačius funkcionalumus įgyvendinti kitu būdu, leisiančiu operatyviau įvykdyti Sutartį; vi) Lietuvos apeliacinis teismas apskritai atsisakė vertinti pirminius dokumentus, iš kurių matyti padidėjusi paslaugų apimtis; vii) Lietuvos apeliacinis teismas nevertino argumentų ir aplinkybių, susijusių su Sutarties 39 punkto taikymu. 

40.       Teisėjų kolegija aptartus (žr. šios nutarties 39 punktą) apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų neprejudicialumo nagrinėjamai bylai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuoti šiai bylai aktualūs prejudiciniai faktai dėl Kūrimo paslaugų apimties nepadidėjimo, kurių nereikia įrodinėti šioje byloje.

41.       Tokių teisėjų kolegijos išvadų nekeičia ir atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ši prieštarauja ankstesnės bylos prejudicialumui nagrinėjamai bylai.

42.       Pirma, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės kitoje civilinėje byloje priimtų procesinių sprendimų aiškinimu ir interpretavimu, kad teiginys, jog UAB „Novian Systems“ neįrodė paslaugų apimties išaugimo, negali reikšti išvados, jog teismai nustatė prejudicinį faktą dėl Kūrimo paslaugų apimties neišaugimo. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ankstesnėje civilinėje byloje sprendžiami ginčai tarp tų pačių šalių, dėl tos pačios Sutarties ir jos vykdymo bei atsakovė iš esmės kėlė tapatų klausimą – dėl paslaugų apimties (ne)padidėjimo (žr. šios nutarties 35.1–35.2 papunkčius). Taigi, aplinkybė (paslaugų apimties (ne)padidėjimas), dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje, o tai, kad atsakovė jos nepagrindė (neįrodė), nepaneigia kitoje byloje nustatytų faktų prejudicialumo, t. y. teismo nustatyto fakto, jog Sutarties dalykas (paslaugų apimtys) nepakito. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas pažeisti įsiteisėjusio sprendimo res judicata galią (CPK 18 straipsnis).

43.       Antra, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, nurodė, kad teismas nevertino papildomų įrodymų, patvirtinančių paslaugų apimties išaugimą, kurių neturėjo ankstesnę bylą nagrinėję teismai (Techninės specifikacijos, Detalios analizės dokumentų turinio, specialisto Igno Griškevičiaus išvados ir kitų įrodymų).

44.       Teisėjų kolegija, atmesdama tokius atsakovės argumentus, visų pirma, pažymi, kad teismai, vertindami UAB „Novian Systems“ argumentų, susijusių su žymiai išaugusia Kūrimo paslaugų apimtimi, pagrįstumą, ankstesnėje byloje pasisakė tiek dėl Techninės specifikacijos reikalavimų, tiek Detalios analizės rezultatų, nurodydami, jog: i) Techninė specifikacija išsiskiria savo detalumu, o tiekėjai galėjo pasirinkti Sutarties įgyvendinimo būdą, jog tiekėjams iš Techninės specifikacijos reikalavimų buvo žinoma apie poreikį Sutarties vykdymo metu atlikti detalią analizę ir projektavimą, kad Techninė specifikacija nustatė galimybę lanksčiai realizuoti joje keliamus reikalavimus, tai suderinus su perkančiąja organizacija (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024, 59, 60 punktai); skunde nepagrįstai apeliuojama į teismo pareigą analizuoti Techninės specifikacijos reikalavimus, juos palyginti su detalios analizės rezultatais, siekiant nustatyti Kūrimo paslaugų apimčių pasikeitimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 97, 98 punktas). Taigi, vien tai, jog atsakovė subjektyviai interpretuoja ankstesnėje byloje priimtą įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą ir jo išvadas, nesudaro pagrindo jomis nesivadovauti bei jas vertinti kaip neteisingas ir nepagrįstas, juolab kad dėl Techninės specifikacijos reikalavimų ir Detalios analizės rezultatų pasisakyta ir nagrinėjamoje byloje (žr. skundžiamo sprendimo 67, 69 punktus). Antra, aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 atsisakė priimti Igno Griškevičiaus 2024 m. kovo 13 d. išvadą ir kitus kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (žr. nutarties 81, 84 punktus), savaime negali būti teisiniu pagrindu iš naujo vertinti aplinkybes, kurios sudarė įrodinėjimo dalyką kitoje byloje, o tai, kad atsakovė neįrodė aplinkybių (laiku nepateikė įrodymų), kuriomis rėmėsi, lėmė byloje nustatytų aplinkybių apimtį ir išnagrinėjimo rezultatą.

45.       Trečia, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovės apeliacinio skundo teiginiams, kad ankstesnę bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į tai, jog Sutarties vykdymo metu VPT buvo itin nelanksti ir reikalavo įgyvendinti visus VPT Sutarties vykdymo metu (t. y. jau po to, kai buvo sudaryta Sutartis) nurodytus funkcionalumus, neatsižvelgiant į atsakovės siūlymus tuos pačius funkcionalumus įgyvendinti kitu būdu, leisiančiu operatyviau įvykdyti Sutartį. Atsakovės argumentai, susiję su Kūrimo paslaugų apimties padidėjimu, buvo vertinami bylą nagrinėjant ankstesnėje civilinėje byloje, kurioje konstatuota, kad atsakovė neįrodė, jog VPT Sutarties vykdymo metu pradėjo kelti didesnius reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024, 65 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024, 118 punktas). Taigi, nurodytos aplinkybės sudarė kitos bylos įrodinėjimo dalyką bei jos buvo paneigtos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią.

46.       Ketvirta, atsakovės teiginiai, kad ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 teismas nevertino aplinkybių, susijusių su Sutarties 39 punkto taikymu, todėl priimtas sprendimas neturi įtakos pastarojo punkto taikymui ir aiškinimui, nepaneigia teismo išvadų dėl byloje nustatytų faktų prejudicialumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama, jog jai nebūtų taikoma civilinė atsakomybė ir ji būtų atleista nuo Sutarties 39 punkte numatytų netesybų (baudos) taikymo ar netesybų (baudos) dydis būtų pripažintas neproporcingu, savo poziciją iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su Sutarties vykdymo metu išaugusiomis apimtimis, t. y. klausimu, kuris buvo nagrinėjamas ankstesnėje byloje (žr. šios nutarties 42–45 punktus). Taigi, vien tai, kad ankstesnėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Sutarties 39 punkto taikymo, nepaneigia nustatytų faktų prejudicialumo ir jų reikšmės nagrinėjamai bylai, vertinant netesybų dydžio pagrįstumo klausimą.

47.       Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepagrindė savo argumentų dėl ankstesnėje byloje nustatytų faktų neprejudicialumo nagrinėjamai bylai, priešingai, aplinkybės, kuriomis atsakovė grindė savo atsikirtimus, sudarė įrodinėjimo dalyką kitoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Sutarties 39 punkto taikymo, pagrįstai rėmėsi ankstesnėje byloje nustatytais faktais.

Dėl netesybų (baudos) dydžio (ne)mažinimo

48.       Sutarties 39 punkte numatyta, kad jei iki galutinio priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos paslaugų teikėjas (nagrinėjamu atveju – atsakovė) padaro esminį Sutarties pažeidimą ir paslaugų gavėjas (nagrinėjamu atveju – ieškovė) vienašališkai nutraukia Sutartį, paslaugų gavėjas reikalauja sumokėti, o paslaugų teikėjas, gavęs paslaugų gavėjo reikalavimą raštu, privalo sumokėti 30 (trisdešimt) procentų nuo Sutarties 7.1 papunktyje numatytos Kūrimo paslaugų kainos dydžio baudą, kuri šalių susitarimu yra laikoma minimaliais, teisingais, sąžiningais ir nekvestionuojamais paslaugų gavėjo nuostoliais. Pagal Sutarties 7.1 papunktį, Kūrimo paslaugos (fiksuotos kainos kainodara) – 3 617 018,20 Eur, įskaitant PVM, kaina be PVM yra 2 989 271,24 Eur, PVM sudaro 627 746,96 Eur. Taigi, ieškovės prašoma priteisti 1 085 105,46 Eur suma atitinka minėtas Sutarties nuostatas (3 617 018,20 Eur × 0,3 = 1 085 105,46 Eur).

49.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kodėl prašomos priteisti netesybos už esminį Sutarties pažeidimą turėtų būti mažintinos iki atsakovės nurodomų 100 000 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pagal garantiją gavo 400 000 Eur, taip pat į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ieškovės naudai iš viso priteisė 203 854,64 Eur (164 211,80 Eur delspinigius, 8 procentų metines procesines palūkanas (9 969,68 Eur) bei 29 673,16 Eur bylinėjimosi išlaidas) nusprendė sumažinti prašomas priteisti netesybas (baudą) 196 145,36 Eur nepanaudota garantijos suma: 400 000 Eur – 203 854,64 Eur = 196 145,36 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai teismas priteisė 888 960,10 Eur (1 085 105,46 Eur – 196 145,36 Eur) dydžio baudą.

50.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteisto netesybų dydžio. Ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad turėjo būti priteista visa jos prašoma bauda, juolab kad kilę nuostoliai (praradimai) dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kelis kartus viršija reikalaujamos baudos dydį. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ji šioje byloje turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės taikymo Sutarties 39 punkto atžvilgiu, o tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų atleista nuo civilinės atsakomybės taikymo, VPT prašoma sumokėti bauda turėtų būti laikoma neproporcingai didele bei iš esmės sumažinta.

51.       Taigi, byloje iš esmės kilus ginčui dėl ieškovės prašomos priteisti 1 085 105,46 Eur baudos (sutartinių netesybų) dydžio, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl kiekvienos apeliantės apeliacinių skundų argumentų atskirai.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

52.       Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl sumažinto netesybų dydžio, nurodydama, kad teismas, iš esmės pripažinęs visų ieškovės teiktų reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų pagrįstumą, be teisinio pagrindo ir aiškių motyvų sumažino priteistiną baudos dydį garantijos išmoka. Ieškovės įsitikinimu: i) delspinigiais ir bauda, kurie buvo atskirai reikalaujami dviejose savarankiškose civilinėse bylose, siekiama skirtingų tikslų (atlyginti žalą ir paskatinti vykdyti prievolę) ir taikomi netapačiose situacijose – kai tiesiog vėluojama įgyvendinti Sutartį ir kai ji apskritai neįgyvendinama ir dėl to nutraukiama. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė netesybas – delspinigius ir baudą – skaičiavo, o atsakovei atsisakius jas sumokėti, reikalavo teismo jas priteisti, už tuos pačius neteisėtus paslaugų teikėjos veiksmus; ii) nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo spręsti, kad reikalaujamas priteisti baudos atlyginimas turėtų būti mažinamas dėl ieškovės gautos garantijos (ir (ar) priteistų delspinigių), kadangi ieškovė įrodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jos patirti suvaržymai (nuostoliai) yra daug didesni; iii) netesybų mažinimo modelis neatitinka teisinio reguliavimo, Sutarties nuostatų ir netesybų mažinimo esmės (tikslų); sumaišant skirtingus teisės institutus, ieškovės nenaudai buvo pritaikyta akivaizdžiai neteisinga netesybų mažinimo schema, kuri, pažeidžia ankstesnės bylos prejudicialumą, kadangi teismas dėl visų ieškovės teisių gynybos priemonių bendro taikymo jau pasisakė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

53.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas išdavė Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją Nr. VB3/21/GR2013, kurios pagrindu bankas įsipareigojo garantijos gavėjui (šiuo atveju – VPT) sumokėti bet kurią garantijos gavėjo reikalaujamą pinigų sumą ar sumas, kurių bendra suma ne didesnė nei 400 000 Eur per 10 (dešimt) kalendorinių dienų gavęs pirmą raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti (originalą). 2023 m. birželio 26 d. buvo sudarytas Garantijos pakeitimas Nr. 1, kuriuo pratęstas garantijos terminas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. 2024 m. birželio 12 d. VPT kreipėsi į AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą su prašymu išmokėti 400 000 Eur sumą pagal Sutarties sąlygų įvykdymo garantiją. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą (vėluoja suteikti paslaugas). 2024 m. birželio 21 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas VPT pervedė 400 000 Eur, nurodytus Sutarties sąlygų įvykdymo garantijoje (8 t., b. l. 17; DOK-28051).

54.       Pagal Sutarties 35 punktą, Sutarties įvykdymas (vykdymas) turi būti užtikrintas besąlygiška ir neatšaukiama Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantija ar draudimo bendrovės laidavimu (toliau – Sutarties įvykdymo (vykdymo) užtikrinimas). Sutarties įvykdymo (vykdymo) užtikrinimas gali būti išduotas paslaugų gavėjo arba paslaugų teikėjo šalyje veikiančio subjekto, prieš tai gavus išankstinį paslaugų gavėjo pritarimą dėl užtikrinimą išduodančio juridinio asmens pasirinkimo ir užtikrinimo formos ir turinio. Paslaugos gavėjas turi teisę atmesti Sutarties įvykdymo (vykdymo) užtikrinimą, gavęs informaciją, kad Sutarties įvykdymą (vykdymą) užtikrinantis juridinis asmuo tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų kitiems ūkio subjektams arba netinkamai juos vykdė. Sutarties įvykdymo (vykdymo) užtikrinimas yra skirtas užtikrinti visų paslaugų teikėjo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą bei nuostolių, atsiradusių dėl paslaugų teikėjo netinkamai vykdytų ar netinkamai įvykdytų Sutarties įsipareigojimų, atlyginimą, įskaitant delspinigių ir baudų mokėjimą. Pagal Sutarties 36.1 papunktį, Sutarties įvykdymo (vykdymo) užtikrinimo vertė nuo Sutarties pasirašymo iki Sutarties 7.1–7.2 papunkčiuose nurodytų paslaugų visiško suteikimo – ne mažesnė kaip 400 000 Eur. Pagal Sutarties 36.3 papunktį, Sutarties įvykdymo (vykdymas) užtikrinimas bei visi lydintys dokumentai (originalai) dėl Sutarties 36.1 papunktyje nurodytų Kūrimo paslaugų ir Licencijų pateikiamas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos. Pagal Sutarties 38 punktą, jei paslaugų teikėjas padaro esminį Sutarties pažeidimą, paslaugų gavėjas pasinaudoja Sutarties įvykdymo (vykdymo) užtikrinimu.

55.       Nurodytos Sutarties nuostatos (žr. šios nutarties 54 punktą) patvirtina, kad garantija užtikrina visų atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymą bei nuostolių, atsiradusių dėl jos netinkamai vykdytų ar netinkamai įvykdytų Sutarties įsipareigojimų, atlyginimą, įskaitant delspinigių ir baudų mokėjimą. Nagrinėjamu atveju VPT pasinaudojo garantija dėl atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo, be to, vadovaudamasi Sutarties 39 punktu, pareikalavo iš atsakovės netesybų (baudos) dėl padaryto esminio Sutarties pažeidimo ir vienašališko Sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tiek netesybos, tiek banko garantija kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius dėl tos pačios prievolės pažeidimo – dėl esminio Sutarties pažeidimo (atsakovei vėluojant suteikti paslaugas), gauta suma pagal garantiją pagrįstai įskaityta į bendrą reikalaujamų netesybų sumą. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai kreditorius, gavęs ir išmoką pagal garantiją ir netesybas visa apimtimi, gautų dvigubą kompensaciją dėl to paties prievolės pažeidimo, o tai neatitiktų proporcingumo bei teisingumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Todėl ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai pritaikytas netesybų mažinimo modelis, sumaišant skirtingus teisės institutus (delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo bei sumažintų netesybų proporcingumo.

56.       Ieškovės nurodyti argumentai, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų kilę nuostoliai (praradimai) kelis kartus viršija reikalaujamos baudos dydį, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, kadangi, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovė, pirmosios instancijos teismas priteistą sumą sumažino ne netesybų santykio su galimais nuostoliais pagrindu, t. y. ne dėl to, kad būtų sumažinęs netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (kai mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos ir kai prievolė iš dalies įvykdyta), o dėl to, kad ieškovei jau faktiškai buvo išmokėta dalis netesybų garantijos pagrindu.

57.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ankstesnę bylą nagrinėję teismai jau yra pasisakę dėl garantijos sumos. Priešingai nei teigia ieškovė, ankstesnę bylą nagrinėję teismai vertino, ar nėra pagrindo panaikinti ieškovės kreipimąsi dėl garantijos išmokėjimo, tačiau nepasisakė nei dėl ieškovės prašomos išmokėti sumos, nei dėl jos pagrįstumo ar santykio su VPT priskaičiuotų delspinigių, patirtų nuostolių sumomis (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 89, 91 punktai). Taigi, šiuo atveju ankstesnėje byloje teismų konstatuotos išvados neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl garantijos įskaitymo į netesybas.

58.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismo atliktas sumažintas netesybų sumos apskaičiavimas stokojo detalumo, tačiau tai nesutrukdė ieškovei pateikti detalius argumentus dėl apskaičiuotos netesybų sumos nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog aptariamas teismo procesinio dokumento trūkumas apribojo ieškovės teisę įrodinėti. Kita vertus, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, įvertinęs tai, jog bankas, siekdamas užtikrinti visų atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymą bei nuostolių, atsiradusių dėl paslaugų teikėjo netinkamai vykdytų ar netinkamai įvykdytų Sutarties įsipareigojimų, atlyginimą, sumokėjo ieškovei 400 000 Eur garantijos sumą, taip pat tai, jog ankstesnėje byloje teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 164 211,80 Eur delspinigius ir kitas sumas, nusprendė, kad liko nepanaudota pagal garantiją 196 145,36 Eur suma. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrindė priimto sprendimo išvadas dėl netesybų (baudos) mažinimo nepanaudotos garantijos suma.

59.       Teisėjų kolegija, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutartinių netesybų (baudos) dydžio, teisingai nusprendė sumažinti prašomas priteisti netesybas (baudą) nepanaudota garantijos suma (196 145,36 Eur).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netesybų mažinimu

60.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės prašoma sumokėti bauda laikytina neproporcingai didele, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės ją sumažinti. Atsakovės įsitikinimu: i) nors pirmosios instancijos nurodė, kad atsakovės atlikto esminio Sutarties pažeidimo padariniai yra realūs ir itin ženklūs, nes ieškovė privalės grąžinti daugiau nei 2,5 mln. Eur dydžio paramą, tačiau atsakovė neturi būti laikoma atsakinga už ieškovės finansavimo galimą pagrindimą (ar išsaugojimą); ii) netesybos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant ir į tai, kad buvo įvykdyta didžioji dalis (apie 55 proc.) prievolės; iii) pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad viešojo pirkimo sutartyse nustatytų netesybų mažinimas yra negalimas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; iv) sprendžiant, ar neturėtų būti sumažintos netesybos, turėjo būti įvertinti ir kiti reikšmingi kriterijai dėl netesybų mažinimo, to pirmosios instancijos teismas nepadarė.

61.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius, todėl pareiga įrodyti, jog netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas).

62.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji neturėjo būti laikoma atsakinga už perkančiosios organizacijos finansavimo galimą pagrindimą (ar išsaugojimą). Ankstesnėje byloje, kuri yra prejudicinė šios bylos atžvilgiu, buvo konstatuota, kad „<...> Sutarties įvykdymo terminų praleidimas <...> sukėlė atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, ir visai valstybei, neigiamų turtinių padarinių: <...> projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, kurios turėjo būti įsisavintos iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau tai šiuo atveju būtent dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų pažeidimo nebuvo padaryta, Europos socialinio fondo agentūra 2023 m. lapkričio ir gruodžio raštais informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, jog kadangi projekto <...> tikslai ir rezultatai nepasiekti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir nėra galimybės sėkmingai įgyvendinti projektą, pasiekti numatytą Projekto tikslą ir rezultatus iki 2023 m. gruodžio 31 d., Europos socialinio fondo agentūra <...> priėmė sprendimą pradėti projekto sutarties nutraukimo procedūrą ir inicijavo ES išmokėtų projektui skirtų finansavimo lėšų grąžinimą, 2023 m. gruodžio 5 d. Agentūra priėmė sprendimą dėl Projektui išmokėtų lėšų grąžinimo, nurodant projekto vykdytojui Viešųjų pirkimų tarnybai grąžinti atitinkamai 2 250 536,35 Eur ir 280 000 Eur sumas.“ (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024, 73 punktas). Taigi, ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad finansinės paramos grąžinimą lėmė Sutarties nutraukimas dėl esminio jos pažeidimo (žr. šios nutarties 35.3 papunktį). Atsakovės samprotavimai, kad ieškovė turėjo visas galimybes išsaugoti finansavimą, neturi objektyvaus pagrindimo.

63.       Teisėjų kolegija nepritaria atsakovės argumentams, kad netesybos turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į tai, jog buvo įvykdyta didžioji dalis (apie 55 proc.) prievolės. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė, jog būtų sukurta (modernizuota) ir įdiegta SAULĖ IS programa, tačiau atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jos atlikta prievolės dalis sukuria ieškovei ekonominę naudą, t. y. galės būti panaudojama. Vien tai, kad ieškovė sumokėjo už dalį atsakovės atliktų paslaugų ar tai, jog atsakovės atliktos dalinės paslaugos buvo priimtos, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ieškovė galės panaudoti jai perduotą programos dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo mažinti netesybas, atsižvelgiant į ieškovės atliktų darbų apimtis.

64.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad netesybų mažinimas sprendžiant ginčus, kylančius iš viešojo pirkimo sutarčių, yra galimas. Tai patvirtina aktuali ir išplėtota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 75 punktas; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022, 82 punktas). Tačiau netesybų mažinimas yra individualus, t. y. teismas, mažindamas netesybas, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas netesybų (baudos) priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas būtent ir atliko individualų byloje nustatytų aplinkybių vertinimą (netesybų dydis atitinka minimalius nuostolius; Sutarties integralus objektas lemia, jog galutinis rezultatas šiuo atveju ieškovei turėjo esminę reikšmę; atsakovės padarytas Sutarties pažeidimas buvo esminis ir nulėmė Sutarties nutraukimą ir kt.), o vien tai, kad apskųstame teismo sprendime, be kita ko, nurodoma, jog iš atsakovės nepriteisus netesybų arba jas iš esmės sumažinus, būtų iškreipta sąžininga tiekėjų konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, savaime nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

65.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su netesybų mažinimu išmokėtos garantijos suma yra teisėtos ir pagrįstos, atitinka protingumo, teisingumo bei proporcingumo reikalavimus. Apeliantės apeliaciniuose skunduose nepateikė objektyvių argumentų, kurių pagrindu būtų galima kitaip įvertinti susidariusią situaciją ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl šios dalies panaikinti ar pakeisti, t. y. ieškovė neįrodė, kad į priteistinų netesybų sumą neturėtų būti įskaičiuojama garantijos suma, o atsakovė nepagrindė argumentų dėl netesybų sumažinimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas.

Dėl teismo atsisakymo skirti ekspertizę (ne)pagrįstumo ir jos skyrimo tikslingumo apeliacinės instancijos teisme 

66.       Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę, todėl prašė ją paskirti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad ekspertizė skirtina siekiant nustatyti, ar Sutarties vykdymo metu išaugo Kūrimo paslaugų apimtys ir, jeigu taip – kokiu dydžiu (mastu) bei kurios šalies veiksmai lėmė apimčių išaugimą. Pažymėjo, kad ji nesiekia peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-833-855/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-328-553/2024 turinio. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepaskirdamas byloje teismo ekspertizės, neatskleidė bylos esmės.

67.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 212 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad teismo ekspertizės paskyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-2014; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023, 43 punktas).

68.       Nagrinėjamu atveju byloje padarius išvadą, kad ankstesnėje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės dėl paslaugų apimties nepadidėjimo turi prejudicinę reikšmę (žr. šios nutarties 42 punktą), nėra pagrindo spręsti ekspertizės skyrimo klausimo, nes tai nelemtų bylos išnagrinėjimo rezultato. Atsižvelgiant į tai, prašymo tenkinimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pusiausvyros.

69.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė ne tik šioje, bet ir ankstesnėje byloje teikė analogiško pobūdžio procesinį prašymą, kuris nebuvo tenkintas (4 t., b. l. 75–180; 6 t., b. l. 24–53), tačiau kitoje byloje priimtų procesinių sprendimų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, nepažeidė atsakovės teisės įrodinėti (žr. šios nutarties 68 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

70.       Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad nekvestionuoja proporcinio atstovavimo išlaidų atlyginimo paskirstymo, tačiau nesutinka su ieškovės naudai priteista 11 000 Eur bylinėjimosi suma. Ieškovė argumentai iš esmės buvo paremti tuo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik plačiau nepaaiškino Rekomendacijų taikymo ir nemotyvavo, kaip apskaičiavo neva pagrįstą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą (11 000 Eur), bet ir neįvertino atsakovės procesinio elgesio procese, kuris prisidėjo prie reikšmingos ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dalies.

71.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

72.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

73.       Lietuvos Aukščiausiais Teismas, pasisakydamas dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 65 punktas).

74.       Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas; 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-781/2024, 33 punktas).

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 73–74 punktus), nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, neturėjo teisinio pagrindo, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimą, vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovė kėlė daug šalutinių ir nepagrįstų teiginių ir samprotavimų (dėl prejudicialumo, pačios neteisėtų veiksmų, force majeure (nenugalima jėga), bylos stabdymo, ekspertizės skyrimo) ar, tai, jog atsakovė pateikė daug pakartotinių ir naujų įrodymų, nepagrindžia, kad atsakovė sąmoningai reiškė nepagrįstus prašymus, siekdama vilkinti procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi procesinėmis teisėmis, ir tai būtų turėję įtakos nebūtinoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti ar bylinėjimosi išlaidoms padidėti. Taigi, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, atmestini kaip nepagrįsti.

76.       Vertinant ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priteistos 11 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

77.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

78.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti 27 896,44 Eur teisines pagalbos išlaidas, kurias sudarė: i) ieškovės ieškinio rengimas – 4 578,14 Eur; ii) ieškovės atsiliepimo į atsakovės prašymą sustabdyti bylą rengimas – 922,26 Eur; iii) ieškovės lydraščio dėl bylos stabdymo pagrindų išnykimo rengimas, atsakovės atsiliepimo analizė, ieškovės dubliko rengimas – 7 228,23 Eur; iv) ieškovės dubliko rengimas, ieškovės atsiliepimo atsakovės prašymą sustabdyti bylą rengimas – 3 522,04 Eur; v) ieškovės atsiliepimo į atsakovės prašymus išreikalauti įrodymus ir skirti ekspertizę rengimas – 3 972,54 Eur; vi) pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas jame – 2 400,19 Eur; vii) pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas jame – 2 252,62 Eur; viii) pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas jame – 1 613,96 Eur; ix) 1 406,46 Eur (8 t., b. l. 54–57; 98–101; 107–110).

79.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką (žr. šios nutarties 77 punktą), įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, taip pat į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo ilga (apie 9 mėn.), konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad susiklostė išimtinė situacija CPK 98 straipsnio 2 dalies prasme, leidžianti ieškovei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, viršijančias pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinus išlaidų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą ar procesinį veiksmą dydžius.

80.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos (27 896,44 Eur) vertintinos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl negali būti pripažintos atlygintinomis visa apimtimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė parengė tik ieškinį, dubliką ir atsiliepimus į atsakovės prašymus, be to, byloje vyko trys posėdžiai (2024 m. spalio 25 d., 2024 m. lapkričio 28 d., 2024 m. lapkričio 29 d.), kurių trukmė apie 7 val. 15 min. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, taip pat įvertinusi užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius (įvertinus suteiktų teisinių paslaugų laikotarpiu Valstybės duomenų agentūros skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių)), už ieškinį (5 275,75 Eur), dubliką (3 165,45 Eur), atsiliepimus į prašymus (844,12 Eur; 864,40 Eur), atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą (219,64 Eur), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pagrįsta patirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovo pagalba suma yra 11 000 Eur.

81.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tarp šalių paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tinkamai taikė ir aiškino CPK 93 straipsnį, teisingai nustatė ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją ir ja vadovaudamasis tinkamai – ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kuriais ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės patirtų 11 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties

82.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliančių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

84.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-330/2023; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-113-567/2024). Kadangi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, bylinėjimosi išlaidos tarp priešingą suinteresuotumą turinčių proceso dalyvių nėra paskirstomos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                             Rasa Gudžiūnienė

                    Antanas Rudzinskas

                    Žilvinas Terebeiza