NUORAŠAS

Baudžiamoji byla Nr. 1-15-190/2018

Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00776-2008-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2.1.; 1.2.19.4.2.; 1.2.20.3.1.;

1.2.29.1.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.4.6.2. (S)

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

N U O S P R E N D I S   

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas,

Sekretoriaujant L. Ž., G. P., G. S., E. B., I. L., J. K., T. D., A. L., D. N., D. K., J. Ž., G. S.,

Dalyvaujant prokurorams L. B., M. P., V. S.,

Kaltinamiesiems R. L., V. K., J. K., A. M.,

Jų gynėjams advokatams S. S., M. L., A. Š., V. K.,

Civilinių ieškovų atstovams advokatei K. B., D. I. V.,, S. U., G. D.,

Nukentėjusiesiems J. G., V. T., O. K., V. L., D. K., E. S., A. R., B. G., A. U., G. K., J. J., J. K. (jos atstovei advokatei A. S.), J. N., D. K., J. J., M. K. – V., A. L., E. G., I. L.,

Ūkio banko atstovams advokatams E. R., O. Š.,

Vertėjams R. S., J. C., I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) teistas 2007-04-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teisme pagal LR BK 245 str. ( bauda 4 MGL ),

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d.,  182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 233 str. 1 d., 233 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d.,

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neteistas,

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d.

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), neteista,

Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d.

A. M., a. k(duomenys neskelbtini) teista 2009-08-13 pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., paskirta bausmė – bauda 4 MGL,

Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d,

teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio Bankas“' kreditą ir neketindamas jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas įgavo M. K.-V. pasitikėjimą, žadėdamas didelį darbo užmokestį ir direktoriaus pareigas, 2005-04-04 pagal UAB „R.“ vienintelio akcininko susirinkimo protokolą M. K.-V. fiktyviai paskyrė UAB „R.“ direktore, 2005- 11-09 pateikė pastarajai pasirašyti sutartį, pagal kurią perleido jai UAB „R.“ akcijas, po ko R. L. įtikino M. K.-V. , jog įmonei atsirado pasiūlymas pirkti stomatologinę kėdę, tačiau nepakanka lėšų ir būtina vykti į banką dėl kredito paėmimo, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“, kurio turinys leido suprasti, kad įmonės akcininke M. K.- V. nusprendė kreiptis į AB “t Jkio Bankas” su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo, toliau 2005-12-01 kartu su R. P. nuvežė M. K.-V. į AB „Ūkio Bankas“, Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Vilniuje, kur pateikė prašymą suteikti 180 000 litų kreditą ir pagamintą, netikrą dokumentą „UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2“, bei M. K.-V. i, esant suklydimo įtakoje, ši pasirašė vekselį 180 000 lt sumai, po ko pagal 2005-12-14 kredito sutartį Nr. KR09-688 AB „Ūkio Bankas“ suteikė UAB „R.“ 180 000 litų kreditą, kurį R. L. kartu su R. P. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ūkio Bankas“ padarydamas 180 000 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2005-06- 23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB “Ūkio Bankas” kito asmens vardu kreditą, kurį neketino grąžinti, 2005-04-04 fiktyviai įdarbinęs M. K.- V. UAB „R.” direktore, savo namuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.” 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2”, kurio turinys leido suprasti, kad įmonės akcininke M. K.-V. nusprendė kreiptis į AB “Ūkio Bankas” su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo, po ko jis (R. L. ) šį žinomai netikrą dokumentą 2005-12-01 pateikė AB “Ūkio Bankas” Ukmergės filialui, esančiam Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2005-12-14 pagal kredito sutartį Nr. KR09-688 UAB „R.” neteisėtai buvo suteiktas 180 000 litų kreditas. Tokiu būdu R. L. šiais veiksmais AB „Ūkio Bankas“ bei M. K.-V. i padarė didelę 180 000 litų sumai turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio Bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2007-02-21 savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12, 2007-02-21“, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininke M. K.-V. nusprendė kreiptis į AB “Ūkio Bankas” su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo, kreipėsi į M. K.-V. , apgaulingai ją įtikindamas, kad pinigų verslui nepakako ir būtina padidinti apyvartines lėšas ir kreiptis į banką kreditui gauti, o R. P. leidus suprasti M. K.-V. i, kad atsisakymo atveju M. K.-V. 2005 metais paimtą kreditą mokės pati, 2007-02-14 R. L. kartu su R. P. nuvežė M. K.-V. į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikė 2007-02-14 prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000 litų bei netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12 (kuris pagal jame nurodytą 2007-02-21 datą neatitiko tikrovės), po ko AB „Ūkio Bankas“ pagal 2007-02-23 susitarimą Nr. 1 padidino UAB „R.“ kredito sumą nuo 180 000 litų iki 300 000 litų, papildomai suteikiant 120 000 litų kreditą, kurį R. L. kartu R. P. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ūkio Bankas“ padarydamas 120 000 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB “Ūkio Bankas” kito asmens vardu kreditą, kurį neketino grąžinti, fiktyviai įdarbinęs M. K.-V. UAB „R.” direktore, savo namuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „R.” 2007-02-21 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12”, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininke M. K.-V. nusprendė kreiptis į AB “Ūkio Bankas” su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo ir šį žinomai netikrą dokumentą 2007-02-14 jis pateikė AB “Ūkio Bankas” Ukmergės filialui, esančiam Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur vadovaujantis šiuo netikru dokumentu pagal 2007-02-23 susitarimą UAB „R.” neteisėtai buvo suteiktas 120 000 litų sumai kredito padidinimas. Tokiu būdu R. L. šiais veiksmais AB “Ūkio Bankas” bei M. K.-V. i padarė  didelę 120 000 litų sumai turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VTII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio Bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2005-12-22 R. P. pasirašius preliminarią akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „A.“ akcininkais A. L. ir V. L., žadėdamas darbą direktoriaus pareigose, įgavo O. K. pasitikėjimą, 2006-03-03 įdarbino pastarąjį UAB „A.“ direktoriumi, po ko R. L. 2006 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs V. L. ir A. L. parašus, kuriuos spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo PROTOKOLAS Nr. 2006/02-01 2006-02-10 Vilnius“, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, taip pat nuskenuotus parašus spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant 2006-06-05 paprastąjo 140 000 litų vekselio skiltyje „LAIDUOTA“ po užrašais „A. L.“ ir „V. L.“, tokiu būdu suklastodamas vekselį 140 000 litų sumai. 2006-06-05 R. L., pasinaudodamas savo brolio I. L. pasitikėjimu bei žadėdamas, kad prašomą iš AB „Ūkio Bankas“ paskolą atiduos, įtikino pastarąjį bankui įkeisti šiam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ko su O. K., kuris buvo suklydimo įtakoje, nuvykęs į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur V. K. ir J. K. pateikė suklastotą vekselį, netikrą dokumentą „Akcininkų susirinkimo protokolą“, vadovaujantis kuriais 2006-06-06 AB Ūkio bankas pagal kredito sutartį Nr. 09-1023 UAB „A.“ suteikė 140 000 litų kreditą, kurį jis kartu su R. P. išleido savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ūkio Bankas“ padarydamas didelę 140 000 litų sumai turtinę žala, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. VII1-1968 redakcija)

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB “Ūkio Bankas” kito asmens vardu kreditą, kurį neketino grąžinti, 2005-12-22 R. P. pasirašius preliminarią akcijų prikimo-pardavimo sutartį su UAB ,,A.” akcininkais A. L. ir V. L., 2006 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs V. L. ir A. L. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba juos išspausdinęs ant jo paties surašyto dokumento „UAB „A.” visuotinio akcininkų susirinkimo PROTOKOLAS Nr. 2006/02-01, 2006-02-10 Vilnius”, pagamino netikrą dokumentą, kurį 2006-06-05 jis ( R. L.) pateikė AB “Ūkio Bankas” Ukmergės filialui, esančiam Kęstučio g. 7, Ukmergėje. Vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2006-06-06 pagal kredito sutartį Nr. 09 1023 UAB „A.” neteisėtai buvo suteiktas 140 000 litų kreditas, dėl ko AB „Ūkio Bankas” bei V. L. ir A. L. patyrė 140 000 litų turtinę žalą, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. VIII-I968 redakcija)

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB “Ūkio Bankas” kito asmens vardu kreditą, kurį neketino grąžinti, 2005-12-22 R. P. pasirašius preliminarią akcijų prikimo-pardavimo sutartį su UAB „A.” akcininkais A. L. ir V. L., 2006 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs V. L. ir A. L. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba juos išspausdinęs ant 2006-06-05 paprastąjo 140 000 litų vekselio skiltyje „LAIDUOTA” po užrašais „A. L.” ir „V. L.”. Tokiu būdu R. L. suklastojo dokumentą ir šį žinomai suklastotą dokumentą 2006-06-05 pateikė AB “Ūkio Bankas” Ukmergės filialui, esančiam Kęstučio g. 7, Ukmergėje. Vadovaujantis šiuo netikru dokumentu 2006-06-06 pagal kredito sutartį Nr. 09-1023 UAB „A.” buvo neteisėtai suteiktas 140 000 litų kreditas. Šiais veiksmais AB “Ūkio Bankas” buvo padaryta didelė 140 000 litų turtinė žala ir 140 000 litų turtinę žalą patyrė V. L. ir A. L., t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2006- 01-20 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertes svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu gauti iš AB “Ūkio Bankas” kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudoti jį savo reikmėms, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2006 metų vasaros laikotarpiu užmezgęs draugiškus ryšius su E. G. ir bendravimo metu įgavęs pastarojo pasitikėjimą, įkalbėjo E. G. kartu su juo įsteigti autoservisą, nors to realiai daryti nesiruošė, bei kreiptis į banką kreditui šiam verslui gauti, po ko suradęs parduodamą įmonę UAB „T. S. “, 2006-08- 21 E. G. vardu įgijo UAB „T. S. “ akcijas. Pasinaudojęs tuo, kad UAB „T. S. “ akcininkų pasikeitimas dar nebuvo įregistruotas V| Registro centre paruošė įsakymą, kad įmonės direktoriumi nuo 2006-09-11 skiriamas E. G.. R. L. laikotarpyje nuo 2006-08-21 iki 2006-09-20 savo namuose - adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2006-08- 21 UAB „T. S. “ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „T. S. “ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., PROTOKOLAS“, pagamino netikrą dokumentą, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininkai susirinkimo metu nusprendė kreiptis į AB “Ūkio Bankas” su prašymu dėl kredito suteikimo. Toliau tęsdamas savo veiksmus R. L. ant 2006-09-28 dienos paprastojo vekselio, 150000 (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių) litų sumai, eilutėje „LAIDUOTA“ nuskenuotus V. T. ir J. G. parašus išspausdino prie V. T. ir J. G. anketinių duomenų ir taip suklastojo dokumentą - vekselį 150 000 Lt sumai, pagal kurį laiduotojais už AB “Ūkio Bankas” suteiktą kreditą 150 000 Lt sumai turėjo tapti V. T. ir J. G.. Toliau naudodamasis įgytu E. G. pasitikėjimu vis melagingai žadėdamas kartu įkurti automobilių remonto verslą įkalbėjo E. G. kreiptis į banką gauti kreditą šio verslo plėtojimui ir pateikė pasirašyti minėtą vekselį, kurį E. G., būdamas suklydimo įtakoje, pasirašė. Tęsdamas savo iš anksto suplanuotus veiksmus, 2006-09-20 R. L. kartu su E. G. nuvyko į AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur UAB „T. S. “ direktoriaus E. G. vardu užpildė paraišką dėl tikslinio kredito, skirto odontologinei įrangai pirkti, gavimo, nurodė UAB „T. S. “ direktoriui E. G. šią paraišką pasirašyti, kurią jau buvo pasirašiusi R. L. fiktyviai įmonėje įdarbinta finansininkė A. N., bei E. G. įdavęs UAB „T. S. “ antspaudą, liepė uždėti jį ant paraiškos, pastarajam būnant suklydimo įtakoje ir atlikus šiuos veiksmus, R. L. šią paraišką kartu su anksčiau jo pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais - UAB „T. S. “ akcininkų susirinkimo protokolu bei vekseliu 150 000 litų sumai pateikė AB „Ūkio Bankas” Ukmergės filialui, esančiam Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. 09- 1252 UAB „T. S. “ neteisėtai suteikė 150 000 litų kreditą, kuri jis išgrynindamas UAB „T. S. “ vardu išduotos mokėjimo kortelės pagalba, panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ūkio Bankas“ padarydamas 150 000 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2d. (2006-06-22 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB “Ūkio Bankas” kito asmens vardu kreditą, kurį neketino grąžinti, 2006-08-21 E. G. vardu įsigijo UAB „T. S. ” akcijas, po ko savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2006-08-21 iki 2006-09-20 nuo UAB „T. S. ” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto dokumento pavadinimu „UAB „T. S. “ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d„ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., PROTOKOLAS“, pagamino netikrą dokumentą, kurio turinys leido suprasti, jog įmonės akcininkai susirinkimo metu nusprendė kreiptis į AB “Ūkio Bankas” su prašymu dėl kredito suteikimo verslo plėtojimui. Šį žinomai netikrą dokumentą 2006-09-20 jis pateikė AB “Ūkio Bankas” Ukmergės filialui, esančiam Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kuriuo vadovaujantis pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. 09-1252 UAB „T. S. ” neteisėtai buvo suteiktas 150 000 litų kreditas. Šiais veiksmais AB “Ūkio Bankas” bei V. T. ir J. G. buvo padaryta didelė 150 000 litų turtinė žala, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3d. (2006-06-22 įstatymo Nr. VHI-1968 redakcija)

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB “Ūkio Bankas” kito asmens vardu kreditą, kurį neketino grąžinti, 2006-08-21 E. G. vardu įsigijo UAB „T. S. ” akcijas, po ko savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2006-08-21 iki 2006-09-20 nuo UAB „T. S. ” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos tarp V. T., J. G. ir E. G., skenerio pagalba nuskenavęs buvusių šios įmonės akcininkų V. T. ir J. G. parašus bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant 2006- 09-28 dienos paprastojo 150 000 (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių) litų vekselio eilutėje „LAIDUOTA” prie V. T. ir J. G. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą - paprastąjį 150 000 litų vekselį, sutinkamai su kuriuo laiduotojais už AB “Ūkio Bankas” suteiktą 150 000 litų kreditą tapo V. T. ir J. G.. R. L. toliau naudodamasis E. G. pasitikėjimu, pateikė šiam pasirašyti minėtą vekselį, kurį E. G., būdamas suklydimo įtakoje, pasirašė. Šį žinomai suklastotą dokumentą 2006-09-20 R. L. pateikė AB “Ūkio Bankas” Ukmergės filialui, esančiam Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur vadovaujantis šiuo dokumentu pagal 2006-09-28 kredito sutartį Nr. 09-1252 UAB „T. S. ” neteisėtai buvo suteiktas 150 000 litų kreditas. Šiais veiksmais AB “Ūkio Bankas” bei V. T. ir J. G. buvo padaryta didelė 150 000 litų turtinė žala, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2006-06-22 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio Bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: pasinaudodamas įgytu savo brolio I. L. pasitikėjimu ir jį įtikindamas, kad yra mokus grąžinti bankui kreditą, jis 2006-12-20 pateikė I. L. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 36 000 litų vartojamojo kredito ir iš anksto paruoštą 2006 m. gruodžio mėn. 29 dienos AB „Ūkio Bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1487, taip pat piktnaudžiaudamas V. B. pasitikėjimu, žadėdamas kad jam labai reikalingas kreditas bus tikrai grąžintas ir įtikindamas pastarąjį, kad laidavimo procedūra yra tik formalumas, pateikė V. B. pasirašyti informaciją apie laiduotoją bei tą pačią vartojimo kredito sutartį, toliau suklastojo savo sesers M. L. parašą informacijoje apie laiduotoją ir vartojimo kredito sutartyje, nuvyko į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikė I. L. vardu užpildytą prašymą suteikti 36 000 litų kreditą, informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu bei apgaulės būdu išgautu V. B. parašu, kur neteisėtai pagal 2006-12-29 vartojimo kredito sutartį Nr. KR09- 224/07 I. L. buvo suteiktas 36000 litų kreditas, kurį jis (R. L.) nurodęs I. L. nuimti nuo sąskaitos grynais, panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB Ūkio bankui 36 000 Lt sumai didelę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. Vii f-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio Bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė, pasinaudodamas įgytu B. G. pasitikėjimu ir apgaulingai įtikindamas jį, kad padės jam rasti darbą, 2007-04-12 pateikė B. G. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 35000 litų vartojamojo kredito iš AB „Ūkio Bankas“ gavimo ir iš anksto paruoštą 2007 m. balandžio mėn. 17 dienos AB „Ūkio Bankas“ vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-229/07, pasinaudojęs L. Š. pasitikėjimu, kuris taip pat ir dėl amžiaus negalėjo suprasti pateikiamų dokumentų turinio bei pasekmių, pateikė L. Š. pasirašyti informaciją apie laiduotoją bei tą pačią vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-229/07, antru kredito laiduotoju prašyme įrašė M. L., suklastojęs jos parašą informacijoje apie laiduotoją ir vartojimo kredito sutartyje, po ko jis (R. L.) nuvyko į AB „Ūkio Bankas“, Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikė B. G. vardu užpildytą prašymą suteikti 35000 litų kreditą bei jau pasirašytą informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, po ko 2007-04-17 AB „Ūkio bankas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-229/07 neteisėtai suteikė B. G. 35000 litų kreditą, kurį nurodydamas B. G. nuimti nuo sąskaitos grynais, panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB „ūkio Bankas“ didelę 35000 litų sumai didelę žalą. t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo bei kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio Bankas“ kreditą, iš anksto žinodamas, kad minėtas kreditas nebus grąžintas, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikė: 2007-04-19 pateikė J. V. pasirašyti užpildytą kredito prašymą dėl 38000 litų vartojamojo kredito iš AB „Ūkio Bankas“ gavimo ir iš anksto paruoštą 2007 m. balandžio mėn. 25 dienos AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-254/07, užpildė informaciją apie laiduotojas M. L. ir Ž. G., suklastodamas jų parašus informacijoje apie laiduotojus ir kredito sutartyje Nr. KR09-254/07, šiuos dokumentus pateikė AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialui, po ko jo ( R. L.) nurodymu J. V. nuvyko AB „Ūkio Bankas“ filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur jai 2007-04-25 neteisėtai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-254/07 suteikė 38000 litų kreditą, kuri jo (R. L.) nurodymu J. V. nuimdama nuo banko sąskaitos išgrynino bei 15 000 perdavėjam kaip skolą, o likusią pinigų sumą jam leidus J. V. pasiliko sau. Tokiu būdu R. L. apgaule savo bei kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas AB Ūkio bankui didelę 38 000 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „ūkio Bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, žadėdamas pagalbą įkuriant kosmetologijos verslą, įgavo D. K. pasitikėjimą, bei įtikindamas, kad verslui pradėti būtinas kreditas, 2007-07-19 D. K. vardu įsigijo UAB „A." akcijas, melagingai žadėdamas pakeisti UAB „A.“ veiklą iš prekybos santechnikos įrangą į kosmetologijos paslaugas teikiančią bendrovę, fiktyviai įdarbindamas ją šios įmonės direktore, 2007-07-20 kartu su D. K., kuri buvo suklydimo įtakoje, nuvyko į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikė prašymą dėl 440000 litų kredito suteikimo bei įtikino ją kaip laiduotoją pasirašyti paprastąjį vekselį 440 000 litų sumai, apgaulingai paaiškindamas, kad tai tik formalumas, po ko 2007-07-30 pagal kredito sutartį Nr. KR09-602/07 UAB „A.“ neteisėtai buvo suteiktas 440 000 Lt kreditas, kurį R. L. panaudojo savo reikmėms, t.y. turėdamas savo žinioje UAB „A.” bankinę mokėjimo kortelę ir prisijungimo prie sąskaitų kodus, iš UAB „A.” banko sąskaitos 2007-07-30 pervedė 200 000 litų sumą B. L., kaip savo skolos dalį už butą (duomenys neskelbtini), 2007-07-31 pervedė 88 500 litų sumą už UAB „A.“ akcijas I. I., 2007-08-01 pervedė 45 000 litų sumą už UAB „A.“ akcijas I. I., o likusius pinigus panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB “Ūkio Bankas” padarė didelę 440 000 Lt sumai turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu gauti iš AB „Ūkio Bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, jis tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, pasinaudodamas savo sūnaus D. L. pasitikėjimu ir melagingai žadėdamas didelį darbo užmokestį ir direktoriaus pareigas, 2007-08-30 D. L. vardu įgijęs UAB „S.“ akcijas bei fiktyviai įdarbinęs jį direktoriumi, 2007 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), pagamindamas netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas“ su nuskenuotu A. Š. parašu, po ko apgaulingai įtikindamas D. L., kad bendrovės veiklai plėtoti būtina banke gauti kreditą, taip pat įtikindamas B. L. įkeisti bankui butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip žadėdamas grąžinti kreditą, ką šis ir padarė, 2007-10-03 kartu su D. L. ir B. L. nuvykęs į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, pateikė banko darbuotojams prašymą suteikti 490 000 litų kreditą, po ko 2007-10-05 UAB „S.“ pagal kredito sutartį Nr. KR09-811/07 neteisėtai buvo suteiktas 490 000 Lt sumai kreditas, kuri R. L. panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ūkio Bankas“ padarydamas didelę 490 000 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB “Ūkio Bankas” kito asmens vardu kreditą, kurį neketino grąžinti, 2007-08-30 D. L. vardu įgijo UAB „S.“ akcijas bei fiktyviai įdarbinęs jį direktoriumi, savo namuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „S.” 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas”, kurio turinys leido suprasti, kad įmonės akcininkas A. Š. nusprendė kreiptis į AB “Ūkio Bankas” su prašymu dėl kredito verslo plėtojimui suteikimo, po ko jis ( R. L.) šį žinomai netikrą dokumentą 2007-10-03 pateikė AB “Ūkio Bankas” Ukmergės filialui, esančiam Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur vadovaujantis šiuo netikru dokumentu pagal kredito sutartį Nr. KR09- 811/07 UAB „S.” neteisėtai buvo suteiktas 490000 litų kreditas. Šiais veiksmais AB “Ūkio Bankas” buvo padaryta didelė 490 000 litų turtinė žala, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio Bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūręs konkretų veiksmų pianą, pagal kurį veikdamas, 2007-11-01 su UAB „M. “ akcininkais D. K. ir E. S. pasirašęs preliminarią akcijų pirkimo- pardavimo sutartį, 2007-11-07 A. R. vardu iš M. R. už 28 000 litų nupirkęs žemės sklypą, namą ir ūkinius pastatus, esančius Dubičių kaime, Varėnos rajone, 2007-11-30 A. R. vardu įsigijęs UAB „M. “ akcijas, 2007-11-30 įdarbinęs ją šios bendrovės direktore, taip įgavęs jos pasitikėjimą, po ko 2007-12-10 kartu su A. R., jai esant suklydimo įtakoje, nuvyko į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, esantį Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikė A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 290 000 litų paskolos, įkeičiant 2007-11-07 nupirktą sodybą Dubičių kaime, Varėnos rajone, melagingai nurodant, kad planuojama plėsti įmonės veiklą ir teikti kaimo turizmo paslaugas, įdavęs A. R. UAB „M. “ antspaudą ir nurodęs ant visų banko dokumentų uždėti UAB „M. “ antspaudą bei visus dokumentus pasirašyti, po ko 2007-12-18 pagal kredito sutartį Nr. KR09-996/07 UAB „M. “ buvo suteiktas 150000 litų kreditas, kuri jis panaudojo savo reikmėms, t.y. turėdamas savo žinioje UAB „M. ” banko kortelę bei prisijungimo prie sąskaitų kodus, 2007-12-20 B. L. pervedė į sąskaitą AB „DnB Nord banke” 120 000 litų, kaip skolos dalį už butą, esanti (duomenys neskelbtini), o likusius pinigus panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais AB „Ūkio Bankas” padarydamas 150 000 litų turtinę žala, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-I968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „Ūkio Bankas“ kreditą ir neketinant jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, šiuo tikslu sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas, 2007-11-01 su UAB „M. “ akcininkais D. K. ir E. S. pasirašęs preliminarią akcijų pirkimo- pardavimo sutartį, 2007-11-30 A. R. vardu įsigijęs UAB „M. “ akcijas, 2007-11-30 įdarbinęs ją šios bendrovės direktore, taip įgavęs jos pasitikėjimą, po ko 2008-01-07 AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialui pateikęs A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 130 000 litų paskolos, įkeičiant įmonės atsargas, neatitinkančias pateikiamai vertei, po ko pagal 2008-01-09 kredito sutartį Nr. KR09-14/08 AB „Ūkio Bankas“ suteikė UAB „M. “ 130 000 litų kreditą, kuri jis, turėdamas savo žinioje UAB „M. ” banko kortelę bei prisijungimo prie sąskaitų kodus, panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimų turtą, savo veiksmais AB „Ūkio Bankas” padarydamas 130 000 litų turtinę žala, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu paimti iš AB „DnB Nord“ kreditą ir neketindamas jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, tam tikslui sukūręs konkretų veiksmų planą, pagal kurį veikdamas 2007-11-30 A. R. vardu įsigijęs UAB „M. “ akcijas, 2007-11-30 įdarbinęs ją šios bendrovės direktore, taip įgavęs jos pasitikėjimą, 2008 metų pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs šiuos parašus ant jo paties sukurto, netikro dokumento pavadinimu UAB „M. ” visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26 d. PROTOKOLAS” ties D. K. ir E. S. duomenimis ir taip pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „M. ” visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26 d. PROTOKOLAS”. Taip pat nuskenuotą E. S. parašą spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1” prie E. S. anketinių duomenų, o nuskenuotą D. K. parašą spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2” prie D. K. anketinių duomenų, suklastojo šias laidavimo sutartis, toliau jis A. R. apgaule įtikinęs kreiptis į banką dėl paskolos verslo plėtimui suteikimo, 2008-03-07 šiuos suklastotus dokumentus pateikė AB „DnB NORD” Vilniaus filialui, esančiame Ukmergės g. 369, Vilniuje, kur A. R., būdama suklydimo įtakoje, pasirašė Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartį Nr. K-2411- 2008-65, sutinkamai su kuria „UAB „M. ” buvo suteiktas 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų overdrafto limitas, po ko nurodęs A. R. pagal čekių knygelę nuimti iš „U/AB „M. ” sąskaitos grynais 48000 litų, o jai atlikus šiuos veiksmus ir išgryninus šią pinigų sumą, jis 48000 litų iš A. R. paėmė bei panaudojo asmeninėms reikmėms, o 2008-03-13 iš UAB „M. ” sąskaitos pervedė į UAB „A.” sąskaitą 20 000 litų. Tokiu būdu R. L. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir savo veiksmais AB „DnB NORD” bankui padarė didelę 70 000 litų turtinę žalą, t.y. yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2008-01-18 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija)

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir jį panaudoti gaunant iš AB „DnB NORD” banko kito asmens vardu kreditą, kurį neketino grąžinti, 2007-11-30 A. R. vardu įgijęs UAB „M. ” akcijas, 2008 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs juos ant jo sukurto netikro dokumento pavadinimu „UAB „M. ” visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26d. PROTOKOLAS” prie D. K. ir E. S. duomenų, pagamino netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „M. ” visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario mėn. 26d. PROTOKOLAS”, pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją melagingai įtikinęs, kad būtina kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo verslo plėtimui, 2008-03-07 šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „DnB NORD” banko Vilniaus filialui, esančiam Ukmergės g. 369, Vilniuje, po ko jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. K-2411-2008-65 dėl 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų overdrafto limito „UAB „M. ”. Šiais veiksmais AB „DnB NORD” bankui bei D. K. ir E. S. buvo padaryta didelė 70 000 litų turtinė žala, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2008-01-18 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslųjį panaudoti iš AB „DnB NORD” banko kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2007-11-30 A. R. vardu įgijęs UAB „M. ” akcijas, 2008 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs E. S. parašą ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1” prie E. S. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą pavadinimu „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 1”. R. L. pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją apgaule įtikindamas, kad kreipiasi į banką dėl paskolos verslo plėtimui, 2008-03-07 šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „DnB NORD” banko Vilniaus filialo, esančio Ukmergės g. 369, Vilniuje darbuotojams, jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. K-2411- 2008-65 dėl 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų overdrafto limito. Šiais veiksmais AB „DnB NORD” bankui bei E. S. buvo padaryta didelė 70 000 litų turtinė žala ir bendra turtinė 70 000 litų žala, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2008-01-18 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis pagamino netikrą dokumentą bei jį realizavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent:

turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą ir turėdamas tikslą jį panaudoti iš AB „DnB NORD” banko kito asmens vardu kreditui gauti bei neketindamas jo grąžinti, 2007-11-30 A. R. vardu įgijęs UAB „M. ” akcijas, 2008 metų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), skenerio pagalba nuskenavęs D. K. ir E. S. parašus, bei spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdinęs D. K. parašą ant „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2” prie D. K. anketinių duomenų, suklastojo dokumentą pavadinimu „2008-03-07 Laidavimo sutarties Nr. 2”. R. L. pasinaudojęs įgytu A. R. pasitikėjimu ir ją apgaule įtikindamas, kad kreipiasi į banką dėl paskolos verslo plėtimui, 2008-03-07 šį žinomai netikrą dokumentą pateikė AB „DnB NORD” banko Vilniaus filialo, esančio Ukmergės g. 369, Vilniuje darbuotojams, jo pagrindu buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. K- 2411-2008-65 dėl 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų overdrafto limito. Šiais veiksmais AB „DnB NORD” bankui bei D. K. buvo padaryta didelė 70 000 Lt turtinė žala, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d. (2008-01-18 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis apgaule savo bei kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su R. P., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t.y. kito asmens vardu gauti kreditą, neketindamas jo grąžinti, panaudojant jį savo reikmėms, tam tikslui sukūrė konkretų veiksmų pianą, veikdamas pagal kurį, R. L. kartu su R. P., pasinaudojęs sunka G. K. finansine padėtimi, piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu, įtikinęs G. K., kad padės jai gauti 10 000 litų paskolą ir pasinaudodamas tuo, kad dėl sveikatos būklės G. K. negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, pateikė jai pasirašyti 2009-03-05 paskolos sutartį, sutinkamai su kuria G. K. iš J. J. ir O. D. skolinasi 120 000 litų, toliau apgaunant ją, kad paskolos garantas yra tik formalumas, nurodė įkeisti G. K. priklausantį žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po ko 2009-03-06 jis (R. L.), dar labiau suklaidindamas G. K., apgaulingai parodydamas savo gerus ketinimus, pasirašė laidavimo sutartį, jog yra solidarus G. K. paskolos skolininkas ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu, po ko gavęs 120 000 litų sumai kreditą, G. K. davėlO 000 litų, 2009-03-13 G. K. nurodė pervesti 23 500 litų į jo žmonos A. Š. sąskaitą, o likusius pinigus kartu su R. P. pasisavino bei panaudojo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu R. L. savo naudai bei kito asmens naudai įgijo didelės vertės turtą - 110 000 litų, šiais veiksmais G. K. padarydamas didelę 110 000 lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2008-06-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, 2008-10-15 apie 15. 00 val. Vilniaus 2-ame notarų biure Tilto g. 12A, Vilniuje, paskolos sutarties pasirašymo metu tarp kreditoriaus S. Š., ir skolininkų I. K., J. K., J. N., V. K., dalyvaudamas kaip paskolos laiduotojas ir žinodamas, kad paskola - 200, 000 litų žodiniu susitarimu turi atitekti J. J., jis (R. L.), po sutarties pasirašymo, notarų kontoroje iš gautos paskolos perdavė I. K. ir J. K. - 13000 litų, J. N. - 10000 litų, V. K. - 5000 litų, o likusius 172 000 litų, pažadėjo asmeniškai perduoti J. J., po kojis kartu su A. M. 2008- 10-17 apie 18. 00 val. lengvuoju automobiliu Mitsubishi Spaee Runner, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie J. J. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur R. L., išlipo iš minėto automobilio ir nuėjo į šalį stebėti aplinkos, kad nepasirodytų pašaliniai asmenys. Tuo metu J. J. įsėdus į automobilio vidų ir perskaičiavus A. M. paduotus pinigus - 172000 litų, A. M.! inscenizavus konfliktą dėl J. J. tariamos jai skolos, šiai pagriebus už maišelio, kuriame buvo pinigai, bei išstūmus J. J. pro praviras automobilio duris, R. L. įsėdo į automobilį ir iš įvykio vietos kartu su A. M. pasišalino bei J. J. žadėtos pinigų sumos - 172 000 litų neperdavė. Šiais veiksmais jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir I. K., J. K., J. N., V. K. bei J. J. padarė 172 000 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2008-06-12 įstatymo Nr. VIII-I968 redakcija)

Be to, jis siekė paveikti liudytoją, o būtent:

siekdamas paveikti ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00776-08 metu apklaustą liudytoją D. K., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus ir neigtų pažįstanti jį, kad tvirtintų, jog nieko apie UAB „A.” veiklą nežino ir neatsimena, 2010-02-02 skambino D. K. ir aiškino, kad ji apklausos metu policijos pareigūnams nei apie jį, nei apie A. Š. nepasakotų, po ko jis į D. K. į elektroninį paštą atsiuntė laišką su priedais, kuriuose nurodė, kokius parodymus apie UAB „A.” duoti ir ko nesakyti. Tokiu būdu R. L. ikiteisminio tyrimo metu darė poveikį liudytojai D. K., kad ši duotų melagingus parodymus, t.y. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. (2009-12-17 įstatymo Nr, VIII-1968 redakcija)

Be to, jis siekė paveikti liudytoją, o būtent:

siekdamas paveikti ikiteisminio tyrimo Nr.88-1-00776-08 metu apklaustą liudytoją A. U., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, 2011-12-12 apie 20. 00 val., atvykęs prie A. U. darbovietę - gėlių turgelio (duomenys neskelbtini), nurodė pastarajai, kad apklausos metu pas tyrėją O. J. ji meluotų ir sakytų, kad jo nepažįsta, kad R. L. jos parodymuose nebūtų minimas. R. L. taip pat prašė jos atiduoti jam visus su UAB „A.” veikla susijusius dokumentus sunaikinimui, tokiu būdu savo veiksmais R. L. darė poveikį liudytojai A. U., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 1 d. (2011-06-23 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

V. K.   iššvaistė didelės vertės svetimą jam patikėtą turtą, o būtent:

jam, einant valdytojo pareigas AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filiale, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo valdytojo pavaduotoja J. K., 2005-12-01 UAB „R.“ direktorei M. K.-V. i kartu su R. L. ir R. P. atvykus j AB „Ūkio Bankas“, Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, ir, jam bei jo pavaduotojai J. K., pateikus prašymą UAB „R.“ apyvartinėms lėšoms suteikti 180 000 litų kreditą ir pagamintą, netikrą dokumentą - UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimą Nr.2“ ( kuris pagal jame nurodytą 2005-12-05 datą neatitiko tikrovės), M. K.-V. i, esant suklydimo įtakoje, pasirašius 2005-12-01 prašymą 180 000 lt kreditui gauti bei vekselį 180 000 lt sumai, jis kartu su J. K., pažeisdamas AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindamas pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat prašyme nurodytiems visiems asmenims, o būtent - prašyme dėl kredito pasirašiusiai UAB „R.“ finansininkei A. N., nereikalaudamas, kad minėti dokumentai butų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po ko jis kartu su J. K., toliau pažeisdamas AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB Ūkio banko administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G, patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinęs kredito riziką, t,y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdamas 2002-09-20 patvirtintą banko limitų tvarką, kartu su J. K., pagal 2005-12-14 kredito sutartį Nr.09-688, neteisėtai UAB „R.“ apyvartinėms lėšoms suteikė 180 000 Lt kreditą. Tokiu būdu V. K. savo veiksmais neteisėtai ( kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turtą trečiajam asmeniui ( UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydamas AB „Ūkio Bankas“ 180 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. VIJI-1968 redakcija)

to, jis iššvaistė didelės vertės svetimą jam patikėtą turtą, o būtent:

jam, einant valdytojo pareigas AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filiale, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo valdytojo pavaduotoja J. K., 2007-02-14 UAB „R.“ direktorei M. K.-V. i kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „Ūkio Bankas“, Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, ir, jam bei jo pavaduotojai J. K., pateikus 2007-02-14 prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000 litų ir pagamintą, netikrą dokumentą - „UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12 ( kuris pagal jame nurodytą 2007-02-21 datą neatitiko tikrovės), M. K.-V. i, esant suklydimo įtakoje, pasirašius 2007-02-14 prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000 litų, jis kartu su J. K., pažeisdamas AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindamas pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudamas, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po kojis kartu su J. K., toliau pažeisdamas AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „Ūkio Bankas“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G, patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinęs kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdamas 2002-09- 20 patvirtintą banko limitų tvarką, kartu su J. K., pagal 2007-02-23 susitarimą Nr. 1 padidino UAB „R.“ kredito sumą nuo 180 000 litų iki 300 000 litų, papildomai suteikiant 120 000 litų kreditą. Tokiu būdu V. K. savo veiksmais neteisėtai ( kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „(Jkio Bankas“ turtą trečiajam asmeniui ( UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydamas AB „Ūkio Bankas“ 120 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

J. K. iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant valdytojo pavaduotojos pareigas AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filiale, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo valdytoju V. K., 2005-12-01 UAB „R.“ direktorei M. K.-V. i kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „Ūkio Bankas“, Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, ir, jai bei filialo valdytojui V. K., pateikus prašymą UAB „R.“ apyvartinėms lėšoms suteikti 180 000 litų kreditą ir pagamintą, netikrą dokumentą - UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimą Nr.2“ ( kuris pagal jame nurodytą 2005-12-05 datą neatitiko tikrovės), M. K.-V. i, esant suklydimo įtakoje, pasirašius 2005-12-0.1 prašymą 180 000 lt kreditui gauti bei vekselį 180 000 lt sumai, ji kartu su V. K., pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat prašyme nurodytiems visiems asmenims, o būtent - prašyme dėl kredito pasirašiusiai UAB „R.“ finansininkei A. N., nereikalaudama, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po ko ji kartu su V. K., toliau pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB Ūkio banko administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G, patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t,y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama 2002-09- 20 patvirtintą banko limitų tvarką, kartu su V. K., pagal 2005-12-14 kredito sutartį Nr.09-688, neteisėtai UAB „R.“ apyvartinėms lėšoms suteikė 180 000 Lt kreditą. Tokiu būdu J. K. savo veiksmais neteisėtai ( kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turtą trečiajam asmeniui ( UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ 180 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2005-06- 23 įstatymo Nr. VIII-I968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant valdytojo pavaduotojos pareigas AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filiale, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, bei veikiant kartu su AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo valdytoju V. K., 2007-02-14 UAB „R.“ direktorei M. K.-V. i kartu su R.L. R. P. atvykus į AB „Ūkio Bankas“, Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, ir, jai bei filialo valdytojui V. K., pateikus 2007-02-14 prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000 litų ir pagamintą, netikrą dokumentą - „UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12 ( kuris pagal jame nurodytą 2007-02-21 datą neatitiko tikrovės), M. K.-V. i, esant suklydimo įtakoje, pasirašius 2007-02-14 prašymą dėl UAB „R.“ apyvartinių lėšų papildymo iki 300 000 litų, ji kartu su V. K., pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po ko ji kartu su V. K., toliau pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „Ūkio Bankas“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G, patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinus kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama 2002-09-20 patvirtintą banko limitų tvarką, kartu su V. K., pagal 2007-02-23 susitarimą Nr. 1 padidino UAB „R.“ kredito sumą nuo 180 000 litų iki 300 000 litų, papildomai suteikiant 120 000 litų kreditą. Tokiu būdu J. K. savo veiksmais neteisėtai ( kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) ir neatlygintinai (kreditas nebuvo grąžintas) tyčia perleido didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turtą trečiajam asmeniui ( UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ 120 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2006-06-05 UAB „A.“ direktoriui O. K., kuris buvo suklydimo įtakoje, kartu su R. L. ir R. P. atvykus į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, ir jai pateikus suklastotą vekselį 140 000 Lt sumai, netikrą dokumentą „Akcininkų susirinkimo protokolą“, po ko ji pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB Ūkio banko administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką”, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat vekselyje nurodytiems laiduotojams bei „Akcininkų susirinkimo protokolą“ pasirašiusiems asmenims, nereikalaudama, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po ko ji, toliau pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, priėmė iš O. K. ydingą dokumentų paketą, kuriuo remiantis pagal 2006-06-06 kredito sutartį Nr.09-1023 UAB „A.“ buvo neteisėtai suteiktas 140 000 Lt kreditas apyvartinėms lėšoms. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais ( kreditas padidintas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui ( UAB „R.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ 120 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. VI1J- 1968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2006-09-20 UAB „T. S. “ direktoriui E. G. kartu su R. L. atvykus į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g.7, Ukmergėje, ir E. G. pateikus jai paraišką užpildytą jo vardu dėl tikslinio kredito, skirto odontologinei įrangai pirkti gavimo, kartu su pagamintais netikrais ir suklastotais dokumentais - UAB „T. S. “ akcininkų susirinkimo protokolu bei vekseliu 150 000 Lt sumai, nurodė E. G. pasirašyti paraišką bei uždėti UAB „T. S. “ antspaudą, ką E. G. būdamas suklydimo įtakoje ir padarė, po ko ji, pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nedalyvaujat vekselyje nurodytiems laiduotojams V. T. ir J. G., ir prašyme dėl kredito pasirašiusiai UAB „T. S. “ finansininkei A. N., nereikalaudama, kad minėti dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, toliau pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „Ūkio Bankas“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, priėmė iš E. G. ydingą dokumentų paketą, kuriuo remiantis pagal kredito sutartį Nr.09-1252, 2006-09-24 paskolų komiteto posėdžio metu buvo priimtas sprendimas neteisėtai suteikti UAB „T. S. “ 150 000 litų kreditą. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais ( kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui ( UAB „T. S. “), šiais savo veiksmais padarydama AB „ūkio Bankas“ 150 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2006-06- 22 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2006-12-29 d. R. L. atvykus į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, kur pateikus I. L. vardu užpildytą prašymą suteikti 36 000 litų kreditą, informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, po ko nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, ji pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, toliau pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „Ūkio Bankas“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, priėmė iš R. L. ydingą dokumentų paketą, kuriuo remiantis pagal 2006-12-29 Vartojimo kredito sutartį N r. KR09-254/07 I. L. neteisėtai buvo suteiktas 36 000 Lt kreditas. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais ( kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui ( R. L.), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ didelę 36 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, ne vėliau kaip 2007-04-17 R. L. atvykus į AB „Ūkio Bankas“, Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, ir pateikus B. G. vardu užpildytą 2007-04-12 prašymą suteikti 35000 litų kreditą bei išlanksto paruoštą ir B. G. jau pasirašytą 2007-04-17 kredito sutartį Nr. KR09-229/07, taip pat informaciją apie laiduotojus su suklastotu M. L. parašu, nedalyvaujant kredito gavėjui ir laiduotojams, pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, toliau pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „Ūkio Bankas“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, B. G. neatitinkant Banko „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, 2007-04-17 Vartojimo kredito sutarties Nr.KR09-229/07 pagrindu B. G. buvo neteisėtai suteiktas 35 000 Lt kreditas. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (I. L.), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ didelę 35 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2007-04-12 J. V. atvykus į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g.7, Ukmergėje, ir pateikus užpildytą prašymą suteikti 38000 litų kreditą bei R. L. užpildytą informaciją apie laiduotojas su suklastotais M. L. ir Ž. G. parašais, kuriuos J. K., pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, nejsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po ko toliau pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „Ūkio Bankas“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G patvirtinta „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, J. V. neatitinkant Banko „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, pagal 2007-04-25 Vartojimo kredito sutartį Nr.KR09-254/07 neteisėtai J. V. suteikė 38 000 Lt kreditą. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui ( J. V.), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ 38 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2006-12-12 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2007-07-20 UAB „A.“ direktorei D. K. kartu su R. L. atvykus į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, ir pateikus jai prašymą dėl 440 000 litų kredito apyvartinėms lėšoms UAB „A.“ vardu suteikimo bei paprastąjį 440 000 litų vekselį, 2007-07-20 priėmė pateiktus dokumentus, bei pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, „Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo“ tvarką bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą ir ?keičiamo turto vertę, neteisėtai pagal 2007-07-27 kredito sutartį Nr. KR09-602/07 suteikė UAB „A.“ 440 000 litų kreditą. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui ( UAB „A.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ 440 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2007-10-03 UAB „S.“ direktoriui D. L. kartu su R. L. ir B. L. atvykus į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą ir pateikus prašymą UAB „S.“ suteikti 490 000 litų kreditą bei netikrą dokumentą pavadinimu „UAB „S.“ 2007-10- 03 vienintelio akcininko sprendimas“ su nuskenuotu A. Š. parašu, ji pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, neįsitikindama pateiktų dokumentų bei juos pasirašiusių asmenų parašų tikrumu, nereikalaudama, kad dokumentai būtų pasirašyti banko darbuotojų akivaizdoje, šiuos dokumentus priėmė, po ko ji, toliau pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles, AB „Ūkio Bankas“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu Nr.76-G patvirtintą „Kliento tapatybės nustatymo tvarką” bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą, pažeisdama banko limitų tvarką, pagal 2007-10-05 kredito sutartį UAB „S.“ neteisėtai suteikė 490 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „t Jkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „S.“), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ 490 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2007-12-10 UAB „M. “ direktorei A. R. kartu su R. L., atvykus į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, ir pateikus A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 290 000 litų paskolos UAB „M. “ vardu gavimo, įkeičiant 2007-11-07 nupirktą sodybą Dubičių kaime, Varėnos rajone, prašyme melagingai nurodžius, kad planuojama plėsti įmonės veiklą ir teikti kaimo turizmo paslaugas, ji šį prašymą su melagingai įrašytais duomenimis, priėmė bei pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą ir įkeičiamo turto vertę, pažeisdama banko limitų tvarką, 2007-12-18 paskolų komiteto posėdžio metu neteisėtai priėmė sprendimą suteikti UAB „M. “ 150 000 litų kreditą bei 2007-12-18 pagal kredito sutartį Nr. KR09-996/07 suteikė UAB „M. “ 150 000 litų kreditą. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „M. “), šiais savo veiksmais padarydama AB „ūkio Bankas“ 150 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VlII-1968 redakcija)

Be to, ji iššvaistė didelės vertės svetimą jai patikėtą turtą, o būtent:

jai, einant AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialo, esančio Kęstučio g. 7, Ukmergėje valdytojo pavaduotojos pareigas, 2008-01-07 R. L. atvykus į AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialą, adresu Kęstučio g. 7, Ukmergėje, ir jai pateikus UAB „M. “ direktorės A. R. vardu užpildytą prašymą dėl 130 000 litų paskolos UAB „M. “ vardu gavimo, ji šį prašymą su melagingai įrašytais duomenimis priėmė bei pažeisdama AB „Ūkio Bankas“ nustatytus reikalavimus ir taisykles bei netinkamai įvertinusi kredito riziką, t.y. skolininko galimybę grąžinti kreditą ir ?keičiamo turto vertę, pažeisdama banko limitų tvarką, 2008-01-08 paskolų komiteto posėdžio metu priėmė sprendimą neteisėtai suteikti UAB „M. “ apyvartinėms lėšoms, įkeičiant neatitinkančias realiai vertei įmonės atsargas, 130 000 litų kreditą bei vadovaujanti 2008-01-09 kredito sutartimi Nr. KR09- 14/08 UAB „M. “ neteisėtai buvo suteiktas 130 000 litų kreditas. Tokiu būdu J. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais (kreditas suteiktas nesilaikius pareiginių nuostatų ir pažeidus kredito suteikimo taisykles) sąlygojo neatlygintiną (kreditas nebuvo grąžintas) jai patikėto didelės vertės AB „Ūkio Bankas“ turto perleidimą trečiajam asmeniui (UAB „M. “), šiais savo veiksmais padarydama AB „Ūkio Bankas“ 130 000 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. VJII-1968 redakcija)

A. M. buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. L., turėdami tikslą apgalės būdu užvaldyti svetimą turtą, 2008-10-15 apie 15.00 val. Vilniaus 2-ame notarų biure Tilto g. 12A, Vilniuje, paskolos sutarties pasirašymo metu tarp kreditoriaus S. Š. ir skolininkų I. K., J. K., J. N., V. K., R. L. dalyvaudamas šiame veiksme kaip paskolos laiduotojas žinojo, kad paskolos pinigai - 200.000 litų žodiniu susitarimu turi atitekti J. J., po sutarties pasirašymo R. L. notarų kontoroje iš gautos paskolos pinigų sumos - 200 000 Lt, perdavė I. K. ir J. K. - 13000 litų, J. N. - 10000 litų, V. K. - 5000 litų, o likusius 172.000 litų, pažadėdamas asmeniškai perduoti J. J., toliau veikdamas kartu su ja, t.y. A. M., 2008-10-17 apie 18.00 val. lengvuoju automobiliu Mitsubishi Space Runner, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) abu atvažiavo prie J. J. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur R. L. išlipo iš minėto automobilio ir nuėjo į šalį stebėti aplinką, kad nepasirodytų pašaliniai asmenys, o tuo metu J. J. įsėdus į automobilio vidų ir perskaičiavus jos, t.y. A. M., paduotus pinigus - 172000 litų sumą, ji automobilyje inscenizavo konfliktą dėl J. J. tariamos jai skolos, po to pagriebė už maišelio, kuriame buvo pinigai, išstūmė J. J. pro praviras automobilio duris ir nuvažiavo iki R. L., kuriam įsėdus į automobilį, abu iš įvykio vietos pasišalino bei J. J. žadėtos pinigų sumos - 172 000 Lt neperdavė, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, savo veiksmais I. K., J. K., J. N., V. K. bei J. J. padarydama 172 000 Lt sumai turtinę žalą, tai yra savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. (2008-06-12 Įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. L. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė:

dėl nukentėjusiojo J. epizodo parodė, kad 2008 m. jam paskambino A. M. ir pasakė kad jos pažįstamui J. reikia paskolos, nes jis buvo jai skolingas 70 000 Lt, klausė gal L. gali kažkuo padėti. Visi  susitiko su J., pakalbėjo, jis sakė, kad atiduos pinigus A. M. ir tuomet kaltinamasis ieškojo kas gali paskolinti. Rado S. Š., nuvažiavo ir apžiūrėjo objektą esantį Juodasis kelias 98 ir S. Š. sutiko duoti paskolą 200 000 Lt, paprašė J. surinkti dokumentus. J. atrodo turėjo įgaliojimą, po to savininkus išvardijo ir kai paaiškėjo, kad savininkai yra ne jis, senyvo amžiaus žmonės, S. Š. pasakė, kad gali išduoti paskolą, bet J. bus laiduotojas ir paprašė, kad ir kaltinamasis R. L. būtų laiduotojas. J. sutiko, surinko visus dokumentus, noratų biure visi susirinko, bet vietoj J. atvažiavo moteris ir vyras, jie pasakė, kad atstovaus J., nes jis serga. S. Š. sutarė su notare, sudarė sandorį ir pasirašė sutartį, visi K. parašė skolos lapelius. Ta moteris su vyru dar pasakė, kad J. buvo skolingas jiems, buvo sumokėta ir pačioje notarų kontoroje buvo atskaičiuota. Kaltinamasis R. L. paėmė I. K. ir J. K., nes jie gyveno Lazdynuose ir juos nuvežė namo, po to su A. M. nuvažiavo pas J. J. išėjo iš namų, kaltinamasis išlipo ir nuėjo į šoną, po kažkur 10-15 minučių grįžo, A. M. pasakė, kad jai pinigų J. nedavė, kad šiuo metu kažkokie sunkumai pas jį ir išvažiavo. Paskolos gavėjas buvo S. Š.. Sutartyje paskolos gavėju buvo nurodyti visi K.. J. negalėjo būti paskolos gavėjas, nes jis buvo neoficialus namo su žeme savininkas. K. žinojo tą aplinkybę, kad paskolos pinigai bus sumokėti ne jiems, o J. K. buvo sumokėtas likutis, kiek J. buvo skolingas už namą su žeme. Pas notarą kontoroje, kai buvo sumokėti pinigai, kaltinamasis jiems atskaičiavo. J. atstovai - A. V. ir V. M. nurodė, kiek kas turi gauti. I. K. buvo sumokėta 13 000 Lt, J. N. 10 000 Lt, V. K. 5000 Lt ir jie pasirašė bendrus lapelius dėl savo paskolos dalies. Kokia buvo suma nurodyta, negali pasakyti. Paskola jiems buvo išmokėta. Nematė, kas paėmė pinigus. Dėl pinigų likučio V. M. pasakė, kad paims ir nuveš juos, bet ar paėmė, nematė. Po to vyko pas J., nes jis žadėjo atiduoti skolą A. M.. Atvažiavo V. M. ir pasakė, kad nuveš paskolą J.. Pas notarą A. M. nedalyvavo. A. M. paprašė jai padėti. Nedalyvavo J. ir A. M. pokalbyje. R. L. išlipo iš automobilio ir užleido vairuotojo vietą J., automobilyje A. M. ir J. bendravo, o R. L. buvo 10-15 m. atstumu nuo jų. Po to A. M. sakė, kad J. pinigų jai nedavė. Tuomet ji buvo su ramentais, maišelio su pinigais automobilyje nebuvo.

Dėl UAB „R.“ epizodo parodė, kad  įmonė „R.“ buvo surasta P.s, įmonė buvo nupirkta ir vykdė veiklą. Buvo paėmusi dvi paskolas iš „Ūkio bankas“. Direktorė buvo M. K. – V. . Įmonę nupirko P., ji ją surado. Akcininkas buvo J.. Po to P. paskambino, pasakė, kad rado įmonę ir reikia apžiūrėti. Jie nuvažiavo, pakalbėjo ir ji sutarė kaip pirks įmonę, susipažino su buhalteriniais dokumentais ir sandoris įvyko. Kadangi M. K. - V. tada buvo be darbo, jis jai paskambino, kad jei ji nori, tai yra darbo, tada ji pakalbėjo su P., sutiko ir taip tapo direktore, po to akcininke. P. paėmė paskolą ir vykdė veiklą. Jis dalyvavo sutarties pasirašyme, nes iš pradžių įmonę užrašė jo vardu, bet P. pirko sau.  Kai akcijas pardavė, tuos 10 000 Lt nuo sąskaitos nuėmė sau. Buvę akcininkai nuėmė pinigus. Tada P. paėmė vieną kreditą ir paleido į apyvartą. Kreditas buvo paimtas iš „Ūkio bankas“, esančio Ukmergėje. Įsigijus įmonę, kreditas buvo paimtas maždaug po kelių mėnesių. P. minėjo, kad turi „Ūkio banke“ pažįstamų ir ten geriau kreiptis. Paskola buvo 180 000 Lt. Dėl paskolos reikėjo važiuoti į Ukmergę. Atvažiavo, su M. K. nuėjo, pateikė dokumentus, kadangi sutartis būna paruošta, tai laiko daug neužėmė. Teko bendrauti su K. ir su K., ir su vadybininkais. Dėl dokumentų klastojimo parodė, kad kaip matoma iš ekspertizės išvadų (t. 11, b. l. 78), ten yra parašyta, kad „pastebėtina, kad tas pats parašas dviejų dokumentų kopijose reiškia, kad bent viena iš dviejų tiriamų kopijų yra padaryta montažo būdu, nei vienoje iš tirti pateiktų kopijų montažo požymių nesimato“, išvada „tyrimui pateiktuose dokumentuose, kopijose yra nukopijuotas tas pats parašas“. Tai kurią iš tų kopijų jis padirbo? Dėl antros, dėl 120 000 Lt, paskolos nelabai ką atsimena. Įmonė vykdė veiklą, matosi, kad į sąskaitą buvo įnešami pinigai. Matosi, kad buvo vykdyta veikla. Tokių pinigų – 180 000 Lt, 120 000 Lt jis nepasisavino. Nedirbo UAB „R.“. Jo P. paprašė nuvežti į banką, atlygio jokio negavo.  Neįtikinėjo banko, teikiant dokumentus apie įmonę. Nežino kur ta paskola buvo panaudota. Paskola nebuvo grąžinta, krizė atėjo ir įmonės veikla sustojo. Tuo metu „R.“ vertėsi veikla su statybomis, baldais, aparatūra, odontologine įranga. Kreditas buvo imtas, kad nupirkti prekių. Įmonė turėjo ofisą Kauno gatvėje. Kiek buvo darbuotojų – nežino. Įmonė turėjo kažkokius sandėlius. M. K. buvo direktorė – vadybininkė, ji darydavo komunikacinį darbą. Kiek žino, atlyginimas jai buvo mokamas. Faktinis vadovas buvo P.. Nežino kodėl P. perleido akcijas M. i, bet kiek ji aiškino, kadangi ji buvo skolininkų sąrašuose, todėl negalėjo būti direktore. P. vadovavo įmonei. Visus dokumentus dėl paskolos tvarkė P.. R. L. neatsimena kodėl buvo padidintas kreditas. Negali pasakyti, ar tuo kartu vyko į banką. Ne vieną kartą lankėsi banke. Su M. K. – V. buvo seni pažįstami, santykiai buvo draugiški.  Jis  buvo nupirkęs įmonę, nes M. buvo išvažiavusi, o J. nenorėjo laukti, tai užrašė kaltinamojo vardu, o kai M. grįžo, perrašė jos vardu.  Paskolos neketino imti. Neatsimena, ar sakė, kad M. i reikės pasirašyti vekselį. Bankas turbūt paruošė vekselį, įrašė duomenis. M. K. – V. sakė, kad ji bendravo, priiminėjo skambučius, tai kaip ji galėjo nežinoti apie įmonės veiklą.  Paskola nebuvo grąžinta, bet kokia įmonė nori kuo daugiau prekių užsakyti, nes kai užsakai prekių, tai didesnė įmonė neskuba atsiskaityti. Klientai ne iškarto atsiskaito, būna pinigų trūkumas ir automatiškai reikia dar, nes niekas nenori prarasti klientų, dėl to skolinamasi.  Neprisimena 120 000 Lt paskolos. Nežino kaip buvo užtikrinta 180 000 Lt paskola. Kai atvyko į banką 2005-12-14, nuėjo į antrą aukštą, pas ką konkrečiai, negali pasakyti. M. K. buvo supažindinta su valdytoju ir pavaduotoju. Nežino ar M. supažindino su „R.“ veikla, neprisimena ar klausė apie veiklą.  Nežino kiek pinigų iš paskolos buvo paimta pagal čekių knygelę, išgryninta. Gal ir vežė M. K. išgryninti pinigų. M. K. pinigus P. atiduodavo. Negalėjo panaudoti pinigų savo reikmėms, net iš sąskaitų išrašų matosi. Šitame epizode nieko nepasisavino. Direktorė M. K. žinojo, kad yra skolinamasi. Ji neišreiškė jokių prieštaravimų dėl paskolos, galima teigti, kad buvo sutikimas iš jos pusės. Nebuvo tikslo paskolų negrąžinti. Su K. bendravo dėl paskolų, asmeniniai ryšiai jokie nesiejo. Nebuvo jokių susitarimų, kad nežiūrėtų dokumentų. Sandėlyje buvo kažkoks banko patikrinimas, jis vieną kartą dalyvavo, iš „Ūkio banko“ buvo V. K.. Jie ten žiūrėjo prekes, padarė sąrašą. Tai inicijavo bankas. Sakė, kad prekės yra užstatas, tai reikia patikrinti. Vekselį turbūt pasirašė M. K.. Matė, kad ji kažką pasirašinėjo.sutarčių pasirašymas banke truko 10-15 miučių.

Epizode dėl UAB „A.“ parodė, kad P. buvo radusi UAB „A.“. Ji pastoviai bendravo su savininkais Lukšiais ir po to buvo pasirašyta preliminari sutartis su Lukšiais. Vėliau ji pasakė, kad nori paimti paskolą ir plėsti veiklą. Apie paskolą ji sakė, kad Lukšiai žino, iš tos paskolos ji po to sumokės už akcijas ir toliau vystys veiklą. Įmonė buvo veikianti. Planavo, kad kaltinamojo R. L. brolis I. L. bus direktorius ir paprašė, kad būtų galima įkeisti jo turtą. Brolis sutiko, po kurio laiko visi nuvažiavo, pasirašė sutartį. Buvo gauta paskola ir vyko veikla. Paskola buvo grąžinama. Po to krizės metu viskas sustojo. Bendrovė buvo vairuotojų mokykla. Brolis turėjo tapti akcininku, jis įgijo instruktoriaus teises ir turėjo būti kaip instruktorius. Įmonės direktorius buvo O. K.. Kaltinamasis R. L. jam pasiūlė dirbti direktoriumi, kad jis realiai vadovaus. Įmonėje dar dirbo M. K. V., buvo nemažai darbuotojų, instruktorių.  Paskolą nusprendė imti P.. Dėl paskolos ėmimo buvo nuvažiavęs su broliu. Dalis paskolos buvo sumokėta už akcijas, dalis į apyvartą, prekių užsakymams. P. nusprendė dalį pinigų paleisti per „A.“ užsakymams. „A.“ buvo vairavimo mokykla ir praplėtė veiklą, dar užsiėmė statybomis. Dokumentus, susijusius su paskolos ėmimu, ruošė P., ji viską tvarkė. Paskola buvo užtikrinta brolio įkeistu nekilnojamu turtu. Brolis buvo vekselio davėjas. Konkrečiai negali pasakyti, kaip buvo panaudoti pinigai, paimti „A.“ vardu. Buvo du pavedimai į „Metvila“, tai buvo padarytas užsakymas. Bendrovės sąskaitas valdė P., direktorius pasirašinėdavo sutartis. Bendrovės kasą, antspaudą valdė P.. O. K. realiai dalyvavo bendrovės veikloje. Į Ukmergę brolį vežė kaltinamasis, P. irgi važiavo. Jis kartu užėjo į banką su O. K.. Pas notarą jis nėjo, o brolis vyko su Ovidijumi, dar banko atstovas buvo. 50 000 Lt kaltinamasis neėmė. Į „Metvila“ buvo padarytas pavedimas iš „A.“. P. sakė, kad turi pažįstamų banke ir perduoda pinigus, bet kam konkrečiai nesakė. Brolis tuo buvo neįgalus. Į banką jis fiziškai nebuvo įėjęs. Brolis nepasirašinėjo jokių dokumentų.  Nelabai atsimena vekselių pasirašymo aplinkybių, atrodo, kad Lukšiai darbe pasirašė, nes jie žinojo apie paskolą. Jiems buvo pažadėta, kad iš paskolos jiems bus grąžinti pinigai už akcijas. Apie vieną pavedimą žinojo, nes buvo pervesta į „Metvila“ už prekes, o apie kitą tik iš bylos sužinojo. UAB „A.“ veiklą vykdė, vyko mokinių mokymas. Kai buvo kreiptasi dėl paskolos išdavimo, veikla buvo vykdoma. Nebendravo su banko filialo vadovais prašydamas paskolos, bendravo P.. Kiek atsimena, dokumentai galėjo būti siunčiami ir faksu, P. siųsdavo. Nepasisavino tų pinigų (140 000 Lt). Iki kredito paėmimo, UAB „A.“ jokių santykių neturėjo su UAB „M.“ ir UAB „R.“. Pirma „A.“ mokėjo paskolą, po to jis mokėjo. Nežino kiek padarė pavedimų kaip fizinis asmuo. Jokių dokumentų neklastojo.

Epizode dėl „T. S. “ kaltinamasis parodė, kad su R. K. buvo seni pažįstami, buvo kalba, kad yra jo pažįstamas E. G., buvo kalbėta apie automobilių verslą. Pakalbėjo su P., ką būtų galima padaryti ir ji surado įmonę „T. S. “. Po to P. pasakė, kad ji kalbėjo su R. K., kad ji atsigabeno įrangą ir paprašė, kad būtų gerai ją pastatyti ir išnuomoti. Nuvažiavo į Ukmergę ir gavo paskolą tai įrangai nupirkti. Pervedė pinigus „R.“ už tas prekes. Po to P. dar pinigų buvo grąžinusi. Kreditas buvo grąžinamas. Skambino G. ir T., o su G. susiskambino kai susitarė dėl kainos. Dėl pirkimo – pardavimo jis tarėsi. Atsiskaitymas buvo grynais pinigais. P. tik surado įmonę ir tvarkė dokumentus dėl paskolos, ji šioje įmonėje nedirbo. Ji tvarkė buhalteriją, visus buhalterinius dokumentus. Dėl paskolos gavimo jis su G. važiavo. Neatsimena su kuo bendravau banke. Ten buvo pasirašyta sutartis. Dėl paskolos tarėsi P.. Su banko darbuotoju, atrodo, abu kaltinamasis su G. bendravo. G. ieškojo kompaniono, o Rimvydas pasiūlė, kad galima daryti. Jo pasiūlymas buvo atidaryti servisą.

Kaltinamasis buvo įdarbintas šioje įmonėje. Jis ir Rimvydas buvo vadybininkais, o E. G. buvo direktorius. P. organizavo paskolą. Įmonė buvo pirkta, kad paimti paskolą. Verslui buvo imta paskola. Pirma buvo sumanymas įsteigti verslą, kadangi nebuvo jokios įmonės ir dėl to buvo perkama įmonė. 5000 Lt sumokėjo akcininkams už įmonės pirkimą. Įsigijus įmonę, buvo pradėta ruoštis paskolos ėmimui. Teikime dėl paskolos tiksle buvo nurodyta  - pirkti stomatologinę įrangą. Paskolos vyko į Ukmergę, P. pasakė vykti į Ukmergę. Paskola buvo perversta į sąskaitą. Jis darė pavedimą. Kreditas buvo 150 000 Lt. 149 000 Lt buvo pervesta už prekes į UAB „R.“, už odontologinę įrangą, už kėdes.  R. L. realiai matė tas kėdes ir banko darbuotojai jas matė. Su P. buvo šnekėta, kad ji grąžins pinigus, ką ji ir darė, buvo ir 30 000 Lt duota, buvo nupirktos patalpos, po to dar pinigų buvo grąžinta, buvo darytas remontas. Tie pinigai buvo duodami grynais, pinigai buvo fiksuoti. Kasos pajamų orderius pasirašinėjo kas gaudavo pinigus – direktorius E. G.. Pradžioje kaltinamasis turėjo bendrovės antspaudą, po to nuvežė P., nes ji tvarkė buhalteriją. Bendrovės „T. S. “ pirkimo – pardavimo sutarties originalas buvo bendruose dokumentuose pas P.. Kad G. ir T. pardavė akcijas buvo užfiksuota tada, kai buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Nežino ar E. G. buvo susitikęs su P..  G. ir T. žinojo apie paskolą, jie sutiko su ta paskola. Kaltinamasis nežino ar jie sutiko laiduoti už tą paskolą. Pasikeitė laiduotojas – tapo E. G.. Odontologijos įrangos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš pasirašant paskolos sutartį. Įmonė „T. S. “ jau buvo nupirkta. Nežino kaip buvo sudaryta pirkimo sutartis. UAB „T. S. “ 2006-2007 m. neturėjo darbuotojų, gebančių dirbti kaip stomatologai. Paskolą grąžino „T. S. “, jis (kaltinamasis) mokėjo, direktorius mokėjo, gal ir E. G. mokėjo. P. grąžindavo pinigus ir jie patekdavo į banką. Čia buvo bendrovės pinigai.  Iš išrašų matosi, kad pinigai nebuvo nuimti, tai jis ir negalėjo jų pasisavinti. Mokėjo 1000 Lt, 2000 Lt dydžio įmokas. Įmokos darytos birželio 30 d., gegužės 25 d., tai kas mėnesį. E. G. rašė raštelį dėl kredito panaudojimo, kad jis nusiramintų. Pinigų judėjime R. L. nedalyvavo, bet buvo informuotas, jam viskas buvo pasakyta. Žinojo dėl ko buvo vykstama į banką. UAB „R.” pagal dokumentus grąžina tam tikrą dalį pinigų UAB „T. S. “, o „T. S. “, kadangi grynais gavo, įneša pinigus į banką.

Epizode dėl I. L. parodė, kad brolis pirko butą išsimokėtinai ir prieš imant paskolą UAB „A.i“, reikėjo tą paskolą padengti. P. paskolino pinigų, jie padengė skolą ir hipoteka nusiėmė. Po to brolis paėmė paskolą ir pinigus grąžino. Jie užpildė paraišką ir nuvažiavo su juo kartu į banką. Paraiškas faksu siuntė per P. ir po to ji paskambino, kad jie gali važiuoti, kad paskola išskirta ir tik reikia važiuoti ir pasirašyti dokumentus. Lauke pasirašė, banko darbuotojas nusileido į lauką, gal vadybininkas. Brolis viską žinojo. Brolis nuėmė pinigus grynais, davė juos kaltinamajam, o jis nuvežė P., nes ji buvo paskolinusi pinigų buto išpirkimui. Grynais jai atidavė. Į Ukmergę su broliu dviese važiavo. Ten buvo tik banke. Neturi jokio skolos lapelio, kad P. buvo paskolinusi pinigų. Laiduotojas buvo sesuo Margarita ir V. B.. V. B. pasakė, kad reikia paimti paskolą, kad reikia laiduotojo ir jis sutiko, jokio spaudimo jam nedarė. Margarita buvo Vilniuje, tai buvo 2006-12-29. Laiduotojai nevyko į Ukmergę, Vilniuje pasirašė. Ši paskola iki šiol negrąžinta, ji yra mokama. Tai dienai 23 325 Lt likutis buvo. Mokėjimai nenutrūko iki šiol. Iki sulaikymo kreditus mokėjo kaltinamasis. Pinigus gavo  brolis. Jis jų nenaudojo savo reikmėms, jis kaltinamajam atidavė ir jie skolą atidavė. Kai privažiavo su broliu prie banko, tai banko darbuotojas stovėjo lauke, padavė dokumentus ir brolis pasirašydavo. Kaltinamasis neatsimena ar forminant šiuos dokumentus K. ir K. dalyvavo. UAB „A.“ valdė P..

Dėl B. G. epizodo parodė, kad į jį kreipėsi P. ir pasakė, kad pažįstamas vyras nori paimti paskolą ir paprašė kartu nuvažiuoti su juo pakalbėti. Taip susipažino su B. G.. P. pasakė, kad jis neturi laiduotojų, klausė kaltinamojo, gal jis gali padėti.  Tada kaltinamojo uošvis L. Š. sutiko ir Margarita, taip ir susitarė. P. dar davė B. G. darbo UAB „R.“. Po to pasirašė sutartį ir su Margarita atskirai važiavo, su seneliu namuose Šilo g. pasirašė sutartį. Neklausė, kodėl B. G. norėjo paimti paskolą. Laiduotoja buvo kaltinamojo sesuo M. L. ir uošvis L. Š.. Jie sutiko būti laiduotojais ir tada paskambino P., pasakė, kad jie sutiko. Kaltinamasis nuvažiavo su B. G. į banką, nuėjo į antrą aukštą, priėjo vadybininkas, padavė dokumentus, B. G. pasirašė. Su B. G. buvo dviese, jis pasirašydavo, o kaltinamasis buvo lydintis asmuo. Nežino  kas su pinigais toliau vyko, B. G. jau vėliau pinigus nuiminėjo. Nežino kokie santykiai siejo B. G. ir P.. B. G. buvo įdarbintas UAB „R.“. Nežino kiek jis gaudavo atlyginimo, neprisimena ar teko bendrauti su A. N. dėl šio asmens atlyginimo deklaravimo. Kaltinamasis pažymėjo, kad būtent P. supažindino jį su J. K. ir V. K..

Epizode dėl J. V. parodė, kad J. V. yra jo pažįstama, kažkada buvo paskolinęs jai pinigų ir po metų paprašė, kad grąžintų, ji pasakė, kad nelabai turi ir gali paimti paskolą. Tada kreipėsi į kaltinamąjį, davė jai P.s telefoną. Po kurio laiko ji paskambino, pasakė, kad gali padėti, tik ji neturėjo laiduotojo. V. laiduotojai buvo kaltinamojo sesuo M. L. ir Ž. G.. Ž. yra buvusios žmonos pažįstama. Ji vėliau sutiko būti laiduotoja. Paskolino J. V. 11 000 Lt. Po to ji neturėjo pinigų skolos atiduoti. J. V. paskolą suteikė, jis paskolos gavime nedalyvavo.  J. V. gavo paskolą ir tiek. Sesuo M. jo prašymu buvo laiduotoja. „Ūkio banke“ Ukmergės filiale buvo paimta paskola. Ž. G. nevežė į banką. J. V. pati nuvažiavo. Važiavo skirtingomis dienomis.

Epizode dėl UAB „A.“ parodė, kad 2007-2008 m. D. K. paskambino ir pasakė, kad turi planą kurti vaikų darželį ir klausė, ką galima padaryti. Kaltinamasis pasakė, kad geriau atidaryti kosmetologijos kabinėta ar pan.  Po kurio laiko vėl buvo skambinta, kalbėta ir ji pasakė, kad jai pastaroji idėja tinka. Su P. pakalbėjo, kad D. K. turi verslo planą. P. rado įmonę „A.“. Įmonė buvo gera, prekiavo dušo kabinomis, vonios reikmėmis ir tada prasidėjo derybos dėl kainos, dalyvavo kaltinamasis ir P.. Sutarė kainą,  bet tokių pinigų iš karto nelabai buvo, bet akcininkas buvo paskolinęs įmonei pinigų, tai buvo tokia sąlyga, kad jam grąžins investuotus pinigus. D. K. buvo paskirta įmonės direktore. P. paruošė dokumentus, siuntinėjo paraiškas, kai gavo atsakymą, kad bus suteikta paskola, jie nuvažiavo. P. reguliavo viską, nes viskas per ją buvo. R. L. rado patalpas Kareivių g. ir kosmetologinę aparatūrą. D. K. prašė jo pagalbos. Tada jie nuvažiavo pasirašyti sutartį, grįžo į Vilnių, persikėlė viskas į patalpas Kareivių g. ir visa veikla ten vyko. Paskola buvo paimta, jis su D. K. kartu važiavo. Paskola buvo 440 000 Lt dydžio. Į banką važiavo dviese. Paskolos įforminimas užtruko apie 15- 20 minučių. Neatsimena už kiek buvo pirkta bendrovė. Bendrovė vykdė santechnikos veiklą, bet ji turėjo būti perdaryta, salonas turėjo būti iškeltas ir padarytas kosmetologinis. Visas sandėlis buvo santechninių prekių. Įmonėje dar dirbo kaltinamojo vyresnysis sūnus, jis buvo vadybininku, bandė vykdyti veiklą, bet kaip paaiškėjo, nieko neveikė. Įmonė buvo dirbanti ir darbo buvo. D. K. buvo direktorė. Viską dėl paskolos darė P.. Jis tik nuvežė D. K. į banką ir kartu buvo banke. Sąskaitas valdė P. su senu akcininku. Nežinojo, kad iš „A.“ sąskaitos buvo pervesta 200 000 Lt B. L., tik po to apie tai sužinojo. Nežino kiek šitos paskolos buvo grąžinta. D. K. ir Š. taip ir nepradėjo mokintis kosmetologinių paslaugų teikimo. P. pasakė, kad pinigus panaudos kitur ir grąžins. Kaltinamasis neprašė banko darbuotojo, kad būtų suteikta paskola, nesivadovaujant kažkokiais reikalavimais. Sutartis buvo pasirašyta „A.“, pagal ją, 2007-07-27. Tome 20, b. l. 124-125 yra vartotojiška paskola 13 000 Lt, pasirašyta 2005-08-16, „Ūkio banke“. Po to jis buvo Ukmergėje, kai P.s rado sau namą ir paprašė, kad Diana nupirktų savo vardu, nes P. savo vardu negalėjo ir D. K. nupirko. Po to „Metvila“ vardu buvo įkeičiamas šitas turtas ir tai vyko 2006-11-21. Trečias apsilankymas buvo 2006-12-20,  buvo imama 28 000 Lt vartotojiška paskola. Ji viską žinojo. D. K. paprašė ją pašalinti iš direktoriaus pareigų, tada jis pasiūlė A. U. tapti direktore ir ji sutiko. Paprašė A. U. būti direktore ir ji sutiko. Dokumentai įmonės jai buvo perduoti.

Dėl kaltinimo „S.“ epizode parodė, kad yra banko išrašas, jog 2010-09-09 paskola grąžinta. Paskola buvo gauta 2007-10-03. Kreipėsi P. ir pasakė, kad prie Ukmergės yra posūkis, kur yra žemės didelis plotas ir galima sudalyvauti pirkime, pradėti mažų namų statybą. Ji sakė, kad rado įmonę ir susitarė su B. L., kad jis įkeis savo turtą Šilo g. ir bus galima tai padaryti. Kaltinamasis pasiūlė savo sūnui D. G. tapti akcininku-direktoriumi ir dalyvauti versle. Jie nupirko įmonę, po to vėl buvo gauti dokumentai, nuvažiavo ir pasirašė sutartį banke bei gavo paskolą. Dokumentus dėl paskolos paruošė P.. Faksu dokumentus nusiuntė P. ir gavo sutikimą. Į Ukmergę vyko kaltinamasis, B. L. ir kaltinamojo sūnus. Nežino su kuo banke bendravo, gal su valdytoju, gal su pavaduoju. B. L. ėjo pas notarą, nes lakštus darė, ir po to pasirašė. B. L. įkeitė butą. Pinigus sūnus nueėmė grynais, buvo pasirašyta sutartis tarp „R.“ ir „S.“, P. prašė grynais ir jis (kaltinamasis) jai atidavė. Nieko B. L. nepervedė, butą jam pardavė. Vien įkeisto turto – buto, pilnai pakako išduodamo kredito dydžiui padengti. Paskola buvo mažesnė už buto vertę.

Dėl kaltinimo UAB „M. “ epizode parodė, kad P. paskambino, pasakė, kad ji rado namą prie Varėnos , jie nuvažiavo jo pažiūrėti. Namas buvo geros būklės, P. pasakė, kad sutarė nupirkti už gerą kainą ir nori kurti baidarių verslą. Ji neturėjo kieno vardu pirkti,  po kurio laiko surado UAB „M. “ ir paprašė surasti direktorę. Kaltinamasis pasiūlė savo sūnaus merginai A. R., ji sutiko. Po to nuvažiavo į Varėną pas notarą. Važiavo kaltinamasis, P. ir A. R., pasirašė sutartį, nupirko namą. Kainą sutarė su S., berods 70 000 Lt. K. dar kurį laiką dirbo. Po to kažkuriuo metu paskambino P., pasakė, kad suruošė visus dokumentus ir pasakė važiuoti  į banką dėl paskolos. R., kaltinamasis ir P. nuvažiavo, pasirašė sutartį. P. viską tvarkė, ji sakė, kad buvo sutarusi su tais žmonėmis, kurie pardavė tą būstą, kad jie padės paremontuoti namo vidų. Dėl antros paskolos neprisimena. Neprisimena, kada ji buvo paimta. Dėl 300 str. 3 d. epizodo nieko negali pasakyti, nes dokumentus ruošė P., akcininkai jokių priekaištų neteikė. P. sakė, kad ji su Skrebe pakalbės ir sutars. P. sakė, kad savo vardu negali pirkti, paprašė kaltinamojo. Paskola buvo paimta UAB „M. “ vardu. P. rūpinosi paskolos gavimu. R. pasirašė, nes ji buvo įmonės direktorė.  P. į banką niekada nėjo. Nauda kaltinamajam buvo tokia, kad P. duodavo  jų įmonei nemažai užsakymų ir tiesiog buvo paslauga už paslaugą. Daugiausiai užsakymų buvo iš UAB „R.“.  P. paprašydavo, kad jis padėtų įvairioms įmonėms paimti paskolą. Žemės sklypo su namu kaina buvo 28 000. P. davė pinigų. R. vyko tik pas notarą. Šios bendrovės vardu buvo paimtos dvi paskolos „Ūkio banke“ ir viena „DnB banke“. Dokumentus ruošė P..

Dėl „DNB banke“ paimtos paskolos parodė, kad A. R. pasirašė paskolos sutartį, po to nuėmė 48 000 litų, kaltinamasis 20 000 atidavė tarpininkui vardu Žilvinas. Kitus pinigus atidavė už akcijas akcininkams. Buvo vekseliai dėl akcijų pirkimo. Bendrovės antspaudus, dokumentus, raktus nuo seifo pasiėmė P.. R.i buvo mokamas atlyginimas, P. palikdavo pinigų. Iš pradžių kaltinamasis nedirbo šioje bendrovėje, pradėjo dirbti joje vėliau.  Baidarių verslas nepasisekė. R. buvo direktorė, ji turėjo kontaktuoti su P. ir klausti, ar jos reikia, ar nereikia, ką jai daryti, bet ji nevaikščiojo į darbą, nieko nedarė. P. įmonės antspaudą duodavo tik tada, kai jie važiuodavo sutartį pasirašyti.  R. savo vardu P.s prašymu nusipirko sklypą. „M. “ buvo reikalinga P. vystyti verslui. Nežino, kas trukdė pačiai R.i kreiptis į banką ir pasiimti kreditą. Tuo metu, kai R. savo vardu įgijo žemės sklypą Varėnos rajone, jis buvo notarinėje kontoroje. Nežino, už kiek A. R. įsigijo šią sodybą, bet iš bylos mato, kad už 28 000.  Sodyba buvo labai geros būklės. Buvo atliktas šios sodybos vertinimas. Neatsimena paskolos dėl 130 000.  Negali paaiškinti, kaip tie pinigai buvo panaudoti, nedalyvavo tame.  Apie tai, kad A. R. nurodė, kad jo pavedimu išėmė iš bankomato grynais ir perdavė jam, gali pasakyti, kad gali taip būti, jei P. paprašė, nes ji mašinos neturi, ji kaltinamojo paprašė nuvežti A. R.. Šie kreditai buvo grąžinami. Įmonėje „M. “ paskutinis grąžinimas buvo padarytas 2011 m. kovo mėnesį. Derybose su ankstesniais akcininkais dėl akcijų perleidimo dalyvavo P.s prašymu. Kaina jau buvo sutarta. Nedalyvavo paskolos įmonei UAB „M. “ rašymo ir išdavimo procese.  V. K. buvo atvykęs į sodybą jos apžiūrėti, atrodo, tai buvo iki paskolos išdavimo. Apžiūros iniciatorius buvo bankas. Atrodo, apžiūroje dalyvavo jie dviese su V. K.. V. K. nesikreipė į jį dėl apžiūros, jis greičiausiai kreipėsi į Aistę, o ji kaltinamajam perdavė.  Žmonės, kurie iš „Ūkio banko“ buvo atvažiavę apžiūrėti atsargų, buvo K. ir K.. Neatsimena, kada buvo apžiūra, ji buvo Vileišio gatvėje, ten, kur buvo ofisas. Apie tai, kad kaltinime nurodyta, kad spalvoto spausdintuvo pagalba išspausdino tokius dokumentus kaip „Protokolas“ prie K ir S. duomenų visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. vasario 26 d., po to laidavimo sutartį Nr. 1, laidavimo sutartį Nr. 2, pasinaudodamas R.s pasitikėjimu, gali pasakyti, kad nežinojo, neruošė dokumentų, nes viską darė tarpininkas. Byloje yra parodymai banko darbuotojos Šlapinskaitės, kuri patvirtino, kad ji bendravo su tarpininku Žilvinu ir tik su juo. Dokumentų neklastojo.

Dėl epizodo su G. K. parodė, kad su K supažindino P.. K pasakė, kad nori paimti paskolą. Kaltinamasis jai sakė, kad pagalvotų, nes ji buvo jam skolinga pinigų. Po to ji buvo išvažiavusi, grįžo ir nusprendė, kad nori paimti ir paėmė paskolą. P. prašė jos paimti paskolą „Ūkio banke“. Jis laidavimą parašė ne iš karto, o po poros mėnesių po paskolos nuėmimo. Po to Gabrielė grįžo ir padavė pareiškimą į prokuratūrą. Tada prasidėjo tyrimas. Pagal bylą paskolos terminas dar nebuvo pasibaigęs. Turi apylinkės teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kad ji žinojo, ką darė. Visur, kur ją vežė, ji buvo blaiva, suprato, ką daro. G. K. viską puikiausiai suprato. Veždavo K į Ukmergę, į banką P.s prašymu. P. sakė, kad važiuoti reikia todėl, kad paskolą paimti, nes Gabrielei reikia pinigų. Laidavimą parašė, kai J paskambino ir pasakė, kad su K. yra kažkokios problemos, sakė, kad ji labai rimtai susirgo, kad gali neišgyventi ir paprašė jo parašyti laidavimą, ką kaltinamasis ir padarė.

Dėl poveikio nukentėjusioms D. K. ir A. U. parodė, kad dėl D. K. nesupranta, kokį poveikį galima daryti internetu. Laiškas atsiųstas 2010-02-02, ji tą dieną ir paskambino, o jos pirma apklausa vyko vasario 12 dieną. Vasario 2 dieną ji dar nebuvo liudytoja. Ji ir po to atvažiuodavo ne vieną kartą. Iki 2010 m. vasario 10 d., vasario 2 d. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Neatsimena, koks tuo metu buvo statusas ikiteisminiame tyrime. Jai išsiuntė el. laišką, nes ji sakė, kad gali pamiršti. Neprisimena, ką jai parašė tame laiške, iš byloje esančių duomenų gali pasakyti, kad buvo pridėti trys dokumentai, buvo parašyta apie įmonę, sėdėjo kartu ir parašė. Ji sakė, kad nežino, ką sakyti, kad neprisimena nieko. Nesakė jai, kad ji nesakytų, kad tarpininkavo jai tampant šios įmonės vadove. Dėl A. U., iš jos parodymų seka taip, kad kai jis buvo atvažiavęs pas ją ir jai sakė, kad jo neminėtų. Ji sako, kad jis prašė  dokumentų, kad galėtų sunaikinti, bet koks tikslas prašyti, kai jis pats tuos dokumentus jai nuvežė? Buvusios „A.“ buhalterės parodymuose (T10, b. l. 114-116) nurodyta, kad maždaug prieš metus, t. y. 2010 m. liepos mėnesį buvo atvažiavęs V. L. pasiimti įmonės dokumentų. Jis juos paėmė ir jei būtų norėjęs juos sunaikinti, tada būtų ir sunaikinęs. Jis buvo atvažiavęs pas U., bet neprašė jos, kad ji nieko neminėtų ir nepasakotų apie jį ir kad jis jos parodymuose nefigūruotų. Įmonei „A.“ niekas nevadovavo, nes ji nevykdė veiklos. Kaltinamojo manymu, jokio poveikio nei D. K., nei A. U. jis nedarė.

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. M. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir parodė, kad J. J. buvo pažįstamas nuo senų laikų. Buvo skolinusi jam pinigų ne vieną kartą, jis juos grąžindavo ir paskutiniu metu, gal 2006 m. ar 2007 m. jam paskolino 70 000 Lt per du kartus, jis parašė skolos lapelius ir niekaip tų pinigų atiduoti negalėjo. Jis paskambino ir paklausė, gal kas nors jam galėtų su užstatu paskolinti pinigų ir jis galėtų atiduoti ar visą, ar bent kažkiek skolos. Kaltinamoji paklausė R. L., galbūt jis žino, kas galėtų su užstatu paskolinti pinigų. Davė J. R. L. telefono numerį ir jie susitarė dėl paskolos. Iš J. žinojo, kad jis gaus paskolą tam tikrą dieną ir ji paprašė, kad po paskolos gavimo ją R. L. nuvežtų pas J., nes pati negalėjo nuvažiuoti. Dar prieš tai Ruslanas nuvežė du žmones ir tada važiavo pas J. J.. Atvažiavus J. išėjo iš namų, R. L. išlipo iš mašinos ir J. atsisėdo į vairuotojo vietą, pradėjo aiškinti, kad jis negali atiduoti pinigų, nes jam labai reikia pinigų. Po to jis išlipo, R. L. grįžo į mašiną ir jie išvažiavo. Po to J. pradėjo pasakoti istorijas apie pinigų atėmimą. Kai buvo grąžinęs 40 000 Lt nuo praeito paskolinimo,  ji buvo parašius raštelį, kad jis grąžino, tai jis savo ranka prirašė ant to raštelio, kas trūksta iki 70 000 Lt ir pradėjo pasakoti, kad jis tuos pinigus atidavęs. Jis visada prašydavo 3-4 mėnesiams paskolinti pinigus. Neatsimena per kiek laiko turėjo grąžinti 70 000 Lt skolą, viskas turi būti surašytą skolos raštelyje. Šie pinigai jai nesugrąžinti. Į teismą nesikreipė, nes buvo įkalinimo įstaigoje ir kad paduoti į teismą, reikėjo žyminį mokestį mokėti. Kai susitiko automobilyje dėl skolos, J. J. pasakė, kad jam pačiam reikalingi pinigai, kad jis kažką pats nori daryti ir kad juos vėliau atiduos. Kol neatvažiavo, nežinojo, kad jis negrąžins pinigų. Nesigilino, kodėl jis taip daro – skolinasi iš kitų, kad sugrąžintų skolą. Nežino kokiu tikslu jis pasiskolino 70 000 Lt, sakė, kad nori nekilnojamą turtą pirkti, tiksliai nepasakė. Tą dieną, kai buvo suteikta paskola, bendravo su Jankausku, pokalbio metu J. sakė, kad kai jis gaus paskolą, kaltinamoji atvažiuos. Konkrečiai nežinojo, ar jis turi tuos pinigus, žinojo, kad įvyko sandėris ir jis turėjo turėti pinigus. Tik žinojo, kurią dieną jam bus suteikta paskola. Iš J. sužinojo, kad jis yra paėmęs paskolą. Jis paskambino ir pasakė atvažiuoti prie jo namo. Nežino, kokiu tikslu jis kvietė pas save. Neigia aplinkybes, kad vežė pinigus J. ir po to įvyko konfliktas, nes jokių pinigų nevežė ir nematė. Gal Ruslanas minėjo, kad J. nebuvo paskolos gavimo metu. Kaltinamoji posėdyje taip pat nurodė, kad ankščiau turėjo įmonę, už 11 000 JAV dolerių buvo pardavusi butą, todėl turėjo pinigų. Vienu metu buvo UAB „M. “ direktore, šį darbą jai pasiūlė kaltinamasis R. L..

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jokių byloje minimų pažeidimų nebuvo nustatyta ir tada, kai „Ūkio banko“ du kartus per metus tikrindavo tiek filialų, tiek jo, kaip ūkio filialo valdytojo darbą. Jam, kaip filialo valdytojui, nebuvo prievolė atlikti tuos pačius darbus, kuriuos turi atlikti ir kiti darbuotojai, t. y.  nedubliavo kiekvieno ar atskirų darbuotojų darbų, juos tik kontroliavo. „Revenstos“ atveju, kaip ir visais kitais atvejais jokių pažeidimų jis nedarė ir negalėjo daryti. Turto įkeitimas buvo taikomas. Teko bendrauti su R. L.. Tas bendravimas vykdavo banko patalpose, kai jis atvykdavo su kažkokiais klausimais į banką, jei tuo metu būdavo Ukmergėje, kalbėdavo apie paskolas, kurias jis kuravo. Vieną kartą su juo buvo susitikę Varėnos rajone, kai buvo įkeitinėjama sodyba. Daugiau nepamena. Asmeniškai jokių kontaktų nebuvo. Asmeniškai R. L. neprašė V. K. suteikti paskolą. Nepasirašydavo dokumentų, susijusių su paskolų išdavimu R. L.. Niekada nepažinojo P.s, su ja niekada nebendravo, pirmą kartą apie ją išgirdo teisme. Su visais dokumentais susipažįsta paskolų komiteto posėdžio metu. Po to lieka tik formalumas, jeigu priima sprendimą, tai po to belieka patikrinti, kad nebūtų klaidų ir viskas. Apie 8 ar 9 įmonių paskolomis rūpinosi R. L.. Nepamena, kad R. L. buvo kokios nors įmonės direktoriumi, vadovu ar darbuotoju. Jis prisistatydavo įmonės atstovu. Įgaliojimų nepateikdavo, bet jis atsiveždavo įmonės registravimo pažymėjimus, įstatus, pasirašytus akcininkų protokolus, taip pat pateikdavo finansinius duomenis paskolos suteikimo metu. Nepamena, ar jis tuose dokumentuose figūravo kaip įmonės atstovas. Nepamena, ar su juo asmeniškai bendravo dėl paskolų. Dėl to, kad kaltinime inkriminuota, kad kaltinamasis pažeidė „Ūkio banko“ 2005-04-01 patvirtintus Ukmergės filialo valdytojų pareiginius nuostatus, „Ūkio banko“ administracijos vadovo 2005-05-13 įsakymu patvirtintą klientų tapatybės nustatymo tvarką, limitų tvarką, klientų finansinės būklės kreditingumo nustatymo tvarka tvarką ir į klausimą, ar yra susipažinęs su šiais dokumentais, gali pasakyti, kad yra susipažinęs su šiais teisės aktais. Dokumentų rinkimas buvo vadybininko pareiga, bet jei klientas atneša ir ant stalo padeda, tai jis perduodavo. Būdavo momentų, kai vadybininkas arba suserga, arba atostogauja, tai kažkas darydavo kitas tą darbą, bet tai nebuvo prievolė. Pirmu apsilankymu banke klientas ateina su savo problema ir jis jas išsako vadybininkui. Tada vadybininkas bando jam pasiūlyti tos problemos sprendimą. Pirmo susitikimo metu nebuvo nustatoma kliento tapatybė. Kažkuriuo metu buvo galima pateikti elektroniniu būdu tik paraišką, bet visus kitus dokumentus turi pateikti klientas. Nebuvo tvarkos, kas iš bendrovės darbuotojų galėjo teikti paraišką gauti kreditui. Įmonės direktorius tikrai neveždavo dokumentų, veždavo kažkoks įmonės atstovas. Dokumentus gaudavo su įmonės direktoriaus ir vyr. buhalterės parašais. Netikrindavo įmonės finansinių rodiklių, turto savarankiškai be įmonės atstovų pateiktų dokumentų iš viešųjų registrų. Tie dokumentai buvo patiekiami iki paskolos komiteto posėdžio. Paskolų komiteto sudėtyje buvo trys darbuotojai: jis, pavaduotoja K. ir vadybininkas R.. Sprendimas buvo priimamas balsų dauguma. Vadybininkas buvo trečias asmuo komitete ir jis pristatydavo klientus. Visas paskolų bylas Ukmergės filiale pristatydavo vienas asmuo. Jeigu pavaduotoja ruošdavo medžiagą, galėjo ir pavaduotoja pristatyti. Sprendimo priėmimas vykdavo ta pačia tvarka, kaip ir juridiniams asmenims, ateina fizinis asmuo, pateikia dokumentus, tik fiziniams asmenims nereikėdavo įkeitimo, būdavo paprasčiau. Sprendimą priimdavo paskolos komitetas. Filialo valdytojas gali pasirašyti, esant paskolų komiteto pritarimui taip pat filialo valdytojas gali pasirašyti nesant. Komiteto posėdžiuose R. L. nedalyvaudavo, sprendimai būdavo priimamas už akių. Sutarties tekstas buvo standartinis, belikdavo tik įrašyti skaičius, kokia suma, koks įkeičiamas turtas, grąžinimo grafikas. Prieš pasirašant klientas turi teisę skaityti visą sutartį. Galėjo nusiųsti jam elektroniniu paštu. Laidavimo sutarties pasirašyme laiduotojai neturėjo dalyvauti, nes dažnai laiduodavo akcininkai, kurių veikla visai kitokia. Galėjo atvežti laidavimo sutartį su akcininkų parašais. Imant kreditą buvo privaloma atidaryti banko sąskaitą mūsų banke.  Bankui naudingiausia buvo įkeisti nekilnojamąjį turtą, jeigu įmonė neturi nekilnojamojo turto, tada kalba apie kilnojamąjį turtą arba atsargas. Įkeičiant atsargas į nekilnojamąjį turtą, visų įmonių reikalaudavo, kad pasirašytų vekselius. Nebūtinai juos galėjo pasirašyti direktorius. Gali būti, kad klientas siūlo įkeisti kokį nors turtą, bet bankas  prašo šalia jo dar pasirašyti laidavimo sutartį arba vekselį ar dar kokį nors asmeninį turtą. Nepamena epizodo dėl „Revenstos“, jis buvo eilinis ir nereikšmingas. Niekas dėl to su juo nebendravo. Negali pasakyti, koks buvo įmonės turtas. Yra vykęs žiūrėti kažkokio turto į Vilnių, bet nepamena, ar ten buvo įmonės „R.“, ar kitos įmonės. Buvo atvejis, kad važiavo žiūrėti stomatologijos kėdžių. Tai buvo prieš paskolos sutarties pasirašymą. Tai ne paskola, tai kredito linija. Kredito linija – tai riba, iki kurios gali suteikti paskolą. Sutartį pasirašo įmonės vadovas. Kaltinamasis arba pavaduotoja pasirašo tuo pačiu metu. Jei atvažiuodavo R. L. ir jis būdavo vietoje, tai tada vadybininkas ateidavo su dokumentais ir duodavo pasirašyti kaltinamajam ir įmonės atstovui, o R. L. dalyvavimas nebuvo būtinas. Pačiame kabinete gal ir nedalyvaudavo R. L., bet jį matydavo koridoriuje. Tiksliai negali pasakyti, ar dalyvaudavo kabinete R. L. pasirašant sutartį. Tarp pateikiamų dokumentų kartu su paraiška būdavo ir Sodros, ir Mokesčių inspekcijos pažymos. Pažymose būdavo duomenys apie juridinio asmens dalyvius. Nesukėlė įtarimų tai, kad lapkričio 9 d. L. pardavė „Revenstos“ akcijas M. K.-V. i ir gruodžio 1 d. jau yra kreipiamasi dėl paskolos. Apie tai, kodėl važiavo apžiūrėti stomatologinių kėdžių, gali pasakyti, kad paprastai nevažinėdavo tokiais dalykais, važiuodavo tik į skyrius, galbūt turėjo Vilniaus filiale kažkokių reikalų.Ten važiavo kelis kartus, iš pradžių prieš suteikiant paskolą ir po to, kai atsirado kažkokios problemos, kažkuriuo etapu važiavo ir pavaduotoja. Nepamena, kokie asmenys dalyvavo tuo metu, kai apžiūrinėjo stomatologines kėdes Vilniuje. R. L. tikrai nebuvo. P.s niekada nėra matęs. Nepažinojo M. K.-V. . Nebendravo su ja, kaip su asmeniu, kuris ketina vystyti verslą. Nepamena, kas buvo akcininkas. Jeigu didino limitą, vadinasi tuo metu įmonė „Revesta“ skolų tikrai neturėjo, priešingu atveju nebūtų suteikę. Apie tai, kad tarp bylos dokumentų yra duomenys apie tai, kad M. K.-V. , būdama akcininke, vienasmeninį sprendimą dėl paskolos paėmimo surašė gruodžio 5 d., nors gruodžio 1 d. jau paduota paraiška dėl paskolos, gali paaiškinti, kad padavė paraišką, po to jai pasakė, kad trūksta dokumentų ir ji papildė. Neatsimena, ar UAB „R.“ išnaudojo kredito limitus. Nežino, ar UAB „R.“ kiek nors grąžino. Kreditų limitų terminas yra iki 3metų. Paskolos sutartis būdavo paruošiama iš anksto ir klientas turi galimybę kiek nori studijuoti ir žiūrinėti, bet paprastai klientas visada nori pinigų greitai. Nedarydavo spaudimo, kad greičiau pasirašytų. Kiekvienas kreditas turėjo savo bylą. Byloje buvo visi dokumentai, surišti su kredito išdavimu, pradedant nuo paskolos prašymo, finansinėmis ataskaitomis, įstatų, registravimo pažymėjimo kopijomis, direktoriaus paskyrimu sprendimui priimti. Bylas peržiūrėdavo du kartus per metus inspekcija iš Kauno, t. y. atvykdavo audito departamentas, kuris tikrindavo tas bylas ir kredito departamentai. „Revenstos“ atveju nebuvo nustatyta, kad ta byla nepilna ar nesuformuota. Baudžiamojoje byloje yra ne visa kredito byla dėl „Revinstos“, ten daug ko trūksta. Visi duomenys, suteikiant paskolą, iš balanso perkeliami į tam tikrą formulę ir programiškai išmetamas atsakymas, su kokia rizika susijęs šis paskolos prašymas tam klientui, tada jau sprendimą priima gyvi žmonės, tačiau įsikišti į procesą, nustatant rizikos laipsnį, nėra jokių galimybių. Tiek jų banke, tiek kituose bankuose preliminari turto vertinimo pažyma buvo priimama kaip turto vertinimo pažyma. Turto vertė nuo to nepasikeičia, o bankui svarbiausia žinoti, kiek tuo metu rinkoje kainuoja siūlomas įkeisti turtas. Nebuvo sulaukęs iš banko centrinio skyriaus priekaištų, kad vadovaujuosi preliminariomis turto vertinimo pažymomis. Padidinant kredito limitą „Renvestos“ atveju nebuvo požymių, kad ji nemoka, nevykdo savo įsipareigojimų tarp 2005 m. gruodžio ir 2007 m. vasario mėn., nes jei būtų buvusi bet kokia abejonė, niekada niekas nebūtų didinęs limitų. Apie tai, kad kaltinime inkriminuojama, kad viršydavo bendrus centrinio banko nustatytus limitus ir į klausimą, ar tai buvo griežtai kontroliuojama, gal pasakyti, kad taip. Nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų kada nors rizikavę tai daryti, tai neįmanoma, nes iš karto viską mato centre. Jie gal labiau stengėsi dirbti nei Vilniaus filialas, galbūt geriau dėl klientų stengėsi. Reikėtų kliento klausti, kokia jam nauda iš to, kad jis yra aptarnaujamas Ukmergėje.  Paskolos nesuteikdavome mažesnėmis palūkanomis, palūkanos visame banke būdavo panašios. Notariniai mokesčiai tie patys, administravimo mokestis tas pats. Susitikimo su notaru laiką vadybininkas derindavo su klientu ir su pavaduotoja arba kaltinamuoju, kad galėtų kartu nueiti. Būdavo, kad eidavo pas notarą pasirašymui. Sutartis buvo pasirašoma tą pačią dieną, kai vykdavo pas notarą, kadangi hipotekos lakšte turi būti sutarties data ir numeris. Niekur neparašyta, kur galima pasirašyti sutartį. Niekada nieko neragino pasirašyti vekselio, pasirašymo dieną viskas buvo sutarta. Klientai susipažinę su nutartimi eina pas notarą, jeigu jis nenori skaityti, tai čia jo problema. Iš pradžių jis gauna sutartį filiale, kai baigia susipažinti, tada vėl dokumentus vadybininkas paima pas save, kad viskas būtų vienoje vietoje.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji J. K. perskaitė savo parašytus paašikinimus. Ji parodė, kad su R. L. susipažino tik šiam atvykus į Ūkio banko filialą, apie R. P. sužinojo tik iš pareikšto kaltinimo, savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino.

Apibendrintai visiems epizodams pastebėjo, kad visas įmonių įkeičiamas turtas buvo apžiūrimas vietoje. Į nekilnojamo turto apžiūras vykdavo filialo valdytojas, kartais kartu su kaltinamąja. Nekilnojamas turtas buvo apžiūrimas prieš priimant sprendimą suteikti paskolą. Įkeičiant kilnojamąjį turtą, jis buvo apžiūrimas ir suskaičiuojamas remiantis įmonės balansu ir pateiktais sąrašais. Atsargų ar kito turto apžiūra buvo taip pat atliekama prieš priimant sprendimą suteikti paskolą taip pat, vadovaujantis Kredito vadovu, kiekvieną ketvirtį. Neatsimena, kas atliko turto apžiūrą kiekvienu konkrečiu atveju. Visos minėtos paskolos buvo stebimos ir vadovaujantis Kredito vadovu, esant nemokėjimams virš 90 dienu, paskolų sutartys buvo nutrauktos ir vadovaujantis įstatymais filialo darbuotojai kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl skolos išieškojimo. Kaltinime aprašytas tik paskolos sutarties pasirašymo momentas, tačiau kiekvienos paskolos išdavimo procesas užtrukdavo nuo 2 iki 4 savaičių.

Visais jai inkriminuotais atvejais, J. K. įsitikinimu, ji jokių banko veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nepažeidė, paskolos ir kreditai buvo suteikiami pateiktų prašymų ir reikalingų dokumentų pagrindu, patikrinus įmonių finansinę būklę, taikant įkeitimus, laidavimus. Banko vadybininkai surinkdavo reikalingus paskolai suteikti dokumentus, įkeičiamo turto vertinimus, teikdavo savo pasiūlymus, o paskolų komitetas, kurio sudėtyje buvo banko valdytojas V. K., ji (pavaduotoja), bei vadybininkas R. kolegialiai priimdavo sprendimus dėl paskolos suteikimo.

Dėl konkrečių J. K. inkriminuotų paskolų suteikimo epizodų ji pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie pridėti prie bylos medžiagos.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. K. – V. parodė, kad pažįsta. R. L.. Kai ji niekur negalėjo rasti darbo, atsitiktinai mieste sutiko R. L.. Jiedu pabendravo, ji papasakojo jam, kad ieško darbo. Ją išklausęs R. L. pasiūlė darbą. Jis jai paskambino ir pasakė, kad yra viena bendrovė, kuri prekiauja stomatologinėmis medžiagomis, kurios direktore M. K. - V. bus. Ji tapo UAB „R.“ direktore. Grynųjų pinigų ji neturėjo, jai tik atnešdavo pasirašyti dokumentus, kad įvyko sandoris. V. L. įtikino ją tapti įmonės akcininke. Ji sutiko, o toliau dirbo tą patį, ką ankščiau – sudarinėjo prekių sąrašus, kurias galima parduoti užsakovams. Kasos dokumentus atnešdavo pasirašyti L., pasirašydavo namuose, automobilyje, ligoninėje. Jai tapus akcininke supažindino su Pūriene, kuri tvarkė visus dokumentus, buvo įmonės šeimininkė. Vėliau nukentėjusiajai pasakė, kad reikės imti kreditą, berods tam, kad nusipirktų stomatologijos kėdę. 2005 m. gruodį ji R. L. buvo palydėta į Ukmergės Ūkio banką, ten pasirašė paskolos dokumentus. Vėliau su banko valdytoju vyko pas notarą. Ten tarp pasirašomų dokumentų buvo asmeninis vekselis, jai buvo nesmagu klausti apie jį, galvojo, kad tai susitarimo dalis ir pasirašė. V. L. ją ramino, kad tokio vekselio vykdyti nereikės, įmonė yra moki. Tačiau suprastėjo įmonės rezultatai, bet jai buvo paaiškinta, kad tai sezoninis nuosmukis. Ją atsisakė įdarbinti pilnu etatu. Vėliau į ją kreipėsi ar viena P., ar su R. L. ir pasakė, kad reikia padidinti kreditą. P. sakė, kad jeigu ji nesutiks, P. nieko nepadės ir nukentėjusioji turės viskuo rūpintis pati. R. L. sakė, kad pasikalbės su Pūriene, bet kreditą vis tiek reikės imti. L. lyg ir sakė, kad P. statosi namą, galimai savinasi pinigus. Vėliau nukentėjusioji prašė P.s parodyti įmonės dokumentus, bet ši vis atsisakydavo. Vėliau prašė L., kad leistų jai išeiti iš darbo. Buvo surastas kitas vadovas – L. sesuo. Vėliau atėjo laiškas iš Sodros, kad už 5000 Lt M. L. perka iš jos įmonės akcijas. Gavo laišką iš Ūkio banko, vėliau iš antstolių, kad reikia mokėti paskolą, L. sakė, kad viską sutvarkys. P. neatsiliepė į skambučius, todėl L. pasiūlė nuvažiuoti pas antstolį ir viską išsiaiškinti. Antstolis paaiškino, kad ji yra skolinga. Gatvėje atsitiktinai sutiko Pūrienę ir ši pasakė, kad tai ne jos problemos, o kaltinamasis R. L. pradėjo vengti bendravimo.

M. K. –V. nerengė jokių įmonės dokumentų, įgaliojimų L.i veikti įmonės vardu nebuvo davusi. Dėl kredito įmonei reikalų netvarkė, pozicijos nederino. Jai būdavo pasakoma, kiek pinigų ji turi išimti grynaisiais, ją nuveždavo L., kartais ir P., tai buvo ir 30 000, ir 40 000 litų. Jos buvo paprašyta paimti elektroninį kodų generatorių, kad būtų galima savarankiškai (be jo pagalbos) pervesti pinigus. Apskritai ji neskaitydavo pasirašomų dokumentų. Prieš pasirašant sutartį dėl kredito buvo atvažiavęs banko valdytojas su pavaduotoja (kaltinamieji K. ir K.) ir jiems buvo parodyta, kokią įrangą turi įmonė, tai vyko sandėlyje Savanorių pr. ir tuomet nukentėjusioji matė stomatologijos įrangą.

M. K. –V.   teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad UAB „R.“ veikė, bet veiklos mastas (apimtys) buvo nedidelės, dokumentų kreditų gavimui ji nerengė, o juos pasirašyti pateikdavo kaltinamasis R. L.. Kreditų gavimas su ja nebuvo derintas, o ji pasitikėdama R. L. pasirašydavo dokumentus nesigilindama į jų turinį. Nuketnėjsuioji pažymėjo, kad vis dėlto dirbo šioje įmonėje, gaudavo 300 litų atlyginimą, o jai buvo sakoma netrukdyti dirbti, jai bendrovės dokumentų nepateikdavo tinkamai su jais susipažinti.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis O. K. parodė, kad  gerai pažįsta kaltinamąjį R. L., kitus kaltinamuosius – iš matymo. Nepamena nei aplinkybių, nei kas pasiūlė, bet buvo įmonės „A.“ direktoriumi. Gali būti, kad pasiūlė R. L.. Kartais nuvykdavo į įmonės būstinę, kartais R. L. atvykdavo paimti parašų. Realiai įmonėje nieko nedirbo, nežino, kiek buvo darbuotojų, darbo vietos neturėjo, pasirašydavo dokumentus nesigilindamas, kurie buvo reikalingi vairuotojams. Dokumentus pateikdavo arba R. L., arba P.. Atlyginimo negaudavo, jokių dokumentų nebuvo perėmęs, nežino, ar įmonė turėjo turto. Buvo atvažiavęs K. pažiūrėti, ar galima plėsti įmonę, skirti lėšų. Jam liepė nedalyvauti. Į banką Ukmergėje imti kredito nuvežė R. L., banke buvo vadybininkas ir K.. Pasitikėjo R. L., nes jis buvo tėvo draugas. Tuo metu dirbo tėvo vadovaujamoje įmonėje „O.“, ėjo vadybininko pareigas, taip pat ir direktoriaus. Apie kreditą nieko neklausė nei vadybininko, nei K.s, jam pateikė sutartį ir jis ją pasirašė. R. L. sakė, kad paskola bus naudojama įmonės veiklai.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. L. parodė, kad pažįsta R. L.. Kai pardavinėjo savo įmonę „A.“ suprato, kad jis su Pūriene yra partneriai. Jis buvo neleidęs vadybininkei peržiūrėti kažkokio segtuvo, dėl to prasidėjo konfliktas. Po to būdavo, kad jei atvažiuoja P., Lavrentvejas lieka mašinoje. L. su Pūriene dar siūlė likti įmonės direktore, bet ji nesutiko. Pardavimas užtruko, nes nuėjus į mokesčių inspekciją paaiškėjo, kad kažkas negerai su buhalterija. P. sakė, kad viskas bus tvarkoje, sumokės kiek trūks. Pardavė įmonę gal 2006 m. gegužę, K. antspaudus perdavė gal vasarį. Pirkimo pardavimo preliminarią sutartį pasirašė ji ir P., akcijas pardavė L.broliui Igoriui. Po pardavimo su „A.“ dokumentais nieko bendro neturėjo. Pradėjus pardavinėti sužinojo, kad kažkas negerai, parašė pareiškimą prieš buhalterę Stanislavą. Pardavimo metu direktoriumi buvo L.. Po to jie (L. su P.) direktoriumi paskyrė K., dokumentai buvo atiduoti Pūrienei su L.. Už įmonę sumokėjo 50 – 60 tūkstančių litų. Ant jokio vekselio parašo nedėjo, mano, kad jos parašas suklastotas. Paskirdami K. direktoriumi akcininkų protokolo nesurašinėjo. Įmonės buhalteriją tvarkė buhalterė, ji pati neteikė finansinės atskaitomybės. L. su Pūriene visur buvo kartu, kartu dalyvavo ir derybose.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. L. parodė, kad jo vaidmuo buvo tik akcininko. Pirkime pardavime dalyvavo tik tiek, kiek reikėjo, visus reikalus tvarkė žmona. Iki pardavimo nei Lavrentvejo, nei P.s nepažinojo. „A.“ veikloje tiesiogiai nedalyvavo. Buvo paskirtas direktoriumi, bet neilgai.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas R. R., Ūkio banko Ukmergės filialo vadybininkas parodė, kad R. L. pažįsta tiek, kiek teko su juo derinti reikalus, o V. K. buvo banko valdytojas, J. K. jo pavaduotoja. Nepamena, ar jis rengė dokumentus. Neprisimena, kas kreipėsi dėl paskolos. Jis iš J. K. gavo užduotį suformuoti dokumentus. Jis paruošdavo dokumentus ir nešdavo valdytojui. Kaip vadybininkas jis neturėjo teisės rašyti siūlymų suteikti paskolą ar jos nesuteikti. „A.i“ kreditas buvo suteiktas. Suteikiant paskolą fiziškai nedalyvavo. Kalbant apie „A.“ buvo paruoštas paprastasis vekselis kaip užtikrinimo priemonė.  Paskolos išdavimas ir aptarnavimas nebuvo kažkuo išskirtinis. O. K. jam matytas, nes jam buvo pasakyta, kad tai nemokios įmonės direktorius. „A.“ buvo pateikusi dokumentus, kurių pakako priimti sprendimą dėl paskolos. „A.“ atvejis išsiskyrė tuo, kad ant įkeitimo lakšto turėjo pasirašyti įkeičiamo turto savininkas, kuris tai padarė prie notarės biuro, kai išėjo notarė su lakštais. Žmogus lyg ir sėdėjo automobilyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. G. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. L., yra matęs J. K. ir V. K.. Su R. L. susipažino per R. K.. Jį supažindino su R. L.. Vėliau kartu nusipirko UAB „T. S. “, paskyrė nukentėjusįjį direktoriumi. Vėliau prasidėjo šaukimai į Sodrą, policiją. Visą veiklą su įmone vykdė R. L.. R. L. bandė raminti, kad viskas tvarkoje. Paskolą ėmė ne jis, jis buvo tik direktorius. Visus reikalus tvarkė R. L.. Dėl paskolos ėmimo tarėsi trise. Paskolą ėmė Ukmergėje. Po banko važiavo pas notarę, ji buvo nustebusi, kad jie vyko į Ukmergę, bet ji viską pasirašė. Į banką važiavo kartu su L., Ruslanas nuėjo pas K.. K. viską davė Ruslanui, jam nieko nedavė. E. G. neturėjo dokumentų, susijusių su įmone, antspaudo. Kiek matė, niekas nebuvo atvykęs apžiūrėti serviso patalpų. Vekselį jis pasirašė atsititktinai, nežinojo kas tai yra. Pasirašė vekselį jo neskaitęs. Bendrovę pirko iš V. T. ir J. G.. Nežino, kiek buvo sumokėta, viską tvarkė R. L.. R. K. su  R. L. jį paskyrė direktoriumi. Pirmą kartą į Ukmergę važiavo su Ruslanu, Ruslanas kelią žinojo. Banke K. L. pažino. K. padavė popierius, L. parodė notarės biurą kur nueiti. Susidarė įspūdis, kad K. viską žino, neklausinėjo, kam bus panaudoti pinigai. Paskola buvo 150 000 litų dydžio. Nežino, kur buvo pervesti pinigai, jokių dokumentų ar prisijungimų neturėjo. Vėliau suprato, kad prasidėjo „muilinimas“ ir serviso veiklos realiai nesiruošė vykdyti. Pasirašinėjo vekselį, nes galvojo, kad nuo įmonės veiksmų bus atleistas. Negavo jokios algos. Banke apie vekselius jam nebuvo paaiškinta. Kredito sutarties neskaitė. Vekselį pasirašė praėjus nemažai laiko po kredito sutarties. V. K. matė, kai pasirašinėjo vekselį, jis išnešė tuos popierius į lauką. Kabinete pas K. K. nebuvo. Pasirašant vekselį dokumentus jam pasirašyti padavė K.. R. K. buvo sakęs, kad jis kaip garantą užstato stomatologinę įrangą.

Nukentėjusysis E. G. taip pat parodė, kad R. L. visą laiką tikino, ramino, kad viskas bus gerai ir E. G. juo pasitikėjo. Nukentėjusysis buvo fiktyvus įmonės direktorius, atlyginimo negaudavo, viską realiai tvarkė kaltinamasis R. L.. Atvykus į Ukmergės banką E. G. suprato, kad J. K. ir R. L. jau buvo susitarę dėl paskolos gavimo, nes nukentėjusiojo niekas nieko neklausė, su juo nieko nesiaiškino. E. G. teismui nurodė turintis 9 kalsių išsilavinimą, jo specialybė – automechanikas, jokių kursų nėra baigęs.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaip liudytojas V. T. parodė, kad pažįsta R. L.. Liudytojas su J. G. buvo akcininkai ir pardavė UAB „T. S. “. Pirmą kartą į skelbimą atsiliepė pirkėjo atstovas, jis pirmą kartą ir atvyko į pokalbį, vėliau kartu atvykdavo ir R. L.. Paskutinį kartą, pasirašant sutartį dalyvavo E. G., R. L. ir tas asmuo. Suprato, kad R. L. yra pirkėjas, o E. G. atsivedė kaip būsimą vadovą. Po to kažkuris atėjo paimti dokumentų. Vėliau gavo laišką iš antstolio, kad yra skolingas 15 000 litų. Parašai ant vekselio buvo suklastoti. G. dalyvavo tik paskutinį kartą, derybos vyko su trečiu asmeniu. Berods pirkėjai kalbėjo apie serviso atidarymą. Kainą pasiūlė J. G.. Atrodo, kad sumokėjo R. L. grynais, vietoje. R. L. buvo šios įmonės pirkimo – pardavimo organizatorius.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. G. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. L.. 2008 m. kartu su V. T. pardavė įmonę „T. S. “ , po kurio laiko paaiškėjo, kad jie neva nevykdo kažkokių įsipareigojimų. Antstolis reikalavo sumokėti pinigų sumą pagal kažkokį vekselį, bet jie jo nebuvo pasirašę, su banko paskola nieko bendra neturėjo. Pirkėjas buvo R. L., derybos vyko „Forum palace“, dalyvavo pirkėjo atstovas advokatas M. D.. R. L. dalyvavo susitikime, jis buvo pagrindinis asmuo pirkti akcijas. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė kitas asmuo. Sutarties pasirašymo metu advokatas nedalyvavo. Sutarties pasirašymas sukėlė įtarimų, todėl pasidarė to asmens paso kopiją, berods tai buvo E. G.. Sudarant sutartį tikrai dalyvavo R. L., V. T. ir E. G.. Berods pinigus gavo grynais. Prasidėjus reikalams su antstoliais skambino R. L., prašė nesikreipti į policiją, sakė viską sutvarkys. E. G. derybose dėl akcijų pirkimo nedalyvavo. Vekselio nei jis, nei V. T. nepasirašinėjo. Civilinį ieškinį palaiko.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta R. L. ir V. K.. Dvi stomatologinės kėdės buvo atvežtos pas jį į darbą, pastovėjo ir jas vėliau išvežė. Jis norėjo nuomotis stomatologijos kėdes, bet nesutarė dėl kainos. L. norėjo su E. G. atidaryti servisą. „T. S. “ jam girdėti, trumpai buvo šios įmonės direktoriumi, dėl to labai spaudė E. G.. Jis supažindino G. su L.. Gerulaitis norėjo įkurti servisą ir ieškojo partnerį, todėl jam pasiūlė L.. Kad būtų ramiau – pats sutiko būti įmonės direktoriumi. R. K. realiai kaip direktorius įmonėje nieko nedarė. Pasirašydavo dokumentus jų neskaitydamas. Įmonės dokumentai buvo pas L.. Dėl tapimo direktoriumi bendravo su L.. Stomatologijos kėdes į jo patalpas buvo atvežusi moteris – R. P.. K. matė du, tris kartus, kuomet jis buvo atvažiavęs apžiūrėti stomatologijos kėdžių. Kas disponavo piniginėmis lėšomis R. K. nežino.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad R. L. pažįsta nuo 1995-1996 metų. Nuo R. L. yra nukentėjęs, nes šis apgaulės būdu buvo pakišęs pasirašyti kažkokius laidavimo popierius. Kredito gavėjas buvo I. L.. Dokumentų pasirašymas vyko 2006 metų gruodžio pabaigoje prie Senukų Žukausko g. Jam buvo paaiškinta, kad jis antrasis laiduotojas, kad tai nieko nereiškia ir t.t., žadėjo, kad viskas bus gerai, R. L. įkalbinėjo, įtikinėjo pasirašyti. Jokio banko darbuotojo nebuvo. Sutarties turinio nežino, jos neskaitė, tuomet su kreditais nebuvo susipažinęs, sutartį pasirašė gatvėje. Sutarties suma buvo apie 35 000 litų.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. L. parodė, kad yra kaltinamojo R. L. brolis. Dėl epizodo su Bojarčiuku, bankas jam atsiuntė pranešimą, kad reikia mokėti už paskolą. Paskolą liepė paimti brolis (kaltinamasis R. L.), sakė pasirašyk, o mokės jis. Brolis sakė, kad pinigai verslui, o labiau į tai nukentėjusysis nesigilino. Į teismą kreipėsi kai atėjo pranešimas iš banko, bet brolis prašė nesikreipti. Su broliu pinigų atėjo pasiimti dviese, grynais, prie universalinės parduotuvės. Sutarties neskaitė, iš brolio jokių pinigų negavo – išėmė pinigus ir atidavė kaltinamajam. Jeigu būtų žinojęs, kad jam gali tekti mokėti paskolą, nebūtų sutikęs pasirašyti sutarties. Su kaltinamuoju (broliu) santykiai buvo geri, nukentėjusysis pasitikėjo broliu.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis B. G. parodė, kad R. L. pažįsta iš matymo, susipažino kavinėje, B. G. tuo metu nedirbo. R. L. jo paklausė, ar šis galėtų paimti kreditą, B. G. pasakė, kad niekas neduos. L. pasakė, kad jį įdarbins. Po kelių dienų atnešė įdarbinimo dokumentus, vėliau B. G. pasirašė sutartį dėl kredito gavimo. Kai pradėjo eiti laiškai iš Ūkio banko dėl skolos, R. L. sakė, kad atnaujins mokėjimus vėliau, o vėliau laiškai nustojo eiti, todėl nukentėjusysis pagalvojo, kad mokėjimai toliau atliekami. Realiai į darbą nėjo, tik Sodros išklotinėje viską matė. Buvo įdarbintas „Revenstoje“, L. davė pasirašyti „Lateko lizingo“ dokumentus. Apie kreditą iš Ūkio banko kalbos nebuvo. Jokios paskolos iš šio banko neėmė ir nebūtų ėmęs. Susisiekus su L. jis sakė, kad mokės toliau. UAB „R.“ darbo užmokesčio negaudavo, su Ūkio banku B. G. jokių reikalų neturėjo, pinigų – 34 000 litų nebuvo gavęs. Po minėtų įvykių B. G. negalėjo surasti R. L..

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja A. G. parodė, kad jos vyras (B. G.) užsiminė, kad iš jo paprašė paimti paskolą. Ji kategoriškai nesutiko. Jis minėjo, kad buvo 6000 Lt paskola iš „Lateko lizingo“. Vėliau pradėjo eiti laiškai ir ji sužinojo, kad paskola buvo paimta. Susisiekus su R. L. jis sakė, kad viską sumokės. Ši paskola buvo padengta, bet paskui vėl pradėjo eiti laiškai, suprato, kad jau kalbama apie kitą pinigų sumą. Iš pradžių su L. susisiekti nepavyko, bet paskui jis pažadėjo perimti skolą. Sužinojęs apie antrą kreditą jos vyras taip pat buvo šokiruotas. R. L. pripažino, kad paėmė šią paskolą, bet jis ir mokėdavo po  200 litų kas mėnesį.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas P. J. parodė, kad pažinojo R. L., pardavė jam „Revenstos“ akcijas. Ši bendrovė dirbo normaliai, realiai vykdė veiklą, niekam nebuvo skolinga. Pagal skelbimą rado, kad kažkas supirkinėja įmones. R. L. buvo atvažiavęs su kažkokia moterimi. Derybos vyko mėnesį. Pasirašant sutartį Lavrentjav buvo vienas. Realiai pas L. įmonės pinigai – 10000 Lt nepateko.  Pats L. pasirašė visus dokumentus.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. K. parodė, kad pažįsta R. L.. V. K. pažįsta iš matymo, J. K. irgi pažįsta iš matymo. L. žmona A. Š. pasiūlė kurti verslą, L. turėjo padėti. Vieną dieną Ruslanas paprašė susitikti, nuvežė ją į šalia esančią degalinę ir pradėjo pasakoti, kad atsirado galimybė įsigyti veikiančią bendrovę, vėliau pakeisti jos veiklos sritį ir ji turinti tapti įmonės „A.“ direktore. Jis pats vadovauti nesutiko. Ji sutiko, pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurią parengė L.. Vėliau R. L. įkalbinėjo, sakė, kad verslui plėsti reikės paimti paskolą direktoriaus vardu ir vykti į Ukmergę, į Banko filialą. Kitą dieną R. L. padavė paruoštą dokumentą, ten buvo paraiška paimti kreditą iš Ūkio banko. Nukentėjusioji tik pasirašė. Važiavo į banką trise – L., ji ir L. žmona. J, K. atspausdino kažkokią sutartį, davė ją pasirašyti, sakė, kad viskas tvarkoje. Jokio vekselio nepastebėjo. Antspaudą padavė L. žmona. Vėliau nuėjo į notaro biurą, ten trumpai buvo, o po kiek laiko nukentėjusioji atidavė sutartį A. Š. (L. žmonai). Nukentėjusioji veiklos firmoje nevykdė, kiek įmonėje buvo darbuotojų ji nežinojo. Neužilgo po paskolos gavimo buvo R. skambutis - prašymas susitikti ir kartu nuvykti į Ūkio banko Akropolio filialą ir nusiimti visus grynuosius pinigus. Jai išdavus pinigus, ji atidavė juos R. L. kartu su čekių knygele. Praėjus metams sulaukė L. skambučio, kad reikia susitikti dėl paskolos, kuri paimtą 2007 m. liepos mėnesį, kad keičiasi kažkokios sąlygos, atvažiuos iš Ukmergės banko pavaduotoja su valdytoja. Nuvykus į tą susitikimą su K. ir K. jie abu priėjo, lauke dar buvo R. L., A. Š. ir dar mašinoje sėdėjo L. motina, nukentėjusiąjai buvo skubotai paaiškinta, kad mokėjimo sutartis sustabdoma, kad reikia pasirašyti dar vieną sutartį ir greitai, nes jie skuba. Nukentėjusioji pasirašė nesigilindama. Po to matė, kaip pasirašė A., bet ne ant tos sutarties, ir L. motina pasirašė. Tai truko trumpai. 2010 m. sulaukė skambučio iš FNTT, kvietė į apklausą. Prieš apklausą skambino L., kvietė susitikti, buvo jaučiamas jo pasimetimas, išgąstis, jis mokė kaip elgtis FNTT, ką sakyti, nukentėjusioji jautė spaudimą.  Kitas direktorius įmonei taip ir nebuvo surastas iki 2010 m. Kreditą pareikalavo paimti praktiškai iš karto, po keletos dienų, kad nupirkti naujos įrangos ir pradėti kosmetologijos verslą. Vieną kartą nuėmė pinigus – 40 000, pagal šią paskolą ir vieną kartą iš Hansabanko 20 000, pinigus atidavė R. L.. Ten irgi važiavo su R. L.. Tai buvo jau vėliau, po antros sutarties. Banke, išduodant paskolą, nebuvo kalbama apie vekselį. Apie Pūrienę žino tiek, kad ji lyg ir buvo L. verslo partnerė. Ruslanas tiesiogiai su ja supažindino 2006 m., kai paprašė nukentėjusiosios vardu įgyti nekilnojamą turtą Ukmergėje, kuriame gyveno ar vasarojo P.. Čia buvo jai reikalinga. Nukentėjusioji atvyko, pasirašė prašymą ir pirkimo - pardavimo dokumentus. Nagrinėjamo įvykio metu ji neturėjo nei patirties, nei tinkamo išsilavinimo. R. L. sakė, kad Ukmergės banke turi pažįstamų. J. K. sakė nukentėjusiajai, kad sutarties nebūtina skaityti, viskas tvarkoje. Kas tvarkė įmonės „A.“ buhalterinę apskaitą D. K. nežino. Banko prisijungimo kodus atidavė kaltinamajam R. L.. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. U. parodė, kad pažįsta R. L.. Ji įkeitė savo butą, paėmė paskolą grynais ir paskolino apie 60 000 Lt R. L., sau pasiliko apie 20 000 Lt.  Jai reikėjo pinigų ir R. L. pasiūlė įkeisti butą agentūroje, kuri lyg ir vadinosi „S. N. “. Agentūroje pasirašė kažkokią sutartį, paskolos laiku ji negrąžino ir butas buvo parduotas. Vėliau Ruslanas ją buvo įdarbinęs įmonės „A.“ direktore. Jai atveždavo dokumentus ir ji tik pasirašydavo pasitikėdama R. L.. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus jai atvežė ir padavė R. L.. Dirbdama direktore nesikreipė į Ūkio banką, apie paimtą kreditą nieko nežino. Pinigų už darbą UAB „A.“ ji negaudavo.

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. G. parodė, kad  pažįsta R. L., jis buvo jos bendradarbės A. Š. vyras. Vieną kartą 2006-2007 m. jis pasiūlė tapti kažkokios įmonės direktore, ji nesutiko, bet paskui vakare kažkaip jam padavė savo pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą. Ryte vis dėlto paskambino ir pasakė, kad nesutinka būti direktore ir jis grąžino dokumentus. Po metų ar pusantrų L. susitiko ir pasakė, kad ji padaryta laiduotoja, yra paimta paskola. Ji negalėjo nusiimti pinigų iš savo banko sąskaitos, Ruslanas sakė, kad viską sutvarkys. Jokių paskolos dokumentų ji nematė, sutarties nepasirašinėjo. Dokumentai pas L. prabuvo tik vieną naktį. Jai buvo šokas.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas B. L. parodė, kad pažinojo R. L.. Jis įsigijo butą Šilo gatvėje, jį vėliau turėjo perpirkti R. L.. Butą laidavo kaip kreditą R. firmai „M. “, planavo statyti namus. R. L. gavo iš Ukmergės Ūkio banko 200 000 litų dydžio paskolą. Teko važiuoti pas notarą į Ukmergę. L. buvo pažadėjęs grąžinti „Kredito Unijos“ sumą, kad galėtų atsiskaityti su banku. Galutinai su liudytoju nebuvo atsiskaityta. Realiai jiedu nieko nepastatė, buvo tik pažadai iš L. pusės. Butas buvo jo nuosavybė, jį perėmė bankas. Jokios paskolos iš Ūkio banko jis neėmė. Tik pas notarą buvo pasirašyti, kad įkeičia butą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas D. G. parodė, kad R. L. yra jo tėvas. Su tėvu bendraudavo minimaliai. Jam tėvas 2007 m. buvo pasiūlęs darbą įmonėje „A.“, jį įdarbino komercijos direktoriaus pareigose. Lyg ir prekiavo dušo kabinomis. Algos kas mėnesį negaudavo, kartais tėvas duodavo 100 litų. Vėliau tėvas norėjo įsigyti kavinę. Nuvažiavo prie prekybos centro su tėvu, ten jam atnešė štampą, dokumentus pasirašyti, pasakė, kad kai bus pradėta plėtoti veikla, jį perrašys kaip paprastą darbuotoją. Įmonė „S.“ prieš važiuojant į Ukmergę verslo nevykdė. Važiavo į Ukmergę pasiimti kredito įmonės veiklai. Vietoje (Ukmergėje) buvo dar kažkoks vyras, jis ėjo kartu pas notarą. Banke dokumentai buvo paruošti, jam pirštu parodė kur pasirašyti, paskui pasakė su dokumentais eiti pas notarą. Paskolos suma buvo gal 400 ar 500 tūkstančių litų. Einant pas notarą kartu ėjo ir vyras. Buvo pasakyta, kad įkeičiamas tėvo butas Šilo g. Grįžus tėvas paprašė išimti grynais pinigais gal 100000, sudėjo juos į maišelį ir pasiėmė, susitiko su kažkokiu vyru ir grįžo be pinigų maišelio į vidų. Ten buvo tas pats vyras, kur ir pas notarą. Jam vėliau ne kartą reikėjo nuimti pinigų, tam visada atvažiuodavo ir jo paprašydavo tėvas. Realiai įmonės veikla nebuvo vykdoma. Jo žmona, A. R., taip pat buvo įdarbinta tėvo įmonėje, kuri prekiavo varžteliais, ten vėl buvo paimtas kreditas, vėl reikėjo nuimti pinigus. Į „A.“ klientai užeidavo pasižiūrėti dušo kabinų. D. G. dirbant nebuvo nupirkta nė viena dušo kabina. Ta kabina, kurią norėjo grąžinti, lyg ir buvo parduota iki jam įsidarbinant. Šis liudytojas pažymėjo, kad jo žmonos vardu (A. R.), kuri  R. L. buvo įforminta UAB „M. “, buvo paimtas kreditas iš Ukmergės Ūkio banko, kurį A. R. išgrynindavo ir pinigus atiduodavo R. L.. D. G. pasitikėjo tėvu.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. K. parodė, kad pažįsta R. L.. L. pasirodė įmonėje „M. “ norėdamas ją pirkti. Buvo sutarta, kad L. atsiskaitys dalimis iš pelno, t.y. pradės įmonę valdyti dar galutinai jos neįsigijęs. Kolega E. S. padavė skelbimą ir kažkaip atsirado R. L.. Jie pasirašė sutartį, L. pasirašė skolos vekselį. Įmonė „M. “ turėjo prekių už 90 000 litų ir R. L. jas pradėjo pardavinėti. R. L. norėjo kuo greičiau padaryti savo žmogų direktoriumi. Buvo sutarta, kad R. L. direktoriumi skiria savo žmogų, o buhalterė lieka jų. Jis jokių laidavimų nepasirašė. Kaip suprato, po pardavimo direktore tapo L. marti. Apie paimtas paskolas sužinojo tik tada, kai DNB bankas atsiuntė laišką. Žino, kad L. buvo paėmęs kreditą 100 000 Lt iš Ūkio banko. R. L. įformino laidavimą D. K. nežinant. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pirkėju pasirašė L., tačiau nepamena, ar  jis buvo akcijų savininkas. Sprendimo imtis paskolos iš Ūkio banko jie nebuvo priėmę.  Už šią paskolą berods buvo užstatytas kažkoks nekilnojamasis turtas. Jis informavo banką, kad jie, kaip akcininkai, nebuvo priėmę sprendimo imti paskolos, tačiau banko darbuotojas į tai nereagavo. Įmonės buhalterė buvo A. S.. DnB bankas atsiuntė sutartį dėl paskolos, reikalavo iš D. K. jos grąžinimo, bet sutartis buvo suklastota. R. L. žadėjo viską sutvarkyti. D. K. ir E. S. buvo Ukmergės Ūkio banke, pamatė jų suklastotus parašus UAB „M. “ sutartyje, o įmonės balanse padidintas pajamas. Direktorę R. D. K. UAB „M. “ buveinėje matė tik vieną kartą – pasirašant sutartį.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. S. parodė, kad  pažįsta R. L., V. K. lyg ir žino iš matymo. „Ukmergės žiniose“ perskaitė skelbimą, kad perkamos įmonių akcijos ir pasiūlė D. K. parduoti jų turimos įmonės akcijas. Pirmą kartą telefonu kalbėjo su moterimi.  Vėliau paskambino R. L. ir su juo susitiko Ukmergėje. Buvo sutarta, kad jis perims įmonę su prekių savikaina. Vėliau sužinojo, kad kažkas suklastojo sutartis, DNB bankui paaiškino, kad jie nėra laiduotojai, tokių sutarčių nepasirašinėjo. Jiems banke pasakė, kad Ukmergėje, Ūkio banke įmonė paėmusi paskolą. Nuvažiavus ten banko valdytojas V. K. pasakė, kad viskas tvarkoje. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo parašyta A. R., R. L. jai rodė, kur ji turi pasirašyti. Ūkio banke matė K.. Nuvykus į Ūkio banką jiems K. ir darbuotoja paaiškino, kad davė tokio dydžio paskolą, kokia suma turtą įvertino vertintojas. A. R. matė tik pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Negali tiksliai pasakyti, kada R. buvo paskirta UAB „M. “ direktore. Nepamena, bet galbūt ir buvo pasirašyta preliminari akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Banke pamatė įmonės „M. “ aiškiai padidintą balansą, jokios paskolos jie su D. K. imti neplanavo.

Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad pažįsta R. L.. „M.“ dirbo finansininke, tvarkė buhalterinę apskaitą. Vadovas buvo E. S.. Buhalterija buvo supažindinta su R. L., kuris buvo naujasis akcininkas, ji apie jokias paskolas nežinojo. Buvo pasakyta, kad naujasis direktorius su A. R.. Nuo 2008 m. rudens iki žiemos įmonės dokumentus pasirašinėjo R., į įmonę ji atvykdavo retai. Jos akivaizdoje R. dokumentų nepasirašinėdavo. Jai nieko nežinoma apie tai, kad pasikeitus savininkams buvo atidarytos naujos įmonės banko sąskaitos. Apie jokias paskolas ji nežinojo, jos nebuvo įtrauktos į buhalterinius dokumentus. Jos buvo teiraujamasi apie 70 tūkstančių litų paskolą. Jokių raštų Ūkio bankui ji nerašė ir nesiuntė. Akcininkai jai buvo nurodę, kad L.i gali rodyti įmonės dokumentus. Įmonės dokumentus, kuriuos A. R. reikėdavo pasirašyti, ji palikdavo ant stalo, o ši ateidavo vėliau vakare.

Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji A. G. (buvusi R.) parodė, kad pažįsta R. L., jis yra jos vyro tėvas.

Kaltinamasis R. L. pasiūlė savo sūnui būti vienos įmonės direktoriumi, jis sutiko. Po kažkiek laiko, gal rudenį jai pasiūlė būti UAB „M. “ direktore.

Po kažkiek laiko važiavo į Varėnos apylinkes pirkti sodybą. Ruslanas sakė, kad reikia verslui plėtoti, bus kaimo turizmas. Iš moteriškės nusipirko tą kaimo sodybą. Paskui važiavo į Ukmergę, dėl paskolos, sakė, kad reikia verslui plėtoti ir paimti daugiau pinigų. R. L. sakė, kad su banku viskas sutarta, visi dokumentai paruošti, antspaudą turi, reikės nuvažiuoti ir pasirašyti. Nuėjo tiesiai pas bankininkę ir pasirašė dokumentus. Po kažkiek laiko susitiko Vilniuje, R. L. buvo su dar vienu žmogumi, berods Žilvinu, ir pasakė, kad reikės nueiti  į banką dėl dar vienos paskolos – „overdrafto“. Sakė reiks nueiti su tuo žmogum, tik pasirašyti, nieko nereiks kalbėti. Nuėjome, buvo viskas paruošta. Paskui nuvažiavo išsigryninti pinigų, išgrynino 45 tūkst. litų. Paskui buvo susitikimas su akcininkais S., K. „M.“ buveinėje, g. Jie ten buvo ir šnekėjo apie paimtą paskolą. Kilo įtarimas, kad kažkas yra negerai, nes akcininkai kalbėjo „ar aš žinau kur įsivėliau“. Nuo tada kilo neramumai, toliau su R. santykiai nutrūko, tik „M.“ buhalterė A. S. skambindavo ir prašydavo pasirašyti UAB „M. “ buhalterinius dokumentus. Vieną kartą važiavo į ofisą, gal keturis kartus, buhalterė gal 4 kartus buvo atvežusi dokumentus pasirašyti prie namų. Vėliau parašė prašymą atleisti ją iš darbo ir su buhaltere ir L. ryšių neturėjo. Ruslanas atvežė pasirašyti prašymą, kad ji taptų UAB „M. “ direktore, ne ofise. Sakė, kad nereikia važiuoti į ofisą. Funkcijų neturėjo, nieko nedarė, sakė reiks tik pasirašyti dokumentus ir paskui padėti buhalterei. Jokio atlyginimo negavo, neturėjo nei įmonės antspaudo, visi dokumentai ir antspaudas būdavo pas R. L.. Antspaudą jis tai tikrai turėjo, o dėl seifo rakto negali pasakyti. Ruslanas paskambindavo ir pasakydavo, kad reiks važiuoti į banką dėl paskolos. Tikrai važiavo į Ūkio banką Ukmergėje. Važiavo trise, ji, Ruslanas ir Ruslano sūnus. Paskui Vilniuje. Ukmergės banke reikėjo įkeisti sodybą, kurią įsigijo Varėnos raj. Neprisimena kieno vardu buvo pirkta sodyba, gal bendrovės vardu. Pasirašė ant pirkimo pardavimo sutarties. Nežino ar buvo sodybos turto vertinimas. Nuėjus pas bankininkus dokumentai jau buvo paruošti. Buvo žiema. Gauta paskola apie 145 tūkst. litų, pervesti į sąskaitą, paskui reikėjo juos išgryninti. Visus bankinius prisijungimus turėjo R. L., išgryninti pinigus banke reikėjo jai. Buvo išgryninta tą pačią dieną, reikėjo pateikti asmens dokumentus, bet kiek išgrynino tikrai neprisimena. Gryninti didelę pinigų sumą teko gal 3-4 kartus iš Ūkio banko, viską pasakydavo Ruslanas, kad nueik į banką, nurodydavo sumą, kad pas kasininkę, kad išgryninti. Banko korteles, kodus turėjo Ruslanas. Kita paskola paimta Vilniuje „BIG“ prekybos centre. Ruslanas atvažiavo su kažkokiu vyru ir pasakė, kad su juo nueisi paimti paskolą. Tas žmogus turėjo visus dokumentus, neatsimena ar tą pačią dieną išgrynino, bet važiavo į prekybos centrą, pasakė kiek išgryninti ir ji turėjo visus išgrynintus pinigus atiduoti Ruslanui. Buvo apie 70 tūkst. litų, ne visą sumą teko išgryninti. Apie sodybos būklę, renovacijas ar pan. tikrai nėra nieko girdėjusi. Paskolos buvo prašoma „Megastos“ vardu, bet nežino, kokiu tikslu konkrečiai. Visu įmonės dokumentai ir antspaudas visada būdavo pas R. L.. Atlyginimo A. G. negaudavo, o visus išgrynintus pinigus paimdavo R. L.. Dokumentų susipažinti jai neduodavo, o ji pasitikėjo R. L.. Nagrinėjamų įvykių metu nukentėjusiajai buvo apie 20 metų. Atvykus į Ukmergės  Ūkio banką paskolų dokumentai visada būdavo parengti.

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaip nukentėjusioji G. K. parodė,  kad pažįsta R. L.. Jos draugę R. P. atveždavo R. L.. Po kurio laiko R. paprašė paimti vartojamą paskolą jai, kad ji negali ant savo vardo paimti paskolą. Paėmė 1 kartą gal 2 tūkst. litų sumai, po to dar kartą. Į Ūkio banką, Ukmergėje kelis kartus važiavo, gal 2-3 kartus, visą laiką veždavo R. L., važiuodavo kartu ir R. P., tačiau į banką niekada ji neidavo. Procedūra labai greita ir trumpa, visi dokumentai būdavo paruošti, reikdavo tik pasirašyti. Kartą per mėnesį, ar kartą per du mėnesius atvažiuodavo R. L., paimdavo ją ir dažniausiai Antakalnyje, Snoro kioskelyje duodavo pinigų, ji įnešdavo ir atiduodavo jam šakneles. 2009 metais R. P. paprašė didelės paslaugos - paimti savo vardu 120 tūkst. litų, sakė, kad jai reikia naujo verslo pradėjimui. Pasiteiravus koks verslas, ji atsakė, kad pirks seną sodybą, renovuos ir rusams nuomos. Ji sakė, kad šitame reikale padės R. L., nes jo pažintys ir padės sutvarkyti dokumentus. G. K. pasitikėjo R. L.. Nukentėjusioji su draugu R. R. buvo pasiėmusi paskolą, likę mokėti 10 tūkst. litų. Tai R. pasiūlė padengti banko likutį, kad tik paimtų naują paskolą. Namelis, kuriame gyveno, buvo užstatytas „Senamiesčio naujakuriams“, kurie verčiasi paskolomis ir nekilnojimu turtu. Tos bendrovės direktorė buvo J. J.. Galvojo, kad paskolos mokėjimas vyksta tvarkingai, viskas buvo sutvarkyta Vilniuje, o ne Ukmergėje. Nuvažiavo pas „Senamiesčio naujakurius:, R. L. supažindino su J. J.. Teko važiuoti 3-4 kartus pasirašyti dokumentus, į hipoteką. Po kurio laiko gavo laišką iš antstolių, kad areštuotas jos gyvenamasis būstas. Nei P., nei L. nekėlė ragelio. Jie dingo, jie padengė iš visos sumos tik 10 tūkst. litų iš 120 tūkst. litų sumos. Senamiesčio naujakuriuose visada būdavo su L., bendraudavo su J.. Paskolos pinigus davė grynaisiais L.i.  Ūkio banke buvo gal 2-3 kartus, pirmą kartą paimta 2000, kitą kartą gal 20-25 tūkst. Litų. Asmeniškai ji nėra gavusi jokių pinigų, tik tuos 10 000, kuriuos padengė už paskolą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. J. parodė, kad pažįsta R. L., jis buvo reikalingas dėl paskolos, A. M. pažinojo dar iki nagrinėjmo įvykio. 2006 metais pirko žemės sklypą, planavo tame žemės sklype statyti gyvenamų namų kvartalą, reikėjo paskolos. Kalbėjo su A. M. ir iš kalbos išėjo, kad žino žmogų, kuris teikia paskolas. Davė R. L. telefono numerį, tačiau jis pats paskambino. Jis pasisiūlė, kad gali gauti paskolą, paprašė duomenų. Nukentėjusysis davė jam dokumentų originalus. Pats paskolos imti negalėjo, nes sklypas buvo neperregistruotas jo vardu. Jie buvo notarų biure, kur buvo ir L., buvo nuvykę J. ir I. K., J. N. dėl tos paskolos, žmonės buvo suklaidinti, informacija nesuteikta, pasirašė ant lapelių, gavo nedaug pinigų, nors privalėjo notarų kontoroje kiekvienam iš savininkų sumokėti pinigus asmeniškai. Žino, kad notarų kontoroje buvo A. V. ir V. M. kaip jo atstovai, kurie sėdėjo su visais ir viską papasakojo. Atvažiavo A. V. pas J. J. į namus, pasakė, kad notarų biure visus pinigus perdavė R. L., kuris žadėjo atvežti J. J. į namus. Atvažiavo A. M. ir R. L., kuris išlipo iš automobilio ir nuėjo į priekį, o nukentėjusysis atsisėdo į automobilį, už vairo sėdėjo A. M.. Pinigų negavo. Jo paprašė paskolinti tuos pinigus, viskas įvyko staiga, nukentėjusįjį kažkaip išstūmė iš mašinos ir išvažiavo. Pinigai buvo sudėti į parduotuvės maišelį. Tarp jo ir M. s jokio konflikto nebuvo, tik kalba, kad paskolink pinigų. Nesutikus M. pagriebė maišelį iš rankų, pastūmė nukentėjusįjį ir staigiai nuvažiavo. Ankščiau jis iš M. s buvo pasiskolinęs 70 000 Lt, paskolą atidavinėjo per kelis kartus, daugiausia skolingas liko gal 2000 Lt. Tarp jo ir M. s buvo pokalbis dėl paskolos gavimo, jis nedalyvavo paskolos įforminimo pas notarą metu, nebuvo kalbėta apie tai, kad bus laiduotojas. Nevažiavo į notaro biurą paimti paskolos, nes ji buvo ne jo vardu. Su K.s jis visiškai atsiskaitė. K. notarų kontoroje turėjo pasiimti 200 tūkst. litų ir atvežti juos jam, iš tų 13 tūkst. būtų K.; 10 tūkst. – N., visi kiti jam. K. patys važiavo į kontorą ir jau žinojo kiek jie gaus pinigų. Iš tos sumos 200 tūkst. litų. A. V. ir M. pasakojo kas vyko kontoroje, kad buvo duota 200 tūkst. L.i, o šis padalino, kam 12 tūkst. litų, kam 5, kam 10 tūkst. litų. Lavrentejevas kalbėjo, kad Š. suteiks paskolą tik tada, jei L. ir jis (nukentėjusysis) bus laiduotojais, neprisimena išvis kalbos apie laidavimą. Žemės sklypo negalėjo fiziškai persirašyti ant savęs. Po įvykio, kai pinigus paėmė, grįžo į namą, buvo Visovskaja ir V. M., jiems iškart ir pasakė kas negerai. Puolė skambinti jiems, bet telefonai buvo išjungti. Sekančią dieną ėjo pas K., pasakė, kad įvyko nelaimė. Pinigus atnešė paskolos gavimo dieną, iškart po notarinės kontoros.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas S. Š. parodė, kad pažinojo R. L.. L. kreipėsi į jį 2008 m. dėl pinigų gavimo kreditu.  Tuo metu jis dirbo įmonėje ir jie padėdavo iš fizinių asmenų imti paskolas. L. du kartus kreipėsi, pradžioje buvo rugpjūčio mėnesį, prašė paskolos, kurią jis paėmė įkeičiant butą, o antrą kartą kreipėsi spalio mėn. Pirmą kartą paskola paimta 80 tūkst. litų, antrą kartą – 300 tūkst. litų. Nei viena, nei kita paskola nebuvo grąžinta. Paskola buvo suteikta fiziniams asmenims, pirmą kartą skolino kita kreditorė, o antrą kartą jis (liudytojas). Po paskutinio paskolos gavimo R. L. buvo dar porą kartų, iki to karto, tai pasirodė prieš pirmos paskolos gavimą. Nebuvo paaiškinta, kokiu tikslu buvo paimtos paskolos. Pirmą kartą, tai tikrai ne, o antrą kartą paskolos reikėjo ne jam, o J. J., pirkti namą, kuris buvo J. K. 98. Pradžioje buvo kalba, kad paskola reikalinga J. J., taip ir buvo sutarta, bet kada buvo pateikti dokumentai ir nustatyti nesklandumai, nes paskola gali būti išduota savininkams. Buvo K., N.. Buvo paimta 236 tūkst. litų paskola, sutarta kaip grąžinti, tačiau paskui gavo šaukimą į ekonominę policiją, kad ta paskola nebuvo suteikta. Gruodžio mėn. paskambino J. J. ir pasakė, kad sutinka, kad paskola buvo gauta, reikia perrašyti turtą jo dukros vardu. Turtas buvo J. dukros vardu, kurį įsigijo iš N. ir K. liudytojo sutikimu ir perėmimas J. J. dukrai ta paskola, tačiau tos sutarties N. J. neįregistravo, sąlygų neįvykdė, buvo nukreiptas išieškojimas į šį turtą. Paskola nebuvo grąžinta. Sandoris turėjo būti pasirašytas ryte, tačiau nepakako dokumentų, nebuvo turto draudimo poliso. Tą draudimo polisą R. L. atnešė tik po pietų, kurį sutvarkė J. J.. Po pietų, dalyvavo K., N. ir dar vyriškis, R. L.. Paprašė kiekvieno jų man asmeniškai pasirašyti, kad tokius pinigus gavo. Pinigus paliko ir gavęs visus dokumentus išėjo iš kabineto. J. J. kreipėsi gruodžio mėn., paskui su juo asmeniškai dar bendravo, buvo notaro kontoroje. Apie konfliktą tarp J. ir L. sužinojo iš ekonominės policijos, po to J. J. lapkričio – gruodžio pradžioje paskambino ir pasakė, kad yra paskola, kurią jam reikia perimti ir perrašyti dukros vardu. Buvo notarų kontoroje, kur pasirašė sutikimo perdavimo sutartį. Pasirašė sutikimo sutartį su sąlyga, kad, kai bus įregistruotas turtas reikės pakeisti sąlygas ir perrašyti kito asmens vardu. J. J. apiformino savo dukrą, kuri nepadarė jokių veiksmų, kurie buvo reikalingi pratęsiant sąlygas, sutartį.

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja J. J. parodė, kad pažįsta R. L.. Su savo kompanionu A. M. turi nekilnojimo turto agentūrą „Senamiesčio naujakuriai“. 2006-2007 metais R. L. buvo atėjęs konsultuotis kažkokiais nekilnojimo turto klausimais. Po metų ar dviejų jis atėjo su G. K., buvo jau klausimas dėl paskolos gavimo sąlygų, nes G. K. turėjo daug skolų, buvo areštas antstoliams, buvo skola bankui ir t. t. Jie padarė sandorį, paskui K. padavė juos į teismą 2008 metais, teismas tęsėsi iki 2016 metų. Buvo paskirtos dvi psichiatrinės ekspertizės G. K., teismas tęsėsi iki kasacijos. R. L. buvo kartu su G. K.. Jie norėjo užstatyti namuką Antakalnio soduose ir gauti 120 000 litų paskolą. Dalį G. K. reikėjo skolos padengti vienam iš bankui ir antstoliams, o kitą dalį su L. norėjo investuoti ir taip atgauti, t. y. uždirbti pinigus. Pirmą kartą kreipėsi R. L., domėjosi turto klausimais. L. atvedė K. tam, kad jos namukas buvo užstatytas bankui, buvo areštuotas. Prašant paskolos 120 tūkst. litų buvo abu gana aktyvūs, tiek R. L., tiek ir G. K.. R. L. buvo mandagus, draugaujantis, K. kaip aktorė buvo įdomi, kalbėjo apie savo gastroles. Derybos truko ilgai, nes liudytoja nenorėjo daryti to sandorio, buvo 2008 metų krizė. G. K. pasakė, kad išvažiuoja į gastroles ir pagalvos, o po gastrolių grįžusi pasakė, kad K. nori padengti visas skolas. L. ne visada, bet dažniausiai būdavo su ja, nes buvo daug reikalų, areštai, skolos. Santykiai tarp jų buvo draugiški, bet K. nors pasitikėjo L., tačiau jam nedavė įgaliojimo, nes vieną kartą buvo ji gastrolėse, jog jis paims kažkokius popierius iš antstolio, tai G. K. atsakė, kad ne, ji pati pasiims. Paskola 120 tūkst. litų buvo įforminta liudytojos ir O. D. vardu, todėl, kad jai neužteko pinigų, pasiskolino iš jo pinigų. Viena sutarties šalis buvo aš ir O. D., kita šalis – G. K.. O. D. yra miręs. Įforminus paskolą, K. gavo pinigų, dalis pinigų buvo atiduota bankui kaip skola, kita dalis antstoliams, o trečią dalį gavo G. K.. Pasirašant paskolos sutartį dalyvavo liudytoja, Dakhnovaskyi nebuvo, nes jis buvo davęs įgaliojimą pasirašyti vietoj savęs, K. , notarė. Galėjo dalyvauti R. L., bet negali 100 proc. garantuoti. Labai didelė tikimybė, kad dalyvavo, nes jis beveik visada būdavo kartu su ja. Buvo sutartyje nurodytas grąžinimo terminas, pinigai nebuvo grąžinti per terminą. Prieš nustatytą terminą K. parašė skundą, kad ji gėrė, gerdavo po butelį degtinės į dieną, todėl nieko neprisimena. Nepavyko imtis veiksmų atgauti paskolą, nes K. parašė skundą teismui, kad gavo pinigus iki sutarties pabaigos. Todėl nebuvo iš ko pradėti išieškojimo. Sutartis buvo dar galiojanti, prasidėjo teismas. Dalis pinigų pagal sutartį buvo pervestą į banko sąskaitą, dalis į antstolių sąskaitą ir dalis grynais. Sutartyje viskas nurodyta. G. K. grynais pinigai gavo pas notarą. Buvo įkeistas G. K. turtas. K. pasakė, kad nori tokios didelės pinigų sumos, nes norėjo dalį pinigų panaudoti remontui ir man dar buvo keista, kad nori dalį pinigų investuoti. Nieko neminėjo apie kokį planą buvo kalba, mums nereikėjo jokių duomenų.

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja A. N. parodė, kad pažįsta R. L., santykiai normalūs. Dirbo UAB „Revenstoje“ buhaltere, darbą jai pasiūlė L.. Darbo kaip ir nebuvo, porą kartų važiavo į Sodrą. Susitikimų metu L. atveždavo pasirašyti kažkokių dokumentų, buvo kažkokių rekvizitų pirkimas. Jis prašydavo tik pasirašyti. „Revenstos“ būstinėje ji nėra buvusi. Ji pasirašydavo finansinius dokumentus, susitikimai vykdavo trumpai. Vieną kartą L. ją paėmė ir nuvežė į banką, nes reikėjo įnešti didelę sumą pinigų. Jokios 150 000 litų paskolos ji nebuvo paėmusi, tokios sutarties nepasirašė. Į banką Ukmergėje su L. niekada nevyko. Susitikimai su L. būdavo tik tokie, kad jis atveždavo dokumentus pasirašyti. Vieną kartą gavo atlyginimą. Buhalterinio išsilavinimo neturi.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaip liudytojas S. L. (buvusi pavardė – L.) parodė, kad neatpažįsta nė vieno iš kaltinamųjų. Ankščiau dirbo turto vertintoju. Turto vertės nustatymui galėjo būti naudojamas lyginamųjų verčių metodas, buvo lyginama su pardavimais rinkoje. Nežino, kaip paaiškinti jo preliminaraus vertinimo ir pirkimo kainos skirtumą.  Bankas organizuoja turto vertinimą, kviečia vertintojus. Turto vertintojo pažymėjimo galiojimas jam buvo panaikintas. Preliminari rinkos vertės nustatymo pažyma reikalinga, kad tai nebūtų tik žodžiai.  Kad tuo pagrindu būtų galima pradėti kažkokius veiksmus, surašoma konsultacinio pobūdžio pažyma, kad žmogus ją galėtų kažkur parodyti. Tokiu atveju vertė apskaičiuojama kartais greituoju būdu, kartais rimčiau, priklausomai nuo objekto. Tokiose pažymose vertė nėra melaginga, galbūt tik ataskaitose ne visada sutapdavo su ta verte kuri yra, gal būna 5-10 procentų paklaida. Kai atliekami skaičiavimai, natūralu, kad gauni kitus skaičius. Kai buvo nekilnojamojo turto bumas, apie 2005-2008 m., rinkos vertė keisdavosi kas mėnesį, turtas brango. Tokios pažymos bankams būdavo reikalingos pradedant tartis dėl paskolos išdavimo. Visi bankai priimdavo tokias pažymas. Mūsų kompanija buvo visu bankų priimtinų vertintojų sąraše. Turėjo sutartis su visais bankais.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaip liudytojas D. A. K. parodė, kad nė vieno iš kaltinamųjų neatpažįsta. Yra bendrovės „V.“ direktorius, bendrovė verčiasi turto vertinimu. Gynėjo prašymu liudytojui parodžius byloje esančią pažymą (20 bylos tomas, 14 b.l.), jis parodė, kad šioje pažymoje nustatyta turto vertė yra teisinga. Negali prisiminti, kokiais metodais remiantis nustatyta šio turto vertė. Tai tik preliminari pažyma, kuri išduodama kuomet klientas prašo informacijos apie jo turtą. Ji neturi jokios juridinės galios. Pagal Turto vertinimo įstatymą ir turto vertinimo metodiką, turi atlikti turto vertinimo ataskaitą, kurioje visi skaičiavimai ir ji turi atitikti Turto vertinimo įstatymo 22 str. reikalavimus. Šiuo atveju yra pateikta preliminari pažyma, ji pateikta kaip konsultacija. Po to Turto vertinimo priežiūros tarnyba buvo uždraudusi rašyti tokias preliminarias pažymas, su jomis nebuvo galima nieko daryti, nebuvo galima eiti į banką kredito, naudoti jos teismuose. Matyt užsakovas prašė nustatyti kokia būtų turto vertė jei jį reikėtų įkeisti bankui. Pažyma yra ataskaitos santrauka, todėl jomis nustatytos vertės neturėtų skirtis.  Užsakovas galbūt su ta pažyma galėjo eiti į banką, galbūt vyko derybos su bankais. Kai dar buvo galima, jo praktikoje tokias pažymas bankui teko daryti ne vieną ir ne kelias, rašydavo ir kolegos. Galbūt tos pažymos buvo ne taip naudojamos, todėl rašyti tokias preliminarias pažymas mums buvo uždrausta, ypač bankams. Turto vertintojai buvo pririšti prie bankų, kadangi bankai priimdavo turto vertinimo ataskaitas tik iš tų turto vertintojų, kurie sudarydavo su banku sutartis. Jų įmonė buvo sudariusi sutartis su visais didžiaisiais bankais, turėjo sutartį ir su Ūkio banku. Kartais su bankais nuomonės nesutapdavo, bankai grasindavo nutraukti sutartis.

Gynėjo prašymu liudytojui parodžius byloje esančią pažymą (tomas Nr. 10, b. l. 37) liudytojas parodė, kad neatsimena, kaip buvo pradėtas šis turto vertinimas, pažymos surašymas. Pagal Turto vertinimo įstatymą jie turėjo gauti kliento raštišką arba žodinį užsakymą. Jei vykdomas darbas, rašoma vertinimo ataskaita, turi būti sutartis su užsakovu. Neatsimena, ar tokia sutartis buvo sudaryta. Turto sąrašas turėtų būti pateikiamas, kad žinotų apie ką eina kalba. Apžiūrėjimo data (2007-07-20) reiškia, kad turtas turėjo būti apžiūrėtas tą dieną, surašytas apžiūrėjimo aktas. Dėl 2005 metų pažymos, jei yra įrašyta apžiūrėjimo data, vadinasi jis tą turtą turėjo apžiūrėti. Ant pažymos yra du parašai, kadangi Turto vertinimo įstatymas reikalauja, kad ataskaitoje turi būti du parašai – vertintojo ir įmonės kurioje dirba vertintojas atstovo. Priežiūros tarnyba buvo uždraudusi išduoti tokias pažymas, po to vėl leido jas rašyti, bet su prierašu, kad ji neturi juridinės galios. Aptartose pažymose Ūkio bankas buvo įrašytas užsakovo prašymu. Jis matyt norėjo eiti konsultuotis į banką.

Apklausiama teisiamajame posėdyje kaip liudytoja O. J. parodė, kad kaltinamuosius žino iš darbo santykių, nes dirba tyrėja, byloje atliko tyrimą. Liudytojos A. N. neatsimena. Proceso veiksmus atlikinėjo,  protokolus rašė valstybine kalba. Jei asmuo nemoka valstybinės kalbos, tyrėjai privalo užtikrinti vertėjo dalyvavimą. Negali pakomentuoti liudytojos A. N. parodymų, kad ją apklausė rusų kalba. Dėl UAB „R.“ įkeisto turto neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu buvo užprašomos turto vertinimo pažymos. Byloje buvo darytas stomatologinės įrangos vertinimas, atsimena kaimą Varėnos rajone. Atrodo, kad neužsakė specialisto išvados, ekspertizės, siekiant nustatyti byloje figūruojančio turto vertes, tikslu patikrinti ar esančios pažymos yra teisingos. UAB „R.“ epizodo nelabai atsimena. Prie ikiteisminio tyrimo bylos buvo prijungtos iš banko užklaustos taisyklės, įsakymai, vidiniai banko aktai, kredito gavimo bylos. Vertino kokios tvarkos kokiais laikotarpiais galiojo. Nepamena, ar tarp bylos dokumentų matė dokumentą su reikalavimu akcininkams, kurių įmonė prašo suteikti kreditą, sprendimą dėl tokio prašymo priimti banko patalpose ir pasirašyti tokį sprendimą banko patalpose, V. K. akivaizdoje. Nematė dokumento kuriame būtų skaičiais parašyta dėl kokio dydžio kredito koks filialo darbuotojas turi priimti sprendimą. Įtarimas A. M. labiau buvo suderintas su tyrimui vadovaujančia prokurore. Įtarimo formuluotė buvo suderinta su prokuratūra. Sutinka, kad tai du skirtingi nusikaltimai. Iš pareiškimo, eksperimento surašyta taip. Kaltinamąjį aktą rašė prokurorė. Negali pasakyti, dėl kokiu priežasčių procesinis veiksmas – eksperimentas nebuvo įtrauktas į kaltinamąjį aktą kaip įrodymas. Tą veiksmą pamena, jis buvo filmuotas. Eksperimentas buvo sąlyginis. Eksperimento metu J. nebuvo išstumtas iš mašinos.

UAB „T. S.“ epizodas.

1. Asmens parodymo atpažinti metu V. T. atpažino R. L., kaip asmenį, kuris 2006 metų vasarą kartu su E. G. rūpinosi UAB „T. S. “ įsigijimu, dalyvavo susitikimuose prieš minėtos bendrovės pardavimą E. G.. Iš Ukmergės raj. PK tyrėjos sužinojo, kad šio vyriškio pavardė L.. (II t., 46-50 l.).
2. Nukentėjusieji V. T. ir J. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2006 m. rugpjūčio 21 d. UAB „T. S. “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą pardavėjų – V. T. ir J. G. bei pirkėjo E. G.. Šios sutarties 8 p. nurodyta, kad „ PIRKĖJAS įsipareigoja per 40 ( keturiasdešimt) darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo pakeisti UAB „T. S. “ registracijos ir buveinės adresą bei informuoti VĮ „Registrų centras“ apie UAB „T. S. “ valdymo organų, akcininkų pasikeitimą ir Valstybinę mokesčių inspekciją apie už UAB „T. S. “ apskaitos tvarkymą atsakingo asmens pasikeitimą. Už šio įsipareigojimo nevykdymą PIRKĖJAS moka PARDAVĖJAMS 50 ( penkiasdešimties) litų baudą už kiekvieną pradelstą dieną“. ( I t., b.l. 58-60).
3. Nukentėjusieji V. T. ir J. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2006 m. rugpjūčio 21 d. PARDAVIMO-PRIĖMIMO AKTĄ, sutinkamai su kuriuo pardavėjai – V. T. ir J. G. perdavė pirkėjui E. G. UAB „T. S. “ antspaudą, įmonės steigimo dokumentus, įstatus bei įmonės finansinės apskaitos dokumentus. ( I t., b.l. 61-64).
4. Akistatos tarp A. N. ir R. L. metu A. N. patvirtino savo parodymus, kad AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filiale ji niekada nėra buvusi ir jokio vekselio ten nepasirašinėjo. R. L. parodė, kad jis padavė A. N. pasirašyti 2006-09-28 vekselį, tačiau ji nevyko į Ukmergę. (II t., 134-135 l.)
5. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-06-23 atlikus AB „Ūkio banko“ Ukmergės filiale dokumentų poėmį, buvo paimtas 2006-09-20 prašymas suteikti kreditą 150 000 Lt sumai, kurį pasirašė UAB „T. S. “ direktorius E. G. ir vyr. finansininkė A. N.. Iš dokumento turinio matyti, kad šį prašymą  su pateiktais prie jo dokumentais 2006-09-21 priėmė AB „Ūkio banko“ Ukmergės filialo valdytojo pavaduotoja J. K.. Prašyme nurodyta kredito panaudojimas – odontologinei įrangai pirkti: sudaromos dvi darbo vietos, kur bus tiekiamos odontologinės paslaugos. ( IV t., 14-19 l.).

              Prie šio prašymo buvo pateikti priedai: „Informacija apie įmonės turtą 2006-06-30”, “Informacija apie įmonės įsipareigojimus 2006-06-30”, pasirašyti UAB „T. S. “ direktoriaus E. G. ir vyr. finansininkės A. N.. ( IV t., 20-21 l.).

             Poėmio metu paimtas paskolų komiteto 2006-09-24 posėdžio protokolas. Iš šio protokolo turinio matyti, kad posėdyje dalyvavo AB „Ūkio banko“ Ukmergės filialo valdytojas V. K. ir valdytojo pavaduotoja J. K.. Nutarta suteikti UAB „T. S. “ 150 000 Lt kreditą odontologinei įrangai pirkti, įkeičiant odontologinę įrangą, esančią Savanorių pr. 4, Vilniuje ( tame tarpe tris odontologines kėdes ) ( IV t., 25-26 l.).

            Poėmio metu paimta 2006-09-28 Kredito sutartis Nr.09-1252, pasirayta AB „Ūkio banko“ Ukmergės filialo valdytojo V. K. ir UAB „T. S. “ direktoriaus E. G., sutinkamai su kuria UAB „T. S. “ buvo suteikta 150 000 Lt paskola odontologinei įrangai pirkti. ( IV t., 27-33 l.).

             Poėmio metu paimtas UAB „R.“ 2006-09-19 komercinis pasiūlymas odontologinei įrangai už 272 310 Lt pirkti, pasirašytas „R.“ direktorės M. K.-V. , ir 2006-07-20 sutartis Nr.PP_06/07-20, pasirašyta UAB „R.“ direktorės M. K.-V. ir UAB „T. S. “ direktoriaus E. G., sutinkamai su kuria UAB „R.“ įsipareigoja pateikti UAB „T. S. “ prekes, kurių kaina 272 310 Lt. Prie šios sutarties pateikiami priedai apie perduodama odontologinę įrangą, iš viso 272 310 Lt sumai ( tame tarpe viena odontologinė kėdė). ( IV t., 69-72 l.).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2009-08-18 AB Ūkio banko Ukmergės skyrius pateikė 2006-09-20 visuotinio UAB „T. S. “ akcininkų susirinkimo protokolą su akcininkų V. T. bei J. G. parašais bei su UAB „T. S. “ antspaudu. Sutinkamai su šio protokolo turiniu, buvo svarstyta dėl kredito sutarties 150 000 Lt sumai pasirašymo su AB „Ūko bankas“ Ukmergės filialu bei vienbalsiai nutarta pasirašyti su AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialu kredito sutartį ir įkeisti: už kredito lėšas perkamą įrangą, pinigines lėšas ir būsimas įplaukas į UAB „T. S. “ banko sąskaitą, esančią AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filiale bei išduoti vekselį 150 000 Lt sumai, laiduotą įmonės direktoriaus, apmokamą jį pateikus, taip pat nutarta įgalioti direktorių E. G. pasirašyti kredito sutartį, įkeitimo lakštus bei pakeitimus ir papildymus prie jų. ( I t., b.l. 77).

7. 2010-01-20 specialisto išvadose Nr. 11-3185(09), 11-9(10) nurodyta, kad 2006-09-20 įvykusio visuotinio UAB „T. S. “ akcininkų susirinkimo protokole prie užrašo „V. T.“ ir prie užrašo „J. G.“ esantys parašai nėra pasirašyti rašymo priemone, o yra techniškai padirbti – nukopijuoti (nuskenuoti) ir išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu ar/ir kopijavimo aparatu). Ar 2006-09-20 įvykusio visuotinio UAB „T. S. “ akcininkų susirinkimo protokole prie užrašo „V. T.“ pasirašė V. T., o prie užrašo „J. G.“ pasirašė J. G., ar šiuos parašus pasirašė R. L. ar E. G., nustatyti negalima, nes šie parašai yra ne pasirašyti, o išspausdinti. (I t., 195-198 l.).

8. Ikiteisminio tyrimo metu AB „Ūkio banke“ Ukmergės skyriuje 2009-02-26 atlikus poėmį, buvo paimtas 2006-09-28 PAPRASTASIS (duomenys neskelbtini) 000 Lt sumai, sutinkamai su kuriuo šio vekselio davėjas UAB „Technologijos skliautai“ direktorius E. G. pagal šį paprastąjį vekselį, jį pateikus, besąlygiškai privalo sumokėti AB Ūkio bankui šią pinigų sumą. Šis vekselis pasirašytas UAB „Technologijos skliautai“ direktoriaus E. G., vyr. finansininkės A. N. bei šalia užrašo „LAIDUOTA:“ V. T. bei J. G. parašai. ( I t., b.l.80-81).

9. 2009-05-25 specialisto išvadose Nr. 11-950(09), 11-1524 (09) nurodyta, kad 2006-09-28 paprastajame vekselyje (UAB „T. S. “ dėl 150 000 litų kredito gavimo) skiltyje „LAIDUOTA“ po užrašais „V. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir „J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) esantys parašai nėra pasirašyti rašymo priemone, o yra techniškai padirbti – nukopijuoti (nuskenuoti) ir išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu ar/ir kopijavimo aparatu). Taip pat buvo nustatyta, kad 2006-09-28 paprastajame vekselyje skiltyje “VEKSELIO DAVĖJAS“ po užrašu „Vyr. finansininkė A. N.“ pasirašė A. N.. (I t., 188-190 l.).

10. 2010-01-20 specialisto išvadose Nr. 11-3185(09), 11-9(10) nurodyta, kad 2006-09-28 vekselyje skiltyje „VEKSELIO DAVĖJAS“ prie užrašo UAB „T. S. “ direktorius E. G. pasirašė E. G.. ( I t., b.l. 195-198).

11. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. pateikė dokumentą pavadinimu „Informacija“, pasirašyta 2009-05-20 R. L. vardu dėl UAB „T. S. “ gauto 150000 litų kredito iš AB „Ūkio bankas“.

        Dokumento turinys: „UAB „T. S. “ 2006 m. rugsėjo mėnesį AB „Ūkio bankas“ suteikė 150000 litų kreditą. Už gautą kreditą ir jo panaudojimą prisiimu pilną įsipareigojimą, kadangi aš skirsčiau gautus pinigus, dariau pavedimus. Tuometinis direktorius E. G. nebuvo informuotas apie pinigų judėjimą ir jų judėjime nedalyvavo. R. L.“. (po tekstu yra asmens parašas) (III t., 13 l.).

12. Specialisto išvadose Nr. 11-1311(12), 11-1395(12) nurodyta, kad 2009-05-20 dokumentą, pavadinimu „Informacija“, pradėtą žodžiais „UAB „T. S. “ ir pabaigtą „E. G. nebuvo informuotas apie pinigų judėjimą ir jų judėjime nedalyvavo“, surašė bei pasirašė R. L.. (III t., 20-25 l.)
13. Nustatyta, kad 2006-09-20 AB „Ūkio Bankas“ Ukmergės filialui buvo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „T. S. “ prašymas dėl 150000 litų kredito suteikimo. Prašyme nurodyta tikslinė kredito paskirtis – „Odontologinei įrangai pirkti“. Paskutiniame prašymo lape pasirašė direktorius E. G. ir finansininkė A. N.. (IV t., 14-19 l.).
14. Nustatyta, kad 2006-09-28 AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filiale buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 09-1252, pagal kurią UAB „T. S. “ buvo suteiktas 150000 litų kreditas. (IV t., 27-33 l.).
15. Iš UAB „T. S. “ bankinės sąskaitos NR. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 2006-09-28 (tą pačią dieną, kai minėtai bendrovei buvo suteiktas 150000 litų kreditas), 149000 litų buvo pervesti UAB „R.“ sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedimo paskirtį – avansinis apmokėjimas už prekes. (II t., 26 l.).
16. AB „Ūkio bankas“ administracijos vadovas G. U. dėl UAB „T. S. “ kredito suteikimo savo 2012-03-06 rašte nurodė, kad įmokas UAB „T. S. “ kredito pagal 1006-09-28 Kredito sutartį Nr.09-1252 dengimui atliko E. G. arba R. L.. Bankas taip pat informavo apie tai, kad po sutarties nutraukimo AB Ūkio bankas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą pagal 2009-02-17 Vykdomąjį raštą reg. Nr.846, išieškojimą nukreipiant tiek į UAB „T. S. “ priklausantį įkeistą turtą, tiek į laiduotojo E. G. neįkeistą turtą. AB Ūkio bankui nėra žinoma įkeistos odontologinės įrangos buvimo vieta. Dėl UAB „T. S. “ skolos išieškojimo buvo kreiptasi į antstolį, pateikiant vykdymui Vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš UAB „T. S. “, areštuojant ir perduodant Bankui įkeistą turtą. Antstolis įkeisto turto buvimo vietos nenustatė.

           Šiame rašte taip pat nurodyta, kad Banko darbuotojai, leidę klientui dokumentus pasirašyti ne jų akivaizdoje, o pateikti jau pasirašytus, netinkamai atliko savo pareigas. Tokiais savo veiksmais šie banko darbuotojai tiesiogiai pažeidė savo pareiginius nuostatus: AB Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojas V. K. pažeidė savo pareiginių nuostatų 5,6 bei 9 punktus; AB Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojo pavaduotoja J. K. pažeidė savo pareiginių nuostatų 6, 7 bei 10 punktus. Taip pat pažeisti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinti Teisingumo, Protingumo ir sąžiningumo principai, kurie reikalauja, jog asmenys elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. AB Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojas ir valdytojo pavaduotoja, dirbdami tokioje institucijoje kaip bankas ir eidami atitinkamas pareigas privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, privalėjo suvokti ir žinoti, jog dokumentai dėl kredito gavimo galėjo būti pasirašomi tik darbuotojų akivaizdoje. (II t., 24-25 l., 29-34 l.).

17. AB „Ūkio bankas“ pateikė UAB „T. S. “ sąskaitos išrašo kopiją.

         ( II t., 26-28 l.).

18. Ikiteisminio tyrimo metu - 2010-06-21 R. L. savo ranka parašė prisipažinimą, kuriame nurodė, kad – „...ant UAB „T. S. “ vekselio buvo suklastoti akcininkų parašai. Jie buvo suklastoti skenerio pagalba, kurie buvo nuskanuoti nuo esamų dokumentų UAB „T. S. “. Parašai buvo pernešti ant vekselio, skaneris buvo Canon, printeris irgi Canon gamintojo. Skaneris ir printeris yra sugedę ir išmesti. Neprisimenu, nuo kokių dokumentų buvo nuskanuoti parašai. Parašai buvo Photoshop programa pernešti ant vekselio. Parašus klastojau aš namuose, kai nieko nebuvo. Kompiuteris buvo Compaq, nešiojamas. Buvo suklastoti parašai UAB „T. S. “ akcininkų, G. ir T.. Patarė suklastoti parašus R. P.....“ (XXIV t., 7 l.).

19. Specialisto išvadose Nr. 11-1311(12), 11-1395(12) nurodyta, kad 2010-06-15 prisipažinimą ir 2010-06-21 prisipažinimą, prasidedantį žodžiais „Noriu papildyti savo prisipažinimą“ ir pabaigtą „dokumentas visada buvo pas R. P.“ surašė bei pasirašė R. L.. (XXIV t., 8-13 l.).

UAB „A.“ epizodas.

1. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos liudytojas V. L. pateikė kopiją 2005-12-22 preliminariosios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sutinkamai su kuria A. L. ir V. L. parduoda, o R. P. perka UAB „A.“ akcijas. ( V t., 22-23 l.).

     Taip pat pateikė kopiją 2006-02-11 „2005-12-22 preliminariosios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties papildymą“, šio dokumento kitoje pusėje yra užrašas „Antspaudą, įstatus, pažymėjimą gavau. O. K.. /Parašas/ 2006-02-20“. (V t., 24 l.).

       Taip pat pateikė 2007-09-25 “ Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį“, sutinkamai su kuria A. L. ir V. L. parduoda, o I. L. perka UAB „A.“ akcijas. ( V t., 25-27 l.).

2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad AB „Ūkio banko“ Ukmergės filialui buvo pateiktas 2006-05-11 UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2006/05-11, sutinkamai su kuriuo akcininkai A. L. ir V. L. nutarė kreiptis į AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialą dėl 140000 litų kredito prekybinės veiklos vystymui. Protokolas patvirtintas UAB „A.“ antspaudu. (V t., 47 l.)
3. 2012-06-25 specialisto išvadoje Nr. 11-1606(12) teigiama, kad nustatyti, ar 2006-05-11 UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 2006/05-11 eilutėje „A. L.“ pasirašė A. L., ir ar eilutėje „V. L.“ pasirašė V. L., ar kiti asmenys, nebuvo galima dėl mažo parašų informatyvumo. (V t., 44-45 l.).
4. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad AB „Ūkio banko“ Ukmergės filialui buvo pateiktas 2006-02-10 UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2006/02-01, sutinkamai su kuriuo nuo 2006-02-10 V. L. atleidžiamas iš UAB „A.“ direktoriaus pareigų ir UAB „A.“ direktoriumi paskiriamas O. K..( V t., 49 l.).
5. Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surasti 2006-02-10 UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2006/02-01 originalo. ( V t., 48 l.)
6. 2010-06-15 ikiteisminio tyrimo metu R. L. parašė prisipažinimą, kad „...kartu su R. P. vykdė veiklą, susijusią su paskolų gavimu, imant paskolas įmonių UAB „T. S. “, UAB „M.“, UAB „A.“, UAB „A.“, UAB „M. “, UAB „S.“, vardu klastojant buhalterinius dokumentus bei laidavimo sutartis....“ (XXIV t., 6 l.).
7. 2010-06-21 Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parašė prisipažinimą, kaip buvo klastojami dokumentai, kurių pagrindu buvo imamai kreditai. „... Dėl AUB „A.“ negaliu tiksliai pasakyti, kadangi visas derybas su UAB „A.“ akcininkais Lukšiais vedė R. P. ir ji man duodama dokumentus, pasakė, kad jie sutiko paimti paskolą. Nebent protokolas buvo suklastotas manimi, bet tiksliai negaliu pasakyti.....“ (XXIV t., 7 l.).
8. Specialisto išvadose Nr. 11-1311(12), 11-1395(12) nurodyta, kad 2010-06-15 prisipažinimą ir 2010-06-21 prisipažinimą, prasidedantį žodžiais „Noriu papildyti savo prisipažinimą“ ir pabaigtą „dokumentas visada buvo pas R. P.“ surašė bei pasirašė R. L.. (XXIV t., 8-13 l.).
9. Iš juridinio asmens duomenų Registro matyti, kad po A. L. UAB „A.“ nuo direktoriumi 2003-03-03 iki 2008-06-04 registruotas O. K., nuo 2008-06-04 UAB „A.“ registruotas I. L.. (V t., 145 l.).
10. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2006-02-20 O. K. parašė pakvitavimą, kad įmonės „A.“ antspaudą, įstatus ir pažymėjimą gavo. (V t., 24 l.).
11. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2006-06-06 AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filiale buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 09-1023, pagal kurią UAB „A.“ buvo suteiktas 140000 litų kreditas apyvartinėm lėšom, sutartį pasirašė AB „Ūkio banko“ Ukmergės filialo valdytojo pavaduotoja J. K. ir UAB „A.“ direktorius O. K.. (V t., 56-67 l.).
12. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „A.“ kredito prašyme nurodyta, kad 140000 litų kreditas prašomas apyvartinių lėšų papildymui. (XXII t., 113-114 l.)
13. Pagal UAB „A.“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą buvo nustatyta, kad 2006-06-08 UAB „A.“ buvo išduota 138500 litų paskola, iš kurios 103 000 litų tą pačią dieną buvo pervesta į UAB „R.“ sąskaitą, o 33000 litų – į UAB „Metvila“ sąskaitą. (XXII t., 79 l.).
14. Ikiteisminio tyrimo metu AB „Ūkio bankas“ 2012-11-30 raštu pranešė apie tai, kad įmokos Bankui pagal 2006-06-06 Kredito sutartį Nr.09-1023 buvo atliktos, tačiau nesilaikant nustatytų kredito dalinių grąžinimų terminų ir sumų. 2007-10-17, 2007-10-31, 2007-11-30, 2008-04-25 mokėjimus Bankui atliko O. K.. 2008-02-28, 2008-02-29 mokėjimus Bankui atliko R. L.. Iki Kredito sutarties nutraukimo Bankui grąžinta tik 49 244, 88 Lt kredito dalis.  ( V t., 132 l.).
15. Ikiteisminio tyrimo metu iš AB „Ūkio banko“ gautas pranešimas apie tai, kad 2006-06-06 pasirašant Kredito sutartį Nr.09-1023 su „A.“ direktoriumi O. K. 140 000 Lt sumai, galėjo būti pažeistos visos banko tvarkos bei bendrieji bankininkystės principai. ( XXI t., 106-108 l.)

UAB „M.“,  dėl 70000 litų „DnB“ banke suteikto kredito epizodas

   ir dėl 150000 Lt bei 130000 Lt AB Ūkio banke suteiktų kreditų epizodas.

1. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. pateikė dokumentą pavadinimu „Įsipareigojimas 2009-09-04“ kuriame parašyta: „ Aš, R. L., a/k, 2008-03-07 iš tuometinės UAB „M. “ direktorės A. R. paėmiau iš įmonės sąskaitos nuimtus 48000 litų, kuriuos įsipareigoju grąžinti į įmonės sąskaitą dalimis įmokant iki 2009-09-30 20000 litų ir likusius 28000 litų iki spalio 31 d.“ (VIII t., 156 l.).

2. Specialisto išvadose Nr. 11-1311(12, 11-1395(12) nurodyta, kad 2009-09-04 įsipareigojime rankraštinius įrašus parašė bei pasirašė R. L. (VIII t., 167 l.)

3. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-11-01 buvo sudaryta preliminarioji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sutinkamai su kuria pardavėjai E. S. ir D. K. parduoda pirkėjui R. L. UAB „M. „ akcijų paketą už 70 000 Lt bei pirkėjas atsiskaito su pardavėju dalimis iki 2008-04-01.( VII t., 51 l.).

4. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008-04-15 pardavėjai E. S. ir D. K. ir pirkėja A. R. pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, sutinkamai su kuriomis pardavėjas D. K. paduoda savo akcijas už 27 040 Lt, o E. S. parduoda savo akcijas už 40 560 Lt. ( VII t., 53-54 l.).
5. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008-04-15 surašytas priedas prie akcijų pirkimo pardavimo sutarties, sutinkamai su kuriuo UAB „M. “ pardavėjai E. S. ir D. K. sutartą sumą už savo akcijas – 67600 Lt iš pirkėjos A. R. gavo jos atstovo R. L. pasirašytu vekseliu. ( VII t., 55 l.).
6. 2008-03-07 banke “DnB NORD”, filiale adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, buvo pasirašyta Overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartis Nr. K-2411-2008-65, pagal kurią UAB “M. ” buvo suteiktas 70000 litų kreditas. (VI t., 66 -74 l.).
7. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bankui “DnB Nord” buvo pateiktas UAB „M. “ akcininkų susirinkimo, įvykusio 2008-02-26 protokolas. Sutinkamai su šio protokolo turiniu, akcininkai D. K. ir E. S. nutarė kreiptis į AB “DnB Nord” dėl 70 000 Lt overdrafto kredito apyvartinio kapitalo papildymui. Bankas pateikė jo kopiją, nurodydamas, kad originalo neturi.( VII t., 5-6 l.).
8. Bankui “DnB Nord bankas” buvo pateiktos dvi laidavimo sutartys: 2008-03-07 laidavimo sutartis Nr.1, kur laiduotoju įvardintas E. S., bei laidavimo sutartis Nr. 2, kur laiduotoju įvardintas D. K. (VI t., 64-65 l.).
9. Specialisto išvadose Nr. 11-1716 (09), 11-1873(09) nurodyta, kad laidavimo sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 laiduotojų parašai E. S. ir D. K. nėra parašyti, o išspausdinti spalviniu rašaliniu aparatu.  ( VI t., 187-189 l.)
10. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB “M. ” direktorė A. R. 2008-03-07 su AB “DnB Nord bankas” pasirašė overdrafto ( sąskaitos kreditavimo) sutartį Nr.K-2411-2008-65, sutinkamai su kuria UAB “M. ” buvo suteiktas  70 000 Lt kreditas. ( VI t., 68-74 l.).
11. Ikiteisminio tyrimo metu, atlikus AB “DnB Nord bankas” poėmį, buvo paimtas 2008-03-07 čekis Nr.0385877, sutinkamai su kuriuo A. R. buvo išmokėta 48000 Lt suma. ( VI t., 124 l.).
12. Ikiteisminio tyrimo metu AB “DnB Nord bankas” pateikė UAB „M. “ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2008-03-07 iki 2008-05-01, iš kurios matyti, kad 48 000 Lt suma buvo išmokėta 2008-03-07 kasoje pagal čekį Nr.0385877 bei 20 000 Lt suma pervesta į UAB „A.“ sąskaitą. ( VII t., 20-24 l.).
13. Sutinkamai su UAB „M. “ akcininkų susirinkimo, įvykusio 2007-11-20 d., protokolu, D. K. nuo 2007-11-20 atleistas iš užimamų UAB „M. “ direktoriaus pareigų ir UAB „M. “ direktore paskirta A. R.. ( VI t., 148 l.).
14. Iš juridinio asmens duomenų Registro matyti, kad A. R. UAB „M. “ direktore registruota nuo 2007-11-30 iki 2008-09-15, nuo 2008-09-15 iki dabar UAB „M. “ direktore registruota A. M. ( VI t., 37-40 l., VII t., 10-13 l.).
15. 2010-06-15 ikiteisminio tyrimo metu R. L. parašė prisipažinimą, kad „...kartu su R. P. vykdė veiklą, susijusią su paskolų gavimu, imant paskolas ant įmonių UAB „T. S. “, UAB „Metvila“, UAB „A.“, UAB „A.“, UAB „M. “, UAB „S.“, klastojant buhalterinius dokumentus bei laidavimo sutartis....“ (XXIV t., 6 l.).
16. 2010-06-21 Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parašė prisipažinimą, kaip buvo klastojami dokumentai, kurių pagrindu buvo imamai kreditai. „... Dėl AUB „A.“ negaliu tiksliai pasakyti, kadangi visas derybas su UAB „A.“ akcininkais Lukšiais vedė R. P. ir ji man duodama dokumentus, pasakė, kad jie sutiko paimti paskolą. Nebent protokolas buvo suklastotas manimi, bet tiksliai negaliu pasakyti.....“ (XXIV t., 7 l.).
17. Specialisto išvadose Nr. 11-1311(12), 11-1395(12) nurodyta, kad 2010-06-15 prisipažinimą ir 2010-06-21 prisipažinimą, prasidedantį žodžiais „Noriu papildyti savo prisipažinimą“ ir pabaigtą „dokumentas visada buvo pas R. P.“ surašė bei pasirašė R. L.. (XXIV t., 8-13 l.).
18. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-11-07 d. A. R. iš M. R. už 28 000 Lt įgijo žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais Dubičių k., Varėnos rajono savivaldybėje. ( VIII t.,  l-5 l.).
19. UAB „Ober-Haus“ turto vertintojas S. L. žemės sklypo ir gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių Dubičių k., Varėnos rajono savivaldybėje, preliminarią rinkos vertę 2007-12-20 nustatė - 190000 Lt, likvidacinę vertę – 130000 Lt.( VIII t., 91 l.).
20. Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2012-10-26 pateiktame atsakyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas išdavė: 2000-01-24 S. L. turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą nekilnojamo turto vertinimo srityje; turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimą kilnojamo turto vertinimo srityje; 2000-12-29 turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą kilnojamo turto vertinimo srityje; 2004-06-03 turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimą verslo vertinimo srityje. 2012-04-27 S. L. išduotų pažymėjimų galiojimas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto direktoriaus įsakymu Nr. B1-14. ( VIII t., 98-99 l.)
21. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-12-10 UAB “M. ” direktorė A. R. su prašymu namo su žemės sklypu pirkimui ir renovacijai kreditui 290000 lt sumai gauti kreipėsi į Ūkio banko Ukmergės filialą.  ( VIII t., 55-62  l.).
22. 2007-12-18 Ūkio banko Ukmergės filialo paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr.71.1 buvo nutarta UAB „M. “ sodybos pirkimui ir rekonstrukcijai, poilsio sodybai įrengimui, įkeičiant esamas lėšas ir būsimas įplaukas į Kredito gavėjo banko sąskaitą Banke, taip pat žemės sklypą ir gyvenamąjį namą kartu su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), suteikti 150 000 Lt kreditą. ( VIII t., 63-64 l.).
23. 2007-12-18 Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojas V. K. ir UAB „M. “  direktorė A. R. pasirašė Kredito sutartį Nr.KR09-996/07 dėl UAB „M. “ 150000 kredito suteikimo. ( VIII t., 65-76 l.).
24. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008-01-07 UAB “M. ” direktorė A. R. su prašymu namo su žemės sklypu pirkimui ir renovacijai kreditui 130000 Lt sumai gauti kreipėsi į Ūkio banko Ukmergės filialą.  ( VIII t., 7-14  l.).
25. 2008-01-08 Ūkio banko Ukmergės filialo paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr.2 nutarta UAB „M. “ apyvartinėm lėšom, įkeičiant įmonės atsargas, kurių balansinė vertė – 325944 Lt, suteikti 130 000 Lt kreditą. ( VIII t., 15-16 l.)
26. 2008-01-09 Ūkio banko Ukmergės filialo valdytojas V. K. ir UAB „M. “  direktorė A. R. pasirašė Kredito sutartį Nr.KR09-14/08 dėl UAB „M. “ 130000 kredito suteikimo. ( VIII t., 17-27 l.).
27. Ikiteisminio tyrimo metu, užklausus Ūkio banką dėl šių paskolų suteikimo, buvo gautas 2012-06-11 pranešimas apie tai, kad  UAB „M. “ įmokų AB Ūkio bankui nemokėjo, buvo atlikti keli pavedimai palūkanų dengimui ir vienas pavedimas paskolos dengimui. UAB „M. “ kreditų bankui negrąžino. Bankui padaryta didelė žala ir ji lygi UAB „M. “ skolos likučio Bankui dydžiui – 279 745,53 Lt. Išieškojimas pagal 2007-12-18 Kredito sutartį Nr.KR09-996/07 nukreiptas į Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą ( išieškota suma – 7077,79 Lt). Taip pat pranešime nurodyta, kad Banko darbuotojai netinkamai vertino kredito riziką, savalaikiai neatliko kredito lėšų panaudojimo kontrolės ir įgyvendinamo projekto priežiūros. Banko darbuotojai savo darbą atliko netinkamai, t.y. pažeidė Banko limitų tvarką. ( VIII t., 116-120 l.).

              B. G., dėl vartojamojo 35000 litų kredito epizodas.

1. Liudytoja A. G. pateikė apžiūrai mobilaus ryšio telefoną su Sim kortele, į kurį R. L. jai rašė žinutes, kad „pervedė 200 pinigų“, kad „Latekui sumokėjo 300 litų, ir dabar neturėtų kabinėtis“, „Sveiki, Sandra, parašykit, kiek Jums nuėmė antstole, aš šiandien užvešiu“ (IX t., 117-132 l.).
2. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-04-17 AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filiale buvo pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. KR09-229/07, pagal kurią B. G. buvo suteiktas 35000 litų kreditas. (IX t., 7-8 l.)
3. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas B. G. kredito prašymas dėl kredito suteikimo ir laidavimo sutartys (laiduotojai – L. Š. ir M. L.). (IX t., 170-171, 173, 176 l.).
4. Specialisto išvadose Nr. 11-2023(12), 11-2044(12) nurodyta, kad kredito prašymą ir laidavimo sutartis pildė R. L.. (IX t., 83-86 l.).
5. Specialisto išvadose Nr. 11-2218(11), 11-2683(11) nurodyta, kad 2007-04-17 AB „Ūkio banko“ vartojimo kredito sutarties NR.KR09-229/07 eilutėje “Kredito gavėjas:” rankraštinį įrašą “B. G.” parašė ir šalia pasirašė B. G.. Nustatyti, ar šios sutarties priedo antrame puslapyje, eilutėje “Šalių parašai” dešinėje, pirmą parašą pasirašė B. G. ar kitas asmuo negalima, nes parašas netinkamas pasirašiusiajam asmeniui identifikuoti. Šios sutarties priedo trečiame, ketvirtame puslapyje, po spausdintiniu įrašu “Šalių parašai”, pasirašė B. G.. 2007-04-12 AB “Ūkio banko” informacijos apie laiduotoją antrame lape, prie įrašo “B. G.” pasirašė ir 2007-04-17 kasos išlaidų orderyje Nr.471705, skiltyje “Nurodytą orderyje sumą gavau“, rankraštinį įrašą “B. G.” parašė ir po jo pasirašė B. G.. (IX t., 75-78 l.).
6. Ikiteisminio tyrimo metu AB „Ūkio bankas“ pateikė 2007-04-17 kasos išlaidų orderį Nr.471705. ( IX t., 197 l.).
7. Ikiteisminio tyrimo metu iš AB „Ūkio Bankas“ buvo gautas B. G. vartotojiško kredito dalies pinigų grąžinimo grafikas. Nustatyta, kad B. G. vardu buvo padarytos pirmos trys įmokos, o po to aštuonias įmokas už B. G. kreditą darė R. L.. (IX t., 199-200 l.).
8. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad laidavimo sutarčių pasirašymo laikotarpiu M. L. buvo išvykusi gyventi į Italiją, kur yra ir šiuo metu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. Š. mirė. Dėl išvardintų priežasčių minėtų asmenų ikiteisminio tyrimo metu nepavyko apklausti. ( XXV t., 1 l.).
9. Ikiteisminio tyrimo metu iš AB “Ūkio bankas“ buvo gautas raštas, kad 35000 litų vartojimo kreditas negalėjo būti suteiktas, nes B. G. neatitiko Banko tvarkoje „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, o J. K. ir V. K. pažeidė minėtą tvarką netinkamai įvertinę Banko riziką. Be to, atsižvelgiant į tai, kad B. G. nebuvo AB „Ūkio banke“ Ukmergės filiale ir jokių sąskaitų banke neatidarinėjo, banko darbuotojų V. K. ir J. K. buvo pažeistos visos Banko tvarkos bei bendrieji bankininkystės principai (XXI t., 106 l.).

UAB „A.“, poveikis liudytojai D. K. ir liudytojai A. U. epizodai.

1. Atliekant ikiteisminį tyrimą liudytojos D. K. parodymų patikrinimo metu D. K. patvirtino savo parodymus. Internete atidariusi savo elektroninio pašto dėžutę ji parodė iš adresato “ (duomenys neskelbtini)” gautą laišką ir jį perskaitė, kokio turinio nurodymus jai atsiuntė R. L., parodė atsiustą paso kopiją, išduotą A. U. vardu, bei sandėlyje esančių prekių likučius. (X t., 99-100 l.).
2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. pateikė tris lapus elektroninio laiško, gauto iš adresato (duomenys neskelbtini)”.( X t., 79-82 l.).
3. Ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką liudytoja D. K. atpažino R. P., kurią jai pristatė tuometinės jos draugės A. Š. vyras R. L. kaip jo verslo partnerę ( X t., 101-103 l.).
4. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos liudytoja D. K. pateikė mokėjimo nurodymus, kad A. Š. ir R. L. jai keletą kartų mažomis sumomis pervedė pinigų. (X t., 93-98 l.).
5. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-14 nutarimu D. K. pripažinta nukentėjusiąja.( X t., 75 l.) 
6. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-07-20 AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialui buvo pateiktas UAB „A.“ prašymas dėl 440000 litų kredito suteikimo. Kredito paskirtis – apyvartinių lėšų papildymas. Prašymą pasirašė UAB „A.“ direktorė D. K., priėmė AB „Ūkio banko“ valdytojo pavaduotoja J. K.. ( X t., 2-7 l.).
7. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-07-27 buvo pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. KR09-602/07, pagal kurią UAB „A.“ buvo suteiktas 440000 litų kreditas apyvartinėms lėšoms. Pasirašė banko darbuotoja J. K. ir UAB „A.“ direktorė D. K. (X t., 11-22 l.).
8. Ikiteisminio tyrimo metu pagal UAB „A.“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą: 2007-07-30 iš UAB „A.“ sąskaitos 200000 litų buvo pervesta B. L. už butą (duomenys neskelbtini), (mokėjimo nurodytas – pagal sutartį), 2007-07-31 48500 litų buvo pervesta I. I. (mokėjimo nurodymas – mokėjimas akcininkui pagal sutartį), 2007-07-31 40000 litų buvo pervesta I. I. (mokėjimas akcininkui pagal sutartį), 2007-08-01 45000 litų buvo pervesta I. I. (mokėjimas pagal sutartį) (X t., 23-24 l.).
9. Iš juridinio asmens duomenų Registro matyti, kad UAB „A.“ direktoriumi nuo 2004-09-16 iki 2007-07-19 buvo registruotas I. I., nuo 2007-07-19 iki 2010-02-09 – D. K., nuo 2010-02-09 iki dabar – A. U.. ( X t., 60-62 l.).
10. Ikiteisminio tyrimo metu AB „Ūkio bankas“ nurodė, kad „Ūkio banko“ Ukmergės filialo darbuotojai netinkamai vykdė „Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo“ tvarką. Kredito užtikrinimui buvo įkeista atsargų už 700000 litų, nors pateiktuose finansinėse ataskaitose tokio kiekio įmonėje niekada nebuvo, atsargų įkeitimas atliktas pagal UAB „A.“ direktorės D. K. notarui pateiktą pažymą. Lėšos pervestos į UAB „A.“ sąskaitą, iš kurių: 48000 litų grynais iš kasos išmokėta D. K., 200000 litų pervesta B. L., 133000 litų – I. I. (už akcijas). V. K. ir J. K. pažeidė „Kliento finansinės būklės ir kreditingumo nustatymo“ tvarką, netinkamai vertino Banko riziką bei padarė pažeidimus, leisdami kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį (nes kreditas buvo skirtas apyvartinėms lėšoms). (XXI t., 107  l.).

UAB „R.“ epizodas.

1. Iš juridinių asmenų Registro matyti, kad M. K.-V. UAB „R.“ direktorė  registruota nuo 2005-11-09. ( XII t., 4-7 l., 27-30).
2. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2005-11-09 buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią R. L. perleido M. K.-V. i UAB „R.“ 1000 akcijų. (XI t., 15 l.).
3. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2005-12-01 AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialui buvo pateiktas prašymas dėl 180000 litų kredito suteikimo UAB „R.“. Kredito paskirtis – apyvartinių lėšų papildymas. Prašymą pasirašė UAB „R.“ direktorė M. K.-V. ir vyr. finansininkė A. N.. (XXII t, 184-185 l.).
4. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2005-12-05 (keturiomis dienomis vėliau, negu bankui pateiktas prašymas dėl kredito) buvo surašytas vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2, pagal kurį M. K.-V. nusprendžia kreiptis į AB „Ūkio bankas“, Ukmergės filialą dėl 180000 litų kredito linijos gavimo trijų metų laikotarpiui. (XXII t., 143 ).
5. Ikiteisminio tyrimo  metu nustatyta, kad M. K.-V. UAB „R.“ direktorė ir kaip laiduotoja 2005-12-14 AB „Ūkio bankui“ pasirašė paprastąjį vekselį 180 000 Lt sumai. ( XI t., 58 l.).
6. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-02-14 AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialui buvo pateiktas UAB „R.“ prašymas padidinti apyvartines lėšas iki 300 000 litų. Prašymą pasirašė UAB „R.“ direktorė M. K.-V. ir vyr. finansininkė A. N.. (XXII t., 186-192 l.).
7. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-02-21 (septyniomis dienomis vėliau, negu bankui pateiktas prašymas dėl kredito) buvo surašytas vienintelio akcininko sprendimas Nr. 12, pagal kurį M. K.-V. nusprendžia kreiptis į AB „Ūkio bankas“, Ukmergės filialą dėl 300 000 litų kredito linijos gavimo trijų metų laikotarpiui. (XXII t., 143 ).
8. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2005-12-14 buvo pasirašyta kredito linijos sutartis Nr. 09-688, pagal kurią UAB „R.“ buvo suteiktas 180 000 litų kreditas apyvartinėms lėšoms. Pasirašė banko valdytojas V. K.. (XI t., 61-72 l.).
9. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-02-23 AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filiale buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 prie 2005-12-14 kredito linijos sutarties Nr. 09-688 padidinti kredito sumą nuo 180000 litų iki 300 000 litų, papildomai suteikiant 120000 litų kredito dalį. Pasirašė Ukmergės filialo valdytojas V. K. (XI t., 73 l.)
10. Specialisto išvadoje Nr. 11-2891(12) nurodyta, kad tyrimui pateiktose dokumentų – 2005-12-05 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2 ir 2007-02-21 UAB „R.“ vienintelio akcininko sprendimo Nr. 12 – kopijose yra nukopijuotas tas pats parašas. Pastabėtina, kad tas pats parašas dviejų dokumentų kopijose reiškia, kad bent vienas iš dviejų tiriamų kopijų yra pagaminta montažo būdu, nuskenuojant/nukopijuojant ir įkeliant į dokumentą asmens parašą (ar kitus rekvizitus). (XI t., 77-78 l.).
11. 2012-12-07 AB Ūkio banko rašte nurodyta, kad UAB „R.“ buvo išduotas kreditas pagal 2005-12-14 Kredito linijos sutartį Nr.09-688. 2007-02-23 Susitarimu Nr. 1 prie Kredito linijos sutarties kredito likutis buvo padidintas nuo 180 000 Lt iki 300 000 Lt. Mokėjimų Bankui pagal Kredito linijos sutartį neatliko, kredito negrąžino, dėl jo išdavimo Bankui padaryta didelė žala ir siekia 300 000 Lt. Skolos išieškojimo galimybės labai ribotos. Išieškojimas nukreiptas į į skolininkę UAB „R.“ ir į laiduotoją M. K.-V. . ( XII t., 172 l.).

UAB „S.“ epizodas.

1. Iš juridinių asmenų Registro matyti, kad D. L. UAB „S.“ direktoriumi buvo registruotas nuo 2007-08-30 iki 2009-09-03, nuo 2009-09-03 registruotas R. K.. ( XII t., 55-58, 88 l.).
2. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007-10-03 UAB „S.“ pateikė AB „Ūkio bankas“ Ukmergės filialui prašymą dėl 490000 litų kredito suteikimo. Pasirašė UAB „S.“ direktorius D. L. (XII t., 97-102 l).
3. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2007-10-05 buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 09-811/07, pagal kurią AB Ūkio bankas, Ukmergės filialas suteikė UAB „S.“ 490 000 litų kreditą apyvartinėms lėšoms (XII t., 50 l).
4. Ikiteisminio tyrimo metu iš Ūkio banko buvo gautas 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas, kurį pasirašė A. Š.. Buvo gautas dokumento originalas (XII t., 105, 112 l.).
5. Specialisto išvadoje Nr.11-29-16(12) nurodyta, kad tyrimui pateiktame UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendime esantis parašas A. Š. vardu nėra parašytas rašymo priemone, o nuskenuotas, įterptas į dokumentą ir išspausdintas spalviniu rašaliniu aparatu, t.y. tirti pateiktas UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendimas yra pagamintas montažo būdu. (XII t., 109-110 l.).
6. Liudytoja S. L. pateikė dokumentą – Įsipareigojimas, kuriame parašyta, kad R. L. pasiskolino 481000 litų, kurie priklausė UAB “S.”. ( XII t. 111-112 l.).
7. 2010-06-15 ikiteisminio tyrimo metu R. L. parašė prisipažinimą, kad „...kartu su R. P. vykdė veiklą, susijusią su paskolų gavimu, imant paskolas ant įmonių UAB „T. S. “, UAB „Metvila“, UAB „A.“, UAB „A.“, UAB „M. “, UAB „S.“, klastojant buhalterinius dokumentus bei laidavimo sutartis....“ (XXIV t., 6 l.).
8. 2010-06-21 Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parašė prisipažinimą, kaip buvo klastojami dokumentai, kurių pagrindu buvo imamai kreditai. „... Dėl AUB „A.“ negaliu tiksliai pasakyti, kadangi visas derybas su UAB „A.“ akcininkais Lukšiais vedė R. P. ir ji man duodama dokumentus, pasakė, kad jie sutiko paimti paskolą. Nebent protokolas buvo suklastotas manimi, bet tiksliai negaliu pasakyti.....“ (XXIV t., 7 l.).
9. Specialisto išvadose Nr. 11-1311(12), 11-1395(12) nurodyta, kad 2010-06-15 prisipažinimą ir 2010-06-21 prisipažinimą, prasidedantį žodžiais „Noriu papildyti savo prisipažinimą“ ir pabaigtą „dokumentas visada buvo pas R. P.“ surašė bei pasirašė R. L.. (XXIV t., 8-13 l.).
10. AB Ūkio banko pranešime nurodyta, kad po kredito pagal 2007-10-05 Kredito sutartį Nr.KR09-811/07 išdavimo UAV „S.“, jokie kredito grąžinimai nebuvo atlikti. Kredito gavėjui Bankui nevykdant įsipareigojimų 2008-08-26 aukščiau minėta Kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, įkeistą Bankui turtą parduodant iš varžytinių. Iš pirmųjų varžytinių turto nepardavus, Bankas sutiko jį perimti nuosavybėn už pradinę turto pardavimo kainą. Kadangi turtas yra nelikvidus ir iki šiol neparduotas, todėl AB Ūkio bankui buvo padaryta didelė 530 474, 81 Lt žala. Bankui pardavus turtą, žala sumažėtų parduoto turto rinkos verte. ( XII t., 33 l.).

G. K. epizodas.

1. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2009-03-05 buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią O. D. ir J. J. skolino G. K. 120 000 litų. (XIII t., 5-7 l.).
2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Kasos pajamų orderyje Nr. SNUPO 000367 bei sąskaitoje faktūroje Nr.000314, kurį prie bylos pateikė J. J., po anketiniais duomenimis „G. K.“ yra parašai.(XIII t., 115 l.).
3. Specialisto išvadoje Nr.11-1621(12) nurodyta, kad ant tyrimui pateikto 2009-05-06 kasos pajamų orderio serija SNUPO Nr. 000367, skiltyje „Priimta iš“, po žodžiais „G. K.“ pasirašė R. L.. Ant tyrimui pateiktos 2009-05-06 PVM sąskaitos – faktūros serija SNSF Nr. 000341 eilutėje „prekes gavau‘ po žodžiais „G. K.“ pasirašė R. L. (XIII t., 120-121 l.).
4. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2009-03-06 buvo pasirašyta laidavimo sutartis, pagal kurią R. L. laiduoja G. K. paskolą (XIII t., 8 l.).
5. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-216/2010 teigiama, kad G. K. 2009-02-18, 2009-02-27, 2009-03-05, 2009-03-06, 2009-03-16, 2009-04-01, sudarydama sutartis ir pasirašydama dokumentus, negalėjo visapusiškai teisingai ir pilnai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (XIV t., 3-12 l.). Tokia pati išvada yra pakartotiniame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-88/2012. (XIV t., 14-28 l.).

J. J. epizodas

1. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-12-10 nutarimu I. K. pripažintas nukentėjusiuoju. ( XIII t., 123 l.).
2. Ikiteisminio tyrimo metu 2012-12-10 nutarimu J. K. pripažinta nukentėjusiąja ( XIII t., 120 l.).
3. Ikiteisminio tyrimo metu ištirtas būsto draudimo liudijimas serija LD Nr. 5149839. Šiame dokumente draudėju įvardintas J. J.. Ant abiejų draudimo liudijimo lapų yra parašytas tamsios spalvos tušinuku parašas. (XVI t., 173-174 l.).
4. Specialisto išvadose Nr.11-2023(12), 11-2044(12) nurodyta, kad AB „Lietuvos draudimas „ būsto draudimo liudijimo, serija LD Nr. 5149839, pirmo lapo apačioje dešinėje pusėje pasirašė R. L.. Antrame lape dešinėje pusėje pasirašė R. L.. (XVI t., 182 l.).
5. Nustatyta, kad pagal 2010-10-15 paskolos sutartį  S. Š. paskolino I. K., J. K., V. K. ir J. N. 68 350 eurų. ( XVI t., 68-69 l.)
6. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008-10-15 buvo pasirašyta laidavimo sutartis tarp R. L. ir S. Š., pagal kurią R. L. laiduoja už I. K., J. K., V. K. ir J. N., ir įsipareigoja atsakyti visų savo turtu, jeigu skolininkai tinkamai neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių. (XVI t., 161-163 l.).

I. L., vartotojiško 36000 litų kredito epizodas.

1. Liudytojo V. B. parodymų patikrinimo metu V. B. parodė R. L. atsiųstus elektroninius laiškus, kuriuose rašo, kad neturi pinigų, nežino, kaip kreditą grąžinti ir sutvarkyti situaciją banke. (XX t., 148-149 l., vaizdas kompaktinėje plokštelėje).
2. Ikiteisminio tyrimo metu iš Ūkio banko buvo gauti dokumentai – I. L. vardu pasirašyti prašymas dėl kredito, kredito sutartis Nr.09-1487 bei informacijos apie laiduotojus V. B. ir M. L.. (XII t., 150-155 l.).
3. Specialisto išvadose Nr. 11-1311(12), 11-1395(12) nurodyta, kad 2006-12-20 AB „Ūkio banko“ kredito prašyme (kredito gavėjas I. L., visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą apačioje, parašė R. L.; 2006-12-20 AB „Ūkio banko“ informacijoje apie laiduotoją (kredito gavėjas – I. L. , laiduotojas – V. B., visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą ir datą apačioje, parašė R. L.; 2006-12-20 AB „Ūkio banko“ informacijoje apie laiduotoją (kredito gavėjas I. L., laiduotojas – M. L., visus rankraštinius įrašus, išskyrus parašą ir datą apačioje, kredito sumą 36000 litų viršutiniame dešiniajame kampe, parašė R. L.. (XII t., 164-169 l.)
4. 2012-12-07 AB  Ūkio banko rašte nurodyta, kad I. L. kredito pagal 2006-12-29 Vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-254/07 Bankui negrąžino. Banko nustatyta tvarka privaloma su kredito laidavimu susijusius dokumentus pasirašinėti Banko darbuotojo akivaizdoje. ( XII t., 172 l.).

J. V., vartotojiško 38000 litų kredito epizodas.

1. Specialisto išvadoje Nr. 11-2682(11) nurodyta, kad AB „Ūkio bankas“ 2007-04-25 vartojimo kredito sutartyje Nr. KR09-254/07, kairėje pusėje eilutėje Laiduotojas rankraštinį įrašą „Ž. G.“ parašė ir šalia pasirašė, 2007-04-19 informacijoje apie laiduotoją pasirašė, sutarties priedo antrame ir trečiame puslapiuose, dešinėje, apatiniuosius dešiniuosius parašus Ž. G. vardu pasirašė ir ketvirtame puslapyje, po kairėje esančia eilute „Laiduotojas“ pasirašė ne Ž. G.. (XIX t., 40-42, 47-50, 45-46l.).
2. Kitas J. V. paskolos laiduotojas – M. L.. Pasak liudytojo I. L., M. L. jau daug metų gyvena su šeima Italijoje, ir kad pagimdžiusi vaiką į Lietuvą trumpam buvo atvykusi 2008 metais (žiūrėti I. L. parodymus).
3. Specialisto išvadose Nr. 11-1311(12), 11-1395(12) nurodyta, kad dėl mažo parašo informatyvumo nėra galimybės nustatyti, ar M. L. pasirašė kaip laiduotoja. (XIX t., 95-96 l.).
4. Ikiteisminio tyrimo metu AB „Ūkio bankas“ nurodė, kad J. V. 38000 litų kreditas negalėjo būti suteiktas, nes klientas neatitiko banko tvarkoje „Kreditų fiziniams asmenims suteikimo taisyklėse“ nurodytų reikalavimų, o J. K. ir V. K. pažeidė minėtą tvarką netinkamai įvertinę Banko riziką. Kadangi dokumentai buvo pasirašyti ne banko darbuotojų akivaizdoje – tai buvo pažeistos visos Banko tvarkos bei bendrieji bankininkystės principai. (XXI t., 107 l.).

Dėl kaltinamiesiems V. K. ir J. K. kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymo).

Teismas sprendžia, kad byloje surinkta rašytinė medžiaga, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai patvirtina kaltinimo pagrįstumą šioje dalyje, nepaisant to, jog kaltinamieji neigia padarę šią nusikalstamą veiką. V. K. ir J. K. teisiamajame posėdyje teigė, kad jokių Banko veiklą reglamentuojančių norminių aktų suteikiant paskolas ir kreditus nepažeidė, išduodant paskolas ir kreditus buvo įkeičiamas turtas, prieš priimant sprendimą išduoti paskolą turtas buvo apžiūrimas, buvo tikrinami įmonių balansai, finansinė būklė, pateikiami reikalingi dokumentai, kurie buvo vertinami, banko vadybininkas surinkdavo reikalingą medžiagą, teikdavo pasiūlymus, o paskolų komitetas, kurio sudėtyje buvo banko valdytojas V. K., ji ( pavaduotoja ) ir vadybininkas R. kolegialiai priimdavo sprendimus dėl paskolos suteikimo.    

Tačiau šiuos kaltinamųjų teiginius paneigia kaip minėta rašytinė bylos medžiaga ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai.

Baudžiamojoje byloje yra pateikti Ūkio Banko administracijos raštai dėl nagrinėjamų paskolų ir kreditų išdavimo UAB „T. S. “, „A.“, „M. “, „A.“, „R.“, nukentėjusiems B. G., J. V. ir kitiems, kuriuose teigiama, kad kaltinamieji V. K. – Ukmergės banko filialo valdytojas ir J. K. – jo pavaduotoja – išduodant didelės vertės paskolas bei kreditus netinkamai atliko savo darbą, pažeidinėjo bankuose nustatytas tvarkas ir taisykles, netinkamai vertino kredito rizikas, savalaikiai neatliko kredito lėšų panaudojimo kontrolės ir projektų įgyvendinimo priežiūros, pasirašinėjo sutartis nedalyvaujant kredito gavėjui, leisdavo kredito lėšas panaudoti ne pagal paskirtį ir tuo padarė bankui didelės žalos ( 5 t., b.l. 56-67, 21 t., b.l. 106-108., 8 t., b.l. 116-120., 10 t., b.l. 2-7., 12 t., b.l. 172 ).

Teismo vertinimu paminėtas Ūkio Banko administracijos išvadas dėl kaltinamųjų V. K. ir J. K. netinkamo savo pareigų vykdymo patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Nukentėjusioji M. K.-V. parodė, kad jai būnant UAB „R.“ direktore dokumentų kreditų gavimui su ja niekas nederino, į Ukmergės banką ją lydėjo kaltinamasis R. L., banke jai niekas nepaaiškino pasirašomų sutarčių esmės ir pasekmių, dokumentų pasirašymas vyko skubotai. Nukentėjusysis E. G. paaiškino, jog į banką važiavo kartu su R. L., kuris nuėjo pas J. K., o ši visus dokumentus davė L.i, kuris viską tvarkė. E. G. susidarė įspūdis, kad J. K. viską žino, nieko neklausinėjo, kam bus panaudoti pinigai nesiteiravo, o nukentėjusysis suprato, jog J. K. ir R. L. jau buvo susitarę dėl paskolos gavimo dar iki jų atvykimo į banką. Nukentėjusysis I. L. paaiškino, jog brolis – kaltinamasis R. L. – jį įkalbėjo paimti paskolą banke, sakė tik pasirašyk, o mokės jis ir nukentėjusysis pasirašė paskolos sutartį nesigilindamas į jos turinį. Nukentėjusysis B. G. paaiškino, kad pasirašė paskolos sutartį R. L. iniciatyva. Nukentėjusioji D. K. patvirtino teisiamajame posėdyje, kad R. L. įkalbinėjo ją paimti paskolą banke verslui plėsti, po to padavė nukentėjusiajai parengtą paraišką kreditui gauti pasirašyti, jie važiavo į Ukmergės banką, kur kaltinamoji J. K. atspausdino kažkokią sutartį ir davė pasirašyti, pasakiusi, jog čia viskas tvarkoje. D. K. nurodė, kad tuomet neturėjo nei patirties, nei tinkamo išsilavinimo, o kaltinamasis R. L. sakė, kad Ukmergės banke turi pažįstamų. Liudytoja Ž. G. teisme paaiškino, jog susitikimo metu kaltinamasis R. L. pasakė, jog yra paimta paskola, o ji padaryta šios paskolos laiduotoja. Ž. G. pažymėjo, kad jai tai buvo šokas, nes šis klausimas su ja nebuvo derintas. Liudytojas D. G. paaiškino, kad važiavo į Ukmergę pasiimti kredito įmonės „S.“ veiklai plėtoti, banke jam pirštu parodė kur turi pasirašyti, nes dokumentai jau buvo parengti. Nukentėjusios A. G. ( buvusi R.), G. K. bei kiti teisiamajame posėdyje taip pat tvirtino, kad paskolų dokumentų įforminimas buvo skubotas, truko 10-15 minučių, niekas su jais nesiaiškino paskolų ir kreditų paėmimo tikslų, grąžinimo galimybių, įmonių realios veiklos perspektyvų, fizinių asmenų ( kreditų gavėjų ir laiduotojų ) turtinės padėties, nepaisant to, jog jie buvo įmonių vadovai suteikiant paskolas juridiniams asmenims arba kreditus fiziniamas asmenims.

Taigi, teismas sprendžia, kad paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, o ne tik Ūkio banko administracijos raštai, irgi patvirtina, kad kaltinamieji J. K. ir V. K. aplaidžiai vykdė savo pareigas priimant sprendimus dėl paskolų ir kreditų suteikimo, šiuos klausimus sprendė skubotai, formaliai, nesigilindami į kiekvieno atvejo aplinkybes ir dėl to padarė Bankui didelės žalos, nes dėl tokių jų veiksmų jiems dėl užimamų pareigų patikėtas svetimas turtas – piniginės lėšos - buvo iššvaistytas. Kaltinamieji teigia, kad sprendimus dėl paskolų ir kreditų suteikimo priimdavo jų filialo paskolų komitetas. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad būtent V. K. – banko valdytojas ir J. K. – pavaduotoja pasirašydavo sutartis dėl paskolų suteikimo su nukentėjusiais ir liudytojais ir kaip minėta dėl užimamų pareigų privalėjo atidžiai elgtis pasirašydami sutartis dėl didelės vertės banko piniginių lėšų išdavimo, tačiau tai darė netinkamai, aplaidžiai. Pažymėtina ir tai, kad būtent kaltinamieji dėl užimamų pareigų - Ukmergės banko skyriaus valdytojas ir jo pavaduotoja – būdami paskolų suteikimo komiteto nariais iš esmės ir sprendė šiuos klausimus, o ne banko vadybininkas R.. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiosios D. K. parodymus teisiamajame posėdyje apie tai, jog pats kaltinamasis R. L. jai buvo sakęs apie tai, kad Ukmergės banke turi pažįstamų, o tai suponuoja mintį, jog ir dėl to paskolų ir kreditų suteikimas galimai buvo formalizuotas. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas vertina, kad J. K. ir V. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 184 str. 2 d. Pažymėtina, jog ši nusikalstama veika gali būti padaryta ir dėl neatsargumo, kas teismo vertinimu nustatyta byloje, nes faktinių duomenų apie šių kaltinamųjų tyčinius veiksmus, jų siekį pasipelnyti suteikiant paskolas byloje nesurinkta.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 184 str. 2 d. numatytos veikos buvo padarytos 2005 m. – 2008 – 01-09 šioje dalyje V. K. ir J. K. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl R. L. pareikšto kaltinimo pagal BK 233 str. 1 d. ( poveikio nukentėjusioms D. K. ir A. U. ).

R. L. kaltinamas padaręs poveikį nukentėjusioms ikiteisminio tyrimo metu, tai yra siekė jas paveikti, kad jos duotų melagingus parodymus apie tai, jog nieko nežino apie UAB „A.“, nėra pažįstami su juo, nurodinėjo kokius parodymus duoti tyrėjai ir tuo tikslu siuntė elektroninius laiškus ir susitikinėjo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusios D. K. ir A. U. patvirtino jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, pažymėjo, jog kaltinamasis prieš apklausą FNTT skambino, kvietė susitikti, mokė kaip elgtis apklausos metu, ką reikėtų sakyti, siuntė šiuo klausimu elektroninį laišką D. K., todėl ji jautė spaudimą. A. U. taip siūlė duoti melagingus parodymus bei atiduoti jam dokumentus sunaikinimui.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis šioje kaltinimo dalyje kaltu neprisipažino, nurodė jokio poveikio minėtiems asmenims nedarė, neprašė meluoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o su nukentėjusiomis bendravo jau po jų apklausų, todėl jau negalėjo daryti poveikio.

Nepaisant to, teismas tiki nukentėjusiųjų parodymais dėl kaltinamojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu daryto poveikio siekiant, kad jos duotų melagingus parodymus. Pažymėtina, jog šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia ir tokiomis formomis kaip prašymai, įtikinėjimai ir panašiai, kas ir nustatyta byloje. Darytina išvada, jog kaltinamasis, jausdamas savo veiksmų neteisėtumą bei siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, turėjo pagrindą prašyti nukentėjusiųjų pateikti teisėsaugos organams melagingą informaciją jausdamas savo veiksmų neteisėtumą. Nukentėjusysis J. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog prasidėjus reikalams su teismo antstoliais R. L. prašė nesikreipti į policiją. Nukentėjusysis B. G. teisme pažymėjo, kad po minėtų įvykių negalėjo surasti R. L.. Analogiškus parodymus teisme davė nukentėjusioji G. K.. Taigi, šie duomenys taip pat patvirtina kaltinamojo R. L. daromų neteisėtų veiksmų suvokimą ir todėl siekį išvengti atsakomybės.

Teismas sprendžia, kad R. L. padarė BK 233 str. 1 d. numatytą veiką.

      Dėl J. J. epizodo ( BK 182 str. 2 d. ).

Kaltinamieji R. L. ir A. M. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe 2008-10-15 po sutarties pasirašymo notarinėje kontoroje pasisavino 172 000 litų, kuriuos R. L. turėjo perduoti J. J., tačiau kartu su A. M. apgaulės būdu užvaldė šiuos pinigus.

Šioje kaltinimo dalyje kaltinamieji savo kaltės nepripažino, R. L. teigė, kad savo automobiliu atvežė A. M. susitikti su J. J., prie namų išlipo iš automobilio, o į jį įsėdo nukentėjusysis J. J., R. L. nuėjo į šoną maždaug 15 metrų atstumu ir negirdėjo kokiu klausimu A. M. bendravo su J. J., o kai J. J. išlipo iš automobilio, jie su A. M. išvažiavo. Kaltinamoji A. M. parodė, kad važiavo susitikti su J. J., nes jis buvo skolingas jai didelę pinigų sumą ir žadėjo atiduoti, tačiau įlipęs į automobilį sakė kol kas pinigų negrąžins, nes jie jam pačiam reikalingi. Išlipęs iš automobilio, J. J. nuėjo į namus, o jie su R. L. išvažiavo. A. M. parodė, jog nukentėjusiojo J. J. iš automobilio nestumė ir jokių pinigų neužvaldė.

Teisiamajame posėdyje J. J. paaiškino, kad buvo pasikolinęs iš A. M. 70 000 litų, ji paskambino, pasakė, jog veža skolą, nukentėjusysis išėjo iš namų, privažiavo automobilis, išlipo kaltinamasis R. L. ir nuėjo į priekį, o J. J. atsisėdo į automobilį. A. M. turėjo pinigus sudėtus į maišelį, tarp jų jokio konflikto nebuvo, ji prašė paskolinti pinigus, tačiau jam nesutikus, A. M. pagriebė maišelį iš rankų, išstumė jį iš automobilio ir ivažiavo su R. L.. 

Taigi matyti, jog šioje kaltinimo dalyje kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, R. L. automobilyje nebuvo, A. M. ir J. J. pokalbyje nedalyvavo. A. M. tvirtina važiuojant susitikti su nukentėjusiuoju jokių pinigų neturėjo, iš automobilio jo nestūmė. Kaltinamieji susitikti su J. J. važiavo iš notarinės kotoros, kur vyko atsiskaitymai su K.s, todėl, tikėtina, kad R. L. galėjo turėti inkriminuotą pinigų sumą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių patikimų faktinių duomenų byloje nėra. Siekiant patikrinti ar A. M. galėjo išstūmti J. J. iš automobilio buvo atliktas eksperimentas ( t. 18., b.l. 35-36 ), kuriame dalyvavo abu kaltinamieji ir nukentėjusysis. Eksperimento rezultatai nepatvirtino, kad kaltinamoji A. M. galėjo išstumti nukentėjusįjį J. J. iš automobilio. Teisamajame posėdyje apklausta liudytoja-tyrėja O. J., atlikusį šį eksperimentą taip pat patvirtino, jog eksperimento metu nukentėjusysis J. J. nebuvo išstumtas iš automobilio, neiškrito iš jo, o ramiai išėjo. Galimai kaltinamieji ir buvo susitarę pasisavinti J. J. pinigines lėšas, tačiau apie tai galima daryti tik prielaidą, nes teismo vertinimu tokiai išvadai padaryti patvirtinančių duomenų byloje nepakanka. Be to, nėra tiksliai nustatyta, kas konkrečiai po atsiskaitymo su K.s likisią pinigų sumą notarinėje kontoroje pasiėmė.

Teismo vertinimu šioje kaltinimo dalyje nėra atskleista kokius konkrečius galimai neteisėtus veiksmus atliko kaltinamasis R. L. darydamas inkriminuotą sukčiavimą, be to kelia abejonių R. L. ir A. M. veiksmų kvalifikavimas šiame epizode pagal BK 182 str. 2 d. kaip sukčiavimą, kaltinime nėra atskleista kuo šiuo atveju pasireiškė kaltinamųjų apgaulė nukentėjusiojo atžvilgiu.

Atsižvelgiant į minėtus prieštaravimus ir abejones teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka pripažinti kaltinamuosius A. M. ir R. L. padarius šioje kaltinimo dalyje inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ( BPK 303 str. 5 d. 2 p. ). Todėl  priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl R. L. pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ( sukčiavimo įgijant didelės vertės svetimą turtą ), 300 str. 3 d. ( netikro dokumento pagaminimo ir realizavimo, dėl ko buvo padaryta didelė žala ).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. L. šioje kaltinimo dalyje savo kaltės nepripažino, teigė, kad Ukmergės banke paskolos ir kreditai buvo suteikiami tarpininkaujant P. ir būtent ji organizuodavo jų paėmimą, o jis tik nuveždavo paskolos gavėjus į banką, kur jie patys, nieko neverčiami, pasirašydavo paskolų, kreditų sutartis, o gautos piniginės lėšos buvo naudojamos įmonių veiklai vystyti. Jis paimtų iš banko piniginių lėšų nesisavino, o paskolos buvo suteikiamos įkečiant turtą. Paimti kreditai, paskolos grąžinamos. Visi nukentėjusieji pasirašydami paskolų ir kreditų sutartis, turėjo galimybę perskaityti sutartis bei pasiaiškinti jų turinį, niekas jų atžvilgiu apgaulės nenaudojo.

Tačiau teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje yra pagrindas pripažinti, jog banko piniginės lėšos buvo pasisavinamos pagal teisiamajame posėdyje nustatytą schemą. Kaltinamasis R. L. įsigydavo realiai veiklą nevykdančių arba veiklą nutraukiančių įmonių akcijas, įtikindavo, įkalbėdavo jaunus ir neturinčius patirties pažįstamus tapti tokių bendrovių vadovais ir po to kreipdavosi į Ūkmergės Ūkio banko skyrių, kur jo vadovai J. K. ir V. K., tinkamai neįsitikinus šių įmonių finansine būkle, veiklos perspektyvomis, galimybėmis grąžinti paimtas paskolas, įmonių vadovų asmenybe, kompetencija, priimdavo teigiamus sprendimus dėl paskolų suteikimo, kadangi buvo banko skyriaus vadovai bei turėjo balsų daugumą paskolų suteikimo komitete. Visų įmonių ir fizinių asmenų, kuriems buvo suteikiamas kreditas, mokėjimo instrumentus valdė kaltinamasis R. L., jo prašymu nukentėjusieji išgrynindavo pervestas paskolas ir pinigus atiduodavo R. L., kaip jis teigė įmonių veiklai vystyti, nors pats juos pasisavindavo arba dalį pervesdavo padengiant ankstesnius paimtus kreditus.

Byloje nustatyta, kad daugumoje atvejų, bendrovių, kurių vardu buvo paimamos paskolos, vadovai buvo fiktyvūs, realiai nedirbančiais, vadovų funkcijų neatliekančiais, o tik pasirašydavo jiems R. L. parengtus įmonių dokumentus, šios bendrovės realiai veiklos nevykdė, kai kuriais atvejais buvo tik imituojama veikla. Bylos duomenys patvirtina, jog būtent kaltinamasis R. L. pildė dokumentus, susijusius su informaciją apie laiduotojus, nustatyta ir patvirtinta specialistų išvadomis, kad siekiant gauti kreditą bankui buvo pateikiami ir suklastoti dokumentai, o gauti kreditai naudojami ne pagal paskirtį, taip pat nustatyta ir jau aptarta, jog paskolos ir kreditai buvo suteikiami pažeidžiant banko veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus. Vykdant savo neteisėtą veiklą kaltinamasis R. L. pasinaudodavo nukentėjusiųjų patiklumu, jų jaunu amžiumi bei patirties versle stoka.

Visas nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusieji bei liudytojai.

Nukentėjusioji M. K.-V. parodė, jog būtent R. L. pasiūlė jai UAB „R.“ direktorės pareigas, o kai ji sutiko, tai faktiškai direktorės pareigų nevykdė, tik pasirašydavo R. L. parengtus dokumentus, kaltinamasis pasakė jai paimti kreditą Ukmergės banke, palydėjo į banką, nors su ja dėl kredito paėmimo nederino, banke visi dokumentai jau buvo parengti ir ji, pasitikėdama R. L., pasirašė dokumentus nesigilindama į jų turinį. Pažymėjo, buvo bendrovės direktorė, tačiau R. L. įgaliojimų veikti įmonės vardu nebuvo suteikusi.

Nukentėjusysis O. K. paaiškino, jog R. L. siūlymu tapo UAB „A.“ direktoriumi, realiai įmonėje nieko nedirbo, pasirašydavo kaltinamojo parengtus dokumentus nesigilindamas, pasitikėdamas R. L., į Ukmergės banką paimti kredito vežė R. L., dokumentai jau buvo parengti jis ir pasirašė. Nukentėjusysis E. G. parodė, jog visą veiklą, susijusią su UAB „T. S. “ tvarkė R. L., Ukmergės banke J. K. visus dokumentus atidavė R. L., E. G. suprato, jog J. K. ir R. L. jau buvo susitarę dėl paskolos gavimo iš anksto, nes su nukentėjusiuoju niekas nebendravo. Pažymėjo, jokių dokumentų, banko prisijungimų neturėjo, buvo fiktyvus įmonės direktorius. Liudytojas V. B. parodė, jog R. L. įkalbinėjo, įtikinėjo pasirašyti kažkokius laidavimo dokumentus, nukentėjusysis I. L. paaiškino, kad brolis kaltinamasis įtikino jį paimti paskolą Ukmergės banke, po to jis išgrynino šią paskolą ir pinigus atidavė kaltinamajam. Nukentėjusysis B. G. patvirtino, jog būtent kaltinamasis R. L. jį įdarbino į UAB „“R.“, tačiau B. G. šioje įmonėje nieko nedarė, kalbos apie kreditą iš Ūkio banko su juo nebuvo, jokios paskolos iš šio banko neėmė. Nukentėjusioji D. K. teisme parodė, kad tapti įmonės „A.“ direktore ją įkalbėjo R. L., po to įtikino pasirašyti Ūkmergės banke paskolos dokumentus, o vėliau išgrynintus pinigus ji atidavė kaltinamajam R. L.. D. K. nurodė, įmonėje jokios veklos nevykdė. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustos nukentėjusios A. R., G. K., A. U., liudytojai D. G., D. K., kurie davė analogiškus parodymus apie tai, jog jie buvo tik fiktyvūs bendrovių vadovai, o visą įmonių veiklą tvakė kaltinamasis R. L. ir būtent jis rūpinosi paskolų gavimu. Liudytoja Ž. G. paaiškino, jog visai netikėtai susitikus su R. L., sužinojo iš jo, kad ji padaryta banke paimtos paskolos laiduotoja, kas liudytojai sukėlė šoką. Taigi, paminėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai patvirtina jau aptartą kaltinamojo R. L. naudojamą schemą siekiant pasisavinti pinigines lėšas. Siekiant šio tikslo jis nukentėjusiųjų ir liudytojų atžvilgiu naudojo įtikinėjimą, pasinaudodamas jų patiklumu, suteikus paskolas ir kreditus, jo prašymu nukentėjusiems išgryninus pinigus juos pasisavindavo ir tokia jo neteisėta veikla truko apie trejus metus. Bylos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą teigti, jog R. L. nukentėjusiųjų ir liudytojų atžvilgiu naudojo apgaule, o jie pasitikėdami kaltinamuoju, būdami jo suklaidinti dėl daromų veiksmų teisėtumo, vykdė jo nusikalstamus nurodymus.

Baudžiamojoje byloje yra surinkta ir rašytinė medžiaga, patvirtinanti kaltinamajam R. L. pareikšto kaltinimo pagrįstumą.

2010-01-20 specialisto išvadose konstatuota, kad 2006-09-20 įvykusio visuotinio UAB „Technologijų sklautai“ akcininkų susirinkimo protokole prie užrašų „V. T.“ ir „J. G.“ esantys parašai nėra pasirašyti rašymo priemone, o yra techniškai padirbti – nukopijuoti ir išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu - spausdintuvu arba kopijavimo aparatu ( t. 1., b.l. 195-198 ).

2009-05-25 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2006-09-28 paprastajame vekselyje ( UAB T. S. “ dėl 150 000 litų kredito gavimo) skiltyje „LAIDUOTA“ po užrašais „V. T.“ ir „J. G.“ esantys parašai nėra pasirašyti rašymo priemone, o yra techniškai padirbti–nukopijuoti, nuskenuoti ir išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu - spausdintuvu ar kopijavimo aparatu ( t.1., b.l. 188-190 ).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. L. asmeniškai surašė informaciją, patvirtindamas, jog UAB „T. S. “ 2006 m. rugsėjo mėnesį AB Ūkio bankas suteikė 150 000 litų kreditą. Už gautą kreditą kaltinamasis prisiima pilną atsakomybę, kadangi jis skirstė gautus pinigus bei darė pavedimus, o tuometinis direktorius E. G. nebuvo informuotas apie pinigų judėjimą  ir jų judėjime nedalyvavo ( t.3., b.l. 13 ).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad AB Ūkio bankas 2007-04-25 vartojimo kredito sutartyje eilutėje laiduotojas rankraštinį įrašą „Ž. G.“ parašė ir šalia pasirašė, 2007-04-19 informacijoje apie laiduotoją pasirašė, taip pat sutarties priedo puslapiuose parašus Ž. G. vardu pasirašė ne Ž. G. ( t.19., b.l. 40-42, 47-50,45-46 ).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktame UAB „S.“ 2007-10-03 vienintelio akcininko sprendime esantis parašas A. Š. vardu nėra parašytas rašymo priemone, o nuskenuotas, įterptas į dokumentą ir išspausdintas spalviniu rašaliniu aparatu, t.y. pagamintas montažo būdu ( t., 12., b.l.109-110 ).

Specialisto išvados tvirtina, jog laidavimo sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 laiduotojų parašai E. S. ir D. K. nėra parašyti, o išspausdinti spalviniu rašaliniu aparatu ( 6., b.l 187-189 ).

Taigi, konstatuotina, kad kaltinamasis R. L. siekdamas savo nusikalstamų tikslų – banko piniginių lėšų pasisavinimo - klastojo dokumentus bei suklastotus dokumentus pateikdavo bankui.

Pažymėtina, ikiteisminio tyrimo metu R. L. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas kartu su R. P., susijusias su UAB „T. S. “, UAB „Metvila“, UAB „A.“, UAB „A.“, UAB „M. “, UAB „S.“, klastojant buhalterinius dokumentus bei laidavimo sutartis ( tvirtina jo prisipažinimai t. 3., b.l. 13, t. 24., b.l. 4-7 ). Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje kaltinamasis pateikė 2017-07-26 atsisakymą nuo savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų epizode UAB „T. S. “ ( t.37 b.l. 90-91 ). Teismo vertinimu jo atsisakymą duotų parodymų negalima pripažinti pagrįstu, nes šioje dalyje jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka liudytojų E. G., J. G.,V. T., Kulbokų parodymus bei rašytinę medžiagą šioje dalyje, o R. L., manydamas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai naudojo neteisėtus metodus jo atžvilgiu, turėjo galimybę skųsti jų veiksmus, tačiau tokių duomenų byloje nėra. 

R. L. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo 2006-02-10 akcininkų sprendimą ( UAB „A.“ epizodas ), kuriuo O. K. buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Tačiau A. L. neneigė, kad O. K. buvo paskirtas direktoriumi ir tai įforminta akcininkų susirinkimo protokolu. Taigi, A. L. patvirtino faktą, jog paskyrė O. K. direktoriumi 2006 m. vasario mėnesį. Todėl nėra pagrindo išvadai daryti, jog 2006-02-10 akcininkų susirinkimo protokole nurodyta neteisinga informacija, tuo pačiu negalima padaryti išvados apie tai, kad šis dokumentas yra suklastotas ar netikras. Todėl dėl jo suklastojimo R. L. išteisintinas ( BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ( fiziniai asmenys ) ir juridiniai asmenys ( bankai ) pateikė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nustačius, kad kaltinamasis R. L. savo neteisėtais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, jis turi pareigą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ( CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.250 str. ). Teismo vertinimu nukentėjusiems fiziniams asmenims priteistinas 1 000 Eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, o jų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat ir bankų civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, kadangi nagrinėjant bylą teisme šie ieškiniai nebuvo tiksliai suformuluoti, o AB Ūkio banko patikslintas civilinis ieškinys pateiktas jau bylos nagrinėjimo pabaigoje ir siekiant jo dydį tiksliai apskaičiuoti turėjo būti atidėtas bylos nagrinėjimas ir išreikalauta papildoma medžiaga, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl BPK 115 str. 2 d. pagrindu bankams ( ir nukentėjusiems-fiziniams asmenims ) pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.  

Tiriant R. L. asmenybę nustatyta, kad jis 2007-04-06 teistas, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Jo padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos prie sunkių ( BK 182 str. 2 d. ) ir apysunkių ( BK 300 str. 3 d. ).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2008-09-23, taigi ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme truko pakankamai ilgai ir tai buvo susiję su kaltinamojo teisių suvaržymu. Be to, jis nuo 2011-12-21 iki 2013-11-21 buvo suimtas. Todėl teismo vertinimu šiuo atveju tikslinga taikyti BK 75 str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tuo pačiu suteikiant nuteistajam galimybę imtis priemonių padarytai žalai atlyginti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303-305 str., 307-308 str. str., 313 str., teismas 

n u s p r e n d ė:

R.L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

UAB „R.“ epizode:

pagal LR BK 182 str. 2 d. – ( 2005-12-14 kredito sutartis dėl 180000 Lt gavimo) – ir paskirti 2 metus laisvės atėmimą,

pagal LR BK 300 str. 3 d. – dėl pagaminimo ir pateikimo bankui netikro dokumento – UAB „R.“ 2005-12-05 vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2 – paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimą,

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1, 2 p. paskirtas bausmes apimti ir paskirti – 2 metų laisvės atėmimą.

pagal LR BK 182 str. 2 d. – ( dėl 2007-02-23 susitarimo prie kredito sutarties padidinti kredito sumą nuo 180000 Lt iki 300 000 Lt (86 886,01 EUR), ir papildomai 120000 Lt (34 754,40 EUR) gavimo - 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimu,

pagal LR BK 300 str. 3 d. – (dėl pagamino ir bankui pateikimo netikro dokumento – 2007-02-21 vienintelio akcininko sprendimo Nr. 12 - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1, 2 p. paskirtas bausmes apimti ir paskirti – 1 m. 10 mėn. l/a

UAB „A.“ epizode:

pagal LR BK 182 str. 2 d. –( 2006-06-06 kredito sutartis dėl 140000 Lt (40546,80 EUR) ir paskirti 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimą,

pagal LR BK 300 str. 3 d. - pagamino ir bankui pateikė netikrą dokumentą – 2006-02-10 akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo buvo nuspręsta bendrovės vadovu paskirti O. K. - IŠTEISINTI, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).

Pripažinti kaltu pagal LR BK 300 str. 3 d. - dėl pagamino ir bankui pateikimo netikro dokumento – 2006-06-05 paprastojo vekselio 140 000 Lt sumai - ir paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimą.